CP v2

Blog

  • „Google“ keičia „Android“ diegimą iš šalies: 24 val. laukimas nebus toks skausmingas

    „Google“ keičia „Android“ diegimą iš šalies: 24 val. laukimas nebus toks skausmingas

    „Google“ šiais metais planuoja reikšmingai pakeisti programėlių diegimą į „Android“ įrenginius iš šalies (angl. sideloading). Bendrovė siekia padaryti procesą labiau ribojantį, kad sumažintų sukčių ir kenkėjiškų programėlių plitimą. Po kritikos dėl pirminių planų „Google“ pristatė lankstesnį sprendimą – vadinamąjį išplėstinį diegimo režimą, kuriame numatytas 24 valandų atidėjimas prieš įdiegiant neregistruotas programėles. Dabar bendrovė patikslino: šį režimą vartotojui pakanka įjungti tik vieną kartą, net ir keičiant telefoną.

    Vaizdo įraše, kurį platformoje „X“ paskelbė oficiali „Android Developers“ paskyra, „Google Play“ kūrėjų patirties produktų valdymo direktorius Matthew Forsythe patvirtino, kad išplėstinis diegimo režimas įjungiamas vieną kartą vienai paskyrai.

    Jis paaiškino, kad kartą aktyvavus išplėstinį režimą esamame telefone, nustatymas automatiškai persikelia į naują „Android“ įrenginį. Tai reiškia, jog nereikės kiekvieną kartą iš naujo kartoti procedūros ir laukti 24 valandų vien dėl to, kad diegiate programėlę ne iš oficialios parduotuvės.

    Pasak M. Forsythe, vienintelis būdas apeiti pradinį 24 valandų atidėjimą – naudoti „ADB“ komandas. Tačiau šis kelias tinka ne visiems: tam reikia kompiuterio ir techninių žinių, o tokios galimybės vartotojai ne visuomet turi. Dėl to sprendimas leisti išplėstinį režimą aktyvuoti tik kartą per paskyrą procesą padaro gerokai patogesnį.

    Kadangi ši funkcija labiausiai orientuota į pažengusius vartotojus, toks lankstumas atrodo logiškas. Priešingu atveju 24 valandų laukimas greitai taptų erzinančiu tiems, kurie dažnai diegia programėles iš kitų šaltinių nei „Google Play“.

    Tame pačiame DUK vaizdo įraše taip pat nurodoma, kad programėlės – tiek įdiegtos iš šalies, tiek atsisiųstos iš „Google Play“ – negali nustatyti, ar išplėstinis režimas yra įjungtas. Be to, pabrėžiama, kad norint toliau atnaujinti neregistruotą iš šalies įdiegtą programėlę, išplėstinis režimas turi būti aktyvus.

    Norint įjungti išplėstinį režimą, pirmiausia reikia aktyvuoti paslėptą „Developer options“ (kūrėjo parinkčių) meniu. M. Forsythe paaiškino, kad vėliau kūrėjo parinktis galima išjungti – tai nepaveiks diegimo iš šalies funkcionalumo. Tai svarbu, nes kai kurios bankų programėlės neveikia, jei kūrėjo parinktys paliktos įjungtos.

    Vertinant naujausius „Google“ patikslinimus, būsimi „Android“ diegimo iš šalies pokyčiai neatrodo tokie griežti, kaip iš pradžių galėjo pasirodyti. Atnaujinimai, panašu, siekia kompromiso: suteikti pažengusiems vartotojams reikalingą lankstumą ir kartu geriau apsaugoti daugumą nuo rizikingų programėlių.

  • „Google“ įdiegė slaptą naujovę: „Pixel“ telefonai patys sutvarkys „Bluetooth“ trikdžius

    „Google“ įdiegė slaptą naujovę: „Pixel“ telefonai patys sutvarkys „Bluetooth“ trikdžius

    „Google“ „Pixel“ telefonai dažnai pirmieji sulaukia naujų „Android“ funkcijų ir tampa savotišku poligonu, kuriame išbandomos naujausios galimybės dar prieš joms pasiekiant kitus įrenginius.

    Tai galioja ne tik plačiai reklamuojamoms, bet ir mažiau pastebimoms naujovėms. Būtent tokia yra nauja „Bluetooth“ diagnostikos priemonė, kuri gali praversti tuomet, kai belaidis ryšys staiga ima strigti.

    Naujas diagnostikos įrankis pasirodė 1.0.885948717 versijos „Pixel“ trikčių šalinimo programėlėje. Jis leidžia tiesiog telefone nustatyti ir bandyti išspręsti „Bluetooth“ ryšio problemas. Funkcija įdiegta tyliai, be didesnio pristatymo, o ją galima rasti nustatymuose: Settings > Connected devices > Bluetooth diagnostics.

    Įrankis veikia atlikdamas testą, kurio metu tikrinama, ar yra ryšio nesklandumų su konkrečiu „Bluetooth“ įrenginiu. Aptikęs problemų, jis pasiūlo sprendimus – nuo priedo talpyklos (cache) išvalymo iki įrenginio „pamiršimo“ ir pakartotinio suporavimo.

    Anksčiau detalesnei analizei dažnai prireikdavo trečiųjų šalių programėlių. Vis dėlto kai kuriuose „Samsung“ telefonuose panašios funkcijos jau kurį laiką būna integruotos, o ateityje neatmetama, kad „Google“ sprendimas galėtų pasiekti ir kitus „Android“ įrenginius.

    „Bluetooth“ technologija tapo neatsiejama kasdienybės dalimi – ji leido pereiti nuo laidinių sprendimų prie belaidžių, pradedant automobiliais ir baigiant ausinėmis ar klaviatūromis. Dažniausiai ryšys veikia automatiškai: įjungiate įrenginį, ir jis pats prisijungia prie telefono.

    Tačiau būtent dėl to „Bluetooth“ sutrikimai gali kelti ypač daug nepatogumų. Įprastai net rimtesnes problemas pavyksta išspręsti perkraunant įrenginius arba iš naujo suporuojant ryšį, tačiau kartais prireikia papildomos diagnostikos.

    Dabar dalį šio darbo galima atlikti pačioje „Android“ sistemoje – bent jau „Pixel“ telefonuose, kuriuose atsirado ši nauja diagnostikos funkcija.

  • Balandį padarykite šį genėjimo triuką: vaismedžiai ir krūmai dar šiemet pražys gausiai

    Norint, kad sodo augalai pavasarį greičiau atsigautų ir gausiau žydėtų, genėjimą svarbu atlikti tinkamu metu. Geriausias laikotarpis daugeliui augalų – jų visiško ramybės periodo pabaiga, kai stiprios šalnos jau atsitraukusios, bet vegetacija dar neprasidėjusi. Tuomet pjūvio vietose neišteka per daug sulčių, žaizdos greičiau gyja, o pats augalas mažiau nusilpsta.

    Kada genėti augalus prieš pavasarį?

    Genėjimą verta planuoti taip, kad jis būtų atliktas po didžiųjų šalčių, bet dar iki intensyvaus augimo starto. Tokiu metu medžiai ir krūmai vis dar „miega“, todėl procedūra jiems mažiau stresinė. Ankstyvas genėjimas taip pat padeda sumažinti ligų riziką ir gerina augalų būklę visam sezonui.

    Balandis – paskutinė proga genėti kai kuriuos vaismedžius ir uogakrūmius

    Balandį tai dažnai būna paskutinis metas sureguliuoti vaismedžių formą ir augimą, kol neprasidėjo intensyvus žydėjimas. Šiuo laikotarpiu dažniausiai genimi atsparesni augalai:

    • obelys,
    • kriaušės,
    • slyvos,
    • agrastai,
    • serbentai.

    Genint šalinami pertekliniai jauni ūgliai (vadinamieji „vilkūgliai“), taip pat ligoti, apšalę, į lajos vidų augantys ar tarpusavyje besikryžiuojantys ūgliai, kurie per daug sutankina vainiką. Darbams geriausia rinktis sausą, saulėtą arba lengvai apsiniaukusią dieną – taip sumažinama grybelinių infekcijų tikimybė.

    Storesnes pjūvio vietas naudinga patepti sodo tepalu su fungicidiniu priedu. Tačiau reikia įsidėmėti, kad jautresnius vaismedžius, pavyzdžiui, persikus ar abrikosus, geriau genėti vėliau, kai nebelieka šalnų, o trešnes ir vyšnias – tik po derliaus nuėmimo.

    Spygliuočių genėjimas balandį

    Balandį galima atlikti ir pirmąjį kai kurių spygliuočių pavasarinį genėjimą, ypač po ilgos žiemos. Dažniausiai tai būna sanitarinis genėjimas – pašalinamos pažeistos, apšalusios ar sergančios šakos. Jei reikia, galima ir lengvai formuoti augalus, kad jie išlaikytų taisyklingą formą.

    Tokį genėjimą paprastai gerai toleruoja:

    • tujos (gyvybmedžiai),
    • puskiparisiai,
    • kadagiai,
    • kukmedžiai,
    • kalninės pušys.

    Jaunus spygliuočius, pasodintus pavasarį (tiek pavieniui, tiek gyvatvorėse), taip pat galima švelniai patrumpinti iki intensyvios vegetacijos. Vėlesnius formuojamuosius genėjimus, jei jų prireikia, galima atlikti ir vėliau pavasarį ar vasarą.

    Lapuočių krūmų genėjimas balandį

    Balandis tinka daugeliui lapuočių krūmų, ypač tų, kurie vasarą žydi ant vienmečių ūglių. Mėnesio pradžioje dažnai trumpinami šie augalai:

    • japoninės lanksvos,
    • sidabrakrūmiai,
    • Dovydo budlėjos,
    • šluotelinės ir medžialapės hortenzijos,
    • rožės.

    Kokių augalų balandį geriau nekarpyti?

    Balandį reikėtų vengti genėti tuos medžius ir krūmus, kurie žiedinius pumpurus suformuoja dar praėjusį sezoną. Ankstyvas pavasarinis genėjimas gali reikšti, kad augalas šiemet visai nežydės arba žydės gerokai silpniau, nes kartu pašalinami jau susiformavę pumpurai.

    Prie pavasariniam genėjimui jautresnių augalų priskiriami:

    • forsitijos,
    • trilapiai migdolai,
    • magnolijos,
    • azalijos ir darželinės hortenzijos,
    • alyvos,
    • paprastieji putinai,
    • veigelės,
    • ankstyvosios ir pilkosios lanksvos.

    Šiuos augalus geriausia genėti tik po žydėjimo, vasarą. Tuomet galima suteikti jiems formą, praretinti lają ar pašalinti perteklinius ūglius neprarandant dekoratyvių žiedų.

  • Kardiologai paaiškino, kaip išsivirti tobulas kiaušinis: taip saugosite širdį

    Kiaušiniai – vienas maistingiausių ir universaliausių maisto produktų. Juose gausu aukštos kokybės baltymų, vitaminų ir mineralų, be to, jie sotūs ir lengvai paruošiami. Vienas kiaušinis turi įvairių naudingų medžiagų, padedančių palaikyti raumenų audinį, nervų sistemą, regėjimą ir imunitetą, skelbia „WP abcZdrowie“.

    Nors dažnai manoma, kad pagrindinis baltymų šaltinis yra kiaušinio baltymas, trynys taip pat turi nemažai šio makroelemento. Be to, jame yra riebaluose tirpių vitaminų A, D ir E, kai kurių B grupės vitaminų, fosfolipidų bei kitų biologiškai aktyvių medžiagų, svarbių medžiagų apykaitai ir bendrai organizmo energijai.

    „Naudingiausio kiaušinio pasirinkimas priklauso ne tik nuo jo dydžio ar kilmės, bet ir nuo paruošimo būdo. Ilgas kepimas ar virimas gali sumažinti trynio maistinę vertę, nes jis yra jautresnis aukštai temperatūrai nei baltymas“, – aiškina ekspertai.

    Pasak specialistų, optimaliausia kiaušinį paruošti taip, kad baltymas būtų visiškai sutvirtėjęs, o trynys liktų pusiau skystas. Taip pasiekiamas geriausias balansas tarp saugumo ir maistinių medžiagų išsaugojimo. Taip pat primenama, kad žaliame baltyme esantis avidinas gali trukdyti įsisavinti biotiną, o kaitinimas jį neutralizuoja. Tuo tarpu trynys, per ilgai termiškai apdorojamas, gali prarasti dalį naudingųjų savybių.

    Kalbant apie trynyje esantį cholesterolį, pažymima, kad daugumai sveikų žmonių jis savaime nereiškia automatiškai padidėsiančio cholesterolio kiekio kraujyje. Dažniau problema kyla ne dėl pačių kiaušinių, o dėl priedų: šoninės, riebių sūrių, didelio kiekio sviesto ar majonezo. Kiaušiniai gali būti naudinga subalansuotos mitybos dalis, ypač jei derinami su daržovėmis, pilno grūdo duona, avokadu ar žalumynais – tuomet vienu metu gaunama baltymų, riebalų, skaidulų ir antioksidantų.

    Norint išgauti idealią konsistenciją, kiaušinius rekomenduojama dėti į šaltą vandenį, užvirinti ir virti 3–4 minutes, tuomet atvėsinti šaltame vandenyje. Taip baltymas tampa standus, o trynys – kremiškas. Rekomenduojamas kiekis – 1–2 kiaušiniai per dieną, priklausomai nuo amžiaus, fizinio aktyvumo ir sveikatos būklės.

    Taip pat primenama, kad kepenys – vienas svarbiausių žmogaus organų, atliekantis daugybę gyvybiškai svarbių funkcijų: nuo kraujo valymo iki medžiagų apykaitos reguliavimo. Norint išlaikyti jų sveikatą, nebūtina išleisti daug pinigų brangiems papildams ar vadinamiesiems superproduktams – vis dažniau pabrėžiama paprastų ir prieinamų maisto produktų reikšmė, galinti pastebimai prisidėti prie geresnės kepenų veiklos.

  • Aukštas kraujospūdis: 5 dalykai, kurių griežtai nedarykite, kad nesukeltumėte krizės

    Aukštas arterinis kraujospūdis gali išprovokuoti įvairias ligas ir pabloginti bendrą savijautą. Net įprasti kasdieniai veiksmai, esant staigiems kraujospūdžio šuoliams, gali reikšmingai pabloginti būklę. Portalas „Komentarai“ primena, ko reikėtų vengti, kai kraujospūdis pakilęs.

    Aukštas kraujospūdis. Iliustracinė nuotrauka

    Fiziniai krūviai. Kraujospūdžiui šoktelėjus kategoriškai nerekomenduojama užsiimti intensyvia fizine veikla. Nors kartais manoma, kad sportas padeda „pravarinti“ kraują, iš tiesų toks krūvis gali smarkiai apkrauti širdies raumenį ir pažeisti smulkiuosius kapiliarus. Jėgos pratimai, sunkių daiktų kilnojimas ar net greitas bėgimas sukuria didžiulę įtampą, kurios kraujagyslės gali neatlaikyti.

    Saunos ir karštos vonios. Griežtai nerekomenduojama lankytis saunoje, pirtyje ar maudytis karštoje vonioje. Aukšta temperatūra plečia paviršines kraujagysles, tačiau kartu pagreitina širdies ritmą. Toks disbalansas gali būti pavojingas ir sukelti alpimą ar hipertenzinę krizę.

    Maistas ir gėrimai. Hipertenzijos priepuolio metu reikėtų laikytis griežtesnių apribojimų. Venkite sūraus maisto – natris greitai sulaiko skysčius organizme, didina cirkuliuojančio kraujo tūrį ir papildomai spaudžia arterijų sieneles, o tokį poveikį kartais sunku sumažinti net vaistais. Taip pat nerekomenduojama vartoti alkoholio ir gėrimų, kuriuose daug kofeino. Alkoholis iš pradžių gali išplėsti kraujagysles, bet vėliau sukelia ilgalaikį spazmą, taip dar labiau paaštrindamas problemą. Kofeinas tiesiogiai stimuliuoja nervų sistemą ir didina kraujagyslių tonusą, todėl esant aukštam kraujospūdžiui tai tampa reikšmingu rizikos veiksniu.

    Vaistai. Vienas pavojingiausių sprendimų – savarankiškai ir staiga mažinti kraujospūdį stipriais vaistais, nepasitarus su gydytoju. Per greitas rodiklių kritimas gali sukelti smegenų hipoksiją ir sutrikdyti inkstų kraujotaką. Taip pat nereikėtų ignoruoti tokių simptomų kaip stiprus galvos skausmas, pykinimas ar regėjimo pablogėjimas, tikintis, kad būklė „praeis savaime“.

    Darbas. Nerekomenduojama tęsti darbo prie kompiuterio ar imtis veiklų, reikalaujančių didelės koncentracijos ir emocinės įtampos. Tokiu metu organizmui labiausiai reikia ramybės – patariama būti pusiau sėdimoje padėtyje, kad širdis galėtų dirbti tausojančiu režimu.

    Primename: portalas „Komentarai“ anksčiau rašė ir apie tai, ko nereikėtų daryti esant aukštai kūno temperatūrai.

  • Lietuvą pasiekė „Ozempic“ bumas: gydytoja įspėja apie aklumą ir kitus pavojus

    Žinoma gydytoja infektologė Olga Golubovska atkreipė dėmesį į pavojingą tendenciją – vaisto „Ozempic“ (semagliutido) vartojimą ne pagal paskirtį. Pasak jos, kol Ukrainoje šis preparatas socialiniuose tinkluose pristatomas kaip greitas būdas atsikratyti antsvorio, JAV gamintojas „Novo Nordisk“ ir kitos farmacijos bendrovės jau susiduria su masiniais pacientų ieškiniais.

    Ieškiniuose bendrovėms metami kaltinimai esą buvo nutylėta informacija apie galimas kritines pasekmes sveikatai. Tarp minimų komplikacijų – žarnyno nepraeinamumas, sunkūs pankreatito atvejai, inkstų pažeidimai ir gastroparezė, dėl kurios kai kuriems pacientams tenka pereiti prie maitinimo per zondą. Ypač didelį nerimą, pasak gydytojos, kelia regėjimo praradimo rizika.

    „Nearterinė priekinė išeminė optinė neuropatija, kuri pasireiškia staigiu regėjimo netekimu arba aklumu (rizika padidėja beveik 10 kartų)“, – vardydama fiksuotus nepageidaujamus poveikius pabrėžė O. Golubovska.

    Ji taip pat nurodė, kad tarp galimų šalutinių reiškinių minimi trombozės atvejai ir tulžies pūslės uždegimai.

    Gydytojos teigimu, užsienyje teisminių ginčų skaičius auga geometrine progresija. Vis dėlto Ukrainos socialinių tinklų erdvėje preparatas ir toliau populiarinamas kaip paprastas būdas mažinti svorį, nepaisant medicininių rizikų.

    „Pas mus „Ozempic“ tapo virusiniu lieknėjimui. Ar tikrai taip reikia lieknėti, žmonės geri?“ – emocingai apibendrino gydytoja, leisdama suprasti, kad siekiamas estetinis efektas gali būti visiškai neproporcingas grėsmei sveikatai ir gyvybei.

    Primename, kad portalas „Komentarai“ anksčiau skelbė apie tarptautinės mokslininkų komandos atliktą klinikinį tyrimą, kurio rezultatai verčia suabejoti paplitusiais įsitikinimais apie atsisakymo saldumynų naudą. Tyrime, kurį atliko Vageningeno universiteto Nyderlanduose ir Bornmuto universiteto Jungtinėje Karalystėje mokslininkai, nustatyta, kad vien saldaus skonio ribojimas savaime nesuteikia laukiamo metabolinio efekto ir nekeičia žmogaus mitybos elgsenos.

  • Trawnik po zimie przypomina klepisko? Wykonaj ważny zabieg, prędko się zazieleni

    Trawnik po zimie przypomina klepisko? Wykonaj ważny zabieg, prędko się zazieleni

    Po žiemos veja neretai atrodo prastai: žolė būna praretėjusi, pilkšva, vietomis susiformuoja samanų, o ant paviršiaus kaupiasi negyvos žolės veltinis. Kad ji vėl taptų tanki ir ryškiai žalia, svarbu imtis kelių nuoseklių priežiūros veiksmų. Konkretūs darbai priklauso nuo to, kokia vejos būklė ir kokios buvo sąlygos rudenį.

    Jeigu rudenį nespėjote nupjauti žolės, pavasarį dažnai randamos ilgos, nuvytusios stiebų liekanos. Jos užstoja šviesą ir trukdo atželti žemesniems sluoksniams, todėl pirmas tikslas – atlaisvinti veją ir sudaryti sąlygas naujam augimui.

    Senas žolės sluoksnis ir veltinis: ką daryti pirmiausia

    Kai tik pradeda atsigauti augmenija, pirmiausia verta pakelti sudžiūvusias žolės liekanas ir pašalinti kuo daugiau veltinio, lapų bei samanų. Tai patogu daryti vėduokliniais grėbliais. Jei vejos paviršius smarkiai užterštas, šį etapą galima atlikti per 2–3 kartus, kad nepažeistumėte atželiančios žolės.

    Pirmasis pavasarinis pjovimas ir likučių surinkimas

    Kai keletą dienų nelijo ir veja yra sausa, galima imtis pirmojo pavasarinio pjovimo. Rekomenduojama sulyginti žolę iki maždaug 5–6 cm aukščio. Ne mažiau svarbu kruopščiai surinkti nupjautą žolę nuo vejos paviršiaus – paliktos liekanos gali skatinti grybelinių ligų plitimą. Po tokio paruošimo veja paprastai jau būna tinkama gilesniam atnaujinimui – vertikuliacijai arba skarifikacijai.

    Vertikuliacija ar skarifikacija: kuris būdas tinkamesnis

    Abu šie vejos priežiūros darbai skirti panašiam tikslui – pašalinti veltinį ir pagerinti vejos būklę, tačiau skiriasi poveikio intensyvumu, įpjovų gyliu ir situacijomis, kada juos taikyti.

    Vertikuliacija

    Vertikuliacija rekomenduojama, kai veltinio sluoksnis yra storas (didesnis nei 1 cm) arba kai dirva stipriai suslėgta ir vanduo linkęs užsistovėti paviršiuje. Vertikuliatorius įpjauna veją maždaug 3–4 cm gyliu ir kartu skatina šaknų sistemos šakojimąsi.

    Šį darbą dažniausiai patariama atlikti ankstyvą pavasarį (kovą–balandį) ir rudenį (rugsėjį–spalį), kai dirvos temperatūra viršija 8–10 °C.

    Skarifikacija

    Skarifikacija – mažiau invazinis būdas, tinkantis tada, kai veltinio sluoksnis plonesnis, o dirvos suslėgimas nedidelis. Ji veikia sekliau – maždaug 1–3 cm gyliu – ir paprastai nepažeidžia vejos šaknų. Skarifikacijai galima naudoti skarifikatorių arba metalinius sodo grėblius.

    Šį darbą galima atlikti dažniau nei vertikuliaciją – kai tik pastebite, kad ant vejos paviršiaus pradeda formuotis veltinis ar atsiranda samanų. Po skarifikacijos veja būna gerai paruošta pavasariniam atsėjimui arba tręšimui.

  • Pivonijos nekrauna žiedų? Užkaskite aplink krūmą 2 ingredientus – pumpurų bus apstu

    Pivonijos nekrauna žiedų? Užkaskite aplink krūmą 2 ingredientus – pumpurų bus apstu

    Kiekvienas, pasodinęs sode pivonijų, tikisi džiaugtis dideliais, kvapniais žiedais. Tačiau kartais nutinka taip, kad, nepaisant pastangų, pumpurų būna labai mažai arba jų neatsiranda visai. Nors pivonijos laikomos nereikliomis ir atspariomis, prižiūrint jas nesunku padaryti klaidų, kurios ir lemia silpną žydėjimą.

    Žiedų nebuvimą gali lemti ne tik netinkama priežiūra, bet ir jaunas augalo amžius. Pivonijos yra ilgaamžės, todėl sodininkui reikia kantrybės. Pasodintos jos pirmiausia daugiausia energijos skiria šaknų sistemai ir požeminiams šakniastiebiams (kerui) suformuoti. Dažniausiai tik pasiekusios brandą, maždaug po 3 metų, jos pradeda gausiau krauti pumpurus.

    Jeigu pivonija negausiai žydi arba visai nežydi praėjus 4–5 metams po pasodinimo, verta ieškoti priežasčių. Dažniausiai problemą sukelia šie veiksniai:

    • Per giliai pasodintas keras – pivonijas reikia sodinti negiliai, maždaug 3–5 cm gylyje; pasodintos giliau jos dažnai atsisako žydėti.
    • Netinkamai parinkta vieta – šie augalai mėgsta saulę ir geriausiai žydi saulėtose vietose. Pasodintos pavėsyje, pivonijos sukrauna mažiau pumpurų arba jų nesukrauna visai.
    • Klaidos tręšiant – pivonijoms svarbiausi fosforas ir kalis, o azoto reikia mažiau. Jei vyrauja azotas, augalas vešins lapus, o ne formuos žiedinius pumpurus.
    • Pavasarį paliktas storas mulčio sluoksnis – jis apsunkina jaunų ūglių išlindimą į šviesą, silpnina augalą ir blogina žydėjimą. Po žiemos storą mulčą reikia pašalinti arba pakeisti nauju, bet plonesniu – apie 3–4 cm.

    Silpnai žydinčią pivoniją galima paskatinti keliais būdais – viskas priklauso nuo priežasties. Jei keras pasodintas per giliai, pavasarį jį galima atsargiai pakelti šakėmis ir po apačia papildomai užpilti žemės, kad augalas atsidurtų šiek tiek aukščiau. Jei pivonija auga per dideliame šešėlyje, verta praretinti aplinkinius krūmus ar medžius, kad patektų daugiau šviesos, o kraštutiniu atveju – rudenį persodinti į saulėtesnę vietą. Taip pat svarbu pavasarį nuimti per storą mulčio sluoksnį.

    Yra ir paprastas triukas, galintis padėti augalui sukrauti daugiau pumpurų: panaudoti dviejų ingredientų mišinį – medžio pelenus ir kaulų miltus. Šio būdo tikslas – aprūpinti pivoniją svarbiausiais elementais, ypač fosforu ir kaliu.

    Kaip tai padaryti? Sumaišykite po pusę stiklinės medžio pelenų ir kaulų miltų. Tuomet aplink stiebus iškaskite negilų griovelį ir mišinį lengvai įterpkite į žemę, saugodami, kad nepažeistumėte ūglių. Galiausiai palaistykite. Mišinį rekomenduojama naudoti kartą per sezoną, ankstyvą pavasarį.

    Vengiant priežiūros klaidų ir reguliariai aprūpinant augalą reikalingomis medžiagomis, pivonijos kasmet turėtų žydėti vis gausiau ir sukrauti daugiau spalvingų pumpurų.

  • Naminis bulvių krakmolo kisielius serbentams: sodininkai žada uogas kaip vynuoges

    Naminis bulvių krakmolo kisielius serbentams: sodininkai žada uogas kaip vynuoges

    Norint, kad serbentų krūmai būtų stipresni, o uogos – didesnės, kai kurie sodininkai pasitelkia paprastą virtuvėje randamą priemonę – bulvių krakmolą, dar vadinamą bulvių miltais. Teigiama, kad jis gali padėti ir augalo būklei, ir derliaus kokybei, jei naudojamas saikingai ir tinkamu metu.

    Kaip bulvių krakmolas veikia serbentus?

    Bulvių krakmolas vertinamas dėl savo fizinių savybių. Pabarstytas ant augalo jis gali sudaryti ploną sluoksnį ant lapų, kuris apsunkina kai kurių smulkių kenkėjų judėjimą ir iš dalies sumažina jų daromą žalą.

    Krakmolas taip pat neretai naudojamas kaip priedas naminiams purškalams – jis gali sustiprinti jų poveikį ir šiek tiek prisidėti prie grybelinių ligų plitimo ribojimo. Patekęs į dirvą, krakmolas palaipsniui skyla ir išskiria paprastesnius cukrus, kuriuos augalas gali pasisavinti per šaknis. Tai siejama su geresniu augalo maitinimu ir uogų formavimusi.

    Bulvių krakmolo trąša serbentams: kaip pasigaminti?

    Tokia naminė trąša kai kam primena kisielių – masė trumpai pakaitinama, o vėliau praskiedžiama vandeniu. Paruošimas nesudėtingas:

    • 250 gramų bulvių krakmolo ištirpinkite 3 litruose šalto vandens.
    • Kaitinkite, kol mišinys sutirštės ir ims priminti kisielių.
    • Gautą masę praskieskite 10 litrų vandens ir tirpalu laistykite serbentų krūmus.

    Kaip papildomą priemonę serbentams auginti kai kurie sodininkai renkasi medžio pelenus – jie gali aprūpinti augalą kaliu ir fosforu, o kartu padėti sumažinti amarų gausą. Pelenus rekomenduojama berti aplink augalą, prie krūmo pagrindo padarant negilius griovelius, o vėliau lengvai užžeriant žemėmis, kad jų neišpūstų vėjas. Kita alternatyva – pelenų ištrauka: 1 kilogramą pelenų užpilkite 5 litrais vandens, o prieš naudojimą mišinį praskieskite.

    Tokios natūralios priemonės gali padėti geriau pamaitinti krūmus, o palankiomis sąlygomis tai neretai siejama su saldesnėmis ir stambesnėmis uogomis. Vis dėlto svarbu nepersistengti: naminius mišinius būtina skiesti, kad nebūtų pažeistos šaknys.

    Kada geriausia tręšti ir laistyti, kad uogos būtų didelės?

    Patyrę sodininkai dažnai tręšia serbentus kelis kartus per sezoną. Pirmasis tręšimas paprastai atliekamas žydėjimo pradžioje, kai ima skleistis pirmieji pumpurai. Šiuo laikotarpiu augalui ypač svarbus azotas, skatinantis lapų ir ūglių augimą.

    Antrasis tręšimas dažniausiai planuojamas tuomet, kai ant krūmų jau aiškiai matomi besiformuojantys būsimų žiedų pumpurai – įprastai maždaug po dviejų savaičių nuo pirmojo tręšimo. Tai gali būti tinkamas metas panaudoti ir namines priemones, įskaitant krakmolo „kisielių“.

    Kai serbentai pradeda megzti uogas (dažniausiai gegužės pabaigoje), augalui prireikia daugiau fosforo ir kalio. Todėl tokiu metu dažnai pasirenkamos šių elementų turinčios trąšos. Pavyzdžiui, tinkamai vandenyje praskiestas monokalio fosfatas gali pagerinti uogų skonį ir kartu šiek tiek pristabdyti tikrosios miltligės vystymąsi. Paprastai vienam krūmui sunaudojama apie 1 litras tirpalo.

  • Pamatėte šį vabalą pievoje? Įspėja – jo skystis gali sukelti pūsles kaip nuo nudegimo

    Pamatėte šį vabalą pievoje? Įspėja – jo skystis gali sukelti pūsles kaip nuo nudegimo

    „Oleica krówka“ (Meloe proscarabaeus) – aliejinių (Meloidae) šeimos vabalas, užaugantis iki 3,5 cm ilgio. Jį lengva atpažinti iš išskirtinės išvaizdos: stambaus, pūstaus pilvelio ir sutrumpėjusių antsparnių. Chitininis šarvas dažniausiai būna juodas, metalinio blizgesio, tačiau pasitaiko ir juodmėlynų ar juodvioletinių atspalvių.

    Šio vabalo lytį taip pat nesunku atskirti. Patinėliai būna mažesni, o jų antenos – lūžtančios, tarsi sulenktos. Patelės antenos išlieka tiesios.

    Jei vaikščiodami saulėtoje pievoje pastebėsite lėtai per žolę ropojantį, tarsi apsunkusį vabalą, yra nemaža tikimybė, kad tai – „oleica krówka“. Šis vabzdys mėgsta šiltas, sausas vietas ir atviras erdves. Dažniausiai aptinkamas pievose, dirvonuose, laukuose, žolynuose bei miškų pakraščiuose visoje Lenkijoje.

    „Oleica krówka“ pasirodo jau balandį, o stebėti ją galima iki birželio. Nors šis vabalas gali skraidyti, tai daro retai – kur kas dažniau keliauja žeme.

    Įdomu tai, kad patelė gali padėti net iki 10 tūkst. kiaušinėlių. Išsiritusios lervos įsikuria ant žiedų: minta nektaru ir laukia. Kai ant žiedo nutupia bitė, lervos prisikabina prie jos ir kartu nuskrenda į avilį. Ten jos minta surinktu nektaru, o po virtimo pradeda maitintis bičių kiaušinėliais.

    Tačiau šis mechanizmas ne visada veikia. Jei ant žiedo nusileidžia kitas vabzdys ir lervos prisikabina prie jo, jos dažniausiai neatsiduria tinkamoje aplinkoje ir neišgyvena.

    Pajutęs grėsmę, „oleica krówka“ iš kojų išskiria aliejingos konsistencijos gelsvą skystį. Jame yra kantaridino – vienos stipriausių natūralių gyvūnų pasaulio toksinių medžiagų. Ji dirgina odą ir gleivines, o kontaktas gali sukelti skausmingą paraudimą bei pūsles, primenančias nudegimus.

    Skysčio kiekis, kurį išskiria vabalas, paprastai nekelia pavojaus žmogaus gyvybei, tačiau patirtis gali būti itin nemaloni. Jei įvyko kontaktas, rankas ir sudirgusias vietas reikia nedelsiant nuplauti švariu vandeniu. Jei medžiagos pateko į akis, nosį ar burną, būtina kuo skubiau kreiptis į gydytoją. Pastebėjus alerginės reakcijos požymius, pavyzdžiui, dusulį ar tinimą, reikia nedelsiant kviesti pagalbą.

    Dažnai minima, kad „oleica krówka“ laikoma toksiškiausiu vabzdžiu Lenkijoje. Vis dėlto realų pavojų žmonėms dažniau kelia kiti vabzdžiai – ypač širšės, bitės ir vapsvos. Jie yra gerokai labiau paplitę, su jais sunkiau išvengti kontakto, o jų įgėlimai dažniau sukelia stiprias alergines reakcijas. Taip pat verta saugotis erkių, kurios platina pavojingas ligas.

    Svarbu žinoti, kad „oleica krówka“ nėra agresyvus vabalas. Jį galima ramiai stebėti iš atstumo, tačiau nereikėtų jo erzinti, liesti ar bandyti sugauti. Išsigandęs vabalas ginsis išskirdamas aliejingą medžiagą, o neprovokuojamas dažniausiai į žmogų nereaguoja.