CP v2

Blog

  • JAV spot bitkoino ETF rugsėjį pritraukė apie 2,4 mlrd. eurų: institucijų apetitas nemažėja

    JAV spot bitkoino ETF rugsėjį pritraukė apie 2,4 mlrd. eurų: institucijų apetitas nemažėja

    JAV spot bitkoino ETF rugsėjį fiksavo apie 2,4 mlrd. eurų grynųjų įplaukų, o tai tapo vienu didžiausių mėnesio rezultatų nuo šių fondų starto. Rinka taip pat išlaikė teigiamą toną ir spalio pradžioje, kai įplaukos tęsėsi.

    Šie skaičiai rodo, kad institucinių investuotojų paklausa neišblėso net ir po kelių mėnesių aktyvaus kapitalo judėjimo. Nors rugsėjo rezultatas buvo mažesnis nei rugpjūtį, jis išliko gerokai aukščiau vidurkio, matyto ankstesniais laikotarpiais.

    Ką rodo kapitalo srautas?

    Analitikai ETF įplaukas dažnai vertina kaip vieną aiškiausių signalų, ar didieji investuotojai nori didinti riziką. Kai į ETF nuosekliai ateina kapitalas, tai gali reikšti, kad rinkoje formuojasi tvirtesnis pirkėjų pagrindas, o kainų kilimą palaiko ne vien trumpalaikės spekuliacijos.

    Įplaukų tęstinumas taip pat svarbus tuo, kad spot ETF mechanizmas tiesiogiai siejamas su baziniu turtu. Praktikoje tai reiškia, kad augant paklausai fondams, didėja ir poreikis įsigyti patį bitkoiną, o tai gali veikti pasiūlos ir paklausos balansą.

    Eterio ETF dinamika

    Kartu su bitkoino fondais investuotojų dėmesį išlaiko ir spot eterio ETF. Vis dėlto jų mėnesio įplaukos rugsėjį buvo pastebimai mažesnės nei rugpjūtį, o trumpuoju laikotarpiu matėsi ir dienų, kai fiksuotas lėšų atsiėmimas.

    Skirtumą tarp bitkoino ir eterio ETF srautų rinkos dalyviai aiškina nevienodu instituciniu prioritetu: bitkoinas dažniau traktuojamas kaip „pagrindinis“ kriptoturtas portfeliuose, o eterio paklausa labiau priklauso nuo platesnių rizikos nuotaikų ir konkrečių sektoriaus lūkesčių.

    Ko rinkos tikisi toliau?

    Prekiautojai ir fondų valdytojai artimiausiomis savaitėmis stebi, ar įplaukos išliks stabilios ir ketvirtąjį metų ketvirtį. Dėmesio centre išlieka ir JAV makroekonominiai rodikliai, nes jie daro įtaką palūkanų normų lūkesčiams bei rizikingesnių aktyvų patrauklumui.

    Rinkos sentimentą papildomai atspindi nuotaikų indeksai, kurie pastaruoju metu išliko optimistiškoje zonoje, bet nepasiekė kraštutinumų. Tai daliai investuotojų signalizuoja, kad optimizmas didėja, tačiau euforija dar nėra dominuojanti.

  • ECB planas perkelti centrinių bankų pinigus į blokų grandinę: trys modeliai ir ko tikėtis rinkoms

    ECB planas perkelti centrinių bankų pinigus į blokų grandinę: trys modeliai ir ko tikėtis rinkoms

    Europos Centrinis Bankas (ECB) svarsto tris pagrindinius būdus, kaip centrinių bankų pinigus pritaikyti blokų grandinės (DLT) infrastruktūrai. Apie tai Londone vykusioje Anglijos banko konferencijoje Future of Money kalbėjo ECB vykdomosios valdybos narė Isabel Schnabel, pristatydama kryptį, kuria bankas juda kurdamas savo DLT projektus.

    ECB vertina scenarijų, kai atsargos būtų išleidžiamos tiesiogiai programuojamoje platformoje. Tai reikštų, kad centrinio banko pinigai nuo pat pradžių būtų naudojami technologinėje aplinkoje, kurioje galima automatizuoti atsiskaitymus ir taikyti iš anksto apibrėžtas taisykles.

    Antras modelis paliktų galioti dabartinę ECB realaus laiko atsiskaitymų infrastruktūrą, o su DLT platformomis ją sujungtų suderinamumo sluoksnis. Pagal šią logiką pačios atsargos nebūtų tokenizuojamos, tačiau abi sistemos būtų susiejamos techniniu ryšiu, leidžiančiu koordinuoti operacijas tarp tradicinės ir DLT aplinkos.

    Trečiasis kelias numato tokenizuoti ECB laikomas atsargas ir išleisti jomis visiškai padengtus atsiskaitymo žetonus. Šiuo atveju, kaip akcentuojama pristatyme, tai būtų privačios pretenzijos, paremtos centrinio banko atsargomis, o ne tiesiogiai centrinio banko išleistas instrumentas.

    ECB taip pat pabrėžia, kad nauja infrastruktūra turėtų išlaikyti šiandienę dviejų pakopų pinigų sistemos struktūrą. Centrinio banko pinigai ir toliau būtų atsiskaitymų branduolys, o komerciniai bankai išliktų pagrindiniai finansinių paslaugų teikėjai gyventojams ir verslui.

    Kam reikalingi keli keliai?

    Rinkoje sparčiai auga interesas tokenizacijai, kai finansinis turtas ir jo nuosavybės apskaita perkeliami į DLT aplinką. Tokia infrastruktūra gali leisti operacijas vykdyti programuojamai ir vadinamuoju atominiu principu, kai turto perleidimas ir apmokėjimas įvyksta kartu, sumažinant atsiskaitymo rizikas.

    Finansų institucijos tokenizacijoje dažniausiai mato praktinę naudą dėl greitesnių atsiskaitymų, efektyvesnio užstato valdymo ir likvidumo judėjimo. Kuo daugiau turto klasių persikelia į DLT, tuo aktualiau tampa klausimas, kokiu „pinigų sluoksniu“ tokiose rinkose bus atsiskaitoma.

    Pontes ir Appia projektai

    ECB teigia jau pradedantis taikyti pristatytą logiką praktikoje per vidinius projektus. Pontes iniciatyva orientuota į tokenizuotų centrinių bankų pinigų panaudojimą DLT pagrindu vykdomiems sandoriams, o Appia analizuoja, kokia architektūra būtų tinkamiausia tokenizuotoms rinkoms.

    Appia kontekste svarstomi keli variantai: vieningas registras, tarpusavyje sujungti tinklai arba keli bendri registrai. Šios kryptys iš esmės sprendžia tą patį klausimą, kaip suderinti inovacijų greitį su finansų rinkoms būtinais reikalavimais dėl patikimumo, saugumo ir reguliacinio aiškumo.

    ECB signalas rinkai aiškus: blokų grandinės sprendimai nebevertinami vien kaip eksperimentas, o kaip reali infrastruktūra, kuriai reikia centrinio banko pinigų suderinamumo. Kuri iš trijų krypčių taps dominuojančia, priklausys nuo to, kaip greitai bręs tokenizuotų aktyvų rinka ir kokius veikimo modelius pasirinks bankai bei rinkos infrastruktūros dalyviai.

  • Berlyno „Kuro“ pritraukė 10 mln. eurų: DI platforma žada sutaupyti rangovams dešimtis valandų

    Berlyno „Kuro“ pritraukė 10 mln. eurų: DI platforma žada sutaupyti rangovams dešimtis valandų

    Berlyne įsikūręs statybų technologijų startuolis „Kuro Technology“ pritraukė 10 mln. eurų investiciją, kuri bus skirta DI platformai, padedančiai generaliniams rangovams valdyti projektų duomenis ir dokumentus. Finansavimo etapui vadovavo rizikos kapitalo fondas UVC Partners, prisidėjo ir Foundamental, Realyze Ventures bei helloworld.

    „Kuro Technology“ buvo įkurta 2024 metais ir šiuo metu joje dirba 16 žmonių. Įmonę įkūrė Lea Scherer ir Jonas Minkler, anksčiau dirbę vadovaujančiose pareigose statybų technologijų bendrovėse, kuriose kaupė patirtį skaitmeninant statybos procesus.

    Pasak investuotojų, statybų sektoriuje viena didžiausių problemų yra informacijos fragmentacija, kai brėžiniai, specifikacijos, konkursų sąlygos ir kiti dokumentai nesutampa arba dubliuojasi. Dėl to komandų laikas eikvojamas ne sprendimams, o paieškai, tikrinimui ir duomenų suvedimui, o klaidos dažnai paaiškėja tik vėliau, kai jų taisymas kainuoja brangiai.

    Kaip veikia „Kuro“ platforma

    „Kuro“ kuria sistemą, kuri apdoroja projekto dokumentaciją ir sujungia ją į vieną duomenų modelį. Ant jo įmonė diegia kiekvienam klientui pritaikytą taisyklių rinkinį, apimantį konkrečias statybines dalis, tikrinimo kriterijus ir darbų paketus.

    Platforma skirta anksti pastebėti prieštaravimus tarp brėžinių ir specifikacijų, įvertinti rizikas ir sumažinti tikimybę, kad į sąmatas ar pirkimus pateks netikslūs duomenys. „Kuro“ taip pat orientuojasi į viešųjų pirkimų konkursų apdorojimą ir subrangovų pasiūlymų vertinimą, kad komandos galėtų greičiau priimti sprendimus.

    Svarbi idėja yra mokymasis iš pataisų: kai sąmatininkas ar kitas specialistas pakoreguoja duomenis, korekcija išsaugoma taisyklių rinkinyje. Tai reiškia, kad panašaus tipo neatitikimų kitame projekte nebereikia taisyti nuo nulio, o procesas palaipsniui tampa labiau standartizuotas.

    Kokius rezultatus mini investuotojai

    UVC Partners vertinimu, „Kuro“ klientai gali sutaupyti apie 90 valandų vienam pasiūlymui, o 70 proc. naudotojų teigia, kad įrankis padėjo aptikti informaciją, kuri kitu atveju būtų likusi nepastebėta. Tokie rodikliai svarbūs, nes didelė rangovų darbo dalis vyksta didelio spaudimo sąlygomis, kai kiekviena praleista detalė vėliau virsta terminais, papildomais kaštais ar ginčais.

    Tarp „Kuro“ klientų minimi Goldbeck, Köster, Implenia, Geiger, Riedel ir Hochtief Infrastructure. Tai vieni didžiausių generalinių rangovų vokiškai kalbančiame regione, todėl startuolis siekia įrodyti, kad jo sprendimas tinka didelio masto projektams.

    „Džiaugiamės galėdami dirbti su Lea ir Jonu. Jie atsineša tiek startuolių patirties, tiek gilių žinių apie statybų sektorių, o tai šioje srityje ypač svarbu“, – sakė UVC Partners vadovaujantis partneris dr. Ingo Potthof.

    „Tai jau duoda rezultatų: pirmieji sąmatų naudojimo atvejai kuria pamatuojamą vertę, o produktas palaipsniui plečiamas į kitus vidinius procesus, tokius kaip pirkimai, apskaita ir atitiktis“, – sakė dr. Ingo Potthof.

    Kur bus panaudoti 10 mln. eurų

    „Kuro“ teigia, kad investicija bus skirta plėsti DI platformą taip, kad ji su kiekvienu projektu kauptų žinias ir taptų vis tikslesnė. Bendrovė pradėjo nuo sąmatų, nes būtent ten formuojasi projekto finansinė logika, tačiau planuoja žingsnis po žingsnio apimti ir daugiau administracinių procesų.

    „Pradėjome nuo sąmatų, nes ten projektas gimsta ir yra apsisprendžiama. Tačiau problemos persikelia į viską, kas vyksta vėliau: per daug prieštaringų duomenų ir žinios, kurios nepersiduoda iš projekto į projektą“, – sakė „Kuro Technology“ bendraįkūrėjas Jonas Minkler.

    Platesniame kontekste tokio tipo sprendimai atspindi augančią ConTech kryptį Europoje, kur skaitmeninimas vis dažniau siejamas ne vien su statybvietės procesais, bet ir su dokumentų, atitikties bei pirkimų grandinės valdymu. Generaliniams rangovams tai tampa būdu mažinti priklausomybę nuo atskirų specialistų, standartizuoti žinias ir greičiau reaguoti į rinkos svyravimus.

  • „BitGo“ vadovas įspėja: atmetus Clarity įstatymą, kripto rinkos rizika gali pralenkti Lehman scenarijų

    „BitGo“ vadovas įspėja: atmetus Clarity įstatymą, kripto rinkos rizika gali pralenkti Lehman scenarijų

    Skaitmeninio turto saugojimo bendrovės „BitGo“ vadovas Mike’as Belshe perspėja, kad JAV Senatui nepriėmus vadinamojo Clarity įstatymo, kapitalo rinkos lieka pažeidžiamos sistemos, kurioje viena įmonė gali sujungti biržos, tarpininkavimo ir turto saugojimo funkcijas.

    Jo teigimu, toks vieno langelio modelis skaitmeninio turto sektoriuje sparčiai plinta, tačiau aiškios rinkos struktūros ir priežiūros taisyklės nespėja vytis. Kai prekyba, kliringas ir saugojimas atsiduria vienose rankose, bet koks sutrikimas gali tapti ne pavienės įmonės problema, o visos rinkos grandinine reakcija.

    Kas kelia didžiausią riziką

    M. Belshe akcentuoja, kad tradicinėse finansų rinkose biržos paprastai nelaiko klientų turto, o saugojimo funkcija yra atskirta nuo prekybos ir tarpininkavimo. Kripto rinkoje vis dažniau kuriamos platformos, kurios vienu metu siūlo prekybą, tarpininkavimą, išvestines priemones ir turto saugojimą.

    „Biržos niekada nelaikė klientų turto, o ypač turto, kurį praradus privatų raktą pinigai dingsta visam laikui“, – sakė Mike’as Belshe.

    Jo vertinimu, jei tokioje centralizuotoje struktūroje įvyktų kritinė saugojimo ar technologinė avarija, pasekmės peržengtų vienos įmonės ribas. Rizika, anot jo, yra ta, kad sustojus vienam dideliam mazgui gali „nukristi“ ir visa rinka, nes dalyviai būtų pririšti prie tų pačių paslaugų.

    Palyginimas su 2008 metų krize

    Kalbėdamas apie kredito ir sandorio šalies riziką, „BitGo“ vadovas situaciją lygino su 2008 metų finansų krize, kai griuvo investicinis bankas „Lehman Brothers“. Jis teigė, kad tuomet žlugo reikšminga institucija, tačiau pati prekybos infrastruktūra iš esmės išliko veikianti.

    „Įsivaizduokite, jei tokias paslaugas būtų teikusi pati birža ir būtų sustojusi visa birža. Nežinau, ar tokią krizę būtume atlaikę“, – sakė Mike’as Belshe.

    Pasak jo, įstatymo nepriėmimo kaina yra ne vien teisinis neapibrėžtumas, bet ir tai, kad rinkoje neįtvirtinama aiški atsakomybės bei rizikos mažinimo architektūra. Tokia struktūra, jo manymu, padėtų aiškiai atskirti funkcijas ir sumažintų tikimybę, kad vienas gedimas sukels sisteminį efektą.

    Kas toliau rinkai ir dalyviams

    M. Belshe pažymi, kad kripto sektoriaus įmonės prisitaiko ir be naujo reguliavimo, tačiau teisinė pilkoji zona gali būti ypač jautri tradiciniams finansų rinkos žaidėjams. Bankai ir didžiosios finansų institucijos dažnai juda lėčiau, nes bijo staigių politikos posūkių ir griežtesnių ribojimų, kurie gali pakeisti verslo sąlygas.

    Jis taip pat užsiminė, kad skaitmeninės ekonomikos plėtra, įskaitant DI įrankių integraciją, neišvengiamai didins automatizacijos mastą finansuose. Vis dėlto, jo vertinimu, artimiausiu metu sprendimų kontrolė ir atsakomybė išliks žmonių rankose, o rinkos infrastruktūrai reikės taisyklių, kurios būtų pritaikytos tiek technologinei realybei, tiek finansinio stabilumo tikslams.

  • Europa dominuoja inovacijų reitinge, bet rizikos kapitalo skaičiai atskleidžia kitą realybę

    Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacijos WIPO paskelbtas 2026 metų Pasaulinis inovacijų indeksas rodo, kad Europa išlaiko išskirtinę poziciją tarp lyderių. Net 6 iš 10 inovatyviausių pasaulio ekonomikų yra europinės, o tai paneigia dažną kritiką, jog žemynas negeba konkuruoti technologijų fronte.

    Reitinge šešiukę sudaro Šveicarija, Švedija, Jungtinė Karalystė, Nyderlandai, Suomija ir Danija. Iškart už dešimtuko ribos rikiuojasi Vokietija, o toliau seka Prancūzija, Estija, Austrija ir Airija.

    Dar ryškesnis Europos svoris matomas išplėtus sąrašą: tarp 25 inovatyviausių ekonomikų Europa sudaro 14 pozicijų. WIPO taip pat fiksuoja, kad 2026 metų indekse 12 Europos valstybių pagerino savo vietą, nors bendras pasaulinis konkurencingumas išlieka itin įtemptas.

    Kur atsiveria finansavimo spraga

    Vis dėlto, lyderystė inovacijų reitinguose ne visada reiškia lyderystę kapitalo rinkose. WIPO skaičiuoja, kad 2026 metais Europa sudaro apie 9,9 proc. pasaulinės rizikos kapitalo sandorių vertės, vertinant pagal duomenis už pirmus du metų ketvirčius.

    Palyginimui, Šiaurės Amerika generuoja apie 72,6 proc., o Azija apie 15,9 proc. Šis kontrastas padeda suprasti, kodėl Europa, turėdama stiprias mokslo ir pramonės bazes, vis dar rečiau užaugina globalius technologijų milžinus.

    WIPO akcentuoja, kad pagrindinis iššūkis yra idėjų pavertimas sparčiai augančiomis įmonėmis, mastelio finansavimas ir produktyvumo didinimas. Kitaip tariant, žaliavos inovacijoms netrūksta, tačiau kelias nuo laboratorijos iki tarptautinės rinkos dažnai būna per lėtas ir per brangus.

    2025 metais pasaulinė rizikos kapitalo sandorių vertė, WIPO vertinimu, šoktelėjo apie 28 proc. ir pasiekė maždaug 454 mlrd. eurų. Tuo pat metu sandorių skaičius sumažėjo apie 1,4 proc., o tai reiškia ketvirtus metus iš eilės trunkantį sandorių kiekio kritimą.

    DI keičia kapitalo kryptį

    WIPO duomenys rodo ir dar vieną ryškią tendenciją: DI pritraukė apie 53 proc. visos 2025 metų rizikos kapitalo sandorių vertės. 2026 metų pirmąjį pusmetį ši dalis, WIPO vertinimu, išaugo iki maždaug 77 proc., todėl finansavimas vis labiau koncentruojasi keliuose sektoriuose ir keliuose regionuose.

    „DI atveria naujas technologines ribas visose mokslo srityse, o valdžios ir įmonių investicijos į tyrimus 2025 metais pasiekė rekordą. 2026 metų ataskaita rodo, kad nauja giliųjų mokslų startuolių karta paverčia proveržius produktais ir keičia gyvybės mokslus, kosmosą, robotiką bei švarią energiją“, – sakė WIPO generalinis direktorius Daren Tang.

    Europos fondų rinka tuo metu rodo atsparumą, tačiau mastelis vis dar kuklesnis nei JAV ar kai kuriose Azijos dalyse. Vien per 2026 metus viešai skelbtų Europos fondų paleidimų ir investuotojų įsipareigojimų suma, remiantis sektoriaus apžvalgomis, siekė apie 9,6 mlrd. eurų, o dalis strategijų aiškiai nukreiptos į giliąsias technologijas ir DI.

    Giliųjų mokslų banga ir Europos šansai

    WIPO 2026 metų ataskaitoje išskiriama giliųjų mokslų kryptis apima daugiau nei 30 000 startuolių, įkurtų nuo 2000 metų tokiose srityse kaip puslaidininkiai, robotika, kvantinė kompiuterija, gyvybės mokslai, kosmosas ir pažangios medžiagos. Palyginti su 2010 metais, jų skaičius išaugo apie 9,5 karto.

    WIPO skaičiuoja, kad giliųjų mokslų įmonių vertė 2025 metais siekė apie 6,7 trln. eurų, o per metus augo apie 23 proc. 2025 metais ši kategorija pritraukė apie 108 mlrd. eurų rizikos kapitalo, o be itin didelių raundų ji sudarė apie 36,5 proc. pasaulinio finansavimo.

    Europa šioje srityje turi aiškių pranašumų: Jungtinė Karalystė, WIPO duomenimis, yra trečia pasaulyje pagal giliųjų mokslų startuolių skaičių. Estija išsiskiria augimo tempu, nes 2020–2025 metais giliųjų mokslų startuolių skaičius joje, WIPO vertinimu, šoktelėjo 313 proc.

    Miesto ir universitetų lygiu Europa taip pat atrodo konkurencinga: Kembridžas ir Oksfordas patenka tarp pasaulio lyderių pagal inovacijų intensyvumą, o Londonas ir Paryžius išlieka vieni stipriausių didmiesčių klasterių. Tačiau lemiamas klausimas išlieka tas pats: ar Europa sugebės užtikrinti pakankamą mastelio finansavimą ir greitesnius kelius į pasaulines rinkas.

    2026 metų indeksas todėl pasakoja dvi istorijas vienu metu. Europa išlieka viena stipriausių vietų kurti naujas žinias, tačiau rizikos kapitalo srautai rodo, kad didžiausias išbandymas prasideda tada, kai inovaciją reikia paversti pasauliniu verslu.

  • Bitcoin priartėjo prie metų aukštumų: išnykus 85 000 ribai dėmesys krypsta į 87 000

    Bitcoin priartėjo prie metų aukštumų: išnykus 85 000 ribai dėmesys krypsta į 87 000

    Bitcoin kaina penktadienį šoktelėjo virš 86 000 JAV dolerių ribos ir pasiekė aukščiausią lygį per kelis mėnesius, kai rinkoje išsisklaidė ties 85 000 JAV dolerių susiformavęs pardavimo spaudimas. Pasak blokų grandinės duomenų analizės bendrovės „Glassnode“, dalis pavedimų buvo įvykdyta, o likusi jų dalis vėliau buvo atšaukta, todėl trumpuoju laikotarpiu pasipriešinimas viršuje sumenko.

    Rašymo metu bitcoin buvo prekiaujama apie 86 700 JAV dolerių. Rinkos dalyviai šį judėjimą siejo ir su techniniu pramušimu iš pastarosiomis dienomis dominavusio 82 500–85 700 JAV dolerių intervalo, kai kaina buvo trumpam pasiekusi ir 87 000 JAV dolerių zoną.

    „Glassnode“ vertinimu, artimiausias reikšmingesnis pardavimo pavedimų telkinys dabar matomas ties 87 000 JAV dolerių riba, tačiau jis yra mažesnis nei buvusi pasiūlos siena ties 85 000. Tai reiškia, kad kainai kylant virš 87 000 slenksčio rinkoje gali likti mažiau natūralių kliūčių, nors bet koks impulsas išlieka priklausomas nuo bendro rizikos apetito.

    Makro fonas ir JAV darbo rinka

    Papildomo konteksto kainos judėjimui suteikė ir nauji JAV darbo rinkos duomenys. Skelbta, kad rugsėjį sukurta 29 000 naujų darbo vietų, o tai buvo mažiau, nei tikėjosi dalis rinkos, tuo metu nedarbo lygis padidėjo iki 4,2 proc. nuo 4,1 proc.

    Silpnesni rodikliai dažnai didina lūkesčius, kad centrinis bankas gali būti linkęs švelninti politiką ar bent jau neskubėti griežtinti, tačiau investuotojai vertina ir kitą scenarijų. Jeigu duomenys signalizuotų aiškesnį ekonomikos vėsimą, rizikingesni aktyvai gali patirti ir spaudimą, nepaisant palankesnių palūkanų normų lūkesčių.

    „Silpnesnis rodiklis stiprina scenarijų, kad spalį palūkanos nekils, tačiau tai automatiškai nereiškia augimo: tvarkingas lėtėjimas palaiko likvidumo prekybą, o augimo baimė gali smogti ir rizikos aktyvams, įskaitant bitcoin“, – sakė „Sygnum Bank“ investicijų vadovas Fabian Dori.

    Kur rinka mato ribas?

    Dalies analitikų vertinimu, artimiausias pasipriešinimas išlieka apie 87 400 JAV dolerių, o palaikymas siejamas su 82 500 JAV dolerių zona. Rinkoje taip pat stebima, kaip kinta investuotojų pozicionavimas išvestinėse priemonėse, nes ketvirtasis metų ketvirtis tradiciškai laikomas aktyvesniu kriptovaliutų rinkai.

    Tuo pat metu dalis rinkos dalyvių išlaiko optimistines metų pabaigos prognozes, tačiau pabrėžia, kad jos priklausys nuo platesnio makroekonominio fono, likvidumo ir investuotojų rizikos tolerancijos. Artimiausiomis savaitėmis pagrindiniu klausimu tampa tai, ar bitcoin pavyks tvariai įsitvirtinti virš 87 000 ir vėliau testuoti 90 000 ribą.

  • Danijos „Breye Therapeutics“ pritraukė 67,5 mln. eurų: kurs geriamą vaistą diabetinei retinopatijai

    Danijos „Breye Therapeutics“ pritraukė 67,5 mln. eurų: kurs geriamą vaistą diabetinei retinopatijai

    Danijos klinikinės stadijos biofarmacijos bendrovė „Breye Therapeutics“ užbaigė 67,5 mln. eurų A serijos investicijų etapą, kuris, bendrovės teigimu, buvo perrašytas dėl didelio investuotojų susidomėjimo. Pritrauktas kapitalas bus skirtas geriamųjų terapijų, skirtų ankstyvam tinklainės ligų gydymui, plėtrai.

    Finansavimo etapui kartu vadovavo naujas investuotojas Mission BioCapital ir esamas investuotojas Novo Holdings. Prie etapo taip pat prisidėjo esami investuotojai Sound Bioventures bei nauji dalyviai, tarp jų Ljungström šeimos biuras, „Innovestor Life Science“, EIFO, „Catalyze Capital“, „Modi Ventures“ ir „Pappas Capital“.

    Pagrindinis taikinys – diabetinė retinopatija

    Pagrindinis „Breye Therapeutics“ vystomas kandidatas yra danegaptidas, kurį bendrovė įvardija kaip pirmą savo klasėje geriamą mažos molekulės preparatą. Jo tikslas – stabilizuoti tinklainės kraujagysles ir mažinti jų pralaidumą bei kapiliarų irimą, siejamą su ilgalaike hiperglikemija.

    Diabetinė retinopatija laikoma viena dažniausių regėjimo praradimo priežasčių darbingo amžiaus žmonėms, o ankstyvose stadijose gydymo pasirinkimai išlieka riboti. Plačiai naudojamos intravitrealinės terapijos vėlyvesnėse stadijose gali padėti išsaugoti regėjimą, tačiau injekcijos į akį daugeliui pacientų yra sunkiai toleruojamos, o tai didina riziką, kad gydymas bus nutrauktas.

    „Šis 67,5 mln. eurų A serijos finansavimas atspindi didelį pasitikėjimą mūsų vizija, strategija ir kuriamu produktų portfeliu. Svarbiausia, jis leidžia perkelti danegaptidą į kitą klinikinės plėtros etapą ir priartinti pacientams draugiškesnę gydymo alternatyvą“, – sakė „Breye Therapeutics“ vadovas Ulrikas Mouritzenas.

    Ką rodo ankstyvieji tyrimai

    Bendrovė nurodo, kad finansavimas gautas po sėkmingai užbaigto 1b fazės tyrimo su neproliferacine diabetine retinopatija sergančiais pacientais. Tyrime danegaptidas, pasak įmonės, buvo gerai toleruojamas visais dozavimo lygiais ir parodė ankstyvus klinikinio aktyvumo signalus, įskaitant tinklainės vaizdinimo duomenis, suderinamus su sumažėjusiu kraujagyslių pralaidumu.

    „Breye Therapeutics“ taip pat skelbia publikavusi akademinį straipsnį, kuriame apžvelgiami ikiklinikiniai ir ankstyvos klinikinės stadijos įrodymai apie danegaptidą. Tokie darbai biotechnologijų sektoriuje paprastai vertinami kaip svarbus žingsnis, padedantis pagrįsti mechanizmo logiką ir palengvinti tolimesnių tyrimų planavimą.

    „Matome, kad „Breye Therapeutics“ tampa viena ryškesnių inovatyvių tinklainės ligų terapijų kūrėjų, o 1b fazės rezultatai atrodo perspektyvūs. Tikime, kad bendrovė gali pasiūlyti sprendimą reikšmingai nepatenkintam poreikiui diabetinės retinopatijos srityje“, – sakė Mission BioCapital partneris Robertas Blazej.

    Kas toliau ir kur bus panaudotos lėšos

    Pasak „Breye Therapeutics“, didžioji dalis lėšų bus skirta danegaptidui parengti ir pradėti atsitiktinių imčių 2 fazės klinikinį tyrimą su neproliferacine diabetine retinopatija sergančiais pacientais. Bendrovė planuoja, kad šis tyrimas, turintis pateikti klinikinės koncepcijos įrodymą, turėtų startuoti 2027 metais.

    Be pagrindinio kandidato, įmonė kuria platesnį geriamųjų mažos molekulės preparatų portfelį, orientuotą į kitas akių ligas. Tarp minimų krypčių yra tarpinės amžinės geltonosios dėmės degeneracijos terapija, paremta P2X7 receptoriaus antagonistu, ir keli kandidatai glaukomai, kuriems keliami neuroprotekciniai tikslai.

  • Europos startuolių finansavimo apžvalga: didžiausi savaitės sandoriai nuo rugsėjo 28 iki spalio 2 dienos

    Europos startuolių rinka savaitę nuo rugsėjo 28 iki spalio 2 dienos išliko aktyvi, nors investuotojai ir toliau akcentuoja kapitalo kainą, aiškų pajamų kelią bei tvarią verslo ekonomiką. Viešai skelbiamuose pranešimuose dominavo vėlesnių etapų investicijos ir tiksliniai raundai, skirti produktų komercializacijai, o ne vien augimui bet kokia kaina.

    Šios savaitės vaizdas atspindi platesnę Europos rizikos kapitalo tendenciją: finansavimas vis dažniau koncentruojasi į kelias sritis, kuriose matomas greitesnis atsiperkamumas. Daugiausia dėmesio sulaukė sveikatos technologijos, finansinių paslaugų skaitmenizavimas ir verslui skirtos programinės įrangos sprendimai, įskaitant DI pagrįstą automatizaciją.

    Kas lemia investuotojų sprendimus

    Rinkoje ryškėja griežtesnė atranka: investuotojai dažniau reikalauja įrodytos paklausos, augančių pasikartojančių pajamų ir aiškaus kelio iki pelningumo. Dėl to net ir perspektyvūs startuoliai dažniau renkasi mažesnius, bet dažnesnius raundus, o vertinimai paprastai pagrindžiami veiklos rodikliais, o ne ateities pažadais.

    Įprasta praktika tampa ir mišrūs sandoriai, kai kapitalas papildomas skolintomis priemonėmis arba struktūruojamas etapais pagal pasiektus tikslus. Tai leidžia sumažinti riziką abiem pusėms, o startuoliams suteikia laiko įrodyti produkto tinkamumą rinkai bei stabilizuoti pinigų srautus.

    DI, sveikatos ir fintech kryptys

    DI šiandien dažniausiai vertinamas kaip našumo didinimo įrankis, o ne atskira mada, todėl finansavimą lengviau pritraukia bendrovės, kurios gali parodyti aiškią grąžą klientui. Praktikoje tai reiškia automatizuotą apskaitą, klientų aptarnavimo ir pardavimų procesų optimizavimą, taip pat sukčiavimo prevenciją finansų sektoriuje.

    Sveikatos technologijų srityje investuotojus labiausiai domina sprendimai, kurie mažina diagnostikos ir gydymo kaštus arba gerina pacientų priežiūros efektyvumą. Tuo metu fintech startuoliai dažniau akcentuoja atitiktį reguliavimui, rizikos valdymą ir įmonių segmentą, kur sprendimų diegimas lėtesnis, bet pajamos stabilesnės.

    Ką tai reiškia Europos startuoliams

    Šios savaitės sandorių dinamika rodo, kad kapitalas Europoje tebėra pasiekiamas, tačiau jis brangesnis ir labiau orientuotas į kokybę. Startuoliams tai reiškia didesnį spaudimą skaidriai matuoti rezultatus, pagrįsti plėtros planus ir anksčiau pradėti galvoti apie pelningumą.

    Artimiausiu metu tikėtina, kad aktyvesni bus fondai, investuojantys į aiškiai apibrėžtas vertikales, o bendro pobūdžio augimo strategijos trauksis. Tuo pačiu daugės sandorių, kuriuose lemiamą vaidmenį turės ne vien kapitalo dydis, bet ir investuotojo kompetencija bei gebėjimas atverti naujas rinkas.

  • TRON peržengė 30 trln. eurų sandorių ribą: tinklas įsitvirtina kaip stabiliųjų monetų lyderis

    TRON peržengė 30 trln. eurų sandorių ribą: tinklas įsitvirtina kaip stabiliųjų monetų lyderis

    Kriptovaliutų tinklas TRON paskelbė peržengęs 30 trilijonų eurų bendros sandorių apimties ribą. Šis rodiklis dažniausiai apibūdina visų laikų per blokų grandinę perleistą vertę ir yra vienas svarbiausių tinklo masto bei naudojimo intensyvumo indikatorių.

    TRON pastaraisiais metais ypač išsiskyrė kaip stabiliųjų monetų infrastruktūra, nes didelė dalis pasaulinių pervedimų atliekama naudojant „Tether“ (USDT) žetoną. Remiantis viešai prieinamais grandinės duomenimis, TRON yra viena pagrindinių platformų, kurioje cirkuliuoja USDT, o tai didina likvidumą ir pritraukia mokėjimų bei pervedimų scenarijus.

    Kas stumia augimą?

    Pagrindiniai TRON augimo veiksniai yra maži mokesčiai ir greiti pervedimai, todėl tinklas patrauklus tiek mažoms, tiek didelėms operacijoms. Dėl to jis dažnai pasirenkamas tarptautiniams pervedimams, prekybos platformų vidiniams atsiskaitymams ir kasdieniams mokėjimams, kur mokesčių dydis yra kritinis.

    Be to, stabiliųjų monetų rinka globaliai plečiasi, o jų naudojimas vis dažniau siejamas ne tik su prekyba kriptoturtu, bet ir su mokėjimais, taupymu bei verslo atsiskaitymais. Tai ypač matyti regionuose, kur vietos valiutos svyruoja, o greitas pervedimas į kitą šalį yra praktinis poreikis.

    Instituciniai kanalai ir reguliuojama rinka

    TRON ekosistema pabrėžia augantį institucinį dėmesį: pranešime minimi reguliuojamos prieigos elementai, tokie kaip biržoje prekiaujamas fondas ir saugojimo paslaugų plėtra. Tokie sprendimai paprastai laikomi tiltu į platesnę auditoriją, nes leidžia institucijoms dalyvauti rinkoje laikantis atitikties ir rizikos valdymo procedūrų.

    Institucinis dalyvavimas kriptoturto sektoriuje dažniausiai reiškia griežtesnius reikalavimus skaidrumui, turto saugojimui ir ataskaitoms. Dėl to tinklams, kurie tampa pagrindiniais atsiskaitymo sluoksniais, svarbu ne tik techninė sparta, bet ir ekosistemos patikimumas, duomenų prieinamumas bei reputacinė rizika.

    Ką reiškia 30 trln. eurų riba?

    30 trilijonų eurų sandorių apimtis savaime nereiškia, kad tiek vertės „įplaukė“ į tinklą kaip investicija, tačiau aiškiai rodo milžinišką pervedimų srautą. Šis rodiklis taip pat gali apimti pakartotinius pervedimus, arbitražą, atsiskaitymus tarp platformų ir kitą didelės apyvartos veiklą.

    TRON atvejis išryškina platesnę tendenciją: stabiliųjų monetų pervedimai tampa viena svarbiausių blokų grandinių taikomųjų sričių. Jei reguliuojama prieiga, saugojimas ir mokėjimų integracijos plėsis, konkurencija dėl stabiliųjų monetų „atsiskaitymo sluoksnio“ pozicijos artimiausiais metais tik aštrės.

  • Prie Turkijos krantų rastas 2 100 metų senumo laivas: krovinys siejamas su Ciceronu

    Prie Turkijos krantų rastas 2 100 metų senumo laivas: krovinys siejamas su Ciceronu

    Prie Turkijos pietinės pakrantės, netoli Adrasano, archeologai tiria nuskendusio prekybinio laivo liekanas, kurių amžius siekia apie 2 100 metų. Po vandeniu aptikta tūkstančiai keramikos dirbinių, o jų gausa ir įvairovė leidžia šį radinį laikyti vienu ryškiausių pastarųjų metų Viduržemio jūros povandeninės archeologijos atradimų.

    Laivo nuolauža guli 42–55 metrų gylyje, todėl darbai vyksta sudėtingomis sąlygomis. Tyrėjai pasitelkia robotines sistemas ir specialią įrangą, leidžiančią dokumentuoti radinius, išlaikant saugumą ir mažinant poveikį pačiam objektui.

    Krovinys, stebinantis mastu

    Pirmojo intensyvaus tyrimų sezono metu į krantą buvo iškelta 6 511 sveikų keramikos gaminių, kurie perduoti Antalijos muziejui. Dar tūkstančiai šukių ir fragmentų atsidūrė konservavimo bei restauravimo laboratorijose, kur vertinama jų sudėtis, gamybos technologijos ir kilmė.

    Tarp radinių dominuoja lėkštės, dubenys, padėklai ir įvairios serviravimo formos, o tyrėjai mini net 122 skirtingus dydžius ir tipus. Tokia įvairovė rodo, kad krovinys buvo kruopščiai suformuotas kaip prekybai skirtas rinkinys, o ne atsitiktinis buities daiktų komplektas.

    Ryšys su Rhosus ir Ciceronu

    Turkijos kultūros ir turizmo institucijos nurodo, kad reikšminga dalis keramikos siejama su Rhosus centru, kuris siejamas su dabartiniu Arsuz Hatay provincijoje. Antikoje tai buvo svarbus gamybos ir prekybos taškas rytinėje Viduržemio jūros dalyje, iš kur prekės galėjo keliauti į Egėjo regioną ir toliau į Italiją.

    Ypatingą dėmesį kelia hipotezė, kad dalis krovinio gali būti susijusi su indais, kuriuos savo laiške draugui mini romėnų politikas Markas Tulijus Ciceronas. Tyrėjai pabrėžia, kad galutinis sutapatinimas dar nėra patvirtintas, tačiau pats radinys suteikia apčiuopiamų įrodymų apie prekybos ryšius, kuriuos anksčiau buvo galima atsekti daugiausia iš rašytinių šaltinių.

    Kaip krovinys išliko iki mūsų dienų

    Archeologų vertinimu, keraminiai dirbiniai buvo gabenti medinėse dėžėse, o tarpai tarp jų užpildyti moliu, kad transportuojant sumažėtų dūžių rizika. Paradoksalu, tačiau būtent toks pakavimo būdas galėjo tapti viena priežasčių, kodėl po katastrofos išliko tiek daug sveikų indų.

    Tarp radinių minimos ir monetos, siejamos su Antiochija ir datuojamos pirmuoju amžiumi prieš mūsų erą. Tokie duomenys, kartu su keramikos analize, leidžia atkurti galimus maršrutus ir manyti, kad laivas galėjo plaukti į vakarus, o nelaimę galėjo sukelti audra ir susidūrimas su sekluma.

    Tyrimai tęsiami, o kiti sezonai gali pateikti atsakymų ne tik apie krovinio kilmę, bet ir apie patį laivą, jo įgulą bei tuometinius prekybos tinklus. Povandeninė archeologija Viduržemio jūroje vis dažniau remiasi aukštos raiškos fotogrametrija ir nuotolinėmis technologijomis, todėl tikimasi dar tikslesnių rekonstrukcijų.