CP v2

Blog

  • Mokslininkai perspėja: autizmo spektre ignoruojame svarbiausią dalyką – ne žodžius

    Mokslininkai perspėja: autizmo spektre ignoruojame svarbiausią dalyką – ne žodžius

    Autizmo spektro sąvoka jau kelis dešimtmečius yra pagrindas diagnostikoje, švietime ir viešose diskusijose. Ją 9-ajame dešimtmetyje išpopuliarino psichiatrė Lorna Wing, siekusi pabrėžti, kad autizmo patirtys ir pagalbos poreikiai yra labai įvairūs.

    Vis dėlto vis daugiau tyrimų ir pačių autistiškų mokslininkų darbų kelia klausimą, ar dabartinis spektro aiškinimas nepersiaurina realybės. Kritika dažniausiai nukreipta į tai, kad autizmas vis dar pernelyg dažnai apibrėžiamas kaip komunikacijos sutrikimas, o ne kaip skirtinga raidos ir patirties visuma.

    Šiuolaikinėje klinikinėje praktikoje diagnozė dažniausiai grindžiama specialistų stebėjimu ir standartizuotais vertinimo kriterijais. Dėl to autistiškų žmonių pasakojimai apie savo patirtį neretai laikomi mažiau patikimais arba sunkiau „pamatuojamais“, nors būtent jie gali paaiškinti kasdienius poreikius ir sunkumus.

    Kai norma tampa vienintele tiesa

    Tyrėjai vis dažniau mini neuronormatyvumo problemą, kai „normaliu“ laikomas vienas bendravimo ir elgesio modelis. Tokia nuostata ypač sustiprėja vertinant kalbą: dažnai daroma prielaida, kad pilnavertė komunikacija privalo būti žodinė, nuosekli ir atitikti socialines taisykles.

    Tokiu atveju skirtingi bendravimo būdai gali būti automatiškai laikomi nesuprantamais arba beprasmiškais. Tai sukuria riziką, kad autistiški žmonės bus vertinami kaip mažiau patikimi savo gyvenimo ekspertai, o sprendimai dėl pagalbos bus priimami neatsižvelgiant į jų pačių patirtį.

    Komunikacija yra daugiau nei kalbėjimas

    Mokslinėje literatūroje vis dažniau pabrėžiama, kad autistiški žmonės gali komunikuoti prasmingai įvairiais būdais, kurie ne visada atpažįstami kaip komunikacija. Tai gali būti intensyvus įsitraukimas į konkrečius interesus, per kuriuos kuriamas ryšys, tapatybė ir socialinis bendravimas.

    Taip pat dažnai minimi pasikartojantys judesiai ar garsai, vadinami stimingu, bei echolalija, kai kartojami žodžiai ar frazės. Šios raiškos formos gali signalizuoti nusiraminimą, stresą, džiaugsmą, dėmesio sutelkimą ar poreikį reguliuoti pojūčius, todėl jos nėra vien „simptomai“.

    Vis plačiau pripažįstama, kad dalis žmogaus patirties sunkiai telpa į žodžius, o emocijos yra neatsiejamos nuo mąstymo ir sprendimų priėmimo. Tai reiškia, kad vertinant autizmo patirtį svarbu atsižvelgti ne tik į tai, kas pasakoma, bet ir į tai, kaip žmogus išreiškia savijautą, saugumo poreikį ar ryšio siekį.

    Nuo diagnozės prie įsiklausymo

    Diagnozė išlieka svarbi, nes ji dažnai atveria kelią paslaugoms, pritaikymams mokykloje ar darbe ir specializuotai pagalbai. Tačiau tyrėjai siūlo keisti akcentą: vietoje klausimo, kas žmoguje „ne taip“, dažniau klausti, kaip geriau jį suprasti ir į ką verta atkreipti dėmesį kasdienėse situacijose.

    Praktikoje tai reikštų daugiau erdvės alternatyviems bendravimo būdams, sensorinių poreikių supratimui ir aplinkos pritaikymams. Mokyklose tai galėtų padėti tiksliau atpažinti kliūtis mokymuisi, o socialinėje politikoje – kurti veiksmingesnes paramos, įtraukties ir užimtumo priemones.

    Platesnis komunikacijos supratimas gali būti naudingas ne tik autistiškiems žmonėms. Daugelis patirčių, ypač susijusių su emocijomis, stresu ar perdegimu, nėra lengvai apibūdinamos žodžiais, todėl jautresnė aplinka ir lankstesnės sąveikos formos gali pagerinti gerovę platesnei visuomenės daliai.

    „Jei norime realiai suprasti autizmą, turime žiūrėti plačiau nei į šnekamąją kalbą ir pripažinti, kad prasminga raiška gali būti labai skirtinga“, – teigia autistiški komunikacijos ir švietimo tyrėjai.

    Ši kryptis vis dažniau siejama su neuroįvairovės požiūriu, kuriame autizmas vertinamas ne vien kaip deficitas, o kaip skirtingas neurologinis funkcionavimas su savomis stiprybėmis ir iššūkiais. Mokslininkų teigimu, plečiant tai, kas laikoma įrodymais ir kas laikomas patikimu savo patirties pasakotoju, galima kurti tikslesnes ir humaniškesnes pagalbos sistemas.

    Šaltiniai:

    – https://www.cambridge.org/core/journals/bjpsych-bulletin/article/lorna-wing-obe-md-frcpsych-formerly-psychiatrist-and-physician-social-psychiatry-unit-institute-of-psychiatry-kings-college-london-cofounder-of-the-uk-national-autistic-society/53ACB6F4525853548E057B6A9123BB12

    – https://www.autism.org.uk/advice-and-guidance/what-is-autism

    – https://theconversation.com/why-understanding-autism-means-looking-beyond-spoken-language-two-autistic-researchers-of-communication-explain-278633

    – https://journals.sagepub.com/doi/full/10.1177/13623613231195795

  • 505 mirusiųjų įrašai atskleidė CFS realybę: 4 temos, apie kurias kalbama per mažai

    505 mirusiųjų įrašai atskleidė CFS realybę: 4 temos, apie kurias kalbama per mažai

    Mialginis encefalomielitas, dar vadinamas lėtinio nuovargio sindromu (ME/CFS), gali iš esmės pakeisti žmogaus gyvenimą: nuo darbingumo ir socialinių ryšių iki finansinio stabilumo. Nauja apžvalga, parengta Ajovos valstijos universiteto mokslininkų, išanalizavo 505 mirusių žmonių atminimo įrašus ir išskyrė pasikartojančias patirtis, su kuriomis susiduria sergantieji.

    Tyrėjai rėmėsi viešai prieinamais artimųjų ir draugų tekstais, skelbtais National Chronic Fatigue and Immune Dysfunction Syndrome Foundation atminimo puslapyje. Analizės tikslas buvo geriau suprasti, kaip liga formuoja kasdienybę ir kokiame kontekste žmonės praranda gyvenimo kokybę, net jei mirties priežastis ne visada būna tiesiogiai susijusi su ME/CFS.

    Keturios temos, kurios kartojasi

    Mokslininkai išskyrė keturias pagrindines temas: sisteminę nepriežiūrą ir institucijų negebėjimą padėti, klinikinę nepriežiūrą, socialinę atskirtį ir asmeninę naštą. Įrašuose dažnai kartojosi mintis, kad liga buvo nuvertinama, o pagalbos paieškos priminė kovą su biurokratija.

    Artimieji rašė apie finansinį spaudimą, sudėtingas draudimo išmokas ir sunkumus siekiant oficialaus neįgalumo statuso. Taip pat minėta, kad dėl riboto funkcionalumo žmonės netenka darbo, o kartu praranda ir dalį socialinių garantijų.

    Kai simptomai nurašomi, o ryšiai trūkinėja

    Ne mažiau ryški tema buvo socialinis atsiskyrimas: nutrūkusios draugystės, mažėjantis artimųjų ratas, menkesnis supratimas šeimoje. Įrašuose kartojosi nusivylimas dėl to, kad pacientai nesulaukia kompetentingos medicininės pagalbos, o simptomai kartais laikomi perdėtais ar psichologiniais.

    „Vieni dalijosi viltimi ir prisiminimais apie progresą, kurio mirusieji siekė, kiti rašė apie skausmą, netektį ir pyktį sistemoms, kurios, jų manymu, prisidėjo prie patirties ir neretai mirties“, – rašė autoriai Zoe Sirotiak ir Hailey Amro.

    Pastaraisiais metais ME/CFS vis dažniau vertinamas kaip biologinė liga, nors vieno visuotinai priimto diagnostinio testo iki šiol nėra. Mokslinėje literatūroje aptariami objektyvūs pokyčiai, susiję su nervų sistema ir organizmo atsako į krūvį sutrikimais, tačiau klinikinėje praktikoje pacientų kelias iki diagnozės neretai išlieka ilgas.

    Psichikos sveikatos rizika ir pagalbos svarba

    Apžvalgoje pabrėžta, kad ilgalaikė negalia, skausmas, izoliacija ir beviltiškumo jausmas gali didinti savižudybės riziką. Atminimo įrašuose buvo aprašomos aplinkybės, kuriose, artimųjų teigimu, prie sprendimo pasitraukti iš gyvenimo prisidėjo prasta savijauta, prarastas savarankiškumas ir patirtas atstūmimas.

    „Dideli iššūkiai, su kuriais susiduria žmonės, sergantys ME/CFS, gali turėti įtakos savižudybės rizikai, ir mūsų analizė patvirtina šią išvadą“, – rašė Z. Sirotiak ir H. Amro.

    Mokslininkai taip pat atkreipė dėmesį į disproporciją tarp ligos naštos ir mokslinių tyrimų masto. Ekspertų vertinimu, vien JAV reikėtų daug kartų didesnio finansavimo, kad tyrimai atitiktų realų sergančiųjų skaičių ir poveikį visuomenei, ypač augant ilgalaikio nuovargio būklių aktualumui po COVID-19 pandemijos.

    Tyrimo autoriai akcentuoja, kad atminimo įrašų analizė nėra klinikinė statistika, tačiau ji suteikia retą galimybę išgirsti pacientų ir jų šeimų balsą. Pasak jų, tokios istorijos padeda aiškiau suprasti, kur stringa sveikatos priežiūra, socialinė parama ir visuomenės supratimas, o kartu leidžia tiksliau formuluoti, kokių pokyčių labiausiai reikia.

    „Jos tėvas buvo cituojamas sakantis, kad dukra gyveno su nepakeliamu ir nesiliaujančiu skausmu, ir nors jam nebuvo lengva netekti vienintelio vaiko, jis pridūrė: yra dalykų, kurie šiame pasaulyje blogesni už mirtį“, – rašoma apžvalgoje pateikiant vieną iš šeimų liudijimų.

    Jeigu ši tema jums sukėlė nerimą ar jums reikia pagalbos, svarbu kreiptis į artimuosius, šeimos gydytoją arba psichikos sveikatos specialistus. Skubios pagalbos atveju Lietuvoje galima skambinti telefonu 112.

    Šaltiniai:

    – https://journals.plos.org/plosone/article?id=10.1371/journal.pone.0343374

    – https://www.nice.org.uk/guidance/ng206

    – https://www.cdc.gov/me-cfs/index.html

    – https://www.ninds.nih.gov/health-information/disorders/myalgic-encephalomyelitis-chronic-fatigue-syndrome-me-cfs

    – https://www.who.int/news-room/fact-sheets/detail/suicide

  • Vokietija pristatė pirmąją Bundesvero strategiją: greitis, tolimojo smūgio planai ir rezervas

    Vokietija pristatė pirmąją Bundesvero strategiją: greitis, tolimojo smūgio planai ir rezervas

    Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius balandžio 22 dieną pristatė pirmąją šalies istorijoje Bundesvero karinės strategijos gairių versiją. Dokumentas apibrėžia, kaip Vokietija ketina pertvarkyti kariuomenę, kad ji būtų greitesnė, technologiškai pažangesnė ir geriau pasirengusi atgrasymui.

    Ministro teigimu, pagrindinis lūžis susijęs su Rusijos plataus masto karu prieš Ukrainą ir sparčiai kintančia karybos praktika. Berlynas vertina, kad grėsmių aplinka per pastaruosius metus tapo sunkiau prognozuojama, todėl planavimas turi būti lankstesnis ir greičiau atnaujinamas.

    „Mūsų tikslas aiškus: ir toliau stiprinsime Bundesvero operacinį pasirengimą, ir darysime tai greitai“, – sakė B. Pistorius.

    Nuo skaičių prie pajėgumų

    Naujoji strategija akcentuoja posūkį nuo fiksuotų pajėgų dydžio tikslų prie realių gebėjimų, kuriuos kariuomenė gali suteikti NATO ir nacionalinei gynybai. Vietoj diskusijų, kiek konkrečiai tankų ar lėktuvų reikės po 10 ar 20 metų, prioritetu tampa pasiekiamas efektas mūšio lauke.

    Šį požiūrį sustiprino ir Bundesvero inspektorius generolas Carstenas Breueris, pabrėžęs, kad vertinama bus tai, kokį poveikį pajėgos gali sukurti. Praktikoje tai reiškia daugiau dėmesio oro gynybai, ilgojo nuotolio smūgiams ir moderniai, duomenimis grįstai karybai.

    Dokumente taip pat įtvirtinama, kad naujos technologijos, įskaitant dirbtinį intelektą, ateityje turės didesnį svorį planuojant operacijas, žvalgybą ir sprendimų priėmimą. Tai atspindi platesnę NATO ir Europos gynybos politikos tendenciją sparčiau pereiti prie tinklaveikos ir skaitmeninių gebėjimų.

    Tolimojo smūgio ambicijos

    Vienas ryškiausių strategijos akcentų yra vadinamasis giluminis smūgis, galimybė taikliai smogti taikiniams toli už fronto linijos. Tokie smūgiai būtų skirti priešo logistikai, vadavietėms ir kritinei infrastruktūrai, siekiant anksti sutrikdyti jo veiksmus ir sumažinti spaudimą savoms pajėgoms.

    Šiuo metu Bundesvero galimybės šioje srityje laikomos ribotomis, o dažniausiai minimas pavyzdys yra sparnuotoji raketa „Taurus“, kurios nuotolis viršija 500 kilometrų. Strategijoje numatoma šias galimybes plėsti, kad Vokietija galėtų smogti tiksliau ir didesniais atstumais.

    Kaip vienas iš ateities pavyzdžių įvardijamas planas įsigyti JASSM-ER raketų, kurias būtų galima naudoti su Vokietijos įsigyjamais naikintuvais F-35. Skelbiama, kad tokio tipo ginkluotė galėtų praplėsti veikimo nuotolį iki maždaug 1 000 kilometrų.

    Kas bus slepiama ir kodėl?

    Pasak B. Pistoriaus, dalis strategijos detalių sąmoningai nebus viešinama, nes konkrečios situacijų schemos ir dislokavimo planai suteiktų potencialiems priešininkams per daug informacijos. Tai atitinka įprastą praktiką, kai viešuose strateginiuose dokumentuose apibrėžiami principai ir prioritetai, bet ne operaciniai scenarijai.

    Tuo pat metu Berlynas planuoja didelę Bundesvero plėtrą, apimančią aktyvius karius ir rezervą. Strategijoje įvardijamas tikslas siekti 460 000 žmonių bendro pajėgumo, o operacinį pasirengimą sparčiai didinti iki 2029 metų.

    Rezervas ir mažiau biurokratijos

    Rezervistams numatomas gerokai svarbesnis vaidmuo, jie įvardijami kaip lygiavertė gynybos sistemos dalis, o ne tik atsarginis resursas. Krizės atveju Vokietija mato save kaip logistinį Europos mazgą, kuriam reikės saugoti infrastruktūrą, tiekimo grandines ir sąjungininkų pajėgų judėjimą.

    Kartu planuojama supaprastinti valdymą ir mažinti biurokratiją, diegiant skaitmeninius procesus ir peržiūrint ataskaitų teikimo reikalavimus. Ministro teigimu, strategija bus nuolat atnaujinama, nes grėsmės ir technologijos keičiasi greičiau nei tradiciniai planavimo ciklai.

    „Šios strategijos yra gyvi dokumentai“, – sakė B. Pistorius.

    Šaltiniai:

    – https://www.euronews.com/my-europe/2026/04/22/speed-and-deterrence-germanys-defence-minister-unveils-first-ever-military-strategy

  • UNIFIL Libane: po pasalos mirė antras prancūzų taikdarys, Macronas kaltina „Hezbollah“

    UNIFIL Libane: po pasalos mirė antras prancūzų taikdarys, Macronas kaltina „Hezbollah“

    Libane nuo savaitgalį per pasalą patirtų sužalojimų mirė antras Prancūzijos karys, tarnavęs Jungtinių Tautų taikos palaikymo misijoje UNIFIL. Apie tai trečiadienį pranešė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, kaltę dėl išpuolio siejęs su Irano remiama grupuote „Hezbollah“.

    Pirmasis per ataką žuvo štabo seržantas Florian Montorio, o „Hezbollah“ dėl incidento viešai atsakomybę neigė. Prancūzijos pareigūnai teigia, kad kariai buvo užpulti vykdydami įprastą užduotį pietų Libane, netoli vadinamosios Mėlynosios linijos.

    „Kapralas Anicet Girardin… pargabentas vakar iš Libano, kur buvo sunkiai sužeistas „Hezbollah“ kovotojų, šįryt mirė nuo patirtų sužalojimų“, – rašė Emmanuelis Macronas.

    Prancūzijos ginkluotųjų pajėgų ministrė Catherine Vautrin nurodė, kad A. Girardin priklausė specializuotam kinologų padaliniui. Pasak jos, kariai vykdė užduotį išvalyti maršrutą, kuris, įtariama, buvo užminuotas savadarbiu sprogstamuoju įtaisu.

    Ministrės teigimu, kariai buvo apšaudyti iš arti, iš pasalų veikusių ir pasislėpusių užpuolikų, o A. Girardin bandė padėti sužeistam skyriaus vadui. Ji pabrėžė, kad taikdariai veikė sudėtingomis sąlygomis ir pareiškė užuojautą žuvusiųjų artimiesiems.

    Kas yra UNIFIL ir kodėl įtampa didėja

    UNIFIL buvo įkurta 1978 metais, jos mandatas apima situacijos pietų Libane stebėjimą ir pastangas mažinti įtampą tarp Libano ir Izraelio. Misijoje paprastai tarnauja per 10 000 taikdarių iš maždaug 50 valstybių, kurie patruliuoja palei Jungtinių Tautų nustatytą Mėlynąją liniją.

    Pastaraisiais metais UNIFIL veikla vis dažniau atsiduria regioninės eskalacijos kryžkelėje, kai pasienyje didėja incidentų rizika, o taikdariai tampa lengvu taikiniu. JT ir valstybių, siunčiančių karius, pareigūnai nuolat ragina visas puses užtikrinti misijos saugumą ir laikytis tarptautinės teisės.

    Prancūzijos reakcija ir platesnis kontekstas

    E. Macronas pabrėžė, kad Prancūzijos kariai UNIFIL gretose „drąsiai ir ryžtingai“ tarnauja taikai Libane. Prancūzija yra viena svarbiausių misijos dalyvių, todėl netektys turi ir politinį svorį Paryžiui, ypač augant diskusijoms dėl tarptautinių misijų saugumo.

    Pranešama, kad tai jau trečias Prancūzijos karys, žuvęs nuo platesnio masto įtampos Artimuosiuose Rytuose pradžios, po F. Montorio ir dar vieno kario, kuris, kaip skelbta, praėjusį mėnesį žuvo per Irano drono ataką Irako Kurdistano regione. JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas, kaip ir E. Macronas, viešai siejo savaitgalio išpuolį prieš UNIFIL su „Hezbollah“.

    Tuo pat metu tarptautinėje arenoje tęsiasi debatai dėl UNIFIL ateities: skelbta, kad JT Saugumo Taryba vienbalsiai pritarė sprendimui misiją nutraukti 2026 metų pabaigoje, atliepdama Jungtinių Valstijų ir Izraelio poziciją. Tai didina spaudimą artimiausiais mėnesiais aiškiau apibrėžti, kaip bus užtikrinamas saugumas prie Libano ir Izraelio sienos.

    Šaltiniai:

    – https://www.euronews.com/my-europe/2026/04/22/second-french-peacekeeper-dies-after-ambush-blamed-on-hezbollah-macron-says

    – https://unifil.unmissions.org/about

  • „Eni“ įkūrėjo giminaitis grasina teismu Meloni dėl milijardinio Mattei plano Afrikai

    „Eni“ įkūrėjo giminaitis grasina teismu Meloni dėl milijardinio Mattei plano Afrikai

    Italijos naftos ir dujų bendrovės „Eni“ įkūrėjo Enrico Mattei sūnėnas Pietro Mattei pareiškė ketinantis kreiptis į teismą dėl Giorgios Meloni Vyriausybės naudojamo Mattei vardo. Italijos žiniasklaidos teigimu, jis reikalauja, kad pavardė būtų pašalinta iš vadinamojo Mattei plano Afrikai.

    Pasak Italijos dienraščio „La Stampa“, Pietro Mattei praėjusį mėnesį Ministrų kabinetui išsiuntė oficialų įspėjimą nutraukti tokį naudojimą. Jis aiškina, kad Vyriausybės pasirinkta politika neatitinka šeimos vertybių ir todėl pavardė esą tampa politinės komunikacijos priemone.

    „Man Vyriausybės politika iš tiesų nepriimtina: migracijos, energijos kainų, santykių su Jungtinėmis Valstijomis klausimais“, – sakė Pietro Mattei.

    Mattei planas Afrikai pradėtas įgyvendinti 2024 metais ir pristatomas kaip kelių milijardų vertės investicijų kryptis, apimanti žemės ūkio mokymą, švietimo iniciatyvas ir energetikos infrastruktūrą įvairiose Afrikos šalyse. Roma šį paketą sieja ir su platesniais strateginiais tikslais, įskaitant energetinį saugumą bei migracijos srautų valdymą per partnerystes su kilmės ir tranzito valstybėmis.

    Vienas labiausiai aptariamų plano projektų vykdomas Kenijoje, kur „Eni“ padalinys vysto žaliavų auginimą biodegalų gamybai. Projektas reklamuojamas kaip tvaresnės aviacijos degalų grandinės dalis, tačiau dalis ūkininkų viešai skundėsi patyrę nuostolių, kai planuotos kultūros nedavė laukto derliaus ir sumažino maisto auginimo galimybes.

    2026 metų balandžio mėnesį Italija ir Kenija Romoje pasirašė naują trejų metų prekybos ir investicijų veiksmų planą, siejamą su Mattei plano rėmais. Tai rodo, kad politinis projektas juda pirmyn nepaisant viešų klausimų dėl kai kurių iniciatyvų poveikio vietos bendruomenėms.

    G. Meloni biuras, žiniasklaidos teigimu, iš karto nekomentavo gauto įspėjimo. Jei ginčas pasiektų teismą, jis galėtų tapti precedentu diskusijai, kiek Vyriausybė gali remtis istorinėmis pavardėmis formuodama tarptautines strategijas ir komunikaciją, ypač kai su tuo nesutinka paveldėtojai.

    Šaltiniai:

    – https://www.lastampa.it/politica/2026/04/22/news/eredi_mattei_diffida_meloni_piano_africa-15593548/

    – https://www.ifc.org/en/pressroom/2024/ifc-and-the-italian-climate-fund-partner-with-eni-to-support-biofuel-production-farmers-in-kenya

    – https://www.governo.it/sites/governo.it/files/ITALY-KENYA_ACTIONPLAN_2026-2029.pdf

  • „Engie“ vadovė apie Marine Le Pen energetikos planą: rizika Prancūzijai ir rinkai Europoje

    „Engie“ vadovė apie Marine Le Pen energetikos planą: rizika Prancūzijai ir rinkai Europoje

    Prancūzijos energetikos milžinės „Engie“ generalinė direktorė Catherine MacGregor viešai sukritikavo kraštutinių dešiniųjų partijos Nacionalinis sambūris energetikos programą, ją pavadindama bloga Prancūzijai. Vadovės teigimu, siūlymai gali pakenkti šalies energetiniam saugumui ir atsinaujinančios energetikos plėtrai.

    „Negalime leisti, kad idėjos, kurios yra blogos Prancūzijai, šalies energetiniam saugumui, atsinaujinančiai energetikai, kristalizuotųsi ir įgautų formą“, – sakė Catherine MacGregor.

    Ši pozicija nuskambėjo po balandžio pradžioje vykusios vakarienės, kurioje dalyvavo Marine Le Pen ir dalis didžiųjų įmonių vadovų. C. MacGregor aiškino, kad sutiko susitikti siekdama „šviesti“ partijos lyderius ir atkalbėti nuo idėjos trauktis iš Europos energetikos rinkos.

    Pasak „Engie“ vadovės, Nacionalinio sambūrio planai atsisakyti Prancūzijos atsinaujinančios energetikos tikslų bei svarstymai apie pasitraukimą iš bendros Europos elektros ir dujų rinkos įmonėms tapo aiškiu signalu. Ji tvirtino, kad toks kursas didintų neapibrėžtumą investuotojams ir galėtų susilpninti ilgalaikį kainų stabilumą.

    „Staiga pagalvojome: „O, Dieve, turime problemą“, – sakė Catherine MacGregor.

    Nacionalinis sambūris ne vienus metus tvirtina, kad elektros kainos Prancūzijoje būtų mažesnės, jei šalis mažiau priklausytų nuo europinių jungčių ir labiau remtųsi vietine branduoline bei hidroenergetika. Šią žinutę sustiprino 2022 metais po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą kilusi energetikos krizė, kai Europos šalys patyrė didelį kainų šoką ir tiekimo rizikas.

    C. MacGregor teigė, kad augant Nacionalinio sambūrio politinei įtakai verslas negali ignoruoti galimų sprendimų, kurie paveiktų energetikos sektorių. Ji priminė, kad partija turi reikšmingą atstovavimą parlamente, todėl dialogą su ja laiko pragmatišku, nors ir pripažino, kad kol kas didelio proveržio nepasiekė.

    Tuo pat metu Nacionalinis sambūris stiprina kampaniją, kurioje pagrindinis akcentas yra energijos kainos ir mokesčiai degalams. Politinė žinutė ypač jautri laikotarpiu, kai naftos rinką veikia geopolitinė įtampa Artimuosiuose Rytuose, o vartotojai Europoje išlieka jautrūs bet kokiems kainų svyravimams.

    Vakarienėje su Marine Le Pen, anot pranešimų, dalyvavo ir kitų didžiųjų Prancūzijos bendrovių vadovai, o Nacionalinio sambūrio lyderiai atskirai mezgė kontaktus su verslo asociacijomis. Kritikai pastebi, kad tokie susitikimai prisideda prie partijos normalizavimo, tačiau verslo pusė argumentuoja, jog energetikos ir investicijų aplinkai svarbu iš anksto suprasti galimus politinius scenarijus.

    Energetikos įmonėms Prancūzijoje ir visoje Europos Sąjungoje pagrindiniai rizikos veiksniai šiuo metu siejami su reguliavimo stabilumu, tinklų plėtra, atsinaujinančių išteklių integravimu ir tarpvalstybinių rinkų veikimu. „Engie“ vadovės žinutė rodo, kad daliai pramonės svarbiausias klausimas tampa ne tik trumpalaikės kainos, bet ir tai, ar politiniai sprendimai nesusilpnins bendros Europos energetikos architektūros, sukurtos krizėms amortizuoti.

    Šaltiniai:

    – https://www.politico.eu/article/engie-ceo-catherine-macgregor-marine-le-pen-energy-plan-oh-my-god-we-have-a-problem/

    – https://www.politico.eu/article/far-right-marine-le-pen-meets-cac40-business-leaders-going-mainstream/

    – https://www.lopinion.fr/economie/oh-my-god-on-a-un-probleme-pourquoi-engie-parle-au-rn-depuis-2024-et-la-dissolution

  • ES tikisi ketvirtadienį atblokuoti 90 mlrd. eurų paskolą Ukrainai: viskas priklauso nuo naftos „Družba“ vamzdynu

    ES tikisi ketvirtadienį atblokuoti 90 mlrd. eurų paskolą Ukrainai: viskas priklauso nuo naftos „Družba“ vamzdynu

    Europos Sąjunga ketvirtadienį planuoja atblokuoti maždaug 90 mlrd. eurų finansinės paramos paketą Ukrainai, jei iki to laiko bus atnaujintas naftos tiekimas „Družba“ naftotiekiu į Vengriją ir Slovakiją. Tokį scenarijų, remdamiesi diplomatiniais kanalais, aptaria keli ES pareigūnai ir diplomatai.

    Sprendimas siejamas su tuo, kad Vengrija anksčiau buvo sustabdžiusi pritarimą paskolai, argumentuodama naftos tiekimo sutrikimais. „Družba“ yra vienas svarbiausių istorinių naftos maršrutų regione, todėl faktinis srauto atnaujinimas tapo politine ir technine sąlyga judėti toliau.

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad infrastruktūros gedimai buvo pašalinti ir linija sutvarkyta. ES plėtros komisarė Marta Kos viešai teigė, kad naftos srauto atsinaujinimas atveria kelią lėšoms išmokėti.

    Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulis taip pat sureagavo, pabrėždamas, kad finansinė parama Ukrainai turėtų pajudėti, jei Vengrija nebekels veto. Tuo metu Budapeštas laikosi pozicijos, kad jo sprendimas priklausys nuo realaus naftos pasiekimo šalies teritorijoje.

    Pasak diplomatinių šaltinių, Vengrija ir Slovakija derybose pabrėžė, kad vien politinių patikinimų nepakanka ir būtina įsitikinti, jog tiekimas fiziškai atnaujintas. Pareigūnai taip pat neatmeta, kad dar gali kilti techninių nesklandumų, todėl laukiama galutinio patvirtinimo pagal faktinius duomenis.

    Vengrijos naftos bendrovė „MOL“ informavo, kad naftos judėjimas per Ukrainą buvo atnaujintas ir kroviniai turėtų pasiekti Vengriją bei Slovakiją ne vėliau kaip ketvirtadienį. Slovakijos ekonomikos ministrė Denisa Sáková atskirai komunikavo panašų tiekimo atnaujinimo laiką.

    Jeigu sprendimas bus priimtas šią savaitę, Ukraina lėšas galėtų pradėti gauti gegužę, o tai būtų reikšminga parama karo nualintai ekonomikai tęsiantis Rusijos plataus masto invazijai. Po politinio pritarimo Europos Komisijai dar reikėtų užbaigti techninius patikrinimus, kurie, vertinimais, gali užtrukti kelias savaites.

    Ši situacija atskleidžia, kaip glaudžiai ES sprendimai dėl finansinės paramos Ukrainai persipina su energetinio saugumo klausimais ir atskirų valstybių narių interesais. Net ir pasiekus politinį susitarimą, realūs infrastruktūros srautai bei tiekimo patikimumas išlieka svarbia sprendimų priėmimo dalimi.

    Šaltiniai:

    – https://www.politico.eu/article/eu-no-deal-90-billion-ukraine-loan-viktor-orban-european-council/

    – https://www.politico.eu/article/ukraine-repair-druzhba-pipeline-volodymyr-zelenskyy/

    – https://molgroup.info/en/investor-relations/investor-news/crude-deliveries-through-the-druzhba-pipeline-received-in-ukraine

    – https://www.bloomberg.com/news/articles/2026-04-22/ukraine-to-get-90-billion-eu-loan-after-hungary-drops-veto

  • Batatai vietoj bulvių? Šis paruošimo būdas gali ilgiau suteikti sotumo ir padėti lieknėti

    Batatai, dar vadinami saldžiosiomis bulvėmis, yra krakmolingas šakniagumbis, kilęs iš Centrinės ir Pietų Amerikos. Europoje jie paplito XVI amžiuje, o šiandien auginami daugelyje šalių ir laikomi universaliu produktu tiek kasdieniam, tiek sportuojančių žmonių racionui.

    Kalorijų skirtumas nuo įprastų bulvių nėra didelis, tačiau svarbiausia – maistinių medžiagų profilis ir sotumas. JAV Žemės ūkio departamento duomenys rodo, kad virti batatai paprastai turi daugiau skaidulų, o oranžinė spalva signalizuoja apie labai didelį beta karoteno, iš kurio organizmas gamina vitaminą A, kiekį.

    Vitaminas A ir karotenoidai siejami su regėjimu prieblandoje, odos barjero funkcija ir imuninės sistemos veikla. Tyrimai taip pat rodo, kad karotenoidais turtinga mityba gali būti siejama su mažesniais oksidacinio streso ir uždegimo žymenimis, nors tai nėra greito lieknėjimo garantija.

    Lieknėjant ypač svarbu kontroliuoti apetitą ir cukraus svyravimus, todėl dažnai minimas batatų glikeminis atsakas. Daugelio virtų, ypač oranžinių batatų, glikeminis indeksas būna žemesnis nei kai kurių bulvių patiekalų, bet realus poveikis priklauso nuo porcijos, paruošimo ir to, su kuo produktas valgomas.

    Kuo batatai išsiskiria lieknėjant?

    Batatai gali padėti laikytis kalorijų deficito dėl skaidulų ir tūrio, kurie ilgina sotumo jausmą. Skaidulos lėtina skrandžio išsituštinimą ir gali mažinti norą užkandžiauti tarp valgymų, ypač jei patiekale yra ir baltymų.

    Svarbi detalė – vadinamasis atsparus krakmolas, kuris susidaro, kai krakmolingi produktai išverdiami ir atvėsinami. Toks krakmolas plonajame žarnyne nesuvirškinamas, o storajame žarnyne jį fermentuoja mikrobiota, todėl kai kuriems žmonėms tai siejama su geresne glikemijos kontrole ir didesniu sotumu.

    „Vien batatai nepadaro raciono liekninančio – rezultatą lemia bendras kalorijų balansas, baltymų kiekis ir patiekalo sudėtis“, – sako mitybos specialistai, vertinantys tyrimų duomenis apie skaidulas, glikeminį atsaką ir atsparų krakmolą.

    Paruošimas gali pakeisti efektą

    Didžiausią praktinę reikšmę turi ne produkto pavadinimas, o gaminimo būdas. Kepant batatus su odele arba verdant garuose paprastai prarandama mažiau vandenyje tirpių medžiagų, palyginti su ilgu virimu dideliame vandens kiekyje.

    Beta karotenas geriau pasisavinamas su riebalais, todėl nedidelis kiekis aliejaus ar kitas riebalų šaltinis gali padidinti provitamino A biologinį prieinamumą. Tuo pačiu gilaus kepimo būdas dažniau didina patiekalo kaloringumą ir gali bloginti riebalų kokybę dėl oksidacijos.

    Jei tikslas – stabilesnė energija ir sotumas, dažnai rekomenduojama batatus derinti su baltymais ir daržovėmis. Praktikoje tai gali būti kepti batatai su varške ar graikišku jogurtu, arba vakarienei – su ankštinėmis daržovėmis, žuvimi ar paukštiena.

    Ką dar verta žinoti?

    Violetiniai batatai išsiskiria antocianinais – pigmentais, siejamais su antioksidacinėmis savybėmis. Nors dalis įrodymų apie kūno riebalų pokyčius ateina iš eksperimentinių modelių, bendra tendencija aiški: kuo daugiau įvairių spalvų augalinio maisto, tuo didesnė tikimybė surinkti platesnį bioaktyvių junginių spektrą.

    Vis dėlto batatai nėra stebuklingas produktas, o jų nauda lieknėjant labiausiai atsiskleidžia tada, kai jie pakeičia labiau perdirbtus, riebiai keptus garnyrus. Ilgalaikiam rezultatui svarbiausi išlieka pakankamas baltymų kiekis, skaidulos, miegas ir reguliari fizinė veikla.

    Šaltiniai:

    – https://fdc.nal.usda.gov/fdc-app.html#/food-details/168482/nutrients

    – https://fdc.nal.usda.gov/fdc-app.html#/food-details/170026/nutrients

    – https://www.hsph.harvard.edu/nutritionsource/carbohydrates/carbohydrates-and-blood-sugar/

    – https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC6124841/

    – https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC8839161/

  • Ši picos tešla iš „varškės sūrio“ sprogdina internetą: daugiau baltymų, mažiau kalorijų

    Lengvesnės picos versijos pastaruoju metu tampa vis populiaresnės, ypač tarp žmonių, siekiančių sumažinti kalorijų kiekį, bet nenorinčių atsisakyti mėgstamo skonio. Vienas iš labiausiai aptariamų sprendimų yra picos pagrindas iš varškės sūrio, kuris leidžia padidinti baltymų kiekį ir sumažinti tradicinės tešlos dalį racione.

    Laikantis svorį mažinančios mitybos, svarbiausia išlaikyti kalorijų deficitą ir kartu užtikrinti, kad organizmas gautų pakankamai maistinių medžiagų. Praktikoje sunkiausia dalis dažnai būna sotumas, nes būtent jis lemia, ar žmogus ilgainiui laikysis pasirinkto režimo.

    Įprasta pica gali tilpti į dienos kalorijų normą, tačiau dažnai joje dominuoja rafinuoti angliavandeniai ir riebalai, o baltymų kiekis nėra didelis. Pagrindas iš varškės sūrio šį balansą pakoreguoja, nes toks pasirinkimas paprastai padidina baltymų dalį ir gali padėti ilgiau jaustis sočiam.

    Kodėl baltymai svarbūs sotumui

    Baltymai yra būtini audinių atstatymui ir raumenų masei palaikyti, todėl jie ypač aktualūs tiek aktyviai sportuojantiems, tiek mažinantiems svorį. Tyrimai rodo, kad didesnis baltymų kiekis mityboje gali didinti sotumo jausmą, o tai padeda paprasčiau kontroliuoti bendrą suvartojamų kalorijų kiekį.

    Vis dėlto svarbu nepamiršti, kad pats receptas stebuklo nepadaro, jei bendras dienos racionas išlieka chaotiškas. Lengvesnė pica geriausiai veikia kaip protingai subalansuoto meniu dalis, o ne kaip leidimas nekreipti dėmesio į porcijų dydį.

    Ką rinktis ant viršaus

    Net ir lengvesnis picos pagrindas gali prarasti pranašumą, jei priedų bus per daug arba jie bus itin kaloringi. Jei norisi išlaikyti saiką, dažnai renkamasi mažiau riebus sūris, o jo kiekis ribojamas taip, kad neužgožtų kitų ingredientų.

    Baltymų dalį paprasta padidinti pasirinkus liesesnius priedus, pavyzdžiui, vištieną ar tuną. Daržovės taip pat svarbios, nes jos didina porcijos tūrį ir suteikia skaidulų, kurios siejamos su geresne virškinamojo trakto veikla.

    Praktiškas sprendimas yra dalį šviežių ingredientų dėti jau po kepimo, kad išliktų jų tekstūra ir skonis. Tokiu atveju dažnai pasirenkami vyšniniai pomidorai, rukola ar špinatai, kurie pagerina maistinę vertę ir vizualiai atrodo patraukliai.

    Šaltiniai:

    – https://www.hsph.harvard.edu/nutritionsource/what-should-you-eat/protein/

    – https://www.efsa.europa.eu/en/topics/topic/dietary-reference-values

    – https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/18469287/

  • Šaukštelis į kavą vietoj pusryčių? Ekspertai paaiškina, kam tinka ir kada gali pakenkti

    Socialiniuose tinkluose sparčiai populiarėja patarimas į rytinę kavą įmaišyti šaukštelį žemės riešutų sviesto. Žadama, kad taip ilgiau jausitės sotūs, sumažės noras užkandžiauti, o svoris kris greičiau.

    Tačiau mitybos specialistai pabrėžia, kad toks gėrimas nėra stebuklinga lieknėjimo priemonė. Jis gali būti patogus sprendimas skubiam rytui, bet rezultatą lemia bendras paros racionas, fizinis aktyvumas, miego kokybė ir suvartojamų kalorijų balansas.

    Juoda kava dažnai veikia greitai, bet trumpai: pakelia budrumą, o po valandos ar dviejų daliai žmonių atsiranda energijos kritimas ir noras ko nors saldaus. Pridėjus riešutų sviesto, gėrimo sudėtis pasikeičia, nes riebalai ir baltymai gali pristabdyti skrandžio ištuštėjimą ir ilgiau palaikyti sotumo jausmą.

    Kas iš tiesų gali pasikeisti?

    Riešutų svieste yra nesočiųjų riebalų ir baltymų, todėl kava tampa sotesnė nei įprasta juoda kava ar kava su cukrumi. Dėl to kai kuriems žmonėms lengviau išlaukti iki pilnaverčio pusryčių ar pietų, negriebiant atsitiktinių užkandžių.

    Kitas aspektas yra cukraus kiekis. Oriešutinis poskonis ir tirštesnė tekstūra daliai žmonių leidžia atsisakyti saldiklių, sirupų ar didelių cukraus kiekių, kurie dažnai ir sudaro didžiąją kavos gėrimų kalorijų dalį.

    Vis dėlto pati kava su riešutų sviestu riebalų nedegina ir „neįjungia“ greitesnės medžiagų apykaitos. Jei toks gėrimas tampa papildomomis kalorijomis prie įprastų pusryčių, svorio mažėjimo tikėtis neverta.

    Didžiausia rizika – nepastebimos kalorijos

    Žemės riešutų sviestas yra maistingas, bet kaloringas produktas, todėl svarbiausia yra kiekis ir sudėtis. Papildomi šaukštai, saldintas riešutų sviestas, karamelės sirupas ar plakta grietinėlė greitai paverčia kavą desertu, o ne protingu užkandžio pakaitalu.

    Praktikoje dažniausiai pakanka 1 arbatinio šaukštelio arba nedidelio, lygaus šaukšto natūralaus riešutų sviesto. Renkantis verta ieškoti kuo paprastesnės sudėties: riešutai ir, jei reikia, žiupsnelis druskos, be pridėtinio cukraus ir perteklinių riebalų.

    Svarbu įvertinti ir savijautą. Kava tuščiu skrandžiu kai kuriems žmonėms sukelia rėmenį, nerimą ar širdies plakimą, o žemės riešutai yra vienas dažnesnių alergenų, todėl jautriems asmenims toks pasirinkimas gali būti netinkamas.

    Kaip pasigaminti, kad skonis nenuviltų?

    Kad konsistencija būtų vientisa, riešutų sviestą geriausia pirmiausia išmaišyti su keliais šaukštais karštos kavos ir tik tada supilti likusią dalį. Patogiau tai padaryti aukštame inde, naudojant plaktuvėlį ar pieno putų plakiklį.

    Jei norisi švelnesnio skonio, galima įpilti šiek tiek pieno ar augalinio gėrimo, tačiau tuomet verta stebėti, kiek papildomų kalorijų susidaro. Toks gėrimas gali būti avarinis pusryčių variantas, bet kasdien jis neturėtų pakeisti pilnaverčio maisto, ypač jei trūksta skaidulų ir mikroelementų.

    „Kava su riešutų sviestu gali padėti suvaldyti apetitą, bet ji nepakeičia subalansuotos mitybos ir nekompensuoja persivalgymo“, – pabrėžia mitybos rekomendacijų apžvalgose cituojami specialistai.

    Apibendrinant, toks įprotis gali būti naudingas tiems, kurie ryte neturi laiko valgyti ir nori sumažinti užkandžiavimą, tačiau svarbiausia išlikti saikingiems ir rinktis natūralius ingredientus. Jei turite virškinimo problemų, padidėjusį jautrumą kofeinui ar alergijų, prieš įtraukdami tokį gėrimą į rutiną, pasitarkite su gydytoju ar dietologu.

    Šaltiniai:

    – https://www.hsph.harvard.edu/nutritionsource/food-features/coffee/

    – https://www.hsph.harvard.edu/nutritionsource/food-features/nuts-and-peanuts/

    – https://www.efsa.europa.eu/en/topics/topic/food-allergens