CP v2

Blog

  • Metė jachtą po 4 metų vandenyne: sugrįžo į Priekulę ir sukūrė platformą su 1 000 veiklų

    Ketverius metus jūrose ir vandenynuose gyvenę Vita ir Simas Gardauskai galiausiai pasirinko visai kitą kasdienybę: po kelionių sugrįžo į Lietuvą ir įsikūrė Klaipėdos rajone, Priekulėje. Pora sako, kad sprendimas keisti kryptį brendo natūraliai, o grįžimas leido naujai pažvelgti į tai, ką Lietuva gali pasiūlyti.

    Jų kelionių geografija buvo plati: nuo Sicilijos ir kitų Viduržemio jūros pakrančių iki Atlanto vandenyno, pro Kanarų salas, Madeirą ir Portugaliją. Anot poros, gyvenimas laive reiškė ne tik romantiką, bet ir nuolatinę atsakomybę, planavimą bei sprendimus, kuriuos dažnai diktuodavo oras.

    Kelionės, kurios tapo gyvenimo mokykla

    Vita pasakoja, kad vienas įsimintiniausių etapų buvo Madeiros pasiekimas, kai teko plaukti prieš bangas ir vėją, o sąlygos nuolat keitėsi. Tokiose situacijose, pasak jos, labiausiai išryškėja, kiek daug lemia budrumas, pasirengimas ir gebėjimas susitarti tarpusavyje.

    „Vandenynas buvo geriausia gyvenimo mokykla: išmokau valdyti stresą, greitai priimti sprendimus ir pasitikėti savimi“, – sakė Vita.

    Sicilija porai įsiminė dėl autentiškumo ir vietinių bendravimo paprastumo, o Viduržemio jūros maršrutai atvėrė ir mažiau turistines pakrančių vietas. Pasak Gardauskų, kelionės išryškino ir tai, kad net toje pačioje šalyje už kelių šimtų kilometrų gali laukti visiškai kitoks klimatas, ritmas ir žmonių įpročiai.

    Kodėl pasirinkta Priekulė

    Po ilgų metų nuolatinio judėjimo atsirado poreikis turėti aiškų tašką, į kurį galima grįžti. Simas yra kilęs iš Klaipėdos, Vita iš Tauragės, o Priekulė jų pokalbiuose kartojosi ne kartą dar tada, kai pro ją tik pravažiuodavo.

    „Priekulę ne kartą pravažiuodavome ir vis sakydavome, kad jei pirktume Lietuvoje, tai čia“, – sakė Simas.

    Įdomu tai, kad būstą Priekulėje pora įsigijo jo gyvai nepamačiusi: sprendimas buvo priimtas nuotoliu, remiantis vaizdo medžiaga, kai jie dar gyveno Italijoje. Dabar, įsikūrę Klaipėdos rajone, Gardauskai svarsto ir apie nuosavus namus tame pačiame krašte.

    Nuo sugrįžimo iki platformos suaugusiesiems

    Grįžus į Lietuvą, prisitaikyti padėjo nauji projektai. Pora pasakoja, kad sugrįžimo laikotarpis žiemą emociškai nebuvo lengvas, todėl jie sąmoningai ieškojo veiklų po darbo, tačiau greitai pastebėjo, kad informacija apie suaugusiųjų užsiėmimus yra išskaidyta ir sunkiai randama.

    Taip gimė idėja sukurti platformą, skirtą laisvalaikiui po darbo ir suaugusiųjų būreliams. Kadangi Simas dirba informacinių technologijų srityje, idėja buvo greitai įgyvendinta, o šiandien platformoje, pasak kūrėjų, pateikiama daugiau nei 1 000 veiklų visoje Lietuvoje su aprašymais, navigacija ir žemėlapiu.

    „Veiklų yra daug, bet jas rasti nėra paprasta, nes jei nežinai tikslaus pavadinimo, socialiniuose tinkluose paieška dažnai nepadeda“, – sakė Vita ir Simas.

    Ką grįžimas leido įvertinti iš naujo

    Gardauskai teigia, kad gyvenimas skirtingose šalyse padėjo palyginti kasdienius dalykus, kurie iš pirmo žvilgsnio atrodo smulkūs, bet stipriai veikia gyvenimo kokybę. Jie išskiria Lietuvoje gerai veikiančias skaitmenines paslaugas ir tai, kad daug administracinių reikalų galima susitvarkyti internetu.

    Pora taip pat pabrėžia aiškios kalbos, šeimos ir draugų artumo svarbą. Pasak jų, grįžtant svarbiausia išlikti lankstiems ir priimti, kad planai gali keistis, o krypties pakeitimas nebūtinai reiškia žingsnį atgal.

    Vita šiuo metu dirba eksperte tarptautiniame „Protect Baltic“ projekte Valstybinėje saugomų teritorijų tarnyboje prie Aplinkos ministerijos, kurio tikslas yra prisidėti prie Baltijos jūros biologinės įvairovės išsaugojimo. Simas toliau vysto informacinių technologijų projektus, o laisvalaikį jie neretai planuoja pagal oro prognozes ir jūros sąlygas.

    „Svarbiausia neprisirišti prie to, ką kažkada sugalvojai, nes viskas keičiasi, o kartais reikia drąsiai pripažinti, kad planą metas koreguoti“, – sakė Vita ir Simas.

  • „Lietuvos Raudonasis Kryžius“ kviečia nemokamai mokytis emocinio atsparumo: datos ir tema svarbi visiems

    Minint Pasaulinę psichikos sveikatos dieną, „Lietuvos Raudonasis Kryžius“ spalį skelbia emocinio atsparumo stiprinimo mėnesiu ir kviečia gyventojus į nemokamas edukacijas. Organizacija teigia, kad gebėjimas susitvarkyti su stresu ir įtampa tampa neatsiejama pasirengimo krizėms dalimi.

    Užsiėmimuose bus aptariama, kaip atpažinti emocijų poveikį kūnui, mintims ir elgesiui, kodėl skirtingi žmonės į stresą reaguoja nevienodai ir kaip susikurti asmeninius nusiraminimo bei savipagalbos įgūdžius. Taip pat bus kalbama apie tai, ko nedaryti teikiant emocinę pagalbą šalia esančiam žmogui, kad geri norai netaptų papildomu spaudimu.

    „Mūsų kūno reakcija, jaučiant įtampą ar stresą, gali būti labai skirtinga: vieni mobilizuojamės veikti, kitų kūnas sustingsta. Vis dėlto svarbu pažinti save ir turėti įrankių, kurie padeda emociškai sunkioje situacijoje“, – sakė „Lietuvos Raudonojo Kryžiaus“ Komunikacijos ir marketingo departamento vadovė Ieva Dirmaitė.

    Organizacija pabrėžia, kad pirmoji psichologinė pagalba nėra psichoterapija ar ilgalaikė konsultacija, o pradinė parama žmogui, patiriančiam stiprų stresą ar krizę. Jos tikslas yra padėti stabilizuotis, grąžinti saugumo ir aiškumo jausmą bei, esant poreikiui, nukreipti profesionalios pagalbos.

    „Mokymų tikslas nėra iš žmogaus padaryti psichikos sveikatos specialistą. Tikslas yra suteikti aiškumo, ką daryti, kai kitam žmogui sunku, ir kaip elgtis taip, kad jis jaustųsi išgirstas“, – sakė „Lietuvos Raudonojo Kryžiaus“ mokymų trenerė Naomi Koc.

    Dalį turinio sudarys praktika, skirta savijautos stebėjimui ir streso valdymui: kaip atpažinti savo reakcijas į įtampą, kokie trumpi nusiraminimo metodai gali padėti čia ir dabar, ir kaip laiku pastebėti emocinį nuovargį. Atskirai bus aptariami miego sunkumai, dažnai lydintys įtampą, ir kasdieniai įpročiai, kurie gali prisidėti prie geresnės miego kokybės.

    „Emocinis atsparumas nereiškia, kad žmogus nepatiria nerimo ar nuovargio. Tai gebėjimas pastebėti, kas vyksta, ir laiku pasirūpinti savimi. To galima mokytis, kaip ir kitų pirmosios pagalbos įgūdžių“, – sakė N. Koc.

    Nemokamos nuotolinės edukacijos vyks spalio 8 dieną, spalio 15 dieną ir spalio 22 dieną, pradžia 18 valandą. Organizacija nurodo, kad dalyvavimas nemokamas, tačiau reikalinga išankstinė registracija.

    „Lietuvos Raudonasis Kryžius“ primena, kad Raudonasis Kryžius yra tarptautinė humanitarinė organizacija, Lietuvoje įkurta 1919 metais, o pasaulyje veikianti kartu su Raudonojo Pusmėnulio judėjimu. Pagrindinė misija yra padėti ekstremaliose situacijose ir krizėse, taip pat remti pažeidžiamiausius žmones.

  • Kauno Aleksote išdygo netikėtas meno ansamblis: šešios skulptūros keičia Liepų alėją

    Kauno Aleksote, Liepų alėjoje, lankytojus pasitinka naujas meno akcentas po atviru dangumi. Čia įrengtas skulptoriaus Gintario Juozo Česiūno šešių kūrinių ansamblis, tapęs naujausiu programos „Kauno akcentai“ projektu.

    Skulptūros išdėstytos palei pagrindinį alėjos taką, todėl einant jos atsiveria viena po kitos. Ansamblį sudaro kūriniai „Pynė“, „Dialogas“, „Paukštė“, „Langai“, „Lašas“ ir „Skrydis“.

    Vienas motyvas jungia visus kūrinius

    Autorius pabrėžia, kad skulptūrose persipina žmogaus, gamtos ir judėjimo temos, o skirtingos formos sukuria vientisą pasakojimą. Nuo dviejų figūrų dialogo iki paukščio ar skrydžio interpretacijų, alėjoje kuriama nuosekli meninė patirtis.

    „Visas skulptūras jungia viena esminė detalė – skylės. Nuo seno akmenys su skylėmis buvo laikomi ypatingais gamtos sukurtais ženklais, saugančiais žmogų. Yra tikima, kad radus tokį akmenį, jis atneš laimę, tad šia kompozicija savotiškai visiems linkiu atrasti laimės“, – sakė Gintaris Juozas Česiūnas.

    Kas yra „Kauno akcentai“?

    „Kauno akcentai“ – iniciatyva, skirta šiuolaikiniam menui ir dizaino objektams miesto viešosiose erdvėse, kai idėjos siūlomos kartu numatant konkrečią įgyvendinimo vietą. Programoje gali atsirasti ne tik skulptūros, bet ir mažosios architektūros sprendimai ar kiti meniniai projektai.

    „Programa „Kauno akcentai“ suteikia galimybę menininkų idėjoms tapti miesto dalimi. Jų kūriniai papildo viešąsias erdves ir suteikia joms savitumo. Kuo daugiau kokybiško meno turime mieste, tuo įdomesnis ir įvairesnis tampa pats Kaunas“, – sakė Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis.

    Tokie projektai vis dažniau vertinami ne tik kaip estetinė miesto puošmena, bet ir kaip priemonė atgaivinti kasdienius maršrutus, skatinti pėsčiųjų judėjimą bei stiprinti rajonų tapatybę. Liepų alėjoje įkurdintas ansamblis papildo viešųjų erdvių meno žemėlapį ir kviečia sustoti ne tik praeinant, bet ir sąmoningai patiriant aplinką.

  • Renovuotas daugiabutis Telšiuose gali griūti: gyventojai prašo 500 000 eurų pamatams

    Telšiuose, Birutės gatvėje esančio daugiabučio Birutės g. 22 bendrija kreipėsi į Aplinkos ministeriją, prašydama skubios pagalbos dėl avarinės pastato būklės. Pasak bendrijos, pamatų ir grunto stabilizavimui būtinas bent 500 000 eurų finansavimas, o delsimas esą didina griūties riziką.

    Bendrija prašo sukurti teisinį ir finansinį mechanizmą, kuris leistų taikyti tiesioginį avansinį avarinio finansavimo modelį. Gyventojai tikina, kad įprasti paramos ar kompensavimo keliai užtrunka per ilgai, o pastato būklė reikalauja neatidėliotinų sprendimų.

    Avarinė būklė siejama su renovacija

    Gyventojų teigimu, laikančiųjų konstrukcijų ir pamatų problemos išryškėjo po valstybės remtos modernizacijos darbų. Bendrija nurodo, kad avarinę situaciją lėmė netinkami sprendimai įrengiant geoterminę šildymo sistemą, kai gręžiniai galėjo pažeisti gruntą.

    Šiuo metu bendrija savo teises gina teisme: pateiktas civilinis ieškinys generaliniam rangovui UAB „Rainių statyba“. Bendrija siekia įrodyti, kad žala atsirado dėl neteisėtos ūkinės veiklos ir aplaidumo, o atsakomybė turi tekti darbų vykdytojams ir kitiems proceso dalyviams.

    Keliami klausimai dėl leidimų

    Bendrija taip pat kelia klausimus dėl projektavimo ir leidimų, susijusių su geoterminiais gręžiniais. Gyventojai tvirtina, kad renovacijos dokumentuose turėjo būti aiškiai įvertintos darbų rizikos, o sprendimai privalėjo atitikti reikalavimus, taikomus darbams žemės gelmėse.

    Kaip teigiama kreipimesi, savivaldybė, išduodama statybos leidimą modernizacijai, turėjo įsitikinti, ar visi rangovai ir projektuotojai turi reikalingas teises bei kompetencijas. Dėl to bendrija prašo ne tik finansinės pagalbos, bet ir aiškesnio institucijų vaidmens sprendžiant avarinių renovacijos pasekmių klausimus.

    Gyventojai sako nepajėgiantys sumokėti

    Gyventojai nurodo, kad deformacijų ir pažeidimų sutvarkymo kaina, pagal jų turimus skaičiavimus, yra apie 1,5 karto didesnė nei pirminė renovacijos kaina. Dėl to, pasak bendrijos, tokių sumų padengimas iš gyventojų lėšų yra praktiškai neįmanomas.

    Bendrija akcentuoja ir socialinį aspektą: vidutinis namo savininkų amžius siekia apie 62 metus, o reikšminga dalis gyventojų yra pensinio amžiaus. Bendrijos teigimu, jie neturi finansinių galimybių iš anksto apmokėti avarinių darbų ir tik po to tikėtis išieškojimo teisme.

    „Prašome skubiai rasti teisinį ir finansinį sprendimą avansiniam finansavimui, nes delsimas gali baigtis tragedija“, – sakė bendrijos pirmininkė Irena Sketrienė.

    Aplinkos ministerijai ir kitoms institucijoms gyventojai kelia klausimą, kaip praktikoje turėtų būti sprendžiamos situacijos, kai po valstybės remtų modernizacijos darbų atsiranda avarinė grėsmė. Bendrija tikisi, kad bus rastas modelis, leidžiantis užtikrinti gyventojų saugumą nelaukiant ilgų teisminių procesų pabaigos.

  • Jaunimui tvariau gyventi trukdo ne kainos: apklausa atskleidė didžiausią kliūtį

    Daugkartinė gertuvė, daiktai iš antrų rankų ar kelionė dviračiu vietoje automobilio daliai Lietuvos moksleivių jau tapo kasdienybe. Tačiau nauja apklausa rodo, kad didžiausias barjeras tvaresniems pasirinkimams dažniausiai yra ne kaina, o žinių ir aiškumo stoka.

    Bendrovės „Samsung“ užsakymu atliktame tyrime 42 proc. 14–19 metų moksleivių nurodė, kad per mažai išmano apie tvaresnius sprendimus. Dar 19 proc. pasigenda lengvai prieinamų tvarių alternatyvų, 17 proc. jas laiko nepatogiomis, o 9 proc. kaip kliūtį įvardijo kainą.

    Apklausa rodo, kad tvarūs įpročiai dažniau siejami su paprastais, kasdieniais veiksmais: pusė jaunuolių naudoja daugkartinę gertuvę ar puodelį. Trečdalis (33 proc.) rūšiuoja atliekas ir perka naudotus daiktus, o 29 proc. vietoje važiavimo automobiliu renkasi dviratį arba ėjimą pėsčiomis.

    Technologijų bendrovės „Oxylabs“ tvarumo vadovė ir programos „Solve for Tomorrow“ mentorė Urtė Karklienė atkreipia dėmesį, kad jaunimui dažnai trūksta ne bendro informacijos kiekio, o gebėjimo jį susieti su savo įpročiais. Pasak jos, žmonėms sudėtinga suprasti, kuris kasdienis pokytis turi didžiausią realų poveikį.

    „Daug kalbame apie klimato kaitą ir tvarumo svarbą, bet sunkiausia didelį ir sudėtingą reiškinį paversti kasdieniais, suprantamais pasirinkimais. Mums trūksta ne informacijos, o gebėjimo ją paversti aiškiais veiksmais“, – sakė U. Karklienė.

    Kaip tvarumą paversti įpročiu

    Pasak specialistės, norint gyventi tvariau nebūtina vienu metu keisti viso gyvenimo būdo. Praktinis kelias dažniausiai prasideda nuo sričių, kuriose sprendimus darome kasdien: judėjimo, mitybos, pirkinių, energijos vartojimo ir maisto atliekų mažinimo.

    U. Karklienė pabrėžia, kad reikšmingiausi pokyčiai dažnai būna tie, kurie kartojasi nuolat ir apima didesnę gyvenimo dalį. Reguliarus vaikščiojimas, važiavimas dviračiu, mažesnis maisto švaistymas ar ilgesnis jau turimų daiktų naudojimas per metus gali turėti didesnį efektą nei pavienis sprendimas.

    Vienas iš būdų įtvirtinti pokytį – pasirinkti asmeninį iššūkį, pavyzdžiui, tam tikrą laiką nepirkti naujų daiktų, išskyrus būtiniausius. Tokie eksperimentai, anot jos, padeda sustoti prieš perkant ir įvertinti, ar daikto tikrai reikia, ar galima pasiskolinti, pataisyti arba įsigyti naudotą.

    „Tvarūs įpročiai niekuo nesiskiria nuo kitų: verta pradėti nuo vieno pokyčio ir tik jam tapus automatiniu imtis kito. Taip tvaresni sprendimai ilgainiui tampa ne papildoma užduotimi, o įprastu pasirinkimu“, – sakė U. Karklienė.

    Technologijos ir DI: nuo įpročių iki poveikio

    Apklausa taip pat rodo, kad technologijos jaunimui gali būti praktinė pagalba: 38 proc. naudojasi viešojo transporto programėlėmis, 31 proc. naudotų daiktų pardavimo programėlėmis, o 11 proc. pasitelkia išmaniąsias energijos taupymo priemones namuose. Vis dėlto 37 proc. nurodė tvarumui skirtų technologijų nenaudojantys.

    Specialistės teigimu, skaitmeniniai įrankiai vis dažniau padeda ne tik atlikti veiksmą, bet ir suprasti jo kainą aplinkai. Tam pasitarnauja anglies pėdsako ar ekologinio poveikio skaičiuoklės, kurios leidžia palyginti skirtingus scenarijus, pavyzdžiui, kiek pasikeistų poveikis dažniau renkantis dviratį ar sumažinus mėsos vartojimą.

    Tokius skaičiavimus gali palengvinti ir DI sprendimai, kai jie naudojami personalizuotoms rekomendacijoms, energijos vartojimo analizei ar kelionių planavimui. Tačiau specialistai pabrėžia, kad svarbiausia yra ne pati technologija, o žmogaus sprendimas ir nuoseklumas, o rezultatus lemia įpročių pokyčių mastas ir trukmė.

    Ką parodė apklausa

    Tyrimą bendrovės „Samsung“ užsakymu 2026 metais rugpjūtį Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje atliko tyrimų bendrovė „Norstat“. Apklausė 949 14–19 metų jaunuolius, iš jų 320 Lietuvoje.

    Tyrime analizuoti jaunuolių skaitmeniniai ir socialinių tinklų naudojimo įpročiai, požiūris į technologijas, fizinį aktyvumą ir tvarumą. Rezultatai rodo, kad tvarumo tema jaunimui svarbi, tačiau sprendimams dažnai pritrūksta aiškumo, konkrečių pavyzdžių ir suprantamo ryšio su kasdieniais veiksmais.

  • Energija brangsta, bet išeitis yra: iki 70 mln. eurų tvarioms investicijoms su EIF garantija

    Augančios degalų ir šilumos kainos verčia tiek gyventojus, tiek verslą iš naujo skaičiuoti išlaidas ir ieškoti sprendimų, kurie leistų sumažinti priklausomybę nuo brangių energijos išteklių. Energetikos rinkoje kainas toliau veikia importuojamo kuro svyravimai, tinklų paslaugų kaštai ir sezoniškumas, todėl investicijos į efektyvumą daugeliui tampa ne prabanga, o finansine būtinybe.

    Didėjant sąnaudoms, vis dažniau renkamasi atsinaujinančios energetikos projektus, pastatų modernizavimą ar mažiau taršų transportą. Tokie sprendimai paprastai reikalauja pradinių investicijų, tačiau gali stabilizuoti mėnesines išlaidas ilgesniam laikui ir sumažinti kainų šokų riziką šildymo ar transporto sezono piko metu.

    Taupyti skatina ne tik aplinkosauga

    Lietuvos energetikos agentūros užsakymu 2026 metais atlikta gyventojų energijos vartojimo įpročių apklausa rodo, kad energiją bent kartais taupo 92 proc. respondentų. Pagrindinė motyvacija išlieka finansinė: 88 proc. apklaustųjų nurodo, kad energiją taupo siekdami sumažinti išlaidas.

    Praktikoje tai reiškia didesnį susidomėjimą sprendimais, kurie leidžia pagaminti dalį energijos patiems, efektyviau ją naudoti arba mažinti nuostolius. Rinkoje pastaraisiais metais ryškėja tendencija derinti kelias priemones iš karto, pavyzdžiui, saulės elektrinę su energijos kaupikliu ir šilumos siurbliu, kad būtų lengviau išnaudoti pagamintą elektrą ir sumažinti tinklo elektros poreikį.

    Kokia parama ir kam ji skirta?

    Finansavimui tvariems projektams gali būti pasitelkiamas „Kreda“ grupės kredito unijų finansavimas su Europos investicijų fondo „InvestEU“ garantija. Pagal su fondu pasirašytą susitarimą naujiems investiciniams projektams iš viso numatyta iki 70 mln. eurų.

    Gyventojams kredito unijose vienam projektui gali būti suteikiamas iki 50 000 eurų finansavimas, skirtas saulės elektrinėms, šilumos siurbliams, energijos kaupikliams, individualaus namo renovacijai ar elektromobiliui įsigyti. Verslui galimybių spektras platesnis ir apima tiek energijos gamybą, tiek vartojimo mažinimą, pavyzdžiui, gamybos elektrifikavimą, pastatų modernizavimą, šilumos atgavimo sprendimus ar energiją taupančios įrangos diegimą.

    „Investicijos į energijos vartojimo efektyvumą šiandien turi labai konkretų ekonominį pagrindą, nes jos gali sumažinti kasdienes namų ūkių ir įmonių išlaidas. Siekiame, kad tokios galimybės būtų prieinamos ne tik didelėms bendrovėms, bet ir mažesniam verslui bei regionų gyventojams“, – sakė Jungtinės centrinės kredito unijos verslo plėtros vadovas Ramūnas Kutelis.

    Kaip veikia EIF garantija?

    Europos investicijų fondo garantija veikia kaip paskolos užtikrinimo priemonė, kuri gali padėti padengti dalį trūkstamo užstato. Tai aktualu tais atvejais, kai projektas ekonomiškai pagrįstas, tačiau paskolos gavėjas neturi pakankamai įkeičiamo turto arba nori jo neįšaldyti ilgam laikui.

    Finansavimas su garantija gali būti prieinamas fiziniams asmenims, mažoms ir vidutinėms įmonėms bei vidutinės kapitalizacijos įmonėms, kuriose dirba nuo 250 iki 499 darbuotojų. Garantijos dalis priklauso nuo projekto ir registracijos vietos: fiziniams asmenims gali būti taikoma 30–80 proc. garantija, Vilniuje ir Vilniaus regione veikiančioms mažoms ir vidutinėms įmonėms – 30–70 proc., o regionuose veikiančioms įmonėms – iki 80 proc.

    Ekspertai pabrėžia, kad prieš priimant sprendimą dėl investicijų verta įvertinti ne tik įrangos kainą, bet ir visą projekto ekonomiką: prognozuojamą energijos suvartojimą, pastato šilumines savybes, atsiperkamumo laiką bei galimas priežiūros sąnaudas. Dėl to praktikoje vis dažniau pradedama nuo energijos vartojimo audito arba bent jau detalesnio suvartojimo profilio įvertinimo, ypač verslo objektuose.

  • Savižudybių mažiau, bet kančia niekur nedingo: ko trūksta po krizės ir kodėl vyrai vis dar rizikoje?

    Lietuvoje savižudybių skaičius per pastaruosius dešimtmečius smarkiai sumažėjo, tačiau tai nereiškia, kad mažėja ir žmonių kančia. Specialistai pabrėžia, kad didžiausias iššūkis šiandien yra ne tik suvaldyti ūmią krizę, bet ir užtikrinti, kad žmogus po jos neliktų vienas.

    Vilniaus miesto savižudybių prevencijos koordinatorė Goda Nausėdaitė sako, kad dažniausiai žmogus, atsidūręs savižudybės rizikoje, į sistemą patenka per skubią pagalbą ar ligoninę. Tačiau tikroji rizika išlieka ir vėliau, kai tenka grįžti į tą pačią kasdienybę, kurioje problemos dažnai būna neišspręstos.

    Skaičiai gerėja, bet rizika išlieka

    Higienos instituto duomenys rodo, kad nuo laikotarpio, kai Lietuvoje 100 000 gyventojų tekdavo daugiau nei 40 savižudybių, rodiklis sumažėjo daugiau nei perpus. Vis dėlto pagal Eurostato duomenis Lietuva pastaraisiais metais išlieka tarp pirmaujančių Europos Sąjungos valstybių pagal savižudybių rodiklį.

    Tuo pačiu fiksuojama ir kita tendencija: registruojamų mėginimų nusižudyti skaičius gali augti net tada, kai savižudybių mažėja. Pasak specialistų, tai nebūtinai bloga žinia, nes augimą iš dalies gali lemti mažėjanti stigma, geresnis rizikos ženklų atpažinimas ir tikslesnis atvejų registravimas.

    „Mažėjantis savižudybių skaičius yra svarbus pokytis, tačiau jis savaime nereiškia, kad mažėja žmonių kančia“, – sakė Goda Nausėdaitė.

    Didžiausia spraga po ūmios krizės

    Pasak koordinatorės, pažeidžiamiausias laikotarpis dažnai būna jau po hospitalizacijos, kai žmogus išleidžiamas namo. Būtent tada išlieka didesnė pakartotinių bandymų rizika, o pagalbos tęstinumas tampa kritiškai svarbus.

    Vilniuje taikomas reagavimo į savižudybės grėsmę algoritmas numato, kad po pirminio rizikos įvertinimo turi būti sudaromas savisaugos planas, o informacija apie suteiktą pagalbą perduodama psichikos sveikatos centrui. Ten žmogų gali perimti atvejo vadybininkas, kuris padeda užsiregistruoti pas specialistus ir seka, ar pagalba realiai pasiekė žmogų.

    „Pagalba žmogui neturi baigtis išėjus pro įstaigos duris. Pagalbos tęstinumu turi būti pasirūpinta dar prieš žmogų išrašant“, – sakė Goda Nausėdaitė.

    Kodėl sunkiausia pasiekti vyrus?

    Higienos instituto duomenimis, 2024 metais iš 566 nusižudžiusių žmonių 461 buvo vyrai, tai sudaro apie keturis penktadalius visų atvejų. Specialistai šią situaciją sieja su vadinamuoju lyčių paradoksu: moterys dažniau praneša apie mintis ar mėginimus nusižudyti, o vyrai dažniau miršta dėl savižudybės.

    Pasak koordinatorės, dalis vyrų nuo vaikystės mokomi neparodyti silpnumo ir sunkumus spręsti vieni. Dėl to emociniai sunkumai gali reikštis ne atviru kalbėjimu, o pykčiu, užsidarymu, persidirbimu ar žalingais įpročiais, o aplinkiniai dažnai mato tik pasikeitusį elgesį, bet ne jo priežastį.

    „Kartais svarbu nelaukti, kol žmogus pats pasakys turintis minčių nusiudyti, bet tiesiai paklausti apie savižudybę. Tai sunku ir artimiesiems, ir specialistams, tačiau toks klausimas gali išgelbėti gyvybę“, – sakė Goda Nausėdaitė.

    Kur kreiptis pagalbos dabar

    Pagalbos galima kreiptis į Vilties liniją telefonu 116 123, o į Jaunimo liniją telefonu 8 800 28 888, abi linijos veikia visą parą. Vaikų linijos numeris yra 116 111, Pagalbos moterims linijos numeris yra 8 800 66 366.

    Jeigu grėsmė yra ūmi ir reikia skubios pagalbos, būtina skambinti telefonu 112. Specialistai pabrėžia, kad net ir vienas pokalbis gali tapti lūžio tašku, o kreiptis pagalbos verta dar iki tol, kol situacija atrodo nebepakeliama.

  • 2027-ieji artėja: savivaldybėms perduodama žemės reforma – NŽT įvardijo svarbiausias klaidas

    Nuo 2027 metų sausio 1 dienos savivaldybėms bus perduota svarbi žemės reformos dalis – žemėtvarkos projektų organizavimas. Artėjant pokyčiui, Nacionalinė žemės tarnyba surengė savivaldybių atstovams praktinį seminarą apie tai, kaip planuoti darbus ir išvengti klaidų rengiant projektus.

    Seminare daugiausia dėmesio skirta ne teorijai, o visam procesui nuo starto iki įgyvendinimo: kaip priimami sprendimai, kaip parengiami sprendiniai, kaip jie viešinami ir derinami, kaip atliekama kontrolė bei užtikrinamas realus projektų įgyvendinimas vietovėje.

    Kas keisis nuo 2027 metų

    Pagal numatomą tvarką savivaldybės tvirtins žemės reformos projektams rengti parinktų teritorijų ribas ir projektų parengimo terminus. Šiuos sprendimus priims savivaldybės meras arba jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius, o savivaldybės taip pat tvirtins su institucijomis suderintus ir NŽT patikrintus projektus.

    Keisis ir darbų pirkimo organizavimas. Jei iki šiol projektų rengimo ir įgyvendinimo paslaugų konkursus organizuodavo NŽT, nuo 2027 metų tai Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka darys savivaldybių administracijos, todėl didesnė atsakomybė teks vietos lygmens planavimui ir kompetencijoms.

    Iki 2026 metų gruodžio 31 dienos pradėti, bet dar nebaigti rengti ar nepatvirtinti projektai bus užbaigiami pagal iki tos dienos galiojusią tvarką. Projektas laikomas pradėtu, kai priimamas NŽT įsakymas dėl teritorijos patvirtinimo žemėtvarkos projektui rengti.

    Nuo sprendinių iki realių darbų

    NŽT atkreipė dėmesį, kad savivaldybėms neužteks tik patvirtinti projektą dokumentuose. Ne mažiau svarbus etapas bus įgyvendinimas: sklypų ženklinimas vietovėje, kadastriniai matavimai, kadastro duomenų bylų parengimas ir duomenų įrašymas į Nekilnojamojo turto registrų informacinę sistemą.

    Ypač svarbus terminas siejamas su valstybinės žemės sklypų nuoma ar pardavimu: jei reikalingi veiksmai neatliekami per 6 mėnesius, asmenys gali netekti galimybės pirkti arba nuomotis žemės ūkio paskirties žemę. Dėl to savivaldybėms teks užtikrinti, kad procesai judėtų laiku ir būtų aiškiai prižiūrimi.

    Apimtys didelės, klaidos brangios

    NŽT duomenimis, Lietuvoje yra 1 290 kadastro vietovių, o skirtingose savivaldybėse jų skaičius svyruoja nuo 8 iki 37. Tai reiškia, kad kai kur žemėtvarkos projektų apimtis bus epizodinė, o kitur taps nuolatine didelės apimties administracine užduotimi.

    Vien 2025 metais NŽT patvirtino 1 041 žemės reformos žemėtvarkos projektą. Iki 2026 metų rugsėjo 1 dienos buvo patvirtinti dar 459 projektai, o pradėtų rengti projektų skaičius siekė 820, todėl perdavimo laikotarpis sutaps su intensyviu darbų tempu.

    Seminare pabrėžta, kad sklandžiam perėjimui lemiami bus nuoseklus planavimas, terminų kontrolė, kokybiškas duomenų tvarkymas ir kasdienis bendradarbiavimas su projektų rengėjais, institucijomis bei pareiškėjais. NŽT akcentavo, kad savivaldybės turės aktyviai vykdyti užsakytų darbų kontrolę ir laiku atnaujinti laisvos žemės fondo duomenis.

    Pasak NŽT, tikslas iki 2027 metų yra ne tik formaliai perduoti funkciją, bet ir užtikrinti, kad savivaldybės startuotų pasirengusios praktiškai: suprastų projektų rengimo logiką, viešinimo ir derinimo reikalavimus bei gebėtų valdyti rangovus ir terminus.

  • 8 mlrd. žingsnių per mėnesį: #BEACTIVE pribloškė rezultatais, Kaunas aplenkė Vilnių

    Per rugsėjį Europos sporto savaitės #BEACTIVE žingsnių iššūkiuose Lietuvoje užfiksuota daugiau nei 8 039 098 914 žingsnių. Tai beveik pusantro karto daugiau, nei buvo planuota iš anksto, o prie skirtingų iniciatyvų prisijungė 36 661 dalyvis.

    Iššūkius rugsėjo 1–30 dienomis koordinavo asociacija „Sportas visiems“, kvietusi gyventojus rinktis įvairius formatus. Dalyviai galėjo varžytis individualiai, atstovaudami miestams, mokykloms ir universitetams, organizacijoms arba prisijungti prie dviračių iššūkio.

    Organizatorių skaičiavimu, pirminis tikslas siekė 5,6 mlrd. žingsnių, tačiau rezultatas buvo viršytas 44 proc. Kartu su dviračių iššūkiu dalyviai įveikė daugiau kaip 5,8 mln. kilometrų, o simbolinis palyginimas prilygintas 162 kelionėms aplink Žemę.

    Aktyviausi buvo mokiniai ir studentai

    Daugiausia dalyvių pritraukė mokyklų ir universitetų ėjimo iššūkis: jame dalyvavo 12 452 žmonės, subūrę 865 komandas. Šioje kategorijoje iš viso surinkta daugiau nei 2,23 mlrd. žingsnių.

    Pirmąją vietą užėmė Vilniaus savivaldybės Grigiškių „Šviesos“ gimnazija, antrąją – Šiaulių „Romuvos“ gimnazija, trečiąją – Vilniaus universitetas. Organizatoriai pabrėžia, kad tokie rezultatai rodo augantį bendruomenių įsitraukimą į fizinio aktyvumo iniciatyvas.

    Miestų iššūkyje šiemet ryškiausiai išsiskyrė Kaunas, nedidele persvara aplenkęs Vilnių. Kauno komanda surinko 257 486 031 žingsnį, Vilnius – 255 823 463, o trečioje vietoje liko Klaipėda su daugiau nei 137 mln. žingsnių.

    Nuo individualių rekordų iki organizacijų

    Individualiame ėjimo iššūkyje dalyvavo 8 442 žmonės, bendrai surinkę daugiau nei 2,22 mlrd. žingsnių. Daugiausia per mėnesį nuėjo Ramūnas Šerpatauskas – 2 318 857 žingsnius.

    Organizacijų ir bendruomenių kategorijoje varžėsi 5 971 žmogus ir 558 komandos, o bendras rezultatas viršijo 1,34 mlrd. žingsnių. Pirmąją vietą čia užėmė komanda „(Ne) Blondinės“, antrąją – Giraitės bendruomenė, trečiąją – PK „Vardan Šilalės krašto“.

    Prie iniciatyvos prisijungė ir dviračių mėgėjai: 1 097 dalyviai per mėnesį numynė 61 573 kilometrus. Tai 37 proc. daugiau nei pradinis 45 000 kilometrų tikslas, o daugiausia numynė Lukas Skikas – beveik 1 928 kilometrus.

    Kodėl tokios iniciatyvos svarbios?

    Visuomenės sveikatos specialistai nuosekliai pabrėžia, kad reguliarus ėjimas ir kita fizinė veikla mažina širdies ir kraujagyslių ligų, 2 tipo diabeto bei ankstyvo mirtingumo riziką. Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijose suaugusiesiems nurodoma siekti bent 150–300 minučių vidutinio intensyvumo fizinio aktyvumo per savaitę, o vaikams ir paaugliams – vidutiniškai 60 minučių kasdien.

    Tokie iššūkiai ypač veikia per įprotį ir socialinį paskatinimą, nes dalyviai mato savo progresą ir lygina rezultatus komandoje. Praktikoje tai dažnai padeda žmonėms daugiau judėti kasdienėse situacijose: renkantis laiptus vietoj lifto, trumpas keliones įveikiant pėsčiomis ar planuojant aktyvias pertraukas.

    „Labiausiai džiugina tai, kiek daug žmonių įsitraukė ir kiek skirtingų bendruomenių pavyko suburti. Tokie rezultatai parodo, kad judėjimas gali tapti natūralia kasdienybės dalimi ir kartu suvienyti žmones“, – sakė asociacijos „Sportas visiems“ vykdomoji direktorė Germantė Bartkutė.

    Pasibaigus rugsėjo iššūkiams, dalyviai gavo skaitmeninius #BEACTIVE diplomus su asmeniniais rezultatais. Daugiausia žingsnių savo kategorijose surinkusios komandos lapkričio 12 dieną kviečiamos į apdovanojimų ceremoniją Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje.

    Europos sporto savaitė #BEACTIVE yra Europos Komisijos iniciatyva, skatinanti žmones būti fiziškai aktyvius ir atrasti sau tinkamą judėjimo būdą. Nacionalinis koordinatorius Lietuvoje – asociacija „Sportas visiems“.

  • Šviesolaidis prie pat namų, bet interneto nėra: Gitanas Nausėda siūlo finansuoti paskutinę mylią

    Molėtų rajone maždaug pusė namų ūkių nuo šviesolaidžio linijos yra nutolę tik 50–500 metrų, tačiau realiai prie itin spartaus ryšio prijungta apie 15 proc. būstų. Tokius duomenis pateikė Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT), pabrėždama, kad problema slypi ne tik infrastruktūros trūkume, bet ir prijungimo kainoje bei procedūrose.

    RRT vertinimu, vadinamoji paskutinė mylia, paskutinė tinklo atkarpa iki konkretaus namo, daugeliui gyventojų tampa neįveikiama dėl kabelio tiesimo darbų, suderinimų ir finansinės naštos. Tarnyba siūlo sprendimą, kuris leistų greičiau panaudoti jau nutiestą infrastruktūrą ir mažinti skaitmeninę atskirtį regionuose.

    Valstybės parama paskutinei myliai

    Diskusijos dėl paramos mechanizmo buvo iškeltos renginyje projekto „Nė vienas nėra pamirštas“ kontekste. RRT pirmininkė Jūratė Šovienė akcentavo, kad vien faktas, jog šviesolaidis nutiestas netoli, dar nereiškia, kad gyventojai gali juo pasinaudoti be papildomos pagalbos.

    „Ar galime tikrai tikėtis, kad visi gyventojai be jokios paramos bus pajėgūs susitvarkyti leidimus ir susimokėti už tuos paskutinius kelis šimtus metrų?“, – sakė Jūratė Šovienė.

    Valstybės įsitraukimą kaip neišvengiamą siūlo ir projekto globėjas, prezidentas Gitanas Nausėda. Jo teigimu, komerciniams operatoriams kabelį tiesti iki pavienių ir atokesnių sodybų dažnai neapsimoka, todėl be viešosios paramos dalis gyventojų lieka už borto.

    „Šioje vietoje sunku išvengti valstybės įsikišimo. Galėtų būti siūloma finansinė parama, kad daugiau gyventojų pasiektų paskutinės mylios kabelius, o ten, kur šviesolaidinio tinklo plėtra ribota, papildomą duomenų spartą ir aprėptį turėtų užtikrinti papildomi mobiliojo ryšio bokštai“, – sakė Gitanas Nausėda.

    RRT taip pat siūlo svarstyti galimybę prijungimus finansuoti panaudojant lėšas, gaunamas iš radijo dažnių aukcionų. Tokia praktika dalyje Europos šalių laikoma logiška, nes dažnių ištekliai yra riboti, o surinktos pajamos gali būti grąžinamos visuomenei per ryšio prieinamumo didinimą.

    Ne tik kabelis, bet ir leidimai

    Kita ryšių plėtros kliūtis yra administracinės procedūros, kurios, pasak diskusijos dalyvių, neretai trunka ilgiau nei patys statybos darbai. RRT nurodo, kad bazinei stočiai su bokštu pastatyti kai kuriais atvejais gali prireikti iki dvejų metų, o didelę laiko dalį suvalgo derinimai.

    Ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas teigė, kad planuoja su suinteresuotomis pusėmis peržiūrėti, kur stringa procesai. Jo teigimu, tokie terminai yra neproporcingi, ypač kai ryšys regionuose tampa būtina sąlyga darbui, švietimui ir verslui.

    „Dveji su puse metų procedūroms – tai yra tikrai nenormalu“, – sakė Edvinas Grikšas.

    Susisiekimo ministras Juras Taminskas pabrėžė, kad ryšio infrastruktūros plėtra turi būti derinama su atsparumu ekstremalioms situacijoms. Jo teigimu, ryšio sutrikimai daro tiesioginę įtaką kasdienėms paslaugoms, nuo atsiskaitymų iki siuntų savitarnos terminalų veikimo.

    „Ryšys nėra vien tik žmogaus planšetė ar mobilusis telefonas. Ryšys – tai ir galimybė nusipirkti maisto produktų“, – sakė Juras Taminskas.

    Skaitmeninė atskirtis ir įgūdžiai

    RRT akcentuoja, kad skaitmeninė atskirtis nėra vien techninis klausimas, ji susijusi ir su žmonių gebėjimu naudotis paslaugomis. Tarnybos pateiktais duomenimis, bent bazinius skaitmeninius gebėjimus turi tik apie ketvirtadalis 55–74 metų Lietuvos gyventojų, o tai riboja galimybes naudotis e. paslaugomis net ir esant ryšiui.

    „Turime dvi paskutines mylias: viena – nuo tinklo iki namų, kita – nuo technologijos iki žmogaus gebėjimo ja pasinaudoti“, – sakė Jūratė Šovienė.

    Projekto „Nė vienas nėra pamirštas“ dalyviai pabrėžė bibliotekų ir vietos bendruomenių vaidmenį, kai reikia nuolatinės pagalbos žmonėms, kuriems neužtenka vienkartinių mokymų. Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacijos prezidentė Danguolė Abazoriuvienė siūlė svarstyti valstybės finansuojamą skaitmeninio konsultanto pareigybę bibliotekose.

    „O kodėl negali priimti tokio politinio sprendimo ir padaryti skaitmeninio konsultanto valstybės deleguotą apmokamą pareigybę? Tai būtų tikrai didelė paskata“, – sakė Danguolė Abazoriuvienė.

    RRT duomenimis, šiemet projekto skaitmeninio raštingumo pamokose dalyvavo 45 tūkst. senjorų, o skaitmeniniai ambasadoriai savarankiškai padėjo dar 11 tūkst. žmonių. Diskusijoje pabrėžta, kad ryšio prieinamumo didinimas ir skaitmeninių įgūdžių stiprinimas turi vykti lygiagrečiai, kitaip dalis visuomenės vis tiek liks nuošalyje.