CP v2

Blog

  • „Google“ „Gemini“ atnaujinimas: nuotraukos iš „Google Photos“ pavers AI vaizdus asmeniniais

    Anksčiau šiais metais „Google“ dirbtinį intelektą „Gemini“ pavertė tikru asistentu, suteikdama jam asmeninių žinių. Tai daroma per funkciją „Personal Intelligence“, kuri leidžia „Gemini“ pritaikyti atsakymus prie vartotojo, prisijungus prie „Google“ ekosistemos.

    Ši funkcija apima integraciją su tokiomis programomis kaip „Gmail“, „Google Photos“, paieška ir net „YouTube“ peržiūrų istorija.

    Dabar „Google“ žengia dar vieną žingsnį ir į „Personal Intelligence“ integruoja „Nano Banana 2“. Tai reiškia, kad generuojant vaizdus bus galima pasitelkti vartotojo pomėgius ir preferencijas, kad rezultatai būtų kur kas asmeniškesni.

    Iki šiol norint sukurti labiau personalizuotus vaizdus dažnai tekdavo rašyti ilgas, detalias užklausas. Naujoji „Personal Intelligence“ integracija, pasak bendrovės, leis nuo to iš esmės atsitraukti, nes kontekstas bus paimamas automatiškai.

    Integracija taip pat išnaudoja „Google Photos“ biblioteką – jūsų nuotraukos ir prisiminimai tampa tarsi pagrindu, pagal kurį galima generuoti atitinkamus vaizdus.

    „Daugybė reikšmingiausių jūsų akimirkų saugomos „Google Photos“ bibliotekoje. Prijungus ją prie „Personal Intelligence“, „Gemini“ žengia toliau nei vien pomėgių supratimas. Ji gali naudoti tikras jūsų ir artimųjų nuotraukas, kad nukreiptų vaizdų generavimo procesą“, – aiškinama pristatyme.

    „Gemini“ naudoja „Google Photos“ galerijoje esančias žymas, todėl, pavyzdžiui, paprašius sugeneruoti vaizdą „tėtis ir aš“, sistema gali parinkti tinkamą kontekstą iš jūsų nuotraukų.

    „Google“ pabrėžia, kad tai nėra priverstinė funkcija. „Gemini“ programoje „Google“ programėlių, įskaitant „Google Photos“, prijungimas yra savanoriškas, o integraciją bet kada galima atjungti nustatymuose.

    Taip pat pažymima, kad dėl naujumo „Gemini“ ne visada viską atliks visiškai tiksliai. Tokiais atvejais vartotojai galės paspausti „+“ piktogramą ir pasirinkti kitą referencinę nuotrauką iš „Google Photos“ bibliotekos, kad gautų kitokią perspektyvą.

    Naujoji patirtis jau pradedama diegti „Google AI Plus“, „Pro“ ir „Ultra“ prenumeratoriams JAV. Teigiama, kad per artimiausias kelias dienas ji turėtų tapti plačiai matoma.

  • „Google“ įjungė naują „Chrome“ AI režimą: žada mažiau chaoso tarp kortelių ir greitesnes paieškas

    Daugelis, pradėję atlikti kelias užduotis vienu metu, greitai pastebi, kad naršyklė prisipildo gausybe atvertų kortelių. Tada tampa vis sunkiau akimirksniu rasti tai, ko ieškoma. Nors sprendimų yra įvairių, nemažai žmonių prie tokio darbo būdo pripranta ir naudoja jį kasdien.

    Per pastaruosius metus „Chrome“ pamažu gavo daugiau įrankių, įskaitant atskirą „Gemini“ mygtuką, leidžiantį matyti, ką veikiate, ir pateikti pasiūlymus realiu laiku. Kai kuriais atvejais naršyklė gali perimti dalį užduočių ir atlikti daugiau darbo už vartotoją. Visgi „Google“ pristato dar vieną reikšmingą atnaujinimą – naują „Chrome“ AI režimo patirtį.

    Tai kai kam gali tapti tikru lūžiu

    „Google“ teigia, kad šis režimas „keičia tai, kaip bendraujate su internetu“. Atsižvelgiant į tai, kaip greitai per pastaruosius metus keitėsi naršymo įpročiai ir įrankiai, toks pažadas skamba ambicingai. Vis dėlto, pasak bendrovės, atnaujinimas gali būti itin reikšmingas tiems, kurie nuolat dirba su dideliu informacijos kiekiu.

    Vartotojams bus pasiūlyta nauja greta esanti paieškos funkcija: galima turėti atvertą konkretų puslapį ir tuo pačiu metu naudotis svarbiais AI režimo įrankiais. „Google“ aiškina, kad tai padės lengviau aplankyti aktualius tinklalapius, palyginti detales ir užduoti papildomus klausimus neprarandant paieškos konteksto.

    Kitas šiandien įsigaliosianti naujovė – galimybė ieškoti per visas „Chrome“ atvertas korteles. Tai reikštų, kad AI režimas galės peržvelgti atidarytus puslapius, apibendrinti informaciją ir pateikti tikslesnius atsakymus remiantis tuo, kas jau atverta naršyklėje.

    Situacija, kai ieškant informacijos atveriama daugybė kortelių ir tenka po vieną tikrinti kiekvieną šaltinį, turėtų tapti retesnė. Idėja paprasta: atverkite reikalingus puslapius, tuomet užduokite klausimus apie visą turinį iš karto ir gaukite apibendrintus atsakymus.

    Be to, „Chrome“ su AI režimu galės apdoroti ne tik tinklalapius. Atnaujinimas, kaip teigiama, leis įtraukti ir kitų tipų duomenis: vaizdus, PDF failus bei kitus palaikomus dokumentus. Tai turėtų palengvinti tyrimus ir informacijos analizę, ypač kai reikia greitai peržvelgti skirtingus šaltinius.

    Nors pokyčiai gali pasirodyti nedideli, jie, „Google“ vertinimu, didina tai, ką galima efektyviai atlikti internete, ir padeda greičiau atlikti gilesnę analizę. Toks režimas gali būti naudingas peržiūrint dokumentus, aiškinantis kelionių taisykles, lyginant produktus ar atliekant asmeninį tyrimą.

    Atnaujinimai kol kas pradedami diegti JAV, o vėliau planuojama plėtra ir į kitas pasaulio šalis.

  • „Android 17“ Beta 4 jau pasiekiama „Pixel“: tai paskutinis bandymas prieš didįjį startą

    Viešas „Android 17“ leidimas turėtų pasirodyti per artimiausius kelis mėnesius, o beta programos dalyviai jau gauna naują versiją – Beta 4. Šis atnaujinimas prieinamas visuose suderinamuose „Pixel“ įrenginiuose, o seniausias palaikomas modelis – „Pixel 6“.

    Beta 4 galima įsidiegti ir „Pixel Tablet“. Kadangi tai paskutinis beta leidimas prieš viešą sistemos išleidimą, naudotojų patirtis šiuo metu jau turėtų būti beveik galutinė. Norint išbandyti naujieną, reikia prisijungti prie beta programos, o atsisiuntimas yra nemokamas.

    Daug pataisymų

    Nuo Beta 2 „Android 17“ laikoma gana stabilia, todėl nenuostabu, kad Beta 4 daugiausia skirta klaidoms taisyti. Šis leidimas visiems įrenginiams pateikiamas kaip versija CP21.260330.008.

    Tarp svarbiausių pataisymų – įvairios sistemos stabilumo ir naudojimo problemos: ištaisyta situacija, kai dalijantis ekrano nuotraukomis automatiškai būdavo pridedamos tinklalapių nuorodos, taip pat pašalintos klaidos, galėjusios sukelti įrenginio strigimą ar netikėtą persikrovimą, pavyzdžiui, rašant žinutėmis besikeičiančiose programėlėse.

    Be to, spręstos prieinamumo (angl. accessibility) problemos, dėl kurių kai kuriais atvejais įrenginys galėdavo tapti visiškai nereaguojantis, taip pat pataisyta klaida, trukdžiusi tinkamai naudotis programėlėmis po padalinto ekrano režimo sumažinimo ir sugrįžimo.

    Atnaujinime taip pat tvarkytos medijos valdiklio bėdos, kai šis galėdavo dingti arba neperjungti kelių aktyvių medijos sesijų, bei ištaisyta problema, dėl kurios po perkrovimo kelioms minutėms galėjo strigti ar nereaguoti svarbūs sistemos komponentai, įskaitant „Pixel Launcher“ ir navigaciją.

    Skelbiama, kad sprendžiami ir techniniai nesklandumai, susiję su „Bluetooth“ (kai jo nepavykdavo vėl įjungti po išjungimo nustatymuose), „Wi‑Fi“ analizės programėlių veikimu, ekrano atvaizdavimo klaidomis (kai atsitiktinai pasirodydavo spalvotos horizontalios linijos), taip pat įkrovimo spartos kritimu artėjant prie 80 proc. baterijos limito, dėl ko įkrovimas galėdavo smarkiai užsitęsti.

    Nors dalis problemų dar gali likti neišspręstos, Beta 4, vertinant dabartinę būklę, jau turėtų tikti ir kasdieniam naudojimui. Prisijungus prie beta programos, atnaujinimas į telefoną paprastai atkeliauja per OTA (belaidžiu būdu).

    Vis dėlto svarbu nepamiršti, kad tai – beta versija, todėl kasdien naudojant gali pasitaikyti netikėtų trikdžių. Jei įrenginys jums būtinas darbui ar kitoms svarbioms užduotims, gali būti saugiau palaukti galutinio, viešai išleisto „Android 17“ atnaujinimo. Beta 4 skirta „Pixel 6“ ir naujesniems modeliams, įskaitant ir „Pixel 10a“.

  • „Google“ įjungė „Gemini“ „Maps“: taip bus stabdomi netikri atsiliepimai ir šantažas

    Žmonės „Google“ žemėlapius dažniausiai naudoja tam, kad nuvyktų iš taško A į tašką B, tačiau programėlės paskirtis kur kas platesnė. Joje patogu skaityti ir dalintis įstaigų atsiliepimais, o naudotojai prisideda ir prie informacijos tikslinimo: vien 2025 m. jie paskelbė daugiau kaip 1 mlrd. atsiliepimų ir pateikė apie 80 mln. pasiūlymų atnaujinti darbo laiką, kontaktus bei kitą informaciją.

    Dabar „Google“ pradeda naudoti „Gemini“ kaip savotišką „Google Maps“ skaitmeninį apsauginį. Šis dirbtinio intelekto įrankis jau anksčiau buvo ryškiai integruotas į maršrutų paiešką, o nuo šiol padės ir kovoti su apžvalgų (atsiliepimų) sukčiavimo schemomis.

    Pasak „Google“, piktavaliai vis dažniau išnaudoja atsiliepimų sistemą pinigų prievartavimui: įmonėms masiškai paliekami netikri vienos žvaigždutės įvertinimai, o vėliau reikalaujama sumokėti už jų pašalinimą.

    Įdiegus „Gemini“, bendrovė teigia, kad jos sistemos geriau atpažįsta konkrečius sukčiavimo modelius ir gali sustabdyti įtartinus įrašus dar prieš jiems pasirodant viešai. Jei dirbtinis intelektas fiksuoja staigų šlamšto tipo atsiliepimų šuolį, sistema automatiškai pašalina netikrą turinį, laikinai pristabdo naujų atsiliepimų skelbimą konkrečiame profilyje ir apie situaciją informuoja verslo savininką.

    Jeigu tuo metu kiti naudotojai bandys peržiūrėti atsiliepimus apie įmonę, kurios profilyje atsiliepimai laikinai sustabdyti, jie matys specialų pranešimą, kad apžvalgos šiuo metu nepriimamos.

    Nauji išankstiniai įspėjimai verslo profiliams

    „Google“ taip pat praneša, kad „Gemini“ padės dar greičiau aptikti ir sustabdyti netikrus profilių redagavimo pasiūlymus. Bendrovės teigimu, pažangesnės „Gemini“ samprotavimo galimybės leidžia sistemoms operatyviai atpažinti ir blokuoti pasiūlymus, kurie pažeidžia taisykles, pavyzdžiui, bandymus įterpti socialinio ar politinio pobūdžio komentarus, pasitelkiant vietinį kontekstą.

    Be to, „Google“ siekia supaprastinti verslo profilių administravimą. Naudotojai gali siūlyti atnaujinimus apie vietinius verslus, pavyzdžiui, pakeistą darbo laiką ar laikiną uždarymą, o įmonių savininkai gali šiuos pasiūlymus patvirtinti arba atmesti.

    Pagal naujausią atnaujinimą, verslo savininkams bus lengviau laiku pastebėti netikslius pasiūlymus, galinčius trikdyti veiklą. „Google“ nurodo, kad nuo šio mėnesio pradeda diegti išankstinius el. pašto pranešimus, kad patvirtinti ir aktyvūs savininkai galėtų patogiai peržiūrėti svarbius „Business Profile“ pakeitimus dar prieš jiems įsigaliojant.

  • Tauragėje startavo nauja sistema: ekstremalios situacijos metu pagalba pasieks greičiau

    Tauragėje startavo nauja sistema: ekstremalios situacijos metu pagalba pasieks greičiau

    Tauragės rajono savivaldybės gyventojai kviečiami pasirūpinti savo ir artimųjų saugumu – pradėjo veikti žmonių su negalia poreikių registracijos platforma, skirta pasirengti ekstremalioms situacijoms.

    Platformą sukūrė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, bendradarbiaudamas su Lietuvos negalios organizacijų forumu. Sistema įgyvendinta vykdant projektą „Asmenų su negalia poreikių įvertinimas visame nelaimių valdymo cikle (prevencija, pasirengimas, reagavimas ir atkūrimas)“ (ENABLE-DMC).

    Registracijos platforma leidžia iš anksto pateikti informaciją apie konkrečius asmens poreikius. Tai padeda institucijoms ekstremalių situacijų metu greičiau suplanuoti veiksmus, užtikrinti sklandesnę ir saugesnę evakuaciją bei laiku suteikti reikiamą pagalbą.

    Gyventojai raginami neatidėlioti ir užpildyti informaciją iš anksto – tai gali būti svarbu ne tik pačiam žmogui, bet ir jo artimiesiems.

  • BALCA susitikime Tauragėje išryškėjo 4 bėdos: atliekos, oras, žaluma ir judumas

    BALCA susitikime Tauragėje išryškėjo 4 bėdos: atliekos, oras, žaluma ir judumas

    Kovo 31 d. Tauragės rajono savivaldybėje surengtas pirmasis tarptautinio projekto BALCA (Building Capacity for Baltic Climate Action) dalyvių susitikimas. Jis subūrė aktyvius, iniciatyvius ir savo miestui neabejingus tauragiškius, pasirengusius ne tik diskutuoti, bet ir prisidėti prie realių sprendimų.

    Susitikimas tapo pirmu žingsniu buriant veiklių gyventojų grupę, kuri kartu ieškos būdų, kaip kurti patogesnę, švaresnę ir tvaresnę Tauragę.

    Nuo pokalbių pereita prie konkrečių krypčių: dalyviai dalijosi įžvalgomis apie kasdienius iššūkius mieste ir išskyrė sritis, kuriose mato didžiausią pokyčio potencialą. Aptartos keturios pagrindinės temos.

    Atliekos ir rūšiavimas

    Daug dėmesio skirta atliekų tvarkymui ir gyventojų įpročiams. Tarp siūlomų sprendimų įvardyta:

    • glaudesnis bendradarbiavimas su „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centru“ (TRATC);
    • edukacijos ir paskaitos apie gerąją praktiką kartu su „Vilnius Tech“ ir Linėjaus universitetu Švedijoje;
    • stambiagabaričių atliekų surinkimo aikštelių bei išvežimo paslaugų aktyvesnis viešinimas;
    • sprendimai lankomiausiose vietose: didesnės, uždengiamos šiukšliadėžės;
    • informaciniai stendai, skatinantys atsakingą elgesį (principas „ką atsivežei – tą ir išsivežk“).

    Taip pat planuojama ieškoti būdų, kaip įvertinti gyventojų įsitraukimą ir fiksuoti pokyčius.

    Oro kokybė ir informuotumas

    Kita svarbi diskusijų kryptis – oro tarša ir aiškesnis gyventojų informavimas apie jos poveikį. Numatytos idėjos:

    • skatinti senų kieto kuro katilų keitimą;
    • parengti aiškią ir patrauklią informaciją apie galimas paramas bei jų naudą;
    • ieškoti bendradarbiavimo su vietos verslu dėl paskatinimo priemonių;
    • aktyviau viešinti oro kokybės duomenis ir jų poveikį sveikatai;
    • šviesti gyventojus, kaip kiekvienas gali prisidėti prie taršos mažinimo.

    Žalinimas ir miesto aplinka

    Susitikime akcentuota ir miesto želdynų svarba. Tarp aptartų siūlymų:

    • esamos žalumos ir brandžių medžių apsauga;
    • stipresnė priežiūra ir atsakingesnis požiūris į aplinką;
    • želdinių inventorizavimas ir ilgalaikiai išsaugojimo sprendimai;
    • siekis kiek įmanoma mažinti perteklinį medžių kirtimą.

    Judumas ir alternatyvos

    Kalbėta ir apie judėjimą mieste, ypač dviračių infrastruktūros plėtrą. Pažymėta, kad ši sritis jau juda į priekį: iki 2029 m. Tauragėje planuojama įrengti 16,9 km dviračių takų tinklą, kuris sudarys sąlygas patogesniam ir tvaresniam susisiekimui.

    Tarptautinis bendradarbiavimas – svarbi projekto dalis

    BALCA projektas Tauragei suteikia galimybę mokytis ir bendradarbiauti su partneriais iš Švedijos ir Lenkijos. Tokia partnerystė leidžia dalintis gerąja praktika, išbandyti naujus sprendimus ir juos pritaikyti vietos poreikiams.

    Kviečia įsitraukti į tolimesnes veiklas

    Pirmasis susitikimas – tik pradžia. Toliau planuojamos įvairios veiklos, į kurias kviečiami įsitraukti visi norintys. Artimiausia numatyta iniciatyva – Klimato žygis, vyksiantis 2026 m. gegužės 9 d.

    Organizatoriai pabrėžia, kad tokie susitikimai padeda ne tik įvardyti problemas, bet ir pradėti realius pokyčius, kai bendruomenė įsitraukia, siūlo ir kartu kuria sprendimus.

  • 5 ženklai, kad jūsų katė jus myli: pirmasis privers nusišypsoti net skeptiką

    5 ženklai, kad jūsų katė jus myli: pirmasis privers nusišypsoti net skeptiką

    Katės ne visada meilę parodo akivaizdžiai, tačiau jos siunčia daugybę subtilių signalų, kad esate joms ypatingas žmogus. Tai gali būti ir maži gestai, ir kasdieniai ritualai, kuriuos lengva pražiūrėti. Štai penki ženklai, rodantys, kad katė jus iš tiesų myli – o pirmasis neretai sugraudina iki ašarų.

    Katės yra ryškūs individualistai: skiriasi jų įpročiai, poreikiai, taip pat ir tai, kaip jos sprendžia konfliktus bei reiškia prisirišimą. Todėl verta neprimesti joms žmogiško meilės supratimo, o pabandyti pažvelgti į santykį iš katės perspektyvos.

    Katės bendrauja signalais: kvapų (teritorijos žymėjimas, trynimasis, draskymas), vizualiniais (mimika, kūno padėtis, judesiai ir pozos) bei garsiniais (vokalizacija). Tačiau bendraudamos su žmogumi jos šiuos signalus gali naudoti kitaip – su skirtingu dažnumu ir intensyvumu, taip parodydamos švelnumą ar pasitikėjimą.

    Bendravimo taisyklių katės mokosi dar pirmosiomis gyvenimo savaitėmis – tiek tarpusavyje, tiek su žmogumi. Šis etapas stipriai lemia, kaip jos siunčia minėtus signalus ir kaip komunikuoja suaugusios. Gera žinia ta, kad daugelio elgesio modelių intencija yra gana universali. Žmogaus užduotis – mokėti atpažinti šiuos ženklus, prie jų prisitaikyti ir tinkamai reaguoti. Taip stiprinamas ryšys su augintiniu.

    Svarbu prisiminti, kad katė gali rodyti tik dalį įprastų prieraišumo ženklų. Jei jūsų augintinis nerodo kurio nors elgesio iš šio sąrašo, tai dar nereiškia, kad jis jūsų nemėgsta ar nesijaučia prisirišęs.

    Geriems santykiams tarp žmogaus ir katės svarbiausia yra supratingumas ir kantrybė. Tai, kas daroma per prievartą, gerų rezultatų neduoda: dauguma žmonių taip pat nejaustų simpatijos tam, kas verčia glaustytis, kelia ant rankų ar spaudžia prie savęs. Jei norite, kad katė labiau pasitikėtų ir prisirištų, suteikite jai erdvės ir neverskite daryti nieko be jos „sutikimo“.

    Jei santykiuose su kate kyla sunkumų arba dar tik pradedate vienas kitą pažinti, gali būti naudinga kreiptis į kačių elgsenos specialistą ir pasidomėti gyvūnų elgesiu patikimoje literatūroje. Tai padės geriau suprasti augintinį ir dažnai pagerina kasdienį bendravimą.

  • Tyrimas atskleidė: šunų šeimininkai dažnai nepastebi šių subtilių skausmo ženklų

    Tyrimas atskleidė: šunų šeimininkai dažnai nepastebi šių subtilių skausmo ženklų

    Gyvenant su augintiniu kartais atrodo, kad vienas kitą suprantate be žodžių. Ne vienas šeimininkas pastebi, jog gyvūnas reaguoja į žmogaus emocinę būseną, o kartais – net į sveikatos pokyčius.

    Vis dėlto naujas tyrimas rodo, kad daugelis šunų šeimininkų ne taip gerai atpažįsta augintinio skausmą, kaip patys mano. Tai gali turėti rimtų pasekmių šuns elgesiui, sveikatai ir bendrai gerovei.

    Dažnai manoma, kad skausmą jaučiantis gyvūnas būtinai cypsės, inkš ar aiškiai parodys fizinius negalavimus. Taip gali būti, kai skausmas ūmus, pavyzdžiui, po rimtos traumos. Tačiau neretai gyvūnai skausmą slepia – tai natūralus išlikimo mechanizmas. Dėl to skausmas gali pasireikšti tik labai subtiliais elgesio pokyčiais.

    Žmonės paprastai gana neblogai atpažįsta bazines gyvūnų emocijas, tokias kaip pyktis, baimė ar džiaugsmas, stebėdami kūno laikyseną ir mimiką. Tačiau sunkiau susieti tuos pačius signalus su sudėtingesnėmis būsenomis, pavyzdžiui, skausmu, nerimu ar frustracija.

    Neseniai paskelbtame tyrime buvo vertinama, kaip gerai žmonės atpažįsta šunų skausmo požymius. Internetinę anketą užpildė 530 šunų šeimininkų ir 117 žmonių, neturinčių šunų.

    Dalyviams pateiktas 17 šuns elgesio tipų sąrašas. Jų buvo prašoma įvertinti, kiek tikėtina, kad kiekvienas elgesio tipas rodo skausmą, remiantis turimomis žiniomis ir patirtimi. Tyrimo esmė ta, kad visi 17 elgesio tipų iš tiesų gali būti skausmo signalai.

    Tarp pateiktų požymių buvo ir akivaizdesni pokyčiai: atsargus letenos kėlimas, sumažėjęs noras žaisti, pasikeitusi asmenybė. Šiuos ženklus dalyviai gana sėkmingai siejo su skausmu.

    Tačiau daug prasčiau atpažinti subtilūs indikatoriai: žiovulys, lūpų ar nosies laižymas, taip pat tam tikri mimikos pokyčiai – nusukamas žvilgsnis, dažnesnis mirksėjimas. Tai gali būti įspėjimai, kad šuo kenčia.

    Įdomu tai, kad žmonės, neturintys šunų, dažniau nei šeimininkai teisingai nurodė, jog sustingimas ar galvos bei kūno nusukimas gali būti susijęs su skausmu. Tai leidžia manyti, kad dalis šeimininkų, kasdien matydami savo augintinį, gali tapti mažiau pastabūs jo elgesio niuansams.

    Tyrime dalyviams taip pat buvo pateiktos trys aprašytos šunų elgesio situacijos. Nors dalyviams tai nebuvo atskleista, dvi situacijos buvo susijusios su skausmingomis būklėmis (viena aiški, kita – subtili), o trečioji su skausmu nesusijusi.

    Šunų šeimininkai dažniau įtarė skausmą situacijoje, kur matėsi ryškūs judėjimo sunkumai – šlubavimas, šokinėjimas, kojų kilnojimas. Tuo tarpu atveju, kai požymiai buvo ne tokie aiškūs (naktinis neramumas, šeimos narių sekiojimas), šeimininkų ir neturinčių šunų žmonių rezultatai iš esmės nesiskyrė.

    Pastebėta ir tai, kad šeimininkai, kurie anksčiau buvo susidūrę su augintinio skausmingomis būklėmis, dažniau gebėjo atpažinti kančios ženklus – tiek aiškius judėjimo pokyčius, tiek kūno kalbos signalus. Tai rodo, kad patirtis gali padėti ugdyti gebėjimą laiku pastebėti problemą.

    Tyrimo išvada paprasta: vien tai, kad žmogus augina šunį, dar nereiškia, kad jis geriau atpažins subtilius skausmo požymius. Skirtingos gyvūnų rūšys skausmą gali rodyti nevienodai, o vertinant būklę vis dažniau pasitelkiami ir vadinamieji mimikos vertinimo metodai, kai stebimi itin smulkūs veido raumenų judesiai, pavyzdžiui, akių prisimerkimas.

    Laiku atpažinti augintinio skausmą yra itin svarbu, kad būtų galima greitai reaguoti. Tai taip pat gali mažinti riziką, jog šuo taps dirglesnis ar agresyvesnis – kai kuriais atvejais elgesio problemos siejamos su lėtiniu skausmu. Skausmas gali didinti ir jautrumą garsams: šuo gali krūpčioti ar loti reaguodamas į staigius, neįprastus ar garsius dirgiklius.

    Jei įtariate, kad augintinis gali jausti skausmą dėl staigaus elgesio ar judėjimo pokyčio, verta kreiptis į veterinarą. Skausmas gali pasireikšti šlubavimu, vangumu, nenoru eiti pasivaikščioti ar žaisti, tačiau ne mažiau svarbūs ir vos pastebimi ženklai: pakitęs mirksėjimas, trumpos pauzės, sustingimas.

    Tyrėjai ragina atkreipti dėmesį į pakitusį miego ritmą, neramumą, perdėtą lipnumą, neįprastą laižymą ar kūno kramtymą. Diskomfortą kartais išduoda ir ausų padėtis, kailio būklė, jo „kritimas“ ant odos. Taip pat svarbus signalas – nenoras, kad būtų liečiamos tam tikros kūno vietos.

    Jei šuns elgesys pakito ir kyla mintis apie dresūrą ar elgesio specialisto pagalbą, pirmiausia verta atmesti galimybę, kad keistas elgesys susijęs su skausmu.

  • Ar augalai naktį vagia deguonį? Tiesa nustebins: miegamajame rizika gerokai mažesnė

    Ar augalai naktį vagia deguonį? Tiesa nustebins: miegamajame rizika gerokai mažesnė

    Mokslininkai jau seniai pastebėjo, kad augalai naktį elgiasi kitaip nei dieną: jie kvėpuoja, tačiau dauguma jų nebeišskiria deguonies. Dėl to daugelį metų buvo kartojamas perspėjimas, esą miegamajame laikomi augalai gali „atimti“ deguonį ir pabloginti savijautą. Visgi ši baimė dažniausiai yra perdėta.

    Dieną, vykstant šviesiajai fotosintezės fazei, augalai gamina deguonį, tačiau tuo pat metu jie kvėpuoja ir dalį deguonies sunaudoja. Naktį fotosintezė daugeliu atvejų nevyksta, todėl augalai tik kvėpuoja: ima deguonį ir išskiria anglies dioksidą. Tačiau čia svarbiausia skaičiai – augalų per naktį sunaudojamo deguonies kiekis yra labai mažas, tad įprastomis sąlygomis tai neturi reikšmingos įtakos žmogaus kvėpavimui.

    Verta prisiminti ir tai, kad dauguma žmonių miegamajame nelaiko itin didelio kiekio augalų. „Urban jungle“ tipo žaliosios erdvės dažniau kuriamos svetainėse ar kitose patalpose, kuriose praleidžiame dieną. Miegamajame paprastai pakanka kelių vazonų, ypač jei pasirenkami augalai, kurie siejami su oro kokybės gerinimu ir teršalų mažinimu.

    Renkantis augalus miegamajam, rekomenduojama vengti itin didelių, labai vešlių lapų turinčių augalų. Dieną jie gali būti veiksmingi „filtruojant“ orą, tačiau naktį, dėl aktyvesnio kvėpavimo, išskiria daugiau anglies dioksido ir sunaudoja daugiau deguonies. Taip pat ne pats geriausias pasirinkimas – intensyviai kvepiančios ar gausiai žiedadulkes skleidžiančios gėlės: stiprus kvapas gali trukdyti užmigti, sukelti galvos skausmą, o jautresniems žmonėms ir alergiškiems asmenims kelti papildomų problemų.

    Į namus teršalai patenka ne tik iš lauko oro. Kenksmingų medžiagų gali išsiskirti ir iš dažų, grindų dangų, sienų ar net tam tikrų statybinių medžiagų bei įrenginių. Dalis augalų yra vertinami dėl gebėjimo sugerti kai kuriuos junginius ir taip prisidėti prie geresnės mikroaplinkos patalpose.

    Šia tema domėjosi ir „NASA“ (National Aeronautics and Space Administration) – agentūra buvo įvardijusi augalus, kurie, pagal tyrimus, gali prisidėti prie oro kokybės gerinimo uždarose erdvėse. Vis dėlto verta prisiminti, kad jokie kambariniai augalai nepakeis reguliaraus vėdinimo ir švarios aplinkos palaikymo.

  • Šių augalų prie tvoros nesodinkite: greitai peržengs ribą ir supykdys kaimynus

    Šių augalų prie tvoros nesodinkite: greitai peržengs ribą ir supykdys kaimynus

    Ieškote būdo greitai atsitverti nuo kaimynų žvilgsnių? Greitai augantys augalai iš pirmo žvilgsnio atrodo puikus sprendimas. Tačiau kai kurios rūšys plečiasi taip agresyviai, kad netrukus peržengia sklypo ribą ir ima „šeimininkauti“ svetimoje teritorijoje. Štai kokių augalų prie tvoros geriau vengti, kad nereikėtų nervintis ir gadinti santykių su kaimynais.

    Actinis žagrenis vilioja egzotiška išvaizda ir rudenį nusidažančiais ryškiai raudonais lapais. Dėl to neretas jį pasodina visai prie sklypo ribos, tikėdamasis gražios, natūralios užuovėjos. Problema ta, kad šis augalas suformuoja galingą, gana negilią šaknų sistemą. Iš šaknų labai greitai ima kaltis daugybė naujų atžalų. Netrukus jauni ūgliai gali pradėti lįsti ne tik jūsų vejoje ar gėlynuose, bet ir kaimyno sklype, net prasibrauti pro trinkeles.

    Bandymas nupjauti pagrindinį kamieną dažnai situaciją tik pablogina: augalas, tarsi „gindamasis“, po žeme išleidžia dar daugiau naujų ūglių.

    Paprasta tinklinė tvora retai suteikia privatumo, todėl ją dažnai norisi apželdinti vijokliais. Penkialapis vynvytis ar paprastoji gebenė per kelerius metus gali visiškai apauginti tvorą. Vis dėlto jų ūgliai „nepažįsta“ ribų: greitai persikelia į kitą tvoros pusę, lipa į svetimus medžius, o kartais net ima skverbtis po netoliese esančių pastatų stogo dangomis.

    Tankus lapų ir šakų sluoksnis yra sunkus. Pučiant stipriam vėjui ar per smarkų lietų toks žalias „kilimas“ gali išversti ar deformuoti silpnesnę tvorą, o remonto išlaidos dažniausiai tenka tam, kas augalus pasodino.

    Pastaraisiais metais, populiarėjant moderniems ir azijietiško stiliaus sodams, itin dažnai perkami bambukai. Ypač pavojingos veislės, kurios leidžia požeminius šakniastiebius. Jų kietos šaknys po žeme gali elgtis tarsi aštrios ietys: pramuša agroplėvelę, kartais pažeidžia plonesnius vamzdžius, o į paviršių išlenda net keli metrai nuo pasodinimo vietos – jau už tvoros, tvarkingai prižiūrimoje kaimyno vejoje.

    Pašalinti tokį „įsibrovėlį“ iš svetimos valdos gali būti labai sunku – neretai tenka ardyti visą velėną. Panašiai, tik mažesniu mastu, gali elgtis ir tradicinės avietės: jų dygliuoti ūgliai linkę po žeme keliauti į kaimyno lysves.

    Per daug išsikeroję augalai – viena dažniausių kaimynų konfliktų priežasčių. Teisės aktuose numatyta, kad kaimynas turi teisę nukirpti į jo pusę peraugusias šakas ir šaknis. Jei dėl augalų padaroma žala, jis taip pat gali reikalauti finansinės kompensacijos.

    Prieš įsigydami norimą augalą, pasidomėkite, kaip jis plinta ir ar linkęs leisti atžalas. Jei vis dėlto norite rūšių, kurios formuoja stiprius atžalynus, verta išilgai tvoros įkasti šaknų barjerus – storas plastikines juostas, kurios sustabdo šaknų plitimą ir leidžia džiaugtis želdiniais be konfliktų su kaimynais.