CP v2

Blog

  • Šie džiovinti vaisiai vadinami gamtos saldainiais: padeda širdžiai ir žarnynui, bet valgome per mažai

    Medjool datulės – viena populiariausių datulių veislių, išsiskirianti didesniu dydžiu, minkštu ir drėgnu minkštimu bei itin saldžiu, karamelę primenančiu skoniu. Dėl šių savybių jos dažnai vadinamos gamtos saldainiais, nors iš tiesų tai maistingas, bet energijos požiūriu koncentruotas užkandis.

    Kasdienėje prekyboje dažnai sutinkamos ir kitos datulės, pavyzdžiui, Deglet Noor – jos paprastai šviesesnės, mažesnės ir sausesnės. Tokios datulės patogesnės pjaustyti ar naudoti kepiniuose, o Medjool labiau tinka trinti į pastą, nes greitai tampa kremiškos konsistencijos.

    Pagal USDA maistinių medžiagų duomenų bazę viena be kauliuko Medjool datulė vidutiniškai sveria apie 24 gramus ir suteikia maždaug 66 kilokalorijas. Joje yra apie 18 gramų angliavandenių, apie 1,6 gramo skaidulų ir apie 167 miligramai kalio, todėl net 1–2 datulės sudaro pastebimą šių medžiagų dalį racione.

    Medjool datulėse vyrauja gliukozė ir fruktozė, todėl saldumas juntamas greitai ir ryškiai. Vis dėlto skaidulos lėtina cukrų pasisavinimą, todėl energijos kreivė dažnai būna stabilesnė nei suvalgius įprastų saldumynų, nors porcijos dydis vis tiek išlieka svarbus.

    Pastaraisiais metais daug dėmesio skiriama tam, kaip datulės dera subalansuotoje mityboje, įskaitant žmones, turinčius angliavandenių apykaitos sutrikimų. 2022 metais publikuoto randomizuoto tyrimo duomenys rodo, kad žmonėms, sergantiems 2 tipo cukriniu diabetu, 12 savaičių vartojant po 60 gramų datulių per dieną, nepastebėta nepalankių pokyčių nei glikuoto hemoglobino, nei gliukozės nevalgius, nei kai kurių širdies ir kraujagyslių rizikos rodiklių.

    Širdies sveikatos kontekste datulės dažniausiai minimos dėl kalio, skaidulų ir polifenolių. Kalis prisideda prie normalios kraujospūdžio kontrolės, o skaidulos siejamos su palankesniais lipidų rodikliais ir ilgesniu sotumu, kas ypač svarbu kontroliuojant kūno svorį.

    Įdomių įžvalgų pateikia ir nedidelės apimties klinikiniai darbai. Izraelio mokslininkų publikuotame pilotiniame tyrime dalyviai keturias savaites kasdien valgė po 100 gramų datulių, o Medjool grupėje vidutiniškai fiksuotas apie 8 proc. trigliceridų sumažėjimas, nepadidėjus gliukozės nevalgius rodikliams.

    Virškinimo sistemai datulės vertingos pirmiausia dėl skaidulų, kurios padeda palaikyti reguliarias tuštinimosi įpročius ir didina sotumo jausmą. 2014 metais publikuoti duomenys rodo, kad datulių ekstraktai gali skatinti bifidobakterijų augimą ir didinti trumpųjų grandinių riebalų rūgščių gamybą, kuri siejama su palankesne žarnyno mikrobiotos veikla.

    Kulinarijoje Medjool datulės dažnai naudojamos kaip natūralus saldiklis. Trumpai pamirkytos karštame vandenyje ir sutrintos jos virsta tiršta pasta, kuri tinka desertams, kokteiliams ar kepinių tešlai saldinti, tačiau reikėtų įvertinti, kad tokia pasta keičia kepinių tekstūrą ir didina jų drėgnumą.

    Kasdienei mitybai daugeliui suaugusiųjų dažnai rekomenduojama saikinga porcija – 1–2 Medjool datulės per dieną, ypač jei tai tampa saldumynų pakaitalu. Turintiems atsparumą insulinui, 2 tipo cukrinį diabetą, padidėjusius trigliceridus ar siekiantiems mažinti svorį, pravartu datules valgyti po pagrindinio valgio arba derinti su baltymais ir riebalais, pavyzdžiui, su natūraliu jogurtu ar riešutais.

  • Krakove ją kisė visi, vėliau pamiršo: ši salota turi 4 kartus daugiau vitamino C nei įprastos

    Kotelinė salota, Lietuvoje dar vadinama smidrų salota, o Lenkijoje žinoma kaip Krokuvos głąbik, kadaise buvo įprastas daržų augalas ir dažnas rauginių ingredientas. Ji kilusi iš Azijos, ypač siejama su Kinijos virtuve, tačiau XX amžiaus pradžioje buvo auginama ir aplink Krokuvą, kur tapo vietos kulinarine tradicija.

    Vėliau ši daržovė pamažu pralaimėjo konkurenciją įprastoms gūžinėms salotoms ir kitiems lengviau parduotuvėse randamiems žalumynams. Maždaug nuo XX amžiaus antros pusės kotelinė salota regione buvo primiršta, tačiau pastaraisiais metais vėl grįžta į valgiaraščius kartu su atgimstančiu fermentavimo ir sezoninės mitybos populiarumu.

    Kodėl ji vėl grįžta?

    Viena priežasčių yra maistinė vertė: kotelinė salota turi vitaminų A, E, K, taip pat B grupės vitaminų, o jos sudėtyje yra kalio, kalcio ir geležies. Skirtinguose šaltiniuose pabrėžiama, kad vitamino C joje gali būti kelis kartus daugiau nei gūžinėse salotose, todėl ji dažnai pristatoma kaip stipresnė alternatyva įprastiems lapiniams žalumynams.

    Ne mažiau svarbu ir tai, kad tai labai lengvas produktas: 100 gramų kotelinės salotos turi apie 18 kilokalorijų. Dėl skaidulų ji gali ilgiau suteikti sotumo jausmą, todėl tinka žmonėms, kurie nori sumažinti bendrą suvartojamų kalorijų kiekį, bet išlaikyti daržovių apimtį lėkštėje.

    Ką iš tiesų valgome?

    Valgoma ne visa daržovė: dažniausiai vartojamas sultingas, traškus stiebas ir jauni lapai. Vyresni lapai gali būti kietesni, skaidulingi ir kartesni, todėl dažniau paliekami ne maistui, o kompostui.

    Žalias stiebas yra traškus, sultingas ir švelnaus, lengvai riešutinio poskonio, todėl tinka salotoms ar kaip užkandis. Jį taip pat galima trumpai kepti, troškinti ar dėti į sriubas, o jauni lapai dažniausiai naudojami švieži, kaip įprasti salotų lapai.

    Rauginimas ir fermentavimo banga

    Tradiciškiausias šios daržovės panaudojimas regione buvo rauginimas, kai rauginamas būtent stiebas. Taip paruošta kotelinė salota išlieka traški, įgauna gaivų rūgštumą ir kai kam primena raugintus agurkus, tik skoniu švelnesnė ir labiau daržoviška.

    Fermentuoti produktai pastaraisiais metais vėl madingi ne tik dėl skonio, bet ir dėl to, kad tai patogus būdas išsaugoti derlių bei paįvairinti racioną natūraliai rūgščiais priedais. Vis dėlto mitybos specialistai primena, kad rauginti produktai turi daugiau druskos, todėl jų kiekį verta derinti prie bendrų mitybos įpročių.

    Parduotuvėse kotelinę salotą rasti gali būti sudėtinga, todėl dažniausias kelias ją išbandyti yra užsiauginti patiems iš sėklų. Augintojai vertina ją už greitą augimą ir galimybę panaudoti tiek stiebą, tiek jaunus lapus, o virtuvėje ji tampa paprastu būdu paįvairinti kasdienes salotas ar rauginių lentyną.

  • Viena skaniausių Baltijos jūros žuvų: sultinga balta mėsa, mažai ašakų ir lengva paruošti

    Baltijos jūroje gyvenanti plekšninių šeimos žuvis plačiapelekė plekšnė (Pleuronectes platessa) dažnai lieka šešėlyje, nors virtuvėje ji vertinama dėl švelnaus skonio. Tai dugninė žuvis, atpažįstama iš suploto kūno ir abiejų akių vienoje galvos pusėje.

    Ši rūšis dažniau sutinkama vakarinėje ir centrinėje Baltijos dalyje, kur vanduo sūresnis, o sąlygos jai palankesnės. Suaugusios žuvys paprastai laikosi kelių dešimčių metrų gylyje, o jaunikliai dažniau priekrantėje, ant smėlingo ar molingo dugno.

    Plačiapelekė plekšnė gali gyventi ilgai, kai kurie individai pasiekia kelis dešimtmečius, nors žvejyboje dažniau pasitaiko gerokai jaunesni laimikiai. Užaugusi ji gali siekti apie pusę metro, o didesni egzemplioriai sverti apie 2 kilogramus.

    Virtuvėje ši žuvis išsiskiria sultinga, balta ir tvirtesnės struktūros mėsa, kuri neužgožia prieskonių ir lengvai sugeria aromatus. Dėl palyginti nedidelio ašakų kiekio ji dažnai rekomenduojama tiems, kurie žuvį valgo rečiau, taip pat šeimoms su vaikais.

    Mitybos požiūriu tai liesesnė žuvis: 100 gramų gali turėti apie 85–90 kilokalorijų, o baltymų joje daug, riebalų – nedaug. Tokia sudėtis ypač aktuali ieškantiems lengvesnių, tačiau sočių patiekalų, kai norisi mažiau riebių alternatyvų.

    Gaminant geriausiai pasiteisina paprasti būdai, nes per ilgas kaitinimas gali išsausinti delikesnę mėsą. Dažniausiai pakanka druskos, pipirų, šiek tiek sviesto ir citrinos sulčių, o norint išraiškingesnio skonio tinka krapai, petražolės ar švelnūs žolelių mišiniai.

    Kepant orkaitėje dažnai pasirenkama apie 190 laipsnių temperatūra ir maždaug 15 minučių, priklausomai nuo filė ar žuvies storio. Prieš kepimą ją galima lengvai apšlakstyti aliejumi ir pabarstyti džiūvėsėlių bei sūrio mišiniu, kad paviršius gražiai apskrustų, o vidus liktų sultingas.

    Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama ir tvaresniam žuvies pasirinkimui, todėl pirkėjams verta pasidomėti kilme bei žvejybos būdu. Šviežią žuvį išduoda švarus kvapas, elastinga mėsa ir skaidrios akys, o perkant filė svarbu, kad ji nebūtų pažliugusi ar stipriai apsausėjusi.

  • Birželį Tauragės ir Šilalės poligonuose vyks kariuomenės pratybos: ką svarbu žinoti gyventojams

    Birželį Tauragės ir Šilalės poligonuose vyks kariuomenės pratybos: ką svarbu žinoti gyventojams

    Divizijos generolo Stasio Raštikio Lietuvos kariuomenės mokykla praneša, kad 2026 metais birželio mėnesį Tauragės ir Šilalės kariniuose poligonuose bus vykdomos lauko pratybos. Pratybų laikotarpiu poligonų teritorijose ir prieigose gali būti suaktyvintas karių ir karinės technikos judėjimas, girdimi šaudymo ir sprogdinimo imitacijos garsai.

    Tauragės kariniame poligone lauko pratybos planuojamos nuo birželio 2 dienos iki birželio 30 dienos. Šiuo laikotarpiu dalis poligono teritorijos gali būti laikinai ribojama, todėl gyventojams ir teritorijoje besilankantiems asmenims svarbu laikytis įspėjamųjų ženklų ir nurodymų.

    Šilalės kariniame poligone pratybos vyks nuo birželio 2 dienos iki birželio 5 dienos. Nors laikotarpis trumpesnis, pratybų metu taip pat galimi intensyvesni manevrai, todėl rekomenduojama iš anksto įsivertinti planuojamus maršrutus, jei jie eina šalia poligono ribų.

    Kariuomenė įprastai primena, kad į poligonų teritorijas be leidimo patekti draudžiama, o pastebėjus nepažymėtą ar įtartiną daiktą jo liesti negalima. Svarbiausia laikytis saugumo reikalavimų, nes pratybos vykdomos tam skirtose zonose, kuriose gali būti naudojamos įvairios mokomosios priemonės ir technika.

    Pratybų grafikai ir poligonų žymėjimo schemos skelbiamos savivaldybės ir kitais oficialiais kanalais, todėl gyventojams patariama sekti naujausią informaciją. Jei pratybų metu kiltų neaiškumų dėl ribojimų ar triukšmo, aktualiausia informacija paprastai pateikiama vietos institucijų pranešimuose.

  • Lengvai suprantama kalba kaip raktas į prieinamumą: renginys Prezidentūroje ir „Marti“ skaitymai

    Lengvai suprantama kalba kaip raktas į prieinamumą: renginys Prezidentūroje ir „Marti“ skaitymai

    Gegužės 28 dieną, minint Tarptautinę lengvai suprantamos kalbos dieną, Lietuvos Respublikos Prezidento rūmuose surengtas renginys, skirtas informacijos ir kultūros prieinamumui. Jame dalyvavo ir Tauragės rajono savivaldybės asmenų su negalia reikalų koordinatorė Giedrė Kaveckienė.

    Renginį pradėjo dienos centro „Šviesa“ instrumentinis-vokalinis ansamblis, o diskusijose buvo kalbama apie tai, kaip aiškesnė kalba gali mažinti atskirtį. Dėmesys sutelktas į dvi kryptis: žiniasklaidos vaidmenį pateikiant suprantamą informaciją ir kultūros paslaugų pritaikymą skirtingiems žmonių poreikiams.

    Renginyje pabrėžta, kad lengvai suprantama kalba yra praktinis įrankis, padedantis žmonėms su intelekto ar kitomis negaliomis savarankiškai susipažinti su informacija ir aktyviau dalyvauti visuomenės gyvenime. Kartu akcentuota, jog aiškių tekstų reikia ne tik siaurai grupei, bet ir daug platesnei auditorijai.

    Pranešėjai atkreipė dėmesį į augančią informacinę atskirtį, su kuria dažniau susiduria senjorai, lietuvių kalbos besimokantys užsieniečiai, žmonės, turintys disleksiją ar kitų skaitymo sunkumų, taip pat asmenys, patekę į stresines situacijas. Tokiais atvejais sudėtinga biurokratinė ar pernelyg akademinė kalba tampa realia kliūtimi paslaugoms, teisėms ir pagalbai pasiekti.

    Renginio metu pristatytas ELTOS ir Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkų kurtas dirbtinio intelekto įrankis, kuris gali padėti tekstus perrašyti lengviau suprantama kalba. Tokie sprendimai, anot renginio dalyvių, gali tapti papildoma pagalba redakcijoms ir institucijoms, tačiau galutinei kokybei vis dar būtinas žmogaus vertinimas.

    Taip pat aptarti užsienio šalių pavyzdžiai, rodantys, kad prieinamumas apima ne vien dokumentus ar naujienas, bet ir kultūrą. Pabrėžta, jog literatūra, teatras ir muziejai turi būti pritaikyti taip, kad kuo daugiau žmonių galėtų patirti turinį savarankiškai, be nuolatinės tarpininkų pagalbos.

    Tarptautinės lengvai suprantamos kalbos dienos minėjimas tęsėsi ir Žemaitės skvere Vilniuje, kur vyko lengvai suprantama kalba pritaikyto Žemaitės apsakymo „Marti“ skaitymai. Renginyje pristatyta, kaip adaptuotas kūrinys gali išlaikyti meninę vertę, bet kartu tapti suprantamesnis platesniam skaitytojų ratui.

    Skaitymuose dalyvavo kūrinio adaptacijos autorė Justina Bružaitė-Liseckienė, redaktorė Janina Vileikienė, skaitmeninės knygos diktorė Gustė Pupkevičienė, iliustracijų įgarsinimo EPUB formate autorius Virgilijus Kubilius ir kiti projekto dalyviai. Klausytojai buvo įvairūs: žmonės su negalia, užsieniečiai, besimokantys lietuvių kalbos, ir literatūros mylėtojai, o renginio atmosferą papildė gyvai skambėję kanklių garsai.

    Renginiuose kartota mintis, kad aiškesnė kalba nėra teksto supaprastinimas „iki minimumo“, o sąmoningas rašymas, kai svarbiausia informacija pateikiama tiesiai, nuosekliai ir be perteklinių konstrukcijų. Tai tampa vis aktualesne kryptimi tiek viešajame sektoriuje, tiek žiniasklaidoje, ieškant būdų, kaip didinti paslaugų ir turinio pasiekiamumą kuo platesnei visuomenės daliai.

  • Tauragės rajone visuomenės sveikatai – 45 400 eurų: kurie 2026 metų projektai gaus paramą

    Tauragės rajone visuomenės sveikatai – 45 400 eurų: kurie 2026 metų projektai gaus paramą

    Tauragės rajono savivaldybės taryba patvirtino 2026 metų Visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos priemones. Šiemet finansavimas numatytas 19 projektų, o bendra paskirstyta suma siekia 45 400 eurų.

    Kaip nurodo savivaldybė, projektai orientuoti į kelias prioritetines kryptis: fizinio aktyvumo skatinimą, psichikos sveikatos stiprinimą, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevenciją, savižudybių prevenciją ir saugesnę aplinką. Tokia struktūra atitinka visuomenės sveikatos biurų taikomą praktiką, kai lėšos skiriamos tiek prevencijai, tiek bendruomenės įgūdžių stiprinimui.

    Kam numatytas finansavimas

    Didžiausios sumos šį kartą atitenka kelioms ugdymo ir švietimo iniciatyvoms. Tauragės švietimo centro projektui Gyvenimo žemėlapis skirta 7 000 eurų, o Tauragės „Šaltinio“ progimnazija dviem projektams numatyta po 5 000 eurų.

    Psichikos sveikatos ir emocinės gerovės temą stiprina ir Tauragės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro priemonės. Tarp jų numatytas 3 500 eurų finansavimas projektui Gerinkime psichikos sveikatą kartu, taip pat lėšos šeimos instituto stiprinimui, vaikų higienos įgūdžių ugdymui bei traumų prevencijai.

    Paramos sulauks ir sveikatos priežiūros bei socialinės pagalbos iniciatyvos. VšĮ Tauragės rajono pirminės sveikatos priežiūros centrui skirta 2 000 eurų socialinės paramos priemonėms, numatytoms tuberkulioze sergantiems gyventojams, o VšĮ Tauragės ligoninė projektui Vidinės ramybės oazė gaus 1 800 eurų.

    Programoje finansuojami ir bendruomeniniai projektai skirtingoms amžiaus grupėms. Tauragės Senjorų Trečiojo amžiaus universitetui skirta 2 100 eurų fizinio aktyvumo iniciatyvai, Lauksargių globos namams projektui Judu, mąstau, jaučiu numatyta 700 eurų.

    Kiek iš viso numatyta 2026 metais

    Skelbiama, kad 2026 metais Visuomenės sveikatos rėmimo specialiajai programai Tauragės rajone iš viso numatyta 67 900 eurų. Iš šios sumos 4 000 eurų bendruomenės sveikatos tarybos sprendimu skiriama maudyklų vandens stebėsenos tyrimams.

    Likusi dalis planuota projektinėms veikloms, tačiau po paraiškų vertinimo šiuo etapu paskirstyta 45 400 eurų. Dėl to programoje liko 18 500 eurų nepanaudotų lėšų, o savivaldybė paskelbė pakartotinį kvietimą teikti sveikatinimo projektų paraiškas.

    Ką tai reiškia gyventojams

    Toks finansavimo modelis reiškia, kad dalis sveikatos stiprinimo veiklų Tauragėje 2026 metais bus įgyvendinamos per mokyklas, švietimo įstaigas, sveikatos priežiūros organizacijas ir nevyriausybines iniciatyvas. Praktikoje tai gali virsti papildomomis fizinio aktyvumo veiklomis, psichologinės gerovės užsiėmimais, prevencinėmis programomis ir bendruomeniniais renginiais.

    Savivaldybė pabrėžia, kad dar nepaskirstytos lėšos atveria galimybę papildomoms iniciatyvoms, jei jos atitiks prioritetus ir gaus teigiamą vertinimą. Gyventojams tai aktualu ir dėl to, kad dalis priemonių tiesiogiai susijusios su kasdieniais sveikatos rizikos veiksniais: fizinio pasyvumo mažinimu, priklausomybių prevencija bei emocinės sveikatos stiprinimu.

  • Tarsi šoka vėjyje: ši dekoratyvinė smilga pigi, nereikli ir akimirksniu keičia gėlyną

    Tarsi šoka vėjyje: ši dekoratyvinė smilga pigi, nereikli ir akimirksniu keičia gėlyną

    Dekoratyvinės smilgos pastaraisiais metais išlieka vienu ryškiausių sodo mados akcentų, nes dera prie skirtingų stilių ir išlieka dekoratyvios ilgą sezoną. Tarp jų ypač išsiskiria plunksninė smilga, dar vadinama stipa, kuri dėl lengvų, banguojančių šluotelių neretai apibūdinama kaip šokanti vėjyje.

    Soduose dažnai auginama veislė „Pony Tails“ suformuoja tvarkingus kupstus ir vasarą gali užaugti maždaug iki 50–60 centimetrų. Pavasarį ir vasaros pradžioje ji būna ryškiai žalia, o vėliau įgauna šiltus, auksinius atspalvius, todėl gerai atrodo tiek moderniuose, tiek natūralistiniuose gėlynuose.

    Plunksninė smilga vertinama už tai, kad jai nereikia derlingos žemės ar sudėtingos priežiūros. Geriausiai ji auga visiškoje saulėje ir laidžioje dirvoje, todėl ten, kur vanduo linkęs užsistovėti, ją verta sodinti ant nedidelio pakilimo arba į lengvesnį substratą.

    Nors augalas gali ištverti trumpalaikes sausras, pirmaisiais metais po pasodinimo verta laistyti reguliariau, kol susiformuoja šaknynas. Specialistai taip pat pabrėžia, kad pavasarį, dažniausiai kovo arba balandžio mėnesiais, kupstą reikėtų ryškiai apkirpti, tuomet nauji lapai atauga tankesni ir dailesni.

    Dar viena priežastis, kodėl ši smilga taip sparčiai plinta gėlynuose, yra jos gebėjimas lengvai daugintis. Ji dažnai pasisėja pati, o norint greičiau padauginti norimą kiekį, pavasarį galima padalyti kerą ir persodinti į naujas vietas.

    Didžiausias iššūkis auginant plunksninę smilgą yra žiemojimas, nes jautriausia ji būna ne šalčiui, o drėgmės pertekliui ir ilgai šlapiam dirvožemiui. Dėl to rudenį jos nerekomenduojama nukirpti: palikti stiebai veikia kaip natūrali apsauga, o šaknų zoną galima pridengti plonu žemės ir mulčio sluoksniu.

    Šaltesnėse vietovėse, ypač pirmaisiais metais po pasodinimo, augalą pravartu papildomai pridengti, tačiau svarbu nepersistengti su laistymu žiemą ir ankstyvą pavasarį. Būtent tada, kai dirva ilgai išlieka šlapia, didėja šaknų puvinio rizika, o tai dažniausia priežastis, kodėl smilga neprigyja.

  • Ar kiaušiniai kasdien tikrai kelia cholesterolį? Nauji tyrimai ir mitybos ekspertų atsakymai

    Ar kiaušiniai kasdien tikrai kelia cholesterolį? Nauji tyrimai ir mitybos ekspertų atsakymai

    Kiaušiniai jau dešimtmečius kelia diskusijas: vieni juos laiko idealiu baltymų šaltiniu, kiti baiminasi dėl cholesterolio ir širdies ligų rizikos. Pastaraisiais metais mitybos mokslas vis dažniau pabrėžia, kad svarbiausia yra bendra mitybos struktūra, o ne vienas produktas.

    Šiuolaikinės mitybos gairės daugelyje šalių nebesutelkia dėmesio į griežtą maistinio cholesterolio ribojimą visiems žmonėms. Tyrimai rodo, kad daugumai sveikų suaugusiųjų kiaušinių vartojimas turi nedidelį poveikį kraujo cholesterolio rodikliams, o didesnę įtaką daro sočiųjų ir transriebalų perteklius bei bendras kalorijų balansas.

    Kiaušiniai vertinami dėl maistinės vertės: juose gausu visaverčių baltymų, taip pat yra cholino, vitamino D, B grupės vitaminų, seleno ir antioksidantų liuteino bei zeaksantino, siejamų su akių sveikata. Dėl sotumo efekto kiaušiniai neretai padeda lengviau suvaldyti alkį ir užkandžiavimą, todėl gali būti naudingi planuojant subalansuotą mitybą.

    Vis dėlto atsakymas, ar galima kiaušinius valgyti kasdien, priklauso nuo žmogaus sveikatos būklės ir įpročių. Sergant 2 tipo cukriniu diabetu, turint nustatytą dislipidemiją ar širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių, dėl dažnesnio kiaušinių vartojimo verta pasitarti su gydytoju ar dietologu, nes daliai žmonių lipidų rodikliai gali būti jautresni.

    Ne mažiau svarbu ir tai, kaip kiaušiniai paruošiami. Virti, plakti be perteklinių riebalų ar kepti su nedideliu kiekiu nesočiųjų riebalų paprastai laikomi palankesniais pasirinkimais nei patiekalai, kuriuose kiaušiniai derinami su daug sočiųjų riebalų turinčiais produktais.

    Renkantis parduotuvėje dėmesį verta atkreipti į ženklinimą: 0 reiškia ekologišką, 1 – laisvai laikomų vištų, 2 – laikomų ant kraiko, 3 – narvuose laikomų vištų kiaušinius. Kokybiški kiaušiniai nepakeis subalansuotos mitybos, tačiau gali būti patogus ir maistingas kasdienio raciono komponentas.

  • Taflės efektas plaukams namuose: ką daryti duše ir po jo, kad plaukai blizgėtų kaip veidrodis?

    Taflės efektas plaukams namuose: ką daryti duše ir po jo, kad plaukai blizgėtų kaip veidrodis?

    Veidrodinis plaukų blizgesys, idealiai glotni šukuosena be pasišiaušusių sruogų ir mažiau pūtimosi – toks vadinamasis taflės efektas šiandien tapo vienu geidžiamiausių grožio rezultatų. Nors socialiniuose tinkluose jis dažnai atrodo kaip vienos procedūros stebuklas, realybėje tai labiau nuoseklios rutinos ir tinkamos technikos suma.

    Taflės efektas atsiranda tuomet, kai plauko kutikulė būna prigludusi ir tolygiai išsidėsčiusi, todėl sruogos pradeda geriau atspindėti šviesą. Tam svarbiausia drėgmės balansas, mažesnė trintis, tinkamas kondicionavimas ir šilumos kontrolė, ypač jei plaukai dažomi ar dažnai formuojami karščiu.

    Kelias į glotnumą prasideda duše: plaukų plovimas turi būti kruopštus, bet švelnus. Dažnai rekomenduojama OMO schema, kai pirmiausia ant ilgio tepamas kondicionierius, tada galvos oda plaunama šampūnu, o po to kondicionierius užtepamas dar kartą, kad ilgis būtų apsaugotas nuo išsausėjimo.

    Šampūną verta rinktis pagal galvos odos poreikius, tačiau be agresyvaus sausinančio efekto, ypač jei plaukai linkę pūstis. Drėkinantys ingredientai, tokie kaip pantenolis ar alavijas, gali padėti mažinti tempimo jausmą, o augaliniai aliejai priemonėse gali suteikti švelnumo, jei neapsunkina sruogų.

    Norint, kad plaukai blizgėtų, svarbus ne tik paviršiaus glotninimas, bet ir jų struktūros būklė. Plaukai dažnai praranda elastingumą ir spindesį po dažymo, intensyvios šiluminės formavimo rutinos ar ilgalaikio mechaninio poveikio, pavyzdžiui, šiurkštaus šukavimo ir trynimo rankšluosčiu.

    Tokiais atvejais žmonės dažnai ieško priemonių su baltymais, nes būtent jie siejami su laikinu plauko sutvirtinimu ir glotnumu. Tačiau praktikoje svarbiausia išlaikyti PEH balansą, tai yra suderinti proteinus, emolientus ir humektantus, kad plaukai būtų ir elastingi, ir apsaugoti, ir pakankamai sudrėkinti.

    Jei proteinų per daug, o emolientų per mažai, plaukai gali tapti standūs, šiurkštūs ir sunkiai suvaldomi. Jei emolientų per daug, o struktūrai trūksta „sutvirtinimo“, sruogos gali atrodyti apsunkusios, greičiau prarasti apimtį ir būti mažiau atsparios lūžinėjimui.

    Užbaigiant plovimą, svarbus žingsnis – kutikulės „uždarymas“. Tam dažnai pasitelkiamas nuskalavimas vėsesniu vandeniu, taip pat priemonės su švelniai rūgštiniu pH, kurios vizualiai glotnina ir didina blizgesį, jei naudojamos saikingai ir pagal plaukų būklę.

    Pastaraisiais metais populiarėja vadinamasis lamelinis vanduo, kuris skirtas greitai suteikti glotnumo ir lengvesnio slydimo pojūtį. Tokios priemonės dažniausiai vertinamos kaip kosmetinis sprendimas, padedantis pagerinti plauko paviršiaus lygumą, tačiau ilgalaikiam rezultatui būtina ir reguliari priežiūra.

    Ne mažiau svarbi dalis – džiovinimas ir formavimas. Plaukai linkę pūstis, kai juose lieka perteklinės drėgmės, o kutikulė po plovimo lieka pakelta, todėl padeda kryptingas džiovinimas nuo šaknų link galiukų, mažesnė trintis ir šilumos kontrolė.

    Jei naudojamas džiovintuvas, pravartu rinktis žemesnę temperatūrą ir užbaigti vėsesniu oro srautu, kad sruogos atrodytų glotnesnės. Naudojant tiesintuvą ar garbanojimo prietaisus, termoochrana yra būtina, nes aukšta temperatūra gali greitai pabloginti plauko paviršių, o kartu ir sumažinti norimą blizgesį.

    Galiausiai, taflės efektas dažniausiai yra kelių mažų įpročių rezultatas: švelnaus plovimo, tinkamo kondicionavimo, subalansuotų aktyviųjų medžiagų ir protingos šilumos rutinos. Kai plaukai mažiau pažeisti ir geriau sudrėkinti, veidrodinis spindesys tampa ne retu sutapimu, o prognozuojamu kasdieniu rezultatu.

  • Į kavą įmaišykite 2 šaukštelius – šis pistacijų triukas žada jauniau atrodančią odą

    Į kavą įmaišykite 2 šaukštelius – šis pistacijų triukas žada jauniau atrodančią odą

    Kava yra vienas populiariausių gėrimų pasaulyje, o jos paruošimo būdų ir priedų – begalė. Pastaruoju metu vis dažniau kalbama apie pistacijų pastą, kuri tapo madingu ingredientu ir desertuose, ir gėrimuose. Šalininkai tikina, kad toks derinys gali būti ne tik skanus, bet ir naudingas savijautai.

    Vis dėlto specialistai primena, kad sveikiausia kava dažniausiai yra be gausių priedų, ypač cukraus. Įpratimas kasdien rinktis labai saldintus kavos gėrimus siejamas su didesniu suvartojamo cukraus kiekiu, o tai gali prisidėti prie svorio augimo ir prastesnės bendros mitybos kokybės.

    Pistacijos vertinamos dėl maistinių medžiagų gausos: jose yra nesočiųjų riebalų, baltymų, skaidulų, taip pat antioksidantų. Tokie produktai mityboje dažnai siejami su palankesniu poveikiu širdies ir kraujagyslių sveikatai bei geresne sotumo kontrole, jei vartojami saikingai.

    Kalbant apie odą, pistacijose esantis vitaminas E ir kiti antioksidantai teoriškai gali prisidėti prie apsaugos nuo oksidacinio streso, kuris laikomas vienu iš odos senėjimą spartinančių veiksnių. Tačiau vienas konkretus gėrimo priedas stebuklų nepadarys, jei trūks miego, vandens, subalansuotos mitybos ar bus nuolatinis stresas.

    Paruošti kavą su pistacijų pasta paprasta: išsivirkite kavą ir į puodelį įmaišykite vieną ar du arbatinius šaukštelius pistacijų pastos, tada gerai išmaišykite. Renkantis pirktinę pastą verta atidžiai patikrinti sudėtį: kuo ji trumpesnė ir be pridėtinio cukraus, tuo geriau kasdieniam vartojimui.

    Namų gamybai dažnai siūloma apie 100 gramų nesūdytų pistacijų trumpai apvirti, nusausinti, lengvai paskrudinti ir sutrinti trintuvu iki pastos. Jei norisi švelnesnės tekstūros, galima įpilti šiek tiek alyvuogių aliejaus, tačiau svarbu nepamiršti, kad tai didina kalorijų kiekį.

    Didžiausias šio gėrimo minusas – energinė vertė: pistacijų pasta yra kaloringa, todėl persistengus toks įprotis gali trukdyti svorio kontrolei. Jei norite deserto pojūčio, bet siekiate mažiau cukraus, pistacijų pasta gali būti geresnė alternatyva sirupams, tačiau saikas išlieka esminė taisyklė.

    „Pistacijos ir jų produktai gali būti vertinga mitybos dalis, tačiau poveikis odai ir sveikatai priklauso nuo visos mitybos bei gyvenimo būdo“, – pabrėžia mitybos specialistai.