Blog

  • PSO dėl Ebolos Konge: Gomoje patvirtintas atvejis, žuvusiųjų – jau 88, grėsmė regionui auga

    PSO dėl Ebolos Konge: Gomoje patvirtintas atvejis, žuvusiųjų – jau 88, grėsmė regionui auga

    Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė tarptautinio masto visuomenės sveikatos ekstremaliąją situaciją dėl Ebolos protrūkio Kongo Demokratinėje Respublikoje. Organizacija pabrėžė, kad realus užsikrėtimų skaičius gali būti didesnis nei šiuo metu fiksuojama, o plitimo geografija dar nėra aiški.

    Afrikos ligų kontrolės ir prevencijos centrų duomenimis, iki šiol pranešta apie 88 mirtis ir 336 įtariamus atvejus. Protrūkį sukėlė Bundibugyo atmaina, kuri, Kongo sveikatos apsaugos institucijų vertinimu, gali pasižymėti iki 50 proc. siekiančiu mirtingumu.

    Didžiausią nerimą kelia laboratorijoje patvirtintas atvejis Gomoje – viename svarbiausių rytų Kongo miestų, kuriame intensyvūs gyventojų judėjimo srautai apsunkina užkrato kontrolę. Vietos biomedicininių tyrimų instituto vadovas Jeanas-Jacquesas Muyembe nurodė, kad užsikrėtusi moteris į miestą atvyko po vyro mirties, jau būdama infekuota.

    „Nustatau, kad šis protrūkis atitinka tarptautinio masto visuomenės sveikatos ekstremaliosios situacijos kriterijus“, – sakė PSO generalinis direktorius Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas.

    PSO pažymi, kad situacija dar nevertinama kaip pandemija, tačiau pasirinktas vienas aukščiausių perspėjimo lygių signalizuoja būtinybę koordinuoti tarptautinį atsaką. Pasak organizacijos, didelis teigiamų mėginių santykis, atvejai dviejose valstybėse ir augantys įtarimai leidžia įtarti, kad protrūkis gali būti platesnis, nei rodo oficiali statistika.

    Atvejis patvirtintas ir Ugandoje, todėl kaimyninės šalys ėmėsi papildomų atsargumo priemonių. Uganda paskelbė atidedanti Kankinių dienos piligriminę kelionę – tradicinį renginį, kuris paprastai sutraukia tūkstančius žmonių ir didina riziką, kad infekcija bus pernešta per sieną.

    Protrūkis pradėtas fiksuoti Iturio provincijoje, o, remiantis Kongo sveikatos apsaugos ministro pateikta informacija, pirmuoju atveju laikoma slaugytoja, kuri į gydymo įstaigą Bunioje kreipėsi balandžio 24 dieną su Ebolai būdingais simptomais. Liga dažniausiai pasireiškia karščiavimu, vėmimu, viduriavimu, silpnumu, o sunkiais atvejais gali sukelti kraujavimą ir daugybinių organų nepakankamumą.

    Kongo Demokratinei Respublikai tai jau 17-asis Ebolos protrūkis, o ankstesnis regione buvo užfiksuotas 2025 metų rugpjūtį ir oficialiai laikytas suvaldytu 2025 metų gruodį. Didžiausias protrūkis šalyje 2018–2020 metais pareikalavo apie 2 300 gyvybių.

    Situaciją komplikuoja logistika ir saugumo iššūkiai: atokiose vietovėse sudėtinga greitai pristatyti laboratorinę įrangą, apsaugos priemones, užtikrinti pacientų izoliaciją ir kontaktų atsekimą. Humanitarinė organizacija „Gydytojai be sienų“ pranešė besirengianti didelio masto reagavimui, nes spartus įtariamų atvejų daugėjimas kelia ypač didelį susirūpinimą.

    Skiepai šiuo metu plačiausiai prieinami nuo Zairo atmainos, todėl Bundibugyo atveju pagrindinis dėmesys skiriamas ankstyvam nustatymui, sergančiųjų izoliacijai, infekcijų kontrolei gydymo įstaigose ir bendruomenių informavimui. PSO primena, kad Ebola plinta per tiesioginį kontaktą su užsikrėtusio žmogaus kūno skysčiais, o užkrečiamumas prasideda pasireiškus simptomams; inkubacinis laikotarpis gali trukti iki 21 dienos.

  • Ukmergėje viešėjo Suomijos garbės konsulas: aptartos profesinio mokymo partnerystės ir planai

    Gegužės 15 dieną Ukmergės rajono savivaldybėje lankėsi Lietuvos Respublikos garbės konsulas Suomijoje Esa Karvinen. Svečias susitiko su savivaldybės vadovais ir Ukmergės technologijų ir verslo mokyklos bendruomene.

    Vizito metu meras Darius Varnas ir savivaldybės administracijos atstovai pristatė Ukmergės rajoną, jo plėtros kryptis bei tarptautinio bendradarbiavimo patirtis. Taip pat aptartos sritys, kuriose partnerystės galėtų duoti apčiuopiamą naudą vietos švietimui ir verslui.

    Partnerystė su Suomijos centru „Riveria“

    Pagrindinis E. Karvinen viešnagės tikslas buvo bendradarbiavimo sutarties pasirašymas tarp Ukmergės technologijų ir verslo mokyklos ir Joensū profesinio mokymo centro „Riveria“. Pastarajam E. Karvinen vadovauja kaip direktorius ir rektorius.

    Numatoma, kad sutartis atvers daugiau galimybių mokiniams ir mokytojams dalyvauti tarptautiniuose projektuose, keistis patirtimi ir gerosiomis praktikomis. Savivaldybės teigimu, tarptautinės partnerystės profesiniame mokyme vis dažniau siejamos su konkrečių kompetencijų stiprinimu ir geresniu pasirengimu darbo rinkai.

    Dėmesys praktiniam mokymui ir verslui

    Vizito programoje buvo numatytas ir apsilankymas Ukmergės technologijų ir verslo mokykloje, kur svečias susipažino su praktinio mokymo bazėmis bei infrastruktūra. Taip pat aptarti profesinio mokymo stiprinimo prioritetai tarptautiniame kontekste.

    Delegacija aplankė ir UAB „Narbutas International“, pristatomą kaip vieną pažangiausių rajono įmonių. Tokie susitikimai dažnai laikomi svarbia grandimi kuriant tvirtesnį ryšį tarp mokymo įstaigų ir darbdavių, kad mokinių įgyjami įgūdžiai geriau atitiktų realius įmonių poreikius.

    Savivaldybė nurodo, kad šis vizitas vertinamas kaip praktinis žingsnis stiprinant ryšius su Suomijos švietimo institucijomis ir kuriant ilgalaikį bendradarbiavimo pagrindą. Tikimasi, kad sutarties įgyvendinimas duos apčiuopiamų rezultatų tiek mokiniams, tiek mokytojams.

  • Nemėgstate energinių gelių? Mokslas atskleidė, kuo juos pakeisti ir kaip išvengti pilvo bėdų

    Nemėgstate energinių gelių? Mokslas atskleidė, kuo juos pakeisti ir kaip išvengti pilvo bėdų

    Energinių gelių populiarumas bėgikų pasaulyje milžiniškas, tačiau vis daugiau sportuojančiųjų prisipažįsta jų netoleruojantys. Tyrimai rodo, kad geliai nėra vienintelis būdas gauti tokį pat angliavandenių naudą ištvermės treniruotėse ir varžybose.

    Fiziologiškai viskas remiasi į angliavandenius: jie virsta gliukoze, o ši raumenyse ir kepenyse kaupiama glikogeno pavidalu. Intensyviai bėgant glikogeno atsargos gali pradėti sekti maždaug po 60–90 minučių, todėl papildomas kuras tampa praktiškai būtinas.

    Kuo geliai patogūs ir kuo rizikingi

    Energiniuose geliuose angliavandeniai pateikiami koncentruotai, dažniausiai iš maltodekstrino ir fruktozės mišinių, todėl juos paprasta suvartoti bėgant. Būtent patogumas ir tikslus dozavimas yra pagrindinė priežastis, kodėl geliai įsitvirtino maratonuose ir ultrabėgimuose.

    Tačiau ši koncentracija turi kainą. Dalis sportuojančiųjų skundžiasi pykinimu, pūtimu, spazmais ar staigiu poreikiu stabtelėti, o rizika dažnėja, kai geliai vartojami be pakankamo vandens kiekio arba per didelėmis porcijomis.

    Mechanizmas paprastas: labai koncentruotas cukraus tirpalas žarnyne gali pritraukti daugiau vandens į virškinamąjį traktą. Dėl to atsiranda diskomfortas, o kraštutiniais atvejais tai gali pabloginti ir savijautą, ir rezultatą.

    Tyrimai: geliai prieš gėrimus ir kramtomus produktus

    Sporto mitybos tyrimai rodo, kad angliavandenių tiekimas raumenims gali būti panašus, nesvarbu, ar jie suvartojami gelio, gėrimo ar kramtomų produktų forma, jei kiekiai sutampa. Kitaip tariant, gelis nebūtinai suteikia išskirtinį fiziologinį pranašumą, palyginti su kitomis angliavandenių formomis.

    Dalis gamintojų siūlo vadinamuosius hidrogelių sprendimus, kurie skrandyje sudaro gelį ir teoriškai turėtų sumažinti virškinimo bėdas. Vis dėlto mokslo literatūroje tokie pažadai nėra nuosekliai patvirtinami, kai lyginamos vienodos kalorijų ir angliavandenių dozės.

    Praktikoje didžiausias skirtumas dažnai yra ne efektas, o toleravimas. Skirtingi produktai skiriasi porcijos dydžiu, angliavandenių kiekiu, laisvųjų cukrų dalimi ir tirpalo koncentracija, todėl vienam bėgikui tinkantis gelis kitam gali sukelti ryškius simptomus.

    Kaip apsirūpinti angliavandeniais be gelių

    Jei bėgimas trunka iki 60 minučių, daugeliui žmonių papildomas kuras nebūna būtinas, ypač jei prieš treniruotę buvo pavalgyta. Ilgesnėms treniruotėms svarbiau pradėti maitintis anksčiau, nelaukiant, kol atsiras ryškus nuovargis.

    Dažniausiai rekomenduojama orientuotis į maždaug 30–60 gramų angliavandenių per valandą, o ilgesnėse ir intensyvesnėse ištvermės rungtyse poreikis gali artėti prie 60–90 gramų per valandą. Didelėmis pastangomis ypač gali padėti gliukozės ir fruktozės deriniai, nes jie pasisavinami skirtingais keliais.

    Gelių netoleruojantiems bėgikams alternatyvos gali būti sportiniai gėrimai, angliavandenių kramtukai, taip pat paprastesni maisto produktai. Tam neretai pasirenkami bananai, datulės, ryžių užkandžiai ar balta duona su medumi, nes tai lengviau nuspėjamas, praktiškas ir daugeliui skrandžio nedirginantis sprendimas.

    Svarbiausia taisyklė išlieka ta pati: viską būtina išbandyti treniruotėse, o ne varžybų dieną. Jei pasikartojančios virškinimo bėdos kartojasi nepaisant bandymų keisti produktus, verta peržiūrėti ne tik angliavandenių šaltinį, bet ir vartojimo tempą, vandens kiekį bei bendrą intensyvumą.

  • Ukmergės rajono seniūnijų sporto žaidynėse paaiškėjo lyderiai: kas laimėjo bendrąją įskaitą

    Gegužės 16 ir 17 dienomis Ukmergės rajone vyko tradicinės seniūnijų sporto žaidynės, kurias organizavo Ukmergės sporto centras. Varžybose dalyvavo 12 seniūnijų atstovai, rungęsi tiek komandiniuose, tiek individualiuose iššūkiuose.

    Žaidynės subūrė skirtingo amžiaus sportininkus ir mėgėjus: nuo 3×3 krepšinio vyrų, moterų ir senjorų grupėse iki futbolo, tinklinio 3×3, stalo teniso, šaškių, šachmatų, smiginio, virvės traukimo bei seniūnų trikovės.

    Renginio atidaryme dalyvius pasveikino Ukmergės rajono savivaldybės meras Darius Varnas, Savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Rasa Ragelytė-Kraucevičienė ir Ukmergės sporto centro direktorius Vitalijus Martikonis.

    Organizatoriai akcentavo, kad gausiausias komandas šiemet subūrė Deltuvos, Lyduokių, Pabaisko ir Taujėnų seniūnijos. Aktyvus dalyvavimas skirtingose rungtyse dažnai tampa lemiamu veiksniu siekiant aukštų vietų bendrojoje įskaitoje.

    Kas dominavo komandose?

    Vyrų krepšinio 3×3 turnyre pirmą vietą iškovojo Vidiškių seniūnija, aplenkusi Ukmergės ir Veprių seniūnijų komandas. Moterų krepšinyje nugalėjo Pabaisko seniūnija, o senjorų grupėje stipriausia buvo Deltuvos seniūnija.

    Futbole pirmąją vietą taip pat pelnė Pabaisko seniūnija, antra liko Vidiškių, trečia buvo Taujėnų seniūnija. Tinklinio 3×3 varžybose moterų grupėje nugalėjo Pabaiskas, o vyrų grupėje pirmą vietą iškovojo Pabaisko seniūnija, aplenkusi Šešuokių ir Pivonijos seniūnijas.

    Stalo žaidimai ir taiklumas

    Stalo teniso varžybose nugalėjo Ukmergės seniūnija, o šachmatuose pirmą vietą iškovojo Lyduokių seniūnija. Šaškių turnyre stipriausia buvo Ukmergės seniūnija, aplenkusi Lyduokių ir Šešuolių seniūnijas.

    Smiginio rungtyje pergalę šventė Siesikų seniūnija, o virvės traukimo varžybose pirmą vietą iškovojo Deltuvos seniūnija. Šios rungtys dažnai išryškina ne tik fizinį pasirengimą, bet ir komandinį susitelkimą.

    Bendroji įskaita: kas tapo nugalėtojais?

    Susumavus visų rungčių rezultatus, bendrojoje įskaitoje pirmą vietą laimėjo Pabaisko seniūnija. Antroje vietoje liko Deltuvos seniūnija, trečioje įsitvirtino Lyduokių seniūnija.

    Į geriausiųjų penketą taip pat pateko Taujėnų ir Vidiškių seniūnijos, o toliau rikiavosi Šešuolių, Siesikų, Ukmergės, Želvos, Pivonijos, Veprių ir Žemaitkiemio seniūnijos. Organizatoriai sveikino nugalėtojus ir visus dalyvius, prisidėjusius prie sportiškos bendrystės.

  • Mokslininkai nustebo: kur gyvenate, gali lemti, kaip greitai sensta jūsų organizmas

    Mokslininkai nustebo: kur gyvenate, gali lemti, kaip greitai sensta jūsų organizmas

    Naujas tarptautinis tyrimas rodo, kad žmogaus senėjimo greitį gali veikti ne tik genai, bet ir gyvenamoji vieta bei aplinka. Mokslininkai pabrėžia, kad persikėlus į kitą regioną keičiasi dalis organizmo rodiklių, o tai gali atsispindėti ir biologiniame amžiuje.

    Tyrėjai analizavo 322 skirtingų pasaulio regionų dalyvius, kurių protėvių kilmė daugiausia siejosi su Europa, Rytų Azija ir Pietų Azija. Svarbu tai, kad dalis žmonių gyveno ne protėvių regione, todėl buvo galima palyginti paveldimumo ir aplinkos poveikį.

    Ne tik DNR: matavo dešimtis rodiklių

    Komanda vertino ne vien genetinę informaciją, bet ir platesnį biologinių žymenų spektrą: baltymus, riebalų apykaitos rodiklius, žarnyno mikrobiotą, imuninės sistemos signalus ir metabolitus. Tokie duomenys leidžia tiksliau spręsti, kaip organizmas prisitaiko prie skirtingos mitybos, taršos, streso ir sveikatos priežiūros sąlygų.

    Rezultatai parodė, kad protėvių kilmės „ištrinti“ neįmanoma: bendras genetinis fonas, dalis mikrobiotos ir metabolizmo bruožų išlieka panašūs net gyvenant tūkstančius kilometrų nuo kilmės regiono. Kartu išryškėjo ir reikšmingi aplinkos nulemti pokyčiai, kurie skirtingoms grupėms pasireiškė nevienodai.

    Biologinis amžius kito priklausomai nuo regiono

    Vienas ryškiausių tyrimo aspektų susijęs su biologiniu amžiumi, kuris apibūdina, kaip „senai“ atrodo organizmo ląstelės ir audiniai pagal molekulinius požymius, o ne pagal gimimo datą. Tyrimas parodė, kad kai kurioms grupėms gyvenimas už protėvių regiono ribų siejosi su greitesniu biologiniu senėjimu.

    Pavyzdžiui, Rytų Azijos kilmės dalyviai, gyvenantys ne Rytų Azijoje, vidutiniškai rodė spartesnio biologinio senėjimo signalus nei gyvenantys regione. Tuo metu europietiškos kilmės dalyviams pastebėta priešinga tendencija: gyvenant Europoje biologinio senėjimo rodikliai buvo labiau pažengę nei gyvenant Šiaurės Amerikoje.

    „Mus nustebino, kaip nuosekliai kilmė siejosi su imunitetu, medžiagų apykaita ir mikrobiota net tada, kai žmonės persikėlė labai toli“, – sakė Mančesterio universiteto genetikas Richardas Unwinas.

    „Tačiau taip pat akivaizdu, kad gyvenamoji vieta gali reikšmingai paveikti pagrindinius molekulinius kelius ir net tai, kaip sensta ląstelės. Tai rodo, kad personalizuota medicina turi atspindėti pasaulio įvairovę, o ne vieną populiaciją“, – pridūrė jis.

    Mikrobiota, riebalų apykaita ir telomerės

    Tyrėjai sieja dalį pokyčių su mityba, tarša, streso lygiu, sveikatos priežiūros prieinamumu ir žarnyno mikrobiotos persitvarkymu po persikėlimo. Ypatingas dėmesys skirtas mikrobiotos ir riebalų apykaitos ryšiui, nes kai kurios bakterijos buvo susietos su sfingolipidų pokyčiais.

    Literatūroje sfingolipidai dažnai siejami su didesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika, atsparumu insulinui, ateroskleroze ir neurodegeneraciniais procesais. Šiame tyrime jų pokyčiai taip pat buvo siejami su genais, dalyvaujančiais telomerių palaikyme, o telomerės laikomos vienu iš senėjimo biologijos rodiklių.

    Mokslininkai pabrėžia, kad rezultatai nereiškia, jog viena kilmės grupė sensta geriau už kitą. Pagrindinė žinutė kita: sveikatos rekomendacijos, prevencija ir net mitybos patarimai vis dažniau turėtų būti pritaikomi individualiai, atsižvelgiant ir į kilmę, ir į tai, kokioje aplinkoje žmogus gyvena.

    Tyrimas publikuotas mokslo žurnale „Cell“.

  • Žygis Samaningi kilometrai Ukmergės rajone: 22 kilometrų kelias partizanų atminimui

    Gegužės 16 dieną Balninkų–Šimaičių apylinkėse vyko žygis Samaningi kilometrai, skirtas Didžiosios Kovos apygardos B rinktinės partizanams atminti. Organizatorių teigimu, į 22 kilometrų maršrutą susirinko gausus būrys žygeivių, istorijai neabejingų žmonių ir laisvės kovų atminimą puoselėjančių bendruomenių narių.

    Žygio dalyvius pasveikino Ukmergės rajono savivaldybės meras Darius Varnas. Jis pabrėžė, kad tokie renginiai padeda ne tik išbandyti fizinę ištvermę, bet ir gyvai prisiliesti prie vietovių, kuriose buvo kovojama už Lietuvos laisvę.

    Kelias per istorines vietas

    Žygio metu dalyviai stojo reikšmingose maršruto vietose ir klausėsi pasakojimų apie krašto istoriją bei partizaninį pasipriešinimą. Toks formatas, kai ėjimas derinamas su edukacija, pastaraisiais metais Lietuvoje tampa vis populiaresnis, nes leidžia istoriją patirti ne tik per datas, bet ir per konkrečias vietas.

    Didžiosios Kovos apygarda buvo viena partizaninio judėjimo struktūrų, veikusių okupacijos metais, o B rinktinės kovų atmintis Ukmergės krašte išlikusi per liudijimus, vietovardžius ir bendruomenių iniciatyvas. Renginio organizatoriai akcentuoja, kad žygiai padeda šią atmintį perduoti jaunesnėms kartoms.

    Dienos pabaiga su bendryste

    Žygio diena užbaigta bendryste ir vaišėmis, dalyviams skambėjo partizaninės bei patriotinės dainos. Pasak renginio sumanytojų, būtent bendras ėjimas ir pokalbiai kelyje sukuria ryšį, dėl kurio žmonės į panašius žygius grįžta kasmet.

    Organizatoriai tikisi, kad Samaningi kilometrai ir toliau telks žygeivius bei vietos bendruomenes, o partizanų atminimo takai išliks gyva, lankoma istorijos dalis. Žygis Ukmergės rajone tapo dar vienu priminimu, kad atmintis stiprėja tada, kai ją palaikome veiksmais.

  • Mokslininkai atskleidė triuką: dar nėštumo metu galima „užprogramuoti“ vaiką mėgti daržoves

    Mokslininkai atskleidė triuką: dar nėštumo metu galima „užprogramuoti“ vaiką mėgti daržoves

    Naujame tyrime mokslininkai nustatė, kad vaikų požiūrį į daržoves galima pradėti formuoti dar dar negimus. Nėštumo metu per mamos mitybą vaisius susiduria su skirtingais skoniais ir kvapais, o tai, panašu, palieka ilgalaikį pėdsaką.

    Tyrėjai stebėjo, kaip trejų metų vaikai reaguoja į tam tikrų daržovių kvapus. Paaiškėjo, kad tie, kurie nėštumo pabaigoje per mamos mitybą buvo „supažindinti“ su konkrečia daržove, vėliau į jos kvapą dažniau reagavo palankiau.

    Tyrimą atliko Durhamo universiteto ir Astono universiteto komanda Jungtinėje Karalystėje. Dar nėštumo metu, maždaug 32 ir 36 nėštumo savaitę, buvo fiksuojamos vaisiaus veido išraiškos po to, kai mama suvartodavo kapsulę su kopūsto lapinio arba morkos milteliais.

    Vėliau, vaikams sulaukus trejų metų, jiems buvo pateikti abiejų daržovių kvapai, o reakcijos įvertintos pagal mimiką. Apskritai vaikai rečiau rodė neigiamą reakciją į tą daržovę, su kuria buvo susidūrę dar gimdoje, nors kartesnio skonio daržovės dažniau sukeldavo nepasitenkinimą.

    Mokslininkai pabrėžia, kad tai buvo nedidelės apimties tyrimas, todėl išvadoms reikia atsargumo. Be to, vaikai daržovių nevalgė, buvo vertinama tik reakcija į kvapą, o laikotarpiu nuo gimimo iki trejų metų nebuvo nuosekliai fiksuojama, kaip dažnai jie su šiomis daržovėmis susidurdavo kasdienėje aplinkoje.

    Vis dėlto rezultatai papildo vis daugiau įrodymų, kad trečiąjį nėštumo trimestrą vaisius jau gali užuosti ir „ragauti“ per vaisiaus vandenis perduodamus aromatus. Tai siejama su tuo, kad mamos mitybos medžiagos ir kvapų junginiai per placentą gali pasiekti vaisiaus aplinką.

    „Matome, kad vaikai ir po kelerių metų palankiau reaguoja į daržoves, su kuriomis susidūrė dar būdami gimdoje“, – sakė Durhamo universiteto psichologė Nadja Reissland.

    „Šie duomenys rodo, kad vėlyvuoju nėštumo laikotarpiu patiriami skoniai ir kvapai gali sukurti ilgalaikę atmintį, kuri vėliau formuoja maisto pasirinkimus“, – pridūrė ji.

    Tyrėjai taip pat akcentuoja, kad vaikų mitybos įpročius lemia ne vien prenatalinė patirtis. Reikšmės turi genetika, šeimos aplinka, kultūra, tėvų mitybos pavyzdys, taip pat tai, kaip dažnai ir kokiomis aplinkybėmis vaikas susiduria su konkrečiais produktais.

    „Svarbu suprasti, kad skonio preferencijas veikia sudėtinga genetinių, aplinkos ir kultūrinių veiksnių sąveika“, – rašė tyrėjai publikuotame darbe.

    Praktine prasme tai nereiškia greito recepto, kaip išspręsti vaikų išrankumą, tačiau tyrimas iškelia aiškią kryptį: ankstyvas, įvairus ir subalansuotas skonių spektras gali padėti mažinti natūralią vaikų baimę kartesnėms daržovėms. Ekspertai paprastai pabrėžia ir kitą principą: net jei vaikas iš pradžių atsisako, pakartotinis, ramus siūlymas laikui bėgant dažnai didina priėmimą.

    Tyrimas publikuotas mokslo žurnale „Developmental Psychobiology“. Mokslininkai nurodo, kad ateities darbams reikėtų didesnių dalyvių imčių ir detalesnio stebėjimo, įvertinant, kaip vaiko mitybą nuo gimimo veikia šeimos įpročiai ir kiti kasdieniai veiksniai.

  • Prancūzijos Senatas atmetė pagalbos mirti įstatymą: kas toliau laukia balsavimo parlamente?

    Prancūzijos Senatas atmetė pagalbos mirti įstatymą: kas toliau laukia balsavimo parlamente?

    Senatas sustabdė įstatymą

    Prancūzijos Senatas 2026 metų sausio 29 dieną atmetė įstatymo projektą, kuriuo siekta reglamentuoti pagalbą mirti. Sprendimas reiškia, kad iniciatyva grįžta į Nacionalinę Asamblėją, kur procesas gali tęstis antruoju svarstymu.

    Senate projektas nebuvo patvirtintas, kai už jį balsavo 122 senatoriai, o prieš buvo 181. Tai atspindi ryškią politinę ir visuomeninę takoskyrą dėl sprendimų gyvenimo pabaigoje.

    Ką siūlė projektas?

    Projektu buvo siūloma leisti suaugusiems žmonėms, sergantiems nepagydomomis ligomis, gauti mirtinų vaistų, jei liga yra pažengusioje ar terminalinėje stadijoje. Numatyta, kad pagalba iš medikų būtų galima tik tais atvejais, kai žmogaus fizinė būklė neleidžia vaisto suvartoti pačiam.

    Teisę kreiptis būtų turėję asmenys nuo 18 metų, Prancūzijos piliečiai arba šalyje nuolat gyvenantys žmonės. Taip pat buvo numatyta, kad kelių sveikatos priežiūros specialistų komanda turėtų patvirtinti diagnozę, kančių nepakeliamumą ir tai, jog sprendimas priimtas laisva valia.

    Projektas nenumatė galimybės pasinaudoti procedūra žmonėms, turintiems sunkių psichikos sutrikimų, bei sergantiems neurodegeneracinėmis ligomis, tokiomis kaip Alzheimerio liga. Taip pat buvo įtvirtinama sąžinės išlyga medikams, atsisakantiems dalyvauti procedūroje.

    Kas vyks toliau?

    Nacionalinės Asamblėjos pirmininkė Yaël Braun-Pivet teigė apgailestaujanti dėl Senato sprendimo ir paskelbė, kad antrasis svarstymas Asamblėjoje planuojamas 2026 metų vasario 16 dienos savaitę. Ji pabrėžė, kad diskusija tęsis, nes tema, anot jos, yra svarbi didelei visuomenės daliai.

    „Kadangi pagalba mirti atliepia giliai įsišaknijusį Prancūzijos žmonių lūkestį, apgailestauju, kad Senatas šiandien atmetė šį įstatymo projektą“, – sakė Yaël Braun-Pivet.

    Jeigu Nacionalinė Asamblėja projektą patvirtintų dar kartą, jis vėl keliautų į Senatą antrajam svarstymui, kur galėtų būti keičiamas arba vėl atmetamas. Vis dėlto pagal Prancūzijos parlamentinę tvarką galutinį žodį tokiais atvejais dažniausiai turi Nacionalinė Asamblėja, todėl procesas dar nėra baigtas.

    To paties posėdžio metu Senatas beveik vienbalsiai pritarė atskiram paliatyviosios pagalbos įstatymui, kuriuo siekiama plėsti ir struktūruoti paslaugų prieinamumą visoje šalyje. Tai tapo vienu svarbiausių argumentų kritikams, teigiantiems, kad pirmiausia reikia stiprinti pagalbą gyvenimo pabaigoje, o ne kurti naują pagalbos mirti reguliavimą.

    Europos kontekstas ir tendencijos

    Pagalbos mirti ir eutanazijos reguliavimas Europoje išlieka nevienodas. Kai kurios šalys, tokios kaip Belgija, Nyderlandai, Liuksemburgas ir Ispanija, yra įteisinusios eutanaziją, kai ją gali atlikti sveikatos priežiūros specialistas, laikantis aiškių sąlygų.

    Kitos valstybės, tarp jų Austrija, Vokietija ir Italija, leidžia gydytojams padėti nusižudyti tam tikrais atvejais, tačiau modeliai skiriasi pagal reikalavimus, procedūras ir kontrolę. Prancūzijoje diskusija pastaraisiais metais suintensyvėjo ir tapo vienu jautriausių politinės darbotvarkės klausimų.

  • Tyrimas: nutukimas turtingose šalyse stabilizuojasi, bet kitur auga sparčiai – kodėl?

    Tyrimas: nutukimas turtingose šalyse stabilizuojasi, bet kitur auga sparčiai – kodėl?

    Pasaulinės tendencijos keičiasi

    Naujas pasaulinis tyrimas rodo, kad nutukimo paplitimas daugelyje turtingų šalių pastaraisiais dešimtmečiais stabilizavosi, o kai kur net pradėjo nežymiai mažėti. Tuo pat metu daugelyje žemų ir vidutinių pajamų valstybių nutukimas toliau auga, neretai vis spartėjančiu tempu.

    Tyrimo autoriai pabrėžia, kad kalbėti apie vieną visiems vienodą „pasaulinę nutukimo epidemiją“ tampa per daug supaprastinta. Skirtingų šalių, amžiaus grupių ir lyčių trajektorijos išsiskiria, todėl ir sprendimai turi būti labiau pritaikyti vietos realybei.

    Tyrime, publikuotame mokslo žurnale „Nature“, analizuoti duomenys apie 232 mln. žmonių iš 200 šalių ir teritorijų 1980–2024 metų laikotarpiu. Darbas atliktas NCD Risk Factor Collaboration tinklo, vienijančio beveik 2 000 mokslininkų, remiantis daugiau nei 4 000 populiacinių tyrimų, kuriuose buvo matuojamas ūgis ir svoris.

    Kaip apibrėžiamas nutukimas?

    Tyrime naudota plačiausiai pasaulyje taikoma Pasaulio sveikatos organizacijos kūno masės indekso metodika. Suaugusiesiems nutukimu laikomas kūno masės indeksas nuo 30, o antsvoriu – nuo 25 iki 29,9.

    Vaikams ir paaugliams nuo 5 iki 19 metų taikomas kitoks vertinimas: nutukimas fiksuojamas tada, kai kūno masės indeksas yra daugiau nei dviem standartiniais nuokrypiais aukštesnis už Pasaulio sveikatos organizacijos augimo standartą pagal amžių ir lytį.

    Kur rodikliai stabilizuojasi, o kur blogėja?

    Pasak tyrėjų, daugelyje didelių pajamų Vakarų valstybių vaikų nutukimo augimas pradėjo lėtėti dar 1990-aisiais, o iki 2000-ųjų vidurio daug kur pasiekė platų „plokščiakalnį“. Kai kuriose šalyse pastebimos ir atsargios mažėjimo užuomazgos.

    Tarp ankstyviausių stabilizacijos pavyzdžių minėta Danija, kur lėtėjimas fiksuotas apie 1990 metus. Vėlesniais dešimtmečiais tokiose šalyse kaip Prancūzija, Italija ar Portugalija pastebėti požymiai, kad vaikų nutukimo rodikliai gali pamažu trauktis.

    Suaugusiųjų grupėje panaši kryptis, anot autorių, dažniausiai atsirado maždaug dešimtmečiu vėliau nei vaikų rodikliuose. Vakarų Europoje suaugusiųjų nutukimo paplitimas 2024 metais dažniausiai išlieka mažesnis nei 25 proc., o Prancūzijoje siekia apie 11 proc.

    Tuo metu kai kuriose anglakalbėse didelių pajamų šalyse skaičiai gerokai aukštesni: Jungtinėje Karalystėje, Kanadoje ir JAV suaugusiųjų nutukimo paplitimas svyruoja maždaug nuo 25 iki 43 proc. Tai rodo, kad vien „turtinga šalis“ dar nereiškia vienodos rizikos ir vienodų priežasčių.

    Kodėl kai kur augimas spartėja?

    Didžiausią nerimą kelia žemų ir vidutinių pajamų šalys, kur nutukimas auga sparčiai daugelyje regionų: į pietus nuo Sacharos esančioje Afrikoje, Pietų ir Pietryčių Azijoje, Lotynų Amerikoje bei Ramiojo vandenyno salų valstybėse. Tyrimas fiksuoja, kad kai kuriose šalyse augimo tempas net didėja, o tai didina spaudimą sveikatos sistemoms.

    2024 metais sparčiausias nutukimo augimas buvo registruotas dešimtyse šalių, kur rodikliai kasmet didėjo daugiau nei 0,5 procentinio punkto. Tarp labiausiai išsiskiriančių pavyzdžių nurodytos Tongos ir Samoa mergaičių grupėje, taip pat Peru berniukų grupėje.

    Ramiojo vandenyno salų valstybėse matomi vieni ekstremaliausių rodiklių: pavyzdžiui, Tongoje ir Kuko Salose nutukimas jau viršija 65 proc. suaugusiųjų. Tyrėjai taip pat atkreipia dėmesį, kad net šalyse, kur nutukimas anksčiau buvo retas, pavyzdžiui, Etiopijoje, Ruandoje ar Bangladeše, rodikliai kyla.

    „Nutukimo trajektorijos smarkiai skiriasi tarp šalių, amžiaus grupių ir lyčių, todėl vienas universalus pasakojimas gali užmaskuoti tikruosius pokyčius“, – teigiama tyrimo autorių išvadų logikoje.

    Ką galima daryti: nuo mitybos politikos iki vaistų

    Autoriai pabrėžia, kad vieno paaiškinimo, kodėl skirtingose šalyse tendencijos tokios nevienodos, nėra. Rodiklius veikia ultraperdirbto maisto prieinamumas ir kaina, fizinio aktyvumo pokyčiai, pajamų lygis, urbanizacija ir tai, kaip sveikatos sistema geba užkirsti kelią rizikoms ar jas valdyti.

    Reikšminga ir viešoji politika: tyrėjai mini, kad cukraus mokesčiai yra viena iš nedaugelio priemonių, kuri populiacijos mastu yra parodžiusi pamatuojamą, nors dažnai ir kuklų, poveikį. Vis dėlto akcentuojama, kad sprendimai turi būti pritaikyti vietos kontekstui, ypač atsižvelgiant į mažesnes pajamas ir išsilavinimo skirtumus.

    Tyrime taip pat aptariamas svorio mažinimo vaistų vaidmuo ateityje, tačiau įspėjama dėl nelygybės rizikos. Dėl didelių kainų skirtumų tarp viešųjų ir privačių paslaugų teikėjų šios priemonės gali būti sunkiai prieinamos, o tai kai kur gali dar labiau pagilinti socialinius skirtumus.

    Bendras įspėjimas aiškus: be stipresnių ir taiklesnių priemonių dalis žemų ir vidutinių pajamų šalių rizikuoja „įtvirtinti“ aukštą nutukimo lygį ilgam laikui. Tai reikštų didėjančią lėtinių ligų naštą ir ilgalaikį spaudimą sveikatos apsaugai.

  • Rusija ir Baltarusija surengė branduolines pratybas: Kyjivas perspėja dėl puolimo iš šiaurės

    Rusija ir Baltarusija surengė branduolines pratybas: Kyjivas perspėja dėl puolimo iš šiaurės

    Branduolinės pratybos Baltarusijoje

    Rusija ir Baltarusija pirmadienį pranešė surengusios bendras branduolines pratybas, į kurias įtrauktos aviacijos ir raketų pajėgos. Jos vyksta augant įtampai su NATO ir sustojus dialogui su JAV dėl strateginės ginkluotės kontrolės.

    Baltarusijos gynybos ministerija nurodė, kad mokymuose planuojama treniruoti branduolinių užtaisų pristatymo bei jų panaudojimo parengties klausimus, veikiant kartu su Rusijos puse. Minskas taip pat tikino, jog pratybos esą nėra nukreiptos prieš trečiąsias šalis ir nekelia grėsmės regiono saugumui.

    Kodėl tai kelia nerimą Ukrainai

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis praėjusią savaitę nurodė sustiprinti sienos su Baltarusija apsaugą, teigdamas, kad Maskva gali ruoštis naujam puolimui iš šios teritorijos. Ukraina primena, kad 2022 metais Rusija Baltarusiją naudojo kaip placdarmą plataus masto invazijai pradėti.

    „Rusija svarsto operacijų planus pietų ir šiaurės kryptimis iš Baltarusijos teritorijos – arba prieš Černihivo ir Kyjivo kryptį Ukrainoje, arba prieš vieną iš NATO valstybių“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Kremlius šiuos pareiškimus atmetė ir pavadino bandymu kurstyti įtampą. Tuo pat metu Maskva pastaraisiais metais dažnai vartoja branduolinę retoriką, Vakarams didinant karinę paramą Ukrainai.

    Ginkluotės kontrolės spragos ir Minsko priklausomybė

    Rusija pastaruoju metu akcentuoja naujus pajėgumus: skelbta, kad į Baltarusiją jau anksčiau buvo perkelta nauja hipergarsinė, branduoliniam užtaisui pritaikoma raketa „Oreshnik“. Tokie žingsniai didina neapibrėžtumą regione, ypač NATO rytiniame flange.

    Situaciją komplikuoja ir tai, kad 2026 metais vasarį baigėsi Naujosios START sutarties galiojimas, kuri dešimtmečius ribojo JAV ir Rusijos strateginių branduolinių arsenalų apimtį bei numatė patikros mechanizmus. Dėl to abi didžiausios branduolinės valstybės formaliai lieka be esminių dvišalių apribojimų.

    Baltarusija, kurią daugiau nei 30 metų valdo Aliaksandras Lukašenka, ekonomiškai ir kariniu požiūriu išlieka stipriai priklausoma nuo Maskvos. Dėl šios priežasties bet kokios bendros pratybos ar ginklų dislokavimas Baltarusijoje tarptautinėje erdvėje dažnai vertinami kaip Rusijos spaudimo ir atgrasymo politikos tąsa.