Makaronų lentyna parduotuvėje dažnam tampa galvosūkiu: formų, rūšių ir gamybos būdų tiek daug, kad lengva nusipirkti ne tai, ko reikia patiekalui. Tačiau keli paprasti kriterijai padeda išsirinkti taip, kad padažas „priliptų“, tekstūra būtų teisinga, o rezultatas primintų restoraną.
Pirmas sprendimas – rinktis šviežius ar džiovintus makaronus. Švieži dažniausiai gaminami su kiaušiniais ir miltais, jų tešla minkštesnė, o virimo laikas trumpas, dažnai užtenka kelių minučių. Džiovinti dažniausiai gaminami iš kietųjų kviečių manų kruopų ir vandens, todėl jie labiau tinka al dente tekstūrai.
Švieži ar džiovinti: kada kuriuos?
Džiovinti makaronai paprastai geriausiai tinka kasdieniams patiekalams, kai norisi tvirtesnio kąsnio ir padažui skirti daugiau dėmesio. Tokie makaronai patogūs ir tuo, kad ilgai galioja, todėl namuose galima turėti atsargų greitai vakarienei.
Švieži makaronai labiau išryškėja paprastesniuose padažuose, kur svarbi paties gaminio tekstūra ir švelnumas. Jie taip pat nepakeičiami įdarytų makaronų patiekaluose, nes tešla lengviau formuojama, o įdaras išlieka sultingas.
„Švieži makaronai nėra vienodi: jų tekstūra labai priklauso nuo miltų, kiaušinių ir net kočiojimo storio“, – sakė vienas maisto redaktorius, kalbėjęs apie tai, kodėl namuose dažnai laimi džiovinti, o švieži paliekami ypatingoms progoms.
Forma svarbi: kaip „susitinka“ padažas ir makaronai
Ilgi makaronai, pavyzdžiui, spagečiai ar tagliatelle tipo juostelės, geriausiai draugauja su glotnesniais, emulsuotais padažais. Sukant šakute, padažas tolygiai pasiskirsto ir apgaubia makaroną, todėl skonis būna vientisas.
Trumpi, griovelėti ar skylėti makaronai dažniau pasirenkami tirštesniems, gabaliukų turintiems padažams. Jų „kišenėlės“ ir briaunos surenka mėsos, daržovių ar sūrio gabalėlius, todėl viename kąsnyje lengviau pagauti ir makaroną, ir priedus.
Ką žinoti perkant džiovintus makaronus
Norint greito kokybės šuolio, verta atkreipti dėmesį į vadinamuosius bronziniu būdu formuotus makaronus. Jie spaudžiami per bronzines formas, todėl paviršius tampa šiurkštesnis, o tai padeda padažui geriau „kabintis“ ir sukuria sodresnį pojūtį.
Pramoniniu būdu gaminami lygesnio paviršiaus makaronai neretai formuojami naudojant kitas, slidžiau suformuojančias medžiagas, todėl padažas gali labiau nuslysti. Be to, šiurkštesni makaronai dažniau atiduoda krakmolo į padažą, o tai padeda jam natūraliai sutirštėti ir tapti kremiškesniam.
Etiketėje dažniausiai matysite kietųjų kviečių manų kruopas ar kietųjų kviečių miltus, o kartais ir jų mišinį. Vieno teisingo atsakymo nėra: vieni mėgsta kietesnę, ryškesnę al dente tekstūrą, kiti renkasi švelnesnį makaroną, ypač vaikų mėgstamuose patiekaluose.
Galiausiai pasirinkimas priklauso nuo skonio ir patiekalo idėjos: kartais verta ne „prisirišti“ prie įpročio ir išbandyti kitą formą ar gamybos būdą. Neretai būtent taip atrandamas derinys, kuris vieną paprastą vakarienę paverčia nauju namų favoritu.
Leave a Reply