CP v2

Blog

  • Vilnius virto filmavimo aikštele: „Prime Video“ ir švedai suka serialus, bus ir ribojimų

    Vilnius virto filmavimo aikštele: „Prime Video“ ir švedai suka serialus, bus ir ribojimų

    Vilniuje – keli dideli projektai

    Spalį Vilniuje tęsiasi intensyvūs filmavimai: skirtingose sostinės vietose vienu metu kuriami trys serialai ir dokumentinis filmas. Mieste dirba tarptautinės komandos, o daliai vietų trumpam taikomi eismo ir parkavimo ribojimai.

    Tarp didžiausių projektų – „Prime Video“ keturių dalių psichologinis trileris „Sarek“ ir Švedijos televizijai kuriamas serialas „10 with a Flag“. Taip pat filmuojamas režisieriaus Domo Vilčinsko kriminalinis serialas „Už tėvo nuodėmes“ bei režisierės Aistės Stonytės dokumentinis filmas „Dvigubas autoportretas“.

    Tarptautinės komandos ir Vilnius kaip Švedija

    Švedijos televizijos serialo „10 with a Flag“ filmavimuose dalyvauja daugiau nei 160 žmonių, o didelę komandos dalį sudaro Lietuvos kino industrijos specialistai. Projekto parengiamieji darbai startavo dar pavasarį, o filmavimai Vilniuje numatyti iki lapkričio.

    Kūrėjai Vilnių naudoja kaip netolimos ateities Švedijos scenografiją: tam pasitelkiami modernios ir brutalistinės architektūros pastatai, taip pat senamiesčio erdvės. Filmavimo darbus Lietuvoje koordinuoja „Dansu“ kartu su Švedijos gamybos kompanija „Kärnfilm“.

    Trileris „Sarek“ ir lietuviškas kriminalinis serialas

    Vilniuje tęsiami ir „Prime Video“ projekto „Sarek“ filmavimai, kurių siužetas paremtas švedų rašytojo Ulf Kvensler romanu. Istorijos centre – du išgyvenusieji ir dvi skirtingos versijos apie tai, kas nutiko draugų kompanijai laukinėje gamtoje.

    Pasakojimui įsibėgėjus, liudijimuose ima ryškėti prieštaros: kalbama apie manipuliacijas, psichologinį smurtą ir mirtis, o netikėti posūkiai priverčia suabejoti, kuri įvykių versija yra tikra. Tokie psichologiniai trileriai pastaraisiais metais yra vienas paklausiausių žanrų srautinių platformų kataloguose.

    Tuo pat metu filmuojamas ir Domo Vilčinsko serialas „Už tėvo nuodėmes“. Jame tikybos mokytojo Pauliaus gyvenimas apsiverčia aukštyn kojomis, kai jis netikėtai paveldi laidojimo namus ir kartu perima didžiulę skolą kriminalinio pasaulio atstovams.

    Seriale žadama derinti kriminalinę intrigą su kasdienybės drama: herojus susiduria su nusikaltėlių spaudimu, chaotiškomis laidotuvėmis, klientų kaprizais ir asmeninėmis dilemomis. Pagrindinį vaidmenį atlieka aktorius Robertas Petraitis.

    Dokumentinis filmas apie Virgilijų Šontą

    Vilniuje filmuojamas ir Aistės Stonytės dokumentinis filmas „Dvigubas autoportretas“, pasakojantis apie fotografą Virgilijų Šontą. Projektą kuria VšĮ „Moonmakers“, prodiuserė – Giedrė Žickytė-Bajarūnienė.

    Šis filmas yra vienas iš 2026 metais Vilniaus kino fondo finansavimą gavusių projektų. Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio sulaukia dokumentika apie kūrėjus ir jų palikimą, o tokie filmai dažnai keliauja į tarptautinius festivalius ir platformas.

    Kur laikinai bus ribojamas eismas?

    Vilniaus kino biuras informuoja, kad dėl filmavimo darbų numatomi laikini eismo ir automobilių stovėjimo ribojimai, kai kur pėsčiųjų judėjimas gali būti pristabdomas trumpam. Dažniausiai tai susiję su filmavimo technikos logistika, aktorių ir masinių scenų saugumu.

    Skelbiama, kad filmavimai vyks įvairiose vietose, įskaitant Aguonų ir Naugarduko gatvių sankryžą, senamiesčio prieigas, Pelesos skverą, taip pat Varnės ir Karveliškių kapines. Kai kur rezervuojamos automobilių stovėjimo vietos, o pėsčiųjų eismas gali būti ribojamas iki kelių minučių.

    Gyventojų ir miesto svečių prašoma planuojant maršrutus įvertinti galimus laikinuosius ribojimus ir vadovautis vietoje esančiais kelio ženklais bei filmavimo komandos nurodymais. Organizatoriai atsiprašo už laikinus nepatogumus.

  • Gyvūnų globos diena Vingio parke: ką privalo žinoti kiekvienas šuns šeimininkas

    Spalio 3 dieną Vilniaus Vingio parke vyks Gyvūnų globos dienai skirtas renginys, kviečiantis gyventojus susitikti, sužinoti aktualias augintinių laikymo taisykles ir prisidėti prie atsakingesnės gyvūnų gerovės mieste.

    Renginyje dalyvaus Vilniaus miesto savivaldybės Viešosios tvarkos grupė ir Vilniaus gyvūnų globos namų komanda. Gyventojai bus kviečiami užsukti į savivaldybės palapinę, sudalyvauti užduotyse ir laimėti prizų.

    Organizatoriai primena, kad mieste daugėjant erdvių, kur šunys gali laisviau išsilakstyti, atsakomybė dėl saugumo nemažėja. Pavadėlis vertinamas kaip ryšys ir kontrolės priemonė situacijose, kai net ir ramus šuo gali sureaguoti netikėtai.

    Dažna frazė „jis juk nepiktas“ praktikoje galioja tik iki pirmo nenumatyto dirgiklio, pavyzdžiui, staiga pribėgusio kito šuns, vaiko ar dviratininko. Todėl viešose vietose svarbu laikytis taisyklių ir atsižvelgti į aplinkinių saugumą, net jei augintinis atrodo puikiai dresuotas.

    Ne mažiau svarbi ir švara: nesurinktos šuns išmatos nėra vien estetikos klausimas. Jose gali būti bakterijų ir parazitų kiaušinėlių, kurie kelia riziką kitiems gyvūnams, ypač tiems, kurie mėgsta uostinėti ar laižyti žolę.

    Tokie renginiai tampa proga priminti kasdienius įpročius, kurie realiai mažina konfliktus viešose erdvėse ir didina gyvūnų gerovę. Savivaldybė ragina į pasivaikščiojimus visada pasiimti pavadėlį ir maišelių, o kilus klausimams pasitarti su renginyje dirbsiančiais specialistais.

  • Giliavandenių kasybos zonoje rado 11 742 virusus: net 99 proc. jų mokslui buvo nežinomi

    Giliavandenių kasybos zonoje rado 11 742 virusus: net 99 proc. jų mokslui buvo nežinomi

    Ramiojo vandenyno dugne esanti Klariono ir Klipertono lūžio zona tapo ne tik giliavandenės kasybos taikiniu, bet ir vieta, kur mokslininkai aptiko stulbinamą biologinę įvairovę. Naujas tyrimas rodo, kad čia slypi milžiniška virusų įvairovė, kurios didžioji dalis iki šiol nebuvo aprašyta.

    Mokslininkai, tyrę šios teritorijos vadinamąjį viromą, nustatė 11 742 skirtingus virusus, o apie 99 proc. jų, remiantis genetiniais palyginimais, anksčiau nebuvo dokumentuoti. Tyrime daugiausia dėmesio skirta tam, kad prieš galimus pramoninius darbus būtų nustatytas pradinis ekologinis fonas, vėliau leidžiantis vertinti poveikį aplinkai.

    Kodėl ši zona traukia kasybą?

    Klariono ir Klipertono zonoje yra didžiausia pasaulyje polimetalinių konkrecijų sankaupa. Šios dugno „gumulų“ sankaupos vertinamos dėl metalų, reikalingų elektronikai ir energetikos technologijoms, todėl teritorija jau kurį laiką yra intensyvių geologinių ir aplinkos tyrimų epicentre.

    Tarptautinė jūrų dugno institucija yra suteikusi dešimtis žvalgybos sutarčių giliavandenei kasybai, o reikšminga jų dalis tenka būtent šiam Ramiojo vandenyno regionui. Dėl to vis dažniau keliami klausimai, ar technologinis ir ekonominis interesas neaplenks pareigos apsaugoti dar menkai pažįstamas ekosistemas.

    Kuo svarbios konkrecijos ekosistemoms?

    Polimetalinės konkrecijos giliavandenėse lygumose atlieka ne tik mineralinio ištekliaus, bet ir buveinės pagrindo vaidmenį. Ten, kur dugną dažnai sudaro smulkus dumblas, kieti paviršiai tampa atrama įvairiems organizmams ir mikrobinėms bendrijoms, todėl bet koks fizinis trikdymas gali pakeisti visą vietos gyvenimo struktūrą.

    Konkrecijos formuojasi itin lėtai, kai metalai sluoksniuojasi aplink mažą branduolį, pavyzdžiui, kriauklelės ar uolienos fragmentą. Tai reiškia, kad sunaikinti plotai natūraliai neatsikurs žmogui suvokiamu laikotarpiu, o pokyčiai gali išlikti labai ilgai.

    Ką virusai gali reikšti giliavandenių procesams?

    Tyrėjai analizavo 2023 ir 2024 metais paimtus dugno nuogulų gręžinius, iš kurių išskyrė DNR ir RNR bei atliko genetinį sekoskaitos tyrimą. Gautus duomenis jie lygino su kitų giliavandenių vietovių mėginiais ir vertino, kuo ši virusų bendrija išsiskiria.

    Rezultatai leidžia manyti, kad daugelis aptiktų virusų yra prisitaikę užkrėsti bakterijas ir archėjas, kurios dalyvauja anglies, azoto, fosforo, sieros apykaitoje ir susijusiuose metalų cikluose. Tokie mikroorganizmai formuoja biogeocheminius procesus, todėl virusai, veikdami šeimininkų medžiagų apykaitą, gali netiesiogiai keisti ir visos ekosistemos funkcijas.

    „Užkrėsdami svarbiausius funkcinius mikrobus ir turėdami papildomų medžiagų apykaitos genų, virusai gali moduliuoti šeimininko metabolizmą ir išgyvenimą infekcijos metu“, – teigiama tyrime.

    Mokslininkai taip pat kelia prielaidą, kad dalis virusų genetinių savybių gali būti susijusi su prisitaikymu prie metalų sukeliamo streso. Vis dėlto pabrėžiama, kad giliavandenių virusų vaidmuo dar menkai išaiškintas, o daug atsakymų priklausys nuo papildomų tyrimų.

    Didžiausia rizika siejama su fiziniu dugno trikdymu: kasyba gali sukelti nuosėdų sujudinimą, jų pernešimą ir persėdimą, o eksperimentai yra parodę, kad tokio pobūdžio poveikis gali išlikti dešimtmečius. Autoriai akcentuoja, kad prieš priimant sprendimus dėl pramoninių darbų būtina gilinti žinias apie virusų, jų šeimininkų ir giliavandenių ekosistemų sąsajas.

  • Florence Pugh užgožė serialo „East of Eden“ premjerą: Niujorke visi žiūrėjo tik į jos įvaizdį

    Florence Pugh užgožė serialo „East of Eden“ premjerą: Niujorke visi žiūrėjo tik į jos įvaizdį

    Niujorke pristatytas „Netflix“ miniserialas „East of Eden“, sukurtas pagal Johno Steinbecko 1952 metais išleistą romaną. Dramatiška 7 serijų istorija pasakoja apie Traskų šeimos kelių kartų sagą, o vieną pagrindinių vaidmenų atlieka Florence Pugh.

    Seriale aktorė įkūnija Cathy Ames – personažą, kuris romane laikomas vienu sudėtingiausių ir labiausiai prieštaringų. Ekranizacija grįžta prie klasikinės JAV literatūros temos, kurioje persipina šeimos konfliktai, moralės ribos ir socialiniai lūžiai.

    Premjeros vakarą dėmesį prikaustė ne tik pats projektas, bet ir Florence Pugh pasirodymas. Raudonuoju kilimu ji žengė su ryškiu, iš dviejų dalių sudarytu įvaizdžiu, kuris tapo pagrindiniu renginio akcentu.

    Aktorė pasirinko trumpą žaketo tipo viršutinę dalį citrinų žalumo atspalvio, su išdidintu apykaklės siluetu ir pūstomis rankovėmis, dekoruotomis raukiniais. Įvaizdį papildė raštuotas korsetas su užtrauktuku, o kontrastui apačioje derinta tiesaus kirpimo sidabro spalvos satininė sijono linija.

    Stilizaciją užbaigė priderinti aksesuarai: to paties kolorito kaklo papuošalas ir saulės akiniai. Pastarosiomis dienomis Pugh aktyviai pristato naują projektą, todėl viešumoje pasirodo dažnai, o jos įvaizdžiuose nuolat kartojasi vienas motyvas – skirtingų formų ir apimčių raukiniai.

    Florence Pugh jau ne kartą įrodė, kad raudonasis kilimas jai yra ne tik formalumas, bet ir kūrybinė scena. Jos stiliuje vyrauja drąsesni siluetai, ryškios spalvos ir netikėti sprendimai, o mados pasirinkimai dažnai aptariami taip pat plačiai kaip ir jos vaidmenys.

    Toks dėmesys nėra atsitiktinis: pastaraisiais metais pramogų industrijoje ryškėja tendencija, kai serialų ir filmų reklaminės kampanijos vis dažniau remiasi vizualine žvaigždžių komunikacija. Premjerų įvaizdžiai tampa svarbia rinkodaros dalimi, kuri socialiniuose tinkluose generuoja papildomą susidomėjimą pačiu projektu.

  • Madingi, bet nebrangūs batai 2026 rudeniui: šie modeliai atrodo lyg dizainerių

    Madingi, bet nebrangūs batai 2026 rudeniui: šie modeliai atrodo lyg dizainerių

    2026 metų rudens sezono avalynės tendencijos vis aiškiau rodo kryptį: pirkėjos ieško ne tik patogių, bet ir išskirtinai atrodančių batų, kurie neatrodytų pigiai. Į madą grįžta tekstūros, raštai ir retro nuotaika, o klasikiniai siluetai vis dažniau atnaujinami netikėtomis detalėmis.

    Viena ryškiausių krypčių – žakardo ir gobeleno įkvėpti mokasinai, primenantys vintažinę spintą ir vadinamąjį grandpa chic stilių. Toks modelis dažniausiai dera su paprastesniais deriniais, nes patys batai tampa pagrindiniu akcentu, ypač jei pasirenkama juodos ir kremo spalvų kombinacija.

    Ne mažiau tvirtai laikosi gyvūnų raštai, ypač leopardas, kuris po daugybės sugrįžimų jau tapo beveik neutraliu pasirinkimu. Konservatyvesnio kirpimo mokasinai ar loaferiai su leopardo raštu dažnai atrodo subtiliai, jei likusi apranga paprasta ir rami, pavyzdžiui, džinsai bei vienspalvis megztinis.

    Po kelių sezonų, kai dominavo minimalistiniai, balerinų tipo modeliai, 2026 metais grįžta ryškesnės spalvos. Žalia avalynė, ypač balerinos ar lengvi batai su retro nuotaika, siejama su ankstyvaisiais 2000-aisiais, tačiau šiandien dažniau derinama su platesnio silueto kelnėmis ir tamsesniais rudeniniais atspalviais.

    Rudeniui stiprėja ir jaukumo estetika, kuri iš kalnų kurortų seniai persikėlė į miestą. Minkštesni mokasinai su pašiltinimu, matomomis siūlėmis ar raišteliais dažnai vadinami praktišku kompromisu tarp stiliaus ir komforto, ypač kai derinami su storesnėmis kojinėmis ir laisvesniais audiniais.

    Spalvų paletėje šį sezoną itin ryškėja tamsūs rudi tonai, dažnai vadinami espresso, kartaus šokolado ar kaštono atspalviais. Aukšti auliniai batai ar ilgaauliai tokioje gamoje tampa alternatyva juodai klasikai, o stilistai juos vis dažniau siūlo derinti su smėlio, bordo, alyvuogių žalios ir denimo deriniais.

    Nors mados ciklai keičiasi greitai, 2026 metų rudens kryptis pakankamai aiški: laimi tie biudžetiniai batai, kurie atrodo brangesni dėl medžiagos faktūros, spalvos ir tikslių proporcijų. Pirkėjoms tai reiškia paprastą taisyklę: geriau vienas išraiškingas akcentas ir rami apranga, nei keli konkuruojantys raštai vienu metu.

  • Paris Hilton Paryžiaus mados savaitėje šėlo su seserimi ir Heidi Klum: jos įvaizdis vėl aptarinėjamas

    Paris Hilton Paryžiaus mados savaitėje šėlo su seserimi ir Heidi Klum: jos įvaizdis vėl aptarinėjamas

    Paris Hilton Paryžiaus mados savaitės metu vėl atsidūrė dėmesio centre. Į renginius ji atvyko kartu su seserimi Nicky Hilton ir mielai pozavo fotografams šalia supermodelio Heidi Klum.

    Viena ryškiausių jos viešnagės akimirkų buvo vakaras, kuriame ji pasirodė su juodu deriniu: blizgia aukštu kaklu palaidine ir iki blauzdų siekiančiu sijonu. Įvaizdį papildė tamsūs akiniai nuo saulės, aukštakulniai, rankinė ir pakelta šukuosena.

    Hilton, išgarsėjusi dar 2000-aisiais, šiandien dažniau siejama su verslu ir prekės ženklų partnerystėmis nei su skandalais. Ji yra viena iš garsiausių viešųjų asmenybių, anksti pavertusių asmeninį įvaizdį komerciniu produktu, o tai šiandien tapo įprasta influencerių ekonomikos dalimi.

    Per pastaruosius kelerius metus ji taip pat kalbėjo apie šeimą ir motinystę, o viešumoje pasirodo selektyviau. Vis dėlto mados savaitės renginiai išlieka erdvė, kurioje jos stilius nuolat sugrįžta į antraštes ir skatina diskusijas, ar ji tebėra popkultūros ikona.

    Mados industrijoje tokie pasirodymai dažnai veikia kaip priminimas apie ilgalaikį žinomumo kapitalą: net ir pasikeitus tendencijoms, atpažįstamas veidas bei nuosekliai formuojamas įvaizdis vis dar traukia auditoriją. Būtent todėl Hilton pasirodymai Paryžiuje sulaukė tiek pat smalsumo, kiek ir naujausių kolekcijų pristatymai.

  • Jennifer Lopez „honey brown“ atspalvis užkariauja rudenį: kodėl 50-metėms tai tikras jaunystės triukas

    Jennifer Lopez „honey brown“ atspalvis užkariauja rudenį: kodėl 50-metėms tai tikras jaunystės triukas

    Jennifer Lopez jau daug metų renkasi panašią plaukų spalvinimo kryptį, tačiau pastaruoju metu ji vėl atsidūrė dėmesio centre po pasirodymo Paryžiaus mados savaitėje. Žvaigždės palaidi plaukai išryškino šiltą rudą bazę ir melsvai karamelinius, medaus atspalvio šviesinimus, kurie sukuria natūralų, bet prabangų efektą.

    Ši kryptis grožio pasaulyje dažniausiai vadinama „honey brown“ ir vertinama ne tik kaip sezoninė rudens mada. Šilti, auksiniai refleksai vizualiai sušvelnina veido bruožus, suteikia odai daugiau švytėjimo ir gali padėti atrodyti gaiviau, todėl ypač dažnai rekomenduojama brandesnio amžiaus moterims.

    Spalvos idėja paprasta: bazinis tonas išlieka rudas, o šviesa kuriama švelniais perėjimais prie veido ir per ilgį. Tokia technika leidžia išvengti staigaus virsmo į blondinę, tačiau kartu suteikia daugiau lengvumo, tarsi plaukai būtų tankesni ir turėtų daugiau apimties.

    „Svarbiausia, kad spalva atrodytų kuo natūraliau, o šviesesni tonai įsilietų į bazę be aštrių linijų“, – yra sakiusi ilgametė Jennifer Lopez plaukų stilistė Tracey Cunningham.

    Praktiškai „honey brown“ geriausiai tinka brunetėms ir šatenėms, kurios nori pašviesinti įvaizdį nepakenkdamos natūralumui. Šilti atspalviai dažnai labiausiai dera prie šiltesnio odos tono, tačiau profesionaliai parinkus neutralias sruogų kryptis jie gali atrodyti harmoningai ir prie šviesesnės, vėsesnės odos.

    Kirpėjai ir koloristai pabrėžia, kad tokio tipo spalvinimas yra mažiau „įpareigojantis“ kasdienybėje, nes ataugimas paprastai mažiau pastebimas nei renkantis vientisą, ryškiai šviesią spalvą. Dėl to „honey brown“ dažnai siūlomas kaip sprendimas norinčioms atsinaujinti, bet neplanuojančioms labai dažnų apsilankymų salone.

    Dar vienas šio įvaizdžio akcentas yra blizgesys, kurį koloristai dažnai vadina „gloss“ efektu. Po dažymo naudojamos švelnesnės, dažnai be amoniako formulės priemonės gali padėti suvienodinti toną, sustiprinti šviesos atspindį ir suteikti plaukams glotnumo įspūdį.

    Vizualiai šilti karamelės ir medaus tonai gerai atspindi šviesą, todėl veidas gali atrodyti lygesnis ir labiau pailsėjęs. Dėl to „honey brown“ neretai įvardijamas kaip vienas saugiausių būdų atjauninti įvaizdį nekeičiant jo radikaliai.

  • Graikiška kepta pupelių „Piękny Jaś“ versija: padažas dingsta iki paskutinio lašo

    Kreminės, stambios pupelės „Piękny Jaś“ ir graikišką virtuvę primenantis pomidorų padažas su oregano – derinys, kuris rudenį ar žiemą lengvai pakeičia įprastą sočią pupelių sriubą. Ši versija yra lengvesnė, bet išlieka soti, todėl tinka ir pietums, ir šiltai vakarienei.

    Pagrindinis šio patiekalo principas paprastas: pupelės iš anksto mirkomos, išverdamos, o vėliau kepamos su pomidorais ir prieskoniais. Taip padažas sutirštėja, tampa šilkinis, o pupelės išlaiko formą ir kartu gerai sugeria skonį.

    Kas sukuria ryškų skonį?

    Skonio pagrindą sudaro karamelizuoti svogūnai, česnakas ir pomidorai, o oregano suteikia Viduržemio jūros virtuvei būdingą aromatą. Saldumo suteikiantis medus ir rūgštelę įnešantis balzaminis actas padeda subalansuoti pomidorų skonį.

    Svarbi detalė – dalį skysčio verta naudoti iš pupelių virimo vandens: jame esantis krakmolas natūraliai tirština padažą. Dėl to patiekalas kitą dieną dažnai būna dar skanesnis, nes skoniai susijungia, o konsistencija tampa sodresnė.

    Kaip paruošti pupeles?

    Pupeles reikia perplauti ir užmerkti šaltame vandenyje per naktį, o kitą dieną vandenį pakeisti ir virti, kol suminkštės. Išvirus pupeles verta perkošti, tačiau pasilikti dalį nuoviro, kuris bus naudojamas kepant.

    Svogūnus geriausia kepti lėčiau, kol jie taps auksiniai ir saldūs, o česnaką dėti tik pabaigoje, kad nesudegtų ir neiškartėtų. Tuomet pupelės, pomidorai ir svogūnai sujungiami kepimo inde, užpilami nuoviru, alyvuogių aliejumi, pagardinami medumi ir oregano.

    Kepimas ir patiekimas

    Iš pradžių patiekalą patogu kepti uždengtą, kad pupelės neprarastų drėgmės, o vėliau atidengti, kad padažas sutirštėtų. Pabaigoje įmaišomas balzaminis actas ir pomidorų pasta, sureguliuojamas druskingumas bei pipirų kiekis.

    Patiekalas skaniausias karštas, su traškia bandele ar bagete, o prieš patiekiant verta dosniai pabarstyti kapotomis petražolėmis. Jei norisi dar artimesnio graikiško stiliaus, galima patiekti su lengvomis salotomis ir papildomu alyvuogių aliejaus lašeliu.

  • Geltoną sūrį renkatės neteisingai? Šis šveicariškas su riešutų poskoniu greitai numalšina alkį

    Emmentalis – brandintas šveicariškas sūris iš karvės pieno, kilęs iš Emmentalio regiono. Jis vertinamas dėl švelnaus, kiek riešutinio skonio ir elastingos tekstūros, todėl dažnai pasirenkamas tiek kasdieniams patiekalams, tiek užkandžiams.

    Šis sūris lengvai atpažįstamas iš jam būdingų skylučių, kurios susidaro natūralaus brandinimo metu. Brandinant ir fermentuojantis sūrio masei išsiskiria anglies dioksidas, o dujų burbuliukai suformuoja vadinamąsias akis.

    Maistine prasme emmentalis laikomas baltymų šaltiniu: JAV Žemės ūkio departamento duomenimis, 100 gramų gali būti apie 27 gramai baltymų. Dėl to sūris neretai siejamas su didesniu sotumo jausmu, nes baltymai padeda ilgiau išlikti sočiam.

    Vis dėlto emmentalis yra kaloringas produktas: to paties šaltinio duomenimis, 100 gramų gali turėti apie 393 kilokalorijas ir maždaug 31 gramą riebalų. Tikslios maistinės vertės gali skirtis priklausomai nuo gamintojo, brandinimo trukmės ir receptūros.

    Kulinarijoje emmentalis ypač vertinamas dėl to, kad gerai tirpsta ir suteikia patiekalams kremiškumo. Jį patogu naudoti karštoms sumuštinėms, makaronų apkepams ar keptoms bagetėms, o norint ryškesnio aromato dažnai derinama su svogūnų laiškais ar kitomis šviežiomis žolelėmis.

  • Šias svogūnines gėles būtina sodinti rudenį: pavėlavus pavasarį galite likti be žiedų

    Šias svogūnines gėles būtina sodinti rudenį: pavėlavus pavasarį galite likti be žiedų

    Ruduo yra pagrindinis metas sodinti pavasarį žydinčias svogūnines gėles, nes daugumai jų būtinas žiemos šaltis, kad augalas „atsibustų“ ir suformuotų žiedinius pumpurus. Jei terminas praleidžiamas, pavasarį gėlės gali žydėti silpnai arba išvis nepasirodyti, ypač jei svogūnėliai pasodinami per vėlai į atšalusią dirvą.

    Optimalus sodinimas dažniausiai prasideda nuo rugpjūčio antros pusės ir tęsiasi iki spalio pabaigos, o kai kuriais metais, jei žemė dar neįšalusi, tinka ir lapkritis. Svarbiausia, kad svogūnėliai spėtų įsišaknyti, kol dirva dar pakankamai šilta, nes būtent šaknys padeda augalui saugiai peržiemoti.

    Pavasarį žydintiems svogūniniams augalams žiemos atvėsimas yra natūrali biologinė sąlyga, dar vadinama vernalizacija. Šis laikotarpis suaktyvina vidinius augalo procesus, o vėlyvą žiemą svogūnėliai pradeda leisti požeminius ūglius, kurie prie pirmesnės stabilios šilumos greitai prasikala į paviršių.

    Kokias gėles sodinti rudenį?

    Rudeninis sodinimas tinkamiausias pavasarį žydintiems svogūniniams augalams, tokiems kaip tulpės, krokai, narcizai ir kiti panašaus tipo augalai. Jie gali būti sodinami tiek į atvirą gruntą, tiek į vazonus ar lovelius, jei tik užtikrinamas geras drenažas ir neleidžiama užmirkti šaknims.

    Praktikoje sodinimo laiką verta derinti prie oro sąlygų: ilgai užsitęsęs šiltas ruduo gali skatinti per ankstyvą augimą, o staigus atšalimas gali sutrumpinti įsišaknijimo laiką. Dėl to sodinant vėlyvą rudenį ypač svarbu rinktis vietą, kur dirva greitai nepermirks ir neužsistovi vanduo.

    Dažniausios klaidos ir kaip jų išvengti

    Daugiausia problemų svogūniniams augalams sukelia drėgmės perteklius, nes nuolat šlapioje dirvoje svogūnėliai ima pūti. Riziką didina sunkus molingas gruntas, prastas drenažas ir sodinimas į vietas, kur pavasarį ar rudenį telkšo vanduo.

    Ne mažiau svarbu atkreipti dėmesį į kenkėjus bei grybelines ir virusines ligas, kurios plinta per pažeistus ar netinkamai laikytus svogūnėlius. Jei svogūnėliai kasami, juos būtina išvalyti, gerai išdžiovinti ir laikyti vėsiai, sausoje, gerai vėdinamoje vietoje, kad iki kito sezono jie nepradėtų gesti.

    Iki kada dar galima sodinti?

    Bendra taisyklė paprasta: pavasarį žydinčias svogūnines gėles galima sodinti iki lapkričio pabaigos, jei tik dirva nėra įšalusi. Vis dėlto kuo vėliau sodinama, tuo svarbiau, kad svogūnėliai būtų sveiki, o vieta parinkta taip, kad dirvoje nesikauptų vanduo ir šaknys spėtų bent minimaliai susiformuoti.

    Norint geriausio rezultato, dažniausiai laimi tie, kurie svogūnėlius pasodina laiku, į purią ir laidžią dirvą, o sodinimo gylį parenka pagal svogūnėlio dydį. Tuomet pavasarį augalai startuoja stipriau, o žydėjimas būna gausesnis ir ilgesnis.