Kiaušiniai jau dešimtmečius kelia diskusijas: vieni juos laiko idealiu baltymų šaltiniu, kiti baiminasi dėl cholesterolio ir širdies ligų rizikos. Pastaraisiais metais mitybos mokslas vis dažniau pabrėžia, kad svarbiausia yra bendra mitybos struktūra, o ne vienas produktas.
Šiuolaikinės mitybos gairės daugelyje šalių nebesutelkia dėmesio į griežtą maistinio cholesterolio ribojimą visiems žmonėms. Tyrimai rodo, kad daugumai sveikų suaugusiųjų kiaušinių vartojimas turi nedidelį poveikį kraujo cholesterolio rodikliams, o didesnę įtaką daro sočiųjų ir transriebalų perteklius bei bendras kalorijų balansas.
Kiaušiniai vertinami dėl maistinės vertės: juose gausu visaverčių baltymų, taip pat yra cholino, vitamino D, B grupės vitaminų, seleno ir antioksidantų liuteino bei zeaksantino, siejamų su akių sveikata. Dėl sotumo efekto kiaušiniai neretai padeda lengviau suvaldyti alkį ir užkandžiavimą, todėl gali būti naudingi planuojant subalansuotą mitybą.
Vis dėlto atsakymas, ar galima kiaušinius valgyti kasdien, priklauso nuo žmogaus sveikatos būklės ir įpročių. Sergant 2 tipo cukriniu diabetu, turint nustatytą dislipidemiją ar širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių, dėl dažnesnio kiaušinių vartojimo verta pasitarti su gydytoju ar dietologu, nes daliai žmonių lipidų rodikliai gali būti jautresni.
Ne mažiau svarbu ir tai, kaip kiaušiniai paruošiami. Virti, plakti be perteklinių riebalų ar kepti su nedideliu kiekiu nesočiųjų riebalų paprastai laikomi palankesniais pasirinkimais nei patiekalai, kuriuose kiaušiniai derinami su daug sočiųjų riebalų turinčiais produktais.
Renkantis parduotuvėje dėmesį verta atkreipti į ženklinimą: 0 reiškia ekologišką, 1 – laisvai laikomų vištų, 2 – laikomų ant kraiko, 3 – narvuose laikomų vištų kiaušinius. Kokybiški kiaušiniai nepakeis subalansuotos mitybos, tačiau gali būti patogus ir maistingas kasdienio raciono komponentas.
Leave a Reply