CP v2

Blog

  • Duomenų centrai kelia vis didesnį pasipriešinimą: bendruomenės nerimauja dėl vandens ir elektros

    DI bumas didina įtampą

    Spartėjantis dirbtinio intelekto diegimas augina duomenų centrų paklausą, tačiau kartu stiprina ir vietos gyventojų pasipriešinimą. Įtampa kyla tarp nacionalinių ambicijų pritraukti investicijas ir bendruomenių, kurios susiduria su praktiniais projekto padariniais.

    Pastaraisiais mėnesiais diskusijos dėl duomenų centrų intensyvėja ne tik JAV, bet ir Europoje bei Azijoje. Kuo tankiau apgyvendinta teritorija ir kuo brangesnė elektra, tuo jautresnės tampa tokios investicijos.

    Kas labiausiai kelia nerimą?

    Dažniausiai įvardijamos problemos yra didelis elektros poreikis, vandens sunaudojimas aušinimui ir poveikis vietos infrastruktūrai. Gyventojai baiminasi, kad nauji objektai gali kilstelėti elektros kainas, o tinklo apkrova taps argumentu riboti kitų vartotojų plėtrą.

    Kita konfliktų ašis – žemės naudojimas ir urbanistiniai sprendimai. Dalis projektų planuojami šalia gyvenamųjų rajonų, todėl kyla triukšmo, transporto srautų ir vizualinės taršos klausimai.

    „Reikia rimtai įvertinti, kokią realią naudą duoda DI ir duomenų centrų plėtra vietos ekonomikai, ypač darbo vietų prasme“, – sakė Przemysławas Sztuczkowskis.

    Griežtėjantys ribojimai ir vėlavimai

    Augantis pasipriešinimas vis dažniau baigiasi teisiniais ginčais, papildomais reikalavimais ar išduodamų leidimų stabdymu. Dėl to dalis projektų vėluoja, mažinamas jų mastas, o kai kur investuotojai ieško alternatyvių vietų.

    Europoje vis dažniau keliami reikalavimai aiškiai pagrįsti energijos šaltinius ir efektyvumą, o kai kur svarstoma, ar didelio vartojimo objektai apskritai turėtų gauti prioritetą jungiantis prie tinklo. Tai didina riziką vystytojams ir investuotojams, nes keičiasi finansiniai modeliai ir terminai.

    Kur link gali pasisukti rinka?

    Tikėtina, kad dalis duomenų centrų plėtros persikels į regionus, kur lengviau gauti elektros galią, daugiau galimybių naudoti atsinaujinančią energiją ir mažiau konfliktų dėl žemės. Kartu auga spaudimas technologijų bendrovėms diegti efektyvesnes aušinimo sistemas ir skaidriau komunikuoti apie vandens bei elektros poreikius.

    DI bumas kol kas nerodo lėtėjimo ženklų, todėl duomenų centrų klausimas vis dažniau tampa ne tik verslo, bet ir viešosios politikos tema. Vietos bendruomenėms svarbiausia, kad investicijų nauda būtų apčiuopiama, o sąnaudos – aiškiai valdomos.

  • Australijos žaliavų eksportas auga: anglis, SGD ir kritiniai metalai žada rekordines pajamas

    Australijos žaliavų ir energijos eksportas artimiausiais metais turėtų išaugti, rodo atnaujintos šalies prognozės. Numatyta, kad 2026–2027 finansiniais metais bendros pajamos iš šio eksporto pasieks apie 422 mlrd. JAV dolerių, palyginti su maždaug 403 mlrd. JAV dolerių 2025–2026 metais.

    Perspektyvas trumpuoju laikotarpiu kelia brangstančios energijos žaliavos ir įtemptos pasaulinės tiekimo grandinės. Vis dėlto prognozuojama, kad vėliau per penkerių metų laikotarpį pajamos ims mažėti, jei energijos ir masinių žaliavų kainos normalizuosis.

    Pajamų šuolis, bet ne ilgam

    Prognozių logika paprasta: pajamos kyla tada, kai dera dvi sąlygos – aukštesnės kainos ir stabilūs eksporto srautai. Tačiau ilgainiui rinkos dažnai grįžta į pusiausvyrą, todėl Australija tikisi piko artimiausiu metu, o vėliau – laipsniško kritimo.

    Po 2026–2027 finansinių metų numatomas smukimas iki maždaug 391 mlrd. JAV dolerių 2027–2028 metais. Tokį posūkį labiausiai lemtų mažesnės anglies, suskystintų gamtinių dujų ir naftos eksporto kainos.

    SGD, anglis ir geležies rūda

    Suslėgtos rinkos sąlygos turėtų ypač padidinti pajamas iš SGD: prognozuojama, kad jos pakils nuo maždaug 57 mlrd. JAV dolerių 2025–2026 metais iki 70 mlrd. JAV dolerių 2026–2027 metais. Vėliau, atsistatant tiekimo ir prekybos ritmui, ši vertė turėtų mažėti.

    Anglies segmente prognozės rodo labiau mišrų vaizdą: tikimasi, kad energetinės anglies eksporto pajamos ilgainiui mažės nuo maždaug 31 mlrd. JAV dolerių 2025–2026 metais iki 24 mlrd. JAV dolerių 2030–2031 metais. Metalurginės anglies pajamos, prognozuojama, taip pat slinks žemyn nuo maždaug 39 mlrd. iki 36 mlrd. JAV dolerių per tą patį laikotarpį.

    Didžiausia struktūrinė atrama išlieka geležies rūda, kuri, kaip numatoma, sudarys daugiau nei ketvirtadalį visų žaliavų eksporto pajamų. Vis dėlto dėl kainų korekcijos pajamos gali kristi nuo maždaug 123 mlrd. JAV dolerių 2025–2026 metais iki 107 mlrd. 2026–2027 metais ir iki 79 mlrd. 2030–2031 metais.

    DI bumas didina metalų paklausą

    Prognozėse atskirai išskiriama didėjanti vario paklausa, kurią skatina elektrifikacija, elektros tinklų plėtra ir duomenų centrų, susijusių su DI infrastruktūra, augimas. Dėl kainų ir eksporto apimčių derinio Australijos vario eksporto vertė galėtų didėti nuo maždaug 14 mlrd. JAV dolerių 2025–2026 metais iki 19 mlrd. JAV dolerių 2030–2031 metais.

    Kartu išryškėja ir kritinių mineralų segmentas: prognozuojama, kad pajamos iš jų eksporto šoktels nuo maždaug 17 mlrd. JAV dolerių 2025–2026 metais iki 26 mlrd. JAV dolerių 2026–2027 metais. Vėliau jos, tikimasi, stabilizuosis ties maždaug 22 mlrd. JAV dolerių lygiu 2030–2031 metais.

    Į šias prognozes investuotojai ir rinkos dalyviai paprastai žiūri kaip į signalą, kad trumpalaikis kainų ciklas vis dar palankus eksportuotojams, bet ilgalaikės tendencijos verčia ruoštis didesniam nepastovumui. Australijai tai reiškia ir galimybes, ir riziką: rekordai gali būti pasiekti greitai, tačiau jų išlaikymas priklausys nuo geopolitikos, pasiūlos atsigavimo ir pasaulinės paklausos struktūros.

  • Lenkijos bankininkai įspėja apie paradoksą: valstybės skola auga, o verslo kreditai stringa

    Bankai vis dažniau renkasi obligacijas

    Lenkijos bankų sektorius vis aiškiau susiduria su paradoksu: valstybė tikisi aktyvesnio kreditavimo, kuris skatintų investicijas ir augintų biudžeto pajamas, tačiau tuo pat metu jai reikia nuolatinės paklausos savo skolai. Bankininkai pabrėžia, kad tokia pusiausvyra tampa vis trapesnė, nes bankų balansuose daugėja valstybės obligacijų.

    Lenkijos bankų asociacijos viceprezidentė Agnieszka Wachnicka atkreipia dėmesį, kad obligacijos bankams yra patrauklesnės nei dalis verslo kreditų dėl mažesnės rizikos ir reguliacinio traktavimo. Tai ypač ryšku, kai įmonių investicinis apetitas išlieka prislopęs, o bankai ieško saugesnių aktyvų.

    Lenkija ES uodegoje pagal kreditavimą

    Vienas dažniausiai minimų rodiklių yra kreditų nefinansiniam sektoriui dalis nuo bendrojo vidaus produkto. Pasak bankininkų, Lenkijoje ji siekia apie 31,8 proc., kai Europos Sąjungos vidurkis yra apie 73 proc., todėl šalis atsiduria tarp silpniausiai kreditą naudojančių ekonomikų.

    Dar prastesnė situacija matoma vertinant būtent įmonių kreditus: pagal kreditų verslui ir bendrojo vidaus produkto santykį Lenkija minima tarp paskutiniųjų Europos Sąjungoje. Bankų atstovai pabrėžia, kad vartojimo segmentas ir būsto paskolos gali augti sparčiau, tačiau tai nepakeičia investicinio kreditavimo stagnacijos.

    Kodėl obligacijų kainos ne visada „kerta“ per kapitalą

    Diskutuojant apie sparčiai didėjančią valstybės vertybinių popierių dalį bankų balansuose, keliama rizika, kad obligacijų kainų kritimas gali mažinti bankų nuosavą kapitalą. Bankų atstovai aiškina, kad poveikis priklauso nuo to, kaip obligacijos apskaitomos ir vertinamos: dalis jų laikoma iki išpirkimo ir tuomet rinkos svyravimai tiesiogiai neatsispindi kapitalo eilutėse.

    Pasak pateikiamų skaičių, reikšminga valstybės obligacijų portfelio dalis bankuose apskaitoma amortizuota savikaina, todėl trumpalaikiai rinkos kainų kritimai ne visada iš karto matomi bankų finansinėse ataskaitose. Vis dėlto bankininkai pripažįsta, kad didelė koncentracija vienoje turto klasėje kelia klausimų dėl ilgalaikio balanso tvarumo.

    Ką galėtų pakeisti garantijos ir rizikos pasidalijimas

    Bankų sektorius ragina stiprinti sistemas, kurios leistų viešąjį kapitalą naudoti kaip privačių investicijų katalizatorių. Pagrindinė kryptis, apie kurią kalbama, yra platesnis garantijų ir laidavimo mechanizmų taikymas, kad didesnės rizikos projektai įmonėms būtų finansuojami pigiau ir lengviau.

    Bankininkai pabrėžia, kad tokie instrumentai ypač svarbūs gynybos ir technologijų srityse, kur rizika didesnė, o technologijų ciklai trumpesni. Be rizikos pasidalijimo bankams tenka prisiimti didesnį kapitalo „suvartojimą“, todėl kreditai brangsta arba apskritai tampa sunkiai prieinami.

    Bankų mokestis ir paskatų problema

    Kaip viena struktūrinių kliūčių įvardijamas bankų mokesčio modelis, kuris, bankininkų vertinimu, gali sudaryti palankesnes paskatas investuoti į valstybės skolą, o ne į verslo kreditus. Bankų atstovai teigia, kad tikslas nėra mažinti obligacijų paklausą, bet keisti sistemą taip, kad kreditavimas nebūtų „baudžiamas“ netiesioginėmis paskatomis.

    Taip pat pabrėžiama, kad net ir gerėjant bankų pelningumui, tai nereiškia galimybės pigiai finansuoti kiekvieną rizikingesnį projektą. Bankai aiškina, kad papildomi mokesčiai ilgainiui gali mažinti kapitalo kaupimą, o tai riboja sektoriaus galimybes finansuoti didesnės apimties investicijas be partnerių ar konsorciumų.

    „Lenkijoje susiduriame su paradoksu: kreditas reikalingas augimui, bet valstybė tuo pat metu turi užtikrinti stabilų savo skolos finansavimą“, – sakė Agnieszka Wachnicka.

    Bankininkų vertinimu, jei Lenkija siekia tvariai kelti ekonomikos potencialą, svarbiausia grandis yra privačios įmonių investicijos ir jų finansavimas. Tam, jų teigimu, reikia ne vien mažesnių palūkanų, bet ir nuoseklios politikos, kuri skatintų kreditą nukreipti į produktyvumą didinančius projektus.

  • „Ford“ išlaikė trečią vietą JAV: „Hyundai“ priartėjo, bet prognozuoto aplenkimo dar nėra

    Rezultatai JAV rinkoje

    „Ford“ trečiąjį ketvirtį Jungtinėse Valstijose išlaikė trečią vietą pagal parduotų lengvųjų automobilių skaičių, nors rinka laukė kito scenarijaus. Analitikų prognozėse dažniau skambėjo versija, kad „Hyundai Motor Group“ pirmą kartą perims šią poziciją.

    Gamintojo pateikti duomenys rodo, kad „Ford“ per ketvirtį pardavė 507 395 lengvąsias transporto priemones. Tai buvo 6,6 proc. mažiau nei prieš metus, tačiau atsilikimas nuo prognozių nebuvo toks didelis, kaip dalis rinkos tikėjosi.

    „Hyundai“ augo, bet pritrūko

    „Hyundai Motor Group“, apimanti „Hyundai“, „Kia“ ir „Genesis“ prekės ženklus, skelbė pardavimus padidinusi 5,4 proc. iki 506 200 automobilių per tą patį laikotarpį. Skirtumas tarp bendrovių liko minimalus, todėl kova dėl trečios vietos JAV rinkoje tapo viena įdomiausių ketvirčio intrigų.

    Pagal pateiktus skaičius, „Ford“ persvara prieš „Hyundai“ šį kartą siekė maždaug 1 195 automobilius. Toks nedidelis atotrūkis rodo, kad artimiausiais ketvirčiais pozicijų pasikeitimas išlieka realus, jei išliks dabartinės augimo ir smukimo tendencijos.

    Kas lėmė „Ford“ spaudimą?

    Rinkos stebėtojai pabrėžia, kad „Ford“ pastaraisiais metais teko spręsti tiekimo grandinių ir gamybos iššūkius, ypač susijusius su svarbiausiais pikapais. Po ankstesnių sutrikimų tiekėjų grandinėje bendrovei teko persiderinti gamybos planus, o tai galėjo paveikti ir pristatymų tempą.

    „Hyundai“ tuo metu demonstravo nuoseklų įsibėgėjimą JAV, remdamasi platesne modelių pasiūla ir aktyvia plėtra. Dėl to rinkoje daugėjo signalų, kad ketvirtinis aplenkimas tėra laiko klausimas, tačiau trečiąjį ketvirtį „Ford“ dar sugebėjo išlaikyti poziciją.

    „Abiejų gamintojų ketvirčio rezultatai buvo geresni, nei prognozavo dalis rinkos, o trečios vietos kova tapo itin artima“, – sakė automobilių rinkos analitikas.

    Artimiausiais mėnesiais daug kas priklausys nuo to, ar „Ford“ pavyks stabilizuoti gamybą ir pristatymus, o „Hyundai“ išlaikys dabartinį augimo tempą. Esant tokiam mažam skirtumui, net nedidelės logistikos, gamybos ar paklausos korekcijos gali nulemti, kas kitą ketvirtį bus trečias pagal pardavimus JAV.

  • JAV anglies eksportas šoktelėjo: antrąjį 2026 metų ketvirtį išvežta 26,8 mln. tonų

    Eksportas auga, gavyba mažėja

    JAV anglies eksportas antrąjį 2026 metų ketvirtį pasiekė 26,8 mln. tonų ir, palyginti su pirmuoju ketvirčiu, padidėjo 13,3 proc. Tokius duomenis skelbia JAV Energetikos informacijos administracija (EIA).

    Tuo metu bendra anglies gavyba JAV antrąjį 2026 metų ketvirtį sudarė 125,4 mln. tonų. Tai buvo 4,9 proc. mažiau nei pirmąjį ketvirtį ir 2,2 proc. mažiau nei prieš metus.

    Daugiausia augo energetinės anglies srautas

    EIA duomenys rodo, kad eksportą labiausiai į viršų tempė energetinė anglis: jos išvežta 13,0 mln. tonų, arba 25,1 proc. daugiau nei ankstesnį ketvirtį. Metalurginės anglies eksportas augo nuosaikiau ir siekė 13,9 mln. tonų, tai yra 4,2 proc. daugiau.

    Tokie pokyčiai rodo, kad tarptautinėje rinkoje vienu metu gali veikti keli veiksniai: sezoniniai elektros gamybos poreikiai, pramonės ciklas bei logistikos grandinių persitvarkymas. Šių veiksnių kombinacija dažnai lemia, kad eksportas didėja net ir tada, kai vidaus gavyba trumpuoju laikotarpiu mažėja.

    Kainos ir importo vaizdas

    Vidutinė JAV anglies eksporto kaina antrąjį 2026 metų ketvirtį siekė 110,68 JAV dolerio už toną. Perskaičiavus pagal apytikrį 0,92 euro už JAV dolerį kursą, tai sudaro apie 102 eurus už toną.

    JAV tuo pačiu laikotarpiu ir toliau importavo anglį, nors importo apimtys išliko mažos: iš viso įvežta apie 0,7 mln. tonų. Didžiausia dalis importo teko Kolumbijai, taip pat dalis anglies buvo įvežta iš Kanados.

    JAV anglies sektorius pastaraisiais metais išlieka jautrus energetikos politikos kryptims ir elektros sistemos patikimumo diskusijoms. Prezidento Donaldo Trumpo administracija akcentuoja, kad anglis užtikrina stabilų elektros tiekimą ir gali būti svarbi ekstremalių oro sąlygų metu.

  • Centrų duomenų bumas dėl DI kelia įtampą: vietos bendruomenės vis dažniau blokuoja projektus

    Duomenų centrų plėtra, kurią skatina auganti DI paklausa, vis dažniau susiduria su vietos bendruomenių pasipriešinimu. Dalis projektų stringa dėl baimių, kad dideli kompleksai išaugins elektros poreikį, apkraus vandens išteklius ir užims daug žemės.

    Ši įtampa ryškėja ne tik Jungtinėse Valstijose: panašios diskusijos ir protestai vis dažniau kyla Europoje ir Azijoje. Savivaldybės, teismai bei reguliuotojai griežčiau vertina leidimus, o investuotojams tai reiškia ilgesnius terminus ir didesnę finansinę riziką.

    Kas labiausiai neramina gyventojus?

    Vietos gyventojai ir bendruomenės organizacijos dažniausiai akcentuoja tris dalykus: elektros tinklų apkrovą, vandens sunaudojimą aušinimui ir poveikį aplinkai. Šalia to kyla klausimas, ar nauji objektai realiai atneša apčiuopiamos naudos regionui, jei darbo vietų sukuriama palyginti nedaug.

    Energetikos aspektas ypač jautrus tankiai apgyvendintose teritorijose, kur elektros kainos ir tinklo pralaidumas jau dabar kelia iššūkių. Dėl to dalis politikų ir reguliuotojų ima svarstyti, kaip nustatyti aiškesnes prijungimo prie tinklo taisykles, prioritetus ir papildomus reikalavimus.

    Europoje daugėja ribojimų

    Europoje pastaruoju metu vis dažniau fiksuojami atvejai, kai projektai atmetami, mažinami arba atidedami. Kai kuriose šalyse diskusijos pasiekia nacionalinį lygmenį, o taisyklių griežtinimas tampa atsaku į augančią konkurenciją dėl elektros ir žemės.

    Valstybės taip pat svarsto, kaip duomenų centrus labiau susieti su atsinaujinančia energetika, efektyvesniu energijos vartojimu ir šilumos panaudojimu. Praktikoje tai gali reikšti aukštesnius energijos efektyvumo standartus, griežtesnes poveikio aplinkai sąlygas ir įpareigojimus dėl žalesnės elektros dalies.

    Kodėl DI tik didins spaudimą?

    DI modelių mokymas ir jų paslaugų teikimas reikalauja vis daugiau skaičiavimo galios, todėl duomenų centrų paklausa artimiausiais metais, tikėtina, nemažės. Kartu didės ir visuomenės dėmesys tam, kiek energijos ir vandens sunaudojama, bei kaip tokie objektai įsilieja į vietos infrastruktūrą.

    Ekspertai vis dažniau pabrėžia, kad vien leidimų išdavimas nebėra vien techninis klausimas: reikės aiškiai įvardyti naudą regionams, numatyti investicijas į tinklus ir skaidriai komunikuoti apie poveikį aplinkai. Priešingu atveju duomenų centrų plėtra ir toliau susidurs su brangiai kainuojančiais vėlavimais.

  • Černobylio zonoje suaktyvėjo žalčiai: ekologai paaiškino, kodėl jų šiemet matoma daugiau

    Černobylio radiaciniame ir ekologiniame biosferos rezervate šiuo metu fiksuojamas didesnis paprastųjų žalčių aktyvumas. Rezervato specialistai aiškina, kad žmonėms tai gali atrodyti kaip netikėtas „antplūdis“, tačiau iš tiesų toks elgesys būdingas ankstyvam rudeniui.

    Pasak ekologų, rugsėjį ir panašiu metu žalčiai dar nėra baigę aktyvaus sezono. Kol dienomis saulė pakankamai įšildo žemę, ropliai išlenda iš slėptuvių pasišildyti, susirasti maisto ir sukaupti energijos prieš šaltesnį laikotarpį.

    „Jei rugsėjį sutikote žaltį, neskubėkite stebėtis: kol dieną žemę dar gerai sušildo saulė, jie naudojasi šiltesnėmis valandomis, šildosi ir ruošiasi šalčiams“, – teigė rezervato tyrėjai.

    Vėstant orams rytinis aktyvumas trumpėja, nes roplių medžiagų apykaita lėtėja, o judėjimas tampa vangus. Dėl to žalčiai dažniau pastebimi šiltesnėmis dienos valandomis, kai galima greičiau atgauti šilumą ir taupyti energijos atsargas.

    Rezervato specialistai pabrėžia, kad artėjant žiemai žalčiai ima ieškoti patikimų slėptuvių. Tam tinka urvai, ertmės po šaknimis, žemių kauburiai, plyšiai ir kitos vietos, kur temperatūra stabilesnė ir lengviau peržiemoti.

    Paprastasis žaltys yra nenuodinga, žmogui nepavojinga gyvatė, dažniausiai siejama su drėgnesnėmis buveinėmis. Jį nesunku atpažinti pagal ryškias gelsvas ar balkšvas dėmes galvos šonuose, dėl kurių šis roplys neretai vadinamas turinčiu „geltonas ausis“.

    Ekologai primena, kad gamtoje žaltį verta stebėti iš atstumo ir nebandyti jo paimti ar vyti. Net ir nepavojingi ropliai, jausdami grėsmę, gali gintis, o ramybė jiems svarbi, ypač prieš žiemojimą.

  • Alpių ledynai sparčiai traukiasi: Šveicarija per penkerius metus neteko penktadalio, ryškėja poveikis upėms

    Europos Alpėse fiksuojamas spartus ledynų nykimas, o ryškiausi pokyčiai matomi Šveicarijoje. Šalies ledynų stebėsenos duomenys rodo, kad per pastaruosius penkerius metus Šveicarija prarado apie penktadalį ledynų tūrio, o tai jau ima keisti vandens režimą kalnų upėse.

    Šių metų tirpsmas kai kuriose vietose buvo išskirtinai intensyvus: vidutinis ledynų storis sumažėjo maždaug 2,5–4 metrais, o atskirų ledynų „liežuviai“ kai kur sutrumpėjo apie 10 metrų. Tarp labiausiai tirpusių minimi Allalino, Klaridento, Ronos ir Alečo ledynai.

    Alpės dažnai vadinamos Europos vandens bokštu, nes jose sukauptas sniegas ir ledas ilgą laiką palaiko stabilų nuotėkį sausuoju sezonu. Tirpsmo vanduo ypač reikšmingas vasarą, kai kritulių būna mažiau, o paklausa vandeniui auga dėl žemės ūkio, energetikos ir turizmo.

    Ekspertai pabrėžia, kad ledynų nykimas reiškia ne tik mažesnius ledo plotus, bet ir kitokią sezoninę dinamiką. Trumpuoju laikotarpiu tirpsmas gali laikinai padidinti vasaros nuotėkį, tačiau ilgainiui, kai ledynų masė sumažėja, upės netenka svarbaus „rezervo“, o vandens kiekiai tampa mažiau stabilūs.

    Šveicarijos ledynų monitoringo tarnybos GLAMOS vadovas Matthias Huss teigia, kad dabartinį atšilimą lemia žmogaus sukelta klimato kaita. Jo vertinimu, be šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų ir iškastinio kuro deginimo tokio masto šiltėjimo nebūtų.

    „Dabartinis atšilimas šimtu procentų susijęs su žmogaus sukelta klimato kaita. Be emisijų ir iškastinio kuro deginimo šiandieninio šiltėjimo nebūtų“, – sakė Matthias Huss.

    Pasak jo, lemiamą vaidmenį atlieka ir žiemos sniego danga. Storesnė ir ilgiau išsilaikanti sniego danga veikia kaip izoliacija, saugo ledą nuo tiesioginės saulės šilumos ir kartu prisideda prie naujų ledo sluoksnių formavimosi.

    Šveicarijoje rekordinis ledynų tirpsmas buvo užfiksuotas 2022 metais, kai vasaros karštį lydėjo sniego stoka žiemą. Prie tirpsmo prisidėjo ir papildomi veiksniai, pavyzdžiui, į Alpes atkeliavusios Sacharos dulkės, kurios patamsina paviršių ir didina saulės spinduliuotės sugėrimą.

    Specialistai pabrėžia, kad tai nėra vien Šveicarijos ar Alpių problema. Ledynų traukimasis fiksuojamas daugelyje regionų, o kai kur jis susijęs ir su didesnėmis rizikomis, įskaitant staigius potvynius, nuošliaužas ar ledyninių ežerų proveržius.

    Vis dėlto Europai vienas praktiškiausių klausimų išlieka vandens ištekliai. Mažėjant ledynams, ateityje gali dažnėti situacijos, kai vasarą upėse trūks vandens, o tai reikšminga tiek geriamojo vandens tiekimui, tiek hidroenergetikai ir ekosistemoms.

  • Neišmeskite popierinių pirkinių maišų: štai kaip jie gali išgelbėti daržą nuo piktžolių

    Jei namuose prisikaupė rudų popierinių pirkinių maišų, neskubėkite jų atiduoti makulatūrai. Toks popierius gali praversti darže kaip biologiškai suyrantis pagrindinis mulčo sluoksnis, padedantis pristabdyti piktžoles ir ilgiau išlaikyti drėgmę dirvoje.

    Šis metodas vadinamas lakštine mulčiavimo danga, kai dirva uždengiama šviesos nepraleidžiančia medžiaga. Dėl to piktžolėms tampa sunkiau augti, o daliai jų sėklų sudygti pritrūksta šviesos ir šilumos.

    Uždengus dirvą popieriumi, lėčiau išgaruoja vanduo, todėl lysvės rečiau perdžiūsta, ypač lengvesnėse, smėlingose dirvose. Be to, sudrėkęs popierius palaipsniui suyra ir papildo dirvą organinėmis medžiagomis, o drėgnoje aplinkoje dažniau suaktyvėja sliekai.

    Kaip tai padaryti teisingai

    Pirmiausia paruoškite vietą: pašalinkite stambesnes piktžoles, šakeles ir kitus likučius, kad paviršius būtų kuo lygesnis. Tuomet popierinius maišus praplėškite per siūlę ir išskleiskite, kad gautumėte didesnes plokštumas.

    Prieš klojant būtina nuimti rankenas, lipnią juostą, metalines sąvaržas, plastikines detales ir ryškias etiketes. Klojant popierių svarbu jį dėti su užleidimu, kad neliktų tarpų, per kuriuos piktžolės vėl rastų kelią į šviesą.

    Popierių gausiai sudrėkinkite, kad jis priglustų prie dirvos ir jo neišnešiotų vėjas. Ant viršaus verta užberti įprastą mulčą, pavyzdžiui, kompostą, smulkintą žievę, skiedras ar sausas lapijas, kad danga ilgiau laikytųsi ir atrodytų tvarkingiau.

    Kokie maišai tinka, o kokių vengti

    Saugiausia rinktis paprastus rudus, neblizgius maišus be papildomų dangų. Darže nereikėtų naudoti vaškuoto, laminuoto ar plastiku dengto popieriaus, taip pat maišų su metalizuota ar itin ryškia spauda, nes tokie priedai nėra skirti sąlyčiui su dirvožemiu.

    Klojant aplink augalų stiebus ir krūmų pagrindą palikite kelis centimetrus laisvos erdvės, kad nuolat besilaikanti drėgmė neskatintų puvinio ir grybelinių ligų. Tokia danga ypač patogi rudenį, kai dirva dar neįšalusi, o per žiemą popierius pamažu suyra.

    Dažniausios klaidos, kurios kainuoja rezultatą

    Viena dažniausių klaidų yra palikti tarpus tarp popieriaus sluoksnių, nes net siauras plyšys gali tapti piktžolių išėjimu į paviršių. Kita klaida yra kloti sausą popierių, kuris greitai pakyla nuo vėjo ir neprilimpa prie dirvos.

    Taip pat nereikėtų popieriaus priglausti prie augalų stiebų ar kamienų, nes užsilaikęs drėgmės perteklius didina ligų riziką. Tinkamai panaudotas paprastas popierinis maišas gali tapti praktiška, beveik nieko nekainuojančia priemone tvarkingesnėms lysvėms.

  • Mokslininkai ištyrė avinžirnius ir juodąsias pupeles: vienas pokytis nustebino

    Mokslininkai ištyrė avinžirnius ir juodąsias pupeles: vienas pokytis nustebino

    Vienas paprastas įprotis kasdienėje mityboje gali turėti apčiuopiamą poveikį sveikatai, ypač jei gresia 2 tipo diabetas. Ilinojaus technologijos instituto mokslininkai 2025 metais paskelbė 12 savaičių tyrimo rezultatus, kuriame vertino, kaip ankštiniai veikia su priešdiabetu susijusius rodiklius.

    Tyrime dalyvavo 72 suaugusieji, turintys priešdiabetą. Jie buvo suskirstyti į tris grupes: viena kasdien suvalgydavo puodelio dydžio avinžirnių porciją, kita tiek pat juodųjų pupelių, o kontrolinė grupė valgė ryžius.

    Ką parodė 12 savaičių tyrimas

    Mokslininkai stebėjo bendrą cholesterolį, gliukozės apykaitos rodiklius ir su uždegimu susijusius žymenis. Rezultatai parodė, kad skirtingi ankštiniai neveikia identiškai, nors abu laikomi vertinga augalinės mitybos dalimi.

    Avinžirnių grupėje bendras cholesterolio kiekis per 12 savaičių sumažėjo nuo maždaug 200,4 iki 185,8 miligramo decilitre. Tyrėjai taip pat fiksavo palankius lipidų profilio pokyčius, tačiau pabrėžė, kad tai nėra gydymo pakaitalas žmonėms, kuriems reikalingi vaistai.

    Juodųjų pupelių grupėje ryškiausias pokytis sietas su uždegimu. Per 12 savaičių sumažėjo interleukino 6 rodiklis, dažnai naudojamas kaip vienas iš organizmo uždegiminių procesų žymenų.

    Kodėl tai svarbu priešdiabetui

    Nors tyrime dalyvavo priešdiabetą turintys žmonės, reikšmingo gliukozės kontrolės pagerėjimo nepastebėta. Tai reiškia, kad ankštinių nereikėtų pristatyti kaip greito būdo „numušti cukrų“, tačiau jie gali prisidėti prie bendros širdies ir kraujagyslių rizikos mažinimo per kitus mechanizmus.

    Mitybos gairėse ankštiniai dažnai siejami su širdžiai palankia mityba, nes tai augalinių baltymų ir skaidulų šaltinis, turintis mažai sočiųjų riebalų. Skaidulos, ypač tirpios, gali prisidėti prie palankesnio cholesterolio profilio, o baltymai ir skaidulos kartu padeda ilgiau išlikti sotiems.

    Be to, ankštiniuose esanti atspari krakmolo dalis ir bioaktyvūs augaliniai junginiai siejami su žarnyno mikrobiotos įvairove. Pastaraisiais metais tai vis dažniau aptariama kaip vienas iš veiksnių, galinčių daryti įtaką kardiometabolinei sveikatai.

    Kaip įtraukti į racioną saugiai

    Kasdien suvalgyti porcija nebūtinai reiškia sudėtingus patiekalus. Avinžirniai tinka salotoms, sriuboms, troškiniams ar užtepėlėms, o juodosios pupelės dažnai naudojamos sriubose, troškiniuose ir patiekaluose su daržovėmis.

    Patogus pasirinkimas gali būti konservuoti ankštiniai, tačiau verta rinktis variantus su mažiau druskos. Jei iki šiol ankštinių valgėte retai, porcijas geriau didinti palaipsniui, nes didesnis skaidulų kiekis pradžioje kai kuriems žmonėms sukelia pilvo pūtimą.

    Svarbu ir kontekstas: didžiausia nauda paprastai pasireiškia tada, kai ankštiniai pakeičia mažiau palankius produktus ir tampa širdžiai palankios mitybos dalimi. Žmonėms, turintiems priešdiabetą, gydytojai taip pat rekomenduoja derinti mitybą su fiziniu aktyvumu, miego režimu ir, jei reikia, gydymu.