CP v2

Blog

  • Brazilijos policija aiškinasi, ar Flávio Bolsonaro po rinkimų pralaimėjimo pasitraukė per Argentiną

    Brazilijos policija aiškinasi, ar Flávio Bolsonaro po rinkimų pralaimėjimo pasitraukė per Argentiną

    Brazilijos federalinė policija tikrina informaciją, ar Flávio Bolsonaro po prezidento rinkimų pralaimėjimo galėjo išvykti iš šalies per Argentiną. Tyrėjai dėl to palaiko ryšį su Argentinos pareigūnais ir aiškinasi galimus jo judėjimo maršrutus.

    Brazilijos žiniasklaidoje cituojami pareigūnų šaltiniai teigia, kad pastarosiomis valandomis politikas esą nebuvo fiksuotas oficialiuose Brazilijos pasienio patikros punktuose. Kartu pabrėžiama, kad teoriškai įmanomi ir alternatyvūs, mažiau kontroliuojami kirtimo būdai.

    Argentinos leidinys „Infobae“ skelbė, kad Flávio Bolsonaro antradienį apie 2 valandą galėjo atvykti į Puerto Iguazú, esą pateikęs nacionalinę tapatybės kortelę. Pranešime taip pat teigiama, kad jis galėjo ruoštis tęsti kelionę į JAV privačiu skrydžiu.

    Pasak publikacijoje minimų duomenų, privačiam lėktuvui buvo prašyta muitinės leidimo keturiems keleiviams ir trijų asmenų įgulai. Nurodoma, kad orlaivis pirmadienio vakarą iš Buenos Airių buvo išskridęs į Puerto Iguazú, tačiau oficialaus patvirtinimo dėl keleivių sudėties nepateikiama.

    Tuo metu Brazilijoje pasirodė ir kitų, vieni kitus paneigiančių signalų. Flávio Bolsonaro kampanijos koordinatorius Rogério Marinho viešai neigė, kad politikas būtų palikęs šalį, o Argentinos vyriausybė taip pat atmetė žiniasklaidoje paskelbtą versiją.

    Pasų klausimas ir teismo sprendimas

    Šis epizodas siejamas su Brazilijos Aukščiausiojo federalinio teismo teisėjo Alexandre de Moraes sprendimu, kuriuo Flávio Bolsonaro buvo nurodyta perduoti pasus federalinei policijai. Pranešama, kad politikas su teisininkais buvo sutaręs vykdyti sprendimą ir dokumentus pristatyti antradienio rytą, tačiau viešo patvirtinimo, kad tai įvyko, nebuvo.

    Viešojoje erdvėje sklindant gandams, Flávio Bolsonaro pirmadienį socialiniuose tinkluose paskelbė vaizdo įrašą, kuriame teigė, kad jam uždrausta išvykti iš Brazilijos. Jis taip pat sakė gavęs oficialų pranešimą, jog privalo atiduoti savo pasus.

    „Man pranešta, kad negaliu išvykti iš Brazilijos, ir įteiktas nurodymas perduoti pasus“, – sakė Flávio Bolsonaro.

    Įtampa po rinkimų

    Situacija rutuliojasi po įtemptų prezidento rinkimų, kuriuose kairiųjų kandidatas Luiz Inácio Lula da Silva įveikė Liberalų partijos atstovą. Po balsavimo šalyje kilo politinė įtampa, o dalis buvusio prezidento Jair Bolsonaro aplinkos ėmė viešai kalbėti apie galimus tolesnius scenarijus.

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį viešai pareiškė, kad Brazilijos rinkimai jam atrodė neskaidrūs, tačiau nepateikė jokių įrodymų. Tokie pareiškimai dar labiau didina tarptautinį dėmesį Brazilijos vidaus politiniams procesams ir teisinių institucijų sprendimams.

    Kol kas nėra pateikta oficialių dokumentų ar patvirtinimų, kurie galutinai įrodytų, ar Flávio Bolsonaro iš tiesų kirto sieną ir kur šiuo metu yra. Federalinė policija tęsia patikrinimą, o skirtingi pranešimai viešojoje erdvėje išlieka prieštaringi.

  • Nauji pietūs mokyklose keliauja į šiukšliadėžę? Ministerija skubiai aiškinsis maisto švaistymą

    Lenkijoje nuo 2026 metų rugsėjo 1 dienos mokyklų valgyklose įsigaliojo atnaujintos mitybos taisyklės, kurios, be kita ko, įpareigoja bent kartą per savaitę patiekti augalinį patiekalą. Vis dėlto viešojoje erdvėje daugėja signalų, kad dalis mokinių naujų valgių nevalgo, o maistas gali būti masiškai išmetamas.

    Į sveikatos apsaugos ministeriją jau kreipėsi grupė parlamentarų, prašydami pateikti duomenis, ar problema stebima ir kokio masto ji galėtų būti. Politikams kelia klausimų, ar prieš keičiant taisykles buvo įvertintas vaikų skonis, įpročiai ir reali valgymo praktika mokyklose.

    Kas pasikeitė mokyklų valgyklose

    Naujasis reglamentavimas numato, kad mokyklos privalo užtikrinti subalansuotą mitybą ir dažniau į racioną įtraukti augalinės kilmės patiekalus. Viena iš labiausiai aptariamų nuostatų yra reikalavimas patiekti pietus, kurių pagrindą sudaro ankštiniai augalai, ir juose nenaudoti gyvūninės kilmės produktų.

    Diskusijų esmė sukasi ne vien apie mitybos kryptį, bet ir apie praktinį įgyvendinimą. Valgykloms tenka per trumpą laiką pritaikyti receptūras, tiekimą, gaminimo procesus, o svarbiausia, pasiekti, kad vaikai maistą iš tiesų suvalgytų, o ne paliktų lėkštėse.

    Parlamentarai prašo skaičių ir kontrolės

    Parlamentarai savo kreipimesi pabrėžia, kad net ir pagal mitybos rekomendacijas sudėliotas valgiaraštis praranda prasmę, jeigu didelė dalis porcijų keliauja į atliekas. Todėl ministerijos prašoma atsakyti, ar renkami duomenys apie maisto likučius mokyklose ir ar apskritai vertinamas atnaujintų taisyklių poveikis.

    Kartu keliami klausimai, ar prieš įvedant naujoves buvo atlikti tyrimai dėl patiekalų priimtinumo skirtingo amžiaus vaikams. Politikams taip pat svarbu sužinoti, ar buvo numatytos priemonės, kaip mažinti atliekas, jeigu vaikai naujų patiekalų atsisako.

    Kur slypi rizika ir kokie sprendimai svarstomi

    Maisto švaistymo riziką didina keli veiksniai: staigūs meniu pokyčiai, neįprasti skoniai, menkesnė vaikų motyvacija ragauti ir ribotos valgyklų galimybės pasiūlyti alternatyvą. Praktikoje net ir nedidelis nevalgymo padidėjimas gali virsti reikšmingais atliekų kiekiais, ypač didesnėse mokyklose.

    Kaip galimas sprendimas minimas didesnis lankstumas, leidžiantis mokykloms siūlyti pasirinkimą iš kelių pilnaverčių patiekalų, kartu laikantis mitybos normų. Ministerijos atsakymas turėtų parodyti, ar bus svarstomos korekcijos, jeigu paaiškėtų, kad maisto išmetama daugiau nei iki naujų taisyklių įsigaliojimo.

    Pagal procedūras ministerija privalo oficialiai reaguoti į parlamentarų klausimus ir pateikti argumentus, duomenis bei planuojamus veiksmus. Kol kas visuomenėje vyksta intensyvi diskusija, kaip suderinti sveikesnę mitybą, vaikų įpročius ir realų tikslą mažinti maisto švaistymą.

  • Ebola protrūkis plečiasi: ECDC siunčia ekspertus į Nigeriją, Konge fiksuojama per 10 000 atvejų

    Ebola protrūkis plečiasi: ECDC siunčia ekspertus į Nigeriją, Konge fiksuojama per 10 000 atvejų

    ECDC komanda vyksta į Nigeriją

    Europinis ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC) šią savaitę į Nigeriją išsiuntė ekspertų komandą, kai Ebolos viruso protrūkis plečiasi už pagrindinio židinio ribų Afrikoje. Agentūra nurodo, kad daugiausia atvejų fiksuojama Kongo Demokratinėje Respublikoje, kur jų skaičius perkopė 10 000.

    ECDC teigimu, Nigerija tapo ketvirtąja Afrikos valstybe, kurioje per šį protrūkį patvirtintas Ebolos atvejis. Apie naujus susirgimus taip pat pranešta Kenijoje, o regione sustiprintos epidemiologinės priežiūros priemonės.

    ECDC komandos tikslas – konsultuoti ir teikti techninę pagalbą Europos Sąjungos delegacijai Abujoje bei pasiūlyti paramą Nigerijos institucijoms. Dėmesys skiriamas ligos stebėsenai, kontaktų atsekimui, infekcijų prevencijai ir kontrolei bei pasirengimui galimiems papildomiems atvejams.

    Ko ieško epidemiologai?

    Tokiose situacijose daugiausia dėmesio skiriama kuo ankstesniam atvejų nustatymui ir izoliavimui, taip pat kontaktų stebėsenai, kad būtų nutrauktos perdavimo grandinės. Ebolos virusas plinta per tiesioginį kontaktą su užsikrėtusio žmogaus kūno skysčiais, todėl sveikatos priežiūros įstaigose ypač svarbios apsaugos priemonės ir griežtos infekcijų kontrolės procedūros.

    Specialistai taip pat vertina laboratorinių tyrimų pajėgumus, gydymo centrų parengtį ir visuomenės informavimo efektyvumą. Patirtis rodo, kad aiški komunikacija ir pasitikėjimas sveikatos sistema yra vieni svarbiausių veiksnių, padedančių suvaldyti protrūkius.

    Protrūkis peržengė Kongo ribas

    Protrūkis Kongo Demokratinėje Respublikoje prasidėjo šių metų gegužę ir laikomas didžiausiu, su kuriuo šalis susidūrė per pastaruosius metus. Plintant infekcijai, atvejai registruoti ir kaimyninėse bei regiono valstybėse, tarp jų Ugandoje, Kenijoje ir Nigerijoje.

    Kenija apie pirmąjį Ebolos atvejį savo istorijoje pranešė spalio 6 dieną. Jungtinės Tautos nurodė, kad daliai patvirtintų atvejų kontaktų išsivystė simptomai ir laboratoriniai tyrimai patvirtino užsikrėtimą, o kiti kontaktai po stebėjimo laikotarpio buvo išleisti iš karantino.

    ECDC pažymi, kad užsikrėtimo tikimybė Europoje vertinama kaip labai maža. Vis dėlto žmonėms, gyvenantiems protrūkio paveiktose teritorijose arba į jas keliaujantiems, rekomenduojama laikytis vietos institucijų nurodymų, vengti kontakto su galimai užsikrėtusių asmenų kūno skysčiais ir nedelsiant kreiptis į medikus pajutus simptomus.

    ECDC primena, kad tai nėra pirmas kartas, kai šio protrūkio metu agentūra siunčia ekspertus į Afrikos šalis. Anksčiau komandos buvo deleguotos bendradarbiauti su Africa CDC, taip pat vertinti išvykimo patikros priemones oro uostuose Kongo Demokratinėje Respublikoje ir Ugandoje, o dalis ekspertų dirbo Pietų Sudane.

  • Gliwicuose suniokotas fortepijonas: 24-erių vyras nustėro policijai pasibeldus į duris

    Gliwicų miesto aikštėje suniokotas viešai pastatytas fortepijonas, o policija netrukus nustatė ir sulaikė įtariamąjį. Pareigūnų teigimu, nusikaltimu įtariamas 24 metų vyras buvo užkluptas netikėtai, kai policininkai atvyko į jo gyvenamąją vietą.

    Vyras prisipažino sugadinęs instrumentą. Už turto sunaikinimą ar sugadinimą Lenkijoje gali grėsti laisvės atėmimas iki 5 metų, o galutinę atsakomybę paprastai lemia žalos mastas ir teismo vertinimas.

    Po incidento apgadintas fortepijonas perduotas meistrams į servisą. Kol kas neaišku, ar instrumentą pavyks pilnai atkurti, ar dėl pažeidimų jis bus pripažintas nebetinkamu naudojimui.

    Tokie atvejai savivaldybėms ir renginių organizatoriams dažnai tampa priminimu apie viešose erdvėse paliekamų objektų apsaugą. Praktikoje vis dažniau svarstoma apie papildomas stebėjimo priemones, aiškesnį ženklinimą ir atsakomybės akcentavimą, nes vandalizmo padaryta žala paprastai gula ant mokesčių mokėtojų ar rėmėjų pečių.

    Policija primena, kad net ir, atrodytų, spontaniškas viešo turto niokojimas gali baigtis ne tik baudžiamąja atsakomybe, bet ir pareiga atlyginti remonto išlaidas. Tolesnį sprendimą dėl bylos eigos priima teisėsauga ir prokurorai, įvertinę surinktą medžiagą.

  • Dziedzictwo 1063 serija šokiruoja: Sinanas randa peilį, kuriuo nužudyta Ezgi – ar Aynur kalta?

    Serialo „Dziedzictwo“ 1063 serijoje žiūrovų laukia vienas įtempčiausių siužeto posūkių: Sinanas Aynur namuose aptinka peilį, kuriuo, kaip įtariama, buvo nužudyta Ezgi. Radinys sukrečia prokurorą ir priverčia abejoti viskuo, ką iki šiol laikė tiesa, ypač savo pasitikėjimu Aynur.

    Aynur bėdos prasidėjo dar 1046 serijoje, kai ji buvo sulaikyta įtariant Ezgi nužudymu. Sinanas nuo pat pradžių siekė įrodyti jos nekaltumą, tačiau tyrimą komplikavo vėliau paaiškėję duomenys, sustiprinę įtarimus dėl moters vaidmens byloje.

    Vėlesnėse serijose tyrėjai ieškojo motyvo ir galimų bendrininkų, o byla vis labiau panašėjo į painų galvosūkį. Siužete svarbiu tašku tapo grasinančios žinutės Ezgi, kurios nuvedė prie paslaptingo Turguto ir dar labiau pakurstė klausimą, kas iš tiesų manipuliuoja įvykiais.

    Peilis po spintele

    1063 serijoje Sinanas apsilanko Aynur namuose ir jos kambaryje, po spintele, randa peilį, siejamą su nusikaltimu. Nors pats radinys dar nereiškia galutinės kaltės, toks įkaltis tampa rimtu smūgiu visai gynybos versijai ir kelia būtinybę imtis skubių veiksmų.

    Didžiausia drama kyla dėl to, kad Sinanas, aptikęs peilį, pasimeta: jam tenka spręsti, ar nedelsiant perduoti įkalčius ir rizikuoti sužlugdyti Aynur, ar ieškoti paaiškinimo, kodėl daiktas atsidūrė jos namuose. Ši dilema seriale pateikiama kaip moralinis lūžis, galintis pakeisti ne tik tyrimo kryptį, bet ir Sinano santykius su aplinkiniais.

    Įtampa persimeta ir į kitų veikėjų linijas: Giray vis atidžiau stebi Sinano vidinę kovą ir sprendimus, o tai gali tapti naujų konfliktų katalizatoriumi. Kūrėjai užsimena, kad viena klaida šiame etape gali kainuoti tiek karjerą, tiek tiesos paieškas.

    Kada rodoma 1063 serija?

    Nauji serialo „Dziedzictwo“ epizodai rodomi darbo dienomis 16.00 valandą per TVP1. 1063 serijos transliacija numatyta 2026 metų lapkričio 3 dieną, o praleidusieji eterį paprastai gali peržiūrėti serijas platformoje „TVP VOD“.

    Apie ką serialas „Dziedzictwo“?

    „Dziedzictwo“ originalus pavadinimas „Emanet“ pasakoja apie šeimą, netektis ir atsakomybę, užgriūvančią po tragedijų. Po mažojo Yusifo tėvų mirties berniuką globoja griežtas dėdė Yamanas, o jų gyvenimą iš esmės pakeičia Seher atsiradimas.

    Vėlesniuose siužeto etapuose istorija krypsta į dar tamsesnes temas: po Yamano mirties globos našta pereina Nanai Maryam, o papildomą įtampą sukuria reali deportacijos grėsmė. Tuomet į jos gyvenimą įžengia Poyraz, o fiktyvi santuoka tampa sprendimu, išprovokuojančiu naujus jausmus ir pavojus.

    Pagrindiniuose vaidmenyse pasirodo Halil İbrahim Ceyhan, Sıla Türkoğlu, Nanuka Stambolishvili, Nik Xhelilaj ir Berat Rüzgar Özkan. 1063 serijos įvykiai, sprendžiant iš siužeto posūkių, gali tapti nauju atskaitos tašku visai Ezgi nužudymo istorijai.

  • Skandinaviškas skilimas dėl skambučio Putinui: Danija ir Švedija kritikuoja Suomiją bei Norvegiją

    Skandinaviškas skilimas dėl skambučio Putinui: Danija ir Švedija kritikuoja Suomiją bei Norvegiją

    Netikėtas skambutis sukėlė įtampą

    Šiaurės šalių vienybė dėl Rusijos karo Ukrainoje šįkart susvyravo, kai Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas ir Norvegijos ministras pirmininkas Jonas Gahras Støre surengė netikėtą, maždaug 90 minučių trukusį pokalbį su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Iniciatyva išprovokavo atvirą Danijos ir Švedijos lyderių kritiką.

    Suomija ir Norvegija teigė, kad pokalbio tikslas buvo paraginti Kremlių stabdyti plataus masto invaziją ir grįžti prie prasmingų derybų. Vis dėlto kaimynai suabejojo, ar tokie kontaktai nėra diplomatiškai rizikingi ir ar jie neardo bendros Europos pozicijos.

    Suomija ir Norvegija: reikia kalbėtis tiesiogiai

    Po skambučio Helsinkis ir Oslas akcentavo, kad bendravimas vyko nacionaliniu, o ne visos Europos vardu. Taip buvo siekta iš anksto atsiriboti nuo interpretacijų, jog tai galėtų reikšti platesnį politikos posūkį ar bandymą kalbėti už sąjungininkus.

    „Pokalbis buvo atviras ir dalykiškas“, – sakė Alexanderis Stubbas.

    Suomijos prezidentas pabrėžė, kad karo baigtis turės tiesioginį poveikį Europos saugumui, o stabdymui, jo žodžiais, reikia ir tiesioginio dialogo. Jonas Gahras Støre savo ruožtu teigė, kad buvo akcentuota deeskalacijos svarba.

    Abu lyderiai po kontakto su Putinu taip pat susisiekė su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Tai turėjo parodyti, kad skambutis nėra alternatyva paramai Kyjivui ir kad Ukraina išlieka pagrindinė adresatė kalbant apie taikos sąlygas.

    Danija ir Švedija: nekoordintuota ir rizikinga

    Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen reagavo griežčiausiai ir viešai sukritikavo iniciatyvą kaip nekoordintuotą. Jos vertinimu, Rusijos veiksmai Ukrainoje ir kasdienės hibridinės atakos prieš Europą nerodo pasirengimo sąžiningai diplomatijai.

    „Esu labai skeptiška dėl šios savarankiškos Norvegijos ir Suomijos iniciatyvos. Ji nebuvo suderinta nė su vienu iš mūsų“, – sakė Mette Frederiksen.

    Danijos vadovė kėlė klausimą, ko realiai galima tikėtis iš tokio formato, kai Maskva viešai išlaiko maksimalistinius tikslus. Ji taip pat priminė ankstesnius pavienius bandymus ieškoti kontaktų su Kremliumi, kurie Europoje buvo vertinti kaip skaldantys bendrą poziciją.

    Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas kalbėjo atsargiau, tačiau taip pat perspėjo apie riziką, kai derybos ar kontaktai gali būti suprasti kaip skirtingi signalai iš Europos. Jis sakė turintis menkų lūkesčių dėl tokio tiesioginio pokalbio efekto, nors pripažino, kad bet koks formatas, kuris realiai artintų taiką Ukrainos sąlygomis, būtų teigiamas.

    Įtampa išryškėjo ypač jautriu momentu, kai Europos valstybės siekia išlaikyti nuoseklią sankcijų politiką ir ilgalaikį paramos Ukrainai planavimą. Tokiose situacijose net ir simboliniai žingsniai gali būti interpretuojami kaip bandymas ieškoti atskiro kelio.

    Kodėl šis ginčas svarbus?

    Skilimas pastebimas todėl, kad Danija, Švedija, Suomija ir Norvegija pastaraisiais metais dažniausiai laikėsi labai panašios linijos Rusijos atžvilgiu. Jos yra tarp aktyviausių Ukrainos rėmėjų Europoje ir nuosekliai pasisako už griežtesnes priemones Maskvai.

    Šių šalių lyderiai tą pačią dieną buvo susirinkę Helsinkyje į Šiaurės Tarybos lyderių lygio susitikimą, tad nesutarimas tapo viešas ir tiesioginis. Tai sustiprino signalą, kad net artimiausi sąjungininkai gali skirtingai vertinti, kur baigiasi pragmatiška diplomatija ir kur prasideda pavojus bendram frontui.

    Suomija ir Norvegija, atsakydamos į kritiką, pabrėžė, kad kontaktas su Rusija gali papildyti žinutes, kurias Maskvai siunčia kiti tarptautiniai veikėjai, ypač kai skiriasi požiūriai į karo užbaigimo kelią. Vis dėlto Danija ir Švedija aiškiai leido suprasti: bet kokios iniciatyvos turi būti maksimaliai derinamos, kad Rusija negalėtų jų išnaudoti Europos vienybei silpninti.

  • Lenkijos Vyriausybė keičia vaistų kompensavimą: žada greitesnį kelią į terapijas

    Lenkijos Vyriausybė pritarė teisės aktų pakeitimų projektui, kuriuo siūloma koreguoti vaistų kompensavimo tvarką. Skelbiama, kad tikslas yra mažinti biurokratiją ir sutrumpinti kelią pacientams iki reikalingo gydymo, ypač kai kalbama apie sudėtingas, brangias ar riboto prieinamumo terapijas.

    Pagal projektuojamus pakeitimus daugiau dėmesio turėtų būti skiriama retomis ligomis sergantiems pacientams ir vadinamosioms pažangioms terapijoms, kurioms dažnai taikomos ilgos vertinimo procedūros. Taip pat numatoma supaprastinti procesus tais atvejais, kai vaistai įvežami iš užsienio ir pacientams jų reikia greitai.

    Praktikoje kompensavimo sprendimai daugelyje Europos šalių remiasi sveikatos technologijų vertinimu, kai analizuojama vaisto nauda, rizikos ir kaina, o taip pat biudžeto poveikis. Vyriausybė teigia siekianti, kad administraciniai terminai trumpėtų, o sprendimai būtų priimami aiškesne ir labiau prognozuojama tvarka.

    Keičiasi ir lūkesčiai vaistų kainodarai: Europoje stiprėja spaudimas išlaikyti prieinamumą, kai brangsta inovatyvūs preparatai, o visuomenės senėjimas didina vaistų poreikį. Todėl dažnėja derybos dėl kainų, rizikos pasidalijimo susitarimai ir lankstesni kompensavimo modeliai, kai apmokėjimas siejamas su realiais gydymo rezultatais.

    Kol kas tai yra projektas, todėl galutinė pakeitimų apimtis, įsigaliojimo data ir tikslūs terminai paaiškės teisėkūros procese. Pacientų organizacijos paprastai pabrėžia, kad svarbiausia yra ne tik greitesnės procedūros, bet ir realus terapijų pasiekiamumas regionuose bei aiškios taisyklės gydytojams, skiriantiems naujus vaistus.

  • Splątane losy 79 serija: Münevver šantažuoja Yasemin – mažąją Mine žada atiduoti globai

    Serialo „Splątane losy“ 79 serijoje įtampa pasiekia kulminaciją, kai ryžtinga Münevver imasi šantažo, siekdama priversti Yasemin sugrįžti į rezidenciją. Ji pasitelkia mažąją Mine ir ultimatyviai pareiškia, kad jei Yasemin nepaklus, mergaitė bus perduota socialinei globai.

    Tokie grasinimai tampa ne tik spaudimo priemone, bet ir skaudžiu smūgiu visai šeimai, nes sprendimas dėl vaiko ateities paverčiamas derybų objektu. Yasemin atsiduria situacijoje, kurioje bet koks pasirinkimas kainuoja per daug.

    Tuo pat metu Burak lieka šalia karščiuojančios Yasemin ir stengiasi ja pasirūpinti, tačiau emocinis artumas nepadeda išgauti atsakymų. Nors jis jaučia, kad nutylėjimai slepia didesnę problemą, Yasemin vis dar nepasako tiesos apie Pakize.

    Ši serija išryškina, kaip greitai šeimos konfliktai virsta kontrole ir manipuliacija, o artimųjų santykiai priklauso nuo paslapčių, kurias vis sunkiau nuslėpti. Žiūrovų laukia sprendimai, galintys nulemti ne tik Yasemin likimą, bet ir Mine saugumą.

  • Šį veiksmą su hortenzijomis atlikite dar prieš šalnas: kitąmet krūmai lūš nuo žiedų

    Ruduo hortenzijoms yra svarbus etapas, nuo kurio priklauso, kaip krūmai peržiemos ir ar kitą sezoną gausiai žydės. Iki pirmųjų stipresnių šalnų verta sutvarkyti šaknų zoną, pašalinti ligotus lapus ir susilaikyti nuo skuboto genėjimo, nes ne visoms rūšims jis naudingas.

    Hortenzijų šaknys dažniausiai yra sekliai dirvoje, todėl jos jautresnės įšalui ir temperatūrų svyravimams. Dėl to rekomenduojama šaknų zoną mulčiuoti 20–30 centimetrų sluoksniu iš pušų žievės, rūgštesnių durpių ar sausų lapų, paliekant tarpą prie stiebų, kad neatsirastų puvinio ir grybinės ligos.

    Genint rudenį svarbiausia nepamiršti, kad skirtingos hortenzijų rūšys krauna žiedinius pumpurus nevienodai. Šluotelinės ir medlievinės hortenzijos dažniausiai žydi ant einamųjų metų ūglių, tačiau net ir joms saugiausia rimtesnį formavimą palikti ankstyvam pavasariui.

    Sodo hortenzijos yra jautresnės, nes jų žiediniai pumpurai dažnai susiformuoja ant dvimečių ūglių dar vasarą. Jei tokį krūmą apkarpysite rudenį, kitą sezoną galite likti be žiedų, todėl abejojant veisle geriau sekatorių atidėti iki pavasario ir šalinti tik akivaizdžiai pažeistas šakeles.

    Prieš žiemą verta sutvarkyti ir aplinką po krūmu, ypač jei sezono metu buvo matyti dėmių, apnašų ar kitų ligų požymių. Nukritusius lapus ir sergančias augalo dalis geriausia surinkti ir išnešti iš sklypo, jų nekompostuojant, kad ligų sukėlėjai neperžiemotų ir nepersimestų į augalus kitąmet.

    Nuo vasaros antros pusės hortenzijoms nebereikėtų duoti azoto trąšų, nes jos skatina minkštų, nespėjančių sumedėti ūglių augimą. Tokie ūgliai pirmųjų šalnų metu dažnai nukenčia, o pats augalas prieš žiemą turi lėtinti vegetaciją ir pereiti į ramybės būseną.

    Jaunesnius krūmus ir jautresnes veisles verta pridengti tik tada, kai pasirodo pirmos pastovios neigiamos temperatūros. Tinka žieminė agroplėvelė ar džiuto audinys, kurie praleidžia orą ir mažina vėjo bei šalčio žalą, tačiau per anksti uždengus galima paskatinti iššutimą.

    Ypatingo dėmesio rudenį reikalauja hortenzijos vazonuose, nes jų šaknys nuo šalčio nukenčia greičiau nei augančių grunte. Vazonus pravartu apšiltinti, pristumti prie pastato sienos, o esant galimybei pernešti į vėsią, nešildomą patalpą, kur temperatūra laikosi šiek tiek virš nulio.

    Dar vienas svarbus darbas yra laistymas prieš įšąlant dirvai, nes žiemą augalai gali nukentėti nuo vadinamosios fiziologinės sausros. Jei ruduo sausas, laistyti reikėtų rečiau, bet gausiai, vandeniui pasiekiant šaknis, o vieną kartą gerai palieti pasirinkus giedrą dieną be šalčio.

    Peržydėję hortenzijų žiedynai gali tapti natūralia rudenine puošmena, tačiau ne visus verta nukirpti. Dalis žiedynų palikti ant krūmo gali šiek tiek saugoti pumpurus ir kartu išlaikyti dekoratyvumą iki žiemos, o pavasarį juos bus paprasčiau pašalinti kartu su formuojamuoju genėjimu.

  • Prieš šalnas daug kas suklysta: šių 3 medžių rudenį niekada nekarpykite

    Rudenį, prieš pirmąsias šalnas, daugelis skuba tvarkyti sodą ir griebiasi sekatoriaus. Tačiau ne visi medžiai šiuo metu pakelia genėjimą, o netinkamai atlikti pjūviai gali tapti vartais šalčiui, drėgmei ir ligoms. Specialistai įspėja, kad kai kuriems medžiams saugiausia genėjimą atidėti iki tinkamesnio sezono.

    Vėlyvą rudenį medžiai pereina į ramybės būseną, o jų audinių gijimas sulėtėja. Pjūvio vietos gali nespėti užsitraukti iki šalčių, todėl šaltis pažeidžia atvirą medieną, o drėgmė, užšaldama, dar labiau ardo audinius. Dėl to pavasarį neretai matomi apšalę ūgliai, trūkinėjanti žievė ar džiūstančios šakos.

    Kodėl rudeninis genėjimas rizikingas?

    Didžiausia bėda yra tai, kad šaltuoju laikotarpiu pjūviai gyja lėčiau, o medžio apsauginiai procesai veikia silpniau. Be to, kai kurioms rūšims būdingas gausesnis sulų tekėjimas, vadinamas sulų bėgimu, kuris po genėjimo gali smarkiai nualinti medį. Nusilpę medžiai lengviau pažeidžiami grybinių ir bakterinių ligų.

    Dar viena rizika yra mechaniniai pažeidimai: žiemą šakos dėl sniego ir vėjo patiria papildomą krūvį. Jei rudenį medis stipriai išretinamas, pasikeičia lajos balansas, o likusios šakos tampa labiau pažeidžiamos lūžimo ir įtrūkimų.

    Šių 3 medžių rudenį geriau neliesti

    Graikinis riešutmedis yra viena jautriausių rūšių rudeniniam genėjimui. Jo švieži pjūviai iki šalčių dažnai nespėja suformuoti apsauginio audinio, todėl žiemą į žaizdas lengviau patenka drėgmė, o šaltis pažeidžia medieną. Tai gali baigtis šakų džiūvimu ar ilgalaikiu medžio nusilpimu.

    Beržas taip pat priskiriamas prie medžių, kuriuos genėti prieš žiemą yra rizikinga. Šiai rūšiai būdingas stipresnis sulų tekėjimas, todėl po netinkamu metu atlikto pjūvio medis gali netekti daug skysčių ir nusilpti. Be to, drėgnos, neužsitraukusios žaizdos tampa palankia vieta medieną ardančių grybų plitimui.

    Klevai, ypač dekoratyvinės veislės, neretai jautriai reaguoja į rudeninį genėjimą. Pjūvio vietose per šalčius gali trūkinėti žievė, o atvira mediena apšąla, todėl pavasarį prastėja augimas ir didėja džiūvimo rizika. Silpnesniems, šalčiui jautresniems klevams tai kartais tampa kritiniu veiksniu po žiemos.

    Kada geriau genėti?

    Daugeliu atvejų saugesnis laikas genėti yra vėlyva žiema arba ankstyvas pavasaris, kai dideli šalčiai jau atslūgę, bet vegetacija dar neprasidėjusi. Tuomet pjūviai paprastai gyja sparčiau, o ligų spaudimas būna mažesnis. Vis dėlto kiekviena rūšis turi savo niuansų, todėl prieš imantis darbo verta įvertinti konkretaus medžio būklę ir genėjimo tikslą.

    Jei rudenį būtina pašalinti pažeistas ar lūžtančias šakas, geriausia apsiriboti minimaliu, aiškiai pagrįstu genėjimu. Kuo mažiau žaizdų prieš žiemą, tuo didesnė tikimybė, kad medis pavasarį startuos sveikai ir be papildomo streso.