CP v2

Blog

  • Kova dėl TAP finišo tiesiojoje: „Air France-KLM“ ir „Lufthansa“ pateikė galutinius siūlymus

    Kova dėl TAP finišo tiesiojoje: „Air France-KLM“ ir „Lufthansa“ pateikė galutinius siūlymus

    Portugalijoje artėja prie pabaigos svarbus TAP Air Portugal privatizavimo etapas: „Air France-KLM“ ir „Lufthansa“ pateikė galutinius pasiūlymus įsigyti 44,9 proc. nacionalinio vežėjo akcijų paketą. Taip uždaroma siūlymų teikimo fazė, o sprendimą dėl nugalėtojo priims šalies Vyriausybė.

    Valstybės turto valdytoja Parpública pranešė, kad dabar rengs aprašomąją ataskaitą apie dviejų kandidatų pateiktus patobulinimus. Dokumente bus vertinamas bendras pasiūlymų patrauklumas, o išvada perduota už finansus ir oro transportą atsakingiems Vyriausybės nariams.

    Portugalijos infrastruktūros ir būsto ministras Miguelis Pinto Luzas anksčiau yra sakęs, kad po galutinių pasiūlymų gavimo Vyriausybė turės 15 dienų apsispręsti dėl tolimesnių žingsnių. Vis dėlto tai dar nėra galutinis sandorio taškas, nes procedūrai reikės papildomų formalių sprendimų.

    Kas bus vertinama pasiūlymuose

    Galutiniai pasiūlymai apibrėžia finansines ir strategines sąlygas, kuriomis būtų įsigyjama TAP dalis. Vertinime numatoma atsižvelgti į investicijų planus, laivyno plėtros kryptį, įsipareigojimus techninės priežiūros srityje, tvarių degalų naudojimo tikslus ir darbo įsipareigojimų laikymąsi.

    Tokie kriterijai atspindi pastarųjų metų tendenciją Europos aviacijoje, kai valstybės, parduodamos strateginius aktyvus, siekia ne tik kainos, bet ir ilgalaikių garantijų dėl maršrutų, darbo vietų bei nacionalinio susisiekimo. TAP atveju tai ypač aktualu dėl Portugalijos ryšių su Europa ir už Atlanto esančiomis rinkomis.

    „Air France-KLM“ akcentuoja Lisaboną

    „Air France-KLM“ pareiškė, kad pateikė galutinį pasiūlymą įsigyti iki 49,9 proc. TAP akcijų. Bendrovė pabrėžia išliekantį interesą ir tvirtina, kad pasiūlymas paremtas ilgalaikiu planu, kuris, jos teigimu, sustiprintų TAP pozicijas ir užtikrintų Portugalijos susisiekimą.

    „Mūsų interesas TAP šiandien yra stipresnis nei bet kada, o atnaujintas pasiūlymas, mūsų įsitikinimu, yra geriausias kelias TAP, jos darbuotojams ir klientams, taip pat Portugalijai“, – sakė „Air France-KLM“ vadovas Benjaminas Smithas.

    Grupė taip pat nurodė sieksianti stiprinti Portugalijos nacionalinį vežėją, o Lisaboną mato kaip išskirtinį „Air France-KLM“ grupės centrą Pietų Europoje. Tokia kryptis reikštų papildomą dėmesį maršrutų tinklo plėtrai ir jungčių didinimui per Lisabonos oro uostą.

    „Lufthansa“ remiasi patirtimi plėtojant tinklą

    „Lufthansa“ savo ruožtu teigia, kad pasiūlymas pagrįstas grupės patirtimi sėkmingai vystant tinklines oro linijas. Bendrovė akcentuoja, kad jos tikslas būtų padėti TAP augti, stiprinti konkurencingumą ir toliau plėtoti nacionalinio vežėjo vaidmenį.

    Galutinis sprendimas apims ir politinius, ir reguliacinius barjerus: procesui reikės Ministrų Tarybos pritarimo, taip pat Europos konkurencijos institucijų leidimo. Pastarasis etapas yra kritiškas, nes didžiųjų aviacijos grupių konsolidacija dažnai vertinama per konkurencijos ribojimo ir maršrutų kontrolės prizmę.

    Privatizavimo schemoje numatyta ir 5 proc. akcijų dalis, rezervuota darbuotojams. Jei ši dalis nebūtų išpirkta, likęs paketas galėtų būti pasiūlytas pasirinktam investuotojui pagal nustatytas sąlygas.

  • Trumpas paskelbė apie 176 mlrd. eurų planą: Pietų Korėja skuba stabdyti lūkesčius

    Trumpas paskelbė apie 176 mlrd. eurų planą: Pietų Korėja skuba stabdyti lūkesčius

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė apie planuojamas Pietų Korėjos investicijas į JAV energetikos projektus, kurių bendra vertė siektų apie 176 mlrd. eurų. Tarp įvardytų krypčių – suskystintų gamtinių dujų projektas Aliaskoje ir dujomis kūrenama elektrinė Teksase, tačiau Seulas pabrėžia, kad dalis sprendimų dar nepriimti.

    Pagal Trumpo viešai pristatytą planą, vien Aliaskos SGD projektui būtų numatyta apie 48 mlrd. eurų. Vis dėlto Pietų Korėjos institucijos nurodė, kad šiuo metu nėra galutinio sutarimo nei dėl investavimo, nei dėl galimos sumos, o bet koks sprendimas turėtų atitikti šalies teisines procedūras.

    Kas žadama Aliaskoje ir Teksase

    Aliaskos projektas apimtų maždaug 1 300 kilometrų dujotiekį nuo Šiaurinio šlaito iki suskystinimo ir eksporto infrastruktūros netoli Ankoridžo. Tokio tipo projektų ekonomika paprastai priklauso nuo ilgalaikių pirkimo sutarčių, finansavimo kainos, statybos terminų ir reguliavimo, todėl Seulas akcentuoja komercinį gyvybingumą.

    Tuo pat metu JAV administracija pranešė apie Teksase planuojamą dujomis kūrenamą elektrinę, kurios vertė siektų apie 20 mlrd. eurų. Skelbiama, kad jos generavimo galia būtų 6 472 megavatai, o elektra būtų tiekiama greta įsikuriantiems duomenų centrams, kurių paklausa JAV sparčiai auga dėl debesijos paslaugų ir DI infrastruktūros plėtros.

    „Joks sprendimas dėl investavimo į Aliaskos projektą ar galimos investicijų apimties dar nepriimtas“, – teigiama Pietų Korėjos prekybos ministerijos pozicijoje.

    Prekybos susitarimo fonas ir papildomi pažadai

    Šie pareiškimai pasirodė platesniame JAV ir Pietų Korėjos ekonominių derybų kontekste. Anksčiau skelbta, kad pagal 2025 metais pasiektą prekybos susitarimą Pietų Korėja yra įsipareigojusi didinti investicijas Jungtinėse Valstijose ir plėsti JAV energijos išteklių pirkimą, o importui iš Pietų Korėjos būtų taikomi 15 proc. tarifai.

    Trumpas taip pat kalbėjo apie didelės apimties branduolinės energetikos programą Jungtinėse Valstijose, pagal kurią būtų statomi aštuoni dideli reaktoriai. Pietų Korėjos pusė nurodo, kad ir šis planas būtų vertinamas atskirai, reaktorių lygiu, pirmiausia tikrinant komercinį pagrįstumą ir nacionalinį interesą.

    Didžiausia rizika – žmonių trūkumas

    Net ir turint politinį palaikymą, tokio masto energetikos infrastruktūros plėtra susiduria su praktiniais ribojimais. JAV vis dažniau įvardijama kvalifikuotų specialistų stoka statybų, suvirinimo, elektros, vamzdynų ir pramoninės priežiūros sektoriuose, o tai gali ilginti projektų terminus ir didinti jų kainą.

    Naujausiose sektoriaus analizėse pabrėžiama, kad iki 2035 metų Jungtinėms Valstijoms kasmet gali reikėti užpildyti apie 1,7 mln. kvalifikuotų amatų darbo vietų. Vertinimuose taip pat nurodoma, kad esamos mokymo programos parengia mažiau specialistų, nei rinkai reikia, todėl investicijų „butelio kakliuku“ tampa ne kapitalas, o darbo jėga.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad dujų infrastruktūros projektų patrauklumą lems ir pasaulinės dujų kainos, ir Azijos pirkėjų pasirengimas pasirašyti ilgalaikes sutartis. Pietų Korėjai tai ypač svarbu, nes sprendimai dėl importo struktūros paprastai derinami su energetinio saugumo, pramonės konkurencingumo ir klimato politikos tikslais.

  • Iraną supurtęs karas smogė Europai: kai kur 50 litrų bakui reikia net 15,4 proc. algos

    Iraną supurtęs karas smogė Europai: kai kur 50 litrų bakui reikia net 15,4 proc. algos

    Degalų kainų šuolis Europoje po karo eskalacijos Irano regione vis aiškiau atsispindi gyventojų piniginėse. Kai kuriose šalyse 50 litrų dyzelino bako pripildymas jau sudaro dviženklę dalį minimalų atlyginimą gaunančio žmogaus mėnesio pajamų.

    Pagal Europos Komisijos skelbiamą ES savaitinį naftos biuletenį, vidutinės vartotojams taikomos kainos ES per kelis mėnesius išaugo reikšmingai. Skaičiuojama, kad benzino vidutinė litro kaina pakilo iki maždaug 2,092 euro, o dyzelino – iki 2,226 euro.

    Toks brangimas ypač jautriai paliečia mažas pajamas gaunančius namų ūkius, nes didesnę biudžeto dalį jie skiria būtinoms išlaidoms. Europos profesinių sąjungų instituto vyresnysis tyrėjas Torstenas Mülleris pabrėžia, kad transporto kaštai žemesnių pajamų grupėms tampa neproporcingai dideli.

    „Mažesnes pajamas gaunantys žmonės didesnę savo pajamų dalį išleidžia būtiniausioms reikmėms, tokioms kaip būstas, maistas ir transportas“, – sakė Torstenas Mülleris.

    Kur bakas kainuoja brangiausiai?

    Skirtingose Europos valstybėse 50 litrų bako kaina, lyginant su minimaliu mėnesio atlyginimu, skiriasi kardinaliai. Pavyzdžiui, Bulgarijoje 50 litrų dyzelino bakui gali prireikti apie 15,4 proc. minimalios mėnesio algos, kai Liuksemburge – apie 3,8 proc.

    Panaši tendencija matoma ir benzino segmente: dalyje šalių minimalų atlyginimą gaunantys žmonės turi skirti daugiau nei 10 proc. mėnesio pajamų vienam 50 litrų bakui. Tarp labiausiai pažeidžiamų išlieka kai kurios Vidurio ir Rytų Europos valstybės, kur atlyginimų lygis gerokai mažesnis, o degalų kainos dažnai skiriasi tik nežymiai.

    Kodėl skirtumai tokie dideli?

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad skirtumus labiausiai lemia ne vien degalų kainos, o minimalios algos dydis. Net jei dyzelino litras Bulgarijoje kainuoja tik šiek tiek pigiau nei turtingesnėse šalyse, pajamų atotrūkis reiškia, kad reali našta gyventojui tampa gerokai didesnė.

    Skaičiuojant perkamąją galią, skirtumai taip pat išlieka: šalyse, kur pragyvenimo lygis ir atlyginimai aukštesni, minimalus atlyginimas leidžia įsigyti gerokai daugiau degalų. Dėl to, net esant panašiam kainų lygiui degalinėse, socialinis poveikis skurdesnėse valstybėse būna smarkesnis.

    Rizikos darbo rinkai ir verslui

    Europos profesinių sąjungų konfederacijos generalinė sekretorė Esther Lynch įspėja, kad degalų kainų šokas gali tapti ne tik buitine, bet ir ekonomine problema. Jos teigimu, regionuose, kur nėra patikimo viešojo transporto, žmonės gali būti priversti atsisakyti darbo vien todėl, kad kelionės į darbą tampa neįkandamos.

    „Kai vidutinė nuomos kaina jau viršija trečdalį minimalios algos, dar papildomai skirti apie 15 proc. viso atlyginimo degalams tampa tiesiog neįmanoma“, – sakė Esther Lynch.

    Analitikai pažymi, kad tokia dinamika stiprina infliacinį spaudimą ir per netiesioginius kanalus, nes brangesnis kuras didina logistikos ir paslaugų kainas. Valstybės dažniausiai reaguoja per laikinus akcizų sprendimus, paramą pažeidžiamiausiems ar viešojo transporto stiprinimą, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje problemą spręsti gali tik pajamų augimas ir didesnis energetinis atsparumas.

  • Prancūzija pristato 2027 biudžetą: 54 mlrd. eurų karpymai ir rekordinė 119 proc. skola

    Prancūzija pristato 2027 biudžetą: 54 mlrd. eurų karpymai ir rekordinė 119 proc. skola

    Biudžetas pristatomas politinės įtampos fone

    Prancūzijos vyriausybė ketvirtadienį ketina pristatyti 2027 metų valstybės biudžeto projektą, kuriuo siekiama mažinti deficitą ir stabdyti sparčiai augančią skolą. Planas gimsta sudėtingomis sąlygomis, nes parlamente nėra tvirtos valdančiosios daugumos, todėl sprendimams reikės plataus politinio susitarimo.

    Pagal numatytą tvarkaraštį biudžeto įstatymo projektas iki spalio 6 dienos turi būti oficialiai pateiktas Nacionalinei Asamblėjai. Analitikai vertina, kad derybos dėl galutinių formuluočių gali užsitęsti, o tai didintų politinį neapibrėžtumą ir rinkų jautrumą.

    „Gali prasidėti ilgas derinimo procesas tarp vyriausybės, Nacionalinės Asamblėjos ir Senato, trunkantis net iki 2027 metų pirmos pusės, o tai reikštų daugiau neapibrėžtumo“, – sakė BCA Research Europos vyriausiasis strategas Jérémie Peloso.

    54 mlrd. eurų taupymo planas

    Ministras pirmininkas Sébastienas Lecornu yra nurodęs, kad pagrindinis tikslas – apie 54 mlrd. eurų išlaidų mažinimas. Vyriausybė teigia, kad be taupymo priemonių viešųjų finansų deficitas 2027 metais galėtų priartėti prie 6,5 proc. bendrojo vidaus produkto, o siekiama jį sumažinti iki 5 proc.

    Tarp jau aptariamų krypčių minimi sprendimai dėl pensijų sistemos sąnaudų, viešojo sektoriaus atlyginimų įšaldymas ir valstybės finansuojamo nedarbingumo išmokų taisyklių keitimas. Taip pat svarstoma riboti pensijų indeksavimą ir mažinti mokesčių lengvatų apimtį kai kurioms gyventojų grupėms.

    „Kitais metais dėl geopolitinio konteksto ir išaugusių palūkanų valstybei reikės rasti papildomus 10 mlrd. eurų“, – sakė Sébastienas Lecornu.

    Rekordinė skola ir augančios palūkanos

    Viešųjų finansų padėtį apsunkina didelė skola: Prancūzijos viešoji skola yra pasiekusi apie 119 proc. bendrojo vidaus produkto. Toks lygis laikomas vienu didžiausių Europos Sąjungoje ir didina spaudimą vyriausybei įrodyti, kad taupymo planas yra realistiškas.

    Rinkų dėmesį traukia ir skolinimosi kaina: Prancūzijos 10 metų obligacijų pajamingumas buvo pakilęs iki 4,94 proc., aukščiausio lygio per kelis dešimtmečius. Augančios palūkanos reiškia, kad net ir nedideli deficito nukrypimai gali greitai padidinti biudžeto išlaidas skolos aptarnavimui.

    „Skolos ir BVP santykis 2027 metais nemažės, tikėtina, kad jis viršys 120 proc.“, – teigė Paryžiaus 1 Pantheon-Sorbonne universiteto ekonomikos profesorius François Facchini.

    Protestai ir kaltinimai taupymu

    Biudžeto kryptis sulaukė aštrios kritikos iš kairiųjų partijų ir profesinių sąjungų, kurios planuojamas priemones vadina taupymu socialinės apsaugos sąskaita. Prieš biudžeto pristatymą profesinės sąjungos yra kvietusios į streikus, ypač akcentuodamos nepasitenkinimą viešojo sektoriaus atlyginimų įšaldymu.

    Socialistų partijos atstovas spaudai Arthur Delaporte planuojamą projektą apibūdino kaip kartų taupymo vaistą, abejojančiu galimybe rasti žadėtą kompromisą. Vyriausybei tai reiškia riziką, kad biudžeto svarstymas taps ne tik finansiniu, bet ir politiniu išbandymu.

    Prancūzija subalansuoto biudžeto nėra turėjusi nuo 1973 metų, o ilgi žemų palūkanų metai anksčiau leido skolą aptarnauti lengviau. Tačiau pasikeitusi pinigų politikos aplinka ir didėjantis investuotojų jautrumas fiskalinei drausmei verčia Paryžių ieškoti sprendimų, kurie būtų įtikinami ir parlamente, ir finansų rinkose.

  • Prancūzijos skolinimosi kaina šauna į viršų: 10 metų palūkanos beveik 5 proc., skirtumas su Vokietija auga

    Prancūzijos skolinimosi kaina šauna į viršų: 10 metų palūkanos beveik 5 proc., skirtumas su Vokietija auga

    Palūkanos – aukščiausiame taške per dešimtmečius

    Prancūzijos 10 metų obligacijų pajamingumas spalio 1 dieną priartėjo prie 5 proc. ribos ir pasiekė lygį, kurio rinka nematė nuo 2002 metų. Toks šuolis signalizuoja augantį investuotojų nervingumą dėl šalies viešųjų finansų ir didėjančios skolos.

    Rinkos duomenys rodo, kad per pastarąjį ketvirtį palūkanos kilo sparčiausiai per beveik keturis dešimtmečius, o mėnesio augimas buvo ryškiausias nuo 2022 metų. Didesnės skolinimosi sąnaudos reiškia brangesnį naujų obligacijų platinimą ir didesnį spaudimą biudžetui.

    Biudžetas ir politika didina įtampą

    Šis palūkanų šuolis sutapo su Vyriausybės pristatomais būsimo valstybės biudžeto metmenimis, kai investuotojai ypač jautriai vertina bet kokius ženklus, ar skola bus stabilizuojama. Prancūzija subalansuoto biudžeto nėra turėjusi nuo 1973 metų, todėl pasitikėjimas viešųjų finansų kryptimi tampa kritiniu veiksniu.

    Papildomą rizikos priedą rinka paprastai įkainoja politinio neapibrėžtumo laikotarpiais, ypač artėjant prezidento rinkimams. Tokiu metu bet koks signalas apie galimus mokesčių, išlaidų ar skolos valdymo pokyčius gali akimirksniu atsispindėti obligacijų kainose.

    „Kuo daugiau mokame palūkanų, tuo mažiau lieka šalies prioritetams. Ši realybė galioja visiems: Vyriausybei, parlamentui ir kandidatams“, – sakė premjeras Sébastien Lecornu.

    Skirtumas su Vokietija – aukščiausias per 14 metų

    Situacijos rimtumą parodo ir didėjantis skirtumas su Vokietija, kurios 10 metų obligacijų pajamingumas Europoje laikomas pagrindiniu atskaitos tašku. Tą pačią dieną Vokietijos rodiklis siekė apie 3,6 proc., maždaug 1,3 procentinio punkto mažiau nei Prancūzijos.

    Šis vadinamasis Prancūzijos ir Vokietijos pajamingumų skirtumas išsiplėtė iki didžiausio lygio per 14 metų. Praktikoje tai reiškia, kad rinka Prancūzijai priskiria didesnę riziką ir reikalauja didesnės grąžos už skolinimą.

    Įtampa persimetė ir į akcijų rinkas: Europos biržose fiksuotas kritimas, o Paryžiaus CAC 40 dienos pradžioje smuko daugiau nei 1 proc. Tokiais momentais investuotojai dažniau mažina rizikingesnių aktyvų dalį portfeliuose.

    Skola – 3 596 000 000 000 eurų

    Prancūzijos viešoji skola pasiekė 3 596 000 000 000 eurų ir sudaro apie 119 proc. bendrojo vidaus produkto. Tokie skaičiai didina spaudimą valdžiai ieškoti taupymo priemonių, nes palūkanų išlaidos, kylant rinkos normoms, ilgainiui tampa vis reikšmingesne biudžeto eilute.

    Rinkoms svarbu ne tik skolos dydis, bet ir aiškus planas, kaip bus mažinamas deficitas bei stabilizuojamas skolos santykis su ekonomikos dydžiu. Tai ypač aktualu euro zonoje, kur investuotojai lygina valstybes tarpusavyje, o palūkanų skirtumai tampa pasitikėjimo barometru.

    Finansų institucijų vertinimu, šalies skolos vertybiniai popieriai priklauso plačiam investuotojų ratui: dalį turi Prancūzijos investuotojai, dalį euro zonos dalyviai, dalį investuotojai už euro zonos ribų, o reikšminga dalis laikoma nacionalinio centrinio banko balanse, susijusiame su euro zonos pinigų politikos priemonėmis.

    Analitikai pabrėžia, kad palūkanų kreivę šiuo metu veikia keli veiksniai vienu metu: infliacijos ir augimo perspektyvos, Europos Centrinio Banko politikos kryptis, energijos kainų svyravimai ir fiskalinės drausmės patikimumas. Kuo ilgiau išlieka neapibrėžtumas, tuo didesnė tikimybė, kad skolinimosi kaina gali išlikti padidėjusi.

  • Dyzelinas ES pasiekė rekordą: litras jau 2,24 euro, o kai kuriose šalyse perkopė 2,50

    Dyzelinas ES pasiekė rekordą: litras jau 2,24 euro, o kai kuriose šalyse perkopė 2,50

    Rekordinės kainos visoje ES

    Europos Sąjungos vidutinė dyzelino kaina degalinėse pasiekė naują rekordą ir pakilo iki 2,24 euro už litrą. Tai gerokai daugiau nei prieš karo Artimuosiuose Rytuose eskalaciją, kai vidurkis siekė 1,59 euro už litrą.

    Europos Komisijos skelbiamame savaitiniame naftos biuletenyje fiksuojama, kad dalyje valstybių kainų šuolis tapo istorinis. Naujas aukštumas pasiekė ir tokios šalys kaip Belgija, Italija, Rumunija bei Lenkija.

    Kur litras kainuoja brangiausiai

    Naujausi duomenys rodo, kad kai kuriose šalyse dyzelino kaina perkopė 2,50 euro už litrą. Toks lygis užfiksuotas Danijoje, Nyderlanduose ir Suomijoje, o Vokietijoje kaina pasiekė 2,44 euro už litrą.

    Belgijoje dyzelinas savaitės pradžioje vidutiniškai kainavo 2,43 euro už litrą, kai prieš savaitę buvo 2,39 euro. Italijoje kaina per savaitę pakilo maždaug 0,07 euro ir siekė 2,35 euro už litrą.

    Kodėl dyzelinas taip brangsta

    Kainas aukštyn stumia tiekimo sutrikimai ir geopolitinė įtampa, paveikusi svarbius energijos išteklių maršrutus. Tarp veiksnių minimas Hormūzo sąsiaurio pralaidumo sumažėjimas, taip pat trikdžiai Raudonojoje jūroje ir smūgiai naftos perdirbimo infrastruktūrai.

    Be tiekimo grandinės problemų, kainas palaiko ir aukštos Europos perdirbimo maržos, tai yra skirtumas tarp naftos kainos ir didmeninės pagamintų degalų vertės. Tokios maržos ypač reikšmingos dyzelinui, kurio paklausa išlieka didelė transporte ir žemės ūkyje.

    Ką tai reiškia vairuotojams ir verslui

    Dyzelinas tebėra pagrindinis kuras kelių krovinių pervežimui ir daliai žemės ūkio technikos, todėl brangimas tiesiogiai kelia logistikos ir maisto grandinės sąnaudas. Tai reiškia spaudimą kainoms parduotuvėse, net jei pokytis neatsiranda iš karto.

    Europos Komisijos statistika apima mokesčius, kurie skirtingose šalyse sudaro reikšmingą galutinės kainos dalį ir vidutiniškai siekia apie 40 proc. Vis dėlto kai kurios valstybės taiko tikslines priemones atskiroms grupėms, todėl reali finansinė našta gali skirtis.

    „Šie kainų šuoliai labiausiai smogia namų ūkių biudžetams ir didina sąnaudas verslui, ypač transporto sektoriuje“, – teigiama Europos Komisijos skelbiamų savaitinių degalų kainų duomenų apžvalgose.

  • Shakira koncertą Madride transliuos nemokamai: „Amazon Music“ atskleidė, kur ir kada žiūrėti

    Shakira koncertą Madride transliuos nemokamai: „Amazon Music“ atskleidė, kur ir kada žiūrėti

    Nemokama transliacija visam pasauliui

    Kolumbijos superžvaigždė Shakira pirmą kartą karjeroje visą koncertą transliuos gyvai viso pasaulio auditorijai. Nemokamas pasirodymas bus rodomas iš Madrido spalio 3 dieną, pranešė „Amazon Music“.

    Skelbiama, kad transliacijos pradžia numatyta 20.45 valandą Vidurio Europos vasaros laiku. Tai reiškia, kad žiūrovai Lietuvoje koncertą galės įsijungti 21.45 valandą.

    Kur žiūrėti ir kiek laiko bus prieinama

    Koncertą bus galima stebėti per „Amazon Music“, „Prime Video“ ir „Twitch“, taip pat per „Amazon Music“ programėlę „Fire TV“ įrenginiuose. Organizatoriai pabrėžia, kad norint žiūrėti prenumeratos nereikės.

    Po tiesioginės transliacijos įrašas dar bus prieinamas 24 valandas. Toks sprendimas tampa vis dažnesnis muzikos industrijoje, siekiant pasiekti skirtingų laiko juostų auditorijas ir mažinti piratinio turinio paklausą.

    Turą lydinti strategija ir naujas turinys

    Nemokama transliacija yra Shakiros gastrolių „Las Mujeres Ya No Lloran World Tour“ dalis, o Madridas šiame etape tapo europinės rezidencijos centru. Pastaraisiais metais rezidencijų modelis ryškėja kaip būdas atlikėjams sutelkti logistiką ir pasiūlyti daugiau pasirodymų vienoje vietoje.

    „Amazon Music“ šį renginį sieja ir su iniciatyva, skirta išryškinti moterų įtaką lotynų muzikai bei jos tarptautinei plėtrai. Šios kampanijos kontekste pristatytos ir papildomos veiklos, nukreiptos į moterų matomumą kūrybos bei verslo ekosistemose.

    „Tai bus pirmas kartas, kai visas Shakiros koncertas bus transliuojamas gyvai visame pasaulyje“, – nurodoma „Prime Video“ paskelbtoje informacijoje.

    Bendradarbiavimas apima ne tik transliaciją, bet ir naują su atlikėja susijusį turinį, įskaitant papildomus muzikinius leidimus bei specialius albumo „Laundry Service“ metinių projektus. Tokie paketai platformoms leidžia sujungti gyvus renginius su katalogo vartojimu ir išlaikyti dėmesį ilgiau nei vieną vakarą.

  • Prezidentūroje susitiks merai ir ministrai: Regionų forume – būstas, atsparumas ir investicijos

    Prezidentūroje vyks aštuntasis Regionų forumas, kurį iniciavo Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda. Renginys rengiamas kartu su Vidaus reikalų ministerija ir Lietuvos savivaldybių asociacija, o dėmesio centre atsidurs savivaldybių kasdieniai iššūkiai ir ilgalaikiai sprendimai.

    Forumas numatytas spalio 2 dieną ir bus padalytas į dvi dalis. Pirmojoje sesijoje daugiausia dėmesio bus skiriama municipalinio būsto plėtrai ir nacionaliniam atsparumui, o diskusijose dalyvaus ministerijų atstovai bei savivaldybių vadovai.

    Akcentai: būstas ir nacionalinis atsparumas

    Municipalinio būsto tema pastaraisiais metais tapo viena jautriausių daugelyje savivaldybių, nes būsto įperkamumą spaudžia augančios statybos sąnaudos, aukštos palūkanos ir ribota nuomos pasiūla. Savivaldybėms itin svarbu ne tik didinti būsto fondą, bet ir aiškiai susitarti dėl finansavimo modelių bei kriterijų, kam toks būstas pirmiausia turėtų būti prieinamas.

    Nacionalinio atsparumo klausimai forume siejami su civiline sauga ir pasirengimu krizėms, įskaitant ekstremaliąsias situacijas bei kritinės infrastruktūros apsaugą. Savivaldybėms šioje srityje tenka praktinis vaidmuo, todėl dažniausiai keliami klausimai sukasi apie aiškesnį institucijų pasidalijimą atsakomybėmis ir stabilų finansavimą.

    Investicijos regionuose ir savivaldybių finansai

    Antroji forumo dalis bus skirta vietos ir nacionalinės valdžios bendradarbiavimui bei savivaldybių investicinėms galimybėms. Numatyta aptarti naują finansinę perspektyvą, regioninės politikos pokyčius ir tai, kaip savivaldybės gali greičiau įgyvendinti projektus, susijusius su paslaugų kokybe, infrastruktūra ir verslo aplinka.

    Diskusijos pavadinimas „Investicijos Lietuvos regionams: nuo vizijos prie sprendimų“ sufleruoja, kad siekiama pereiti nuo bendrų deklaracijų prie konkrečių susitarimų. Forumo pabaigoje planuojama pasirašyti Finansų ministerijos ir Lietuvos savivaldybių asociacijos memorandumą dėl bendradarbiavimo didinant savivaldybių investicines galimybes.

    Transliacijos ir žiniasklaidos darbas

    Organizatoriai nurodo, kad abi renginio dalys bus tiesiogiai transliuojamos per Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos „Facebook“ paskyrą. Pirmosios dalies metu filmavimo ir fotografavimo galimybės nenumatytos, tačiau per pertrauką planuojama suteikti progą pakalbinti forumo dalyvius.

    Antrojoje dalyje žiniasklaidos atstovams numatyta galimybė filmuoti ir fotografuoti, taip pat renginio pabaigoje fiksuoti memorandumo pasirašymą ir bendrą dalyvių nuotrauką. Tikimasi, kad forumas taps platforma, kur sprendimai dėl būsto, atsparumo ir investicijų bus derinami ne tik politiniame, bet ir praktiniame savivaldybių lygmenyje.

  • Valstybės kontrolė įspėja: senjorams užkirstas kelias mokytis – atotrūkis tik didėja

    Spalio 1 dieną minima Besimokančių senjorų diena primena, kad mokymasis neturi amžiaus ribų, tačiau praktikoje vyresnių žmonių galimybės mokytis Lietuvoje išlieka nelygios. Valstybės kontrolės auditas apie aktyvaus senėjimo skatinimą rodo, kad mokymosi paslaugos dažniau pasiekia aktyviausius, o dalis senjorų lieka už borto.

    Audito duomenimis, 2024 metais mokėsi 2,7 proc. 65–74 metų gyventojų, kai 25–64 metų grupėje šis rodiklis siekė 9,8 proc. Skirtumas rodo ne tik kartų atotrūkį, bet ir sistemines kliūtis, kurios riboja vyresnio amžiaus žmonių įsitraukimą.

    „Mokymasis visą gyvenimą yra kur kas daugiau nei prasmingas laisvalaikis. Tai įrankis išlikti aktyviam, stiprinti savarankiškumą, o norintiems – ilgiau išlikti darbo rinkoje“, – sakė valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.

    Audite pabrėžiama, kad mokymasis gali mažinti ir vienišumą, kuris, vertinant pateikiamus duomenis, paliečia reikšmingą dalį senjorų. Valstybės kontrolė atkreipia dėmesį, jog vienišumo rizika per retai tampa aiškiai pamatuojamu prioritetu strateginiuose dokumentuose, nors ji tiesiogiai susijusi su vyresnio amžiaus žmonių psichologine gerove.

    Mokymosi krepšelis senjorams neprieinamas

    Vienas ryškiausių audito akcentų – vyresni nei 65 metų žmonės šiuo metu negali pasinaudoti valstybės skiriamu 500 eurų mokymosi krepšeliu individualių mokymosi paskyrų sistemoje „Kursuok“. Tai reiškia, kad daliai norinčiųjų mokytis tenka rinktis tik nemokamas iniciatyvas arba mokėti savo lėšomis.

    Valstybės kontrolės vertinimu, tai mažina sistemos teisingumą ir prieinamumą, nes finansinė kliūtis labiausiai paveikia mažesnes pajamas gaunančius, socialiai pažeidžiamus ar atokesnėse vietovėse gyvenančius senjorus. Audite taip pat nurodoma, kad iš 15,3 tūkst. praėjusiais metais sudarytų mokymosi sutarčių 65 metų ir vyresni gyventojai į mokymus dažniausiai pateko tik susimokėję patys.

    Tarptautiniame kontekste situacija taip pat išsiskiria ne Lietuvos naudai. Valstybės kontrolė remiasi EBPO duomenimis, pagal kuriuos mokymuose dalyvauja mažiau nei 20 proc. 50 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų, kai Europos Sąjungos vidurkis siekia 34 proc., o atotrūkis tarp jaunesnių ir vyresnių dalyvavimo mokymuose yra vienas didžiausių Europos Sąjungoje.

    Kur gyveni, lemia ir galimybes

    Auditas išryškino ir teritorinę nelygybę: mokymosi prieinamumą stipriai lemia geografinė padėtis ir savivaldybių praktika. Vertinant pateiktus dokumentus, vyresnio amžiaus žmonių mokymosi poreikių analizė savivaldybėse atliekama retai, o poreikiai sistemingai vertinami tik pavieniais atvejais.

    Svarbią nišą užpildo trečiojo amžiaus universitetai, tačiau jų pasiekiamumas skiriasi kartais. Skirtingose savivaldybėse jų veiklose dalyvauja nuo 0,1 iki 9,1 proc. vyresnio amžiaus žmonių, o tai rodo, kad gyvenamoji vieta iš esmės gali nulemti, ar senjoras turės realių galimybių mokytis.

    Valstybės kontrolė atkreipia dėmesį, kad trečiojo amžiaus universitetuose dažniau siūlomos sveikatos, kultūros ir psichologinės gerovės veiklos, tačiau skaitmeninis ir finansinis raštingumas išlieka mažiau išplėtotos sritys. Tai ypač aktualu, kai vis daugiau viešųjų ir privačių paslaugų persikelia į skaitmeninę erdvę, o gebėjimas jomis naudotis tampa kasdiene būtinybe.

    Finansavimo stabilumas – dar viena problema. Didelė dalis trečiojo amžiaus universitetų nurodo, kad dėl nepakankamo ilgalaikio finansavimo trūksta galimybių kviestis lektorius, užtikrinti patalpas ir įrangą, ypač kaimiškose vietovėse, todėl mokymų pasiūla ir kokybė priklauso nuo vietinių išteklių bei projektinių galimybių.

    Ką siūlo Valstybės kontrolė

    Valstybės kontrolė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai rekomendavo sudaryti palankesnes sąlygas vyresnio amžiaus žmonėms įsitraukti į mokymosi veiklas. Tarp siūlomų sprendimų – panaikinti amžiaus ribojimus 65 metų ir vyresniems žmonėms gauti finansavimą per „Kursuok“ ir aiškiau prioritetizuoti aktyviam senėjimui pritaikytas mokymosi programas.

    Taip pat siūloma keisti trečiojo amžiaus universitetų ir kitų neformaliojo suaugusiųjų švietimo teikėjų finansavimo modelį, daugiau orientuojantis į žmogų ir jo pasirinkimą, o ne vien į projektinį finansavimą. Kartu rekomenduota nuosekliau informuoti vyresnio amžiaus žmones apie mokymosi galimybes ir jų naudą kasdieniam savarankiškumui, emocinei būklei bei dalyvavimui darbo rinkoje.

    Ministerija savo pozicijoje nurodė, kad dalies rekomendacijų įgyvendinimas šiuo metu susiduria su papildomų asignavimų poreikiu. Taip pat pažymėta, jog ne dėl visų informavimo priemonių numatomi aiškiai pamatuojami rezultatai, todėl Valstybės kontrolė ragina sprendimus susieti su konkrečiais tikslais ir poveikio vertinimu.

  • Metė jachtą po 4 metų vandenyne: sugrįžo į Priekulę ir sukūrė platformą su 1 000 veiklų

    Ketverius metus jūrose ir vandenynuose gyvenę Vita ir Simas Gardauskai galiausiai pasirinko visai kitą kasdienybę: po kelionių sugrįžo į Lietuvą ir įsikūrė Klaipėdos rajone, Priekulėje. Pora sako, kad sprendimas keisti kryptį brendo natūraliai, o grįžimas leido naujai pažvelgti į tai, ką Lietuva gali pasiūlyti.

    Jų kelionių geografija buvo plati: nuo Sicilijos ir kitų Viduržemio jūros pakrančių iki Atlanto vandenyno, pro Kanarų salas, Madeirą ir Portugaliją. Anot poros, gyvenimas laive reiškė ne tik romantiką, bet ir nuolatinę atsakomybę, planavimą bei sprendimus, kuriuos dažnai diktuodavo oras.

    Kelionės, kurios tapo gyvenimo mokykla

    Vita pasakoja, kad vienas įsimintiniausių etapų buvo Madeiros pasiekimas, kai teko plaukti prieš bangas ir vėją, o sąlygos nuolat keitėsi. Tokiose situacijose, pasak jos, labiausiai išryškėja, kiek daug lemia budrumas, pasirengimas ir gebėjimas susitarti tarpusavyje.

    „Vandenynas buvo geriausia gyvenimo mokykla: išmokau valdyti stresą, greitai priimti sprendimus ir pasitikėti savimi“, – sakė Vita.

    Sicilija porai įsiminė dėl autentiškumo ir vietinių bendravimo paprastumo, o Viduržemio jūros maršrutai atvėrė ir mažiau turistines pakrančių vietas. Pasak Gardauskų, kelionės išryškino ir tai, kad net toje pačioje šalyje už kelių šimtų kilometrų gali laukti visiškai kitoks klimatas, ritmas ir žmonių įpročiai.

    Kodėl pasirinkta Priekulė

    Po ilgų metų nuolatinio judėjimo atsirado poreikis turėti aiškų tašką, į kurį galima grįžti. Simas yra kilęs iš Klaipėdos, Vita iš Tauragės, o Priekulė jų pokalbiuose kartojosi ne kartą dar tada, kai pro ją tik pravažiuodavo.

    „Priekulę ne kartą pravažiuodavome ir vis sakydavome, kad jei pirktume Lietuvoje, tai čia“, – sakė Simas.

    Įdomu tai, kad būstą Priekulėje pora įsigijo jo gyvai nepamačiusi: sprendimas buvo priimtas nuotoliu, remiantis vaizdo medžiaga, kai jie dar gyveno Italijoje. Dabar, įsikūrę Klaipėdos rajone, Gardauskai svarsto ir apie nuosavus namus tame pačiame krašte.

    Nuo sugrįžimo iki platformos suaugusiesiems

    Grįžus į Lietuvą, prisitaikyti padėjo nauji projektai. Pora pasakoja, kad sugrįžimo laikotarpis žiemą emociškai nebuvo lengvas, todėl jie sąmoningai ieškojo veiklų po darbo, tačiau greitai pastebėjo, kad informacija apie suaugusiųjų užsiėmimus yra išskaidyta ir sunkiai randama.

    Taip gimė idėja sukurti platformą, skirtą laisvalaikiui po darbo ir suaugusiųjų būreliams. Kadangi Simas dirba informacinių technologijų srityje, idėja buvo greitai įgyvendinta, o šiandien platformoje, pasak kūrėjų, pateikiama daugiau nei 1 000 veiklų visoje Lietuvoje su aprašymais, navigacija ir žemėlapiu.

    „Veiklų yra daug, bet jas rasti nėra paprasta, nes jei nežinai tikslaus pavadinimo, socialiniuose tinkluose paieška dažnai nepadeda“, – sakė Vita ir Simas.

    Ką grįžimas leido įvertinti iš naujo

    Gardauskai teigia, kad gyvenimas skirtingose šalyse padėjo palyginti kasdienius dalykus, kurie iš pirmo žvilgsnio atrodo smulkūs, bet stipriai veikia gyvenimo kokybę. Jie išskiria Lietuvoje gerai veikiančias skaitmenines paslaugas ir tai, kad daug administracinių reikalų galima susitvarkyti internetu.

    Pora taip pat pabrėžia aiškios kalbos, šeimos ir draugų artumo svarbą. Pasak jų, grįžtant svarbiausia išlikti lankstiems ir priimti, kad planai gali keistis, o krypties pakeitimas nebūtinai reiškia žingsnį atgal.

    Vita šiuo metu dirba eksperte tarptautiniame „Protect Baltic“ projekte Valstybinėje saugomų teritorijų tarnyboje prie Aplinkos ministerijos, kurio tikslas yra prisidėti prie Baltijos jūros biologinės įvairovės išsaugojimo. Simas toliau vysto informacinių technologijų projektus, o laisvalaikį jie neretai planuoja pagal oro prognozes ir jūros sąlygas.

    „Svarbiausia neprisirišti prie to, ką kažkada sugalvojai, nes viskas keičiasi, o kartais reikia drąsiai pripažinti, kad planą metas koreguoti“, – sakė Vita ir Simas.