Karštis gyvūnams pavojingesnis
Per karščius nukenčia ne tik žmonės – šunys, katės, triušiai ar paukščiai gali perkaisti gerokai greičiau, ypač jei nėra šešėlio ir vandens. Didžiausia rizika kyla tvankiose patalpose, ant įkaitusio asfalto ir ten, kur oro cirkuliacija prasta.
Šunims ypač sunku vėsintis, nes jie prakaituoja minimaliai ir kūno temperatūrą daugiausia mažina dūsaudami. Kai aplinkos oras labai karštas, toks vėsinimas tampa neefektyvus, todėl perkaitimas gali progresuoti greitai.
„Per karščius augintiniu reikia rūpintis net atidžiau nei savimi“, – sakė veterinarijos gydytoja Dorota Sumińska.
Ką daryti namuose ir lauke
Svarbiausia taisyklė paprasta: gyvūnui būtini vėsa, šešėlis ir nuolatinis švaraus vandens prieinamumas. Vanduo turi būti keičiamas dažnai, o dubenėlis laikomas taip, kad saulė jo neįkaitintų.
Su šunimi geriausia eiti pasivaikščioti anksti ryte arba vėlai vakare, kai danga ir oras atvėsta. Dienos metu verta riboti intensyvų bėgiojimą ir žaidimus, o maršrutą rinktis žalesnį, su pavėsiu.
Įkaitęs asfaltas ir trinkelės gali nudeginti letenas, todėl karštyje geriau rinktis žolę ar miško takus. Jei augintinis toleruoja, kailį galima lengvai sudrėkinti vėsiu, bet ne lediniu vandeniu, taip pat padėti drėgną rankšluostį ar vėsinimo kilimėlį.
„Pati paprasčiausia pagalba – ant grindų patiesti drėgną rankšluostį, kad šuo galėtų atsigulti ir vėstų“, – sakė Dorota Sumińska.
Katės, graužikai ir paukščiai – ne mažiau pažeidžiami
Nors katės dažnai mėgsta šilumą, per karščius jos paprastai pačios ieško vėsesnių kampų, tačiau prieiga prie vandens išlieka kritiškai svarbi. Daliai kačių patrauklesnis tekantis vanduo, todėl gali padėti girdyklos ar dažnesnis vandens keitimas.
Triušiai, jūrų kiaulytės, žiurkėnai ir paukščiai itin jautrūs perkaitimui, todėl jų narvelių negalima laikyti saulėtuose balkonuose ar prie langų, kur kaitina tiesioginiai spinduliai. Net trumpas temperatūros šuolis mažiems gyvūnams gali baigtis sunkiomis pasekmėmis.
Niekada nepalikite gyvūno automobilyje
Įkaitęs automobilis per kelias minutes gali tapti mirtinais spąstais, o praviras langas dažniausiai problemos neišsprendžia. Temperatūra salone kyla greitai, todėl rizika ypač didelė net tada, kai lauke atrodo „pakankamai šilta, bet ne ekstremalu“.
Pastebėjus gyvūną užrakintame automobilyje ar paliktą be pagalbos kaitroje, būtina nedelsiant kviesti pagalbą ir veikti pagal situacijos pavojingumą. Tokiais atvejais laikas yra lemiamas, nes perkaitimas gali progresuoti staigiai.
Perkaitimo požymiai ir pirmi veiksmai
Gyvūną turėtų suneraminti labai intensyvus dūsavimas, vangumas, koordinacijos sutrikimai, gausus seilėtekis, vėmimas, neįprastai ryški ar melsvai violetinė liežuvio spalva. Taip pat pavojinga, jei gyvūnas griūva ar praranda sąmonę.
Įtarus perkaitimą, gyvūną reikia kuo greičiau perkelti į vėsesnę vietą, pasiūlyti vandens ir kreiptis į veterinarijos gydytoją. Savarankiškas „staigus atšaldymas“ lediniu vandeniu gali pakenkti, todėl saugiausia vėsinti palaipsniui ir laukti specialistų instrukcijų.
Pagalbos reikia ir laukiniams gyvūnams
Karštis pavojingas ir tiems, kurie negyvena mūsų namuose – paukščiams, ežiams bei kitiems laisvai gyvenantiems gyvūnams. Paprastas, negilus indas su švariu vandeniu kieme ar balkone gali tapti gyvybiškai svarbus.
Vandenį būtina keisti reguliariai, kad jis būtų švarus ir neperkaistų. Karščio bangų metu tokia kasdienė, nedidelė pagalba gali sumažinti gyvūnų žūtis ir išsekimą.
Leave a Reply