CP v2

Blog

  • Kalifornijoje atrasta „ugnies ameba“ nustatė naują sudėtingos gyvybės atsparumo karščiui rekordą

    Kalifornijoje, Lasseno ugnikalnių nacionaliniame parke, mokslininkai aptiko naują amebos rūšį, kuri, kaip teigiama, perrašė ribą, kokį karštį gali ištverti sudėtingesnė gyvybė. Naujoji ameba pavadinta Incendiamoeba cascadensis, o tyrėjai ją praminė „ugnies ameba iš Kaskadų“.

    Kaip rašoma „Live Science“, šis vienaląstis organizmas laboratorijoje augo ir dalijosi iki 63 laipsnių Celsijaus temperatūroje. Tai aukščiausia temperatūra, kurioje iki šiol buvo žinoma besidauginanti eukariotinė ląstelė.

    Tyrime nurodoma, kad trumpai ameba gali išgyventi ir dar karštesnėje aplinkoje – iki 70 laipsnių Celsijaus. Tokiais atvejais ji suformuoja apsauginį apvalkalą ir pereina į ramybės būseną, o vėliau, sumažinus temperatūrą, gali atsigauti.

    Iki šio atradimo buvo manoma, kad eukariotinių ląstelių dauginimasis virš 60 laipsnių Celsijaus temperatūros yra nepasiekiamas. Todėl naujasis radinys laikomas svarbiu atskaitos tašku aiškinantis, kur yra „viršutinė riba“ sudėtingesnei gyvybei.

    Kas yra eukariotai ir kodėl tai svarbu

    Amebos priklauso eukariotams – organizmams, kurių DNR yra uždaryta branduolyje. Tai jas skiria nuo prokariotų (bakterijų ir archėjų), kurių ląstelėse branduolio nėra ir kurios paprastai laikomos atsparesnėmis ekstremalioms sąlygoms.

    Būtent todėl tyrėjams svarbu, kad rekordas pasiektas ne bakterijų, o eukariotinės ląstelės. Nors prokariotai, kaip nurodoma tyrime, gali išgyventi ir gerokai aukštesnėje temperatūroje, eukariotų galimybės iki šiol atrodė labiau ribotos.

    Kaip ameba prisitaiko prie karščio

    Komanda amebas aptiko mėginiuose, surinktuose prie Hot Springs Creek intako parke. Pastebėta, kad šie organizmai geriausiai klesti itin šiltoje aplinkoje – apie 55–57 laipsnius Celsijaus, o žemesnėje nei 42 laipsnių Celsijaus temperatūroje jų augimas sustojo.

    Stebėdami ląstelių dalijimąsi, mokslininkai naudojo specialiai šildomą mikroskopą, kad palaikytų stabilias sąlygas. Taip jie užfiksavo, kad amebos gali sėkmingai replikuotis esant 63 laipsniams Celsijaus.

    Tyrėjai taip pat aptiko užuominų, kas galėtų padėti šiai amebai išlikti: jos baltymų paviršiuje yra teigiamai įkrautų aminorūgščių. Panaši savybė būdinga ir kai kuriems šilumą mėgstantiems prokariotams, o tai gali būti susiję su baltymų stabilumu esant aukštai temperatūrai.

    Ką šis radinys gali reikšti tolesniems tyrimams

    Rezultatai paskelbti žurnale „Cell“. Tyrėjai pabrėžia, kad tai dar neatsako į klausimą, kas tiksliai riboja eukariotų atsparumą karščiui, tačiau naujoji rūšis suteikia galimybę šiuos mechanizmus tirti detaliau.

    Be to, tyrime primenama, kad ekstremalioms temperatūroms atsparių eukariotų būta ir anksčiau – pavyzdžiui, kai kurie grybai dykumose gali toleruoti iki maždaug 60 laipsnių Celsijaus. Vis dėlto naujasis amebos rekordas parodo, kad sudėtingos ląstelės ribos gali būti aukštesnės, nei manyta.

    Ateityje mokslininkai planuoja tirti artimiausius Incendiamoeba cascadensis giminaičius, kad suprastų, kaip tokia šilumos tolerancija susiformavo. Tyrėjų vertinimu, tai gali padėti tiksliau apibrėžti gyvybės ribas Žemėje ir geriau suprasti, kokiose sąlygose galėtų egzistuoti sudėtingesni organizmai kitur.

  • Po Italija „atsisega“ Žemės pluta: tyrimas aiškina, kas sukelia daugumą Apeninų drebėjimų

    Naujas tyrimas rodo, kad po Italija Žemės pluta tarsi „atsisega“ – jos apatinė dalis atsiskiria ir grimzta į mantiją. Mokslininkai teigia, jog būtent šis procesas gali paaiškinti didelę dalį žemės drebėjimų Apeninų kalnuose.

    Apie tai rašoma „Live Science“ publikacijoje, kurioje cituojamas tyrimo vadovas, Florencijos universiteto geologas Stefano Tavani. Pasak jo, regione matomas labai vėlyvas tektoninių procesų etapas, kai įprastą plokščių slinkimą pakeičia kitas „variklis“.

    Apeninai driekiasi per visą Italijos pusiasalį, o Viduržemio jūros regionas apskritai laikomas geologiškai itin sudėtingu: čia susiduria Afrikos ir Eurazijos plokščių įtaka, daugybė mikroplokščių ir kalnų grandinių.

    Mokslininkai aiškina, kad Afrikos plokštė jau apie 50 milijonų metų stumia į šiaurę, o gilyn į mantiją grimzta senovinio Tetio vandenyno plutos liekanos. Tačiau iki šiol nebuvo iki galo aišku, kas tiksliai palaiko dalį dabartinių deformacijų ir seisminį aktyvumą Apeninų zonoje.

    Kas yra „atsisegimas“ po Apeninais?

    Tyrėjų teigimu, po Apeninais vyksta vadinamasis delaminacijos procesas: apatinė plutos dalis „nulupa“ nuo viršutinių sluoksnių ir nusileidžia į mantiją. Straipsnyje tai apibūdinama kaip „atsisegimas“, nes procesas primena pamažu besiskiriančius sluoksnius.

    Ši interpretacija leidžia kitaip pažvelgti į tai, kas sukelia regiono žemės drebėjimus. Autorių išvada tokia: didelę seisminės veiklos dalį Apeninuose skatina ne klasikinė vienos plokštės slinktis po kita, o būtent plutos atsiskyrimas ir grimzdimas.

    Du Viduržemio jūros baseinai ir senas tektoninis „stumdymasis“

    Tyrime primenama, kad Apeninų formavimąsi lydėjo ir priešingos krypties jėgos: vienur vyko suspaudimas, kitur – tempimas. Šis derinys prisidėjo prie dviejų baseinų Viduržemio jūroje susidarymo į rytus ir vakarus nuo Korsikos bei Sardinijos salų.

    Minima, kad jaunesnė dalis – Tirėnų jūros segmentas į rytus nuo Korsikos ir Sardinijos – susiformavo maždaug prieš 10 milijonų metų. Tyrėjai pažymi, kad delaminacija gali būti trūkstamas paaiškinimas, siejantis šiuos reiškinius su dabartine kalnų juostos deformacija ir drebėjimais.

    Ką tai gali reikšti ateityje?

    Pasak S. Tavani, per kelis ateinančius milijonus metų apatinė plutos dalis gali baigti grimzti, o tektoninės plokštės šiame regione – „susivirinti“ tarpusavyje. Tokiu atveju procesai, lemiantys dabartinę dinamiką, iš esmės keistųsi.

    Mokslininkai taip pat pabrėžia, kad panašūs reiškiniai gali vykti ir kitur pasaulyje – pavyzdžiui, Helenų įduboje į pietus nuo Graikijos. Todėl Italijos pavyzdys gali padėti geriau suprasti labai vėlyvus plokščių tektonikos etapus skirtinguose regionuose.

  • Naujas palydovinis žemėlapis parodė, kur žmonės sparčiausiai eikvoja gėlo vandens atsargas

    Naujas aukštos raiškos žemėlapis parodė, kuriose pasaulio vietose žmonių veikla labiausiai keičia gėlo vandens atsargas – vienur jos sparčiai senka, kitur laikinai didėja.

    Tyrime, apie kurį rašė „Live Science“, panaudoti palydoviniai duomenys leido detaliau nei anksčiau matyti 2002–2025 metų sausumos vandens pokyčius ir geriau atskirti, kas labiau susiję su žmogaus veikla, o kas – su klimato svyravimais.

    Mokslininkai nustatė, kad žemynai netenka gėlo vandens greičiau, nei buvo manyta: kai kuriuose regionuose vandeningųjų sluoksnių siurbimas išryškėjo kaip maždaug 45 proc. didesnė problema, palyginti su ankstesniais vertinimais.

    Bendra kryptis aiški – gėlo vandens praradimų daugiau nei prieaugių, todėl tyrėjai akcentuoja geresnio vandens valdymo svarbą ir tai, kad dalyje vietovių didžiausi nuostoliai sutampa su intensyvia žemdirbyste ir drėkinimu.

    Kaip sudarytas žemėlapis

    Analizė paremta NASA GRACE ir GRACE-FO misijų matavimais, fiksuojančiais masės persiskirstymą Žemėje, todėl galima spręsti, kaip kinta vandens kiekis sausumoje – požeminiuose vandenyse, dirvožemyje, telkiniuose.

    Šį kartą duomenys apdoroti taip, kad vaizdas būtų gerokai ryškesnis: tyrėjų teigimu, regioniniai pokyčiai išryškėjo vidutiniškai 33 proc. labiau nei ankstesniuose panašiuose darbuose.

    Svarbi dalis – bandymas priskirti pokyčius skirtingiems veiksniams. Tyrimo autorė Mary Michael Forrester O’Neill aiškino, kad ankstesni darbai dažniau matydavo bendrus raštus, bet sunkiau atskirdavo žmogaus įtaką nuo klimato.

    Kur fiksuoti didžiausi pokyčiai

    Iš viso identifikuoti 94 regionai, kuriuose gėlo vandens atsargos keitėsi labiau nei „įprastas fonas“. Iš jų 40 vietovių pokyčiai daugiausia sieti su žmonių žemės ir vandens naudojimu, o ne su natūralia klimato kaita.

    Tarp ryškių gėlo vandens netekimo pavyzdžių įvardyti šiaurinė Indija, pietų Iranas ir JAV pietinės Didžiosios lygumos (regionas ties Kolorado, Kanzaso, Naujosios Meksikos, Oklahomos ir Teksaso sandūra), kur žemės ūkis plačiai remiasi požeminiu vandeniu drėkinimui.

    Kaip priešingas pavyzdys minimas centrinėje Rusijoje esantis Boguchanų tvenkinys – dirbtinis ežeras, užpildytas 2012 metais pastačius hidroelektrinės užtvanką, dėl ko regione fiksuotas vandens prieaugis.

    Kodėl tai svarbu ir kokios ribos

    Tyrimo autoriai pabrėžia, kad vietiniai gėlo vandens prieaugiai ir praradimai gali turėti pasekmių „žemiau srovės“ esančioms bendruomenėms ir aplinkiniams regionams, nes vandens sistema yra susieta.

    Tačiau mokslininkai kartu įspėja dėl ribotumų: GRACE palydovai matuoja pokyčių greitį, o ne bendrą vandens kiekį konkrečiame vandeningajame sluoksnyje, todėl iš šių duomenų negalima tiksliai pasakyti, kada kur nors vanduo „baigsis“.

    Vis dėlto praktinė rizika išlieka – kylant vandens siurbimo kaštams ir gręžinių gilinimo poreikiui, daliai vietovių tai gali tapti neįkandama. Tyrėjai akcentuoja, kad toks spaudimas labiausiai smogia pažeidžiamiausioms bendruomenėms.

    Tyrimo rezultatai publikuoti mokslo žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“ (PNAS).

  • NASA astronautas iš TKS užfiksavo virš Vakarų Afrikos sudegusias rusų raketos nuolaužas

    NASA astronautas Chrisas Williamsas, būdamas Tarptautinėje kosminėje stotyje (TKS), nufotografavo įspūdingą „ugnies kamuolį“ naktiniame danguje virš Vakarų Afrikos. Kadruose matyti, kaip į Žemės atmosferą grįžtančios nuolaužos sužimba ryškia liepsna ir išsiskaido į mažesnes dalis.

    Kaip rašo „Live Science“, nuotraukos darytos 2026 metų balandžio 27 dieną iš TKS kupolo – į Žemę nukreiptų langų modulio, skirto stebėjimams. Vėliau astronautas vaizdais pasidalijo socialiniame tinkle „X“.

    Williamsas pasakojo, kad objektą pamatė stotei skrendant virš Vakarų Afrikos: švytinti uodega ilgėjo, o po to, jo teigimu, „suskydo į mažesnių gabalėlių lietų“. Iš pradžių astronautas manė stebintis į atmosferą įskrendančią orbitinę šiukšlę ar byrėjančio palydovo fragmentus.

    Vėliau paaiškėjo, kad tai greičiausiai buvo sudegusios rusų „Sojuz“ raketos, kuri į kosmosą iškėlė krovininį erdvėlaivį „Progress 95“, liekanos. Pats „Progress 95“ tą pačią dieną sėkmingai pristatė atsargas į TKS.

    Kas iš tiesų matyti nuotraukose

    Po krovininio erdvėlaivio išleidimo į žemąją orbitą raketos dalys, kaip įprasta, ima kristi atgal Žemės link. Patekusi į viršutinius atmosferos sluoksnius, konstrukcija dėl trinties smarkiai įkaista, ima irti ir galiausiai dauguma fragmentų išgaruoja.

    Tokie reginiai iš Žemės dažnai primena meteorus, tačiau vis dažniau danguje sušmėžuoja žmogaus sukurtų objektų „ugniniai pėdsakai“. Straipsnyje primenama, kad panašus „Sojuz“ raketos sugrįžimo sukeliamas švytėjimas buvo stebėtas ir 2023 metų rugpjūtį virš Australijos.

    Kodėl „ugninių kamuolių“ gali daugėti

    Tekste atkreipiamas dėmesys, kad žmonijos paliktų objektų orbitoje per pastaruosius dešimtmečius smarkiai padaugėjo, o tai reiškia ir daugiau sugrįžimų į atmosferą. Dalis jų virsta įspūdingais reginiais, kai nuolaužos sudega dideliame aukštyje.

    Tačiau mokslininkai vis dažniau kelia klausimą, kokį poveikį viršutinei atmosferai gali turėti išgaruojančios metalo dalelės. Pasak straipsnyje minimų įžvalgų, kai kurie tyrėjai svarsto, ar toks „metalinės taršos“ augimas gali turėti įtakos, pavyzdžiui, ozono sluoksniui ar kitiems atmosferos procesams, nors galutinių išvadų dar ieškoma.

    Rizika, apie kurią primena ankstesni atvejai

    Didžioji dalis kosminių nuolaužų sudega maždaug 80 kilometrų aukštyje virš Žemės paviršiaus, tačiau ne viskas visada visiškai išnyksta. Kuo daugiau objektų grįžta į atmosferą, tuo didesnė ir tikimybė, kad pavieniai fragmentai gali pasiekti paviršių.

    Straipsnyje primenamas 2024 metų kovo atvejis, kai Floridoje į gyvenamąjį namą įlėkė, kaip tuomet buvo įtarta, iš TKS išmestos baterijų sistemos liekanos. Tokie incidentai išlieka reti, bet jie pabrėžia, kodėl kosminių šiukšlių tema tampa vis aktualesnė.

    Šįkart Williamsui pavyko užfiksuoti reiškinį iš unikalios perspektyvos – iš orbitos, kur aiškiai matyti, kaip ryškus blyksnis virsta ilgu liepsnojančių fragmentų „traukinu“. Nors reginys įspūdingas, jis kartu primena ir augantį žmonijos „pėdsaką“ Žemės orbitoje.

  • Vokietijos „Quint Computing“ pritraukė 9,1 mln. eurų kvantinių lustų technologijai plėsti

    Vokietijos „Quint Computing“ pritraukė 9,1 mln. eurų kvantinių lustų technologijai plėsti

    Vokietijos kvantinių skaičiavimų startuolis „Quint Computing“ per pradinį investicijų etapą pritraukė 9,1 mln. eurų, kad galėtų sparčiau vystyti savo kvantinių procesorių technologiją.

    Finansavimo etapui vadovavo „Vsquared“, jame taip pat dalyvavo „Quantonation“, „Nucleus Capital“, „Faber“, „Vanagon Ventures“ ir „ZOHO.VC“, kartu su pramonės ekspertais, tarp jų – prof. Mikko Möttönen.

    Bendrovė papildomai gavo 2,2 mln. eurų „Pathfinder“ grantą iš Europos inovacijų tarybos (EIC) – tai turėtų sustiprinti jos mokslinių tyrimų ir plėtros ambicijas.

    „Quint Computing“ buvo įkurta 2025 metų spalį: ją įsteigė kvantinės fizikos profesoriai Michaelas Hartmannas ir Christopheris Eichleris bei ekonomistas dr. Jona Stinneris, o ištakos siejamos su Friedrich-Alexander-Universität Erlangen-Nürnberg (FAU) tyrimais ir „Munich Quantum Valley“ ekosistema.

    Taikosi į vieną didžiausių kvantinių kompiuterių problemų

    Įmonė kuria superlaidžių (superconducting) kvantinių lustų architektūrą, kuri skirta spręsti vieną pagrindinių kliūčių, stabdančių kvantinių kompiuterių pritaikymą pramonėje – didelį klaidų lygį.

    Kvantiniai kompiuteriai teoriškai gali spręsti uždavinius, kurie įprastiems superkompiuteriams yra pernelyg sudėtingi, tačiau tokios sistemos yra itin jautrios trikdžiams. Dėl to praktiškai sunku atlikti stabilias ir ilgai trunkančias skaičiavimo operacijas.

    Esami klaidų taisymo metodai dažnai reikalauja papildomos aparatinės įrangos, didina skaičiavimų sudėtingumą arba mažina darbo spartą. Tokie kompromisai apsunkina kvantinių sistemų mastelio didinimą.

    Architektūra, kuri dalį klaidų turėtų „sugauti“ aparatinėje įrangoje

    „Quint“ teigia kurianti patentuotą procesoriaus architektūrą, kuri reikšmingą klaidų dalį siekia eliminuoti pačiame aparatinės įrangos lygyje. Tokia kryptis, bendrovės vertinimu, galėtų sumažinti sistemos sudėtingumą ir reikalingos įrangos kiekį.

    Pasak įmonės, pilnai įgyvendinta technologija teoriškai galėtų iki 100 kartų sumažinti sistemos kompleksumą, aparatinės įrangos poreikį ir energijos sąnaudas, kartu išlaikant didelį skaičiavimo greitį.

    Bendrovės bendraįkūrėjas ir vadovas prof. Christopheris Eichleris pabrėžia, kad komerciškai pritaikomų kvantinių kompiuterių lenktynės spartėja, o jų kuriama architektūra esą leidžia mažinti sudėtingumą neprarandant aukšto „clock speed“.

    Kur planuojama pritaikyti ir kam bus skirtos lėšos

    „Quint“ nurodo, kad tokia technologija ateityje galėtų būti aktuali farmacijos, chemijos, logistikos ir gamybos sektoriams – ten, kur reikia itin sudėtingų optimizavimo ar modeliavimo skaičiavimų.

    Gautas finansavimas bus skirtas plėsti mokslinių tyrimų ir inžinerijos komandą, toliau vystyti kvantinį procesorių ir siekti pirmųjų projektų su pramoniniais partneriais.

    Įmonė taip pat planuoja samdyti specialistus kvantinių lustų projektavimo, gamybos, klaidų korekcijos ir praktinių taikymų srityse.

  • Italijos startuolis „CyberKord“ pritraukė 2,7 mln. eurų DI platformai kibernetikai automatizuoti

    Italijos startuolis „CyberKord“ pritraukė 2,7 mln. eurų DI platformai kibernetikai automatizuoti

    Italijos kibernetinio saugumo startuolis „CyberKord“ pritraukė 2,7 mln. eurų ikisėklinės (pre-seed) investicijos, kad paspartintų DI platformos, automatizuojančios IT ir kibernetinio saugumo operacijas, kūrimą.

    Investicijų raundui vadovavo „360 Capital“, o prie jo prisidėjo „Plus Partners“, „Addendum Capital“ ir „Vento“. Surinktos lėšos bus skirtos produkto vystymui ir pasirengimui pirmai realiai veikiančių bandomųjų projektų bangai.

    „CyberKord“ įkurta Milane 2026 metais. Bendrovė kuria sprendimą, kuris įmonėms padėtų greičiau identifikuoti, ištirti ir išspręsti IT bei saugumo incidentus, sumažinant rankinio darbo apimtį.

    Startuolio idėja remiasi praktine problema: grėsmes saugumo įrankiai dažnai aptinka per minutes, tačiau jų suvaldymas ir sutvarkymas užtrunka gerokai ilgiau, nes procesai vis dar stipriai priklauso nuo žmonių įsikišimo ir „bilietų“ (ticket) tvarkymo.

    Kaip veikia „CyberKord“ platforma

    Bendrovė teigia, kad jos platforma automatizuoja užduotis, kurias įprastai rankiniu būdu atliktų IT ir saugumo komandos. Tam pasitelkiamas dirbtinis intelektas ir vadinamasis skaitmeninis dvynys (Digital Twin), atkartojantis įmonės IT infrastruktūrą.

    Platforma analizuoja incidentus, modeliuoja galimus sprendimus ir gali įgyvendinti korekcinius veiksmus. Kitaip tariant, tikslas – sutrumpinti kelią nuo signalo apie problemą iki realaus jos ištaisymo.

    Pasak „CyberKord“, sistema gali inicijuoti procesus gavusi saugumo perspėjimus, pagalbos tarnybos užklausas ar žinutes, gautas komunikacijos platformose, tokiose kaip „Microsoft Teams“ ir „Slack“.

    Integracijos ir kontrolė: kiek sprendimų paliekama DI

    „CyberKord“ akcentuoja, kad jų sprendimas integruojamas tiek su debesijos, tiek su vietoje (on-premise) veikiančiomis sistemomis, nereikalaujant įmonei keisti turimos infrastruktūros ar įrankių rinkinio.

    Organizacijos gali nuspręsti, kiek autonomijos suteikti DI. Visi platformos veiksmai yra fiksuojami, tad vėliau gali būti peržiūrimi ir vertinami.

    Bendrovės teigimu, automatizuojant rutininius operacinius darbus IT ir saugumo specialistams atsirastų daugiau laiko infrastruktūros plėtrai, strateginiams projektams ir sprendimams, kuriems būtina žmogaus patirtis.

    Kiti žingsniai po investicijos

    Gavusi finansavimą „CyberKord“ planuoja toliau vystyti platformą ir pradėti pirmuosius pilotinius projektus su didelėmis Europos įmonėmis. Tarp tikslinių sektorių įvardijami gamybos, technologijų, sveikatos priežiūros ir telekomunikacijų verslai.

    Taip pat numatyta plėsti komandą, ypač techninėse ir komercinėse pozicijose, kad būtų galima greičiau diegti sprendimą ir dirbti su didesniais klientais.

  • Portugalijos DI startuolis „Granter“ pritraukė 1,6 mln. eurų plėtrai Europoje

    Portugalijos DI startuolis „Granter“ pritraukė 1,6 mln. eurų plėtrai Europoje

    Portugalijos startuolis „Granter“ pritraukė 1,6 mln. eurų investiciją, kad galėtų plėsti dirbtiniu intelektu paremtą platformą, palengvinančią kelią į Europos finansavimo programas.

    Finansavimo raundui vadovavo „3XP Global“ per savo „Impact Innovation Fund“ rizikos kapitalo programą, susietą su Portugalijos valstybiniu kapitalizacijos ir atsparumo fondu.

    Prie investicijos taip pat prisidėjo „Celtis Venture Partners“, „Gateway Ventures“ (investuotojai iš Austrijos ir Vokietijos) bei JAV personalo technologijų bendrovė „Deel“.

    Po šio raundo bendra „Granter“ pritraukta suma siekia 2 mln. eurų, o įmonė planuoja investuoti į produkto tobulinimą, komandos augimą ir tarptautinę plėtrą.

    Kam skirta „Granter“ platforma

    „Granter“ kuria DI platformą, kuri padeda verslui rasti viešojo finansavimo galimybes, pasirengti paraiškoms ir vėliau administruoti patvirtintus projektus.

    Pagrindinis dėmesys skiriamas mažoms ir vidutinėms įmonėms bei startuoliams – toms organizacijoms, kurios dažnai neturi pakankamai resursų ar patirties įveikti sudėtingas paraiškų teikimo procedūras.

    Įmonė pabrėžia, kad paraiškos viešajam finansavimui paprastai reikalauja daug dokumentų, administracinių veiksmų ir laiko, o tai mažesniems žaidėjams tampa rimta kliūtimi.

    Nauja chat tipo konsultanto versija

    Neseniai bendrovė iš naujo pristatė „AI Grant Consultant“ – pokalbio principu veikiančią sąsają, leidžiančią organizacijoms tiesiogiai bendrauti su DI agentu ieškant tinkamų programų, rengiant paraiškas ir valdant projektus.

    Taip pat įdiegta nemokama bandomoji versija, kad vartotojai galėtų iš karto pradėti ruoštis paraiškų teikimui.

    Pasak įmonės, užduotys, kurios anksčiau trukdavo savaites ir neretai reikalaudavo išorinių konsultantų pagalbos, dabar gali būti atliktos greičiau – kai kuriais atvejais per mažiau nei valandą.

    Plėtra: nuo Portugalijos į didžiąsias Europos rinkas

    „Granter“ nurodo, kad 2025 metų lapkritį laimėjo „Web Summit“ startuolių konkursą „PITCH“, o nuo to laiko padėjo daugiau nei 140 įmonių teikti paraiškas dėl daugiau nei 30 mln. eurų finansavimo.

    Tarp klientų įvardijami ANA Airports, MC Sonae, „Galp“, Portugalijos karinis jūrų laivynas ir „Fidelidade“.

    Įmonės vadovas ir vienas įkūrėjų Bernardo Seixas teigia, kad daugybė stiprių projektų lieka už viešojo finansavimo ribų ne dėl kokybės stokos, o dėl laiko, komandos ar žinių trūkumo biurokratiniuose procesuose.

    Naujas kapitalas bus skirtas plėtrai: planuojama iki metų pabaigos daugiau nei padvigubinti darbuotojų skaičių ir, be Portugalijos, žengti į Ispaniją, Vokietiją ir Italiją. Vidutiniu laikotarpiu bendrovė taip pat svarsto JAV rinką.

  • Rygoje įsikūrusi „Unitoq“ pritraukė 155 tūkst. eurų: leis į NT investuoti nuo 100 eurų

    Rygoje įsikūrusi „Unitoq“ pritraukė 155 tūkst. eurų: leis į NT investuoti nuo 100 eurų

    Rygoje įsikūręs Latvijos proptech startuolis „Unitoq“ pritraukė 155 000 eurų pradinėje (pre-seed) investicijų stadijoje. Lėšas skyrė verslo angelų sindikatas, tarp jų – ir Latvijos verslo angelų tinklo LatBAN nariai.

    Bendrovė kuria platformą, kuri leistų privatiems asmenims investuoti į gyvenamosios paskirties būstą pradedant nuo 100 eurų. Idėja – suteikti galimybę uždirbti iš nuomos pajamų ir galimo turto vertės augimo.

    Tiesioginis investavimas į butus ar namus dažniausiai reikalauja didelio pradinio kapitalo, neretai – būsto paskolos, o vėliau atsiranda ir kasdieniai rūpesčiai: nuomininkų paieška, priežiūra, remontai, administravimas.

    Alternatyvos, tokios kaip nekilnojamojo turto fondai, taip pat ne visada suteikia aiškų matomumą, į kokius konkrečius objektus nukreipiamos lėšos. „Unitoq“ tikslas – pasiūlyti modelį, kuriame investuotojai gali rinktis konkrečius būstus.

    Kaip veiktų „Unitoq“ platforma

    Pagal startuolio planą, platformoje būtų pateikiami atrinkti gyvenamieji objektai, į kuriuos vartotojai galėtų investuoti pasirinkdami konkrečią nuosavybę. Skelbiama, kad prieš pasiūlant objektus investuotojams jie būtų patikrinami.

    Tuo metu nuomininkų valdymą ir priežiūros darbus atliktų patyrę operatoriai – taip siekiama sumažinti investuotojams tenkančią administracinę naštą. Investuotojai gautų dalį nuomos pajamų ir galėtų tikėtis naudos, jei turto vertė didėtų.

    Startuolio teigimu, investicijų rezultatus būtų galima sekti pačioje platformoje, stebint pasirinkto portfelio našumą.

    Licencija Latvijoje ir planai startuoti 2027-ųjų pradžioje

    Įmonė šiuo metu kreipiasi dėl licencijos Latvijos banke pagal Europos Sąjungos Europos sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjų (ECSP) reglamentą. Jei licencija būtų gauta, „Unitoq“ galėtų siūlyti paslaugas investuotojams visoje Europos Sąjungoje.

    Platformos startas numatomas 2027 metų pradžioje, tačiau tai priklausys nuo reguliuotojų sprendimų. Bendrovė nurodo, kad laukiančiųjų sąraše jau yra prisiregistravę daugiau nei 1 000 žmonių.

    Naujos investicijos, pasak „Unitoq“, bus naudojamos licencijavimo procesui, platformos paleidimui ir pirmiesiems investiciniams objektams pristatyti. Tuo pat metu bendrovė ruošiasi ir būsimam seed investicijų etapui.

  • „Tesla“ įspėjo nebandyti „Emergency Drive Away“, bet smalsuoliai vis tiek susimokėjo už patikrą

    „Tesla“ įspėjo nebandyti „Emergency Drive Away“, bet smalsuoliai vis tiek susimokėjo už patikrą

    „Tesla“ pradėjo diegti naują funkciją „Emergency Drive Away“, kuri leidžia avariniu atveju nuvažiuoti nuo „Supercharger“ įkrovimo stotelės net tada, kai automobilis dar prijungtas.

    Gamintojas aiškiai perspėjo šia galimybe naudotis tik tada, kai to tikrai reikia, nes po aktyvavimo gali laukti privalomas apsilankymas servise ir su tuo susijusios išlaidos.

    Vis dėlto dalis vairuotojų nusprendė patikrinti, kas nutiks paspaudus „Activate“ vien iš smalsumo. Apie tokius bandymus ir jų pasekmes rašo portalas „InsideEVs“.

    Patirtis skiriasi: vieniems patikra buvo atlikta nemokamai kaip „goodwill“ vizitas, kiti gavo sąskaitas nuo keliasdešimties iki kelių šimtų dolerių vien už tai, kad sistema būtų patikrinta ir klaidos pranešimas panaikintas.

    Kaip veikia „Emergency Drive Away“

    Aktyvuojant funkciją vairuotojas pirmiausia gauna įspėjimą, kad veiksmas gali sugadinti ir automobilį, ir pačią įkrovimo stotelę. Patvirtinus, „Supercharger“ užraktas atlaisvinamas nuo įkrovimo lizdo, kad būtų galima skubiai pajudėti.

    Idėja paprasta: jei situacija pavojinga, svarbiausia – kuo greičiau pasitraukti, net jei dėl to gali būti apgadinta įranga. Dėl šios priežasties „Tesla“ nurodo, kad po tokio aktyvavimo automobilį reikia pristatyti į serviso centrą patikrai, kol bus panaikintas įspėjimas.

    Kiek kainavo smalsumas

    Vienu atveju vairuotojui, kaip teigiama socialiniuose tinkluose, buvo pritaikytas 539 JAV dolerių mokestis už įkrovimo lizdo patikrą, nors automobilis, pasak jo, nepajudėjo nė per centimetrą.

    Kitas vartotojas „Reddit“ rašė, kad bandė funkciją „iš smalsumo“ ir iškart pastatė automobilį į „park“, o įkrovimo laidą vėliau ištraukė rankomis, kad nieko nesugadintų. Vis dėlto automobilis parodė klaidą, kurios pats panaikinti negalėjo, o įkrovimo stotelė kurį laiką buvo išjungta iš darbo.

    Šiuo atveju patikra buvo pažymėta kaip „goodwill“, todėl mokėti nereikėjo. Tačiau kiti vairuotojai minėjo gavę 255 JAV dolerių preliminarų įkainį, vėliau – 33,15 JAV dolerio sąskaitą, o dar vienu atveju – 178,20 JAV dolerio mokestį už patikrą.

    Rizika – ne tik sąskaita už servisą

    Ne visi bandymai baigėsi be nuostolių. Vienas „Reddit“ vartotojas pasakojo matęs, kaip kitas automobilis aktyvavo funkciją prie viešo įkroviklio ir nuvažiavo – matėsi, kaip stipriai timptelėtas kabelis, o dalis detalių nukrito ant žemės.

    „Tesla“ taip pat perspėja, kad jei dėl tokio veiksmo būtų apgadinta „Supercharger“ stotelė, remonto suma gali būti labai didelė. Bendrovės teigimu, įkrovimo posto remontas tokiais atvejais gali kainuoti iki 25 tūkst. JAV dolerių.

    Šie pavyzdžiai rodo, kad „Emergency Drive Away“ skirta realiai ekstremaliai situacijai, o ne eksperimentams. Net ir nepadarius akivaizdžios žalos, vien „Activate“ paspaudimas gali baigtis serviso patikra ir papildomomis išlaidomis.

  • „Tesla“ įspėjo nebandyti „Emergency Drive Away“, bet smalsuoliai vis tiek testavo – kiek kainavo

    „Tesla“ įspėjo nebandyti „Emergency Drive Away“, bet smalsuoliai vis tiek testavo – kiek kainavo

    „Tesla“ pradėjo diegti naują funkciją „Emergency Drive Away“, kuri skirta itin retoms situacijoms: ji leidžia vairuotojui avarijos ar grėsmės atveju skubiai pajudėti nuo „Supercharger“ įkrovimo stotelės net tada, kai automobilis dar prijungtas.

    Kartu bendrovė aiškiai perspėjo: šios funkcijos nereikėtų aktyvuoti be būtinos priežasties, nes ji gali sukelti žalą tiek automobiliui, tiek pačiai įkrovimo įrangai, o po aktyvavimo gali tekti vykti į serviso centrą patikrai.

    Vis dėlto dalis vairuotojų nusprendė patys išbandyti, kas nutinka paspaudus „Activate“. Socialiniuose tinkluose ir forumuose atsiradę pasakojimai rodo, kad pasekmės gali būti labai skirtingos – nuo nemokamo vizito iki kelių šimtų dolerių sąskaitos.

    Tai aktualu visiems, kas naudojasi greitojo įkrovimo tinklais: net jei automobilio nepajudinsite nė per centimetrą, vien pats funkcijos įjungimas gali sukelti sistemos įspėjimus ir priversti kreiptis į servisą.

    Kaip veikia „Emergency Drive Away“

    Aktyvuojant „Emergency Drive Away“ vairuotojui pirmiausia parodomas įspėjimas, kurį reikia patvirtinti. Jame nurodoma galima žala automobiliui ir „Supercharger“ stotelei.

    Jei vairuotojas vis tiek tęsia ir paspaudžia „Activate“, stotelė atrakina jungtį nuo automobilio įkrovimo lizdo, kad automobilis galėtų pajudėti, o įkrovimo rankena būtų „išplėšta“ (atsijungtų sulūždama specialiai tam pritaikyta dalis).

    „Tesla“ pabrėžia, kad tai – avarinis sprendimas, kai svarbiausia yra žmogaus saugumas. Dėl to po tokio aktyvavimo automobilis turi būti patikrintas servise, kol bus panaikintas įspėjimas sistemoje.

    Kiek kainavo bandymai: nuo „goodwill“ iki šimtų dolerių

    Vienas vairuotojas, anot viešai cituojamo įrašo, sulaukė 539 JAV dolerių (apie 500 eurų) mokesčio už tai, kad servisas apžiūrėtų automobilio įkrovimo lizdą ir panaikintų klaidos pranešimą. Teigiama, kad automobilis tuo metu net nebuvo pajudėjęs.

    Kitas vartotojas „Reddit“ rašė, jog bandė funkciją „iš smalsumo“: iš karto įjungė stovėjimo režimą (P) ir stotelės laidą ištraukė rankomis, kad nepažeistų įrangos. Vis tiek atsirado klaida, kurios panaikinti savarankiškai nepavyko, o pati įkrovimo vieta esą buvo laikinai išjungta.

    Šiuo atveju „Tesla“ servisui vizitas buvo priskirtas „goodwill“ (geros valios) kategorijai ir mokestis netaikytas. Tačiau kiti pasakojimai rodo, kad taip pasiseka ne visiems: minimi atvejai, kai po patikros sąskaita siekė 33,15 JAV dolerio (apie 31 eurą) arba 178,20 JAV dolerio (apie 165 eurus), o pradinis įvertis vienam klientui buvo 255 JAV doleriai.

    Rizika gali būti ir didesnė

    Ne visi bandymai baigėsi be žalos. Viename pasakojime teigiama, kad buvo matyti, kaip nuo staiga patraukto kabelio stotelė smarkiai linko, o už automobilio nukrito dalis komponento – tokiais atvejais tikėtina, kad išlaidos būtų didesnės.

    Dar viena detalė, kurią pati „Tesla“ yra minėjusi savo komunikacijoje: jei „Supercharger“ stotelė būtų pažeista, remonto kaina gali siekti iki 25 000 JAV dolerių. Tai reikštų, kad nepagrįstas funkcijos „testavimas“ teoriškai gali virsti itin brangiu eksperimentu.

    Kol kas matyti, kad „Tesla“ bando suderinti du tikslus: kad avarinėje situacijoje funkcija būtų lengvai pasiekiama, tačiau kartu atgrasytų nuo naudojimo be priežasties. Praktika rodo, jog vien perspėjimo ir privalomos patikros ne visada pakanka smalsuoliams sustabdyti.