CP v2

Blog

  • Volstrito indeksai smuko, nafta brango virš 90 eurų: investuotojai vėl kelia DI burbulo klausimą

    Penktadienį Volstrito biržose dominavo korekcija: po ankstesnės sesijos technologijų sektoriaus išpardavimo spaudimas persimetė ir į kitas rinkos dalis. Nuotaikas prislopino ir smarkiai šoktelėjusios naftos kainos, kurios vėl atgaivino baimes dėl infliacijos bei lėtesnio JAV ekonomikos augimo.

    JAV žaliavinė nafta WTI sesijos pabaigoje kainavo apie 98 eurus už barelį, o „Brent“ kaina pakilo iki maždaug 107 eurų už barelį. Rinkos dalyviai tai siejo su padidėjusia geopolitine įtampa Artimuosiuose Rytuose ir rizika, kad bet koks eskalavimas gali sutrikdyti tiekimą bei dar labiau padidinti energijos kaštus.

    Brangstantys pinigai keičia prioritetus

    Kartu su nafta investuotojų dėmesys krypo į JAV iždo obligacijų pajamingumus, kurie vėl priartėjo prie 5 proc. ribos. Kylant pajamingumams, akcijų rinkoje didėja vadinamoji alternatyvioji kaina, nes saugesnės investicijos ima siūlyti patrauklesnę grąžą be didelių svyravimų.

    Ši dinamika ypač svarbi augimo bendrovėms, kurių vertinimai remiasi ateities pelno prognozėmis. Kai diskonto norma kyla, DI ir duomenų centrų plėtros istorijos, kurios pastaraisiais metais rinkoje buvo vertinamos itin optimistiškai, tampa jautresnės net ir nedideliam lūkesčių pasikeitimui.

    DI euforija susiduria su klausimu kas moka?

    Pastarosiomis savaitėmis rinkoje stiprėjo diskusija, ar DI investicijų banga neperžengė racionalių ribų. Analitikai vis dažniau pabrėžia, kad rinka neatsisako tikėjimo DI, tačiau vis aktyviau vertina, kiek kainuoja infrastruktūra, elektros energija, lustai ir duomenų centrų finansavimas, o svarbiausia, kada tai virs tvariu pelningumu.

    „Rinka nenustojo tikėti dirbtiniu intelektu. Ji tiesiog pradėjo klausti, kas už tai moka, o kai obligacijų pajamingumas siekia apie 5 proc., toks klausimas turi kainą“, – sakė Lombard Odier Asset Management makroekonominių tyrimų vadovas Florian Ielpo.

    DI vertinimų tema išryškėjo ir dėl pranešimų apie „OpenAI“ derybas dėl naujo finansavimo etapo. Skelbta, kad bendrovė siekia pritraukti apie 28 milijardus eurų, o derybose aptariamas vertinimas galėtų siekti maždaug 1,2 trilijono eurų, nors rinkoje minėtos sumos pastaruoju metu kito.

    Ryškūs pokyčiai sektoriuose ir atskirose akcijose

    Jautriausiai į brangstančią energiją ir svyruojančius lūkesčius reagavo gynybiniai sektoriai ir vartojimo prekių segmentas, taip pat dalis paslaugų įmonių. Rinkoje buvo stebimi ir atskirų bendrovių kritimai po naujienų apie kaštų mažinimą bei investicijų perskirstymą, kai įmonės vis dažniau akcentuoja pasirengimą DI diegimui.

    Telekomunikacijų sektoriuje nuotaikas apkartino pranešimai, kad „SpaceX“ tariasi su ryšio infrastruktūros įmonėmis dėl platesnio belaidžių paslaugų projekto. Tokios žinios sustiprino konkurencijos rizikos vertinimą ir prisidėjo prie ryškesnių svyravimų tarp didžiųjų operatorių akcijų.

    Makroekonominis fonas taip pat siuntė nevienareikšmius signalus: Mičigano universiteto vartotojų nuotaikų rodiklis išliko žemumose, o trumpalaikiai infliacijos lūkesčiai išsilaikė padidėję. Tuo pat metu S&P Global skelbiamų PMI rodiklių duomenys rodė, kad verslo aktyvumas išlieka gana tvirtas, o tai didina neapibrėžtumą dėl to, kiek ilgai aukštos palūkanų normos gali išsilaikyti.

    Strategai įspėja, kad rizikos vengimas gali užsitęsti: į rinkos kainodarą vis labiau įtraukiami tiek geopolitiniai scenarijai, tiek politiniai veiksniai JAV. Investuotojams tai reiškia didesnį jautrumą naujienoms, o DI temoje tikėtina daugiau atrankos, kai svarbia tampa ne pažadai, o realūs pinigų srautai.

  • Kritinės PHP spragos: BIP svetainės grįžta, bet ekspertai perspėja – grėsmė dar nesibaigė

    Po viešai atskleistų kritinių PHP saugumo spragų dalis Biuletenio informacijos portalų buvo prevenciškai išjungti, o dabar palaipsniui grąžinami į veikimą. Vis dėlto kibernetinio saugumo specialistai pabrėžia, kad vien sistemos įjungimas nereiškia, jog rizika suvaldyta.

    Už šių viešųjų svetainių veikimą atsakingos institucijos akcentuoja, kad paslaugos atkuriamos etapais, siekiant užtikrinti saugų darbą. Kai kur vartotojai jau gali pasiekti anksčiau paskelbtą informaciją, tačiau dalis paieškos funkcijų ir naujų įrašų publikavimas laikinai gali neveikti.

    Kas nutiko ir kodėl buvo išjungta?

    Kritinės PHP spragos yra ypač pavojingos todėl, kad plačiai naudojamos infrastruktūroje: nuo viešųjų svetainių iki vidinių įrankių ir serverių komponentų. Tokiais atvejais prevencinis išjungimas dažnai pasirenkamas kaip laikina priemonė, kai pataisų diegimas ir patikra reikalauja laiko.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad didžiausią riziką patiria organizacijos, kuriose nėra aiškiai priskirtos atsakomybės už atnaujinimus. Taip pat pažeidžiamos tos, kurios neturi automatizuotų testavimo ir diegimo procesų, leidžiančių greitai ir saugiai įdiegti pataisas.

    Kodėl pataisa dar ne pabaiga?

    Kibernetinio saugumo praktikoje vien spragos užlopymas laikomas tik pirmu žingsniu, ypač jei pažeidžiamumas buvo žinomas ar galėjo būti išnaudojamas dar iki viešo paskelbimo. Dėl to organizacijoms rekomenduojama vertinti, ar sistemose nėra kompromitavimo požymių, ir atlikti papildomą patikrą.

    Specialistai primena, kad būtina įsitikinti, jog atnaujintos paslaugos realiai pradėjo veikti su nauja versija. Vien paketo atnaujinimas ne visada reiškia, kad senas procesas nebeveikia atmintyje, todėl praktikoje dažnai prireikia paslaugų perkrovimo ir papildomų verifikavimo veiksmų.

    Taip pat rekomenduojama apsvarstyti slaptažodžių ir prieigos raktų keitimą, jei yra rizika, kad jautrūs duomenys galėjo būti nuskaityti. Organizacijoms, kurios dėl techninių ar procesinių priežasčių negali greitai įdiegti pataisų, saugiausias scenarijus paprastai yra pažeidžiamų sistemų izoliavimas nuo interneto iki pilno sutvarkymo.

    Ko ši situacija moko organizacijas?

    Šis incidentas dar kartą parodė, kad kibernetinis atsparumas priklauso ne vien nuo vienkartinių sprendimų, o nuo kasdienės higienos: turto inventorizacijos, atnaujinimų valdymo ir aiškių procedūrų. Jeigu organizacija nežino, kur ir kaip jos aplinkoje naudojamas PHP, ji negali nei greitai reaguoti, nei patikimai įvertinti rizikos.

    Ekspertai pabrėžia ir procesų brandą: automatizuotas testavimas, diegimas bei stebėsena leidžia pataisas įdiegti per trumpą laiką ir sumažina klaidų tikimybę. Priešingu atveju, kai viskas remiasi ad hoc veiksmais ar viena kritine atsakinga grandimi, incidentai tampa ne išimtimi, o pasikartojančia realybe.

    Atskira rizikos zona išlieka mažesnės organizacijos ir pigiai administruojamos svetainės, kurios ilgai neatnaujinamos. Tokios aplinkos dažnai būna priklausomos nuo pasenusių komponentų, o atnaujinimai atidedami iki tol, kol situacija priverčia imtis skubių, bet brangesnių sprendimų.

    Galiausiai, ši istorija primena paprastą taisyklę: atnaujinimai yra būtini, bet jie neatsako į klausimą, ar spraga jau nebuvo išnaudota. Todėl po kritinių pažeidžiamumų reikia ne tik diegti pataisas, bet ir patikrinti žurnalus, prieigas bei galimus duomenų nutekėjimo scenarijus.

  • Mokslininkų prognozė niūri: iki 2075 metų gali išnykti beveik visi seklumų koralų rifai

    Mokslininkai perspėja, kad pasaulio vandenynas gali netekti vienos svarbiausių savo ekosistemų – koralų rifų, dažnai vadinamų jūros tropiniais miškais. Nauja pasaulinė analizė rodo, kad didžioji dalis seklumų rifų jau dabar susiduria su kritiškai aukšta rizika, o per kelis dešimtmečius padėtis gali tapti negrįžtama.

    Vertinime teigiama, kad 96 proc. seklumų rifų ekosistemų patiria kritiškai aukštą grėsmę. Jei dabartinės tendencijos nesikeis, reikšminga jų dalis gali nebeišlikti iki 2075 metų, o didžiausią spaudimą kelia vandenynų šiltėjimas ir vis dažnėjančios jūrinės karščio bangos.

    Į didžiausios rizikos zoną patenka geriausiai žinomos pasaulio rifų sistemos, tarp jų Didysis barjerinis rifas Australijoje, Koralų trikampis Ramiajame vandenyne ir Pietryčių Azijoje, Mesoamerikos barjerinis rifas bei Raudonosios jūros koralų rifai. Tai regionai, kur rifai palaiko ne tik biologinę įvairovę, bet ir vietos ekonomiką, žvejybą bei turizmą.

    „Koralų rifų griūties grėsmė auga. Tačiau tai turi būti signalas skubiems veiksmams, o ne priežastis nusivilti“, – sakė mokslinės grupės atstovas Mišalas Gudka.

    Mokslininkai pabrėžia, kad rifai kartais geba atsistatyti po balinimo epizodų, tačiau tam reikia laiko ir tinkamų sąlygų. Šylantis vanduo didina balinimo dažnį ir intensyvumą, todėl ekosistemos nespėja atsigauti, o žuvusių kietųjų koralų vietą vis dažniau užima dumbliai, nuolaužos ir kempinės.

    Tokie pokyčiai reiškia ne tik estetinį ar gamtos paveldo praradimą. Rifai yra buveinė didžiulei gyvybės įvairovei, o jų nykimas mažina žuvų išteklius, silpnina pakrančių apsaugą nuo erozijos ir audrų bei didina ekonominę riziką bendruomenėms, kurių pragyvenimas priklauso nuo jūros.

    Rizikos vertinimas apėmė 127 tropinių ir subtropinių ekologinių regionų. Skaičiuojama, kad bendra nagrinėtų koralų rifų teritorija pasaulyje siekia 188 362 kvadratinius kilometrus, o didžiausiu rifų mažėjimo veiksniu įvardijamas klimato kaitos nulemtas vandenynų šiltėjimas.

    Kartu akcentuojama ir rūšinė grėsmė: daliai rifus formuojančių koralų rūšių nykimo rizika didėja dėl temperatūros šuolių ir kitų stresorių. Pastaraisiais metais fiksuojami plataus masto koralų balinimo epizodai apėmė didelę dalį pasaulio rifų, o mokslininkai tai sieja su ilgėjančiais šilumos rekordų laikotarpiais vandenynuose.

    Specialistai pabrėžia, kad vien tik vietinės apsaugos priemonės problemos neišspręs, tačiau jos gali padidinti rifų atsparumą. Tarp prioritetų nurodomas sparčiai mažinamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas, taršos mažinimas, pergaudymo ribojimas ir atsakingesnė pakrančių plėtra, kad rifai turėtų daugiau galimybių išlikti.

  • Odesos srities nacionaliniame parke aptiko jūrines anemonas: „po vandeniu žydi“ plėšrūnai (vaizdo įrašas)

    Odesos srities pietuose, nacionalinio parko Tuzlos limanai sūriuose vandens telkiniuose, tyrėjai užfiksavo jūrines anemonas, dar vadinamas aktinijomis. Apie stebėjimą pranešė parko mokslinių tyrimų padalinio vadovas, biologijos mokslų daktaras Ivanas Rusevas, pasidalijęs vaizdo įrašu.

    Jūrinės anemonos dažnai vadinamos povandeninėmis gėlėmis dėl ryškių spalvų ir čiuptuvų, primenančių žiedlapius. Vis dėlto tai ne augalai, o plėšrūs knidarijai, artimi koraliniams polipams.

    „Jos laukia grobio išskleidusios čiuptuvus. Kai smulkus vėžiagyvis, kirmėlė ar žuvų mailius paliečia čiuptuvą, geliančios ląstelės suveikia ir paralyžiuoja auką“, – sakė Ivanas Rusevas.

    Skirtingai nei daugelis koralų, anemonos neturi kieto mineralinio skeleto. Jų kūnas minkštas, maišelio formos, o apačioje yra raumeninga pėda, kuria jos prisitvirtina prie akmenų, kriauklių, medinių polių ar kito kieto pagrindo.

    Viršutinėje kūno dalyje yra burnos anga, apsupta daugybės plonų čiuptuvų žiedų. Kai kurių rūšių jų gali būti apie 200, o čiuptuvai padengti geliančiosiomis ląstelėmis, kurios padeda ir gintis, ir medžioti.

    Tuzlos limanų ekosistemoje sąlygos gali greitai kisti: svyruoja sūrumas, temperatūra ir deguonies kiekis. Todėl, pasak mokslininkų, vietoje tolimų migracijų anemonos nepalankiu laikotarpiu dažniau pasitraukia į gilesnes vietas tame pačiame telkinyje ir sulėtina aktyvumą.

    Specialistai pabrėžia, kad jūrinės anemonos gali daugintis tiek lytiniu būdu, į vandenį išskirdamos lytines ląsteles, tiek nelytiniu, dalydamosi ar pumpuruodamos. Pasaulyje aprašyta daugiau nei 1 000 rūšių, o dalis jų aptinkama ir Juodojoje jūroje.

    Nors šie gyvūnai dažniausiai nepavojingi stebint iš tolo, kontaktas gali būti skausmingas. Geliančiosios ląstelės kai kuriems žmonėms sukelia odos sudirginimą, todėl gamtoje patariama jų neliesti.

  • Neįprastas grybas Ukrainoje atgyja po lietaus: kur auga skelėtasis plyšialapis ir kuo jis išskirtinis

    Ukrainos miškuose aptinkamas neįprastas grybas, galintis ištverti ilgą išdžiūvimą ir po lietaus vėl „atgyti“. Tai skelėtasis plyšialapis, dar žinomas lotynišku pavadinimu Schizophyllum commune.

    Ši rūšis išsiskiria tuo, kad sausros metu jos vaisiakūnis susitraukia, sukietėja ir atrodo tarsi sustingęs. Sugrįžus drėgmei, grybas greitai prisigeria vandens, išsitiesina ir vėl tampa aktyvus.

    Skelėtasis plyšialapis paplitęs įvairiuose Ukrainos regionuose, todėl jo galima rasti ne tik miškuose, bet ir parkuose, soduose bei medžių juostose prie laukų. Dažniausiai jis auga ant negyvos medienos, pavyzdžiui, ant nulūžusių šakų, nuvirtusių kamienų ar senų kelmų.

    Grybas dažniau aptinkamas ant lapuočių medžių, tarp jų ant beržų, ąžuolų, tuopų ir gluosnių. Vaisia kūniai paprastai atrodo kaip nedidelės pilkšvai balkšvos vėduoklės formos ataugos, šonu prisitvirtinusios prie žievės.

    Skirtingai nei daugelis gerai pažįstamų valgomų grybų, ši rūšis kulinariniu požiūriu vertinama menkai. Nors kai kuriose šalyse jis tradiciškai naudojamas maistui, dėl kietos, plonos ir odiškos konsistencijos jis dažnai laikomas praktiškai nevalgomu.

    Specialistai pabrėžia, kad grybų atpažinimas vien pagal nuotraukas gali klaidinti, nes išvaizda priklauso nuo amžiaus ir drėgmės. Net ir įdomios biologinės savybės nėra priežastis eksperimentuoti renkant ar ragaujant neaiškiai atpažintus grybus.

    Dėl gebėjimo atlaikyti išdžiūvimą skelėtasis plyšialapis jau seniai domina tyrėjus, analizuojančius grybų prisitaikymą prie ekstremalių sąlygų. Augant klimato svyravimams ir dažnėjant sausrų periodams, tokie mechanizmai laikomi svarbiais siekiant geriau suprasti, kaip keisis miškų ekosistemos.

  • Vokietijos miške aptikta reta lėtūnė: kaip šis mikrogyvūnas išgyvena karštį, šaltį ir radiaciją

    Vokietijoje, miške netoli Maino upės, tyrėjai aptiko retą lėtūnę, priskiriamą rūšiai Platicrista angustata. Skirtingai nei daugelis lėtūnių, dažniau siejamų su vandens telkiniais, ši rūšis aptinkama sausumoje, miško samanose ir kerpėse.

    Lėtūnės yra mikroskopiniai bestuburiai, gyvenantys įvairiose buveinėse nuo dirvožemio ir samanų iki gėlavandenių ar jūrinių aplinkų. Mokslininkų dėmesį jos traukia dėl išskirtinio atsparumo aplinkos stresui, kuris kai kurioms rūšims leidžia ištverti sąlygas, mirtinas daugumai organizmų.

    Vienas svarbiausių mechanizmų yra kriptobiozė, kai organizmas laikinai beveik sustabdo medžiagų apykaitą. Toks režimas gali įsijungti dėl vandens trūkumo, deguonies stokos, ekstremalių temperatūrų ar kitų nepalankių veiksnių, o pagerėjus sąlygoms gyvūnas gali atkurti įprastą aktyvumą.

    Literatūroje aprašoma, kad kai kurios lėtūnės ištveria itin platų temperatūrų diapazoną, taip pat didelį slėgį ir vakuumą. Atsparumą didina ir tai, kad išdžiūvus jos gali pereiti į vadinamąją tuno būseną, kai sumažėja pažeidimų rizika, o ląstelės apsaugomos nuo streso sukeltų procesų.

    Lėtūnių gebėjimas išgyventi ekstremaliomis sąlygomis domina ne tik biologus, bet ir biotechnologijų bei kosmoso tyrimų sritis. Tokie organizmai padeda geriau suprasti, kaip ląstelės apsisaugo nuo radiacijos, išdžiūvimo ir temperatūros šuolių, o šios žinios gali būti pritaikomos kuriant apsauginius sprendimus medicinoje ar ilgalaikėse kosminėse misijose.

    Specialistai pabrėžia, kad visuomenėje dažnai supaprastinama frazė apie lėtūnes, galinčias išgyventi branduolinį sprogimą, yra labiau susijusi su jų atsparumu radiacijai ir staigiems aplinkos pokyčiams, o ne tiesioginiu buvimu sprogimo epicentre. Vis dėlto jų ištvermė išlieka viena įspūdingiausių tarp žinomų mikroorganizmų ir mikrogvūnų.

    Rūšies fiksavimas konkrečioje vietovėje padeda tikslinti biologinės įvairovės žemėlapius ir suprasti, kaip tokie mikrogyvūnai pasiskirstę skirtingose buveinėse. Miško samanos ir kerpės yra svarbios mikroekosistemos, kuriose gali slėptis ir kitos retai pastebimos rūšys.

    Tyrėjai pažymi, kad mikroskopinių organizmų paieškos dažnai priklauso nuo nuoseklių lauko tyrimų ir tikslios identifikacijos laboratorijoje. Kuo daugiau duomenų apie tokias rūšis sukaupiama, tuo geriau galima vertinti ekosistemų būklę ir galimus pokyčius, susijusius su klimato kaita bei buveinių nykimu.

  • Jenna Ortega vėl suvienijo jėgas su Wednesday žvaigžde: pirmi kadrai iš tamsios komedijos

    Po serialo Wednesday sėkmės Jenna Ortega įtvirtino siaubo ir tamsios satyros aktorės reputaciją, o netrukus žiūrovus kviečia į dar vieną nepatogiai juokingą istoriją. Pasirodė pirmieji filmo The Gallerist kadrai, kuriuose Ortega vaidina į įvykių chaosą įstumtą galerijos savininkės asistentę.

    Juostoje pasakojama apie prabangios meno galerijos vadovę, kuri netikėtai lieka su lavonu ir nusprendžia problemą „išspręsti“ ciniškai. Kartu su asistente ji bando kūną pateikti kaip avangardinį meno kūrinį, o situacija virsta tamsios komedijos ir trilerio mišiniu.

    Pirmos nuotraukos ir aktorių komanda

    Pirmuose kadruose Ortega matoma su vieliniais akiniais ir įtampa veide, tarsi nuolat skaičiuotų, kada viskas sugrius. Šalia jos – „Oskaro“ laureatė Natalie Portman, įkūnijanti galerijos savininkę, kuri išoriškai išlieka šalta, tačiau sprendimai darosi vis rizikingesni.

    Filme vaidina ir Catherine Zeta-Jones, taip sukurdama savotišką susitikimą su Ortega po bendro darbo Wednesday projekte. Šįkart Zeta-Jones personažas – įtakinga meno konsultantė Marianne, o jos partneriu ekrane tampa Daniel Brühl, vaidinantis meno kolekcininką Cristos.

    Pasak Zeta-Jones, darbas su Ortega esą buvo sklandus ir lengvas, o pati istorija jai pasirodė patraukli dėl to, kad centre atsiduria netobuli, pasekmes patiriantys moterų personažai. Tokia kryptis atspindi pastarųjų metų tendenciją Holivude dažniau pasakoti istorijas, kuriose moterys leidžiamos būti ne vien herojiškos, bet ir prieštaringos.

    Kada filmas pasirodys?

    The Gallerist premjera kino teatruose numatyta 2026 metų gruodžio 4 dieną. Filmas pasirodys anksčiau nei nauji Wednesday tęsinio epizodai, kurių tiksli data dar nėra paskelbta.

    Kūrybine prasme juosta žada satyrišką žvilgsnį į aukštosios meno rinkos burbulą, kur provokacija neretai parduodama kaip vertė, o reputacija kainuoja daugiau nei moralė. Būtent toks fonas tamsiai komedijai suteikia erdvės ne tik šokiruoti, bet ir taikliai pasišaipyti iš industrijos taisyklių.

  • „Netflix“ tyli, bet žiūrovai iškėlė į viršų: 81 minutės trileris „Blackout“ tapo hitu

    „Netflix“ pasauliniuose žiūrimiausių filmų sąrašuose į viršų šovė 81 minutės veiksmo trileris „Blackout“. Nors filmas nėra plačiai reklamuotas, jis per trumpą laiką įsitvirtino tarp populiariausių ir sulaukė didelio dėmesio socialiniuose tinkluose.

    Juostoje pagrindinį vaidmenį atlieka Joshas Duhamelis. Jo herojus atsibunda ligoninėje neprisiminęs nei savo vardo, nei praeities, tačiau labai greitai paaiškėja, kad jis turi išskirtinių kovos įgūdžių ir tampa kelių nusikaltėlių grupuočių taikiniu.

    Veiksmas beveik visą laiką vyksta uždarytoje ligoninėje, todėl filmas remiasi įtempta, klaustrofobiška dinamika ir nuolatiniu persekiojimo jausmu. Kūrėjai aiškiai žaidžia atpažįstamomis formulėmis, kai vienas žmogus priverstas gintis ribotoje erdvėje, o improvizuoti tenka viskuo, kas pakliūva po ranka.

    Kas slypi už sėkmės?

    Tokio tipo filmai pastaraisiais metais ypač gerai veikia srautinių platformų aplinkoje: trumpa trukmė, aiški premisa ir intensyvus tempas skatina paspausti Play net ir be ilgų rekomendacijų. Prie to prisideda ir „Netflix“ algoritminė rekomendacijų sistema, kuri panašaus žanro turinį greitai „pakiša“ veiksmo filmų mėgėjams.

    „Blackout“ sėkmė taip pat atspindi platesnę tendenciją, kai žiūrovai vis dažniau renkasi vidutinio biudžeto žanrinį kiną, o ne vien didžiąsias premjeras. Trumpi, lengvai „suvartojami“ filmai platformose neretai tampa hitais net ir neturėdami ryškios reklaminės kampanijos.

    Kritikai ir žiūrovai nesutaria

    Vertinimai išsiskyrė: vieni filmą vadina nuspėjamu ir pernelyg schematišku, kiti giria kaip paprastą, bet veiksmingą pramogą vakarui. Tokio pobūdžio reakcijos dažnos veiksmo trileriuose, kuriuose pirmoje vietoje yra tempas ir kova, o ne sudėtinga dramaturgija.

    Filme taip pat vaidina Abbie Cornish, Omaras Chaparro ir Nickas Nolte. Režisierius Samas Macaroni istoriją konstruoja taip, kad žiūrovas ilgiau nežinotų, kas iš tiesų yra pagrindinis veikėjas ir ko jis ieško, todėl paslapties elementas čia tampa ne mažiau svarbus nei pati veiksmo choreografija.

    „Blackout“ atvejis rodo, kad globaliu hitu gali tapti ir filmas, kuris ilgą laiką buvo beveik nepastebėtas. Žiūrovams srautinėse platformose vis dažniau svarbiausia ne didelis triukšmas prieš premjerą, o paprasta formulė: įtampa, greitis ir aiški istorija nuo pirmų minučių.

  • Paaiškėjo „Rocky 7“ planas: Sylvesteris Stallone atskleidė, ką parašė ir kuo tai skirsis

    Kultinė „Rocky“ franšizė artėja prie reikšmingos sukakties: pirmasis filmas apie boksininką Rocky Balboa pasirodė 1976 metais, o 2026 metais jam sukanka 50 metų. Sylvesteris Stallone, sukūręs personažą ir įkūnijęs jį ekrane, teigia parašęs „Rocky 7“ istoriją ir scenarijaus juodraštį.

    Apie tai aktorius prabilo interviu, pabrėždamas, kad naujame pasakojimo skyriuje jis norėtų mažiau koncentruotis į kovas ringe. Pasak jo, istorijos ašis būtų gyvenimas už sporto ribų ir tai, kaip aplinka bei bendruomenė keičiasi bėgant metams.

    „Parašiau dar vieną Rocky sagos skyrių, kuriame būtų proga parodyti gyvenimą už ringo ir besikeičiantį pasaulį aplink jį“, – sakė Sylvesteris Stallone.

    Aktorius pripažino nesantis tikras, ar toks posūkis būtų pakankamai įdomus plačiai auditorijai, todėl idėją pirmiausia užrašė sau. Vis dėlto vien faktas, kad istorija jau parengta, dažnai tampa signalu, kad projektas gali pajudėti į priekį, jei atsiranda studijos ar prodiuserių palaikymas.

    Franšizė ir sugrįžimo kontekstas

    Per beveik penkis dešimtmečius „Rocky“ visata išsiplėtė iki devynių filmų: šešių pagrindinės serijos dalių ir trijų „Creed“ atšakų. Pastarosiose pasakojimas buvo perkeltas į naują kartą, o Rocky figūra tapo mentoriaus ir moralinio autoriteto simboliu.

    Paskutinis „Rocky“ serijos filmas „Rocky Balboa“ pasirodė 2006 metais, o vėlesniais metais Stallone prie personažo grįžo per „Creed“ filmus. Todėl kalbos apie „Rocky 7“ daugeliui gerbėjų skamba kaip netikėtas, bet logiškas bandymas užbaigti ar perinterpretuoti istoriją jubiliejaus fone.

    Galimas priešistorės filmas?

    Be tiesioginio tęsinio, Stallone užsiminė ir apie priešistorės kryptį, kuri leistų papasakoti, kaip susiformavo svarbiausi veikėjai ir kokios aplinkybės juos suvedė. Jo teigimu, ypač įdomus galėtų būti 1960-ųjų laikotarpis, kai visuomenėje vyko ryškūs kultūriniai ir socialiniai pokyčiai.

    „Gali atsirasti galimybė kurti priešistorę, nes įdomu pamatyti, iš kur atsirado šie personažai ir kaip susikirto jų keliai“, – sakė Sylvesteris Stallone.

    Tuo pat metu franšizės dėmesį papildo ir biografinis filmas „I Play Rocky“, kuriame jaunesnį Stallone vaidina Anthony Ippolito. Šis projektas pasakoja apie paties Stallone kelią iki pirmojo „Rocky“ ir gali paskatinti naują susidomėjimo bangą, jei auditorija aiškiai parodys paklausą sugrįžti prie legendinės istorijos.

    Kol kas nėra patvirtintos „Rocky 7“ gamybos pradžios, aktorių sudėties ar premjeros datos. Vis dėlto Stallone viešai įvardyta kryptis leidžia manyti, kad jei tęsinys būtų vystomas, jis labiau remtųsi socialine drama ir personažo gyvenimo patirtimi, o ne vien sporto pergalių formule.

  • Skandalingai nuvertintas Guy Ritchie filmas dingsta iš transliacijų: dar spėsite pažiūrėti nemokamai

    Guy Ritchie dažniausiai siejamas su kriminaliniais trileriais ir gangsterių istorijomis, tačiau 2017 metais režisierius ryžosi netikėtam posūkiui. Jis pristatė viduramžių fantastikos veiksmo filmą „King Arthur: Legend of the Sword“, kuris anuomet sulaukė prieštaringų vertinimų.

    Filme pasakojama apie Artūrą, užaugusį gatvėse, kurį persekioja praeities košmarai. Istorija įsibėgėja jam ištraukus Ekskaliburą ir sužinojus, kad sostą uzurpavo dėdė Vortigernas, valdžią išlaikantis žiauria jėga.

    Kas nutiko kino teatruose?

    Juosta kino teatruose pasirodė 2017 metų gegužę, tačiau komerciškai nepasiteisino. Skelbiama, kad gamyba kainavo apie 160 milijonų eurų, o pasaulinės pajamos siekė maždaug 140 milijonų eurų, todėl projektas tapo nuostolingu.

    Kritikų reakcija taip pat buvo šalta: „Rotten Tomatoes“ suvestinėje filmas surinko 31 proc. teigiamų recenzijų. Vis dėlto žiūrovų vertinimas buvo gerokai palankesnis ir siekė 69 proc., o tai rodo aiškų skonio ir lūkesčių susidūrimą.

    Kodėl filmas pervertinamas iš naujo?

    Praėjus beveik dešimtmečiui, vis daugiau žiūrovų linkę filmą vertinti kitaip: dėl energingo montažo, stilingos režisūros ir stiprių aktorių darbų. Pagrindinius vaidmenis atlieka Charlie Hunnam ir Jude Law, o Ritchie braižas atpažįstamas net ir fantastikos žanre.

    Šiandien, kai kino industrija aktyviai perkuria klasikines legendas ir mitus, tokios interpretacijos dažnai sulaukia antro šanso. Ne vienas anksčiau sukritikuotas filmas per transliavimo platformas atranda naują auditoriją, nes žiūrėjimo įpročiai pasikeitė, o sėkmę vis dažniau lemia ilgalaikis susidomėjimas, o ne pirmasis savaitgalis.

    Kada filmas dings iš platformos?

    Šiuo metu „King Arthur: Legend of the Sword“ nemokamai rodomas platformoje „Tubi“. Nurodoma, kad iš katalogo jis bus pašalintas lapkričio 1 dieną, tad norintys peržiūrėti turėtų suskubti.

    Nors filmas taip ir netapo planuotos franšizės pradžia, jis išlieka įdomus pavyzdys, kaip rizikinga kūrybinė kryptis gali būti nuvertinta savo laiku. Žiūrovams tai proga patiems nuspręsti, ar ši Artūro legendos versija tikrai buvo verta tokio griežto verdikto.