CP v2

Blog

  • „Volvo“ pripažįsta problemas JAV: pelningumas stringa, planuoja daugiau gamybos ir daugiau pavarų tipų

    „Volvo“ pripažįsta problemas JAV: pelningumas stringa, planuoja daugiau gamybos ir daugiau pavarų tipų

    „Volvo“ vadovai pripažįsta, kad bendrovei JAV rinkoje sekasi sunkiai – pelningumą pasiekti čia „pasirodė sudėtinga“.

    Per bendrovės trečiojo ketvirčio rezultatų pristatymą „Volvo“ komercijos vadovas Erik Severinson teigė, kad vartotojų nusiteikimas JAV atsidūrė žemiausiame taške per 50 metų, rašo „InsideEVs“.

    Pasak generalinio direktoriaus Hakano Samuelssono, viena iš klaidų buvo nepakankamai įvertinta muitų tarifų rizika ir jų poveikis verslui. Dėl to „Volvo“ ketina labiau lokalizuoti veiklą JAV.

    Bendrovė tikisi atsitiesti stiprindama gamybą šalyje ir siūlydama daugiau skirtingų jėgainių sprendimų – neapsiriboti vien elektromobiliais, bet turėti ir įkraunamus hibridus bei hibridus.

    Tarifai ir „lokalizacijos“ planas

    H. Samuelsson viešai pripažino, kad tarifų tema JAV tapo realiu veiksniu, kurį reikėjo numatyti anksčiau. Anot jo, dabar įmonė ieško būdų, kaip ištaisyti su tarifais susijusius trūkumus ir sustiprinti pozicijas rinkoje.

    „Volvo“ planuoja daugiau sprendimų perkelti į JAV – tai turėtų sumažinti priklausomybę nuo importo ir sušvelninti tarifų įtaką galutinei automobilių kainai bei pelningumui.

    EX60 vėlavimai ir JAV lėtesnė elektrifikacija

    Vienu iš svarbių ateities modelių laikytas elektrinis visureigis EX60, kuris turėtų varžytis su tokiais modeliais kaip BMW iX3 ar „Mercedes-Benz“ GLC Electric. Vis dėlto jo gamyba, pasak publikacijos, kelia iššūkių, o JAV pirkėjams gali tekti laukti ilgiau nei tikėtasi, nes prioritetas teikiamas Europai.

    H. Samuelsson taip pat atkreipė dėmesį, kad JAV elektromobilių įsisavinimas vyksta lėčiau nei daugelyje kitų pasaulio regionų. Todėl, jo teigimu, „Volvo“ čia reikia automobilio, kuris būtų lankstus – su galimybe rinktis tiek visiškai elektrinę, tiek įkraunamo hibrido ar hibrido versiją.

    Pietų Karolinos gamykla dirba 20 proc. pajėgumu

    Bendrovė pabrėžia ir JAV turimos gamybinės bazės potencialą. „Volvo“ gamykla Pietų Karolinoje šiuo metu dirba tik apie 20 proc. pajėgumu – ten gaminamas EX90, o netolimoje ateityje planuojama gaminti ir XC60.

    Be to, iki šio dešimtmečio pabaigos gamykloje numatomas dar vienas naujas modelis, kuriam būtų pritaikyta kelių tipų jėgainė. „Volvo“ viliasi, kad toks derinys – didesnė lokalizacija ir platesnė pasiūla – padės atgaivinti prekės ženklą JAV.

  • BMW ruošia „Tesla“ FSD konkurentą: mieste padės važiuoti nuo 2027-ųjų

    BMW ruošia „Tesla“ FSD konkurentą: mieste padės važiuoti nuo 2027-ųjų

    BMW skelbia kurianti naują pažangios vairuotojo pagalbos sistemos (ADAS) atnaujinimą, kuris nuo 2027 metų turėtų išplėsti jos galimybes ir į miesto gatves. Gamintojas neslepia ambicijų pasiūlyti sprendimą, galintį konkuruoti su „Tesla“ Full Self-Driving (Supervised) funkcionalumu.

    Apie planus pranešė portalas InsideEVs: sistema turėtų gebėti nuvažiuoti iki kelionės tikslo, remdamasi navigacija ir BMW žemėlapiais. Tai reikštų, kad automobilis galėtų atlikti dalį važiavimo mieste užduočių – nuo manevrų iki sudėtingesnių situacijų.

    BMW įvardija sprendimą kaip „iš dalies automatizuotą“: navigacijos maršrutu automobilis galės sukti, keisti juostas, įveikti žiedines sankryžas ir interpretuoti pirmumo situacijas. Gamintojas taip pat mini, kad sistema jau dabar susitvarko su kai kuriais „stop-and-go“ scenarijais ir gali sustoti prie šviesoforų.

    Svarbu tai, kad kalbama apie 2 lygio (Level 2) pagalbos sistemą, todėl vairuotojas privalės išlikti budrus ir pasirengęs bet kada perimti valdymą. Kitaip tariant, tai nėra pilnai savarankiškas vairavimas.

    Startas – Vokietijoje, vėliau ir kitur

    BMW nurodo, kad naujos sistemos diegimas prasidės Vokietijoje kitais metais, o vėliau ji bus plečiama į kitas rinkas. Konkretaus grafiko, kada sprendimas galėtų pasiekti JAV, bendrovė nepateikė.

    Teigiama, kad šiai ADAS skirtas techninės įrangos paketas bus standartinis keliuose naujuose modeliuose, tarp jų – BMW iX3, iX4, 3 serijos, X5 ir 7 serijos automobiliuose. Programinė įranga, pasak gamintojo, bus diegiama nuotoliniu būdu, per atnaujinimus „oru“.

    Vairuotojui rodys, ką automobilis planuoja daryti

    BMW taip pat pabrėžia, kad vairuotojas galės matyti, ką automobilis „galvoja“ ir kokius veiksmus ruošiasi atlikti. Tam bus naudojamas „Panoramic Vision“ prietaisų skydelis.

    Ekrane prieš vairuotoją bus rodoma, kokį eismą automobilis fiksuoja aplink save, ką šiuo metu daro ir kita aktuali informacija. Kadangi tai 2 lygio sistema, tokia vizualizacija turėtų padėti geriau suprasti automobilio sprendimus, tačiau neatleidžia nuo prievolės stebėti kelią.

    Lenktynės dėl važiavimo mieste aštrėja

    BMW planai atsiranda platesniame kontekste: vis daugiau gamintojų kuria vadinamąsias „nuo taško iki taško“ (point-to-point) vairavimo mieste pagalbos sistemas, siekdami priartėti prie „Tesla“ siūlomo FSD modelio.

    Straipsnyje taip pat minima, kad BMW konkurentas Mercedes-Benz dirba su technologija kartu su „Nvidia“ ir „Wayve“, o „Rivian“ planuoja kitais metais pristatyti savo pačios kurtą point-to-point sistemą.

  • „Ford“ žada „80-ųjų režimą“: vairuotojai galės išjungti duomenų rinkimą, bet praras dalį funkcijų

    „Ford“ žada „80-ųjų režimą“: vairuotojai galės išjungti duomenų rinkimą, bet praras dalį funkcijų

    „Ford“ pristatė naują privatumo iniciatyvą, pagal kurią vairuotojai galės atsisakyti su automobiliu susijusių duomenų dalijimosi ir pasirinkti vadinamąjį „quasi-80-ųjų režimą“ – mažiau „prisijungusio“ automobilio patirtį.

    Tam bendrovė šią savaitę paleido „Privacy Promise“ interneto svetainę, kurioje aiškinama, kokią informaciją renka sujungti automobiliai ir kaip vairuotojas gali išjungti duomenų siuntimą.

    Pasak „Ford“, priklausomai nuo modelio, gali būti renkami vietos nustatymo duomenys, vairavimo ypatumai, diagnostinė informacija ir kiti sujungtumo duomenys – tiek iš automobilio, tiek per gamintojo išmaniojo telefono programėlę.

    Gamintoja pabrėžia, kad svarbiausia šios iniciatyvos dalis yra aiškus pasirinkimas: vairuotojas gali nuspręsti, ar nori dalintis duomenimis, o jei nenori – atsijungti nuo sujungtų paslaugų.

    Kas yra „quasi-80-ųjų režimas“

    „Ford“ vyriausioji privatumo pareigūnė Kristin Jones teigė, kad tikslas – sudaryti galimybę tiems, kurie nenori dalintis jokiais sujungtumo duomenimis, praktiškai „atsijungti“ ir gauti senesnių laikų automobiliui artimesnę patirtį.

    Ji šią idėją apibūdino kaip „quasi-80-ųjų režimą“: vairuotojas gali atsisakyti sujungtų funkcijų ir naudotis automobiliu su mažesne skaitmeninių paslaugų dalimi.

    Ką prarandate išjungę sujungtumą

    „Ford“ akcentuoja ir kainą, kurią tenka sumokėti už didesnį privatumo lygį: automobilis negali vienu metu nesidalinti, kur yra, ir kartu gauti su vieta susijusios naudingos informacijos, pavyzdžiui, realaus laiko eismo duomenų.

    Jei vairuotojas išjungia sujungtą navigaciją, interneto ryšį ir vietos nustatymo funkcijas programėlėje, dalis funkcionalumo automobilyje tiesiog nebeveiks arba veiks ribotai.

    Duomenų atsisakymas turi pasekmių ir pačiai bendrovei: „Ford“ teigia, kad renkami duomenys padeda geriau pritaikyti automobilių funkcijas pagal tai, ko nori ir kuo naudojasi vairuotojai.

    Kontekstas: didesnis dėmesys vairuotojų duomenims

    Nauja „Ford“ privatumo svetainė pristatyta po to, kai „General Motors“ sutiko dėl 220 mln. JAV dolerių taikos susitarimo byloje, susijusioje su vairuotojų duomenų dalijimusi. Šioje istorijoje GM buvo kaltinama pardavinėjusi duomenis tarpininkams per „Smart Driver“ programą nuo 2016 iki 2024 metų.

    „Ford“ savo iniciatyvoje aiškiai nurodo, kad tokia veikla neužsiima, o pasitikėjimą sieja su skaidrumu – kuo aiškiau vairuotojui paaiškinama, kas renkami ir kaip jis gali tai sustabdyti.

    Vis dėlto pasirinkimas išlieka kompromisas: kuo mažiau sujungtumo ir duomenų, tuo labiau automobilis virsta „senos mokyklos“ transporto priemone, kur dalis patogumų tiesiog išnyksta.

  • Elektromobilis prieš benziną: kiek km nuvažiavo BMW iX3 ir X3 be sustojimo?

    Elektromobilis prieš benziną: kiek km nuvažiavo BMW iX3 ir X3 be sustojimo?

    Elektromobilių „nuvažiuojamo atstumo baimė“ dar ilgai nedings, todėl realūs bandymai, kur elektrinis modelis lyginamas su benzininiu, sulaukia daug dėmesio. Šįkart į kelią išriedėjo du panašaus dydžio BMW visureigiai – elektrinis iX3 ir vidaus degimo varikliu varomas X3.

    Kaip rodo „Chasing Cars“ vaizdo įraše užfiksuotas bandymas, abu automobiliai važiavo tuo pačiu maršrutu Australijoje: iš Sidnėjaus į Byron Bay. Vairuotojai pasirinko ekonomiškiausius režimus, klimato kontrolę laikė efektyviausiuose nustatymuose ir laikėsi greičio ribojimų, tad scenarijus artimas realiai kelionei.

    Visa distancija siekė 740 km. Kelionės pradžioje elektrinis iX3 rodė 692 km prognozuojamą ridą, o benzininiam X3 M50 po maždaug 30 km kelio kompiuteris jau skaičiavo 784 km – tai iškart rodė didesnę atsargą be papildymo.

    Vis dėlto elektrinis modelis nustebino rezultatu: vienu įkrovimu iX3 įveikė 747 km, tačiau iki Byron Bay pritrūko 23 km. Tuo metu X3 M50 ne tik pasiekė tikslą, bet ir atvykęs dar turėjo 332 km likutinę ridą bake.

    Kaip vyko bandymas

    Bandyme dalyvavo BMW iX3 50 xDrive ir BMW X3 M50 xDrive. Idėja paprasta – ta pati kelionė, panašios sąlygos ir jokių „laboratorinių“ triukų: įprasti keliai, eismas ir sustojimai tik tada, kai jų prireikia.

    Nors starto prognozės nebuvo iX3 naudai, kelionės pradžioje jo energijos sąnaudos atrodė pakankamai geros, kad teoriškai automobilis galėtų įveikti visą atstumą. Praktikoje iki finišo pritrūko nedaug.

    Ką parodė skaičiai

    Galutinis iX3 rezultatas – 747 km vienu įkrovimu – tekste lyginamas su JAV EPA vertinimu, kuris šiam modeliui nurodo 434 mylių (apie 698 km) ridą. Tai reiškia, kad realiame bandyme elektrinis BMW nuvažiavo daugiau, nei rodo šis įvertis.

    Tuo metu benzininiam BMW X3 M50 nuvažiuojamas atstumas buvo akivaizdžiai didesnis: pasiekęs kelionės tikslą jis dar rodė 332 km atsargą. Būtent dėl to šį konkretų bandymą laimėjo vidaus degimo varikliu varomas modelis.

    Kodėl tai įdomu ir elektromobilių pirkėjams

    Nors X3 M50 šiame maršrute buvo aiškus lyderis, testo esmė – parodyti, kaip skirtingos technologijos elgiasi panašioje kelionėje. iX3 rezultatas išlieka įspūdingas vien dėl to, kad iki finišo jam pritrūko vos 23 km.

    Tekste taip pat pabrėžiama, kad X3 M50 versija turi 3,0 litro turbininį šešių cilindrų variklį ir yra „mild hybrid“ (švelnus hibridas), išvystantis 393 arklio galias. Tuo metu minima, kad iX3 M50 yra galingesnis – 463 arklio galios.

    Tad jeigu prioritetas – maksimalus atstumas be sustojimo, benzininiam modeliui pranašumas išlieka. Tačiau elektra varomas BMW parodė, kad ilgoms kelionėms jis jau visai arti „vienu kartu“ įprastus standartus turinčių automobilių.

  • Kaip Kijevo gyventojams rasti nemokamus tyrimus ir operacijas: padės kontaktų centras ir „Telegram“ botas

    Kijeve veikia paslaugos, kurios padeda gyventojams greitai susiorientuoti, kur ir kokiomis sąlygomis galima gauti nemokamus medicininius tyrimus ar procedūras, įskaitant kai kurias operacijas. Pagrindinis tikslas – sutaupyti pacientų laiką ir suteikti aiškų „maršrutą“, kur kreiptis toliau.

    Apie tai pranešama portale RBC.ua, cituojant Kijevo sveikatos sistemos atstovę Tetianą Mostepan. Ji pabrėžia, kad karo metu ypač svarbu turėti patikimą ir nuolat atnaujinamą informacijos šaltinį, nes gydymo įstaigų darbas gali keistis.

    Gyventojai gali kreiptis į Kijevo medicinos informacijos tarnybą telefonu ir sužinoti, kuriuose savivaldybės medicinos centruose teikiamos reikalingos paslaugos, kur jos gali būti suteikiamos nemokamai, taip pat kokios valstybinės ar miesto programos šiuo metu galioja.

    Tokia pagalba aktuali ir tada, kai žmogui neaišku, ar konkrečiai paslaugai reikalingas siuntimas, kokius dokumentus turėti, arba kur kreiptis dėl profilaktinių patikrų, vakcinacijos ar didesnių intervencijų.

    Kur kreiptis dėl informacijos telefonu

    Kijevo medicinos informacijos tarnyba teikia konsultacijas kontaktų centro numeriu (044) 451-0-451. Nurodoma, kad šiuo numeriu galima išsiaiškinti, kuriuose savivaldybės medicinos įstaigose yra reikalingi tyrimai ir paslaugos.

    Tarp klausimų, dėl kurių gyventojai gali gauti pagalbą, minimi vakcinacijos ir profilaktinių patikrų pasirinkimai, taip pat informacija apie tokias programas kaip endoprotezavimas ar lęšiuko keitimas.

    Taip pat konsultantai gali padėti suprasti, ar konkrečiai paslaugai būtinas siuntimas ir kokių dokumentų gali prireikti, kad pacientas nepatektų į „užburtą ratą“ tarp skirtingų įstaigų.

    Skaitmeninis sprendimas: „Telegram“ botas

    Tiens, kam patogiau naudotis skaitmeniniais kanalais, veikia „Telegram“ botas „Онлайн-помічник ДОЗ м. Києва“. Jis skirtas ieškoti informacijos apie medicinos įstaigas, tyrimus, paslaugas ir galimas miesto programas.

    Idėja paprasta – kad žmogui nereikėtų informacijos ieškoti skirtinguose šaltiniuose ir papildomai tikrinti, ar ji dar aktuali. Paslaugos kūrėjai akcentuoja, kad informacija jose nuolat atnaujinama.

    Svarbi pastaba: tai ne gydytojo konsultacija

    Pabrėžiama, kad tiek kontaktų centras, tiek botas yra informacinio pobūdžio. Jie padeda surasti paslaugą ir suprasti, kur kreiptis bei kokių žingsnių gali reikėti, tačiau nepakeičia gydytojo konsultacijos.

    Nurodomas ir kontaktų centro darbo laikas: pirmadieniais–penktadieniais nuo 09:00 iki 18:00. Gyventojams rekomenduojama kreipiantis kuo tiksliau įvardyti, kokios paslaugos ar tyrimo reikia, kad būtų lengviau nukreipti tinkama kryptimi.

  • Kaip išlaikyti obuolius iki pavasario: paprastas laikymo būdas su popieriumi ir pjuvenomis

    Norint, kad obuoliai išliktų sultingi iki pat pavasario, svarbiausia ne tik veislė, bet ir tai, kaip vaisiai paruošiami bei sudedami laikymui. Net ir geras derlius žiemą dažnai ima vysti, dėmėtis ar pūti, jei pasirenkamas netinkamas metodas.

    Šiame straipsnyje aptariamas paprastas būdas, paremtas kiekvieno obuolio atskyrimu ir sausu užpildu dėžėje. Kaip rašo ukrainiečių portalas „noviydoctor.com“, tokia praktika padeda sumažinti drėgmės perteklių ir sulėtinti gedimo plitimą.

    Pirmas žingsnis – tinkamai atrinkti vaisius. Ilgesniam laikymui labiausiai tinka vėlyvosios (žieminės) veislės su tvirtesne odele ir natūraliu vaškiniu sluoksniu, kurio nereikėtų nuplauti ar nuvalyti.

    Ne mažiau svarbu ir skynimas: vaisiai turi būti renkami sausą dieną, atsargiai, nepažeidžiant minkštimo. Net maži įbrėžimai ar įmušimai gali tapti vieta, nuo kurios vėliau prasideda puvimas visoje dėžėje.

    Paruošimas: ką padaryti dar prieš sandėliuojant

    Prieš dedant obuolius į dėžes, verta juos kruopščiai išrūšiuoti. Ilgam laikymui paliekami tik visiškai sveiki, be kirmgraužų, įlenkimų ir pažeistos odelės vaisiai.

    Taip pat rekomenduojama obuolius skinti su koteliais ir jų nemėtyti į krepšį ar dėžę. Kuo mažiau mechaninių pažeidimų, tuo didesnė tikimybė, kad obuoliai išsilaikys ilgiau.

    Metodas: kiekvieną obuolį atskirkite popieriumi

    Pagrindinė idėja paprasta: kiekvieną obuolį atskirai suvynioti į ploną popierių ar servetėlę, kad vaisiai tarpusavyje nesiliestų. Tuomet į medinės ar kartoninės dėžės dugną pilamas 2–3 centimetrų sluoksnis sauso užpildo.

    Užpildu siūloma naudoti sausas lapuočių pjuvenas arba persijotus medžio pelenus. Ant šio sluoksnio vienu aukštu sudedami suvynioti obuoliai (kad nesiliestų), vėl užberiama užpildo ir taip galima formuoti 2–3 sluoksnius.

    Tokiu būdu popierius ir sausas užpildas sugeria perteklinę drėgmę ir sumažina dujų (tarp jų ir etileno), greitinančių nokimą, poveikį gretimiems vaisiams. Jei vienas obuolys pradeda gesti, sluoksnis padeda gedimui ne taip greitai persimesti kitiems.

    Sąlygos rūsyje ar sandėliuke: temperatūra, drėgmė ir „kaimynai“

    Net ir gerai sudėti obuoliai neišsilaikys, jei patalpoje per šilta ar per sausa. Nurodoma, kad tinkamiausia temperatūra laikymui yra nuo 0 iki +4 laipsnių.

    Reikšmės turi ir drėgmė – patariama siekti 85–90 proc. Jei patalpoje per sausa, šalia galima pastatyti indą su vandeniu, kad oras pernelyg neišsausėtų.

    Dar vienas svarbus momentas – nelaikyti obuolių šalia bulvių ar svogūnų. Daržovės gali perduoti vaisiams nemalonų žemišką kvapą, o obuolių išskiriamas etilenas gali paskatinti bulvių dygimą.

  • Kaip išlaikyti bulves iki pavasario: svarbiausios laikymo sąlygos ir paprasta gudrybė

    Bulvės iki pavasario dažniausiai sugenda ne dėl vienos didelės klaidos, o dėl kelių smulkmenų: netinkamos temperatūros, drėgmės, šviesos ar prasto paruošimo prieš sandėliavimą. Tinkamai sutvarkius derlių ir sudarius geras sąlygas, bulvės gali išlikti tvirtos, nesusiraukšlėjusios ir nepradėjusios dygti.

    Kaip rašo Ukrainos portalas „noviydoctor.com“, viena didžiausių klaidų – bulves po kasimo iškart nešti į rūsį ar sandėliuką. Tokiu atveju ant gumbų likusi drėgmė ir smulkūs pažeidimai greičiau virsta puviniu, o infekcija gali persimesti į visą dėžę.

    Pirmas žingsnis – vadinamasis „gydymo“ laikotarpis. Bulves 10–14 dienų patariama palaikyti sausoje, gerai vėdinamoje ir nuo saulės apsaugotoje vietoje, kad sustiprėtų luobelė ir užsitrauktų nedideli įbrėžimai.

    Po to būtina kruopščiai perrinkti derlių: pažeistus, įpjautus ar pradėjusius gesti gumbus geriau suvartoti pirmiausia. Net viena supuvusi bulvė gali sugadinti likusį kiekį, ypač jei bulvės laikomos sandariai ir be oro cirkuliacijos.

    Temperatūra, drėgmė ir tamsa

    Kad bulvės nejuoduotų ir nepradėtų dygti per anksti, svarbiausia – tinkamas mikroklimatas. Rūsyje ar kitoje laikymo patalpoje reikėtų palaikyti stabilias sąlygas ir vengti didelių svyravimų.

    Temperatūrai rekomenduojamas intervalas – nuo 2 iki 4 laipsnių šilumos. Esant žemesnei temperatūrai krakmolas gali virsti cukrumi, todėl bulvės įgauna salstelėjusį skonį, o esant aukštesnei – greičiau sudygsta.

    Ne mažiau svarbi drėgmė: patariama siekti 80–85 proc. Jei patalpa per sausa, gumbai raukšlėjasi, o jei per drėgna – didėja puvinio rizika.

    Bulves būtina laikyti tamsoje. Šviesoje gumbai pažaliuoja, o toks žalsvas sluoksnis siejamas su solanino susidarymu, todėl žaliuojančių bulvių geriau vengti.

    Paprasta gudrybė nuo drėgmės ir puvinio

    Tekste išskiriama viena praktiška gudrybė: ant bulvių viršaus uždėti sluoksnį burokėlių. Teigiama, kad burokėliai sugeria dalį perteklinės drėgmės, kurią išskiria bulvės, taip sumažindami gedimo tikimybę, o patys išlieka sultingi.

    Kaip papildomas sprendimas minimi sausi šermukšnio, pelyno ar mėtų lapai, kuriais galima perkloti bulves. Pažymima, kad šiuose augaluose esančios medžiagos gali slopinti bakterijų ir grybelių dauginimąsi.

    Kuriose talpose bulvės laikosi geriausiai

    Sandėliuojant svarbi ir tara. Rekomenduojama vengti polietileninių maišų, nes juose bulvės prastai „kvėpuoja“ ir greičiau pradeda kaisti bei šusti.

    Praktiškiausi variantai – medinės ar plastikinės dėžės su angomis, kurios užtikrina oro cirkuliaciją. Dėžes patariama kelti nuo grindų ant 15–20 centimetrų aukščio pagrindo ir nestumti glaudžiai prie sienų.

    Mažesniems kiekiams tinka tinkliniai ar drobiniai maišai, nes jie geriau praleidžia orą. Dar vienas minimas būdas – į dėžę įdėti 1–2 obuolius: nurodoma, kad jų išskiriamas etilenas gali pristabdyti dygimą.

  • Rudeninis sodo tręšimas: 4 geriausios trąšos ir klaida, kurios verta vengti dėl azoto

    Rudenį tręšimas sode gali tapti vienu svarbiausių darbų, nulemiančių, kaip augalai peržiemos ir kaip startuos kitą pavasarį. Šiuo laikotarpiu svarbiausia ne „pamaitinti“ augimą, o padėti medžiams ir krūmams sustiprinti šaknis bei pasiruošti šalčiams.

    Kaip rašoma portale „Noviydoctor“, po ilgo derėjimo augalai būna išsekę, todėl tinkamai parinktos trąšos padeda atkurti jėgas, didinti atsparumą šalčiui ir formuoti kitų metų pumpurus.

    Praleidus rudeninį tręšimą, augalai į žiemą gali išeiti silpnesni. Tai siejama su didesne rizika, kad pašals jauni ūgliai, lengviau įsisuks ligos, o kito sezono derlius gali būti kuklesnis.

    Didžiausias rudeninių darbų principas – pasirinkti tokius elementus, kurie skatina medienos brendimą ir šaknų stiprėjimą, o ne naują žalią masę. Būtent todėl rudenį ypač akcentuojami fosforas ir kalis.

    Rudenį – tabu azotinėms trąšoms

    Viena dažniausių klaidų – rudenį naudoti azotines trąšas, pavyzdžiui, karbamidą, amonio salietrą ar šviežią mėšlą. Azotas skatina intensyvų augimą – augalas leidžia naujus ūglius ir didina lapiją.

    Sezono pabaigoje tai tampa problema: jaunos šakelės nespėja sumedėti iki pirmųjų šalnų ir gali nušalti. Todėl rudeninis tręšimas neturėtų būti orientuotas į azotą.

    Vietoj to rekomenduojama rinktis medžiagas, kurios padeda augalui „užsidaryti“ sezoną: stiprina šaknų sistemą ir gerina atsparumą šalčiui. Dažniausiai minimi du pagrindiniai elementai – fosforas ir kalis.

    Keturios trąšos, kurios tinka rudeniniam sodui

    Vienas klasikinių pasirinkimų – fosforo ir kalio trąšos, tokios kaip superfosfatas ir kalio sulfatas. Fosforas svarbus šaknų vystymuisi, o kalis siejamas su geresniu augalo pasirengimu šalčiui.

    Dar viena populiari išeitis – medžio pelenai. Jie minimi kaip organinis kalio, taip pat kalcio, magnio ir fosforo šaltinis, be to, gali padėti mažinti dirvos rūgštingumą.

    Rudenį dažnai pasirenkamas ir subrendęs kompostas arba perpuvęs mėšlas (humusas) – pabrėžiama, kad tai skiriasi nuo šviežio mėšlo. Toks organinis sluoksnis gali veikti ir kaip mulčias: saugoti šaknis nuo šalčio ir pamažu atiduoti maisto medžiagas.

    Ketvirtas variantas – kalio monofosfatas, apibūdinamas kaip koncentruota, vandenyje tirpi trąša. Ji minima kaip tinkama vėlyvam laistymui prie šaknų arba jaunų medžių ir dekoratyvinių krūmų purškimui.

    Kaip tręšti, kad nauda būtų didžiausia

    Granuliuotas fosforo ir kalio trąšas paprastai rekomenduojama ne palikti ant paviršiaus, o įterpti į dirvą. Minima praktika – tręšti pomedžiuose, įterpiant maždaug 10–15 cm gylyje, kur yra aktyvesnės smulkios šaknys.

    Taip pat akcentuojama, kad tręšimas efektyvesnis, kai dirva drėgna – todėl jis gali būti derinamas su gausesniu rudeniniu laistymu. Galiausiai primenama laikytis gamintojo nurodytų normų, nes per didelis mineralinių medžiagų kiekis augalams gali pakenkti ne mažiau nei jų trūkumas.

  • Lapkričio darbai sode: ką būtina suspėti padaryti iki stiprių šalnų

    Lapkritis sodininkams yra paskutinė galimybė paruošti medžius ir krūmus žiemai, kol žemė dar visiškai neįšalusi. Temperatūra krenta kasdien, o rimtesnės šalnos neretai užklumpa netikėtai, todėl svarbiausius darbus verta atlikti neatidėliojant.

    Kaip rašoma portale „Noviydoctor“, sėkmingas augalų peržiemojimas dažniausiai priklauso nuo kelių paprastų, bet laiku atliktų procedūrų. Jos padeda apsaugoti šaknis, žievę ir sumažina ligų bei kenkėjų riziką pavasarį.

    Vienas svarbiausių akcentų – drėgmė dirvoje prieš įšalą. Sausa žemė įšąla gerokai giliau, todėl šaknų sistema gali nukentėti labiau nei esant pakankamai drėgmės.

    Ne mažiau svarbu sutvarkyti sodą po sezono: pašalinti sergančius augalų likučius, pasirūpinti jautresnėmis kultūromis ir paruošti įrankius laikymui. Tokie darbai dažnai lemia, ar pavasarį augalai startuos be papildomo streso.

    Gausus laistymas prieš įšalą

    Prieš galutinai įšąlant dirvai rekomenduojamas gausus priešžieminis laistymas – jis mažina riziką, kad šaknys nukentės nuo stipresnių šalčių. Suaugusiam vaismedžiui gali reikėti apie 50–100 litrų vandens, o jauniems medeliams ir uogakrūmiams – maždaug 20–40 litrų.

    Laistyti svarbu dar tada, kai vanduo gali susigerti į dirvą, o ne tada, kai paviršius jau dengiasi ledu. Tikslus laikas priklauso nuo orų, tačiau esmė viena – nepraleisti momento iki įšalo.

    Sanitarinis genėjimas ir apsauga nuo ligų

    Vėlų rudenį, kai sulčių tekėjimas sustojęs ir lapai jau nukritę, lengviau pastebėti pažeistas šakas. Rekomenduojama pašalinti sausas, ligotas ar nulūžusias šakas, tačiau vengti radikalaus genėjimo – švieži pjūviai gali nespėti užsitraukti iki stiprių šalčių.

    Po sanitarinio sutvarkymo galima apdoroti lają ir pomedžius 3 proc. vario arba geležies sulfato tirpalu. Tai padeda mažinti grybelinių ligų sporų ir po žieve žiemojančių kenkėjų kiekį.

    Kamienų balinimas, mulčiavimas ir dangos jautriems augalams

    Rudeninis kamienų balinimas skirtas ne vien estetikai: ryški žiemos saulė ir staigūs temperatūrų svyravimai gali sukelti žievės pažeidimus. Balinimo mišinys atspindi saulės spindulius ir padeda išvengti įtrūkimų.

    Šilumamėgėms kultūroms – pavyzdžiui, rožėms, hortenzijoms, vynuogėms, jauniems spygliuočiams – dažnai prireikia papildomos apsaugos. Šaknis patariama mulčiuoti durpėmis, pjuvenomis arba sausais lapais 10–15 cm sluoksniu.

    Antžeminei daliai dengti tinka agroplėvelė ar spunbondas. Uždengti galutinai rekomenduojama tik tuomet, kai nusistovi neigiama temperatūra (apie -3…-5 laipsnius), kad atodrėkių metu augalai neimtų šusti.

    Sutvarkymas sklype ir įrankių paruošimas

    Nuo sergančių medžių nukritusius lapus verta surinkti ir išnešti iš sklypo, nes juose gali žiemoti ligų sukėlėjai. Tuo metu sveikus lapus galima kompostuoti.

    Sezono pabaigoje svarbu nepamiršti ir techninių darbų: išleisti vandenį iš laistymo sistemų, nuplauti, dezinfekuoti ir sutepti sodo įrankius. Laikomi sausai, jie tarnaus ilgiau ir pavasarį bus paruošti darbui nuo pirmų dienų.

  • Karolis III per Antigvos paradą permirko, o Camilla neslėpė juoko – „lietaus afera“ paaiškinta

    Antigvoje ir Barbudoje vykusios Nepriklausomybės dienos šventės metu Jungtinės Karalystės karalius Karolis III per paradą permirko kiaurai – net per šviesų kostiumą matėsi šlapios kelnės.

    Tuo metu karalienė Camilla, gavusi skaidrų skėčio formos „kupolą“, pasitraukė į uždengtas vietas. Situacija užfiksuota vaizdo įraše, kurį socialiniuose tinkluose paskelbė GB News karališkosios šeimos korespondentas Cameronas Walkeris.

    Įrašas greitai paplito internete, o dalis komentatorių ėmė kaltinti Camillą, esą ji „nemandagiai“ paliko vyrą stovėti liūtyje. Vis dėlto pats žurnalistas pateikė paaiškinimą, kodėl karalius tuo metu liko lauke be skėčio.

    Pasak jo, Camilla ir taip turėjo pereiti į uždengtas vietas, nes karalius privalėjo atlikti pareigą – apžiūrėti parade dalyvavusius karius. Būtent dėl šio protokolinio veiksmo Karolis III kurį laiką liko lauke, o skėčio, kaip matyti įraše, teko palaukti.

    Kas nutiko per „karališką lietaus aferą“

    Vaizdo įraše matyti, kaip karalius, netikėtai prasidėjus lietui, keliskart klausia aplinkinių, kur yra jo skėtis, ir gestais rodo akivaizdų sutrikimą. Žurnalistas pripažino nežinantis, kodėl karaliaus komandai skėčio pristatymas užtruko.

    Walkeris pridūrė, kad Karolis III atrodė šiek tiek suirzęs, tačiau tokioje situacijoje panašiai reaguotų daugelis. Jis pajuokavo, kad liūtis buvusi tokia stipri, jog duše kartais būna sausiau.

    Galiausiai karalius skėtį visgi gavo ir pabaigė karių apžiūrą. Skelbiama, kad lietus truko apie penkias minutes, o vėliau ceremonija tęsėsi jau sausu oru.

    Camillos reakcija ir Karolio III pokštas

    Įrašuose, kuriuos vėliau paviešino žurnalas „Hello!“, matyti, kad Camilla situacijoje įžvelgė ir komišką pusę – ji juokiasi, linguoja galva, pakelia rankas ir žvilgteli į dangų.

    Kituose kadruose Camilla kikena jau stovėdama šalia karaliaus, kuris taip pat šypsosi. Nors 77 metų monarchas buvo permirkęs, humoro jausmo, panašu, neprarado.

    Viename epizode cituojamas ir karaliaus pokštas apie šlapius drabužius: „Atrodo, tuoj ant kelnių užaugs rėžiukai!“

    Šventės detalės ir karalienės apranga

    Camilla prie Karolio III šioje kelionėje prisijungė Antigvoje ir Barbudoje, kur vyko ir Sandraugos šalių vyriausybių vadovų susitikimas (CHOGM). Pirmuosius du devynių dienų kelionės etapus – Bahamuose ir Gajanoje – karalius, kaip nurodoma tekste, buvo vienas.

    Nepriklausomybės dieną karališkoji pora pirmiausia dalyvavo pamaldose sostinėje Sent Džonse, o vėliau – kasmetinėje šventinėje eisenoje kriketo stadione, pavadintame sero Viviano Richardso vardu. Šiemet minėtos 45-osios nepriklausomybės metinės.

    Į paradą Camilla vilkėjo baltą šifoninę suknelę, sukurtą britų dizainerės Annos Valentine – tai, kaip teigiama, jos jau anksčiau dėvėtas modelis. Prie jos karalienė priderino šviesius batelius, klasikinius papuošalus ir segę aguonos forma.

    Minimas ir skaidrus „kupolo“ formos skėtis, kurį Camillai greitai padavė padėjėjas – tai „Fulton“ modelis, panašius skėčius, pasak teksto, mėgo ir karalienė Elžbieta II. Kitą dieną pora lankėsi generalgubernatoriaus rezidencijoje ir Agave Gardens soduose, kur Camilla pasirinko kitą – tropiniam klimatui pritaikytą – aprangos derinį.