Užtenka asmenukės: DI iš veido bruožų prognozuoja onkologinių pacientų išgyvenamumą

Modelis apmokytas milijonais veidų

Veidas neretai išduoda daugiau, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio: senėjimo požymius, lėtinių ligų įtaką, gyvenimo būdo pasekmes. Tačiau tokius signalus objektyviai įvertinti vien stebint sudėtinga, todėl vis dažniau pasitelkiami skaitmeniniai metodai.

JAV sveikatos priežiūros sistemos Mass General Brigham mokslininkai pristatė DI pagrįstą sprendimą, kuris analizuoja veido nuotraukas ir gali padėti įvertinti biologinį amžių bei prognozuoti išgyvenamumo riziką onkologiniams pacientams. Tyrimo rezultatai publikuoti mokslo žurnale „The Lancet Digital Health“.

Du įrankiai: biologinis amžius ir rizikos prognozė

Mokslininkai sukūrė FAHR-Face modelį, apmokytą daugiau nei 40 000 000 veido fotografijų. Remiantis šiuo pagrindu, sukurti du atskiri įrankiai: FAHR-FaceAge ir FAHR-FaceSurvival.

FAHR-FaceAge vertina ne žmogaus gimimo datą, o tai, kiek metų žmogus atrodo pagal veido bruožus, taip apytikriai aprašant biologinio amžiaus požymius. Tyrėjai skelbia, kad viešuose nuotraukų rinkiniuose vidutinė absoliuti paklaida siekė 5,1 metų, o onkologinių pacientų grupėje ši informacija buvo naudinga prognozuojant ligos baigtis.

FAHR-FaceSurvival veikia kita logika: jis nebūtinai remiasi biologinio amžiaus įverčiu, o mokosi tiesiogiai atpažinti veido vaizde slypinčius ryšius su mirties rizika. Tyrėjų teigimu, skirtingi veido regionai abiejuose įrankiuose „sveria“ nevienodai, todėl pateikiami signalai gali vienas kitą papildyti.

Ką parodė rezultatai ir kodėl svarbus kontekstas

Vienas ryškiausių rezultatų susijęs su rizikos atskyrimu į grupes: pacientams, kuriuos FAHR-FaceSurvival priskyrė didžiausios rizikos ketvirčiui, mirtingumas buvo daugiau nei tris kartus didesnis nei mažiausios rizikos grupėje. Autoriai nurodė, kad pakoreguotas hazardų santykis siekė 3,23 ir buvo statistiškai reikšmingas.

Vis dėlto tyrėjai pabrėžia, kad tokie rodikliai nereiškia tikslaus individualaus atsakymo, kiek konkrečiai žmogus gyvens. Tai yra grupių palyginimas, padedantis įvertinti santykinį rizikos skirtumą, o ne prognozė konkrečiai dienai ar terminui.

„Ši analizė gali tapti papildomu būdu įvertinti paciento būklę, ypač kai trūksta dalies įprastų klinikinių rodiklių“, – sakė vienas iš tyrėjų, radioterapeutas onkologas Raymondas Makas.

Galimas praktinis pritaikymas siejamas su sprendimais prieš intensyvų gydymą, kai būtina įvertinti ne tik naviko tipą, bet ir paciento organizmo rezervus, trapumą bei gebėjimą toleruoti radioterapiją, operaciją ar sisteminį gydymą. Senstant visuomenei, tokio pobūdžio vertinimų poreikis auga, todėl ieškoma greitų, standartizuotų ir pakartojamų metodų.

Kita vertus, prieš plačiai diegiant tokias priemones klinikoje, reikalingi papildomi tyrimai: kaip DI veikia skirtingose populiacijose, ar rezultatai stabilūs įvairiomis fotografavimo sąlygomis ir ar technologija realiai pagerina gydymo sprendimus bei baigtis. Ne mažiau svarbūs ir privatumo bei duomenų saugumo klausimai, nes veido atvaizdas yra itin jautrus biometrinis duomuo.