Blog

ALEX Kauno inovacijų angare įsikurs Lietuvos inžinerijos kolegija (LIK) – ji taps pirmąja mokslo ir studijų institucija šiame parke. Čia planuojama vykdyti taikomuosius mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą aukštųjų technologijų srityse. Numatomos investicijos sieks apie 3,1 mln. eurų.

Šios įkurtuvės taip pat siejasi su valstybės strateginiu tikslu – iki 2031 metų ALEX teritorijoje įkurti bent vieną mokslo ir studijų institucijos filialą.

Kauno meras Visvaldas Matijošaitis pabrėžė, kad miestui svarbu stiprinti mokslo ir verslo partnerystę.

„Daugiau kaip šimtmetį specialistus rengianti Lietuvos inžinerijos kolegija į inovacijų parką atsineša milžinišką akademinę patirtį, stiprų bendradarbiavimo su verslu modelį ir tarptautines partnerystes su Europos aukštosiomis mokyklomis. Tai itin didelės ir patrauklios pridėtinės vertės.

Kaunui svarbu, kad mieste verslas ir stiprios mokslo institucijos dirbtų kartu. Kuriant ir vystant aukštąsias technologijas būtina augintis kvalifikuotus specialistus, galinčius darbdaviams siūlyti netradicinius ir drąsius sprendimus. Lietuvos inžinerijos kolegijos sprendimas įsikurti ALEX parke rodo pasitikėjimą Kaunu ir jo potencialu“, – sakė Kauno meras.

Miesto vadovo teigimu, ALEX Kauno inovacijų parkas turėtų glaudžiai bendradarbiauti su Kauno ir visos Lietuvos aukštosiomis mokyklomis – rengti metines konferencijas, dalytis informacija apie rinkos poreikius ir tai, kokių sričių specialistų reikės ateityje.

„Išties smagu, kad šalia Kauno oro uosto kyla orlaivių priežiūros angarai, istoriniame S. Dariaus ir S. Girėno aerodrome taip pat netrukus bus statomi nauji angarai, o ALEX parkas įsikūręs buvusioje sraigtasparnių remonto gamyklos teritorijoje, kur kadaise gimė aukščiausios klasės inžineriniai sprendimai“, – pažymėjo V. Matijošaitis.

LIK į ALEX teritorijoje esantį Inovacijų angarą investuos 3,1 mln. eurų ir pirmajame aukšte nuomosis daugiau kaip 1 tūkst. kv. metrų patalpų. Šiose erdvėse bus įrengtos laboratorijos, vykdomi tyrimai ir eksperimentinė plėtra. Kolegija nurodo, kad planuojama sukurti 27 naujas darbo vietas, iš jų 9 – tyrėjams.

Numatoma, kad veiklos tiesiogiai atlieps pramonės poreikius: nuo pažangios elektronikos ir autonominio transporto iki energijos kaupimo, bepiločių sistemų bei naujų konstrukcinių ar kompozicinių medžiagų sprendinių. Taip pat planuojama integruoti įvairias inžinerijos disciplinas – elektroniką, mechaniką, energetiką, automobilių ir aviacijos inžineriją.

LIK vadovė dr. Lina Girdauskienė akcentavo praktinį tyrimų pobūdį ir bendrus projektus su verslu.

„LIK tyrimai jau dabar orientuojami į praktinį pritaikomumą bei bendrus projektus su verslu. Užtikriname įmonėms prieigą prie tyrėjų, modernios infrastruktūros ir būsimų specialistų Kauno regione veikiantiems verslams, nacionalinėms ir tarptautinėms įstaigoms.

ALEX inovacijų parką plėtrai pasirinkome, nes tai vieta, kur natūraliai susitinka mokslas, verslas ir pažangiausios technologijos. Ši aplinka leidžia greičiau perkelti mūsų tyrimų rezultatus į realius sprendimus ir stiprinti bendrus projektus su aukštųjų technologijų įmonėmis. Matome didelį potencialą kurti inovacijas kartu su jau čia besikuriančiais investuotojais bei partneriais. Kartu tai strateginis žingsnis stiprinant kolegijos vaidmenį Kauno ir visos Lietuvos inovacijų ekosistemoje“, – kalbėjo ji.

Lietuvos inžinerijos kolegija – viena stipriausių specializuotų inžinerijos kolegijų Lietuvoje. Institucija turi daugiau kaip 100 metų inžinierių rengimo patirtį, siūlo apie 15 profesinio bakalauro studijų programų, o studijose pabrėžiamas glaudus teorijos ir praktikos ryšys.

Istoriškai kolegijoje buvo plėtojamos transporto, elektronikos, kelių, statybos, medžiagų apdirbimo, orlaivių mechanizmų ir kitos technologijų studijų kryptys. Per šį laiką ją baigė apie 40 tūkst. absolventų, šiandien dirbančių Lietuvos ir tarptautinėse įmonėse. Pastaraisiais metais LIK patenka į Lietuvos kolegijų lyderių trejetuką pagal studijų kokybės rodiklius ir aktyviai dirba tvarios inžinerijos, žaliosios energetikos bei klimato technologijų temose.

Vienas svarbiausių kolegijos išskirtinumų – glaudus bendradarbiavimas su verslu. Didelė dalis tyrimų ir projektų vykdoma kartu su partneriais, o per pastaruosius trejus metus pasirašyta beveik 40 sutarčių inovacinių veiklų vykdymui. Tikimasi, kad įsikūrimas ALEX inovacijų parke, kuris jau pritraukia aukštųjų technologijų investuotojus, dar labiau sustiprins šią sinergiją.

Taip pat tikimasi, kad mokslo institucijos įsikūrimas parke taps katalizatoriumi tiek vietos, tiek viso miesto inovacijų ekosistemai: nuolatinis inžinerinių talentų srautas, bendros laboratorijos, praktikos vietos ir bendri tyrimų projektai turėtų sudaryti palankią aplinką technologijų kūrimui ir investicijoms.

„Kaunas IN“ vadovas Tadas Stankevičius sako, kad toks modelis kuria išskirtinai vertingą bendradarbiavimo aplinką.

„Pasaulinė konkurencija kaip niekada stipri, laimės inovatyviausi ir kuriantys didžiausią vertę. Kaunas jau šiandien turi stiprią akademinę bendruomenę ir technologijų sektorių. ALEX Kauno inovacijų parkas leidžia šiuos pasaulius sujungti dar glaudžiau. Lietuvos inžinerijos kolegijos prisijungimas prie ALEX – ne tik to įrodymas, bet ir pamatas praktiniam inovacijų kūrimui ir taikymui versle. Studentams atsiveria galimybės gauti realią praktiką, tyrėjams – atrasti partnerius, o įmonėms – prieigą prie talentų ir idėjų“, – teigė jis.

ALEX Kauno inovacijų parkas užima daugiau kaip 30 hektarų teritoriją Aleksote ir orientuojasi į aukštos pridėtinės vertės veiklas. Parko vizija – sukurti stiprią technologijų bendruomenę, kurioje kartu veiktų verslas, mokslas ir talentai, o Kaunas taptų vienu svarbiausių inovacijų centrų regione.

2025 metų gruodį apie plėtros planus ALEX teritorijoje paskelbė Lietuvos aukštųjų technologijų įmonių grupė „Teltonika“. Lietuviško kapitalo bendrovė, veikianti industrinės tinklo įrangos, telematikos, elektromobilių įkrovimo stotelių ir telemedicinos įrangos srityse, 4 hektarų teritorijoje planuoja kurti Kauno technologijų centrą.

Ryšių su visuomene, „Kaunas IN“ ir LIK informacija

Kauno miesto savivaldybės meras Visvaldas Matijošaitis teigia, kad įžengus į paskutiniuosius šios kadencijos metus komanda sąmoningai stabtelėjo įsivertinti, kiek per rinkimus duotų pažadų jau pavyko įgyvendinti arba pradėti vykdyti.

„Tiesą pasakius, šis klausimas privertė mūsų komandą trumpam stabtelėti ir pasižiūrėti, kiek darbų, kuriuos pažadėjome miestiečiams, jau pavyko padaryti ar pradėti daryti“, – sako Kauno miesto savivaldybės meras Visvaldas Matijošaitis.

Anot jo, per trejus kadencijos metus pradėta beveik 80 proc. įsipareigotų projektų: dalis jau užbaigti, kiti – tęsiami. Meras primena ir ankstyvą kadencijos pažadą statyti keturias naujas jungtis. Dviejų tiltų per Nemuną statybos jau gerokai įpusėjo: tarp Užnemunės ir Brastos gatvių kyla keturių eismo juostų Santakos tiltas su pėsčiųjų ir dviračių takais, o abipus Nemuno salos ir Žemosios Fredos projektuojama jungtis pėstiesiems bei dviratininkams.

Tarp kadencijos įsipareigojimų – pernai rudenį startavusios pėsčiųjų ir dviratininkų tilto per Nerį statybos. Šalia, po P. Vileišio tiltu, pradėtas Vilijampolės transporto mazgo įrengimas, o rangovai skelbia jau atlikę apie trečdalį darbų. Taip pat pernai pradėtas statyti viadukas per A1 magistralę turėtų būti atvertas šį pavasarį.

Merui svarbiausia – atsakingas finansų planavimas ir ilgalaikis požiūris į investicijas.

„Neįsipareigojame to, kuo netikime. Jau seniai supratome, kad atsakingai valdydami pinigus galėsime įgyvendinti daugiau miestui reikalingų projektų. Jokia paslaptis, kad mūsų mieste didžiausi objektai statomi išskirtinai už kauniečių pinigus: baseinai, mokyklos, darželiai, sveikatos priežiūros statiniai ir ne tik“, – pabrėžia Visvaldas Matijošaitis.

Pasak jo, Kaunas ne kartą įrodė, kad vienu metu galima imtis didelių darbų, neišvengiant laikino nepatogumo, o rezultatai tampa akivaizdūs po kelerių metų: atnaujintos pagrindinės gatvės, viešosios erdvės, pastatai. Meras tvirtina, kad miestas išgyvena pakilimą.

Kalbėdamas apie 2026 metų biudžetą, meras akcentuoja jo dinamiškumą ir ūkišką valdymą.

„Džiaugiuosi, kad auga miestiečių pajamos. Dėl to proporcingai auga ir Kauno miesto biudžeto dalis. Tačiau mes į biudžetą žiūrime ūkiškai. Tai, kokį patvirtinome vasario mėnesį, žinau, kad per kelis mėnesius jis bus koreguojamas atsižvelgiant į faktinę projektų įgyvendinimo situaciją. Mums biudžetas yra gyvas, kintantis organizmas, o ne užtikrinta išlaidų ar pajamų eilutė kažkam“, – sako Visvaldas Matijošaitis.

Jo teigimu, užsibrėžtus tikslus galima pasiekti investuojant į tvarius sprendimus: pritraukiant investuotojus ir turistus, skatinant verslą kurti naujas darbo vietas, užtikrinant paslaugas arčiau gyventojų namų ir optimizuojant administracinį aparatą.

„Aš visą gyvenimą versle žiūrėdavau į sąnaudas, o tik tada į pajamas. Toks požiūris padeda rasti tinkamą balansą ir tesėti miestiečiams duotus pažadus. Tokio požiūrio linkėčiau visoms savivaldybėms ir valstybei“, – akcentuoja meras.

Paklaustas apie didelių miesto statybų finansavimą, Visvaldas Matijošaitis tvirtina, kad sėkmės principas paprastas.

„Pasikartosiu, bet sėkmės paslaptis yra labai paprasta – netaškome pinigų į kairę ir į dešinę. Žinome, kad jokie projektai neįgyvendinami per vienerius metus, todėl mūsų planai neapsiriboja vienerių metų investicijomis“, – teigia jis.

Mero vertinimu, verslas investuoja ten, kur mato, kad savivaldybė laikosi įsipareigojimų, o tai kuria daugiau darbo vietų ir didina pajamas tiek miestui, tiek valstybei. Jis taip pat primena, kad Kaunas vasario pabaigoje Varšuvoje vykusiuose 14-uosiuose kasmetiniuose Vidurio ir Rytų Europos paslaugų centrų apdovanojimuose sulaukė „Metų proveržio miesto“ pripažinimo.

Kartu meras kritiškai vertina sistemą, kai savivaldybės, investuodamos į viešus projektus, reikšmingą dalį lėšų per pridėtinės vertės mokestį grąžina valstybei.

„Keistai man ir atrodo, kad savivaldybės, būdamos valstybės dalimi, investuodamos viešuosius pinigus, statydamos tiek nacionalinės, tiek regioninės reikšmės objektus, iš esmės bene penktadalį objekto vertės sumoka valstybei per pridėtinės vertės mokestį. Mano požiūriu, taip dar kartą iš savivaldybei skirtų valstybės lėšų dotuojame valstybę“, – sako Visvaldas Matijošaitis.

Pasiteiravus apie Seimo priimamus mokesčių ir kitus įstatymus, meras centro valdžios sprendimus vertina nepalankiai.

„Labai blogai. Visoje valstybėje žiūrima kaip tik didinant mokesčius kamšyti išlaidų skyles. Tačiau niekas nežiūri, kaip mažinti kasmet visose srityse vis besipučiančias išlaidas ir taip subalansuoti biudžetą, kad nereiktų nuolatos didinti mokesčių naštą tiek verslui, tiek gyventojams“, – teigia Kauno miesto savivaldybės meras.

Kalbėdamas apie miesto prioritetus, Visvaldas Matijošaitis pabrėžia investicijas į švietimą ir infrastruktūrą.

„Kaunas – miestas, kuriame gera dirbti, gyventi, studijuoti, todėl natūralu, kad investuojame į visas kryptis. Kasmet didžiausią prioritetą skiriame švietimui, nes jaunoji karta – mūsų ateitis. Darome viską, kad jaunimas savo tikslų galėtų siekti Lietuvoje“, – sako jis.

Meras primena, kad Kaune jau veikia pirmasis Lietuvoje mokslo ir inovacijų populiarinimo centras, o praėjusių metų pabaigoje startavusios M. K. Čiurlionio koncertų centro statybos įvardijamos vienu ambicingiausių projektų šalyje, kol kas įgyvendinamu miesto lėšomis. Numatyta, kad centre vyks aukščiausio lygio klasikinės muzikos pasirodymai, taip pat kitų žanrų koncertai, konferencijos ir renginiai.

Šiemet Kaune planuojama įrengti apie pusę tūkstančio papildomų vietų vaikams švietimo įstaigose. Vijūkų gatvėje baigiami naujo lopšelio-darželio apdailos darbai, o Romainiuose vyksta naujos įstaigos statybos. Tuo pačiu tęsiama Tirkiliškių mokyklos-darželio padalinių plėtra Aleksote – M. Yčo ir Dvarų gatvėse atnaujinamos esamos erdvės bei statomi priestatai.

„Šiemet pabaigsime visų ugdymo įstaigų fasadų apšiltinimą. Pradėsime didžiausios Lietuvoje techninės kūrybos centro, skirto vaikams, statybos darbus. Kaunas tęs kryptingas investicijas ir į istorinių pastatų atnaujinimą bei įveiklinimą. Vytauto parke atgimstantis Kurhauzas taps gyvu scenos menų centru“, – vardija meras.

Kaune, anot jo, ypatingas dėmesys skiriamas ir į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įtrauktų vertybių išsaugojimui.

Sporto infrastruktūros srityje jau šį pavasarį planuojama atverti baseiną Panemunėje, o erdvės plaukimui numatytos ir Aleksote. Savivaldybė pažymi, kad pastaraisiais metais Kaunas tapo miestu, turinčiu didžiausią baseinų tinklą šalyje.

Tarp tolesnių planų – Futbolo ir regbio arenos statyba su modernia treniruočių bei rungtynių infrastruktūra ir stogo terasa, taip pat projektuojamas atviro lauko aikštynas. Aleksote numatomas ir Ekstremalaus sporto centras, įvardijamas pirmuoju tokio masto kompleksu Baltijos šalyse.

Sveikatos ir socialinių paslaugų srityje Kulautuvoje baigiama Kazio Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės padalinio rekonstrukcija – čia planuojama įrengti beveik 170 vietų slaugos ir globos paslaugoms. Taip pat prie esamo ligoninės pastato Raudonojo Kryžiaus gatvėje projektuojamas naujas 150 lovų gydymo paskirties korpusas, kuris bus sujungtas su dabartine infrastruktūra ir skirtas didėjančiam ilgalaikės slaugos poreikiui užtikrinti.

Savivaldybių žinių informacija

Kelionę po Lietuvą tęsia Lietuvos specialiosios kūrybos draugijos „Guboja“ jau šeštą kartą rengiamas respublikinis jaunų negalią turinčių muzikos atlikėjų konkursas-festivalis „Perliukai“. Šįkart jis Raudondvario dvaro Menų inkubatoriuje subūrė atlikėjus iš įvairių Lietuvos miestų ir rajonų.

Konkurse dalyvavo daugiau kaip 70 vaikų ir jaunuolių bei jų vadovų iš Kauno, Elektrėnų, Raseinių, Varėnos, Šilutės, Panevėžio ir Kupiškio. Organizatorių teigimu, festivalis yra ne tik proga pasirodyti scenoje, bet ir erdvė augti, stiprinti pasitikėjimą savimi bei patirti bendrystės džiaugsmą.

Renginio pradžioje susirinkusiuosius sveikino vedėjas, dainininkas Jurgis Brūzga. Jis dalyvius drąsino daina, o draugijos „Guboja“ pirmininkė Viktorija Vitaitė dėkojo visiems atvykusiems, linkėdama saugoti muziką širdyje ir drąsiai žengti į sceną.

Renginio globėjas Kauno rajono meras Valerijus Makūnas kartu su vicemere Snieguole Navickiene pasveikino dalyvius ir linkėjo sėkmės pasirodymuose.

„Džiaugiuosi, kad šis festivalis Kauno rajone vyksta jau trečią kartą. Čia kiekvienas yra matomas ir svarbus, atsiskleidžia jų talentai, auga pasitikėjimas ir gimsta draugystės“, – kalbėjo meras.

Dalyvių pasirodymus vertino kompetentinga žiuri komisija, o festivalio pradžią pažymėjo Šilutės lopšelio-darželio „Žibutė“ vaikų kolektyvo „Boružiukai“ pasirodymas.

Kovo 25 dieną Punsko mokyklos sporto salėje netrūko emocijų – čia vyko tarptautinis vaikinų krepšinio turnyras, skirtas Punsko Kovo 11-osios licėjaus direktoriaus taurei laimėti. Renginys dar kartą priminė glaudų Punsko ir Kauno rajono savivaldybės bendradarbiavimą, ypač simbolišką žinant, kad Kauno rajonas oficialiai paskelbtas 2026 metų Lietuvos krepšinio sostine.

Turnyre varžėsi keturios 8–12 klasių mokinių komandos: šeimininkai – Punsko Kovo 11-osios licėjaus jaunieji krepšininkai, Suvalkų technikos mokyklos atstovai, taip pat svečiai iš Lietuvos – Kauno rajono Piliuonos gimnazijos ir Čekiškės Prano Dovydaičio gimnazijos komandos.

Po azartiškų dvikovų aikštelėje vyko apdovanojimų ceremonija, kurioje dalyvavo Punsko Kovo 11-osios licėjaus direktorius Alvydas Nevulis. Jis pasveikino turnyro dalyvius, o kiekviena komanda buvo apdovanota Kauno rajono savivaldybės ir Punsko mokyklos dovanomis – šakočiais, knygomis, taurėmis bei atminimo nuotraukomis.

Pasibaigus oficialiai renginio daliai, varžybų dalyviai susirinko bendriems pietums. Neformaliame bendravime moksleiviai dalijosi įspūdžiais, aptarė rungtynių epizodus ir stiprino tarpusavio ryšius.

Turnyrą organizavo Punsko Kovo 11-osios licėjaus fizinio ugdymo mokytojas Darius Valinčius kartu su šios mokyklos moksleivių sporto klubu „Punia“. Tarptautinis vaikinų krepšinio turnyras – viena iš veiklų, numatytų „Krepšinio sostinės“ metais. Tikimasi, kad iniciatyva tęsis ir rudenį, kai Punsko mokyklos komanda bus kviečiama atvykti į Kauno rajoną ir dalyvauti panašaus formato varžybose.

Tokie susitikimai ne tik skatina domėjimąsi krepšiniu, bet ir padeda kurti naujas bendras idėjas bei puoselėti ilgalaikę draugystę tarp Lietuvos ir Punsko krašto bendruomenių.

Kauno rajono savivaldybė skelbia partnerio (-ių) atranką projektui „Alternatyvių investicijų detektorius (AID2)“, kuriuo bus organizuojamos ir teikiamos socialinės integracijos paslaugos.

Projektas įgyvendinamas pagal 2021–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos socialinės sutelkties plėtros programos pažangos priemonę Nr. 09-003-02-02-09 „Plėtoti socialinės integracijos priemones labiausiai pažeidžiamoms grupėms“ ir 4 veiklą, skirtą socialiai pažeidžiamų, socialinę riziką (atskirtį) patiriančių asmenų socialinės integracijos bei galimybių dalyvauti darbo rinkoje didinimui Vidurio ir vakarų Lietuvos regione.

Atranka vykdoma vadovaujantis Kauno rajono savivaldybės mero 2026 m. kovo 24 d. potvarkiu Nr. MP-359 „Dėl projekto „Alternatyvių investicijų detektorius (AID2)“ Kauno rajono savivaldybės partnerio (-ių) atrankos socialinės integracijos paslaugoms teikti tvarkos aprašo patvirtinimo“.

Partnerio atrankos tikslas – atrinkti paslaugų teikėją (-us), kurie organizuotų ir teiktų socialinės integracijos paslaugas projekto tikslinėms grupėms.

Numatytos projekto veiklos apima socialinės integracijos paslaugas, skirtas asmens socialinio savarankiškumo ir darbingumo, profesinės kompetencijos bei pajėgumo dalyvauti darbo rinkoje atkūrimui ir stiprinimui. Tai gali būti socialinių ir kitų paslaugų poreikių vertinimas, individualus ir grupinis motyvavimas, informavimas, konsultavimas, tarpininkavimas, atstovavimas, psichologinė pagalba, sociokultūrinės paslaugos (įskaitant kultūrinę edukaciją ir kūrybingumo skatinimą), socialinių įgūdžių ugdymas ir palaikymas, profesinis orientavimas ir konsultavimas, bendrųjų gebėjimų ugdymas, profesinių įgūdžių ugdymas, pagalba įsidarbinant ir įsidarbinus, taip pat palydimoji paslauga. Veiklos taip pat turi atitikti Iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietų paleidžiamų (paleistų) asmenų socialinės integracijos tvarkos apraše nustatytas nuostatas.

Projekto dalyviai – iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietų paleidžiami (paleisti) asmenys.

Pareiškėjais gali būti viešieji ir privatūs juridiniai asmenys, atitinkantys šiuos reikalavimus:

1. Steigimo dokumentuose (įstatuose, nuostatuose ar kituose dokumentuose) turi būti nurodytas veiklos tikslas, uždaviniai ir (ar) veiklos rūšis, susiję su socialinių ir (ar) kitų paslaugų teikimu socialiai pažeidžiamiems, socialinę riziką (atskirtį) patiriantiems asmenims.
2. Per pastaruosius 5 metus pareiškėjas turi būti sukaupęs ne mažesnę nei 2 metų patirtį teikiant socialinės integracijos paslaugas iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietų paleidžiamiems (paleistiems) asmenims.
3. Pareiškėjas turi turėti bent vieną specialistą Socialinės integracijos tvarkos aprašo 15 punkte nustatytoms funkcijoms vykdyti.
4. Pareiškėjui neturi būti taikomi apribojimai, nustatyti Projektų administravimo taisyklių 2 priede, o atitiktis patvirtinama užpildant Atitikties deklaraciją (Tvarkos aprašo 3 priedas).

Pareiškėjas privalo pagrįsti atitiktį visiems reikalavimams ir kartu su paraiška pateikti tai patvirtinančius dokumentus.

Paraiškos ir Tvarkos apraše nurodyti dokumentai teikiami vienu failu elektroniniu paštu info@krs.lt nuo 2026 m. kovo 27 d. iki 2026 m. balandžio 15 d.

Paraiška su priedais turi būti pateikta elektronine forma ir pasirašyta asmens, turinčio teisę veikti įstaigos vardu. Dokumentai turi būti pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu, atitinkančiu 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 910/2014 reikalavimus.

Paraiškos gali būti vertinamos iki 2026 m. balandžio 29 d.

Dėl papildomos informacijos kviečiama kreiptis į Kauno rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėjos pavaduotoją Raimondą Gudaitienę tel. +370 37 30 55 68, el. p. raimonda.gudaitiene@krs.lt.

Tai viena dažniausių ir pavojingiausių onkologinių ligų: pasaulyje ji užima trečią vietą pagal sergamumą ir antrą – pagal mirtingumą. Lietuvoje kasmet nuo storosios žarnos vėžio miršta apie 900 žmonių.

Svarbu žinoti, kad ši liga neretai nustatoma per vėlai. Dėl to ypač reikšminga prevencinė patikra – ji padeda vėžį aptikti ankstyvoje stadijoje arba net užkirsti kelią jam išsivystyti.

Pasitikrinkite patys ir paraginkite tai padaryti savo artimuosius.