Nuo įprastų parduotuvinių galarečių lentynų iki mažų, valgomų meno kūrinių – taip galima apibūdinti Jagodos kelią ir jos projektą „Zastyga“. Ši istorija pasakoja, kaip iš atsitiktinumo gimsta aistra, o iš aistros – meistriškumas. Tai pasakojimas apie nostalgiją, kino estetiką ir drąsą kurti grožį ten, kur kiti jo nepastebi.
Jagodai viskas prasidėjo sudėtingu laikotarpiu: išėjusi iš darbo ji turėjo daug laisvo laiko ir dar daugiau noro rasti veiklą, kuri į kasdienybę sugrąžintų spalvų bei džiaugsmo.
„Tai buvo visiškai atsitiktinis įvykis. Buvau tokiame gyvenimo etape, kad, matyt, ieškojau kažko spalvingo ir linksmo“, – prisimena ji.
Tuo netikėtu įkvėpimu tapo paprastas vaizdas – parduotuvės galarečių siena. Pirmąją galaretę Jagoda pagamino vedama smalsumo, tačiau netrukus įsijungė jos perfekcionizmas ir kūrybinė prigimtis. Vien paduoti desertą indelyje pasirodė per mažai – ji užsibrėžė tikslą sukurti savarankiškai stovintį, tikslios formos desertą, kuris būtų tarsi maža skulptūra.
Žvelgiant į Jagodos darbus pirmiausia krinta į akis kruopšti vizualinė estetika. Kiekviena galaretė – apgalvota kompozicija, o „Zastyga“ nuotraukos kuria vientisą, stilingą pasakojimą. Jagoda neslepia, kas ją įkvepia.
„Labai, labai mėgstu Veso Andersono estetiką – turbūt tai matyti mano profilyje“, – sako ji.
Pasakiškas vizualumas puikiai dera su gilia nostalgija, kuri daugeliui siejasi būtent su galarete. Nors šis desertas dažnam primena PRL laikus, jo istorija kur kas platesnė. Gilindamasi į temą Jagoda atrado, kad galaretės skirtingose kultūrose turėjo savas „aukso eras“: viktorijos laikų Anglijoje jos buvo prabangos simbolis, patiekiamas įmantriomis formomis kaip puotų kulminacija, o JAV penktajame ir šeštajame dešimtmečiuose išpopuliarėjo ryškios spalvos ir sūrūs „salotų galaretėje“ eksperimentai. „Zastyga“ semiasi iš šių skirtingų tradicijų – iš lenkiškos nostalgijos, amerikietiškos drąsos ir viktorijietiškos elegancijos – ir perleidžia jas per šiuolaikinį, meninį filtrą.
Jagodos filosofija remiasi amatu ir natūralumu. Ji galaretes gamina nuo pradžios, dažnai naudoja savo pačios ruošiamus sirupus. Tai leidžia sukurti skonius, keičiančius įprastą šio deserto supratimą. Vienas jos išskirtinių kūrinių – levandų galaretė, primenanti kulinarinę alchemiją.
„Kažkur sužinojau tokį triuką: jei įdedi vadinamosios mėlynosios arbatos – klitorijos ternatės – ji viską nudažo gražia, sodria mėlyna. O įspaudus citrinos atsiranda nuostabi violetinė!“ – pasakoja Jagoda.
Taip gimsta magiškos spalvos, tačiau visiškai natūralus desertas.
Didžiausias kūrybiškumo išbandymas jai buvo užsakymas pagaminti sūrią galaretę. Lenkijoje toks desertas pirmiausia asocijuojasi su „šaltiena“, kuri visiškai netiko madingam renginiui.
„Man netiko ten tiesiog pastatyti kažką tokio“, – prisimena ji.
Tuomet Jagoda ėmė ieškoti idėjų molekulinėje virtuvėje ir aptiko receptą galaretei iš pomidorų vandens. Rezultatas vizualiai intrigavo, bet iš pradžių kėlė nepasitikėjimą – iki pirmo kąsnio.
„Tas skonis staiga sprogo burnoje pomidorų intensyvumu. Labai tuo didžiuojuosi“, – sako ji.
Paklausta, kuriuo projektu didžiuojasi labiausiai, Jagoda nedvejodama mini „Ambroziją“. Šio sumanymo scena tapo kultinė Varšuvos ledainė „Pallone“ Puławskos gatvėje – vieta su vintage atmosfera, įsikūrusi buvusioje mineralinio vandens gėrimo įstaigoje. Įkvėpimo šaltinis buvo legendinis desertas „Ambrozja“, kadaise patiektas „Horteks“ kokteilių baruose ir išgarsintas seriale „Keturiasdešimtmetis“. Tai buvo paprasta, bet geniali galaretės, ledų ir plaktos grietinėlės kombinacija – būtent tokio tipo desertus Jagoda vertina labiausiai: nuoširdžius, nepretenzingus ir keliančius tikras emocijas. Panašų sentimentą ji jaučia ir kitiems „juokingiems desertams“ iš devintojo dešimtmečio pabaigos ir dešimtojo pradžios, pavyzdžiui, desertui „Pinokis“.
Kartu su ledų kūrėjais Jagoda neatkartojo recepto pažodžiui. Ji išlaikė idėjos dvasią – lengvumą, džiaugsmą ir nerūpestingumą – ir perkėlė ją į dabartį. Klasikinė „Ambrozija“ atgimė su amatininkiškais skoniais: levandomis, citrina su imbieru bei „Earl Grey“ arbatos skonio ledais.
Kas prasidėjo kaip pomėgis, šiandien virsta sparčiai augančiu prekės ženklu. Jagoda gamina galaretes pagal užsakymą, bendradarbiauja su kavinėmis ir barais, kuria unikalius desertus ir planuoja vestuvinę pasiūlą. Tačiau didžiausia svajonė – žengti dar vieną žingsnį toliau.
„Mano didžiausia svajonė – sukurti galarečių vietą. Manau, pirmąją Lenkijoje, nes neteko girdėti apie vietą, kuri specializuotųsi vien tik galaretėse“, – atvirauja Jagoda.
Ji svajoja apie nedidelę, specializuotą dirbtuvę, kurioje galėtų visą laiką įgyvendinti savo saldžias vizijas.
Jagoda ne tik kuria desertus – ji tarsi iš naujo „užburia“ prisiminimus, suteikia jiems pasakišką pavidalą ir įrodo, kad net galaretėje gali slėptis didelis menas. Ji ragina kartais sustoti ir pažvelgti į pasaulį smalsiai, nes niekada nežinai, kur tavęs laukia įkvėpimas, galintis pakeisti gyvenimą pačiu skaniausiu būdu.
