CP v2

Blog

  • Sardinijos ilgaamžių „Melis“ šeimos minestronė: paprastas receptas ir kas iš tiesų siejama su ilgaamžiškumu

    Sardinijos ilgaamžių „Melis“ šeimos minestronė: paprastas receptas ir kas iš tiesų siejama su ilgaamžiškumu

    Sardinijoje gyvenusi „Melis“ šeima dažnai minima kaip išskirtinis ilgaamžiškumo pavyzdys: devynių brolių ir seserų bendra gyvenimo trukmė siekė 851 metus. Žiniasklaidoje šeimos kasdienis pietų įprotis neretai apibūdinamas kaip vienas iš jų ilgo gyvenimo raktų.

    Pagrindinis patiekalas buvo sotus minestronės tipo sriubos variantas, kurio pagrindą sudarė ankštiniai ir fregoła, tradiciniai Sardinijos makaronai. Šalia dažnai buvo valgoma rauginta duona ir saikingai vartojamas vietinis vynas.

    Kas iš tiesų siejama su ilgaamžiškumu?

    Mokslininkai, tyrinėjantys vadinamąsias mėlynąsias zonas, tarp kurių dažnai minima ir Sardinija, pabrėžia, kad vieno „stebuklingo“ patiekalo paprastai nebūna. Ilgaamžiškumą dažniau lemia visuma: daug augalinio maisto, reguliarus fizinis aktyvumas, stiprūs socialiniai ryšiai, miegas ir saikingi įpročiai.

    Ankštinių gausi mityba šiame kontekste išskiriama dažnai, nes pupelės, avinžirniai ir kiti ankštiniai suteikia baltymų, skaidulų, mineralų ir padeda ilgiau jaustis sotiems. Tokia mityba siejama ir su geresniais širdies bei kraujagyslių rizikos rodikliais, ypač kai ji artima Viduržemio jūros regiono principams.

    Ilgaamžių minestronė: ingredientai

    Šis variantas paremtas aprašomu „Melis“ šeimos valgytu minestrone, kuriame svarbiausi du komponentai yra ankštiniai ir fregoła. Patogu planuoti iš anksto, nes dalį ankštinių reikia užmerkti.

    Reikės džiovintų ir nuluptų fava pupų, džiovintų pupelių, džiovintų avinžirnių, alyvuogių aliejaus, svogūno, morkų, saliero stiebų, česnako, konservuotų pomidorų, bulvių, pankolio, petražolių, bazilikų, fregołos, druskos, juodųjų pipirų ir tarkuoto „Pecorino Romano“ sūrio.

    Kaip pagaminti žingsnis po žingsnio

    Fava pupas, kitas pupeles ir avinžirnius užmerkite šaltame vandenyje bent 8 valandoms, tada gerai perplaukite. Dideliame puode įkaitinkite dalį alyvuogių aliejaus, sudėkite smulkintą svogūną, morkas ir salierą, kepkite apie 5 minutes, dažnai pamaišydami.

    Sudėkite česnaką ir kaitinkite dar kelias minutes, kol pasklis kvapas. Tuomet dėkite pomidorus, bulves, pankolį, petražoles, bazilikus ir ankštinius, užpilkite vandeniu taip, kad apsemtų maždaug 1 centimetru.

    Užvirkite, sumažinkite kaitrą ir virkite neuždengę, kol ankštiniai suminkštės, dažniausiai apie 1–1,5 valandos. Jei reikia, virimo metu papildomai įpilkite vandens, kad sriuba netaptų per tiršta.

    Galiausiai suberkite fregołą, įberkite druskos ir pipirų, pavirkite dar apie 10 minučių, kol makaronai suminkštės. Patiekiant į lėkštę galima įpilti šaukštą alyvuogių aliejaus ir užbarstyti tarkuoto „Pecorino Romano“ sūrio.

    Šią sriubą nesudėtinga pritaikyti sezonui: papildomai tinka kopūstai, žiediniai kopūstai, brokoliai ar cukinijos. Toks pasirinkimas padidina daržovių įvairovę ir maistinių medžiagų spektrą, išlaikant patiekalo esmę.

    Svarbu atsiminti, kad net ir maistingas receptas nėra medicininė rekomendacija ar garantija gyventi ilgiau. Jei turite lėtinių ligų ar laikotės specialios dietos, dėl mitybos pokyčių verta pasitarti su gydytoju ar dietologu.

    Šaltiniai:

    – https://www.guinnessworldrecords.com/world-records/oldest-siblings-ever

    – https://www.bluezones.com/

    – https://www.hsph.harvard.edu/nutritionsource/what-should-you-eat/legumes/

    – https://www.who.int/news-room/fact-sheets/detail/healthy-diet

    – https://www.mirror.co.uk/lifestyle/food-drink/recipes/healthy-longevity-soup-easy-recipe-37024723

  • Kuri žuvis sveikatai naudingiausia: dietologai išskyrė lašišą ir mažas omega-3 žuvis

    Kuri žuvis sveikatai naudingiausia: dietologai išskyrė lašišą ir mažas omega-3 žuvis

    Žuvis laikoma vienu vertingiausių baltymų šaltinių, tačiau ne visos rūšys kasdienėje mityboje yra vienodai naudingos. Dietologai pabrėžia, kad renkantis svarbu žiūrėti ne tik į baltymų kiekį, bet ir į omega-3 riebalų rūgštis, vitaminus, mineralus bei galimą teršalų, pavyzdžiui, gyvsidabrio, riziką.

    Kaip vienas universaliausių pasirinkimų dažniausiai minima lašiša: joje gausu kokybiškų baltymų, vitamino D, seleno, taip pat ilgos grandinės omega-3 riebalų rūgščių EPA ir DHA. Šios medžiagos siejamos su širdies ir kraujagyslių sistemos apsauga, uždegiminių procesų mažinimu ir smegenų funkcijos palaikymu.

    Lašiša: kodėl ji dažniausiai pirmoje vietoje

    EPA ir DHA laikomos svarbiausiomis omega-3 formomis, nes organizmas jas naudoja tiesiogiai, o iš augalinių šaltinių gaunamą ALA paverčia į EPA ir DHA tik ribotai. Dėl to riebios žuvys, tokios kaip lašiša, dažnai rekomenduojamos kaip praktiškas būdas padidinti omega-3 suvartojimą su maistu.

    Skiriama laukinė ir užauginta lašiša, o jų maistinė vertė ir sudėtis gali skirtis. Laukinė lašiša dažnai įvardijama kaip liesesnė, o užaugintos žuvies riebalų kiekis gali būti didesnis, nes jis priklauso nuo pašaro ir auginimo sąlygų.

    „Omega-3 yra nepakeičiamos riebalų rūgštys, turinčios daug įrodytų naudų sveikatai, o dalis galimų poveikių vis dar aktyviai tiriama“, – sakė Johns Hopkinso universiteto visuomenės sveikatos mokyklos epidemiologas dietologas Andrew Thorn-Lyman.

    Mažos žuvys: dažnai dar geresnis omega-3 šaltinis

    Nors lašiša išlieka populiariausiu pasirinkimu, specialistai atkreipia dėmesį į mažas riebias žuvis, pavyzdžiui, sardines ir ančiuvius. Jos taip pat turi daug omega-3, o dėl žemesnės vietos mitybos grandinėje paprastai sukaupia mažiau gyvsidabrio nei didelės plėšrios žuvys.

    Valgant mažas žuvis dažnai suvalgoma ir daugiau jų dalių, pavyzdžiui, minkštų kaulų, todėl papildomai gaunama kalcio. Tokie pasirinkimai gali būti patogūs ir praktiški, ypač jei renkamasi konservuotos sardinės ar ančiuviai.

    Ką rinktis dažniausiai ir kaip nepersistengti

    Dažnai rekomenduojamos riebios šaltųjų vandenų žuvys, tokios kaip lašiša, skumbrė, silkė, sardinės ir ančiuviai, nes jos turi daug omega-3 ir paprastai laikomos saugesniu pasirinkimu dėl mažesnės teršalų rizikos. Vis dėlto mitybos specialistai pabrėžia įvairovės principą: keičiant žuvų rūšis lengviau gauti platesnį mikroelementų spektrą.

    Praktinė gairė, kurią dažnai mini visuomenės sveikatos institucijos, yra valgyti žuvį maždaug 2 kartus per savaitę, ypač renkantis riebias žuvis. Tai padeda gauti omega-3 ir kartu išlaikyti subalansuotą racioną, neapsiribojant vienu produktu.

    „Stipriausi įrodymai sieja omega-3 naudą su širdies sveikata, ypač kai jos gaunamos su žuvimi, o ne su maisto papildais“, – sakė A. Thorn-Lyman.

    Šaltiniai:

    – https://ods.od.nih.gov/factsheets/Omega3FattyAcids-HealthProfessional/

    – https://www.heart.org/en/healthy-living/healthy-eating/eat-smart/fats/fish-and-omega-3-fatty-acids

    – https://www.fda.gov/food/consumers/advice-about-eating-fish

    – https://pmc.ncbi.nlm.nih.gov/articles/PMC7766777/

  • Vilkaviškyje ir Kybartuose dalija maisto atliekų konteinerius: kada startuos surinkimas ir kas svarbu?

    Vilkaviškyje ir Kybartuose dalija maisto atliekų konteinerius: kada startuos surinkimas ir kas svarbu?

    Vilkaviškio ir Kybartų gyventojams pradedami dalinti maisto ir virtuvės atliekų konteineriai. Apie pokyčius informuoja UAB Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras ir UAB „Ekonovus“.

    Konteinerių dalinimas pradedamas 2026 metais balandžio 22 dieną. Tai daroma įgyvendinant sutartį dėl maisto ir virtuvės atliekų surinkimo Marijampolės regiono teritorijoje ir jų vežimo į apdorojimo įrenginius.

    Pats maisto ir virtuvės atliekų surinkimas, kaip nurodoma pranešime, planuojamas nuo 2026 metų liepos mėnesio. Tiksli starto diena, surinkimo grafikai bei informacija apie konteinerių naudojimą ir priežiūrą bus paskelbti papildomai.

    Gyventojams bus dalinami rudos spalvos sandarūs konteineriai, skirti maisto ir virtuvės atliekoms. Nurodoma, kad konteineriai turės sandarų dangtį ir kvapų filtrą, kad naudojimas būtų higieniškesnis ir mažiau juntami kvapai.

    Individualiems namams numatyti 120 litrų talpos konteineriai, o daugiabučių aikštelėse bus statomi 240 litrų konteineriai. Savivaldybės ir atliekų tvarkytojas ragina sekti vėlesnius pranešimus, nes būtent juose bus pateikta aktuali tvarka, grafikai ir praktiniai paaiškinimai.

    Gyventojams primenama, kad maisto atliekų atskyrimas yra viena svarbiausių komunalinių atliekų sistemos krypčių, leidžianti sumažinti mišrių atliekų kiekį ir didinti perdirbimą bei apdorojimą. Tokie pokyčiai paprastai reiškia, kad dalį virtuvėje susidarančių atliekų reikės kaupti atskirai ir išmesti į tam skirtą rudą konteinerį.

    Dėl bendros informacijos gyventojai gali kreiptis telefonu 0 700 77046. Dėl konteinerių dalinimo klausimų nurodomas telefonas 0 697 43034.

    Šaltiniai:
    – https://eur-lex.europa.eu/eli/dir/2008/98/2018-07-05
    – https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.487247

  • Interaktyvus žemėlapis parodo, kur „Kelių priežiūra“ tvarkys krašto kelių provėžas šiemet

    Interaktyvus žemėlapis parodo, kur „Kelių priežiūra“ tvarkys krašto kelių provėžas šiemet

    AB „Kelių priežiūra“ viešai pristatė interaktyvų žemėlapį, kuriame gyventojai gali matyti, kur šiais metais planuojami vadinamosios dešiniojo rato programos kelių dangos pažaidų tvarkymo darbai. Žemėlapyje sužymėti krašto kelių ruožai visoje Lietuvoje, kuriuose numatomas provėžų ir kitų kritinių deformacijų šalinimas.

    Ši programa orientuota į intensyviausio eismo atkarpas, kuriose didžiausią poveikį daro krovininis transportas. Pasak bendrovės, šiemet darbai planuojami 90-yje krašto kelių, o vienoje vietoje pateikiama informacija leidžia vairuotojams iš anksto įvertinti galimus laikinus eismo nepatogumus.

    Kas yra dešiniojo rato zona?

    Dešiniojo rato zona – tai kelio dangos juosta arčiau kelkraščio, kur dažniausiai rieda sunkiasvorės transporto priemonės. Dėl nuolatinės apkrovos čia greičiausiai formuojasi giliausios provėžos, bangavimas ir kitos deformacijos, kurios blogina važiavimo komfortą ir eismo saugą.

    Tokios pažaidos siejamos su didesne akvaplanavimo rizika, didesnėmis vibracijomis ir ilgesniu stabdymo keliu, ypač esant šlapiai kelio dangai. Dėl to kelių prižiūrėtojai prioritetą teikia būtent pavojingiausioms vietoms, kur deformacijos didžiausios.

    Ką rodo žemėlapis ir ko jis nerodo?

    Žemėlapyje pažymėti ruožai žymi planuojamas darbų vietas, tačiau tai nereiškia, kad visame pažymėto kelio ilgyje bus vykdomas ištisinis remontas. „Kelių priežiūra“ pabrėžia, kad dešiniojo rato programa skirta tik kritinėms pažaidoms, todėl darbai atliekami tik ten, kur nustatytos didžiausios deformacijos.

    Darbus planuojant remiamasi AB „Via Lietuva“ sudarytu krašto kelių būklės prioritetiniu sąrašu. Vertinamas suminės dangos būklės indeksas ir papildomi struktūrinių deformacijų kriterijai, kad lėšos būtų nukreiptos į didžiausią riziką keliančias vietas.

    Finansavimas, technologijos ir pranešimai apie pažaidas

    Programai Susisiekimo ministerija skyrė 13,5 mln. eurų Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų. „Kelių priežiūra“ nurodo, kad praėjusiais metais pagal šią programą sutvarkyta daugiau nei 400 kilometrų kelių dangos.

    Įgyvendinant darbus pasitelkiamos skaitmenizuotos defektų nustatymo priemonės, technologų ekspertų parengtos metodikos ir aiškiai apibrėžtos technologinės kortelės. Tokie sprendimai leidžia tiksliau identifikuoti problemas ir efektyviau planuoti remonto apimtis.

    Gyventojai apie pavojingas kliūtis ar pažaidas valstybinės reikšmės keliuose gali pranešti telefonu 1801 arba +370 3 778 8001. Taip pat galima pateikti informaciją per „Kelių priežiūros“ interneto svetainėje esančią pranešimo formą arba pažymėti kliūtis programėlėje „Waze“.

    „Dešiniojo rato“ darbų žemėlapis yra dar vienas bendrovės viešai atveriamas įrankis šalia anksčiau pristatytų interaktyvių žemėlapių, skirtų žiemos kelių priežiūrai ir žvyrkelių priežiūros darbams. Tikimasi, kad tokia informacija gyventojams padės paprasčiau sekti planuojamus darbus ir geriau suprasti, kodėl prioritetas teikiamas konkrečioms, didžiausią riziką keliančioms atkarpoms.

    „Didžiausias dėmesys skiriamas dešiniojo rato riedėjimo trajektorijai – kelio dangos zonai ties kelkraščiu, kur dėl nuolatinės sunkiasvorio transporto apkrovos susiformuoja giliausios provėžos ir pavojingiausios deformacijos“, – teigė AB „Kelių priežiūra“.

    „Žemėlapyje pateikiami ruožai nurodo planuojamas darbų vietas, tačiau tai nereiškia, kad visame pažymėtame kelio ilgyje bus atliekami ištisiniai remonto darbai“, – pabrėžė bendrovė.

    „Šiems darbams Susisiekimo ministerija skyrė 13,5 mln. eurų, o pernai programos rėmuose sutvarkyta daugiau nei 400 kilometrų kelių dangos“, – nurodė AB „Kelių priežiūra“.

    Šaltiniai:
    – https://vilkaviskis.lt/desiniojo-rato-darbai-viename-zemelapyje-kur-bus-tvarkomi-keliai/
    – https://keliuprieziura.maps.arcgis.com/apps/dashboards/76117efa904340f7a777005d0ffe4f0b

  • Vilkaviškio r. savivaldybė kviečia teikti paraiškas: parama sportininkams ir komandoms visus metus

    Vilkaviškio r. savivaldybė kviečia teikti paraiškas: parama sportininkams ir komandoms visus metus

    Vilkaviškio rajono savivaldybė kviečia teikti paraiškas sportininkų, atstovaujančių rajonui, ugdymo ir dalyvavimo aukšto meistriškumo varžybose rėmimui. Parama skiriama iš savivaldybės biudžeto lėšų, o paraiškos priimamos visus metus.

    Konkursu siekiama padėti sportininkams pasirengti ir dalyvauti pasaulio, Europos bei Lietuvos aukšto meistriškumo sporto varžybose ir čempionatuose. Savivaldybė pabrėžia, kad remiami tie, kurie realiai reprezentuoja Vilkaviškio rajoną ir atitinka nustatytus kriterijus.

    Kam numatyta parama?

    Parama orientuota į aukšto meistriškumo sportą, apimant ir komandinį, ir individualų pasirengimą. Prioritetas teikiamas komandinių sporto šakų sportininkams, taip pat numatytos galimybės olimpinėms ir neolimpinėms individualioms sporto šakoms.

    Pagal savivaldybės nurodytas kryptis, remiami aukšto meistriškumo prioritetinių komandinių sporto šakų, tokių kaip krepšinis ir futbolas, sportininkai. Taip pat įtraukiami aukšto meistriškumo olimpinių ir neolimpinių individualių sporto šakų sportininkai.

    Kas gali teikti paraiškas?

    Paraiškas gali teikti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, jei jie teisės aktų nustatyta tvarka yra registruoti ir vykdo veiklą Vilkaviškio rajono savivaldybėje. Esminė sąlyga – pareiškėjas turi pagrįsti, kad sportininkas ar komanda reprezentuoja savivaldybę aukšto meistriškumo varžybose.

    Taip pat būtina atitikti rėmimo tvarkos apraše nustatytus kriterijus ir kartu su paraiška pateikti tai patvirtinančius dokumentus. Savivaldybė akcentuoja, kad vertinimas vykdomas pagal patvirtintą paraiškų priėmimo, nagrinėjimo ir vertinimo tvarką.

    Kaip pateikti paraišką?

    Paraiška turi būti užpildyta aiškiai, parengta lietuvių kalba, o dokumentų puslapiai sunumeruoti. Užpildytą paraišką reikia pateikti voke, ant kurio aiškiai nurodyta, kad tai paraiška sportininkų rėmimui.

    Prie voko turi būti pridėtas lydraštis, kuris registruojamas savivaldybės administracijoje adresu S. Nėries g. 1, Vilkaviškis, 304 kabinetas. Dėl papildomos informacijos gyventojai gali kreiptis telefonu +370 610 04 193 arba elektroniniu paštu, nurodytu savivaldybės pranešime.

    „Paraiškos priimamos visus metus“, – nurodo Vilkaviškio rajono savivaldybė.

    Šaltiniai:
    – https://vilkaviskis.lt

  • Atvejo vadybos forumas Vilkaviškyje: kaip skirtingos institucijos susitaria dėl pagalbos žmogui

    Atvejo vadybos forumas Vilkaviškyje: kaip skirtingos institucijos susitaria dėl pagalbos žmogui

    Vilkaviškyje surengtas Atvejo vadybos forumas subūrė Marijampolės regiono savivaldybių socialinės paramos, sveikatos priežiūros, užimtumo ir teisės sričių specialistus. Vilkaviškio sporto centre vykusiame renginyje daug dėmesio skirta tam, kaip praktiškai užtikrinti sklandų tarpdisciplininį bendradarbiavimą, kai pagalbos žmogui reikia čia ir dabar.

    Forume dalyvavo Vilkaviškio rajono savivaldybės vicemerė Daiva Riklienė ir Socialinės paramos skyriaus vedėja Simona Bikaitė, taip pat įvairių institucijų atstovai, dirbantys su pažeidžiamomis gyventojų grupėmis. Renginio organizatoriai akcentavo, kad atvejo vadyba dažniausiai tampa pagrindiniu mechanizmu, leidžiančiu suderinti skirtingų paslaugų teikėjų veiksmus ir išvengti situacijų, kai žmogus lieka „tarp sistemų“.

    „Atvejo vadyba – tai ne tik paslaugų koordinavimas, bet ir gyvas bendradarbiavimas tarp institucijų, leidžiantis žmogui suteikti savalaikę ir visapusišką pagalbą. Tokie forumai stiprina tarpusavio supratimą ir padeda ieškoti sprendimų sudėtingose situacijose“, – sakė Vilkaviškio rajono savivaldybės vicemerė Daiva Riklienė.

    Renginio diskusijose aptarti dažniausiai praktikoje kylantys iššūkiai: informacijos apsikeitimas tarp įstaigų, atsakomybių ribos, skirtingi darbo tempai ir lūkesčiai. Ne kartą pabrėžta, kad efektyviai veikianti atvejo komanda prasideda nuo aiškaus vaidmenų pasiskirstymo ir susitarimų, kas, kada ir kokiu pagrindu priima sprendimus.

    Vilkaviškio rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus atvejo vadybininkės Remigija Augustaitienė ir Palmyra Kučiauskienė pristatė pranešimą apie atvejo vadybininko vaidmenį kaip jungtį tarp institucijų. Jame akcentuota, kad praktikoje atvejo vadybininkas neretai vienu metu tampa koordinatoriumi, konsultantu, tarpininku ir žmogui svarbia emocine atrama, todėl be nuoseklaus komandinio darbo šis vaidmuo greitai virsta „gaisrų gesinimu“.

    Praktinėse dirbtuvėse dalyviai analizavo realias situacijas, braižė problemų žemėlapius ir ieškojo, kaip sutrumpinti kelią nuo poreikio atpažinimo iki konkrečios pagalbos. Aptarta, kad didžiausią poveikį duoda ne pavienės priemonės, o suderintos paslaugos, kai socialinė pagalba, sveikatos priežiūra, užimtumo sprendimai ir teisinė apsauga veikia kaip viena sistema.

    Organizatorių teigimu, forumas tapo erdve ne tik pasidalinti patirtimi, bet ir susitarti dėl bendrų darbo principų, kurie vėliau virsta greitesniais sprendimais kasdienėse situacijose. Tikimasi, kad tokie susitikimai padės stiprinti tarpinstitucinį pasitikėjimą ir užtikrinti kokybiškesnę, savalaikę pagalbą gyventojams visame regione.

    Šaltiniai:
    – https://socmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/socialine-integracija/socialines-paslaugos/
    – https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.493712

  • Vilkaviškyje palei Šeimeną iškilo 19 inkilų šikšnosparniams: kodėl to reikia dabar?

    Vilkaviškyje palei Šeimeną iškilo 19 inkilų šikšnosparniams: kodėl to reikia dabar?

    Vilkaviškyje palei Šeimenos upę įrengti šikšnosparniams skirti inkilai. Iniciatyvą įgyvendino Vilkaviškio miesto bendruomenė kartu su Vilkaviškio rajono savivaldybe, remiantis miesto dalies žalinimo schemos rekomendacijomis.

    Specialistai pabrėžia, kad tokie inkilai tampa svarbiu prieglobsčiu laikotarpiais, kai šikšnosparniams reikia saugių vietų veistis ar sustoti migracijos metu. Tai ypač aktualu urbanizuotose teritorijose, kur natūralių slėptuvių, tokių kaip seni medžiai su drevėmis ar ramios pastatų ertmės, kasmet mažėja.

    Prie projekto prisidėjo ir švietimo įstaigos: Vilkaviškio lopšelio-darželio „Eglutė“ bei Vilkaviškio pradinės mokyklos ugdytiniai inkilus papuošė ir dalyvavo edukacinėse veiklose. Toks įtraukimas, savivaldybės teigimu, padeda vaikams praktiškai susipažinti su biologinės įvairovės apsauga ir mažina nepagrįstas baimes šių gyvūnų atžvilgiu.

    Inkilų pakabinime dalyvavo savivaldybės vadovai, tarybos nariai, administracijos atstovai, mokytojai ir bendruomenės nariai. Iš viso pakabinta 19 specialių inkilų šikšnosparniams.

    Šikšnosparnių apsaugos Lietuvoje draugijos pirmininkas Deividas Makavičius atkreipia dėmesį, kad inkilai yra reali pagalba, kai nyksta natūralios slėptuvės. Jis taip pat pabrėžia, kad inkilų dekoravimas yra saugus, nes šiuolaikiniai sertifikuoti dažai yra netoksiški, jų kvapas greitai išsisklaido, o šikšnosparniams svarbesnė klausa nei uoslė.

    Šikšnosparniai laikomi vienais efektyviausių natūralių vabzdžių populiacijos reguliuotojų, todėl tokios priemonės gali turėti apčiuopiamos naudos aplinkai. Be to, mažos apimties, bet tikslinės gamtotvarkos priemonės, tokios kaip inkilai, vis dažniau įtraukiamos į miestų žalinimo sprendimus, siekiant suderinti infrastruktūros plėtrą su biologinės įvairovės išsaugojimu.

    Specialistai primena, kad šikšnosparnių inkilai turi būti kabinami atsakingai: parenkant tinkamą aukštį, kryptį ir vietą, kur mažiau trikdžių ir apšvietimo. Tinkamai įrengti inkilai gali būti naudojami ne vieną sezoną ir padėti stabiliau išlaikyti vietines šikšnosparnių populiacijas.

    Šaltiniai:
    – https://www.iucn.org/resources/issues-brief/urban-nature
    – https://www.eea.europa.eu/publications/urban-adaptation-in-europe

  • JK maisto kainos ir Brexit santykių „perkrovimas“: verslas abejoja, kad susitarimas su ES atpigins pirkinius

    JK maisto kainos ir Brexit santykių „perkrovimas“: verslas abejoja, kad susitarimas su ES atpigins pirkinius

    Jungtinės Karalystės vyriausybė teigia, kad artimesnis susitarimas su Europos Sąjunga dėl gyvūnų ir augalų sveikatos taisyklių galėtų sumažinti prekybos trintį ir padėti stabdyti maisto kainų augimą. Tačiau dalis maisto ir gėrimų sektoriaus atstovų į šiuos pažadus žiūri skeptiškai, pabrėždami, kad realus poveikis kainoms greičiausiai bus menkas.

    Premjeras Keiras Starmeris viešai argumentuoja, kad suderinus Jungtinės Karalystės reikalavimus su ES sanitarinėmis ir fitosanitarinėmis (SPS) taisyklėmis, įmonėms sumažėtų administracinė našta, o tai ilgainiui galėtų atsispindėti lentynose. Vis dėlto verslas primena, kad maisto kainas labiausiai veikia energija, darbo sąnaudos, logistika ir geopolitiniai sukrėtimai, o ne vien pasienio procedūros.

    Kodėl įmonės nemato greitų sutaupymų

    Šviežių produktų tiekimo grandinę vienijantis Fresh Produce Consortium (FPC) kritikuoja tai, kad vyriausybė kaip pagrindinį pavyzdį dažnai mini vaisius ir daržoves. Konsorciumo teigimu, didelė dalis ES kilmės šviežių vaisių ir daržovių Jungtinėje Karalystėje šiuo metu ir taip nėra apmokestinami papildomomis patikromis, todėl „sutaupyti“ tiesiog nėra iš ko.

    FPC taip pat perspėja apie galimą šalutinį efektą: jei Jungtinė Karalystė plačiai perimtų ES SPS režimą, tai gali reikšti griežtesnius reikalavimus ne ES importui. Tokiu atveju, anot sektoriaus atstovų, didėtų patikrų apimtis, dokumentacijos kiekis ir vėlavimų rizika uostuose, o papildomos sąnaudos galiausiai virstų didesnėmis kainomis vartotojams.

    FPC vertinimu, griežtesnė kontrolė ne ES produktams galėtų paliesti kasdienius pirkinius, įskaitant marokietiškus agurkus, indiškus mangus, Pietų Afrikos citrusus ar JAV saldžiąsias bulves. Konsorciumas skaičiuoja, kad tiekimo grandinei tai galėtų kainuoti apie 470 000 000 eurų.

    „Vyriausybė skelbia antraštes, kurios geriausiu atveju yra klaidinančios, o blogiausiu atveju akivaizdžiai neteisingos“, – sakė Fresh Produce Consortium vadovas Nigelis Jenney.

    Rizika ūkiams ir gamintojams

    Susirūpinimą reiškia ir žemės ūkio bei perdirbimo sektorius. Augalų mokslo pramonę atstovaujanti „CropLife“ įspėja, kad vien pesticidų reguliavimo suderinimas su ES gali brangiai kainuoti vietos ūkininkams, nes dalis Jungtinėje Karalystėje naudojamų priemonių ES jau yra ribojamos ar uždraustos.

    „CropLife“ skaičiavimu, pirmaisiais metais ūkininkų pelnas galėtų sumažėti maždaug 950 000 000 eurų, o tokie pokyčiai ilgainiui keltų spaudimą maisto kainoms. Ši pozicija grindžiama prielaida, kad mažėjant leistinų augalų apsaugos priemonių pasirinkimui, krinta derlingumas arba auga gamybos savikaina.

    Maisto ir gėrimų gamintojus vienijanti Food and Drink Federation (FDF) ragina politikus aiškiau įvardyti, kad kalbama ne apie siaurą „prekybos palengvinimą“, o apie platesnius vidaus teisės pokyčius. Federacija teigia identifikavusi gerokai daugiau teisės aktų, kurie realiai patektų į suderinimo apimtį, nei skelbia vyriausybė, todėl įmonėms svarbus pasirengimo laikas ir pereinamieji laikotarpiai.

    „Tai nėra tradicinis prekybos susitarimas. Iš esmės tai yra mūsų vidaus teisės pakeitimas, todėl visos maisto įmonės turi suprasti, kas artėja“, – sakė FDF vyriausioji mokslininkė Kate Halliwell.

    Kaip pavyzdį FDF mini pusryčių dribsnius ar kitus ilgiau galiojančius produktus, kurių gamybai naudojami vietoje užauginti grūdai. Jei sėjai ir auginimui taikomos taisyklės keistųsi dabar, o derlius į rinką patektų vėliau, verslui svarbu iš anksto žinoti reikalavimus, kad nereikėtų nurašyti atsargų ar keisti tiekimo sutarčių.

    Kainas labiau stumia karas ir energija

    Net ir palankiai susitarimą vertinantys mažmenininkai ragina nepervertinti kainų efekto. British Retail Consortium atstovas Andrew Opie pabrėžia, kad didžioji dalis maisto Jungtinėje Karalystėje užauginama ar pagaminama vietoje, tad pasienio procedūrų supaprastinimas gali būti naudingas tiekimo patikimumui, bet kainoms poveikis veikiausiai bus vos pastebimas.

    Tuo pat metu vyriausybė akcentuoja, kad SPS susitarimas leistų atsisakyti dalies sertifikatų ir patikrų mokesčių, taip pat sumažintų administracinę naštą vežėjams ir eksportuotojams. Skaičiuojama, kad įmonės patiria išlaidas dėl eksporto sveikatos sertifikatų, fitosanitarinių dokumentų, patikrų ir ėminių paėmimo, o jų suma per didesnius srautus virsta reikšminga biurokratine našta.

    Vis dėlto gamintojai primena, kad šiuo metu kainas labiausiai veikia geopolitika. Jungtinės Karalystės statistikos duomenys rodo, kad 2026 metais kovą metinė infliacija pasiekė 3,3 proc., o maisto ir gėrimų infliacija sudarė 3,7 proc., prie to prisidėjus Irano karo sukeltam šokui energijos rinkose.

    FDF prognozuoja, kad iki 2026 metų pabaigos maisto infliacija gali pasiekti bent 9 proc., o pagrindinės priežastys būtų energijos kainų šuoliai ir tiekimo grandinių sutrikimai. Federacija ragina svarstyti ribotos trukmės energetinės paramos mechanizmą maisto ir gėrimų gamintojams, kad kainų spaudimas greičiau neatsidurtų vartotojų krepšelyje.

    „Vyriausybė gali veikti ir ji girdi mūsų susirūpinimą. Tačiau mane neramina skubos stoka. Kai infliacija jau būna maisto kainose, būna per vėlu“, – sakė FDF vadovė Karen Betts.

    Vyriausybė teigia siekianti, kad susitarimas galėtų startuoti 2027 metų viduryje, o atskiriems sektoriams svarstomi pereinamieji sprendimai. Verslas savo ruožtu pabrėžia, kad bet kokie pokyčiai turi būti vertinami ne tik per prekybos su ES prizmę, bet ir per platesnį poveikį importui iš kitų regionų, ūkių konkurencingumui ir kainų stabilumui.

    Šaltiniai:
    – https://www.ons.gov.uk/economy/inflationandpriceindices/bulletins/consumerpriceinflation/march2026
    – https://www.fdf.org.uk/fdf/news-media/press-releases/2026/fdf-revises-food-inflation-forecast-to-at-least-9-by-the-end-of-2026/
    – https://www.fpcfreshtalkdaily.co.uk/post/where-are-the-savings-fpc-chief-challenges-government-s-eu-reset-narrative

  • ES dauguma atmeta Prancūzijos siūlymą keisti ES ir JAV prekybos susitarimą: kas toliau?

    ES dauguma atmeta Prancūzijos siūlymą keisti ES ir JAV prekybos susitarimą: kas toliau?

    Prancūzijos raginimai į praėjusių metų ES ir JAV prekybos susitarimą įtraukti papildomas saugikles kol kas nesulaukia reikiamos paramos Taryboje. Diplomatų teigimu, Vokietijos telkiama valstybių dauguma siekia išlaikyti pirminę susitarimo konstrukciją ir į derybas su Europos Parlamentu eiti su minimaliais pakeitimais.

    Artimiausias derybų etapas numatytas gegužės 6 dieną, kai bus tęsiamos institucijų derybos tarp Tarybos ir Europos Parlamento. Parlamentas, panašiai kaip ir Prancūzija, siūlo susitarimą papildyti sąlygomis, kurios, jų vertinimu, geriau atspindėtų pasikeitusią geopolitinę ir prekybos aplinką.

    Kokius saugiklius siūlo Parlamentas

    Tarp svarstomų idėjų yra vadinamoji įsigaliojimo sąlyga, kuri ES muitų mažinimą JAV pramonės prekėms susietų su JAV tarifų tam tikroms plieno išvestinėms prekėms mažinimu. Taip pat siūloma galiojimo pabaigos data, pagal kurią susitarimas nustoja galioti 2028 metų kovo 31 dieną, jei iki tol nebūtų pasiektas naujas susitarimas.

    Dar viena priemonė būtų avarinis stabdis, leidžiantis automatiškai sustabdyti susitarimą, jei JAV veiksmai sukeltų grėsmę Europos teritoriniam integralumui ar kitoms esminėms saugumo prielaidoms. Šie siūlymai skirti padidinti ES svertus ir sumažinti riziką, kad prekybos nuolaidos būtų taikomos negaunant adekvačių atsakomųjų veiksmų.

    Kas Taryboje priešinasi pakeitimams

    Su griežtesne Europos Parlamento linija, anot šaltinių, nesutinka Vokietija ir ją palaikančios valstybės, tarp kurių minimos Italija, Nyderlandai, Graikija, Švedija, Danija, Airija, Lietuva, Latvija ir Estija. Šios šalys argumentuoja, kad papildomos sąlygos gali pakenkti prognozuojamumui ir suteikti Vašingtonui pagrindą abejoti pačiu susitarimu.

    Komisijos pozicija taip pat orientuota į susitarimo ratifikavimą be perteklinių naujų reikalavimų. Už prekybos politiką atsakingas komisaras Marošas Šefčovičius viešai signalizavo, kad pernelyg išplėsti reikalavimai gali apsunkinti procesą, nes derybinė logika paprasta: sutarta, vadinasi, reikia įgyvendinti.

    „Susitarimas yra susitarimas“, – sakė už prekybos politiką atsakingas eurokomisaras Marošas Šefčovičius.

    „Tikiuosi, kad derybų rezultatas pripažins, jog susitarimas yra susitarimas“, – sakė JAV ambasadorius ES Andrew Puzder.

    Prancūzijos argumentas ir pasikeitęs kontekstas

    Prancūzija, artimesnė Europos Parlamento pozicijai, remia tiek įsigaliojimo sąlygą, tiek galiojimo ribą ir tvirtina, kad nuo tada, kai Taryba patvirtino savo derybinį mandatą, aplinkybės pasikeitė. Viena iš priežasčių yra JAV vidaus teisinių ir politinių procesų įtaka tarifų režimui, kuris, ES vertinimu, tapo mažiau nuspėjamas.

    Papildomą neapibrėžtumą kelia tai, kad dabartinis JAV tarifų režimas, apie kurį kalbama derybose, turėtų baigtis liepą, o vėlesni sprendimai gali būti siejami su tyrimais pagal JAV 1974 metų Prekybos įstatymo 301 skyrių. Tai reiškia, kad net ir ratifikavus susitarimą ES gali tekti greitai prisitaikyti prie naujų JAV prekybos priemonių.

    Tuo pat metu ES viduje matyti niuansai: pavyzdžiui, Ispanija, anot diplomatinių šaltinių, palankiai žiūri į galiojimo pabaigos idėją, tačiau norėtų vėlesnės datos ir nepalaiko kitų saugiklių. Tokie skirtumai gali tapti kompromiso pagrindu, bet kol kas Prancūzijai sunku suburti blokuojančią mažumą.

    „Neturėtume sudaryti JAV įspūdžio, kad iš esmės kvestionuojame patį susitarimą“, – sakė vienas deryboms artimas ES diplomatas.

    Europos Parlamento pagrindinis derybininkas Berndas Lange’as tuo tarpu akcentuoja, kad vieningos linijos Taryboje nebuvimas atveria erdvės korekcijoms. Tai signalizuoja, jog galutinis tekstas gali atsidurti tarp dviejų polių: Tarybos noro išlaikyti stabilumą ir Parlamento pastangų įrašyti aiškius apsauginius mechanizmus.

    „Nėra vieningo fronto, todėl yra erdvės deryboms“, – sakė Europos Parlamento derybininkas Berndas Lange’as.

    Artimiausiomis savaitėmis pagrindinis klausimas bus, ar pavyks rasti kompromisą, kuris leistų greitai ratifikuoti susitarimą ir kartu suteiktų politinių garantijų dėl jo stabdymo ar peržiūros, jei JAV tarifų politika vėl staigiai pasikeistų. Iki tol ES sostinės ir Parlamentas balansuoja tarp ekonominio pragmatizmo ir siekio apsidrausti nuo rizikų, kurios, pastarųjų metų patirtimi, gali materializuotis labai greitai.

    Šaltiniai:

    – https://www.politico.eu/article/eu-parliament-backs-us-trade-deal-with-strings-attached/

    – https://policy.trade.ec.europa.eu/news/joint-statement-united-states-european-union-framework-agreement-reciprocal-fair-and-balanced-trade-2025-08-21_en

  • Euro zonoje įsižiebė stagfliacijos signalai: kainos kyla sparčiausiai per 3 metus, o verslas traukiasi

    Euro zonoje įsižiebė stagfliacijos signalai: kainos kyla sparčiausiai per 3 metus, o verslas traukiasi

    Euro zonos ekonomikoje ryškėja stagfliacijos požymiai: augimas stringa, o kainų spaudimas stiprėja. Naujausi verslo apklausų duomenys rodo, kad balandį privatusis sektorius netikėtai grįžo į smukimą.

    S&P Global sudėtinis pirkimo vadybininkų indeksas (PMI) balandį krito iki 48,6 punkto, kai kovą siekė 50,7. Riba ties 50 punktų laikoma skiriamąja: žemiau jos aktyvumas vertinamas kaip mažėjantis.

    Šis posūkis ypač svarbus todėl, kad prieš tai privatusis sektorius augo 15 mėnesių iš eilės. Analitikai tikėjosi, kad rodiklis išliks virš 50 punktų, tačiau apklausa parodė ryškesnį sulėtėjimą, nei manyta.

    Kainos kyla, aktyvumas krenta

    Apklausa taip pat fiksavo spartėjantį kainų augimą. Balandį įmonės galutines kainas didino sparčiausiai per 37 mėnesius, o sąnaudų kainos augo didžiausiu tempu nuo 2022 metų pabaigos.

    Tokį derinį ekonomistai vadina stagfliacija, kai silpnas arba neigiamas augimas sutampa su aukšta infliacija. Praktikoje tai reiškia, kad gyventojų perkamoji galia mažėja, o verslui tampa sunkiau planuoti investicijas ir samdą.

    „Euro zoną vis labiau spaudžia ekonominės problemos, susijusios su karu Artimuosiuose Rytuose, ir tai tampa dideliu galvos skausmu politikos formuotojams“, – sakė S&P Global vyriausiasis verslo ekonomistas Chrisas Williamsonas.

    Jo teigimu, plintantys tiekimo trūkumai gali dar labiau slopinti augimą ir artimiausiomis savaitėmis didinti kainų spaudimą. Energetikos ir logistikos rizikos tokiais laikotarpiais greitai persiduoda į platesnį kainų krepšelį, ypač pramonei ir paslaugoms.

    Vokietija ir Prancūzija traukiasi

    Atskiros PMI ataskaitos rodo, kad balandį privatusis sektorius traukėsi ir Vokietijoje bei Prancūzijoje, dviejose didžiausiose euro zonos ekonomikose. Kartu fiksuota, kad infliacinis spaudimas jose išlieka, o tai didina riziką, kad kainų augimas užsitęs.

    Toks fonas svarbus ir finansų rinkoms, nes euro zonos ekonomikos kryptį dažnai lemia būtent šių šalių pramonės ir paslaugų sektorių dinamika. Jei jos ilgiau išliks silpnos, lėtėjimas gali tapti platesnis ir gilesnis.

    ECB sprendimų dilema

    Stagfliacijos rizika ypač sudėtinga Europos Centriniam Bankui, nes įprastos priemonės veikia skirtingomis kryptimis. Palūkanų normų didinimas paprastai mažina infliaciją, tačiau kartu gali dar labiau slopinti jau silpstantį ekonominį aktyvumą.

    „ECB vėl tenka nedėkinga užduotis spręsti, ar didinti palūkanų normas dėl nerimą keliančios infliacijos, ar laikyti šį kainų šuolį laikinu ir sutelkti dėmesį į tai, kad ekonomika nenuslystų į gilesnį nuosmukį“, – sakė C. Williamsonas.

    ECB atstovai yra signalizavę, kad artimiausiame posėdyje greičiausiai neskubės priimti sprendimų. ECB vyriausiasis ekonomistas Philipas Lane’as, kalbėdamas Frankfurte, pabrėžė, kad kol neaiškesnė geopolitinių įvykių trukmė, sunku įvertinti, ar tai laikinas epizodas, ar ilgalaikis sukrėtimas.

    Ši situacija ECB verčia laviruoti tarp poreikio išlaikyti pasitikėjimą kova su infliacija ir rizikos nepasirodyti abejingiems, jei energetikos kainų šuolis primintų 2022 metų scenarijų. Ilgiau trunkantis energijos kainų spaudimas gali atidėti ir rinkų laukiamą palūkanų mažinimo ciklą, nes infliacijos grįžimas į tikslą taptų lėtesnis.

    Artimiausi mėnesiai bus lemiami: PMI rodikliai, vartotojų kainų dinamika ir energijos rinkų svyravimai parodys, ar euro zonos ekonomika susiduria su trumpu sutrikimu, ar su tvirtesniais stagfliacijos bruožais.

    Šaltiniai:

    – https://www.pmi.spglobal.com/Public/Home/PressRelease/89d5df92554f42589275c1d9ddb5fde3?s=1