CP v2

Blog

  • Karo Artimuosiuose Rytuose banga pasiekė Europą: oro uostams gresia reaktyvinių degalų stygius

    Karo Artimuosiuose Rytuose banga pasiekė Europą: oro uostams gresia reaktyvinių degalų stygius

    Europos oro uostai artėja prie galimo reaktyvinių degalų trūkumo, kai į žemyną atsirita Irano sprendimo uždaryti Hormūzo sąsiaurį daugumai naftos krovinių pasekmės.

    Didžiausia rizika šiuo metu tenka London Heathrow ir kitiems Jungtinės Karalystės oro uostams – čia jau fiksuojami skrydžių atšaukimai dėl degalų tiekimo ir kainų šuolio. Viena regioninė oro linijų bendrovė nutraukė vieną maršrutą, nurodydama išaugusias degalų kainas kaip pagrindinę priežastį.

    Energetikos analizės bendrovės „Kpler“ vertinimu, toliau eilėje gali atsidurti Prancūzija.

    „Prancūzija, pagal mūsų skaičiavimus, po Jungtinės Karalystės turi antrą didžiausią pasiūlos ir paklausos atotrūkį“, – teigė „Kpler“ vyresnysis naftos analitikas George’as Shaw. Kartu jis pabrėžė, kad Prancūzija turi palankesnes galimybes papildomai apsirūpinti degalais iš šaltinių, nesusijusių su Persijos įlanka.

    Karinis konfliktas, į kurį įsitraukė Jungtinės Valstijos ir Izraelis, paskatino Teheraną apriboti laivybą Hormūzo sąsiauryje, o tai supurtė pasaulines energijos rinkas. Dar visai neseniai per šį vandens kelią keliaudavo apie penktadalis pasaulio žalios naftos tiekimo.

    Specializuotas leidinys „Argus“ skelbia, kad Europos reaktyvinių degalų kainos ketvirtadienį pasiekė rekordą – 1900 JAV dolerių už metrinę toną.

    Kol kas Europos oro uostų turimų atsargų pakanka, kad skrydžiai vyktų, tačiau „Argus“ perspėja dėl galimų trūkumų. Leidinio prognozėmis, Portugalijai reaktyvinių degalų gali pritrūkti per keturis mėnesius, Vengrijai – per penkis, Danijai – per šešis, Italijai ir Vokietijai – per septynis, o Prancūzijai ir Airijai – per aštuonis mėnesius. Lenkija, anot vertinimų, yra beveik savarankiška šioje srityje, tad krizė jai mažai tikėtina.

    „Dabartinė situacija Artimuosiuose Rytuose ir neapibrėžtumas, kiek ji užsitęs, iš tiesų kelia nerimą dėl reaktyvinių degalų prieinamumo Europoje artimiausiomis savaitėmis ir mėnesiais“, – sakė oro linijų interesams atstovaujančios organizacijos „Airlines for Europe“ vadovė Ourania Georgoutsakou.

    Oro linijos apie struktūrinį žibalo deficitą Europoje kalbėjo dar iki dabartinio karo eskalacijos. Priežasčių – ne viena: sankcijos rusiškai naftai, mažėjantys žemyno perdirbimo pajėgumai ir didelė priklausomybė nuo importuojamos žaliavos, daugiausia iš Artimųjų Rytų.

    „Europa jau seniai yra grynoji reaktyvinių degalų importuotoja, o importas sudaro maždaug 30 proc. regiono paklausos“, – pernai perspėjo oro transporto sektoriaus asociacija „International Air Transport Association (IATA)“.

    „Auganti priklausomybė nuo importo, kartu su netolygiu infrastruktūros vystymu, išryškina lokalizuoto trūkumo ir kainų svyravimų riziką, ypač jei geopolitiniai sukrėtimai ar sankcijos dar labiau apribotų pasaulinį reaktyvinių degalų prieinamumą“, – 2025 metų analizėje rašė „IATA“.

    Nors „Kpler“ Prancūziją įvardija kaip antrą labiausiai pažeidžiamą šalį Europoje, G. Shaw mano, kad Paryžiui gali būti lengviau nei Londonui kompensuoti trūkstamus kiekius, net jei tiekimas iš Persijos įlankos išliktų sutrikęs.

    „Ji gali gauti sausumos keliais atgabenamus kiekius iš Nyderlandų ar Belgijos“, – aiškino analitikas, šias šalis vadindamas pagrindiniais Europos naftos centrais dėl jų, kaip pagrindinio jūra gabenamos žaliavos įėjimo taško.

    Vis dėlto, net artėjant galimam trūkumui, oro linijoms taupyti degalus darosi vis sunkiau. Nuo konflikto pradžios vežėjai dažniau priversti rinktis ilgesnius maršrutus, kad išvengtų Persijos įlankos zonos, o tai reiškia didesnes žibalo sąnaudas.

    Europos oro eismo organizacija „Eurocontrol“ skaičiuoja, kad vasarą kasdien dėl maršrutų keitimų gali būti paveikta apie 1150 skrydžių – tiek, kiek tęsis konfliktas dabartine forma.

    Greita karo pabaiga kol kas neatrodo tikėtina. Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį perspėjo Iraną: „Per artimiausias dvi ar tris savaites smogsime jiems itin stipriai – sugrąžinsime juos į akmens amžių, kur jiems ir vieta.“

    Tokia perspektyva oro uostams ir oro linijoms reiškia augantį nerimą dėl degalų prieigos.

    „Kuo ilgiau tęsis karo veiksmai, tuo didesnis bus poveikis paklausai – degalų kainos augs, kai kuriose pasaulio vietose gali didėti degalų trūkumas. Tai gali paveikti tiek skrydžių apimtis, tiek bilietų kainas“, – įspėjo „Eurocontrol“.

    Vis dėlto aviacijos ekspertas Wouteris Dewulfas pažymi, kad nors nerimas auga, kol kas „nėra nieko, kas rodytų plataus masto sutrikimus visoje Europoje“.

    Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas įspėjo, kad ekonominės karo Irane pasekmės gali priartėti prie Covid pandemijos ar Rusijos invazijos į Ukrainą sukeltų sukrėtimų masto.

    Oro vežėjai jau reaguoja į reaktyvinių degalų kainų šuolį: atšaukia dalį skrydžių ir kelia kainas. Tuo pat metu sintetinį kurą gaminantys sektoriaus dalyviai ragina Europą didinti gamybą, kad žemynas mažintų priklausomybę nuo iš Persijos įlankos gaunamo iškastinio kuro.

  • Europa atsisako skubėti į Hormuzą: Trumpas spaudžia, bet sąlyga viena – ugnies nutraukimas

    Europa atsisako skubėti į Hormuzą: Trumpas spaudžia, bet sąlyga viena – ugnies nutraukimas

    Europos lyderiai ketvirtadienį vengė tvirtų karinių įsipareigojimų spręsti krizę Hormuzo sąsiauryje, nors JAV prezidentas Donaldas Trumpas vis garsiau ragina NATO sąjungininkus imtis iniciatyvos.

    Jungtinės Karalystės surengtame 41 valstybės virtualiame susitikime skambėjo kritika Iranui, esą jis „bando laikyti pasaulio ekonomiką įkaitu“. Taip pat aptartos galimos naujos sankcijos ir pažadas didinti diplomatinį spaudimą dėl tęsiamos vienos svarbiausių pasaulio prekybos arterijų blokados.

    Vis dėlto susitikimas, kuriame dalyvavo Europos Sąjungos, Prancūzijos, Vokietijos, Bahreino, Jungtinių Arabų Emyratų, Kanados ir kitų šalių atstovai, aiškiai parodė: valstybės, iš kurių D. Trumpas tikisi ryžtingesnių veiksmų regione, pirmiausia nori paliaubų. Tik tuomet būtų svarstoma, ar imtis papildomų priemonių.

    Susitikimas įvyko praėjus kelioms dienoms po to, kai D. Trumpas paragino NATO šalis „imti vadovauti“ ir siųsti karo laivus į Hormuzo sąsiaurį. Iranui blokuojant šį maršrutą keršto tikslais, pasaulyje įsiplieskė energetikos krizė. Trečiadienio vakarą JAV prezidentas dar kartą pakartojo savo poziciją, teigdamas, kad sąjungininkai turi „turėti drąsos ir įplaukti“.

    Jungtinės Karalystės pateiktoje susitikimo santraukoje nurodoma, kad dalyviai sutarė didinti tarptautinį spaudimą, „įskaitant per Jungtines Tautas, siekiant pasiųsti aiškią ir koordinuotą žinią Iranui: leisti netrukdomą tranzitą per Hormuzo sąsiaurį ir kategoriškai atmesti bet kokius mokesčius laivams, bandantiems juo plaukti“.

    Taip pat žadėta svarstyti „koordinuotas ekonomines ir politines priemones, pavyzdžiui, sankcijas“, jeigu sąsiauris ir toliau liktų uždarytas. Be to, aptartos priemonės, galinčios didinti rinkos ir operacinį stabilumą, įskaitant geresnį informacijos dalijimąsi su laivybos operatoriais ir pramonės organizacijomis.

    Tačiau 90 minučių trukęs pokalbis atskleidė ir aiškų nenorą dislokuoti karinę jėgą sąsiauryje, kol regione tęsiasi karas.

    Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorė Yvette Cooper, vadovavusi susitikimui, pažadėjo sušaukti karinius planuotojus, kad šie įvertintų, „kaip telkti bendras gynybines karines galimybes“, įskaitant išminavimo misijas. Vis dėlto ji pabrėžė, kad tokie planai realiai įsijungtų tik „konfliktui aprimus“. Kol kas realus pokonfliktinis karinis planavimas dar nepradėtas, nors pirminis tokio pobūdžio susitikimas numatytas antradienį.

    Vokietija laikėsi pozicijos, kad yra pasirengusi padėti užtikrinti sąsiaurio saugumą tuoj po to, kai kovos veiksmų intensyvumas sumažės ar bus nutrauktas.

    Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, viešėdamas Pietų Korėjoje, pasisakė dar griežčiau ir perspėjo, kad karinė operacija siekiant „išlaisvinti“ Hormuzo sąsiaurį būtų „nereali“.

    „Yra manančių, kad Hormuzo sąsiaurį galima išlaisvinti jėga karine operacija – tokią poziciją kartais išsako Jungtinės Valstijos“, – atvykęs į Pietų Korėją dviejų dienų vizitui sakė E. Macronas.

    „Tai nerealu, nes tai užtruktų neproporcingai ilgai ir keltų grėsmę kiekvienam, bandančiam kirsti sąsiaurį: pakrantėje veikia Irano Revoliucinė gvardija, turinti reikšmingų resursų, taip pat yra balistinių raketų ir daugybė kitų rizikų“, – pridūrė jis.

    Susitikime taip pat buvo atkreiptas dėmesys į tiekimo grandinių sutrikimo mastą. Dalyviams pranešta, kad įprastai per sąsiaurį per parą plaukdavo apie 150 tanklaivių, tačiau dabar šis skaičius smarkiai sumažėjo iki 10–20.

    Virtualus pokalbis sutapo su platesnėmis diplomatinėmis pastangomis atverti Hormuzo sąsiaurį. Pranešama, kad Prancūzija patarinėja Bahreinui dėl Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijos, kuri siektų suteikti teisinį pagrindą prireikus atverti vandens kelią jėga.

    Jėgos panaudojimas pagal Jungtinių Tautų Chartijos 7 skyrių yra vertinamas prieštaringai. Vienas ES diplomatas teigė, kad naujausia rezoliucijos teksto versija turi Jungtinės Karalystės palaikymą, tačiau ne Prancūzijos, nors ši iš pradžių prisidėjo prie Bahreino iniciatyvos.

    Bet kokiai rezoliucijai Saugumo Taryboje reikėtų visų penkių nuolatinių narių pritarimo, įskaitant Rusiją ir Kiniją. Minėtas ES diplomatas skeptiškai vertino galimybę, kad Rusija paremtų tokį sprendimą, turint omenyje jos paramą Iranui.

    Vienas aukšto rango ES valstybės pareigūnas, dalyvavęs Londono pokalbyje, teigė buvęs „sužavėtas“ Jungtinės Karalystės pastangomis telkti koaliciją.

    „Tai buvo geras susitikimas, bet dar tik pradžia“, – sakė pareigūnas, pabrėždamas, kad „politinis spaudimas Iranui yra esminis“.

    „Iraniečiai mano turintys stiprias kortas, nes gali uždaryti jūrų kelius, tačiau iš tiesų taip nėra“, – pridūrė jis.

    Penktadienį ministrai taip pat sutarė, kad tarp galimų leistinų veiksmų galėtų būti ir priemonės, skirtos silpninti raketų infrastruktūrą, kurią Teheranas esą naudoja atakuodamas laivus sąsiauryje.

  • Beveik visi taip daro verdami sultinį: viena klaida su svogūnu gali sugadinti skonį ir pakenkti

    Iki šiol prisimenu močiutę, kuri virš liepsnos apsvilindavo svogūną prieš įdėdama jį į verdamą sultinį. Šis vaizdas atmintyje išliko taip pat ryškiai kaip ir nepakartojamas jos sriubos skonis. Apsvilintas svogūnas buvo tarsi slaptas ingredientas, tačiau netinkamai paruoštas jis gali turėti nemalonių pasekmių sveikatai.

    Sultinys iš pažiūros atrodo paprastas mėsos ir daržovių nuoviras, tačiau kiekvienas jį verda savaip. Dažniausiai į puodą keliauja mėsa, morkos, petražolės šaknis, šiek tiek saliero, svogūnas arba poras ir prieskoniai. Vis dėlto praktikoje šį patiekalą galima pagaminti daugybe skirtingų būdų.

    Ruošiant sultinį svarbu viskas: mėsos rūšys ir kiekis, daržovių proporcijos, prieskoniai ir virimo trukmė. Kuo ilgiau ir ramiau verda nuoviras, tuo sodresnis tampa jo skonis ir aromatas. Kai kurie sultinį gamina lėtaeigiuose puoduose ir verda kelias ar net keliolika valandų.

    Apsvilintas svogūnas sultiniui suteikia subtilų dūmo aromatą, pagerina skonį, skaidrumą ir suteikia būdingą gelsvai auksinę spalvą. Tačiau norint iš svogūno išgauti geriausia, jį reikia apsvilinti teisingai. Per silpnai apskrudintas svogūnas gali nesuteikti norimo efekto, o per stipriai apsvilintas – sugadinti skonį, palikdamas degėsių natą.

    Nors gali atrodyti, kad svogūną apsvilinti paprasta, praktikoje jį nesunku „perlenkti“. Be to, yra keli skirtingi būdai, o tinkamiausias priklauso nuo to, kokią viryklę ar įrangą turite.

    Turintiems dujinę viryklę patogiausia svogūną apsvilinti tiesiai ant degiklio. Svarbu pasirinkti tokio dydžio svogūną, kad jis neišsikištų už degiklio kraštų. Svogūną perpjaukite pusiau ir dėkite ant liepsnos pjūvio puse žemyn. Po kelių minučių jis bus tinkamai apskrudęs.

    Jei naudojate indukcinę viryklę, svogūną geriausia apskrudinti keptuvėje. Perpjaukite svogūną pusiau ir dėkite ant sausos, gerai įkaitintos keptuvės su nepridegančia danga. Periodiškai apverskite, kad lengvai apskrustų iš visų pusių.

    Svogūną galima apskrudinti ir orkaitėje – tai tinka tiek dujinės, tiek indukcinės viryklės savininkams. Svogūną perpjaukite pusiau, sudėkite ant skardos ir pašaukite į iki 200–220 laipsnių įkaitintą orkaitę kelioms minutėms. Jei reikia, kepimo metu apverskite, kad tolygiai apskrustų.

    Dar vienas variantas – rankinis degiklis, dažniau siejamas su profesionaliomis virtuvėmis, bet praverčiantis ir namuose. Svogūną dėkite ant skardos, atokiau nuo kitų daiktų, ir kelias minutes tolygiai apsvilinkite iki gražaus parudavimo, laikydamiesi saugumo.

    Svogūnas turėtų būti tik lengvai parudavęs. Jei pastebite pajuodusias, anglies spalvos vietas, vadinasi, jis jau perdegė. Apanglėjęs maistas dažnai aptariamas mitybos specialistų ir mokslininkų dėl galimai kenksmingų junginių. Per daug apskrudintame svogūne taip pat gali susidaryti toksinių medžiagų, pavyzdžiui, akrilamidas, kuris susiformuoja vykstant Maillardo reakcijai tarp aminorūgščių ir cukrų.

    Teigiama, kad akrilamidas gali silpninti organizmo antioksidacinius mechanizmus, didinti laisvųjų radikalų poveikį, taip pat gali jungtis su hemoglobinu ir DNR. Ilgalaikis kontaktas su šiuo junginiu siejamas su neurologiniais pažeidimais ir galimomis lėtinėmis ligomis, įskaitant insultą ar onkologinius susirgimus.

    Todėl į sultinį dėdami apskrudintą svogūną stenkitės jo nesudeginti – pakanka lengvo parudavimo. Tai svarbu ne tik dėl patiekalo skonio, bet ir dėl jūsų sveikatos.

  • Baltoji dešra bus sultinga kaip niekad: lemia ne prieskoniai, o skersmuo ir plikymas

    Baltoji dešra – tradicinis Velykų stalo patiekalas. Vieni ją gamina namuose, kiti perka parduotuvėje. Jei renkatės pirkti žalią, dar neplikytą dešrą, verta prisiminti kelias svarbias taisykles.

    Žalios baltosios dešros nereikėtų virti verdančiame vandenyje – ją reikia plikyti maždaug 75–80 laipsnių temperatūroje. Tai nėra verdantis vanduo, kaip įprastai verdant. Plikant žemesnėje temperatūroje žarnelė išlieka nepažeista ir nesutrūksta, o skonis bei riebalai „užsidaro“ mėsos viduje. Dėl to dešra būna sultinga ir aromatinga.

    Vanduo turi visiškai apsemti dešrą. Praktikoje geriausiai pasiteisina 1:4 proporcija – 1 kilogramui mėsos skiriami 4 litrai vandens. Taip dešra plikoma tolygiai ir nepraranda savo savybių.

    Dažnai nurodoma, kad baltoji dešra plikoma apie 20–25 minutes, tačiau tai tinka ne visais atvejais. Lemiamas veiksnys – dešros skersmuo. Plona dešra išpliks greitai, o storesnė net ir po 20 minučių gali likti žalia viduje.

    Kiek tiksliai plikyti, kad dešra būtų ideali? Viskas priklauso nuo jos storio:

    Apie 1 cm skersmens dešrą plikykite 4–5 minutes. Jei skersmuo apie 2 cm, laikas pailgėja iki 8–10 minučių. 3 cm skersmens dešrai reikia 16–20 minučių, o 4 cm – apie 23–27 minučių. Labai storoms, maždaug 5 cm skersmens dešroms, gali prireikti net 35–40 minučių.

    Taip būsite tikri, kad dešra bus tolygiai išplikyta, viduje išliks sultinga ir neliks rizikos, jog jos centras bus žalias.

    Vandenį plikymui galima papildomai pagardinti – tai subtiliai sustiprins dešros skonį, nors nėra būtina. Prieskonius rinkitės pagal savo skonį.

    Prieskonius berkite į šaltą vandenį ir užvirkite, kad jie atiduotų aromatą. Tuomet pavirkite dar apie 5 minutes. Po to išjunkite kaitrą ir nukelkite puodą nuo ugnies. Į karštą, bet neverdantį vandenį dėkite dešrą, uždenkite dangčiu ir plikykite pagal anksčiau nurodytą laiką.

    Patikrinti, ar dešra jau paruošta, galima ją išėmus į lėkštę ir lengvai paspaudus. Jei ji labai minkšta, tikėtina, kad viduje dar žalia. Tinkamai išplikyta dešra turėtų būti elastinga. Galima ją ir atsargiai pradurti dantų krapštuku: ištekantis skystis turi būti skaidrus. Jei jis rausvas, dešrai reikia dar šiek tiek laiko.

  • Santechnikas pamatė iš grindų kyšantį laidą: po Vienos vila rado auksą už milijonus

    Santechnikas pamatė iš grindų kyšantį laidą: po Vienos vila rado auksą už milijonus

    Remonto darbai Vienoje esančioje senoje viloje virto istorija, primenančia nuotykinį filmą. Viskas prasidėjo visai nekaltai – rūsyje, iš senų betoninių grindų, kyšojo lyno ar laido gabalas. Būtent jis ir atvedė santechniką prie vieno neįprasčiausių radinių šalyje.

    Atsitiktinis radinys renovuojant seną vilą

    Įvykis nutiko Penzingo rajone, kur buvo remontuojamas senos vilos rūsys. Santechnikas pastebėjo detalę, į kurią kiti darbininkai anksčiau numojo ranka: iš betono kyšojo lyno arba laido galas. Iš pradžių tai atrodė kaip niekuo neišsiskirianti senų komunikacijų liekana, tačiau vyras nusprendė patikrinti, kur jis veda.

    Bandant jį ištraukti paaiškėjo, kad lynas tvirtai įtvirtintas grindyse. Smalsumas nugalėjo – santechnikas griebė įrankius ir pradėjo ardyti betoną. Po kurio laiko jis atsitrenkė į kietą objektą: giliai po grindimis buvo paslėpta metalinė dėžė. Ji buvo surūdijusi ir atrodė labai sena, lyg specialiai užkasta prieš daugelį metų.

    Atidarius dėžę darbininką ištiko šokas. Viduje buvo dešimtys kilogramų auksinių monetų – manoma, apie 30 kilogramų. Ant kiekvienos jų buvo pavaizduotas Wolfgangas Amadeusas Mozartas, todėl ekspertai spėja, kad lobis gali būti iš laikotarpio iki Antrojo pasaulinio karo.

    Monetos vertinamos milijonais

    Radinio vertė, preliminariais skaičiavimais, siekia apie 2,4 mln. JAV dolerių (maždaug 2,2 mln. eurų). Keliama versija, kad lobį karo metais galėjo paslėpti turtingas savininkas, siekdamas apsaugoti turtą nuo konfiskavimo ar plėšimo. Vis dėlto iki šiol neaišku, kas tiksliai paslėpė skrynią ir kodėl niekada jos neatsiėmė.

    Įdomu tai, kad šis atradimas galėjo taip ir neįvykti. Prieš kelias dienas tą patį lyną buvo pastebėjęs kitas darbuotojas, tačiau jam tai nepasirodė reikšminga. Tik santechniko atkaklumas ir noras išsiaiškinti, kas slepiasi po betonu, privedė prie lobio.

    Ši istorija turi ir teisinę pusę. Pagal Austrijoje galiojančias taisykles tokie radiniai dalijami tarp nekilnojamojo turto savininko ir radėjo. Tai reiškia, kad santechnikas galėtų pretenduoti net į pusę vertės – suma, galinti akimirksniu paversti jį milijonieriumi.

    Nors įvairių lobių žmonės kartais randa ir atsitiktinai, Vienos atvejis išsiskiria tiek radinio verte, tiek aplinkybėmis: auksas gulėjo didmiesčio centre, po storu betono sluoksniu, sename pastate. Pranešama, kad santechnikas kaip tik artėjo prie pensijos, tad toks netikėtas „priedas“ galėtų gerokai palengvinti jo ateitį.

  • Mokslininkai suglumę: mimoza be smegenų atpažįsta šviesos ritmą ir tarsi skaičiuoja

    Mokslininkai suglumę: mimoza be smegenų atpažįsta šviesos ritmą ir tarsi skaičiuoja

    Augalams ilgai buvo priskiriamas pasyvus „gyvos dekoracijos“ vaidmuo: jie auga, linksta į šviesą, kartais suskleidžia lapus, bet esą lieka tik fonu. Vis dėlto kuo atidžiau juos tiria mokslas, tuo aiškiau matyti, kad šis „fonas“ yra kur kas dinamiškesnis, jautresnis ir geriau organizuotas, nei įprasta manyti. Naujas tyrimas su mimoza drovia (Mimosa pudica) papildo šią istoriją intriguojančia detale: panašu, kad augalas geba sekti šviesos įvykių skaičių savo aplinkoje.

    Žinoma, tai nereiškia, kad augalas „skaičiuoja“ kaip žmogus ar mintyse atlieka aritmetinius veiksmus. Kalbama apie subtilesnį, tačiau biologiniu požiūriu itin įdomų reiškinį: augalas, regis, skiria atskirus šviesos ir tamsos epizodus ir pritaiko judesius pagal jų seką, o ne vien pagal laiko tėkmę. Jei šie rezultatai pasitvirtins, tai būtų vienas pirmųjų eksperimentinių signalų, leidžiančių manyti, kad augalai gali enumeruoti įvykius, t. y. sekti jų skaičių kaip atskirus vienetus.

    Šis atradimas dar kartą stumia ribą, ką laikome įmanoma be neuronų. Jei organizmas be smegenų gali užčiuopti dėsningumą, jį „įsiminti“ ir pakeisti elgesį pagal tą dėsningumą, tuomet įprastas pasakojimas, kad sudėtingas mokymasis yra išskirtinai nervų sistemų privilegija, tampa per ankštas.

    Mimoza pradėjo „numatyti“ ritmą

    Tyrėjai dirbo su mimoza drovia – augalu, garsėjančiu tuo, kad palietus suskleidžia lapus, tačiau taip pat natūraliai atveria ir užveria lapelius pagal paros ritmą. Eksperimento metu augalai buvo veikiami pasikartojančiu modeliu: dvi dienas kaitaliojosi šviesa ir tamsa, o trečią dieną tikėtina šviesa nepasirodydavo.

    Po kelių ciklų augalai ėmė rodyti ryškesnį judesį tamsiomis valandomis prieš momentą, kai „turėjo“ pasirodyti šviesa, tačiau to nedarydavo tomis dienomis, kai pagal modelį šviesos ir neturėjo būti. Tai svarbi detalė, nes toks elgesys nepanašus į paprastą reakciją į esamą dirgiklį – augalas elgėsi kitaip dar iki laukiamo įvykio.

    Dar daugiau – elgesio pokytis didėjo palaipsniui maždaug 15 dienų ir atitiko logaritminę kreivę: pradžioje pokytis buvo spartesnis, vėliau stabilizavosi. Toks dinamikos pobūdis primena mokymosi procesus, stebimus gyvūnų tyrimuose.

    Augalų pasaulyje įprasta kalbėti apie hormonus, fotoreceptorius, tropizmus ir cirkadinius ritmus. Tačiau čia atsiranda užuomina į tai, kas panašu ne vien į fiziologinę reakciją, bet ir į patirties „organizavimą“: augalas neatrodo kaip pasyvus objektas, kurį stumdo šviesa, greičiau kaip sistema, kuri fiksuoja dėsningumus ir pradeda prognozuoti.

    Sunkiausias klausimas: ar tai tik „vidinis laikrodis“, ar vis dėlto įvykių skaičiavimas?

    Pirmas sveiko proto paaiškinimas paprastas: gal augalas nieko neskaičiuoja, o tiesiog paklūsta paros ritmui. Juk augalai puikiai „jaučia“ 24 valandų dienos ir nakties ciklą. Todėl tyrėjai mėgino atskirti šias dvi galimybes.

    Pirmiausia jie sutrumpino ciklą nuo 24 iki 20 valandų. Augalai „nesugriuvo“ – gana greitai prisitaikė ir savo judesius suderino su nauju modeliu.

    Vėliau mokslininkai ėmė atsitiktinai keisti atskirų ciklų trukmę po šviesa–šviesa–tamsa sekos, intervale nuo 10 iki 32 valandų. Jei augalas tiesiog „matuotų laiką“ kaip laikrodis, toks chaosas turėtų išsklaidyti rezultatą. Tačiau 12–24 valandų ribose pagrindinis dėsningumas vis dar buvo matomas: judesys buvo ryškesnis tą dieną, kai „turėjo“ pasirodyti šviesa, ir silpnesnis tą dieną, kai buvo numatyta tamsa. Tik už šių ribų elgesys pradėjo irti.

    Tai dar neužveria klausimo galutinai, tačiau sustiprina interpretaciją, kad augalas gali sekti ne vien laiko trukmę, o pačių epizodų skaičių. Kitaip tariant, galbūt svarbu ne „praėjo 72 valandos“, o „tai jau trečias toks įvykis“. Žmogui skirtumas gali atrodyti subtilus, tačiau biologijai jis esminis, nes liečia informacijos kodavimą organizme be nervų sistemos.

    „Intelekto“ sąvoka vilioja, bet čia reikalingas atsargumas

    Tokiose vietose lengva perlenkti lazdą ir paskelbti, kad augalai „mąsto“, turi „atmintį“ ar yra „protingesni, nei manėme“. Patys autoriai pabrėžia, kad būtini papildomi pakartojimai ir kontroliniai bandymai. Tai nėra galutinis verdiktas ar biologijos „perversmas“, o veikiau stiprus, provokuojantis rezultatas.

    Vis dėlto tyrimas kelia svarbių klausimų. Vien tai, kad panaši priklausomybė pasirodo augale be neuronų, skatina svarstyti, ar dalis procesų, kuriuos esame įpratę vadinti „mokymusi“, nebūtinai priklauso vien smegenims. Gali egzistuoti paprastesni, labiau išsklaidyti biologiniai būdai apdoroti dėsningumus – ląstelių ir audinių lygmeniu. Tyrėjai taip pat svarsto, kad panašūs gebėjimai galėtų pasireikšti ir kituose audiniuose, neturinčiuose neuronų.

    Mokslas vis dažniau rodo, kad sudėtingumas gamtoje nebūtinai turi vieną centrą. Tai matyti tiek ląstelinių tinklų tyrimuose, tiek stebint gleivūnus, bakterijų kolonijas ar augalų elgseną. Esmė ne viską skubėti vadinti intelektu, o pripažinti, kad gamta turi daugiau nei vieną būdą įsiminti dėsningumus ir į juos reaguoti.

  • Prieš 3000 metų pastatytas miestas Centrinėje Azijoje: archeologai atskleidė urbanizacijos pradžią

    Prieš 3000 metų pastatytas miestas Centrinėje Azijoje: archeologai atskleidė urbanizacijos pradžią

    Bandichano oazėje, Bandichan II vardu žinomame archeologiniame objekte, tarptautinė mokslininkų komanda atidengė maždaug 3000 metų senumo miesto liekanas. Ekspertai šį radinį jau dabar vadina vienu reikšmingiausių pastarųjų metų atradimų Centrinėje Azijoje, nes jis suteikia svarbių žinių apie urbanizacijos pradžią ir ankstyvojo geležies amžiaus bendruomenių raidą.

    Azijos gyvenvietė padeda suprasti pirmųjų regiono miestų formavimąsi

    Atradimas – tai Kinijos ir Uzbekistano archeologų bendradarbiavimo rezultatas. Tyrimai šioje vietovėje vykdomi nuo 2023 metų. Nors pats objektas buvo identifikuotas dar 1969 m., tik šiuolaikiniai kasinėjimai leido detaliai ištirti teritorijos struktūrą ir jos reikšmę.

    Mokslininkai patvirtino, kad seniausi gyvenvietės sluoksniai datuojami X a. pr. Kr., o miestas gyvavo mažiausiai iki VIII a. pr. Kr., t. y. ankstyvuoju geležies amžiumi.

    Akivaizdu, kad miestas buvo suplanuotas apgalvotai ir tvarkingai. Jo forma priminė kvadratą, o užstatymo pobūdis rodo pažangų erdvinės organizacijos lygį. Archeologai atidengė ir įspūdingas miesto gynybines sienas, kurios išliko neįprastai geros būklės.

    Viena iš aptiktų sienų ties pagrindu buvo daugiau nei 6 metrų pločio ir per 2 metrus aukščio. Tai liudija aukštus tuometinių gyventojų statybos įgūdžius. Įdomu tai, kad konstrukcijoje nebuvo klasikinių pamatų: pirmiausia buvo išlygintas gruntas, o tuomet siena suformuota iš plūktos žemės.

    Uzbekistano ir Kinijos bendradarbiavimas davė išskirtinių rezultatų

    Miesto viduje taip pat rastas gyvenamųjų patalpų kompleksas. Jį sudarė keli tarpusavyje sujungti kambariai, kuriuose aptikta kasdienį gyvenimą atspindinčių detalių. Archeologai rado židinių pėdsakų, nišų lempoms ir vietų miegui. Šių struktūrų analizė leidžia teigti, kad tai buvo ir gyvenamosios, ir ūkinės erdvės, padedančios geriau suprasti namų ūkio organizavimą prieš tris tūkstančius metų.

    Ypač įdomiu radiniu tapo sandėliavimo patalpos, įrengtos miesto sienų struktūroje. Viename tokių kambarių aiškiai matyti atskirta laikymo zona, kas leidžia spėti, jog egzistavo atsargų kaupimo sistema. Tai gali rodyti išplėtotą žemdirbyste paremtą ekonomiką ir būtinybę apsirūpinti maistu sudėtingesniems laikotarpiams.

    Objekte aptiktas ir gausus artefaktų rinkinys, padedantis atkurti kasdienį tuometinių gyventojų gyvenimą. Daugiausia rasta keramikos dirbinių – dubenų, ąsočių, plokščiadugnių indų. Taip pat minimi akmeniniai įrankiai, naudoti grūdams apdoroti, bei bronziniai dirbiniai, tarp jų peiliai ir strėlių antgaliai. Šie radiniai leidžia spręsti, kad vietos ūkis buvo gerai išvystytas, o gyventojai buvo įvaldę pagrindines metalurgijos technologijas.

    Šaltinis: „Global Times“

  • Pasėlių deklaravimas jau ant nosies: šios datos ir klaidos, dėl kurių netenkama išmokų

    Pasėlių deklaravimas jau ant nosies: šios datos ir klaidos, dėl kurių netenkama išmokų

    Jau netrukus prasidės kasmetinis žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimas. Paraiškas bus galima teikti nuo balandžio 13 d. iki birželio 12 d. Savivaldybė ragina ūkininkus nelaukti paskutinių dienų ir deklaravimu pasirūpinti iš anksto – taip bus išvengta eilių, skubos ir galimų klaidų.

    Pavėluotai paraiškas dar bus galima pateikti iki birželio 22 d. Tačiau už kiekvieną pavėluotą darbo dieną tiesioginių išmokų už plotą suma bus mažinama 1 proc. Savaitgaliai, šventinės dienos ir po jų einanti pirma darbo diena laikomi viena darbo diena.

    Siekiant išvengti žmonių susibūrimų ir taupant pareiškėjų bei specialistų laiką, deklaravimo laikotarpiu pareiškėjai bus priimami pagal iš anksto suderintą grafiką. Dėl to kviečiama registruotis iš anksto ir suderinti vizito laiką.

    Kaip pateikti paraišką ir kur kreiptis pagalbos?

    Prie Paraiškų priėmimo informacinės sistemos pareiškėjai gali prisijungti ir paraišką pateikti:

    • savarankiškai per Elektroninių valdžios vartų portalą;
    • su savivaldybės darbuotojo pagalba – atvykus į savivaldybę, kurioje registruotas žemės ūkio valdos centras, seniūniją arba struktūrinį padalinį.

    Taip pat prašoma pareiškėjų, deklaruojančių nedidelius žemės ūkio naudmenų plotus (arba turinčių tik pievų plotus), nedelsti ir paraiškas pateikti kuo anksčiau, nelaukiant paskutinių deklaravimo dienų.

    Kur registruotis?

    Registraciją dėl žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimo paraiškų priėmimo vykdo seniūnijų žemės ūkio specialistai ir Klaipėdos rajono savivaldybės Žemės ūkio skyrius. Dėl tikslaus priėmimo laiko rekomenduojama kreiptis į savo seniūniją arba savivaldybės Žemės ūkio skyrių.

    Ką galima padaryti dar prieš deklaravimo pradžią?

    Nors iki termino pradžios dar yra šiek tiek laiko, ūkininkai ir savivaldybių specialistai jau gali pradėti darbą Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje (PPIS): kurti naujas paraiškas, pildyti duomenis bei tikslinti laukų informaciją pagal planuojamus šių metų pasėlius. Vis dėlto pradėtas pildyti paraiškas patvirtinti bus galima tik oficialiai prasidėjus deklaravimui, t. y. nuo balandžio 13 d.

    Svarbūs dokumentai ir registrai

    Ruošiantis paraiškos teikimui svarbu įregistruoti ir (arba) atnaujinti žemės ūkio valdą Žemės ūkio ir kaimo verslo registro informacinėje sistemoje (ŽŪIKVRIS). Taip pat būtina turėti žemės valdymo teisę patvirtinančius dokumentus (nuosavybės, nuomos ar panaudos pagrindais), pagrindžiančius planuojamų deklaruoti plotų valdymo teisę, ir juos įregistruoti ŽŪIKVRIS iki gruodžio 1 d.

    Su paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei ūkinius gyvūnus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių pakeitimais galima susipažinti teisės aktų registre.

  • Dreverna ruošiasi pokyčiams: apleistas mokyklos pastatas taps jaunimo centru – skelbia konkursą

    Dreverna ruošiasi pokyčiams: apleistas mokyklos pastatas taps jaunimo centru – skelbia konkursą

    Žengtas dar vienas žingsnis įgyvendinant Drevernos–Svencelės teritorijos tvarios plėtros projektą – paskelbtas rangos konkursas Drevernos mokyklos pastato atnaujinimo darbams.

    Atnaujinus pačiame Drevernos centre esantį pastatą, jame įsikurs Gargždų vaikų ir jaunimo laisvalaikio centras. Čia planuojama sudaryti tinkamas sąlygas apgyvendinimui, ištisus metus organizuoti neformaliojo ugdymo veiklas ir edukacijas, rengti vasaros stovyklas, įkurti atvirą erdvę jaunimui.

    Numatoma plėsti ir tarptautines iniciatyvas: vyks jaunimo mainai pagal „Erasmus+“ programą, kūrybinės dirbtuvės, plenerai, tarptautinės stovyklos bei festivaliai.

    Esant poreikiui, sutvarkytomis patalpomis galės naudotis ir vietos bendruomenė – čia bus galima organizuoti susitikimus, renginius, vykdyti edukacines veiklas. Įrengus miegamąsias vietas, atsiras galimybė apgyvendinti ir meno kolektyvus, atvykstančius į priešais mokyklą esančius Drevernos kultūros namus ar į Priekulės meno ir kultūros centrą. Taip pat tai galėtų tapti patogia vieta skautams, šauliams ar piligrimams, keliaujantiems Šv. Jokūbo keliu.

    „Ne paslaptis, kad Gargždų vaikų ir jaunimo laisvalaikio centras Drevernos mokyklos pastate veiklas vykdė ir iki šiol – nors sąlygos čia tikrai ribotos, jie jau daug metų organizuoja savaitines stovyklas vaikų mokslo metų atostogų metu. Į jas vaikai atvyksta ne tik iš Klaipėdos rajono, bet ir iš visos Lietuvos, todėl mums labai svarbu gerinti sąlygas jaunimui burtis ir veikti mūsų unikaliame pamario krašte. Planuojame, kad kai pasirašysime sutartį su rangovu, pastatą jis sutvarkys per maždaug pusę metų, todėl jau labai greitai Drevernos centras taps dar gyvesnis“, – sako Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas.

    Remonto metu numatyta iš esmės atnaujinti viso pastato infrastruktūrą: sutvarkyti inžinerinius tinklus, stogo konstrukcijas ir dangą, atlikti šiltinimo darbus, įrengti vėdinimo sistemas. Taip pat bus atnaujinama vidaus apdaila – sienos ir grindys, keičiamos lauko bei vidaus durys.

    Planuojama įrengti ir liftą, kad patekimą į pastatą būtų galima užtikrinti ir asmenims su negalia.

    „Drevernos mokyklos sutvarkymas yra tik viena iš Drevernos–Svencelės teritorijos tvarios plėtros projekto dalių. Jau sutvarkėme istorinį Jokšų tiltą, kurį oficialiai atversime dar šį pavasarį, ėmėmės naujo šliuzo statybos Drevernos upės senvagėje, netrukus prasidės ir slipo įrengimo darbai Karaliaus Vilhelmo kanale. Beje, šiuo metu architektai rengia Drevernos–Svencelės teritorijos bendrąjį planą, o viena iš potencialių identiteto krypčių – kurortinė vietovė, todėl ateityje šios teritorijos laukia tikrai dideli pokyčiai“, – sako Klaipėdos rajono vicemerė Ligita Liutikienė.

    Projektas iš dalies finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis, įgyvendinant tarptautinį projektą „MariEX“.

  • Vilniečiai dar gali susigrąžinti šildymo kompensaciją: svarbi riba – balandžio 30-oji

    Vilniečiai dar gali susigrąžinti šildymo kompensaciją: svarbi riba – balandžio 30-oji

    Artėjant 2025–2026 m. šildymo sezono pabaigai, Vilniaus gyventojai vis dar gali pateikti prašymus būsto šildymo išlaidų kompensacijai gauti.

    Jei prašymas pateikiamas iki balandžio 30 dienos, kompensacija gali būti priskaičiuota nuo šildymo sezono pradžios. Kreipiantis nuo gegužės 1 dienos, kompensacija gali būti skiriama tik už du praėjusius mėnesius, t. y. nuo kovo arba balandžio.

    Prašymą kompensacijai gauti galima pateikti keliais būdais:

    • užpildant prašymą sistemoje SPIS;
    • atsiunčiant užpildytą ir saugiu elektroniniu parašu pasirašytą prašymo formą el. paštu;
    • pateikiant prašymą per E. pristatymo sistemą;
    • telefonu +370 700 35545 (garsinio vedlio pagalba, jei kreipiamasi ne pirmą kartą);
    • atsiunčiant prašymą paštu adresu Konstitucijos pr. 3, LT-09308 Vilnius;
    • atvykus į savivaldybės klientų aptarnavimo centrą Konstitucijos pr. 3 (I a.), iš anksto užsiregistravus vizitui.

    Dėl išsamesnės informacijos gyventojai gali kreiptis į Socialinių išmokų skyriaus specialistus konsultacijai: el. paštu sis@vilnius.lt arba telefonu +370 700 35545.