CP v2

Blog

  • M jak miłość gerbėjams smūgis: Agnes myli Pavelą ir jo sūnų, bet aktoriai pasakė aiškiai

    Lenkų serialo M jak miłość žiūrovai pastaruoju metu atidžiai seka Agnes ir Pavelo Zduńskio ryšį, tačiau naujausi kūrėjų užkulisiai užgesina romantines viltis. Nors herojė prisiriša ne tik prie Pavelo, bet ir prie jo sūnaus Antosia, seriale ši pažintis, panašu, liks draugystės rėmuose.

    Užkulisiniuose epizoduose apie serialą aktoriai Amanda Mincewicz ir Rafałas Mroczekas aiškiai leidžia suprasti, kad jų personažai pora netaps. Pasak jų, Pavelas Agnes mato kaip artimą žmogų, tačiau jausmų kryptis yra visai kita nei romantika.

    „Pavelui Agnes yra kaip draugė ir beveik kaip sesuo, todėl jų santykis neperžengs šios ribos“, – sakė serialo aktoriai, kalbėdami apie artimiausią siužeto vystymą.

    Šis posūkis seriale grindžiamas ir emociniu fonu, kuris lydi Pavelą po skaudžių netekčių. Kūrėjai pabrėžia, kad jo vidinis prisirišimas prie praeities, ypač prie mirusios Frankos, išlieka stiprus, todėl naujai romantikai paprasčiausiai nėra erdvės.

    Agnes linija žiūrovams išlieka jautri todėl, kad ji rodo ne tik bandymą suartėti su mylimu žmogumi, bet ir pastangas tapti svarbia vaiko gyvenimo dalimi. Vis dėlto serialų dramaturgijoje tokie ryšiai neretai kuriami kaip ilgesnio laikotarpio įtampa, kai veikėjai artėja, bet galutinio žingsnio taip ir nežengia.

    Artimiausiuose epizoduose pagrindinis klausimas bus ne tai, ar jie taps pora, o kaip pasikeis jų kasdienis ryšys, kai Agnes jausmai taps akivaizdūs. Žiūrovams žadama daugiau scenų, kurios išryškins Pavelo lojalumą praeičiai ir Agnes bandymą rasti savo vietą šalia jo šeimos.

  • Sprogus dujų balionui name, langas išlėkė į lauką: viduje buvęs senjoras išsigelbėjo

    Lenkijos Gniezno mieste, Pustachovos rajone, individualiame name sprogo dujų balionas. Sprogimo jėga buvo tokia didelė, kad apgadinta virtuvės patalpa, o iš pastato į lauką išlėkė langas. Pareigūnai teigia, kad įvykis galėjo baigtis tragiškai.

    Apie nelaimę tarnybos informuotos sekmadienio rytą, apie 8.30 valandą. Atvykus paaiškėjo, kad pirminis pranešimas apie gaisrą susijęs su sprogimu, po kurio dalis patalpų buvo smarkiai suniokota. Įvykio vietoje dirbo policija ir kitos gelbėjimo tarnybos.

    Nelaimės metu name buvo vyresnio amžiaus vyras. Nepaisant didelės žalos ir pavojingos situacijos, senjoras nenukentėjo, jam neprireikė skubios medikų pagalbos. Aplinkybės, dėl kurių sprogo balionas, tikslinamos.

    Kas dažniausiai sukelia sprogimus?

    Specialistai primena, kad buitinės dujos uždarose patalpose ypač pavojingos: užtenka nuotėkio ir kibirkšties, kad įvyktų sprogimas. Tokį pavojų didina netinkamai prijungtos žarnos, susidėvėję sandarikliai, pažeisti reduktoriai ar prastai vėdinamos patalpos.

    Dujų balionai namų ūkiuose dažniausiai naudojami ten, kur nėra centralizuoto dujų tiekimo, taip pat sodybose ar laikinuose būstuose. Dėl to gelbėtojai nuolat pabrėžia prevenciją: įrangą būtina periodiškai tikrinti, o pajutus dujų kvapą nedelsiant vėdinti patalpas ir vengti bet kokių veiksmų, galinčių sukelti kibirkštį.

    Kaip elgtis pajutus dujų kvapą?

    Gelbėtojai rekomenduoja pirmiausia atidaryti langus ir duris, užsukti dujų tiekimą, jei tai galima padaryti saugiai. Taip pat svarbu neįjungti ir neišjungti elektros prietaisų, nenaudoti atviros ugnies ir kuo greičiau išeiti į lauką.

    Apie įtariamą nuotėkį reikėtų pranešti skubiosios pagalbos tarnyboms, o į patalpas negrįžti, kol situacija neįvertinta specialistų. Šiuo atveju, pareigūnų teigimu, nelaimė baigėsi be sužalotų žmonių, tačiau padaryta turtinė žala bus vertinama, o tiksli sprogimo priežastis dar tiriama.

  • Netanyahu prašo blockchain plano dėl galimų sankcijų: kaip tai galėtų apeiti bankų ribojimus?

    Netanyahu prašo blockchain plano dėl galimų sankcijų: kaip tai galėtų apeiti bankų ribojimus?

    Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu teigia pavedęs parengti planą, kuriame būtų numatytas blockchain technologijos panaudojimas šaliai ruošiantis galimoms ekonominėms sankcijoms. Pasak jo, rizika apima ir bankų veiklos ribojimus, todėl valstybė turėtų turėti alternatyvių atsiskaitymo ir finansų infrastruktūros scenarijų.

    Interviu Izraelio televizijai Benjaminas Netanyahu kalbėjo apie būtinybę suprasti, kad sankcijos gali apimti ir vadinamąsias bankų sankcijas. Jo teigimu, reikalinga ekonomika, kuri tam tikrais atvejais galėtų aplenkti tokius ribojimus, o tam viena iš galimų krypčių yra blockchain.

    „Turime suprasti, kad gali būti sankcijos, įskaitant bankų sankcijas. Turite parengti ekonomiką, kuri galėtų jas apeiti“, – sakė Benjaminas Netanyahu.

    Paklaustas, ar blockchain jis laiko viena iš priemonių, galinčių padėti reaguoti į ekonominius suvaržymus, Izraelio premjeras atsakė, kad taip, ir pridūrė jau paprašęs parengti tokį planą. Vis dėlto jis neįvardijo, kas konkrečiai rengs dokumentą, kokia blockchain infrastruktūra būtų pasirenkama ir ar būtų svarstomos kriptovaliutos bei stabilios vertės skaitmeniniai aktyvai.

    Kas slypi už idėjos

    Blockchain paprastai pristatoma kaip paskirstyto registro technologija, leidžianti fiksuoti operacijas be vieno centrinio tarpininko. Teoriškai tai gali sumažinti priklausomybę nuo tradicinių finansų grandžių, kurios sankcijų atveju dažniausiai ir tampa ribojimų taikiniu: bankų korespondentinės sąskaitos, atsiskaitymų tinklai, prieiga prie tarptautinių rinkų.

    Vis dėlto praktikoje sankcijų „apeidinėjimas“ nėra paprastas technologinis klausimas. Didelė dalis pasaulinių atsiskaitymų vis tiek susiję su reguliuojamomis finansų institucijomis, o daugelis kriptoturto paslaugų teikėjų taiko tapatybės patikras ir laikosi tarptautinių pinigų plovimo prevencijos reikalavimų.

    Kontekstas: gynyba, biudžetas ir JAV parama

    To paties pokalbio metu Benjaminas Netanyahu taip pat kalbėjo apie būtinybę ruoštis scenarijui, kuriame ilgainiui mažėtų Jungtinių Valstijų karinė parama. Jo teigimu, tokia parama negali tęstis neribotą laiką, todėl Izraelis turėtų stiprinti savarankiškus pajėgumus, įskaitant ginklų ir amunicijos gamybą.

    Premjeras nurodė, kad artimiausiais metais gynybos biudžetui papildomai numatyta 400 milijardų šekelių. Pagal šiandien įprastai naudojamą valiutų kursą tai sudarytų apie 100 milijardų eurų, tačiau tiksli suma eurais gali kisti priklausomai nuo rinkos svyravimų.

    Benjaminas Netanyahu taip pat užsiminė apie galimai mažiau palankią politinę aplinką JAV ateityje, pabrėždamas, kad dabartinis laikotarpis, jo vertinimu, Izraeliui buvo ypač palankus. Šiame kontekste blockchain planas pristatomas kaip platesnio pasirengimo ekonominiams ir geopolitiniams sukrėtimams dalis.

  • Argentinos teismas nutraukė bylą dėl LIBRA: kodėl teisėjas nematė Milei apgaulės požymių

    Argentinos teismas nutraukė bylą dėl LIBRA: kodėl teisėjas nematė Milei apgaulės požymių

    Argentinos federalinis teisėjas Marcelo Martínez de Giorgi nutraukė baudžiamąją bylą, kurioje buvo vertinama prezidento Javiero Milei ir dar 10 asmenų atsakomybė dėl kriptoturto projekto LIBRA viešinimo. Teismo nutartyje nurodyta, kad tiriami veiksmai „neatitinka jokios nusikalstamos veikos sudėties“, todėl byla šioje stadijoje užbaigta.

    Sprendimas grindžiamas išvada, kad surinkti duomenys nepatvirtino „baudžiamosios teisės požiūriu reikšmingos apgaulės“ nei Milei, nei kitų byloje minimų asmenų veiksmuose. Teisėjas pripažino, kad prezidento įrašas socialiniame tinkle galėjo suteikti projektui didesnį matomumą, tačiau vien žinomumas ir vieša reklama savaime nereiškia sukčiavimo schemos.

    Kas nutiko su LIBRA žetonu

    Bylos kontekstas siejamas su 2025 metų vasario 14 dieną pasirodžiusiu Milei įrašu apie LIBRA, po kurio žetono kaina trumpam šoktelėjo. Netrukus įrašas buvo ištrintas, o rinka patyrė staigų nuosmukį, sukėlusį dalies pirkėjų nuostolius ir paskatinusį kreiptis į teisėsaugą.

    Viešai skelbta, kad projekto kapitalizacija trumpam viršijo maždaug 4,2 milijardo eurų, o vėliau per kelias valandas smuko apie 95 proc. Taip pat minėta, kad kelioms su komanda siejamoms piniginėms priskiriamas išsigryninimas siekė apie 99 milijonus eurų, tačiau šie skaičiai teisme buvo vertinami ne kaip automatinis nusikaltimo įrodymas, o kaip aplinkybės, kurias dar reikia susieti su konkrečiais neteisėtais veiksmais.

    Ką vertino teisėjas ir ko nepakako

    Nutartyje analizuota ir informacija apie tariamą susitarimą bei mokėjimus, aptiktą vieno iš bylos figūrantų telefone kaip užrašą „Apple Notes“. Teismo vertinimu, ekspertai patvirtino, kad toks užrašas įrenginyje egzistavo, tačiau nepavyko nustatyti, ar jis buvo kam nors išsiųstas, kam konkrečiai buvo skirtas ir ar atspindi realiai įvykusius pervedimus.

    Taip pat buvo nagrinėtos ištrintos žinutės ir skambučių įrašai, tačiau jų turinio atkurti nepavyko. Teisėjas atkreipė dėmesį ir į tai, kad nė vienas iš 11 tirtų asmenų nebuvo apklaustas kaip įtariamasis, o prokuroras Eduardo Taiano pats prašė bylą nutraukti.

    Kas dar gali keistis toliau

    Nors prokuratūra, kaip skelbiama, sprendimo apskųsti neketina, dalis investuotojų ieško procedūrinio kelio sugrįžti į procesą ir taip įgyti teisę ginčyti nutraukimą. Anksčiau penki investuotojai buvo pašalinti iš bylos kaip privatūs kaltintojai, o apeliacinė instancija buvo konstatavusi, kad pirkėjai „savanoriškai prisiėmė“ tokio tipo investicijoms būdingą riziką.

    Pats Milei sprendimą viešai sutiko palankiai ir tvirtino, kad byla esą buvo politinių ir žiniasklaidos interesų dalis. Tuo metu opozicijos atstovai kritikavo nutraukimą ir akcentavo, jog neatsakyta į klausimus dėl susitikimų su projekto atstovais ir galimų sąsajų su sprendimų priėmimu.

    Ši istorija dar kartą išryškino kriptoturto rinkai būdingą rizikų profilį: staigūs kainų šuoliai, ribotas informacijos skaidrumas ir didelė priklausomybė nuo įtaką turinčių asmenų pasisakymų gali greitai sukurti euforiją, o po to ir gilų nuosmukį. Teisinėje plotmėje tokiose bylose lemiama tampa ne vien nuostolių faktas, bet ir aiškūs įrodymai, kad buvo tyčia klaidinama, slėpta informacija ar organizuota apgaulės schema.

  • Velse rado romėnų fortą: dvi IV amžiaus monetos gali apversti vietos legendą

    Velse rado romėnų fortą: dvi IV amžiaus monetos gali apversti vietos legendą

    Netikėtas radinys vakarų Velse

    Vakarų Velse, Pembrokeshire grafystėje, archeologai identifikavo iki šiol nežinomą romėnų fortą netoli Frenni Fawr kalvos. Atradimas atgaivino seną vietos legendą apie romėnų karo žygį šiame regione ir paskatino naujas diskusijas tarp istorikų.

    Didžiausią dėmesį tyrėjams patraukė dvi IV amžiaus pabaiga datuojamos monetos, taip pat kasdieniai radiniai ir karinės infrastruktūros pėdsakai. Būtent monetų datavimas leidžia sieti vietovę su laikotarpiu, kai Romos valdžia Britanijoje silpo ir keitėsi kariuomenės vaidmuo provincijose.

    Forte galėjo būti apie 500 karių

    Vietovę pirmasis išskyrė Markas Merrony, kuris 2024 metais palydovinėse nuotraukose pastebėjo įtvirtinimus primenančius kontūrus dirbamame lauke. Vėliau apsilankęs vietoje jis aptiko romėnišką čerpę, o radinių seka paskatino pradėti nuoseklesnius archeologinius tyrimus.

    Pasak tyrėjų, aptiktas fortas yra maždaug 180 x 150 metrų dydžio, stačiakampio plano su užapvalintais kampais, būdingo daliai romėnų karinių stovyklų. Tokios apimties objekte galėjo būti dislokuota apie 500 pagalbinių pajėgų karių, o vieta šlaite suteikė pranašumą stebint apylinkes ir kontroliuojant judėjimą regione.

    Rasta keramikos šukių, daug stogo čerpių fragmentų, geležinis rašymo rėžtukas, suplūkto molio grindų likučiai ir vežimų paliktos vėžės. Geofiziniai tyrimai taip pat parodė didesnių pastatų kontūrus įtvirtinimų viduje, o jų išdėstymas gali rodyti administracinio pastato ir vado rezidencijos buvimą.

    Legenda gavo realų atspirties tašką

    Vietos tradicijoje šimtmečius gyvavo pasakojimas, kad per karo žygius netoli Frenni Fawr kalvos esą buvo įrengta romėnų stovykla, tačiau iki šiol tam trūko materialių įrodymų. Naujas fortas yra maždaug 3,5 kilometro į pietvakarius nuo kalvos viršūnės ir kol kas laikomas vienintele romėnų karine vietove, aptikta tiesioginėje legendos minima aplinka.

    Tokia sutaptis verčia iš naujo vertinti romėnų buvimą vakarų Velse: ar jis buvo tik epizodinis, ar regionas galėjo turėti didesnę strateginę reikšmę, nei manyta anksčiau. Kartu tyrėjai pabrėžia, kad vien forto ir dviejų monetų nepakanka įrodyti, jog su legenda siejamas valdovas tikrai lankėsi šioje vietoje.

    Istorikai neatmeta ir kitos galimybės: viduramžiais užrašyta istorija galėjo sujungti tikrus atminties fragmentus su literatūrine vaizduote. Vis dėlto pats faktas, kad pasakojimo geografinėje zonoje aptiktas romėnų karinis objektas, stiprina pagrindą tolimesniems tyrimams ir gali pakeisti nusistovėjusį požiūrį į šio Britanijos pakraščio romanizaciją.

  • Prie Mozambiko aptiko 5 000 metų miškus po vandeniu: jų vaidmuo jūroje stebina

    Prie Mozambiko aptiko 5 000 metų miškus po vandeniu: jų vaidmuo jūroje stebina

    Prie Mozambiko, netoli Bazaruto salyno Indijos vandenyne, mokslininkai aprašė neįprastą reiškinį: po vandeniu susiformavusias struktūras, kurios primena rifus, tačiau jų pagrindas nėra koralai. Tai senovinių pakrančių miškų ir šlapynių liekanos, tūkstančius metų gulėjusios dugne ir šiandien tapusios svarbia buveine įvairiems jūrų organizmams.

    Tyrėjų teigimu, šios vadinamosios durpių struktūros susidarė iš kadaise sausumoje augusios augalijos. Kai organinės liekanos kaupėsi deguonies stokojančiose šlapynėse, jos irti pradėjo labai lėtai, todėl ilgainiui virto durpėmis, turtingomis organinių medžiagų.

    Kaip miškai atsidūrė po vandeniu?

    Prieš maždaug 5 000 metų kylantis jūros lygis užliejo dalį tuometinių pakrančių plotų, o miškai ir šlapynės atsidūrė po vandeniu. Vėliau nuosėdos užklojo šias organines sankaupas, tačiau bangos ir srovės kai kuriose vietose smėlį nuplovė ir atidengė kietesnius durpių klodus.

    Taip dugne atsirado natūralios platformos su plyšiais, nelygumais ir iškyšomis, kurios jūrų gyvūnams veikia panašiai kaip uolėtas substratas. Radiokarboninis 22 mėginių datavimas parodė, kad aptiktų sluoksnių amžius siekia nuo maždaug 300 iki 5 000 metų, o cheminės analizės patvirtino sausumos augalijos kilmę.

    Kodėl tai svarbu ekosistemai?

    2023 metais narai ir tyrėjai lygino tris durpių rifus su netoliese esančiu koraliniu rifu, fiksuodami žuvis, bestuburius ir didesnius gyvūnus. Durpių rifuose suskaičiuota nuo 26 iki 36 smulkių žuvų rūšių, o tirtame koraliniame rife nustatytos 54 rūšys.

    Vis dėlto dalis bendrumų buvo ryški: tiek durpių, tiek koraliniuose rifuose stebėta daug sutampančių rūšių, įskaitant ir didesnius gyvūnus, pavyzdžiui, ryklius, rajų būrio žuvis ir vėžlius. Tyrėjai pabrėžė, kad tokios vietos ypač svarbios jaunikliams, nes dugno nelygumai suteikia priedangą nuo plėšrūnų ir padeda rasti maisto.

    „Tai rodo, kad senovinių sausumos ekosistemų liekanos gali tapti reikšminga šiuolaikinės jūrų aplinkos dalimi“, – teigė tyrėjai, aprašę radinius mokslinėje publikacijoje.

    Rifai be koralų ir jų ateitis

    Ant durpių neauga gyvi koralai, tačiau paviršių dengia dumbliai ir jūržolės, plyšiuose slepiasi dygliuotieji omarai, o kietesnėse vietose įsitvirtina austrės ir kiti filtratoriai. Kartu mokslininkai atkreipė dėmesį, kad dugne gyvenantys bestuburiai durpių ir koraliniuose rifuose beveik nesutampa, vadinasi, durpių rifai palaiko savitą bendriją.

    Šios struktūros yra labai sekliai, maždaug 2–4 metrų gylyje, todėl dalis jų atoslūgio metu gali atsidurti net virš vandens. Dėl to jos patiria stiprią saulės kaitrą, temperatūrų svyravimus, audras ir ciklonus, o bangos gali jas užnešti smėliu, vėl atidengti ar net ardyti kraštus.

    Nors durpių rifai nėra tokie stabilūs kaip kai kurie koraliniai rifai, jų reikšmė gali augti, jei kitos buveinės prastės dėl klimato kaitos ir žmogaus veiklos. Tyrėjai mano, kad panašios struktūros gali egzistuoti ir kitose pasaulio vietose, pavyzdžiui, Pietryčių Azijos, Vakarų Afrikos ar Karibų regionuose.

  • Prieš pirkdami vaikui šią DI žaislą, sustokite: tyrėjai įspėja apie realias grėsmes namuose

    Prieš pirkdami vaikui šią DI žaislą, sustokite: tyrėjai įspėja apie realias grėsmes namuose

    DI žaislai jau nebe naujiena

    Interaktyvūs pliušiniai žaislai ir maži robotukai, kurie kalbasi, pasakoja istorijas ar atsako į klausimus, vis dažniau reklamuojami kaip išmanūs vaikų palydovai. Tokiuose įrenginiuose vis dažniau diegiamas dirbtinis intelektas, leidžiantis palaikyti ilgą pokalbį ir prisitaikyti prie vaiko atsakymų.

    Tėvams tai gali atrodyti kaip patogus ir edukacinis sprendimas, ypač artėjant dovanų sezonui. Tačiau naujesni tyrimai rodo, kad dalis tokių žaislų gali elgtis neprognozuojamai ir pateikti informaciją, kuri vaikams yra netinkama ar net pavojinga.

    Kokias rizikas nustatė tyrėjai

    Mokslininkai, testavę generatyviu DI paremtus žaislus, modeliavo mažo vaiko situaciją, pavyzdžiui, nustatydami penkerių metų amžių. Bandymų metu buvo stebima, kaip žaislai reaguoja į provokuojančius klausimus ir ar geba tinkamai atsisakyti atsakyti.

    Vienas ryškiausių signalų buvo tai, kad net atsisakydami žaislai kartais vis tiek nukreipdavo vaiką į konkrečias vietas namuose. Pavyzdžiui, aiškindami, kad reikia kreiptis į suaugusįjį, jie kartu paminėdavo, kur dažniausiai laikomi degtukai, peiliai ar kiti pavojingi daiktai.

    Kituose scenarijuose kai kurie žaislai pateikdavo per detalią informaciją, kuri netinka vaikų amžiui. Tyrėjai atkreipė dėmesį, kad pokalbiuose gali iškilti temos apie svaigalus, seksualinį turinį ar jautrias šeimos situacijas, o žaislo reakcija ne visada būna atsakinga ir empatiška.

    Emocinis poveikis ir privatumas

    Atskira rizikų grupė siejama su tuo, kaip žaislai reaguoja į vaiko stresą ar nerimą. Bandymuose dauguma įrenginių ragino kreiptis į tėvus, tačiau pasitaikė atvejų, kai žaislas skatino tęsti pokalbį apie pabėgimą iš namų ar sunkias emocijas, taip įtvirtindamas pernelyg intymų ryšį su įrenginiu.

    Tyrėjai taip pat pastebėjo, kad dalis žaislų prastai atpažįsta vaiko emocijas arba netinkamai sureaguoja į frazes apie liūdesį. Toks atsakas gali sukurti įspūdį, kad vaiko jausmai nesvarbūs, ypač jei įrenginys staiga pakeičia temą ar pateikia šabloninį nuraminimą.

    Ne mažiau svarbus klausimas yra privatumas, nes daugeliui DI žaislų reikalingas mikrofonas, o kartais ir kamera. Tai reiškia, kad vaiko balsas ar vaizdas gali būti įrašomas, perduodamas į nuotolinius serverius ir naudojamas paslaugai palaikyti ar tobulinti, o tėvams ne visada aišku, kiek laiko tokie duomenys saugomi ir kas turi prieigą.

    Saugumo ekspertai ne kartą įspėjo, kad net trumpos balso įrašų ištraukos gali būti išnaudotos apgaulėms, kai mėginama imituoti kito žmogaus balsą. Todėl vaikų įrašų kaupimas, ypač jei saugojimo terminai ilgi, didina riziką, kad nutekėję duomenys bus panaudoti neteisėtai.

    Į ką atkreipti dėmesį tėvams

    Specialistai pabrėžia, kad pats DI žaislo buvimas dar nereiškia, jog produktas pavojingas, tačiau būtina kritiškai įvertinti jo veikimą. Svarbu iš anksto pasitikrinti, kokias funkcijas žaislas turi, ar jam būtina nuolatinė interneto prieiga, ar yra tėvų kontrolės nustatymai ir kaip aiškinama duomenų tvarkymo tvarka.

    Rekomenduojama, kad pirmosios žaidimo sesijos vyktų kartu su suaugusiuoju, stebint, kokius klausimus žaislas užduoda ir ką atsako. Tėvams taip pat verta atkreipti dėmesį, jei vaikas žaislą ima slėpti, nori bendrauti tik vienas, atrodo įsitempęs arba jei įrenginys pats stumia ilginti naudojimo laiką.

    Ekspertai akcentuoja ir pokalbį su vaiku apie ribas, ypač dėl asmeninės informacijos. Vaikas turi aiškiai žinoti, kad tokie žaislai nėra patikimi patikėtiniai, o vardas, adresas, mokykla, slaptažodžiai ar šeimos detalės neturi būti sakomi jokiam įrenginiui, net jei jis kalba draugišku tonu.

    Kol reguliavimas ir testavimo standartai dar vejasi technologijas, atsargumas išlieka svarbiausia taisyklė. Rinkdamiesi DI žaislą tėvai turėtų vertinti ne tik kainą ir reklamą, bet ir realias saugumo bei privatumo pasekmes, nes kalbama apie pažeidžiamiausią auditoriją.

  • Mokslininkai žengė netikėtą žingsnį: kvapus jau galima perduoti per atstumą realiu laiku

    Mokslininkai žengė netikėtą žingsnį: kvapus jau galima perduoti per atstumą realiu laiku

    Kvapas tampa skaitmeniniu signalu

    Nuotolinis kvapų perdavimas ilgą laiką atrodė labiau kaip mokslinė fantastika nei reali technologija. Vis dėlto Ohajo valstijos universiteto mokslininkai pristatė sistemą, kuri geba aptikti kvapą, paversti jį duomenimis ir perduoti kitam įrenginiui, kad šis kvapą atkurtų.

    Pagrindinė idėja paprasta: kvapą pirmiausia „užuodžia“ elektroninis jutiklių modulis, o tada informacija perduodama gavėjui. Gavėjo įrenginys, pavadintas „Scentronic“, pagal gautus duomenis atkuria kvapo mišinį, kurį žmogus gali užuosti.

    Kaip veikia elektroninė uoslė?

    Sistemą sudaro du elementai: elektroninė nosis ir kvapo atkūrimo įrenginys. Elektroninė nosis remiasi dujų jutiklių masyvu ir DI metodais, kurie leidžia atpažinti skirtingų lakiųjų junginių kombinacijas ir jas susieti su konkrečiais kvapais.

    Kvapo „parašas“ siunčiamas per belaidį ryšį į serverį, o iš ten pasiekia gavėją. Tokia architektūra leidžia duomenis kaupti ir pakartotinai panaudoti, jei kitas žmogus turi suderinamą kvapų atkūrimo įrenginį.

    Nuo apyrankės iki pakabuko

    Mokslininkai pateikė kelias „Scentronic“ versijas, pritaikytas skirtingiems scenarijams. Tarp prototipų minimi ant riešo nešiojamas modelis, pakabukas ir rankinis variantas.

    Skiriasi ir kanalų skaičius: apyrankės prototipas turėjo du kvapų kanalus, o pakabuko versija net penkis. Kuo daugiau kanalų, tuo daugiau galimų kvapų kombinacijų ir tikslesnis atkūrimas, nors realiame gyvenime tai priklauso ir nuo naudojamų kvapiųjų medžiagų bazės.

    Ką parodė bandymai?

    Bandyme dalyvavo 16 žmonių, kurie turėjo atpažinti penkis gerai žinomus kvapus. Buvo pasirinkti aiškiai atpažįstami aromatai, siekiant patikrinti, ar sistema gali patikimai atkurti skirtingas kategorijas.

    Tyrėjų teigimu, dalyviai sėkmingai identifikavo visus pateiktus kvapus, tarp jų buvo kavos, apelsino ir kai kurie fermentuoti aromatai. Tokie rezultatai rodo, kad metodas veikia kontroliuojamomis sąlygomis, tačiau kelią iki masinio naudojimo dar reikės grįsti platesniais testais.

    Kur tai galėtų būti pritaikyta?

    Tyrėjai mini kelias realias kryptis, kur kvapų perdavimas galėtų suteikti pridėtinę vertę. Viena jų yra elektroninė prekyba, kur kvapas teoriškai galėtų tapti papildomu kriterijumi renkantis, pavyzdžiui, kavą ar kvepalus, jei būtų sukurti standartizuoti kvapų profiliai.

    Kita kryptis yra medicina ir diagnostika, nes dalis ligų ar būklių siejamos su specifiniais iškvėpimo ar kitais kūno skysčių kvapais. Praktikoje tokios sistemos pirmiausia turėtų įrodyti stabilumą, tikslumą ir saugumą, taip pat būti sukalibruotos skirtingoms aplinkos sąlygoms.

    Autoriai akcentuoja, kad technologija gali veikti beveik realiu laiku, kai kvapas aptinkamas ir perduodamas per kelias sekundes. Tai atveria galimybes ne tik praktiniams scenarijams, bet ir pramogoms, pavyzdžiui, papildyti nuotolinius renginius ar turinį kvapo komponentu.

    Bandymų ir prototipų istorijoje tai nėra pirmas bandymas „siųsti kvapą“, tačiau naujasis sprendimas išsiskiria tuo, kad siekia ne tik atkurti iš anksto paruoštus aromatus, o pačiam aptikti ir aprašyti kvapą jutikliais. Tyrimo rezultatai publikuoti mokslo žurnale „Science Advances“.

    „Scentronic naudoja dujų jutiklių masyvą kartu su mašininiu mokymusi kvapams atpažinti, o toks požiūris leidžia kurti kompaktiškesnę sistemą, kurią galima integruoti į nešiojamus įrenginius“, – sakė tyrimo autorius Chunyu Yang.

  • Šanchajuje atidaryta milžiniška Didžioji opera: 146 786 m² pastatas stebina vėduoklės stogu

    Šanchajuje atidaryta milžiniška Didžioji opera: 146 786 m² pastatas stebina vėduoklės stogu

    Naujas Šanchajaus simbolis

    Šanchajuje oficialiai atidaryta Didžioji opera – vienas didžiausių šiuolaikinių operos kompleksų pasaulyje, užimantis 146 786 kvadratinių metrų plotą. Pastatas iškilo prie Huangpu upės Pudongo rajone, kur greta futuristinių dangoraižių formuojamas naujas miesto kultūros branduolys.

    Išskirtiniausias akcentas – stogas, primenantis išskleistą tradicinę kinišką vėduoklę. Architektai pabrėžia, kad forma sąmoningai siejama ir su judesiu bei vandens ritmu, kad pastatas organiškai įsilietų į upės krantinės kraštovaizdį.

    Kas suprojektavo ir kaip veiks opera

    Projektą parengė Norvegijos architektūros studija „Snøhetta“, atrinkta tarptautiniame konkurse 2016 metais. Vėliau buvo suburtas tarptautinis ekspertų konsorciumas, o galutinis rezultatas pristatytas kaip daugiafunkcis scenos menų ir viešųjų erdvių kompleksas.

    Operoje įrengtos trys salės: pagrindinė Harmony Hall su 2 000 vietų, Soar Theatre, pritaikyta 1 200 žiūrovų, ir Open Stage, kurioje gali būti apie 1 000 žmonių. Iš viso komplekse numatyta 4 200 sėdimų vietų, o programoje žadama derinti klasikinę operą, simfoninę muziką ir eksperimentinius pastatymus.

    Be scenų, lankytojams įrengtos edukacinės ir parodų erdvės, taip pat restoranai bei poilsio zonos. Tokia koncepcija atspindi globalią tendenciją, kai didieji kultūros pastatai projektuojami ne tik vakariniams renginiams, bet ir kaip dienos metu gyvi, miestui atviri traukos centrai.

    Architektūra, kuri kviečia užlipti ant stogo

    Viena įspūdingiausių komplekso detalių – spiraliniai laiptai, kuriais kylama iki stogo. Šiai konstrukcijai panaudota 1 850 kubinių metrų betono, įskaitant 350 kubinių metrų itin didelio atsparumo UHPC betono, o darbai, kaip skelbiama, truko apie 12 mėnesių.

    Laiptai pereina į stogo trasą, suprojektuotą kaip visus metus veikianti apžvalgos terasa. Nuo jos atsiveria Huangpu upė ir Šanchajaus panorama, o viešai prieinami lygiai sujungia pastatą su parku ir krantine, stiprindami pėsčiųjų ryšį su miesto viešosiomis erdvėmis.

    „Platus judesys apgaubia teritoriją, atkartodamas Huangpu upės potvynių ir atoslūgių ritmą bei miesto pulsą“, – sakė „Snøhetta“.

    Pastato viduje nuotaika kinta priklausomai nuo paros laiko, nes architektūroje akcentuojami dideli įstiklinti plotai. Skelbiama, kad stiklinio fasado plotas siekia apie 16 000 kvadratinių metrų, o didžiausios stiklo plokštės yra beveik 13 metrų aukščio ir gali sverti iki 9,4 tonos.

    Studija išskiria tris kertines idėjas, kurios formavo projektą: judėjimą, priklausymą ir patirtį. Ši schema apima tiek pastato logiką lankytojui, tiek viešųjų erdvių atvirumą, tiek emocinę atmosferą, kurios siekiama iš atlikėjų ir žiūrovų perspektyvos.

    „Projektas plečia prieigą prie kultūros ir kartu sukuria naują platformą meninei raiškai bei pilietiniam įsitraukimui“, – teigė „Snøhetta“.

    Didžioji opera įsilieja į nuoseklią Šanchajaus strategiją stiprinti tarptautinį miesto įvaizdį per ikoninę architektūrą ir didelius kultūros infrastruktūros projektus. Pastatas jau dabar vertinamas kaip naujas Pudongo orientyras, galintis pritraukti ne tik operos gerbėjus, bet ir miesto svečius, ieškančius išskirtinių architektūrinių patirčių.

    Skelbiama, kad statybos buvo baigtos 2026 metų birželį, o oficialus atidarymas įvyko 2026 metų spalio 17 dieną. Atidarymą lydėjo inauguruojantis pasirodymas, žymintis naujo kultūros centro startą.

  • Užtenka asmenukės: DI iš veido bruožų prognozuoja onkologinių pacientų išgyvenamumą

    Užtenka asmenukės: DI iš veido bruožų prognozuoja onkologinių pacientų išgyvenamumą

    Modelis apmokytas milijonais veidų

    Veidas neretai išduoda daugiau, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio: senėjimo požymius, lėtinių ligų įtaką, gyvenimo būdo pasekmes. Tačiau tokius signalus objektyviai įvertinti vien stebint sudėtinga, todėl vis dažniau pasitelkiami skaitmeniniai metodai.

    JAV sveikatos priežiūros sistemos Mass General Brigham mokslininkai pristatė DI pagrįstą sprendimą, kuris analizuoja veido nuotraukas ir gali padėti įvertinti biologinį amžių bei prognozuoti išgyvenamumo riziką onkologiniams pacientams. Tyrimo rezultatai publikuoti mokslo žurnale „The Lancet Digital Health“.

    Du įrankiai: biologinis amžius ir rizikos prognozė

    Mokslininkai sukūrė FAHR-Face modelį, apmokytą daugiau nei 40 000 000 veido fotografijų. Remiantis šiuo pagrindu, sukurti du atskiri įrankiai: FAHR-FaceAge ir FAHR-FaceSurvival.

    FAHR-FaceAge vertina ne žmogaus gimimo datą, o tai, kiek metų žmogus atrodo pagal veido bruožus, taip apytikriai aprašant biologinio amžiaus požymius. Tyrėjai skelbia, kad viešuose nuotraukų rinkiniuose vidutinė absoliuti paklaida siekė 5,1 metų, o onkologinių pacientų grupėje ši informacija buvo naudinga prognozuojant ligos baigtis.

    FAHR-FaceSurvival veikia kita logika: jis nebūtinai remiasi biologinio amžiaus įverčiu, o mokosi tiesiogiai atpažinti veido vaizde slypinčius ryšius su mirties rizika. Tyrėjų teigimu, skirtingi veido regionai abiejuose įrankiuose „sveria“ nevienodai, todėl pateikiami signalai gali vienas kitą papildyti.

    Ką parodė rezultatai ir kodėl svarbus kontekstas

    Vienas ryškiausių rezultatų susijęs su rizikos atskyrimu į grupes: pacientams, kuriuos FAHR-FaceSurvival priskyrė didžiausios rizikos ketvirčiui, mirtingumas buvo daugiau nei tris kartus didesnis nei mažiausios rizikos grupėje. Autoriai nurodė, kad pakoreguotas hazardų santykis siekė 3,23 ir buvo statistiškai reikšmingas.

    Vis dėlto tyrėjai pabrėžia, kad tokie rodikliai nereiškia tikslaus individualaus atsakymo, kiek konkrečiai žmogus gyvens. Tai yra grupių palyginimas, padedantis įvertinti santykinį rizikos skirtumą, o ne prognozė konkrečiai dienai ar terminui.

    „Ši analizė gali tapti papildomu būdu įvertinti paciento būklę, ypač kai trūksta dalies įprastų klinikinių rodiklių“, – sakė vienas iš tyrėjų, radioterapeutas onkologas Raymondas Makas.

    Galimas praktinis pritaikymas siejamas su sprendimais prieš intensyvų gydymą, kai būtina įvertinti ne tik naviko tipą, bet ir paciento organizmo rezervus, trapumą bei gebėjimą toleruoti radioterapiją, operaciją ar sisteminį gydymą. Senstant visuomenei, tokio pobūdžio vertinimų poreikis auga, todėl ieškoma greitų, standartizuotų ir pakartojamų metodų.

    Kita vertus, prieš plačiai diegiant tokias priemones klinikoje, reikalingi papildomi tyrimai: kaip DI veikia skirtingose populiacijose, ar rezultatai stabilūs įvairiomis fotografavimo sąlygomis ir ar technologija realiai pagerina gydymo sprendimus bei baigtis. Ne mažiau svarbūs ir privatumo bei duomenų saugumo klausimai, nes veido atvaizdas yra itin jautrus biometrinis duomuo.