Blog

  • Suomijos žvalgybos vadovas perspėja: Europa gali taip ir neišsivaduoti nuo JAV ir Kinijos technologijų

    Suomijos žvalgybos vadovas perspėja: Europa gali taip ir neišsivaduoti nuo JAV ir Kinijos technologijų

    Europos priklausomybė nuo užsienio technologijų artimiausioje ateityje greičiausiai nesibaigs, perspėja Suomijos Saugumo ir žvalgybos tarnybos vadovas Juha Martelius. Jo teigimu, žemynas pernelyg remiasi JAV kuriama programine įranga ir Kinijoje gaminama aparatine įranga, todėl visiškas savarankiškumas gali būti nepasiekiamas.

    Kalbėdamas Taline vykusios Lennarto Meri saugumo konferencijos užkulisiuose, J. Martelius technologinę priklausomybę prilygino dviem skirtingoms ilgalaikėms grėsmėms. Tokia situacija, anot jo, gali būti valdoma, tačiau ji riboja valstybių galimybes savarankiškai užtikrinti saugumą ir atsparumą krizėms.

    Kur slypi didžiausia rizika?

    Suomijos žvalgybos vadovas išskyrė jautrių valstybės duomenų tvarkymą, ypač kai kalbama apie rinkimų procesus ir nacionalinį saugumą. Jo vertinimu, kritinė informacija neturėtų būti patikima užsienio bendrovėms, net jei jų paslaugos yra patogios ir plačiai naudojamos.

    „Tokia informacija, kuri yra kritinė nacionaliniam saugumui, pavyzdžiui, su rinkimais susiję duomenys, tikrai neturėtų būti tvarkoma jokios užsienio įmonės“, – sakė J. Martelius.

    Jis pateikė ir konkretų pavyzdį: Suomijoje buvo svarstoma dalį rinkimų informacijos perkelti į debesijos paslaugas, tačiau idėjos galiausiai atsisakyta. Argumentas paprastas: esama sistema veikia patikimai, todėl papildoma priklausomybė nuo išorinių tiekėjų tik didintų rizikas.

    Europos siekis sukurti technologinį suverenitetą

    Pastaraisiais metais Europos Sąjungoje vis dažniau kalbama apie strateginę autonomiją: norą daugiau kontroliuoti kritines technologijas, gynybos pajėgumus ir skaitmeninę infrastruktūrą. Europos Komisija artimiausiu metu turėtų pristatyti technologinio suvereniteto priemonių paketą, kuriuo siekiama griežčiau apibrėžti, kada ir kaip viešasis sektorius gali naudotis užsienio debesijos tiekėjais dirbdamas su jautriais duomenimis.

    Tokios iniciatyvos siejamos ne tik su kibernetiniu saugumu, bet ir su teisinėmis rizikomis, kai duomenų prieiga gali priklausyti nuo kitų valstybių įstatymų ar geopolitinių santykių. Praktikoje tai reiškia, kad valstybės ieško būdų mažinti priklausomybę nuo užsienio infrastruktūros, ypač ten, kur svarbi kontrolė ir atsekamumas.

    Vis dėlto J. Martelius kelia klausimą, ar Europa pajėgi sukurti tokią pat efektyvią, mastelį ir patikimumą turinčią debesijos ekosistemą, kokią siūlo didieji JAV tiekėjai. Jo vertinimu, problema čia ne vien technologinė, bet ir finansinė: Europoje yra stiprių mokslinių tyrimų krypčių, įskaitant kvantines technologijas ir kosmoso sprendimus, tačiau dažnai trūksta kapitalo, kad inovacijos greitai taptų konkurencingais produktais.

    Dar viena įtampa atsiranda gynybos kontekste: siekis didinti savarankiškumą susiduria su realybe, kad moderni gynyba ir kibernetinis atsparumas neišvengiamai remiasi tarptautinėmis technologijų tiekimo grandinėmis. Tai ypač aktualu, kai Europa vienu metu stiprina atsparumą Rusijos grėsmėms ir bando mažinti priklausomybę nuo išorinių tiekėjų.

    Kas keistųsi valstybėms ir verslui?

    Jei Europos Sąjunga imtųsi griežtesnių ribojimų dėl užsienio debesijos paslaugų naudojimo, poveikį pajustų ne tik institucijos, bet ir jų rangovai bei IT paslaugų teikėjai. Valstybėms tektų aiškiau apibrėžti, kokie duomenys gali būti tvarkomi tik nacionalinėje ar europinėje infrastruktūroje, o viešieji pirkimai labiau akcentuotų tiekimo grandinės saugumą.

    Toks kursas galėtų paskatinti europinių sprendimų plėtrą, bet kartu didintų pereinamojo laikotarpio kaštus ir sudėtingumą. J. Marteliaus perspėjimas iš esmės primena, kad technologinis suverenitetas nėra vien politinis šūkis: tai ilgas procesas, kuriam reikia investicijų, rinkos masto ir realistiško požiūrio į tai, kur Europa gali būti nepriklausoma, o kur neišvengiamai liks tarpusavio priklausomybė su sąjungininkais ir pasauliniais tiekėjais.

  • Žuvis druskos šarvuose: kodėl šis triukas iškepa sultingai ir be nė gramo riebalų

    Žuvis, kepama druskos plutoje, iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip kulinarinė avantiūra: žuvį reikia beveik visiškai užkasti stambia druska. Tačiau ši technika veikia ne kaip sūdymas, o kaip sandarus apvalkalas, kuris kepant sulaiko garus ir aromatus.

    Įkaitus orkaitei druska sukimba į kietą plutą ir tampa tarsi natūralus garų puodas. Dėl to žuvis kepa savo sultyse, mėsa išlieka sultinga, o tekstūra būna švelni net ir nenaudojant aliejaus ar sviesto.

    „Druskos pluta žuvies mėsos paprastai neperdruskina, nes ji veikia kaip izoliacija, o ne kaip prieskonis“, – aiškina virtuvės technologijas aprašantys kulinarijos šaltiniai.

    Šis būdas siejamas su Viduržemio jūros regiono tradicijomis, kur pabrėžiama produkto kokybė ir paprastumas. Kai ingredientų mažai, svarbiausia tampa žuvies šviežumas: mėsa turi būti stangri, kvapas švelnus, be aitraus žuvies aromato.

    Geriausiai tinka visa žuvis su oda, o dar geriau, jei ji nefilė, nes natūralus „apvalkalas“ papildomai saugo nuo išsausėjimo. Dažniausiai šiam kepimui pasirenkamos dorados, jūriniai ešeriai ar upėtakiai, nes jų mėsa pakankamai tvirta ir gerai išlaiko sultis.

    Skoniui pakanka kelių paprastų akcentų: į pilvą įdėkite kelias citrinos riekeles ir po šakelę čiobrelio ar krapų. Svarbu nepadauginti, kad žolelės neužgožtų natūralaus žuvies skonio, kurį druskos pluta kaip tik padeda išryškinti.

    Kepant verta laikytis saugaus maisto ruošimo principų: žuvis turi būti iškepusi tolygiai, o mėsa lengvai atsiskirti šakute. Ištraukus iš orkaitės, plutą reikėtų atsargiai pramušti ir nuimti, kad ant mėsos nepatektų per daug druskos gabalėlių.

  • „HIVE“ akcijos šoktelėjo 35 proc.: Toronte planuoja 320 MW DI gigafabriką su 100 000 GPU

    „HIVE“ akcijos šoktelėjo 35 proc.: Toronte planuoja 320 MW DI gigafabriką su 100 000 GPU

    Kriptovaliutų kasėja ir skaitmeninės infrastruktūros bendrovė „HIVE Digital Technologies“ paskelbė apie planuojamą 320 megavatų galios DI infrastruktūros miestelį Didžiojo Toronto regione. Po šios žinios bendrovės akcijos pirmadienio rytą prekybos pradžioje šoktelėjo daugiau nei 35 proc.

    Projektą vysto „HIVE“ dukterinė įmonė BUZZ High Performance Computing, o planuojamas kompleksas būtų pramoninio masto duomenų centrų tipo infrastruktūra DI modeliams mokyti ir vykdyti. Bendrovė teigia, kad pilnai išvysčius pajėgumus čia būtų galima talpinti daugiau nei 100 000 grafinių procesorių (GPU).

    Paleidimo tikslas numatytas 2027 metų antrajai pusei. „HIVE“ skaičiuoja, kad statybos gali kainuoti apie 2,4 mlrd. eurų, o projektas pristatomas kaip vienas didžiausių Kanadoje vadinamųjų suverenių DI infrastruktūros sprendimų, orientuotų į vietinę skaičiavimo galią.

    Bendrovė taip pat pranešė įsigijusi apie 25 akrų sklypą už maždaug 39 mln. eurų ir užsitikrinusi prieigą prie elektros energijos. Energetikos prieinamumas tampa vienu kritinių veiksnių DI duomenų centrų plėtrai, nes dideli GPU klasteriai reikalauja stabilaus, didelės galios tiekimo ir aušinimo sprendimų.

    „DI yra naujoji pramonės bazė, o skaičiavimo galia yra gamyklos grindys“, – sakė „HIVE“ vykdomasis pirmininkas Frankas Holmesas.

    Šis planas tęsia „HIVE“ posūkį nuo tradicinės bitkoinų kasimo veiklos prie didelės spartos skaičiavimų ir duomenų centrų. Pastaraisiais mėnesiais bendrovė pranešė apie papildomą finansavimą GPU įsigijimams ir plėtrai, taip pat apie dalies kasimo pajėgumų pertvarkymą į DI reikmėms pritaikytą infrastruktūrą.

    Rinkoje panašios krypties laikosi ir kiti sektoriaus dalyviai, ieškantys stabilesnių, nuo kriptovaliutų ciklų mažiau priklausomų pajamų. DI bumas didina paklausą duomenų centrams, tačiau kartu kelia konkurenciją dėl elektros, tinklų pajėgumų, žemės sklypų ir specializuotos įrangos tiekimo grandinių.

    „HIVE“ teigimu, bendra jos valdoma ir planuojama pasaulinė elektros galios bazė įvairiuose objektuose ir projektuose viršija 850 megavatų. Jei Toronto projektas bus įgyvendintas pagal planą, jis galėtų tapti vienu pagrindinių bendrovės augimo variklių iki 2027 metų ir vėliau.

  • Standard Chartered perima „Zodia Custody“ kriptoturto saugojimą: ką tai reiškia banko strategijai

    Standard Chartered perima „Zodia Custody“ kriptoturto saugojimą: ką tai reiškia banko strategijai

    Bankas Standard Chartered planuoja perimti savo kontroliuojamos bendrovės „Zodia Custody“ kriptoturto saugojimo veiklą ir ją integruoti į banko vidinę skaitmeninio turto infrastruktūrą. Apie tai pranešta, remiantis „Bloomberg“ cituojamu banko pareiškimu.

    Teigiama, kad banko pateiktas neįpareigojantis pasiūlymas buvo priimtas ir kitų „Zodia Custody“ akcininkų bei obligacijų turėtojų. Sandorio vertė neatskleidžiama, tačiau pats žingsnis rodo siekį sumažinti dubliuojamas funkcijas ir sutelkti kriptoturto paslaugas viename valdymo centre.

    „Zodia Custody“ po sandorio užbaigimo turėtų ir toliau veikti kaip atskira programinės įrangos paslauga, orientuota į institucinius klientus. Praktikoje tai gali reikšti, kad bankas tiesiogiai valdys saugojimo operacijas, o „Zodia Custody“ išlaikys technologinę platformą bei komercinį produktą.

    Šis sprendimas siejamas su platesne Standard Chartered kryptimi plėsti reguliuojamas kriptoturto paslaugas, ypač Europoje. Bankas anksčiau buvo užsitikrinęs licenciją Liuksemburge, leidžiančią teikti kriptoturto saugojimo paslaugas pagal MiCA taisykles, o vėliau pristatė ir savo prekės ženklo saugojimo padalinį.

    Tokia raida dažnai reiškia konsolidaciją: kai didelis bankas sukuria vidinę, licencijuotą infrastruktūrą, jam tampa paprasčiau suvienodinti rizikos kontrolę, atitikties procesus ir klientų aptarnavimą, nei palaikyti dvi paralelines sistemas. Instituciniams investuotojams svarbiausia paprastai būna aiškus atsakomybės modelis, reguliavimo laikymasis ir veiklos tęstinumas.

    Kriptoturto saugojimo rinka pastaraisiais metais juda link didesnio reguliuojamų žaidėjų svorio, nes bankai ir licencijuotos finansų institucijos gali pasiūlyti griežtesnius atitikties standartus. Dėl to sandoris gali būti vertinamas kaip bandymas sustiprinti banko pozicijas tarp institucinių klientų, kuriems svarbus patikimas ir reguliuojamas kriptoturto saugojimas.

  • „Tether“ investuoja į „LemFi“: USDT pervedimai Afrikoje ir Azijoje turėtų tapti greitesni ir pigesni

    „Tether“ investuoja į „LemFi“: USDT pervedimai Afrikoje ir Azijoje turėtų tapti greitesni ir pigesni

    Stabiliosios kriptovaliutos USDT leidėja „Tether“ paskelbė investavusi į perlaidų technologijų bendrovę „LemFi“, kuri veikia Afrikos ir Azijos rinkose. Sandorio suma neatskleidžiama, tačiau tikslas aiškus: plėsti atsiskaitymų infrastruktūrą, kurioje USDT naudojamas kaip atsiskaitymo sluoksnis tarptautiniams pervedimams.

    „Tether“ teigimu, investicija siejama su bendru požiūriu į tai, kaip turi veikti tarpvalstybiniai pinigų srautai: greitai, skaidriai ir su mažesniais kaštais. Bendrovė pabrėžia, kad stablecoin sprendimai gali sumažinti priklausomybę nuo tradicinių mokėjimų tinklų, įskaitant SWIFT, ypač regionuose, kur pervedimai brangūs arba užtrunka.

    „Mūsų investicija į „LemFi“ atspindi bendrą viziją, kaip juda pinigai per sienas, pirmenybę teikiant greičiui, kaštams ir skaidrumui“, – sakė „Tether“ vadovas Paolo Ardoino.

    „LemFi“ yra Y Combinator palaikyta finansinių technologijų bendrovė, įkurta 2021 metais. Įmonė yra nurodžiusi pritraukusi 85 mln. JAV dolerių, o tai sudaro apie 79 mln. eurų, ir teigia turinti daugiau nei 1 mln. klientų, besinaudojančių tarptautinių perlaidų paslauga.

    Pagal skelbiamą informaciją, dalis „Tether“ investicijos numato „LemFi“ integruoti „Tether“ atsiskaitymų infrastruktūrą. Praktikoje tai reiškia, kad USDT turėtų būti naudojamas kaip tarpinė atsiskaitymo priemonė pagrindiniuose perlaidų koridoriuose, kuriuose „LemFi“ jau vykdo veiklą Afrikoje ir Azijoje.

    Toks modelis atitinka platesnę rinkos kryptį, kai stabiliosios kriptovaliutos vis dažniau naudojamos ne spekuliacijai, o kaip techninis įrankis atsiskaitymams. Besivystančiose rinkose tai ypač aktualu, nes perlaidų gavėjams svarbiausia yra ne technologija, o galutinis rezultatas: kad pinigai pasiektų šeimą greičiau ir su mažesniais mokesčiais.

    „LemFi“ akcentuoja, kad integracija turėtų priartinti bendrovę prie tikslo užtikrinti patikimesnes paslaugas dideliam klientų ratui. Įmonės vadovai pabrėžia, kad tarptautinės perlaidos daugeliui migrantų ir jų šeimų yra kasdienė būtinybė, todėl net nedidelis kaštų sumažėjimas ar laiko sutrumpėjimas gali turėti apčiuopiamą poveikį.

    „USDT integravimas į mūsų infrastruktūrą priartina mus prie realybės, kurioje paslaugos tampa greitesnės, pigesnės ir patikimesnės milijonams žmonių“, – sakė „LemFi“ bendraįkūrėjas ir vadovas Ridwan Olalere.

    Vis dėlto rinkos dalyviai atkreipia dėmesį, kad stablecoin sprendimų plėtra priklauso ne tik nuo technologijos, bet ir nuo reguliavimo bei atitikties reikalavimų skirtingose jurisdikcijose. Dėl to tokios partnerystės paprastai reiškia ne vien integraciją, bet ir papildomas investicijas į rizikų valdymą, pinigų plovimo prevenciją bei vietinių taisyklių laikymąsi.

    „Tether“ ir „LemFi“ sandoris rodo, kad stablecoin leidėjai vis aktyviau ieško platinimo kanalų ir realaus panaudojimo scenarijų. Afrikos ir Azijos perlaidų rinkos dėl didelių srautų ir dažnai riboto tradicinių paslaugų efektyvumo tampa viena svarbiausių krypčių, kur stablecoin infrastruktūra gali pasiūlyti apčiuopiamą naudą.

  • „Kraken“ pajamos augo iki 469 mln. eurų: vadovas tikina, kad verslas atsparesnis, nors išlaidos šoko

    „Kraken“ pajamos augo iki 469 mln. eurų: vadovas tikina, kad verslas atsparesnis, nors išlaidos šoko

    Kas nutiko pirmąjį ketvirtį

    Kriptovaliutų biržos „Kraken“ patronuojanti bendrovė „Payward“ pranešė, kad 2026 metų pirmąjį ketvirtį pakoreguotos pajamos pasiekė apie 469 mln. eurų ir per metus padidėjo 3 proc. Bendrovės bendrai vadovaujantis Arjunas Sethi šį rezultatą įvardijo kaip pasiektą vienu sudėtingiausių laikotarpių kriptoturto sektoriui nuo 2022 metų.

    Lyginant su 2025 metų ketvirtuoju ketvirčiu, kai pakoreguotos pajamos siekė apie 581 mln. eurų, matomas sezoniškumą ir rinkos atvėsimą atspindintis kritimas. Tuo pat metu pakoreguotas EBITDA rodiklis smuko iki maždaug 17 mln. eurų, kai prieš metus buvo apie 155 mln. eurų.

    Kodėl pelningumas krito

    Pasak A. Sethi, EBITDA smukimą lėmė sąmoningas sprendimas toliau investuoti per visą ciklą, kad būtų spartinama produktų plėtra, plečiama platforma ir stiprinamas reguliacinis pagrindas. Tokia kryptis reikšminga biržoms, kurios siekia veikti ne tik kriptovaliutų prekybos nišoje, bet ir platesnėje kelių turto klasių rinkoje.

    „Pirmasis 2026 metų ketvirtis rodo mūsų platformos strategijos patvarumą ir verslo, sukurto veikti per ciklus, atsparumą“, – sakė Arjunas Sethi.

    „Kraken“ pastaruoju metu akcentuoja kelių produktų krypčių plėtrą, įskaitant tokenizuoto turto iniciatyvas, išvestinių finansinių priemonių segmentą ir paslaugas instituciniams klientams. Bendrovės teigimu, būtent įvairesnis pajamų šaltinių krepšelis mažina priklausomybę nuo vien tik kriptovaliutų prekybos aktyvumo.

    Rinkos dalis, klientai ir IPO klausimas

    Bendrovė nurodo, kad jos spot prekybos apimčių rinkos dalis išaugo nuo maždaug 3,5 proc. 2025 metų viduryje iki 5,2 proc. 2026 metų kovo mėnesį. Taip pat skelbiama, kad platformoje laikomo turto vertė per metus padidėjo 11 proc. ir pasiekė apie 37 mlrd. eurų, o finansuotų paskyrų skaičius paaugo 47 proc. iki 6,1 mln.

    Investuotojams svarbus ir „Kraken“ planų tapti viešai kotiruojama bendrove aspektas. Rinkoje jau anksčiau skambėjo signalai apie pasirengimą IPO, tačiau vertinimo lūkesčiai, priklausantys nuo kriptoturto ciklo ir reguliacinės aplinkos, gali lemti termino pasislinkimą.

    Tuo pat metu viešojoje erdvėje pasirodė informacija apie darbuotojų mažinimą, kuris dažnai siejamas su kaštų peržiūra bei automatizavimo projektais, įskaitant DI diegimą. Tokie sprendimai fintech ir kriptoturto įmonėse pastaraisiais metais tapo įprasti, kai siekiama išlaikyti konkurencingumą mažėjančių maržų ir griežtėjančių reikalavimų aplinkoje.

  • „Bitwise“ dalį „Hyperliquid“ ETF mokesčių skirs HYPE pirkimui: ką tai reiškia investuotojams

    „Bitwise“ dalį „Hyperliquid“ ETF mokesčių skirs HYPE pirkimui: ką tai reiškia investuotojams

    Turto valdytoja „Bitwise Asset Management“ paskelbė dalį pajamų iš neseniai pradėto „Bitwise Hyperliquid ETF“ (BHYP) skirsianti „Hyperliquid“ tinklo gimtojo HYPE žetono kaupimui savo balanse. Bendrovė nurodė, kad tam planuoja skirti 10 proc. fondo valdymo mokesčio.

    Toks žingsnis išskiria BHYP iš daugelio kitų biržoje prekiaujamų fondų, kurie paprastai apsiriboja griežtai apibrėžta turto laikymo ar sekimo strategija. „Bitwise“ teigimu, sprendimas susijęs su „Hyperliquid“ ekosistemos modeliu, kuriame didelė dalis tinklo pajamų panaudojama HYPE supirkimui ir sunaikinimui.

    Kaip tai veiks praktikoje

    „Bitwise“ aiškina, kad HYPE, sukauptas bendrovės balanse, bus ne tik laikomas, bet ir naudojamas „staking“ mechanizmui, siekiant gauti papildomą grąžą. Tai reiškia, kad bendrovė prisiima papildomą riziką, susijusią su kriptoturto kainų svyravimais ir techniniais tinklo veikimo aspektais.

    Investuotojams svarbu atskirti, kad HYPE pirkimas vykdomas įmonės, o ne paties ETF vardu. Kitaip tariant, tai nėra tiesioginis fondo portfelio „praturtinimas“ papildomu turtu, tačiau tai gali turėti netiesioginį poveikį „Bitwise“ finansiniams rezultatams ir jos interesų sutapimui su ekosistemos sėkme.

    Kodėl HYPE sulaukė tiek dėmesio

    „Hyperliquid“ pastaruoju metu įsitvirtino kaip viena didžiausių grandinėje veikiančių prekybos platformų, ypač išvestinių priemonių segmente. Rinkos dalyviai stebi šio tinklo generuojamas mokesčių pajamas, nes jos dažnai laikomos vienu iš realaus naudojimo ir paklausos rodiklių.

    Viešai skelbti duomenys rodo, kad „Hyperliquid“ kai kuriais laikotarpiais buvo tarp lyderių pagal sugeneruotus blokų grandinių mokesčius, konkuruodama su tokiais tinklais kaip „Ethereum“ ar „Solana“. Tokie skaičiai paprastai sustiprina argumentą, kad projektas turi aktyvią paklausą, nors tai negarantuoja ilgalaikio kainos augimo.

    Kontekstas ETF rinkoje

    BHYP pradėjo prekybą Niujorko vertybinių popierių biržoje, o „Bitwise“ buvo viena pirmųjų turto valdytojų, pateikusių paraiškas su „Hyperliquid“ tema susijusiam ETF. Tuo pat metu rinkoje pasirodė ir konkurentų produktai, todėl investuotojai vis dažniau lygina ne tik mokesčius, bet ir strategijos niuansus.

    Praktikoje tokie sprendimai kaip valdymo mokesčio dalies nukreipimas į konkretaus žetono pirkimą labiau primena signalą rinkai apie ilgalaikį tikėjimą projektu. Vis dėlto investuotojams išlieka aktualu įvertinti nepastovumą, reguliavimo aplinkos pokyčius ir tai, kad kriptoturtas gali patirti staigius kainos svyravimus.

    „Skirsime 10 proc. „Bitwise Hyperliquid ETF“ valdymo mokesčio tam, kad HYPE laikytume „Bitwise“ balanse“, – sakė bendrovė.

  • Dar dvi „Ethereum Foundation“ tyrėjų atsistatydinimo bangos detalės: kas vyksta su organizacija?

    Dar dvi „Ethereum Foundation“ tyrėjų atsistatydinimo bangos detalės: kas vyksta su organizacija?

    Atsistatydinimų grandinė tęsiasi

    „Ethereum Foundation“ (EF) pranešta apie dar dviejų tyrėjų pasitraukimą: Carl Beek ir Julian Ma paskelbė atsistatydinantys, taip papildydami pastarųjų mėnesių išėjimų virtinę. Bendruomenėje tai vėl atgaivino klausimus, ar organizacija išgyvena vidinę pertvarką, ar susiduria su gilesnėmis valdymo problemomis.

    Pasitraukimai vyksta po kelių ryškių pokyčių EF viduje, kai anksčiau organizaciją paliko arba pareigas pakeitė ir kiti aukšto lygio darbuotojai. Nors EF nėra tradicinė įmonė, jos sprendimai ir komandos sudėtis daro apčiuopiamą įtaką vienai didžiausių blokų grandinių ekosistemų.

    Ką kūrė Beek ir Ma

    Carl Beek nurodė, kad išeina po septynerių metų darbo. Jis siejamas su indėliu į „Ethereum“ Beacon Chain kryptį, kuri buvo svarbi pereinant prie proof-of-stake konsensuso, o tai ilgainiui pakeitė visos platformos veikimo logiką ir energetinį profilį.

    „Kiekvienam tyrėjui, branduolio kūrėjui, EF komandos nariui ir bendruomenės žmogui: ačiū“, – sakė Carl Beek.

    Julian Ma teigė, kad traukiasi po maždaug ketverių metų. Jis dirbo su mechanizmų dizainu, kriptoekonomika ir protokolo mastelio didinimo kryptimis, o tarp minimų darbų įvardijo FOCIL pasiūlymą (EIP-7805), susijusį su atsparumo cenzūrai stiprinimu.

    „Didžiuojuosi darbais, kurie stiprina protokolo atsparumą ir gerina naudotojų patirtį“, – sakė Julian Ma.

    Platesnis kontekstas: pertvarkos ir įtampa

    EF pastaraisiais metais viešai ir neviešai spaudžiama aiškiau apibrėžti prioritetus: nuo bazinio sluoksnio mastelio didinimo iki ekosistemos palaikymo, kai „Ethereum“ konkuruoja su kitomis grandinėmis ir alternatyviais technologiniais sprendimais. Dalis bendruomenės reikalauja spartesnės pažangos ir aiškesnės komunikacijos.

    Tuo pat metu EF viduje aptarinėti ir kultūriniai bei valdymo klausimai, įskaitant kritiką dėl organizacijos krypties ir vidinių taisyklių. Tokie ginčai dažnai persikelia į viešą erdvę, nes „Ethereum“ ekosistema remiasi atviru kodu, o sprendimų legitimumas didele dalimi priklauso nuo pasitikėjimo.

    Vienas ryškesnių pastarojo laikotarpio pokyčių buvo aktyvesnė Vitalik Buterin komunikacija apie „Ethereum“ kelrodį, įskaitant dėmesį bazinio sluoksnio mastelio didinimui. Tačiau, net ir esant aiškesniam viešam naratyvui, personalo kaita organizacijoje kelia klausimų, kaip bus užtikrintas darbų tęstinumas.

    Ekspertai pastebi, kad tokiose organizacijose kaip EF natūrali kaita yra įprasta, tačiau kelių patyrusių žmonių išėjimas per trumpą laiką gali sulėtinti kritinius tyrimų ir įgyvendinimo darbus. Kita vertus, tai gali reikšti ir sąmoningą persigrupavimą, kai komandos ir atsakomybės perbraižomos, siekiant greitesnio progreso.

    Kol kas EF neįvardija vienos priežasties, kuri paaiškintų visą pasitraukimų bangą. Rinka ir bendruomenė stebės, ar artimiausiu metu bus pateikta daugiau aiškumo dėl naujų vadovavimo ir tyrimų struktūrų, taip pat kaip tai paveiks „Ethereum“ techninį planą.

  • „Revolut“ pristatė pirmą fizinę kriptovaliutų kortelę: kodėl kripto atsiskaitymai vėl auga

    „Revolut“ pristatė pirmą fizinę kriptovaliutų kortelę: kodėl kripto atsiskaitymai vėl auga

    „Revolut“ pranešė pristatanti pirmąją fizinę kriptovaliutų kortelę. Tai debeto kortelė su „Dogecoin“ tematika ir LED ekranu, kuris įsižiebia atsiskaitant bekontakčiu būdu.

    Bendrovė šį žingsnį sieja su atsinaujinusiu kripto kortelių populiarumu rinkoje. Pastaruoju metu kriptovaliutų paslaugas siūlančios platformos vis aktyviau plečia mokėjimo kortelių pasiūlą ir jų prieinamumą skirtingose šalyse.

    Rinkos duomenys rodo, kad kripto kortelėmis atliekamų mokėjimų apimtys didėja mažiausiai nuo praėjusių metų. Kai kuriomis pastarųjų savaičių dienomis fiksuota daugiau nei 100 000 kasdienių kripto kortelių operacijų, o tai signalizuoja augantį vartotojų įprotį kriptovaliutas naudoti kasdieniams atsiskaitymams.

    Naujoji „Revolut“ kortelė turėtų veikti visur, kur priimamos „Visa“ ir „Mastercard“ kortelės. Pirmasis platinimo etapas numatytas Jungtinėje Karalystėje ir Europos ekonominėje erdvėje, tačiau ne visose šalyse.

    „Revolut“ taip pat pažymėjo, kad papildomi valiutos keitimo mokesčiai netaikomi, tačiau kriptovaliutų atsiskaitymui galioja operacijos metu taikomas kursas. Bendrovė atkreipia dėmesį, kad tokie mokėjimai kai kuriais atvejais gali sukelti mokestinę prievolę, priklausomai nuo šalies taisyklių ir vartotojo situacijos.

    Kriptovaliutų kryptį „Revolut“ stiprina jau ne pirmą kartą: anksčiau į programėlę buvo integruota „Polygon“ infrastruktūra, siekiant išplėsti perlaidų funkcijas, suteikti galimybę vykdyti POL statymą ir palengvinti atsiskaitymus programėlėje.

    Lygiagrečiai bendrovė plečia ir bankinę veiklą. „Revolut“ pastaruoju metu siekia didesnio reguliacinio aiškumo ir licencijų, kurios leistų plačiau teikti banko paslaugas, o tai gali turėti įtakos ir kripto produktų pasiūlai skirtingose rinkose.

  • „Galaxy Digital“ gavo Niujorko BitLicense: ką leis daryti „GalaxyOne Prime NY“ ir kodėl tai svarbu

    „Galaxy Digital“ gavo Niujorko BitLicense: ką leis daryti „GalaxyOne Prime NY“ ir kodėl tai svarbu

    Kriptoturto ir finansinių paslaugų bendrovė „Galaxy Digital“ pranešė gavusi Niujorko valstijos Finansinių paslaugų departamento išduotas BitLicense ir pinigų perlaidų licencijas. Tai atveria kelią įmonei teisėtai teikti su skaitmeniniu turtu susijusias paslaugas vienoje griežčiausiai reguliuojamų JAV rinkų.

    Leidimai taikomi „Galaxy“ dukterinei įmonei „GalaxyOne Prime NY“, kuri Niujorko gyventojams, institucijoms ir verslui siūlys prekybos bei turto saugojimo paslaugas. Tokia struktūra įprasta rinkoje, nes licencijuota įmonė paprastai veikia atskirai nuo kitų grupės veiklų ir rizikų.

    „Niujorke sutelktas didžiausias institucinio kapitalo telkinys šalyje, o skaitmeninis turtas nebėra investicinių portfelių pakraštyje“, – sakė „Galaxy“ įkūrėjas ir vadovas Mike’as Novogratzas.

    Niujorko BitLicense sistema galioja nuo 2015 metų ir dažnai laikoma vienu griežčiausių valstijų lygmens kriptoturto reguliavimo režimų JAV. Iš licencijos siekiančių įmonių reikalaujama atitikti aukštus pinigų plovimo prevencijos, kibernetinio saugumo, rizikos valdymo bei kapitalo pakankamumo standartus.

    Rinkos dalyviams Niujorko licencija svarbi ne tik dėl galimybės aptarnauti vietos klientus, bet ir dėl reputacinio efekto. Instituciniai investuotojai dažnai vertina licencijas kaip papildomą patikimumo filtrą, o tai gali palengvinti partnerystes su bankais, saugotojais ir kitais reguliuojamais finansų tarpininkais.

    „Galaxy“ teigimu, šis sprendimas papildo jos pasaulinį reguliacinį pėdsaką, apimantį daugiau nei 50 licencijų. Bendrovė taip pat nurodė, kad skaitmeninio turto versle šiuo metu administruoja apie 9 mlrd. eurų klientų turto.

    BitLicense suteikiama palyginti nedaug bendrovių, todėl kiekvienas naujas leidimas tampa reikšmingu signalu visam sektoriui. Pastaraisiais metais Niujorko reguliuotojas akcentuoja rizikų kontrolę ir vartotojų apsaugą, todėl licencijų gavimo procesas išlieka ilgas ir reikalaujantis didelių atitikties išteklių.

    Praktiniu požiūriu tokie leidimai klientams dažniausiai reiškia platesnį paslaugų prieinamumą reguliuojamoje aplinkoje, aiškesnes taisykles dėl turto saugojimo ir vidaus kontrolės. Tuo pačiu tai nereiškia, kad kriptoturto rinkos rizikos išnyksta, nes kainų svyravimai ir veiklos rizikos išlieka esminiai.