CP v2

Blog

  • Nusekęs Dunajus mažina elektrinių galią: BMW ir Mercedes Vengrijoje gamybą palaiko saulės energija

    Dunojaus vandens lygio kritimas Vidurio ir Pietryčių Europoje jau ima jaustis ne tik laivybai, bet ir energetikai bei pramonei. Dėl per mažo upės debito ribojama kai kurių elektrinių galia, o tai didina riziką, kad sutriks elektros tiekimas regiono gamykloms.

    Situacija ypač jautri ten, kur stambios elektrinės priklauso nuo upės vandens aušinimui. Vengrijoje branduolinė elektrinė Paks pagamina reikšmingą šalies elektros dalį, o Rumunijoje analogišką vaidmenį atlieka Černavodos elektrinė, todėl bet koks pajėgumų mažinimas greitai persiduoda visai sistemai.

    Rumunijoje energijos ribojimų pasekmės jau palietė automobilių pramonę. Laikinai buvo stabdyta gamyba „Dacia“ gamykloje Mioveni mieste ir „Ford“ padalinyje Krajovoje, o prastovos galėjo tęstis iki rugpjūčio 19 dienos.

    Saulės elektrinės ant stogų

    Vengrijoje stambios automobilių gamyklos kol kas bando išvengti prastovų pasiremdamos nuosava elektros gamyba. BMW gamykloje Debrecene ir „Mercedes-Benz“ gamykloje Kecskeméte įrengtos didelės fotovoltinės elektrinės, kurios, pačių bendrovių teigimu, gali padengti apie ketvirtadalį metinio elektros poreikio.

    Praktikoje didžiausia nauda juntama vasarą, kai saulės generacija didžiausia. BMW nurodė, kad šiltuoju sezonu dienos metu gamykla gali būti beveik visiškai maitinama iš saulės elektrinės, tačiau vakarinė pamaina vis tiek iš dalies priklauso nuo tinklo.

    Energijos taupymo planai

    Vien tik nuosavos generacijos neužtenka, todėl gamyklos diegia ir taupymo priemones. BMW skelbė parengusi energijos vartojimo mažinimo planą, apimantį apšvietimo ir vėsinimo sprendimus, kuris leido sumažinti poreikį maždaug 15 proc.

    „Mercedes-Benz“ Kecskeméte taip pat akcentuoja efektyvinimą po gamyklos plėtros ir modernizacijos. Įmonė yra nurodžiusi, kad optimizuoti procesai dažykloje gali sumažinti energijos sąnaudas apie 20 proc., palyginti su ankstesniais sprendimais.

    Ekspertai pabrėžia, kad žemų upių lygių problema tampa struktūrine: karščio bangos ir sausros vis dažniau riboja tiek hidroenergetiką, tiek šiluminių ir branduolinių elektrinių darbą, nes joms reikia aušinimo vandens. Dėl to vis daugiau pramonės įmonių investuoja į saulės elektrines, energijos valdymo sistemas ir lankstesnį vartojimą, kad sumažintų priklausomybę nuo tinklo krizinių laikotarpių metu.

    Kol kas Vengrijos automobilių gamyklos apie rimtesnius gamybos ribojimus nepraneša, tačiau situacija stebima nuolat. Jei vandens lygis toliau kris, o elektros sistemoje didės įtampa, tokie sprendimai kaip fotovoltika ir energijos taupymas gali tapti lemiamu faktoriumi, padedančiu išlaikyti gamybos stabilumą.

  • Mirė „Spider-Man: No Way Home“ aktorė Mary Egida Rivera: 82-ejų netektis ir šeimos atskleista priežastis

    Mirė „Spider-Man: No Way Home“ aktorė Mary Egida Rivera: 82-ejų netektis ir šeimos atskleista priežastis

    Mirė filipiniečių aktorė Mary Egida Rivera, daugeliui žinoma iš 2021 metais pasirodžiusio filmo „Spider-Man: No Way Home“. Jai buvo 82 metai.

    Apie aktorės mirtį pranešta po to, kai pasirodė šeimos patvirtinta informacija ir viešas nekrologas. Nurodoma, kad ji mirė balandžio 15 dieną Havajuose, Honolulu, o iškeliavo ramiai.

    Artimieji užsienio žiniasklaidai teigė, kad aktorė buvo prijungta prie gyvybę palaikančių aparatų po patirto insulto. Ši informacija tapo viena iš priežasčių, kodėl žinia apie netektį plačiau pasklido tik po kurio laiko.

    Mary Egida Rivera filme įkūnijo Ned Leeds, vieno artimiausių Peterio Parkerio draugų, močiutę, vadinamą Lola. Nors jos vaidmuo buvo epizodinis, žiūrovai jį įsiminė dėl šilto, komiško tono ir kultūrinio atpažįstamumo.

    „Ačiū, kad su tokia pagarba ir pasididžiavimu atstovavote filipiniečių bendruomenei, įkūnydama Ned močiutę filme „Spider-Man: No Way Home“, – rašė vienas gedintis žmogus.

    Nekrologe taip pat pažymima, kad aktorė didžiavosi galimybe pasirodyti „Marvel“ franšizėje ir dalyvauti scenoje su ryškiais filmo aktoriais. „Spider-Man: No Way Home“ buvo vienas didžiausių pastarojo dešimtmečio kino hitų, o filmas sujungė skirtingų kartų Žmogaus-voro istorijas.

    Mary Egida Rivera liko vyras, keturi vaikai, 11 anūkų ir keturi proanūkiai. Artimieji ir gerbėjai socialiniuose tinkluose dalijasi užuojautomis, pabrėždami jos šilumą ir simbolinę reikšmę filipiniečių bendruomenei.

  • Future Mining Forum & Expo 2026 jau netrukus: kas Katovicuose kalbės apie gavybą, energiją ir technologijas

    Rugsėjo 9–11 dienomis Katovicų Tarptautiniame kongresų centre vyks Future Mining Forum & Expo 2026, skirtas kasybos ir žaliavų sektoriaus ateičiai. Organizatoriai žada diskusijas apie konkurencingumą, tiekimo grandines ir energetinį saugumą, kurie šiandien tampa kertiniais pramonės klausimais.

    Renginyje numatytos dvi pagrindinės kryptys: pramonė, infrastruktūra ir tiekimo grandinės bei technologijos, energija ir operacijos. Dalyviai aptars, kaip užtikrinti prieigą prie žaliavų, didinti veiklos efektyvumą ir diegti inovacijas, kartu išlaikant darbo saugą.

    Organizatoriai skelbia, kad į diskusijas kviečiami stambiausių įmonių, viešojo administravimo ir mokslo atstovai. Toks formatas dažnai laikomas praktiškiausiu, nes žaliavų ir energetikos sprendimai priklauso ne tik nuo technologijų, bet ir nuo reguliavimo, investicijų bei infrastruktūros planavimo.

    Kas bus sprendžiama diskusijose?

    Programoje numatomi klausimai apie įmonių vaidmenį tarptautinėse tiekimo grandinėse, statybinių žaliavų prieinamumą infrastruktūros projektams ir energijos tiekimo patikimumą. Taip pat dėmesys bus skiriamas tam, kaip technologijų pažanga keičia gavybos procesus, produktyvumą ir sąnaudų kontrolę.

    Pastaraisiais metais Europoje ryškėja dvi lygiagrečios tendencijos: viena vertus, auga poreikis kritinėms žaliavoms ir efektyvesniam jų naudojimui, kita vertus, griežtėja reikalavimai taršai, saugai ir energijos vartojimo efektyvumui. Dėl to kasybos sektorius vis dažniau vertinamas ne vien kaip žaliavų šaltinis, bet ir kaip strateginė grandis pramonės bei infrastruktūros stabilumui.

    Technologijos ir DI vaidmuo

    Renginyje planuojama aptarti inovacijas, kurios daro didžiausią įtaką sektoriui: procesų skaitmeninimą, automatizavimą, nuotolinį įrangos stebėjimą ir duomenų analizę. Tokie sprendimai padeda geriau prognozuoti gedimus, mažinti prastovas ir didinti darbuotojų saugą, ypač sudėtingose eksploatacijos sąlygose.

    DI sprendimai vis dažniau pasitelkiami planuojant kasybos darbus, optimizuojant energijos vartojimą ir vertinant rizikas. Renginio kontekste tai svarbu ir dėl to, kad pramonė ieško būdų suderinti produktyvumą su tvarumo tikslais, o duomenimis paremti sprendimai tampa vienu iš greičiausių kelių efektyvumui didinti.

    Organizatoriai kviečia susipažinti su renginio darbotvarke ir pranešėjų sąrašu oficialioje Future Mining Forum & Expo 2026 svetainėje. Registracija į renginį taip pat vykdoma internetu.

  • Ferran Torresas apie MEGA kepurę per Ispanijos triumfą: tai buvo pokštas, o ne politinė žinutė

    Ferran Torresas apie MEGA kepurę per Ispanijos triumfą: tai buvo pokštas, o ne politinė žinutė

    „Barcelona“ puolėjas Ferranas Torresas po Ispanijos pergalės pasaulio futbolo čempionate atsidūrė dėmesio centre ne tik dėl rezultatyvaus žaidimo, bet ir dėl aksesuarų. Pergalės parade Madride jis pasirodė su kepure, primenančia JAV politinį šūkį, tik su užrašu „Make Spain Great Again“.

    Ši detalė iškart sukėlė diskusijų bangą socialiniuose tinkluose: dalis sirgalių ją priėmė kaip juoką, kiti įžvelgė politinę potekstę. Pastaraisiais metais sporto ir politikos ribos vis dažniau susilieja, todėl net ir, atrodytų, menka simbolika tampa naujienų tema.

    Ką pasakė pats futbolininkas?

    Interviu „CNN“ Torresas pabrėžė, kad kepurė buvo pasirinkta be politinių ketinimų. Pasak jo, tai tebuvo šventimo akimirka su artimaisiais ir draugais, o užrašas reiškė norą dar kartą matyti Ispaniją viršūnėje.

    „Tai buvo tik linksmybės su draugais ir šeima, tai neturėjo nieko bendra su politika“, – sakė Ferranas Torresas.

    Futbolininkas pridūrė, kad politika jam nėra artima tema, o dėmesys turėtų likti sportui ir iškovotam titului. Tokie pasisakymai dažnai naudojami siekiant užgesinti kilusias interpretacijas, tačiau viešojoje erdvėje simboliai neretai gyvena savarankišką gyvenimą.

    Kaip sureagavo JAV administracija?

    Vis dėlto JAV prezidento Donaldo Trumpo aplinkos atstovai žinutę interpretavo kitaip. Baltųjų rūmų oficiali paskyra socialiniuose tinkluose kepurę pristatė kaip netiesioginį pritarimą MAGA idėjoms, pabrėždama, kad „visi nori prisijungti prie šio judėjimo“.

    Toks komentaras dar labiau pakurstė ginčą, nes į futbolininko veiksmą įtraukė politinį kontekstą, kurio jis pats tvirtina vengiantis. Politinio turinio sklaida per oficialias institucijų paskyras pastaraisiais metais tapo dažnesnė, o sportininkų įvaizdis neretai pasitelkiamas platesnėms žinutėms sustiprinti.

    Gandai dėl ateities ir nekilnojamojo turto istorijos

    Torresas taip pat sulaukė klausimų apie karjeros ateitį, nes žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, jog jis gali palikti „Barcelona“ ir persikelti į Paryžiaus „Saint-Germain“, kurią treniruoja Luisas Enrique. Pats puolėjas teigė šiuo metu žinantis tik tiek, kad rugpjūčio 12 dieną turi grįžti į klubą treniruotis, o futbole situacija gali pasikeisti bet kurią akimirką.

    Žaidėjo pavardė buvo minima ir dėl kitos istorijos: viešojoje erdvėje sklandė teiginiai, kad su juo siejama nekilnojamojo turto bendrovė esą įsigijo 20 būstų Valensijoje spekuliacijai. Futbolininko aplinka šiuos kaltinimus atmetė, pabrėždama, kad informacija klaidinga.

    Šią vasarą Torresas dalyvavo ne viename interviu JAV žiniasklaidai, o jo vieši pasirodymai tik didina dėmesį tiek sportiniams pasiekimams, tiek detalėms, kurios gali sukelti neprognozuojamų interpretacijų. Pasaulio čempionato herojams tai tampa nauja realybe: kiekvienas gestas, nuotrauka ar užrašas gali tapti atskira naujiena.

  • Via Carpatia Lenkijoje stringa: S19 atkarpų prie Balstogės konkursai nusikelia, kaina gali augti

    Lenkijoje vėluoja pasirengimas skelbti konkursus keliems greitkelio S19, priklausančio „Via Carpatia“ koridoriui, ruožams. Kelių valdytojai pripažįsta, kad artimiausiu metu trys pietinio Balstogės aplinkkelio segmentai į rangos konkursus nepateks dėl tebesitęsiančių ginčų dėl poveikio aplinkai sprendimų.

    Kaip skelbiama, Wojewódzki Sąd Administracyjny posėdis dėl skundo aplinkosauginiam sprendimui numatytas rugsėjo pradžioje. Iki tol Generalinė nacionalinių kelių ir automagistralių direkcija pristabdo procedūras, nes teismo sprendimas gali nulemti, ar dokumentai išliks galioti, ar reikės papildomų korekcijų.

    Teismai atideda konkursus

    Pietinio Balstogės aplinkkelio planai Lenkijoje vystomi ne vienus metus, o teisiniai procesai jau buvo sustabdę projektą ir anksčiau. Dar 2020 metais direkcija turėjo pasirašiusi sutartis su atrinktais rangovais, tačiau vėliau jų teko atsisakyti, kai teismai panaikino ankstesnį aplinkosauginį sprendimą.

    Po korekcijų Lenkijos kelių valdytojai iš naujo gavo aplinkosauginį sprendimą, tačiau jis liko ginčijamas teisme. Dėl to institucija siekė, kad byla būtų nagrinėjama sparčiau, nes planuota konkursus paskelbti iki vasaros pabaigos, bet šio tikslo pasiekti nepavyko.

    Direkcijos atstovai pabrėžia, kad konkursai trims S19 atkarpoms, kurios sudaro pietinį Balstogės aplinkkelį, išlieka planuose ir turėtų būti skelbiami, kai tik bus aiškus teismo verdiktas. Skaičiuojama, kad šie sprendimai svarbūs viso regiono S19 vientisumui, nes aplinkkelis nukreiptų tranzitą nuo miesto ir sujungtų pagrindines mazgų jungtis.

    Aplinkosaugos reikalavimai kelia kainą

    Vėlavimai fiksuojami ir kitame S19 ruože, kuris jungia Palenkės vaivadijos ribą su mazgu Łosice Mazovijoje. Terminas pateikti pasiūlymus projektavimui ir statybai buvo nukeltas iki rugsėjo vidurio, nes tęsiasi procedūros aplinkosaugos institucijose.

    Lenkijos kelių valdytojai nurodo, kad papildomi Generalinės aplinkos apsaugos direkcijos reikalavimai gali pastebimai išauginti projekto biudžetą. Tarp minimų priemonių įvardijami papildomi gyvūnų migracijos sprendiniai ir didesnės apimties inžineriniai statiniai, o bendra papildomų darbų vertė gali siekti apie 45 000 000 eurų.

    „Mums svarbiausia, kad teismas kuo greičiau paskirtų posėdį, nes nuo to priklauso konkursų grafikas“, – sakė Lenkijos kelių direkcijos atstovas.

    Ką tai reiškia „Via Carpatia“ koridoriui

    „Via Carpatia“ yra strateginis Šiaurės ir Pietų krypties susisiekimo koridorius, kuriuo siekiama gerinti kelių ryšį regione. Tokiuose projektuose vėlavimus dažnai lemia būtent aplinkosauginės procedūros, nes greitkelių tiesimas reikalauja suderinti infrastruktūros plėtrą su saugomų teritorijų, buveinių ir migracijos kelių apsauga.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad papildomi reikalavimai paprastai didina ne tik kainą, bet ir projektavimo trukmę, nes reikia perbraižyti sprendinius, perskaičiuoti sąmatas ir iš naujo vertinti dalį poveikio. Todėl Lenkijos institucijoms kritiškai svarbu kuo greičiau išspręsti teisinius ginčus, kad S19 ruožai galėtų būti vykdomi nuosekliai, nepaliekant ilgų nutrūkimų visame koridoriuje.

    Kol kas direkcija deklaruoja, kad konkursų planai nėra atšaukti, tačiau grafikas tiesiogiai priklausys nuo teismo sprendimo bei galutinių aplinkosaugos institucijų nurodymų. Artimiausias orientyras yra rugsėjo pradžioje numatytas posėdis, po kurio turėtų paaiškėti, ar procedūros galės judėti į priekį be papildomų stabdžių.

  • Varšuvos birža vėl žalia: WIG20 priartėjo prie 4 000 punktų, dėmesys krypsta į „Orlen“ rezultatus

    Varšuvos vertybinių popierių birža tęsia kilimą antrą dieną iš eilės, o pagrindiniai indeksai užfiksavo vienus aukščiausių lygių istorijoje. Investuotojų nuotaikas palaikė aktyvi paklausa didžiausių įmonių akcijoms, ypač toms, kurios įtrauktos į WIG20.

    Antradienio prekybos sesijos pabaigoje WIG20 pakilo iki 3 996,45 punkto, tai yra 1,35 proc. daugiau nei prieš tai buvusią dieną. Psichologiškai svarbi 4 000 punktų riba liko neperžengta, tačiau rinka išliko arti šio lygio iki pat uždarymo.

    Platesnės rinkos indeksas WIG taip pat pasiekė rekordinius aukštumas ir sesiją baigė ties 151 485,19 punkto riba. Dienos pokytis siekė 2,06 proc., o tai rodo, kad kilimas apėmė ne vien kelias stambiausias bendroves, bet ir platesnį akcijų spektrą.

    Kas labiausiai kilstelėjo indeksus

    Iš 20 WIG20 sudarančių bendrovių 16 prekybos dieną užbaigė augimu, o 4 smuko. Rinkos dalyviai tokį pasiskirstymą dažniausiai vertina kaip plačios apimties paklausos signalą, kai investuotojai perka ne tik pavienes „žvaigždes“.

    Vienu ryškiausių sesijos lyderių tapo KGHM, kurio akcijos pabrango 8,37 proc. Augimą rėmė brangusių žaliavų fonas, ypač vario, taip pat tauriųjų metalų kainų dinamika, kuri dažnai didina susidomėjimą žaliavų sektoriaus įmonėmis.

    Stipriau judėjo ir energetikos sektorius. PGE kilo 6,13 proc., „Tauron“ akcijos brango 3,05 proc., „Energa“ ūgtelėjo 1,04 proc., o „Polenergia“ fiksavo minimalų 0,15 proc. nuosmukį, išsiskirdama bendrame sektoriaus fone.

    Teigiamas buvo ir bankų segmentas: augo mBank, „Pekao“, „Alior Bank“ bei PKO BP. Draudimo bendrovė PZU taip pat baigė sesiją pliuse, o tai prisidėjo prie bendro finansų sektoriaus indėlio į indekso kilimą.

    Rinkos dėmesys krypsta į „Orlen“

    Neigiamoje pusėje liko tik kelios įmonės, tarp jų „Orlen“, kurio akcijos smuko 1,34 proc. Taip pat krito „Dino Polska“, LPP ir Zabka Holding, tačiau bendra sesijos kryptis išliko aiškiai teigiama.

    Artimiausiu metu investuotojų lūkesčius gali stipriai paveikti „Orlen“ skelbiami ketvirčio rezultatai. Rinkoje aptariamos prognozės, kad grynasis pelnas gali būti labai aukštas, todėl bet koks nukrypimas nuo lūkesčių gali didinti svyravimus tiek pačioje bendrovėje, tiek platesniame indekse.

    Didėjant indekso lygiams, kartu auga ir įtampa dėl to, ar rinka turi pakankamai „kuro“ tęsti ralį. Esant itin sparčiai dinamikai, rinkos dalyviams sudėtinga tiksliai įvertinti, kada gali prasidėti korekcija ir kiek ji būtų gili, todėl artimiausios bendrovių ataskaitos gali tapti svarbiausiu trumpalaikiu katalizatoriumi.

  • Tarptautinių augintinių fotografijos apdovanojimų nugalėtojai: 4 200 kadrų ir netikėčiausi herojai

    Tarptautinių augintinių fotografijos apdovanojimų nugalėtojai: 4 200 kadrų ir netikėčiausi herojai

    Nufotografuoti augintinį taip, kad kadras atrodytų profesionaliai, dažnam tampa iššūkiu, tačiau Tarptautinių augintinių fotografijos apdovanojimų nugalėtojai parodė, kaip tai padaryti be pastangų. Konkursas, kurį 2019 metais įkūrė Australijos fotografai ir edukatoriai Charlotte Reeves bei Craig Turner-Bullock, per kelerius metus išaugo į vieną didžiausių profesionalų varžytuvių šiame žanre.

    2026 metų leidime organizatoriai sulaukė daugiau nei 4 200 darbų iš fotografų 48 šalyse. Tokia geografija rodo, kad augintinių fotografija vis labiau vertinama kaip savarankiška profesionali kryptis, kurioje dera portreto, dokumentikos ir greito veiksmo fotografijos įgūdžiai.

    Aukščiausias apdovanojimas, Tarptautinio metų augintinių fotografo titulas, atiteko australų fotografei Callie Soden. Ji taip pat laimėjo Kūrybinės ir Studijos kategorijose, o tai paprastai laikoma ženklu, kad autorius geba vienodai stipriai dirbti tiek su idėja, tiek su techniniu atlikimu.

    Konkurse iš viso vertinama 12 kategorijų, apimančių veiksmą, šunų ir kačių portretus, dokumentiką, augintinius su žmonėmis bei gelbėjimo istorijas. 2026 metais debiutavo ir naujos kryptys, tokios kaip Užsakomasis portfolio, Fotografija be papildomo apdorojimo, Telefonu fotografuota serija ir Studijos darbai.

    Vertinimo logika skiriasi nuo įprastų vieno kadro konkursų: kiekvieno laureato rezultatas skaičiuojamas pagal tris geriausiai įvertintas nuotraukas. O metų titulas skiriamas sudėjus aukščiausius penkių autoriaus nuotraukų balus, nepriklausomai nuo kategorijos.

    Tarp labiausiai aptariamų šių metų kadrų atsidūrė ir ne tik šunys ar katės, bet ir arkliai, varlės, pelėdos, triušiai bei net fotogeniška karvė. Tokia įvairovė atspindi platesnę tendenciją konkurse: vis daugiau dėmesio skiriama pasakojimui ir gyvūno charakteriui, o ne vien mielam vaizdui.

    „Daugelis mano meninių nuotraukų sukurtos su mano priglaustu šunimi Schnuffi. Ji yra tikras viesulas ir noriai leidžiasi į kiekvieną mano beprotišką idėją“, – sakė fotografė Glomb.

    Pasak konkurso dalyvių, dalį įspūdingiausių rezultatų lemia kūrybiškas apšvietimas ir darbas su gyvūno nuotaika, o ne vien brangi įranga. Pavyzdžiui, viena iš serijų buvo sukurta naudojant automobilio žibintus kaip šviesos šaltinį, o kitoje fotografė pasakojo, kad katės pozos ir mimikos pačios padiktavo visą portfolio struktūrą.

    Šių metų apdovanojimai dar kartą parodė, kad augintinių fotografija profesionalėja ir plečiasi į skirtingus formatus, nuo telefono kadrų iki studijinių portretų. Kartu tai priminimas, kad stipriausios nuotraukos dažnai gimsta tada, kai fotografui pavyksta sukurti ryšį su gyvūnu ir leisti jam būti pagrindiniu istorijos autoriumi.

  • Navaroje po 16 metų rasta pavogta vienuolyno relikvija: pėdsakai nuvedė iki Madrido turgaus

    Navaroje po 16 metų rasta pavogta vienuolyno relikvija: pėdsakai nuvedė iki Madrido turgaus

    Ispanijos Navaros regione po šešiolikos metų sugrąžinta pavogta sakralinio meno detalė iš Fitero miestelio vienuolyno. Pareigūnai teigia, kad kūrinys buvo dingęs nuo 2010 metais įvykdytų vagysčių bangos, kai buvo apvogtos kelios bažnyčios ir koplyčios, taip pat ir Santa María la Real de Fitero vienuolynas.

    Operaciją kartu vykdė Ispanijos nacionalinė policija ir Katalonijos policija Mossos d’Esquadra. Rastas kūrinys yra medžio reljefas, dekoruotas auksavimu ir polichromija, vaizduojantis šventąjį Bonaventūrą.

    Pasak tyrėjų, reljefo autorystė nėra tiksliai nustatyta, tačiau jis siejamas su XVI amžiaus romanistinės krypties meistro Juano de Anchetos mokykla. Kūrinys buvo paimtas iš dabartinio savininko 2026 metų balandį, o dabar oficialiai perduotas teisėtiems valdytojams.

    Kaip kūrinys keliavo per rinką

    Tyrimas prasidėjo nuo dabartinio savininko, kuris teigė reljefą įsigijęs Barselonos aukcione. Vis dėlto pareigūnai nustatė, kad iki aukciono kūrinys buvo ne kartą perparduotas tarp privačių asmenų ir įvairių prekybos vietų.

    Galiausiai pėdsakai nuvedė į Madrido sekmadieninį Rastro turgų, garsėjantį antikvariniais ir sendaikčių pardavėjais. Tyrėjų vertinimu, būtent tokiose prekybos vietose vogti kultūros paveldo objektai neretai išskaidomi, perleidžiami ir praranda aiškią kilmės istoriją.

    2026 metų balandžio pabaigoje reljefas buvo konfiskuotas Barselonoje, o apie radinį informuota kompetentinga teisminė institucija. Teismas nurodė kūrinį grąžinti Pamplonos ir Tudelos arkivyskupijai, kuri laikoma teisėta savininke.

    Kodėl tokie radiniai svarbūs?

    Kultūros paveldo specialistai pabrėžia, kad sakralinių kūrinių vagystės dažnai daro žalą ne tik materialine prasme. Tokie objektai yra vietos bendruomenių atminties dalis, o jų praradimas reiškia ir istorinio konteksto, ir religinių tradicijų tęstinumo sutrikdymą.

    Teisėsaugos institucijos Ispanijoje pastaraisiais metais vis dažniau remiasi bendromis regionų operacijomis ir rinkos stebėsena, siekdamos atsekti net ir seniai dingusius kūrinius. Šis atvejis parodė, kad net daug kartų perparduotas objektas gali būti identifikuotas ir grąžintas, jei pavyksta atkurti jo kelią per prekybos grandinę.

  • ES ministrai reiškia solidarumą Ispanijai po Ceutos krizės: kaip ES ketina užkirsti kelią kartojimuisi

    ES ministrai reiškia solidarumą Ispanijai po Ceutos krizės: kaip ES ketina užkirsti kelią kartojimuisi

    Europos Sąjungos vidaus reikalų ministrai antradienį pareiškė solidarumą Ispanijai po staigaus migracijos suaktyvėjimo ties Ceuta. Europos Komisijos migracijos komisaras Magnusas Brunneris situaciją pavadino Europos atsparumo ir išorės sienų saugumo išbandymu.

    Nuotoliniame skubiame posėdyje aptartos priemonės, kurios turėtų sumažinti naujų masinių atvykimų riziką ir kartu numalšinti politinę įtampą tarp valstybių narių. Pasak Komisijos atstovų, pagrindinis tikslas buvo sutarti dėl bendrų veiksmų ir „nuleisti politinę temperatūrą“.

    Ceuta: kas įvyko per 24 valandas

    Ceuta yra Ispanijos miestas Šiaurės Afrikoje, turintis sausumos sieną su Maroku, todėl jis laikomas vienu jautriausių ES išorės sienos taškų. Po krizės ES institucijos akcentavo, kad įvykis tapo rimtu signalu, kaip greitai gali susiformuoti spaudimas pasienyje.

    Remiantis posėdyje aptarta informacija, per parą į Ceutą pateko apie 70 000 ne ES piliečių. M. Brunneris teigė, kad įvykiai parodė, jog yra veikėjų, kurie neatsižvelgia į civilių saugumą ir žmonių gyvybes, o tokios situacijos gali būti naudojamos politiniam spaudimui kurti.

    Kokias priemones svarsto ES

    Po posėdžio ES Tarybos pirmininkaujanti Airija išplatino pareiškimą, kuriame nurodoma, kad ministrai iš esmės sutaria dėl kelių krypčių. Tarp jų įvardytas kova su migrantų kontrabandos tinklais, grąžinimų stiprinimas ir išorės sienų apsaugos priemonės.

    Taip pat kalbėta apie glaudesnę partnerystę su trečiosiomis šalimis ir geresnį rizikų numatymą. Tarp konkretesnių idėjų minimos ankstyvojo perspėjimo sistemos, įskaitant priešsienio žvalgybinę informaciją ir socialinių tinklų stebėseną, siekiant greičiau pastebėti organizuoto judėjimo signalus.

    Ispanijos vidaus reikalų ministras Fernando Grande-Marlaska teigė, kad ES pripažino Ispanijos atliktą darbą ir įvertino pastangas kovoti su neteisėta migracija bendrame Europos Sąjungos rėme. Jo vertinimu, susitikimas buvo reikalingas, kad būtų suderinti dabartiniai ir būsimi veiksmai.

    Įtampa dėl migracijos politikos

    Krizė Ceutoje tapo katalizatoriumi platesnei diskusijai apie skirtingas valstybių narių pasirinktas migracijos kryptis. Dalies šalių požiūris pastaruoju metu griežtėja: daugiau dėmesio skiriama ribojimams, kontrolės stiprinimui ir grąžinimų didinimui.

    Tuo metu Ispanija šiemet priėmė sprendimą regularizuoti apie pusę milijono neteisėtai šalyje gyvenusių migrantų, suteikiant jiems teisę gyventi ir dirbti. Kai kurių šalių atstovai svarstė, ar tokie politiniai sprendimai ir siunčiami signalai negalėjo padidinti paskatų bandyti patekti į ES.

    Įtampą dar labiau sustiprino kelių valstybių politinės reakcijos po masinių atvykimų, o diskusijos foną veikė ir vidaus politikos ciklai, įskaitant artėjančius rinkimus kai kuriose šalyse. Europos Komisijos pareigūnai pabrėžė, kad sprendimų paieška turi būti orientuota į praktines priemones, o ne tarpusavio kaltinimus.

    Artimiausiu metu ES institucijos ir valstybės narės turės apsispręsti, kaip greitai šias priemones paversti konkrečiais sprendimais pasienyje ir migracijos valdyme. Ceutos atvejis parodė, kad net trumpalaikis suaktyvėjimas gali sukelti grandininę politinę reakciją visoje Europoje.

  • Ceutos krizė: Ispanija skelbia, kad iš 72 000 migrantų į Maroką jau grįžo 70 000

    Ceutos krizė: Ispanija skelbia, kad iš 72 000 migrantų į Maroką jau grįžo 70 000

    Ispanija praneša, kad į Ceutą per kelias dienas pateko apie 72 000 migrantų, o 70 000 jų jau sugrįžo į Maroką. Tai per vaizdo konferenciją surengto neeilinio Europos Sąjungos vidaus reikalų ministrų susitikimo akcentas, kurį inicijavo Madridas.

    Ispanijos vidaus reikalų ministras Fernando Grande-Marlaska teigė, kad Ispanijos institucijos sureagavo greitai, o Europos partneriai esą pripažino priemonių veiksmingumą. Pasak jo, migracijos srautas tapo ir humanitarine tragedija, nes bandydami kirsti sieną žuvo daugiau nei 80 žmonių.

    ES: solidarumas ir ankstyvas perspėjimas

    Nuotoliniame susitikime, Ispanijos teigimu, dalyvauti ir jį paremti sutiko 22 valstybės narės. Po jo šalys išreiškė tvirtą solidarumą su Ispanija ir sutarė stiprinti europinius ankstyvo perspėjimo bei reagavimo mechanizmus, kad panašios krizės būtų suvaldomos greičiau.

    Madridas taip pat priminė, kad Ceuta turi išskirtinį statusą Šengeno erdvėje, todėl iš šios autonominės teritorijos išvykti negalima be veiksmingo dokumentų patikrinimo. Tai, pasak Ispanijos pareigūnų, turėtų riboti nelegalių judėjimų plitimą giliau į Europą.

    Ar buvo perspėjimų dėl krizės?

    F. Grande-Marlaska paneigė, kad Nacionalinis žvalgybos centras CNI būtų įspėjęs apie tokio masto migracijos bangą. Ministro teigimu, jei būtų buvęs signalas apie scenarijų, panašų į 2021 metų epizodą, informacija būtų pasiekusi aukščiausią valstybės lygį.

    Ši pozicija skelbiama viešojoje erdvėje pasirodžius pranešimams, kad galimų įspėjimų būta, o Marokas esą iš anksto informavo apie galimas pasekmes po Ispanijos Aukščiausiojo Teismo sprendimo liepos pradžioje. Ispanijos Vyriausybė kartoja, kad oficialios ataskaitos, prognozavusios būtent tokį mastą, ji negavo, nors vasarai buvo numatomas didesnis nereguliarių atvykimų skaičius.

    Papildomi pinigai ir vietos nepilnamečiams

    Ispanijos Vyriausybė skelbia Ceutai skirianti papildomus 25 000 000 eurų, kad sustiprintų pagalbą be suaugusiųjų atvykusiems nepilnamečiams migrantams. Ši suma pridedama prie anksčiau patvirtintų 5 500 000 eurų, skirtų vaikų ir paauglių priežiūros priemonėms.

    Įtraukties, socialinės apsaugos ir migracijos ministrė bei Vyriausybės atstovė Elma Saiz pabrėžė, kad pirmiausia siekiama apsaugoti pažeidžiamiausius ir užtikrinti deramą priėmimą. Ji taip pat paragino autonominius regionus aktyviau prisidėti priimant ir globojant nepilnamečius, kad našta nebūtų sutelkta vien pasienio teritorijose.

    Jaunimo ir vaikų ministerijos duomenimis, koordinuojant veiksmus su Švietimo ministerija, Ceutoje parengti du švietimo centrai, kuriuose būtų galima apgyvendinti be tėvų atvykusius nepilnamečius, ypatingą dėmesį skiriant mergaitėms. Ministrė Sira Rego artimiausiomis dienomis ketina vykti į Ceutą įvertinti situacijos ir aktyvuoti papildomus išteklius.

    Planuojama remtis ir atnaujintu Imigracijos įstatymo reguliavimu, numatančiu nepilnamečių perkėlimo mechanizmą iš teritorijų, patiriančių didžiausią migracinį spaudimą, į kitus autonominius regionus. Ispanija tuo pat metu pabrėžia, kad Maroko bendradarbiavimas yra būtinas norint užkirsti kelią naujiems pavojingiems bandymams kirsti sieną ir mažinti žūčių riziką.

    „Vyriausybė buvo ir liks Ceutos pusėje, ypač kalbant apie pažeidžiamiausius“, – sakė Elma Saiz.