CP v2

Blog

  • Bosacka paragavo torto iš diskonto: sudėtis pribloškė, skonis – kaip dviračio tepalas

    Parduotuvėje pirktas tortas dažnai tampa greičiausiu sprendimu netikėtoms vaišėms, gimtadieniui ar šeimos pietums. Tačiau maisto ekspertė ir visuomenininkė Katarzyna Bosacka socialiniuose tinkluose priminė, kad patraukli išvaizda dar nereiškia paprastos sudėties.

    Ji parodė grietinėlės tortą su mėlynėmis, įsigytą diskonte, ir atkreipė dėmesį į etiketę. Pasak jos, sudedamųjų dalių sąrašas buvo neįprastai ilgas ir, kaip ji teigė, viršijo 50 pozicijų.

    Etiketėje, be įprastų ingredientų, buvo nurodyti įvairūs technologiniai priedai, tokie kaip emulsikliai, purikliai, tirštikliai, stabilizatoriai ir kvapiosios medžiagos. Tarp riebalų šaltinių minėti augaliniai riebalai, taip pat ir visiškai hidrintas palmių aliejus, o saldumui bei struktūrai užtikrinti galėjo būti naudojami sirupai ir kitos pagalbinės medžiagos.

    Ilgas sudėties sąrašas savaime nereiškia, kad produktas yra nesaugus, nes maisto priedai Europos Sąjungoje leidžiami tik įvertinus jų riziką. Vis dėlto kuo daugiau sudedamųjų dalių, tuo sunkiau vartotojui greitai suprasti, kas sudaro deserto pagrindą ir kiek realiai jame yra brangesnių ingredientų, pavyzdžiui, grietinėlės ar sviesto.

    Į ką atkreipti dėmesį perkant

    Bosacka taip pat išskyrė įspėjimą ant pakuotės, kad atitirpinto produkto negalima užšaldyti pakartotinai. Tokia žyma dažniausiai reiškia, kad gaminys buvo laikytas užšaldytas, o tai nebūtinai blogai, tačiau svarbu laikytis laikymo sąlygų ir galiojimo terminų, ypač kai kalbama apie kremus.

    „Nusipirkau šį tortą diskonte. Jis atrodo labai natūraliai, bet kai perskaitai etiketę, paaiškėja, kad yra daugiau nei 50 sudedamųjų dalių. Ir dar parašyta, kad atitirpinto produkto pakartotinai neužšaldyti“, – sakė Katarzyna Bosacka.

    Paragavusi torto ji skonį įvertino itin griežtai ir teigė, kad jis primena dviračio tepalą. Ji taip pat atliko demonstracinį bandymą, numesdama gabalėlį iš aukščiau, ir pagal masės tvirtumą sprendė apie stabilizatorių vaidmenį produkte.

    Kodėl svarbi ingredientų eilė

    Ant etikečių sudedamosios dalys išvardijamos mažėjimo tvarka, todėl pirmosios pozicijos rodo, ko produkte yra daugiausia. Renkantis tortą verta pasižiūrėti, ar sąrašo pradžioje dominuoja kiaušiniai, pieno produktai, sviestas, miltai ir vaisiai, o ne vanduo, augaliniai riebalai ir tirštikliai.

    Šiuo atveju etiketėje matyti ir grietinėlė, tačiau jos dalis nurodyta 2,3 proc. Tai reiškia, kad grietinėlė yra, bet tokia dalis greičiau atlieka papildomą funkciją, o ne sudaro kremo pagrindą.

    Vartotojams patariama etiketę perskaityti dar prieš dedant desertą į krepšelį, o jei kyla abejonių, palyginti kelių gamintojų sudėtį. Kuo aiškesnė sudėtis ir kuo mažiau sunkiai atpažįstamų technologinių priedų, tuo paprasčiau įvertinti, ar perkamas produktas atitinka lūkesčius.

  • Prieš karą Lenkijoje rosół virė iš sraigių: štai kodėl vištiena daugeliui buvo prabanga

    Rosół šiandien dažniausiai siejamas su vištiena, kalakutiena ar jautiena, tačiau istorinėje Lenkijos virtuvėje pasitaikė gerokai netikėtesnių variantų. Vienas jų – sraigių sultinys, kuris šimtmečius buvo laikomas maistinga alternatyva, kai mėsa buvo sunkiau prieinama.

    Sraigės į regiono gastronomiją neatėjo vien per vėlesnę prancūziškų patiekalų madą. Jas mini senieji kulinariniai šaltiniai, o receptai rodo, kad šie moliuskai buvo vertinami kaip produktas, leidžiantis išgauti sodrų skonį ir paruošti sotų patiekalą.

    Sraigės ir pasninko tradicijos

    Istoriškai didelę įtaką mitybai turėjo pasninko laikotarpiai, kai buvo ribojamas tam tikrų rūšių mėsos vartojimas. Tuomet ant stalų dažniau atsirasdavo žuvis, vėžiagyviai ir sraigės, o iš jų gaminti nuovirai padėdavo išlaikyti patiekalų maistingumą.

    Tai nereiškia, kad sraigės buvo kasdienis daugelio žmonių maistas. Vis dėlto išlikę receptai rodo, kad jos buvo žinomos ir naudojamos, ypač ten, kur svarbu buvo prisitaikyti prie sezoniškumo, prieinamų produktų ir religinių mitybos taisyklių.

    Ką apie tai rašė senosios knygos?

    Sraigių patiekalų tradiciją patvirtina Stanislavo Černeckio 1682 metais išleista knyga „Compendium ferculorum“, laikoma vienu svarbiausių senosios Abiejų Tautų Respublikos kulinarijos šaltinių. Joje aprašomi patiekalai iš sraigių, dažnai derinant jas su česnaku ir ryškesniais prieskoniais.

    Kitas pavyzdys – Jano Šytlerio leidinys „Kuchnia postna“, publikuotas 1848 metais Vilniuje. Autorius, žinomas dėl gausių kulinarinių knygų, aprašė pasninkui pritaikytus receptus, tarp jų – ir sraigių rosół.

    Kuo skyrėsi senasis rosół?

    Toks sultinys skyrėsi nuo šiandien įprasto: jo pagrindas buvo ne višta ar jautiena, o tinkamai paruoštos sraigės. Skoniui stiprinti naudotos daržovės ir prieskoniai, todėl net be tradicinės mėsos buvo siekiama sodraus, aromatingo rezultato.

    Receptuose svarbi vieta tekdavo vadinamajai włoszczyzna, tai yra šakninių daržovių rinkiniui, artimam šiandieninei sriubų bazei. Skonį papildydavo pipirai, kvapieji pipirai, muskato riešutas, o taip pat sviestas ir žalumynai.

    Įdomi detalė – kai kuriuose aprašymuose minimi kruopos ar ryžiai, kurie tirštino ir sočiau padarydavo patiekalą. Tai primena, kad sultinys anuomet dažnai buvo ne tik lengvas užkandis, o visavertis, šildantis valgis, pritaikytas kasdienybės poreikiams.

  • Bigosą Visų šventųjų stalui darau kitaip: vienas ingredientas pakeičia prieskonius

    Visų šventųjų laikotarpiu daugelis renkasi sočius patiekalus, kuriuos patogu pasišildyti grįžus namo. Vienas populiariausių pasirinkimų išlieka bigosas, nes jis ilgai troškinamas, gerai išsilaiko ir dažnai kitą dieną būna dar skanesnis.

    Šį kartą bigosui siūloma netipiška, bet paprasta idėja: dalį įprastų prieskonių pakeisti garstyčiomis. Jos patiekalui suteikia švelnios aštrumos ir ryškesnį aromatą, tačiau svarbu laikytis vienos taisyklės, kad skonis netaptų per aitrus.

    Garstyčios, kurios nepersistengia

    Kad garstyčių skonis nedominuotų, jas verta įmaišyti tik pačioje gaminimo pabaigoje. Tuomet garstyčios labiau paryškina kopūstų ir mėsos skonį, o ne paverčia troškinį aštriu padažu.

    Dažniausiai geriausiai tinka sarepsinės arba krienų garstyčios. Pirmosios suteikia klasikinę aštrumą, o antrosios prideda kiek prieskoniškesnį, šiek tiek šiltesnį poskonį.

    Džiovintos slyvos ir grybai – gilesniam skoniui

    Į bigosą dažnai dedamos džiovintos slyvos ir džiovinti grybai, nes jie subalansuoja rūgštį ir sustiprina aromatą. Slyvos sušvelnina raugintų kopūstų aštrumą, o grybai prideda sodraus, miško natų primenančio skonio.

    Skubinti troškinimo nepatariama, nes lėtas kaitinimas leidžia ingredientams susijungti ir išryškina skonio sluoksnius. Būtent dėl to bigosas laikomas vienu tų patiekalų, kurių kantrybė atsiperka.

    Dažna klaida su druska

    Vienas svarbiausių praktinių patarimų – nesūdyti patiekalo pradžioje. Rauginti kopūstai, dešra ir rūkyta šoninė dažnai jau būna pakankamai sūrūs, todėl galutinis skonis gali lengvai tapti per intensyvus.

    Druską geriausia koreguoti tik pabaigoje, paragavus jau gerai susitroškinusio bigoso. Paruoštą patiekalą galima laikyti šaldytuve kelias dienas ir šildyti mažomis porcijomis, o tai ypač patogu per šventines dienas.

    Jei rauginti kopūstai labai rūgštūs, juos galima trumpai perlieti vandeniu per sietelį. Vis dėlto per daug nuplauti nereikėtų, nes būtent rūgštis bigosui suteikia būdingą charakterį.

    Tokį bigosą dažniausiai patiekiama su raugintos tešlos duona, virtomis bulvėmis su lupena arba paprasta duonos rieke su sviestu. Tai sotus, iš anksto paruošiamas patiekalas, todėl ypač tinka dienoms, kai norisi mažiau rūpesčių virtuvėje.

  • Mirtinas susidūrimas Mažosios Lenkijos kelyje: mikroautobusas rėžėsi į furgoną

    Mažosios Lenkijos vaivadijoje įvyko mirtina avarija, per kurią žuvo 60 metų moteris. Susidūrimas fiksuotas vaivadijos kelyje Nr. 791, Žurados gyvenvietėje, Olkušo apskrityje.

    Pranešama, kad keleivius vežęs mikroautobusas susidūrė su krovininiu furgonu. Po smūgio į įvykio vietą buvo iškviestos specialiosios tarnybos, o eismas šioje atkarpoje kuriam laikui visiškai sustojo.

    Furgoną vairavusi moteris patyrė kritinių sužalojimų. Medikams pradėjus gaivinimą, jos gyvybės išgelbėti nepavyko, o aplinkybės, lėmusios avariją, toliau tiriamos.

    Tokiose situacijose pareigūnai paprastai aiškinasi, ar nebuvo viršytas greitis, ar vairuotojai buvo blaivūs, taip pat vertina kelio ir oro sąlygas bei transporto priemonių techninę būklę. Neatmetama, kad eismo ribojimai galėjo užsitęsti, kol buvo atliekami įvykio vietos fiksavimo darbai.

    Kelių saugumo ekspertai primena, kad regioniniuose keliuose didžiausią riziką kelia ne tik greitis, bet ir pavojingi lenkimo manevrai bei neatidumas. Vairuotojams patariama laikytis saugaus atstumo, ypač ten, kur eismas intensyvesnis ar dažnai pasitaiko sankryžų bei įvažiavimų į gyvenvietes.

  • Jolanta Kwaśniewska atskleidė, kaip ją vadina vyras: šis pravardžiavimas prajuokino studiją

    Buvusi Lenkijos pirmoji ponia Jolanta Kwaśniewska televizijos laidoje atskleidė netikėtą asmeninio gyvenimo detalę: pasak jos, vyras Aleksanderis Kwaśniewskis namuose ją vadina švelnia pravarde, sukėlusia juoką studijoje.

    Pora susituokė 1979 metais ir iki šiol laikoma viena geriausiai atpažįstamų Lenkijos viešojo gyvenimo porų. Nors jie dažnai matomi oficialiuose renginiuose, privačias smulkmenas paprastai pasilieka sau.

    Laidoje vedėjas paklausė, kaip vyras kreipiasi į žmoną namuose. Jolanta Kwaśniewska trumpai suabejojo, ar verta atskleisti šeimos vartojamus mažybinius žodžius, tačiau galiausiai pasidalijo vienu iš jų.

    Ji pasakė, kad Aleksanderis Kwaśniewskis ją vadina „Tuptuś“, o ši detalė iš karto prajuokino studijoje susirinkusius žmones. Pokalbis greitai peraugo į lengvą, humoru paremtą pasikeitimą replikomis.

    Humoras, kuris kuria artumą

    Laidos kūrėjai bandė išgirsti ir paties Aleksanderio Kwaśniewskio atsakymą apie namų pravardes. Vis dėlto buvęs prezidentas buvo gerokai santūresnis ir nebuvo linkęs viešai vardyti intymių šeimos smulkmenų.

    Jolantos Kwaśniewskos reakcija parodė, kad pora tokius klausimus priima su ironija ir šiluma. Viešumoje tai tapo dar vienu priminimu, jog net ilgametėse santuokose kasdieniai mažmožiai dažnai yra tie, kurie palaiko ryšį.

    Kodėl tokios detalės domina auditoriją?

    Žinomų žmonių pasakojimai apie santykių rutiną, humorą ir tarpusavio kalbą paprastai sulaukia dėmesio todėl, kad leidžia pamatyti mažiau oficialią, žmogiškąją pusę. Tokios istorijos tampa atpažįstamos daugeliui, nes švelnūs kreipiniai ir vidiniai juokai būdingi daugybei porų.

    Nors viešumoje tokie prisipažinimai dažnai nuskamba kaip pramoga, jie kartu parodo ir tai, kaip poros kuria savitą artumo kodą. Kwaśniewskių atvejis tapo ryškiu pavyzdžiu, kaip paprastas žodis gali išjudinti visą studiją.

  • Selena Gomez atvirai: garinimas visam laikui pakenkė balsui – siunčia perspėjimą gerbėjams

    Dainininkė ir aktorė Selena Gomez viešai prabilo apie priklausomybę nuo nikotino ir ilgalaikes garinimo pasekmes. Pasak jos, ilgas elektroninių cigarečių vartojimas paveikė balsą – pagrindinį darbo įrankį, todėl ji nusprendė perspėti sekėjus.

    Atviras prisipažinimas pasirodė tuo metu, kai elektroninių cigarečių vartojimas daugelyje šalių išlieka opi visuomenės sveikatos tema, ypač tarp jaunų žmonių. Medikai pabrėžia, kad nors garinimas neretai pristatomas kaip mažiau žalinga alternatyva, jis nėra saugus ir gali sukelti priklausomybę.

    Kas nutinka balsui?

    Specialistai aiškina, kad įkvepiami aerozoliai gali dirginti gerklę ir balso stygas, skatinti uždegiminius procesus, sausinti gleivinę. Tai gali pasireikšti užkimimu, balso nuovargiu, sunkesniu natų išlaikymu ir lėtesniu atsistatymu po krūvio, o rizika didėja vartojant dažnai.

    Garinimo skysčiuose esantis nikotinas palaiko priklausomybę, o įvairūs kvapikliai bei kitos medžiagos kai kuriems žmonėms gali stiprinti dirginimą. Ekspertai taip pat primena apie su garinimu siejamus ūmius plaučių pažeidimus, dėl kurių kai kuriais atvejais prireikia skubios medicinos pagalbos.

    Priklausomybė ir bandymas mesti

    Selena Gomez teigė, kad atsisakyti nikotino buvo sunku, o pokyčius balsui ji pajuto tik ilgainiui. Pasak atlikėjos, būtent tai paskatino kalbėti viešai, kad kiti anksčiau atpažintų rizikas ir nepervertintų tariamo garinimo saugumo.

    Gydytojai pabrėžia, kad metant nikotiną svarbi individuali strategija: daliai žmonių padeda elgesio keitimo programos, konsultacijos, o prireikus ir nikotino pakaitinė terapija. Pastebėjus nuolatinį užkimimą, gerklės skausmą ar kvėpavimo sutrikimus, rekomenduojama neatidėlioti konsultacijos su šeimos gydytoju ar otorinolaringologu.

    Ką verta įsidėmėti

    Visuomenės sveikatos institucijos akcentuoja, kad elektroninės cigaretės nėra nekenksmingos, o jų poveikis gali pasireikšti ne tik kvėpavimo takams, bet ir kasdieniam funkcionalumui, įskaitant balso kokybę. Atlikėjams, mokytojams ir kitiems, kurių darbas tiesiogiai priklauso nuo balso, rizikos veiksniai tampa dar aktualesni.

    Selena Gomez žinutė gerbėjams paprasta: priklausomybė prasideda nepastebimai, o pasekmės gali būti ilgalaikės. Ji ragina kritiškai vertinti garinimo madą ir, susidūrus su problema, ieškoti pagalbos kuo anksčiau.

  • Tragiška paieškų pabaiga Lenkijoje: rastas dingusio 17-mečio Patryko kūnas

    Lenkijoje, Bydgoščiuje, baigėsi 17-mečio Patryko paieškos. Policija patvirtino, kad penktadienio popietę prie Rekreacyjna gatvės rastas jaunuolio kūnas yra dingusio paauglio iš Solec Kujawski. Artimieji iki paskutinės akimirkos tikėjosi laimingos baigties.

    Paauglys dingo spalio 21 dieną, kai išėjo iš namų ir nebegrįžo. Kelias dienas jo ieškojo pareigūnai, šeima ir savanoriai, o informacija apie paiešką sparčiai plito socialiniuose tinkluose. Buvo skelbiama ir apie atlygį už bet kokias patikimas žinias.

    Apie radinį nedelsiant informuotos tarnybos, į įvykio vietą atvyko policija. Veiksmai buvo atliekami prižiūrint prokurorui, o kūnas perduotas teismo medicinos ekspertams. Policija pranešė, kad tapatybė patvirtinta ir tai yra ieškotas nepilnametis.

    Paskutinės žinomos detalės

    Patrykas mokėsi Bydgoščiuje, Fordońska gatvės apylinkėse. Spalio 21 dieną apie 13 valandą jis susitiko su draugais netoli autobusų stoties, prie prekybos centro „Focus Park“. Po susitikimo visi išsiskirstė, o jaunuolis planavo vykti namo.

    Anksčiau skelbta, kad jis turėjo tramvajumi nuvažiuoti į geležinkelio stotį ir iš ten grįžti į Solec Kujawski, tačiau namų taip ir nepasiekė. Artimieji vėliau bandė atsekti jo judėjimą ir rinko informaciją apie paskutines matymo vietas.

    Ką žinojo artimieji ir pareigūnai

    Šeima nurodė, kad apie 13 valandą mama jam išsiuntė žinutę per „Messenger“, kuri buvo perskaityta, tačiau atsakymo nebuvo. Taip pat skelbta, jog iki maždaug 13.40 valandos jis bendravo su pažįstamomis tuo pačiu susirašinėjimo kanalu.

    Vėliau, kaip buvo teigiama paieškos metu, jis išlipo iš tramvajaus Toruńskie žiedo rajone. Buvo svarstoma, kad jis galėjo eiti Toruńska gatvės kryptimi, link parduotuvės „Leroy Merlin“, tačiau po to ryšys nutrūko, o telefono signalas tapo nepasiekiamas.

    Policija nurodė, kad tolesnes aplinkybes aiškins tyrimas ir ekspertizės išvados. Pareigūnai ragina visuomenę neplatinti nepatvirtintų versijų, o turint bet kokios reikšmingos informacijos kreiptis į atsakingas tarnybas.

  • TVP skelbia „Sylwester z Dwójką“ Katovicuose: Doda ir Steczkowska žada įspūdingą šou

    Lenkijos visuomeninis transliuotojas TVP patvirtino, kad šių metų „Sylwester z Dwójką“ vėl vyks Katovicuose. Pirmieji paskelbti atlikėjai jau kelia intrigą – scenoje pasirodys Doda ir Justyna Steczkowska.

    Renginys planuojamas Sławiko ir Antallos aikštėje, netoli legendinės koncertų arenos „Spodek“. TVP sprendimą grįžti į tą pačią vietą grindžia pernykščio formato sėkme ir didele žiūrovų auditorija.

    Kodėl pasirinkti Katovicai?

    TVP pastaraisiais metais siekia, kad Naujųjų metų sutikimo koncertas būtų ne tik televizinis projektas, bet ir masinis miesto renginys po atviru dangumi. Katovicai tam palankūs dėl infrastruktūros, patogaus susisiekimo ir erdvės didelėms minioms.

    Pasak TVP, ankstesnė transliacija per TVP2 ir TVP Polonia pritraukė beveik 2,9 mln. žiūrovų. Tokie skaičiai transliuotojams svarbūs ne tik dėl reitingų, bet ir dėl reklamos bei rėmėjų dėmesio, kuris paprastai išauga prieš šventinį sezoną.

    Doda grįžta su pažadais

    Vienas ryškiausių vardų programoje – dainininkė Doda, kuri patvirtino savo dalyvavimą ir užsiminė apie scenines staigmenas. Tokie pasirodymai dažniausiai remiasi didelės apimties vizualiniais sprendimais, šokėjų komandomis ir specialiai televizijai pritaikyta režisūra.

    TVP akcentuoja, kad šventinė naktis turi būti dinamiška ir orientuota į plačią auditoriją, todėl programoje paprastai derinami skirtingi muzikos stiliai. Pastaraisiais metais tokie koncertai vis dažniau konkuruoja ne tik su kitais kanalais, bet ir su srautinių platformų turiniu.

    Scenoje pasirodys ir Steczkowska

    Kartu su Doda paskelbta ir Justyna Steczkowska – atlikėja, nuolat dalyvaujanti didžiausiuose Lenkijos televiziniuose projektuose. Jos įtraukimas signalizuoja, kad TVP renkasi patikrintus vardus, galinčius užtikrinti stabilų dėmesį skirtingoms amžiaus grupėms.

    Transliuotojas kol kas neatskleidžia visos sudėties, tačiau tikėtina, kad artėjant metų pabaigai bus skelbiami papildomi atlikėjai ir detalės dėl renginio programos. Įprastai tokie koncertai kuriami taip, kad vienu metu būtų patrauklūs ir gyvai susirinkusiems žiūrovams, ir televizijos auditorijai.

  • Kaczyńskis nepasirodė Seime: paaiškėjo, kas nutiko PiS lyderiui ir kaip jis jaučiasi dabar

    Lenkijos politinėje darbotvarkėje kilo klausimų dėl Jarosławo Kaczyńskio, kai jis nedalyvavo Seimo balsavimuose. Politiko aplinkoje teigiama, kad 77 metų PiS vadovas susidūrė su sveikatos problemomis, todėl laikinai sumažino viešų pasirodymų skaičių.

    Seime balsavimuose nedalyvaujant vienam įtakingiausių šalies politikų, dėmesys natūraliai krypsta į tai, ar tai gali paveikti partijos darbotvarkę ir vidaus discipliną. PiS, būdama viena didžiausių parlamento jėgų, svarbius sprendimus dažnai grindžia aiškiu vadovybės tonu ir sutelkta frakcijos laikysena.

    Šeštadienį žiniasklaidos fotografai fiksavo situaciją prie politiko namų, o partijos atstovai privačiuose pokalbiuose patvirtino, kad pastaruoju metu Kaczyńskis jaučiasi prasčiau. Viešai akcentuojama, kad tai nėra politinis manevras, o su savijauta susiję sprendimai.

    Lenkijoje tokios naujienos sulaukia itin didelio atgarsio, nes Kaczyńskis daugelį metų išliko kertine figūra formuojant PiS strategiją, nepaisant to, ar partija buvo valdžioje, ar opozicijoje. Jo sveikatos tema periodiškai grįžta į viešą erdvę, nes būtent nuo lyderio aktyvumo dažnai priklauso partijos komunikacijos kryptis ir prioritetų pasirinkimas.

    Kol kas neįvardijama, kada Kaczyńskis galėtų grįžti prie įprasto darbo ritmo, taip pat nepateikiama detali informacija apie sveikatos sutrikimo pobūdį. Politologai Lenkijoje atkreipia dėmesį, kad net trumpalaikės lyderio pauzės gali paskatinti spekuliacijas dėl įtakos persiskirstymo partijos viduje, tačiau realūs pokyčiai paprastai paaiškėja tik per balsavimų drausmę ir viešus frakcijos pareiškimus.

  • Marta Kaczyńska prabilo apie Dievą po Smolensko tragedijos: štai kas jai padėjo ištverti

    Marta Kaczyńska, Lenkijos prezidento Lecho Kaczyńskio ir pirmosios ponios Marijos Kaczyńskos dukra, viešumoje asmeniniais išgyvenimais dalijasi retai. Vis dėlto viename ankstesniame interviu ji atvirai pasakojo, kaip po Smolensko katastrofos pasikeitė jos santykis su tikėjimu ir netekties priėmimu.

    2010 metų balandžio 10 dieną prie Smolensko sudužus Lenkijos vyriausybiniam lėktuvui Tu-154M žuvo 96 žmonės, tarp jų ir tuometinis prezidentas su žmona. Ši tragedija Lenkijoje iki šiol laikoma vienu skaudžiausių modernios istorijos įvykių, o jos atgarsiai visuomenėje jaučiami ir praėjus daugeliui metų.

    Kaczyńska teigė, kad būtent tėvų mirtis tapo lūžio tašku, po kurio jos tikėjimas sustiprėjo. Pasak jos, malda ir atsigręžimas į Dievą krizės akimirkomis padėjo rasti vidinės atramos, kai racionalūs paaiškinimai nebesuteikė paguodos.

    „Einu į bažnyčią, meldžiuosi. Po tėvų mirties mano tikėjimas pagilėjo, o malda kraštutinėse situacijose man labai padėjo“, – sakė Marta Kaczyńska.

    Interviu ji pabrėžė, kad tikėjimą laiko ne vien tradicija, o kasdieniame gyvenime veikiančiu pagrindu, padedančiu aiškintis patirtis ir priimti sudėtingus jausmus. Toks požiūris, anot jos, leidžia lengviau išbūti su netektimi, nors ji ir nedingsta.

    Kaip kalba apie vaikų auklėjimą

    Pasak Kaczyńskos, ji stengiasi tikėjimo vertybes perduoti ir savo dukroms Martynai bei Ewai. Ji pripažino, kad šiuolaikinėje visuomenėje religinis ugdymas ne visada yra paprastas, ypač augant kritikai Bažnyčios atžvilgiu.

    „Šį tikėjimą bandau perduoti ir savo vaikams, nors šiandien tai ne visuomet akivaizdu ar lengva, be kita ko, dėl vis labiau stiprėjančio neigiamo požiūrio į Bažnyčią“, – sakė ji.

    Smolensko katastrofos žaizda neužsitraukė

    Grįždama prie 2010 metų įvykių, Kaczyńska yra sakiusi, kad metai nepanaikina prisiminimų ryškumo. Anot jos, net ir praėjus laikui išlieka akimirkų, kai tragedijos suvokimas sugrįžta itin aštriai, o susitaikymas nėra tiesus procesas.

    „Žmogus tikėjime bando su tuo susitaikyti, bet būna akimirkų, kai tai priimti labai sunku“, – teigė Marta Kaczyńska.

    Psichologai dažnai pabrėžia, kad gedėjimas neturi vieno termino, o žmonės ieško skirtingų atramų: artimųjų, bendruomenės, terapijos ar dvasinių praktikų. Kaczyńskos pasakojimas rodo, kaip tikėjimas kai kuriems tampa būdu išlaikyti kasdienę struktūrą ir prasmės jausmą, kai gyvenimą pakeičia staigi netektis.