CP v2

Blog

  • Italiją supurtė 4,1 balo žemės drebėjimas Isernijoje: gyventojai naktį bėgo į gatves

    Italiją supurtė 4,1 balo žemės drebėjimas Isernijoje: gyventojai naktį bėgo į gatves

    Smūgis fiksuotas netrukus po vidurnakčio

    Italijos Molizės regione, Isernijos provincijoje, netrukus po vidurnakčio užfiksuotas 4,1 balo žemės drebėjimas. Apie tai pranešė Italijos nacionalinis geofizikos ir vulkanologijos institutas INGV.

    Epicentras buvo ties Pizzone gyvenviete, o židinys slūgsojo maždaug 10 kilometrų gylyje. Dėl naktį pasijutusio smūgio dalis gyventojų išėjo į gatves ir laukė lauke.

    Jutimas išplito į kaimyninius regionus

    Vietos pranešimais, drebėjimas buvo juntamas ne tik Isernijos provincijoje, bet ir aplinkinėse teritorijose, įskaitant Chieti, L’Aquilos ir Kazertos apylinkes. Nors stiprumas nėra laikomas ypač dideliu, naktinis laikas ir juntamas virpėjimas padidino žmonių nerimą.

    Po kelių valandų, apie 3.41 val., toje pačioje vietovėje fiksuotas ir antras, 2,2 balo, smūgis maždaug 9 kilometrų gylyje. Tokie pakartotiniai, silpnesni drebėjimai dažnai vertinami kaip seisminio aktyvumo tąsa po pagrindinio smūgio.

    Žalos ir sužeistųjų kol kas nefiksuota

    Vietos valdžia praneša, kad pirminiais duomenimis sužeistų žmonių nėra, o pastatų apgadinimų neužfiksuota. Situaciją stebėjo ir civilinės saugos tarnybos, kurios palaikė ryšį su savivaldybe.

    „Nuolat palaikau ryšį su regiono civiline sauga. Laimei, po pirminės ir svarbios apžiūros nenustatyta jokios žalos nei žmonėms, nei turtui. Žmonės gatvėse liko iki vėlumos, daugiausia dėl kilusio nerimo“, – sakė Pizzone meras Vincenzo Di Cristofano.

    INGV duomenys rodo, kad ši teritorija ir anksčiau patirdavo silpnesnius smūgius: 2026 metų sausį čia buvo fiksuoti keli apie 2,5 balo drebėjimai. Specialistai pabrėžia, kad centrinė ir pietinė Italijos dalis priklauso seismiškai aktyvioms zonoms, todėl net ir vidutinio stiprumo drebėjimai gali būti aiškiai juntami gyventojams.

  • Indijoje protestus dėl egzaminų nutekinimų užbaigė švietimo ministro atsistatydinimas: kas toliau?

    Indijoje protestus dėl egzaminų nutekinimų užbaigė švietimo ministro atsistatydinimas: kas toliau?

    Indijos švietimo ministras Dharmendra Pradhan paskelbė atsistatydinantis po kelias savaites trukusių, daugiausia jaunimo organizuotų protestų, kilusių dėl kaltinimų egzaminų užduočių nutekinimais ir kitais pažeidimais švietimo sistemoje. Politinis sprendimas tapo reikšmingiausia valdžios nuolaida šiai protestų bangai ir paskatino judėjimo lyderius nutraukti akcijas.

    Ministras apie sprendimą pranešė socialiniame tinkle X, pabrėždamas, kad pastarųjų dienų įvykiai jam yra skaudūs, o situacija esą nėra asmeninio prestižo klausimas. Jis taip pat nurodė, kad atsistatydinimo raštą išsiuntė ministrui pirmininkui Narendrai Modi.

    Protestus koordinavęs socialiniuose tinkluose iškilęs judėjimas, pasivadinęs „Cockroach Janta Party“, pareiškė, kad po derybų buvo įvykdyti jų kelti reikalavimai, todėl akcijos nutraukiamos. Judėjimo atstovai ragino žmones taikiai pasitraukti iš protesto vietų, įskaitant pagrindinę susibūrimo erdvę netoli Jantar Mantar Naujajame Delyje.

    Kas išprovokavo protestų bangą?

    Judėjimas pradėjo formuotis daugiau nei prieš mėnesį, kai viešumoje pasirodė įtarimai dėl kelių didelių stojamųjų egzaminų užduočių nutekinimų ir galimų organizavimo spragų. Iš pradžių dėmesys buvo sutelktas į švietimo reformas, tačiau netrukus protestai išsiplėtė ir apėmė platesnes temas, tokias kaip jaunimo nedarbas, valdžios atskaitomybė ir ekonominių galimybių trūkumas.

    Į demonstracijas įvairiuose Indijos miestuose jungėsi ne tik studentai, bet ir dirbantys jauni žmonės, šeimos bei pilietiniai aktyvistai. Delyje dalis protestuotojų ilgą laiką budėjo stovyklavietėje, o socialiniai tinklai tapo pagrindine mobilizacijos ir koordinavimo priemone.

    Įtampa su policija ir valdžios atsakas

    Įtampa smarkiai išaugo, kai policija bandė išsklaidyti minias, žygiuojančias Parlamento link, o per susirėmimus nukentėjo ir studentų. Šie epizodai dar labiau sustiprino protestuotojų pyktį ir padidino spaudimą vyriausybei imtis aiškių politinių sprendimų.

    Valdžia anksčiau skelbė apie greitesnius teismo procesus bylose, susijusiose su egzaminų užduočių nutekinimais, taip pat žadėjo teisėkūros pakeitimus, kuriais būtų griežtinamos priemonės prieš sukčiavimą ir korupciją egzaminų sistemoje. Vis dėlto protestuotojai teigė, kad vien procedūrinės priemonės neatsako į klausimą, kas prisiims politinę atsakomybę.

    Kodėl atsistatydinimas svarbus?

    D. Pradhano atsistatydinimas vertinamas kaip retas atvejis, kai N. Modi vyriausybė nusileidžia ilgalaikiam visuomenės spaudimui. Per daugiau nei dešimtmetį valdžioje vyriausybė paprastai stengėsi protestus gesinti administracinėmis priemonėmis, o ne keisdama politinę atsakomybę prisiimančius asmenis.

    Indijoje plačiai prisimenamas 2021 metų precedentas, kai po ilgai trukusių ūkininkų protestų valdžia galiausiai atšaukė prieštaringai vertintus žemės ūkio įstatymus. Šį kartą politinis sprendimas priimtas greičiau, o opozicija pareiškė, kad ministro pasitraukimas rodo vyriausybės pažeidžiamumą, kai visuomenės spaudimas tampa ilgalaikis ir masinis.

    Kol kas neaišku, ar protestų nutraukimas reikš ilgalaikį sistemos pokytį, ar bus apsiribota personaliniais sprendimais ir pažadais griežtinti kontrolę. Artimiausios savaitės parodys, ar bus įgyvendinti anksčiau žadėti teisės aktų pakeitimai ir ar bus atkurta pasitikėjimo egzaminų sistema dinamika.

  • Mokslininkai atskleidė netikėtą efektą: reguliarus sportas perrašo nervus, valdančius širdį

    Mokslininkai atskleidė netikėtą efektą: reguliarus sportas perrašo nervus, valdančius širdį

    Kas nustatyta tyrime?

    Širdis nėra vien tik raumuo, kuris plaka „pats savaime“ – jos ritmą nuolat koreguoja autonominė nervų sistema, galinti širdies darbą greitinti arba lėtinti. Būtent šios nervinės kontrolės pokyčius, susijusius su fiziniu aktyvumu, analizavo Bristolio universiteto mokslininkai.

    Tyrėjai siekė išsiaiškinti, ar reguliarus aerobinis krūvis veikia ne tik pačią širdį, bet ir nervines struktūras, kurios perduoda širdžiai sužadinimo signalus. Iki šiol dažniausiai buvo akcentuojama, kad sportas stiprina širdies raumenį ir gerina kraujagyslių būklę.

    Kaip sportas gali keisti širdies „valdymą“?

    Tyrimas atliktas su laboratoriniais gyvūnais, kurie dešimt savaičių buvo treniruojami aerobiniu režimu. Po to mokslininkai taikė trimačio vaizdinimo metodus ir išsamiai įvertino žvaigždinius mazgus – nedideles nervinių ląstelių sankaupas kaklo apačioje ir viršutinėje krūtinės dalyje.

    Šie mazgai yra svarbi simpatinės nervų sistemos dalis ir dalyvauja reguliuojant širdies darbą, ypač situacijose, kai organizmui reikia greitesnio atsako į stresą ar fizinį krūvį. Tyrėjai pastebėjo, kad reguliari treniruotė pakeitė šių nervinių struktūrų sandarą.

    Netikėtas atradimas – ryški asimetrija

    Rezultatai parodė aiškią kairės ir dešinės pusės skirtį. Treniruotiems gyvūnams dešinėje pusėje neuronų buvo maždaug keturis kartus daugiau nei kairėje, o netreniruotų gyvūnų grupėje tokios disproporcijos nepastebėta.

    Tuo pat metu kairėje pusėje nervinės ląstelės beveik padvigubėjo, kai dešinėje pusėje jų dydis kiek sumažėjo. Tai reiškia, kad reguliarus fizinis krūvis gali permodeliuoti nervų tinklą, valdantį širdies darbą, ir tai daro nevienodai skirtingose kūno pusėse.

    Tyrėjai šį mechanizmą lygina su reguliatoriumi, kuris ne tiesiog įjungia ar išjungia širdies „galią“, o leidžia itin tiksliai dozuoti atsaką pagal situaciją. Tokia adaptacija teoriškai gali padėti efektyviau prisitaikyti prie krūvio, poilsio ar streso.

    Ką tai gali reikšti medicinai?

    Širdies ritmo sutrikimai ar takotsubo sindromas siejami su per didele simpatinės nervų sistemos įtaka. Klinikinėje praktikoje kai kuriais atvejais jau taikomos procedūros, kuriomis siekiama sumažinti žvaigždinių mazgų perduodamą pernelyg stiprų sužadinimą.

    Nauji duomenys leidžia kelti prielaidą, kad ateityje tokios intervencijos galėtų būti dar tikslesnės, jei pasitvirtintų, kad kairė ir dešinė pusė atlieka skirtingas funkcijas širdies reguliavime. Vis dėlto patys autoriai pabrėžia, kad tai – gyvūnų modelio rezultatai, todėl tiesiogiai jų perkelti žmonėms kol kas negalima.

    Kitas žingsnis – patikrinti, kaip anatominiai pokyčiai atsispindi realioje širdies funkcijoje ramybės būsenoje ir krūvio metu, taip pat ieškoti analogiškų mechanizmų didesniems gyvūnams ir galiausiai žmonėms, naudojant neinvazinius tyrimo metodus.

    Nors šis darbas nekeičia bendrų fizinio aktyvumo rekomendacijų, jis prideda naują paaiškinimą, kodėl reguliarus judėjimas siejamas su geresne širdies ir kraujagyslių sistemos būkle. Sportas gali ne tik stiprinti „variklį“, bet ir tobulinti jo nervinį valdymą.

  • Pasaulio bankas įvertino Venesuelos drebėjimo žalą: beveik 17 mlrd. eurų ir laukia dešimtmetis

    Pasaulio bankas įvertino Venesuelos drebėjimo žalą: beveik 17 mlrd. eurų ir laukia dešimtmetis

    Pasaulio banko grupė skelbia, kad birželio 24 dieną Venesuelą sukrėtę žemės drebėjimai galėjo padaryti apie 17,2 mlrd. eurų tiesioginės fizinės žalos. Toks mastas, anot ekspertų, reiškia, kad šaliai teks spręsti ne tik griuvėsių šalinimo, bet ir ilgalaikio ekonomikos atsigavimo klausimą.

    Vertinimas pateiktas greitojoje pasaulinėje žalos įvertinimo ataskaitoje GRADE, kuri skirta anksti, dar pirmaisiais savaitėmis po stichijos, pateikti orientacinį nuostolių vaizdą. Tokie skaičiavimai padeda valdžiai ir tarptautiniams partneriams greičiau suplanuoti prioritetus: nuo būsto iki kritinės infrastruktūros atstatymo.

    Didžiausias smūgis – būstui

    Pasaulio banko skaičiavimu, 47 proc. visos žalos teko gyvenamiesiems pastatams. Dar 27 proc. sudarė infrastruktūros nuostoliai, o 26 proc. – negyvenamųjų pastatų pažeidimai, įskaitant verslo ir viešosios paskirties objektus.

    Labiausiai nukentėjo La Guaira valstija ir Distrito Capital, kuriems, kaip nurodoma, teko apie pusė viso poveikio. Dėl to didžiausia atstatymo našta koncentruojasi tankiai apgyvendintose ir ekonomiškai svarbiose teritorijose, kur sutrikimai greitai persiduoda paslaugoms ir darbo rinkai.

    „Žemės drebėjimai sutrikdė žmonių gyvenimus, apgadino kritinę infrastruktūrą ir sukūrė naujų iššūkių Venesuelos atsigavimui“, – sakė Pasaulio banko viceprezidentė Lotynų Amerikai ir Karibams Susana Cordeiro Guerra.

    „Veiksmingas atsigavimas prasideda nuo patikimų įrodymų. Šis vertinimas suteikia ankstyvą, objektyvų pagrindą planavimui, o Pasaulio banko grupė įsipareigoja remti šį procesą kiekviename žingsnyje“, – pridūrė ji.

    Greitis lems, ar atsigavimas užsitęs

    Ataskaitoje pabrėžiama, kad rekonstrukcijos tempas gali nulemti, kiek giliai žemės drebėjimų smūgis įsirėš į ekonomiką ir socialinę padėtį. Jei viešosios ir privačios investicijos išliks ribotos, daug lėšų tektų nukreipti nuo kitų projektų, o atstatymas, Pasaulio banko vertinimu, galėtų užtrukti ilgiau nei 10 metų.

    Kita alternatyva – spartesnė rekonstrukcija, kai prioritetu tampa greitas būsto ir infrastruktūros atkūrimas, didinant investicijų apimtį. Tokiu atveju neigiamos pasekmės ekonominiam aktyvumui ir gyventojų gerovei galėtų būti reikšmingai sušvelnintos, ypač jei kartu būtų diegiami atsparumo sprendimai.

    Kaip skaičiuota žala ir kas dar svarbu

    GRADE metodika remiasi palydoviniais vaizdais, nuotoliniais matavimais, ekspozicijos duomenimis ir inžineriniais modeliais, o prireikus papildoma detalesniais sektorių vertinimais. Venesuelos atveju buvo derinamas žemės drebėjimų padarinių modeliavimas, katastrofų rizikos modeliai, rezultatų patikra bei skirtingų sektorių turto vertės įvertinimas.

    Analizei taip pat pasitelkti istoriniai ir moksliniai duomenys apie grunto judesius, konstrukcijų pažeidžiamumą, užstatymo ypatumus ir gyventojų pasiskirstymą, taip pat viešai skelbti pranešimai apie žalą. Pasaulio bankas nurodo, kad šis greitas įvertinimas yra atspirties taškas, o tikslesniems sprendimams reikės nuoseklių vietinių patikrų ir sektorių auditų.

    Ataskaitoje akcentuojama ir socialinė dimensija: atstatymas turėtų atsižvelgti į pažeidžiamiausius namų ūkius, kuriems paslaugų sutrikimai sukelia neproporcingai didelį poveikį. Pabrėžiama, kad vandens ir elektros tiekimo atkūrimas bei bazinių paslaugų stabilizavimas gali tapti kritiniu veiksniu, kad nelygybė po stichijos dar labiau neišaugtų.

    Pasaulio bankas taip pat pažymi, kad atsigavimo greitį ir kokybę ribos institucinių pajėgumų klausimai ir didelės apimties koordinavimo poreikis. Todėl, be finansavimo, esminiu uždaviniu išlieka aiškus prioritetų sudėliojimas, skaidrus projektų valdymas ir atsparios statybos standartų taikymas, kad ateities rizikos būtų mažinamos, o ne kartojamos.

  • ECB sprendimas pakibo ant naftos: Lagarde paliko atviras duris palūkanų kėlimui rugsėjį

    ECB sprendimas pakibo ant naftos: Lagarde paliko atviras duris palūkanų kėlimui rugsėjį

    Naftos šokas vėl keičia ECB toną

    Europos Centrinis Bankas paliko tris pagrindines palūkanų normas nepakeistas, tačiau prezidentė Christine Lagarde aiškiai davė suprasti, kad rugsėjo posėdis gali baigtis ir nauju kėlimu. Jos teigimu, pastarųjų savaičių naftos kainų šuoliai ir geopolitinė įtampa tapo vienu svarbiausių veiksnių, galinčių pakreipti sprendimą.

    Dar prieš maždaug šešias savaites rinkoms atrodė, kad infliacija euro zonoje traukiasi greičiau, nei tikėtasi, o ekonomika laikosi tvirčiau. Tačiau situacija pasikeitė, kai atsinaujino konfliktų eskalacija ir dėl to išaugo energijos žaliavų kainų nepastovumas.

    Nuo optimizmo iki naujo neapibrėžtumo

    Lagarde pabrėžė, kad Valdančioji taryba dvi dienas vertino, kas pakito nuo birželio posėdžio, ir akcentavo energijos kainas, ypač naftą. Pasak jos, rugsėjį sprendimai ir toliau bus paremti duomenimis, tačiau energijos kainų trajektorija gali tapti lemiamu kintamuoju.

    ECB požiūris atspindi klasikines centrinių bankų dilemas: staigus energijos brangimas pirmiausia pakelia bendrąją infliaciją, bet vėliau gali persiduoti ir į platesnį kainų augimą. Didžiausias pavojus, kurį nuolat stebi monetarinės politikos formuotojai, yra vadinamieji antriniai efektai, kai brangimą pradeda kompensuoti didesni atlyginimų reikalavimai, o įmonės kainų augimą įtvirtina ilgesniam laikui.

    Rugsėjį viskas dar įmanoma

    Lagarde teigimu, ketvirtadienio sprendimas buvo vienbalsis, tačiau diskusijų netrūko. Ji pripažino, kad dalis narių kėlė klausimą, ar palūkanų nereikėjo didinti jau dabar, tačiau dauguma pasirinko laukti, kad turėtų daugiau įrodymų apie energijos šoko mastą ir trukmę.

    Iki rugsėjo ECB turės dar du infliacijos duomenų rinkinius, atnaujintus augimo vertinimus ir naujas ekspertų prognozes. Tai ypač svarbu, nes energijos kainų šuoliai gali veikti ir vartojimą, ir verslo sąnaudas, o galiausiai ir ekonomikos tempą, todėl rizikos balansavimas tarp infliacijos suvaldymo ir augimo nepasmaugimo tampa itin jautrus.

    „Vis dar esame gerai pasirengę veikti esant neapibrėžtumui“, – sakė Christine Lagarde.

    Ji taip pat pažymėjo, kad kol kas ECB nemato aiškių ženklų, jog įmonės masiškai susidurtų su spartėjančiais atlyginimų reikalavimais, kurie galėtų užtvirtinti infliaciją. Vis dėlto bankas ketina gilinti scenarijų analizę dėl skirtingų naftos ir dujų kainų raidos kelių, kad rugsėjį sprendimas būtų paremtas platesniu rizikų žemėlapiu.

    Lagarde atmetė spėliones, kad ji galėtų pasitraukti iki kadencijos pabaigos. „Nematyti manęs iš nugaros iki 2027 metų“, – sakė Christine Lagarde.

  • Uzbekistano ekonomika šovė aukštyn: augimas 8,5 proc., investicijos 24,6 mlrd. eurų

    Uzbekistano ekonomika šovė aukštyn: augimas 8,5 proc., investicijos 24,6 mlrd. eurų

    Uzbekistano ekonomika 2026 metų pirmąjį pusmetį augo 8,5 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Tokius oficialius duomenis prezidento Šavkato Mirzijojevo vadovauto pasitarimo metu pristatė šalies institucijos, pabrėždamos, kad spartėjantį tempą palaiko paslaugų sektorius ir investicijų bumas.

    Per šešis mėnesius investicijos siekė apie 24,6 mlrd. eurų, o eksportas – maždaug 12,7 mlrd. eurų. Paslaugų sektorius augo 16,9 proc., statybos – 13,8 proc., pramonė – 8 proc., o žemės ūkis – 4,7 proc., tad bendras vaizdas rodo, kad ekonomikos variklis vis labiau persikelia į miestus ir įmonių veiklą, o ne į tradicinį agrarinį sektorių.

    Prie pozityvių signalų prisidėjo ir tarptautinių reitingų agentūrų sprendimai: „Moody’s“ 2026 metų birželį pakėlė Uzbekistano suverenaus skolinimosi reitingą nuo Ba3 iki Ba2, o „Fitch“ paliko BB įvertinimą, bet perspektyvą pakeitė į teigiamą. Tokie pokyčiai paprastai reiškia mažėjančią rizikos premiją investuotojų akyse ir lengvesnį priėjimą prie finansavimo, nors galutinės sąlygos priklauso ir nuo pasaulinių palūkanų normų.

    Prezidentas ragino regionų ir sektorių vadovus iš esamų investicinių, pramonės bei eksporto projektų išgauti daugiau realios grąžos – gamybos apimčių ir pardavimų užsienyje. Pasitarime daug dėmesio skirta ir tam, ar pasirašyti susitarimai iš tiesų virsta veikianciomis gamyklomis, naujomis darbo vietomis bei didesniu eksportu.

    „Norint pagerinti mūsų 40 milijonų žmonių gyvenimo lygį, būtinas 9–10 proc. ekonomikos augimas“, – sakė Šavkatas Mirzijojevas.

    Nuo žemės ūkio prie pramonės

    Ekonomikos ir finansų ministerija augimą sieja su struktūriniu persitvarkymu, kuris spartėjo po 2017 metais pradėtų reformų. Jose akcentuota valiutos rinkos liberalizacija, prekybos atvėrimas, privatizavimo procesai ir pinigų politikos pertvarka, siekiant didesnio prognozuojamumo verslui.

    Ministerijos atstovai nurodo, kad per pastarąjį laikotarpį žemės ūkio dalis bendrojoje pridėtinėje vertėje mažėjo, o pramonės ir paslaugų – didėjo. Tai reiškia ne tik kitokį BVP „receptą“, bet ir augančius poreikius infrastruktūrai, logistikai, kvalifikacijoms bei darbo rinkos prisitaikymui.

    Iki 2025 metų pabaigos bendrosios pagrindinio kapitalo formavimo apimtys pasiekė apie 41,3 mlrd. eurų, o investicijų ir BVP santykis pakilo iki maždaug 32 proc. Eksporto apimtys per reformų laikotarpį taip pat didėjo ir 2025 metais siekė apie 29,9 mlrd. eurų, kas rodo, kad šalies tikslas – uždirbti daugiau iš perdirbimo ir didesnės pridėtinės vertės.

    Kas stabdo susitarimų įgyvendinimą

    Prezidento administracija teigė, kad įgyvendinimas nevienodas: dalis projektų stringa dėl sertifikavimo, apyvartinių lėšų trūkumo, logistikos ir įėjimo į užsienio rinkas barjerų. Šalies vadovybė pavedė atsakingoms institucijoms greitinti sprendimus, kad investicijų portfelis realiai virstų produkcija ir eksporto srautais.

    Taip pat nurodyta, kad per aukšto lygio vizitus suderintų investicinių iniciatyvų apimtis sudaro apie 1 617 projektų, kurių bendra vertė siekia maždaug 187,3 mlrd. eurų. Tokios sumos signalizuoja ambicijas, tačiau praktikoje lemiamas veiksnys yra projektų „perėjimas“ iš susitarimų į statybas, gamybą ir mokesčius generuojantį veikimą.

    Darbo vietų formalizavimas užtruks

    Valdžia nurodė regioninėms užimtumo tarnyboms plėsti profesinį rengimą ir aiškiau sieti infrastruktūros programas su realiu darbo vietų kūrimu. Likusioje 2026 metų dalyje institucijoms pavesta didesnį dėmesį skirti namų ūkių pajamoms, nes sparčiai augant ekonomikai visuomenė tikisi apčiuopiamos naudos kasdienybėje.

    Šveicarijos vystomojo bendradarbiavimo agentūros atstovai, vertindami pokyčius, pabrėžė, kad užimtumo formalizavimas yra ilgas procesas. Formalus darbas paprastai reiškia platesnę socialinę apsaugą, įskaitant socialinį draudimą, pensijų kaupimą ir aiškesnes darbo santykių taisykles, tačiau perėjimas iš šešėlio į oficialią ekonomiką reikalauja laiko ir administracinių sprendimų.

    Pranešama, kad regionų pasiūlymai dėl rizikų pramonėje, infrastruktūroje ir eksporte turi būti pateikti iki rugpjūčio 15 dienos ir bus naudojami planuojant 2027 metų biudžetą bei investicijų ir eksporto prioritetus. Tai turėtų parodyti, ar šalis sugebės išlaikyti aukštą augimo tempą, kartu mažindama kliūtis, dėl kurių projektai vėluoja.

  • Europos turto žemėlapis nustebins: Šveicarija pirmauja, o JAV krenta vidurkių kovoje

    Europos turto žemėlapis nustebins: Šveicarija pirmauja, o JAV krenta vidurkių kovoje

    UBS Global Wealth Report 2026 duomenys rodo ryškius asmeninio turto skirtumus tarp regionų: JAV sukaupia apie 38,1 proc. viso asmeninio turto šalyse, kurios ataskaitoje sudaro daugiau nei 92 proc. pasaulio turto. Vakarų Europa lieka antra su 21,9 proc., o Rytų Europa sudaro tik 3,3 proc.

    Vertinant pagal turto sumą vienam suaugusiajam, Europa dažnai atrodo stipriai, nes net 18 iš 30 turtingiausių ekonomikų pagal vidutinį turtą vienam suaugusiajam yra europinės. Dar įspūdingesnis vaizdas pagal medianą: į trisdešimtuką patenka 19 Europos rinkų.

    Kur daugiausia turto vienam suaugusiajam

    2025 metų pabaigos skaičiavimu, pagal vidutinį turtą vienam suaugusiajam pirmauja Šveicarija, kur rodiklis siekia apie 777 506 eurus. Antroje vietoje yra JAV su maždaug 594 651 euru, o turtingiausia Europos Sąjungos šalis šiame pjūvyje yra Liuksemburgas su 559 170 eurų.

    Į dešimtuką taip pat patenka Honkongas, Australija ir Singapūras, kurių vidurkis viršija 450 000 eurų. Europoje aukštai rikiuojasi Danija, Norvegija ir Nyderlandai, o Belgijos ir Švedijos rodikliai taip pat peržengia 300 000 eurų ribą.

    Didžiosios Europos ekonomikos: skirtumas nedidelis

    Tarp penkių didžiausių Europos ekonomikų vidutinio turto vienam suaugusiajam atotrūkis nėra milžiniškas, nors vietos reitinge skiriasi. Aukščiausiai iš jų yra Vokietija, kur vidurkis siekia apie 296 023 eurus, o žemiausiai yra Italija su 238 653 eurais.

    Prancūzija pagal šį rodiklį seka su 291 536 eurais, Ispanija turi apie 261 689 eurus, o Jungtinė Karalystė apie 250 071 eurą. Į Europos trisdešimtuką taip pat patenka Airija, Austrija, Suomija, Portugalija, Malta ir Graikija, tačiau jų vidurkiai gerokai mažesni.

    Kodėl mediana pakeičia vaizdą

    Mediana parodo, kiek turto turi vidurinis suaugęs žmogus, todėl mažiau iškreipiama itin turtingų žmonių. Pagal medianinį turtą pirmauja Liuksemburgas su maždaug 336 498 eurais, o Belgija pakyla į antrą vietą su 236 712 eurų.

    Tarp lyderių išlieka Australija, Naujoji Zelandija ir Honkongas, o iš Europos į dešimtuką patenka Danija, Šveicarija ir Norvegija. Šis pjūvis ypač svarbus aiškinantis, ar šalyje turtas labiau paskirstytas plačiajai visuomenei, ar koncentruotas viršūnėje.

    Įdomiausia, kad tarp penkių didžiausių Europos ekonomikų mediana apverčia reitingą: Italija turi didžiausią medianinį turtą vienam suaugusiajam, apie 111 881 eurą. Tuo metu Vokietija išsiskiria itin žemu medianiniu rodikliu, apie 45 679 eurus, ir atsiduria sąrašo apačioje.

    Jungtinė Karalystė, Prancūzija ir Ispanija pagal medianą yra gerokai arčiau Italijos. Tokie skirtumai paprastai rodo skirtingą turto pasiskirstymą, būsto nuosavybės struktūrą, pensijų bei finansinio turto kaupimo modelius.

    Didžiausias kontrastas matomas JAV: pagal vidutinį turtą ši šalis yra antra, tačiau pagal medianą nukrenta beveik į sąrašo apačią, iki maždaug 58 927 eurų. Tai aiškinama tuo, kad itin didelė turto dalis sutelkta aukščiausiame sluoksnyje, todėl vidurkis išauga, o mediana lieka gerokai mažesnė.

    Ataskaitoje pabrėžiama, kad mediana dažnai geriau apibūdina vidurinės klasės finansinę realybę, tačiau net ir ji neatskleidžia perkamosios galios. Kitaip tariant, toks pats turto dydis skirtingose šalyse gali reikšti nevienodą gyvenimo lygį dėl kainų ir paslaugų prieinamumo.

    Regioniniu pjūviu JAV vidutinis turtas vienam suaugusiajam yra aiškiai didžiausias, o Vakarų Europa atsilieka daugiau nei perpus. Vakarų Europoje vidurkis siekia apie 287 884 eurus, kai Rytų Europoje jis sumažėja iki maždaug 53 055 eurų, atskleisdamas ilgalaikę turto ir pajamų konvergencijos problemą žemyne.

  • 17 metų „sirgo“ ir gavo pilną algą: Vokietijos mokytoja stoja prieš teismą dėl pensijos

    17 metų „sirgo“ ir gavo pilną algą: Vokietijos mokytoja stoja prieš teismą dėl pensijos

    Vokietijoje į viešumą vėl iškilo išskirtinis atvejis: Šiaurės Reino-Vestfalijos žemėje dirbusi 62 metų mokytoja nuo 2009 metų buvo ilgalaikėse nedarbingumo atostogose, tačiau visą šį laiką, kaip valstybės tarnautoja, gaudavo visą darbo užmokestį. Dabar valdžios institucijos siekia ją išleisti į pensiją, o pati mokytoja šį sprendimą apskundė teisme.

    Moteris pastaraisiais metais dirbo profesinio rengimo įstaigoje Vezelyje. Žiniasklaidos duomenimis, ji ilgą laiką teikė medicinines pažymas, susijusias su psichologine sveikatos būkle, o išsamesnis oficialus tinkamumo eiti pareigas vertinimas ilgą laiką nebuvo inicijuotas.

    Ginčas dėl priverstinės pensijos

    2026 metų gegužės pabaigoje Diuseldorfo apygardos administracija priėmė sprendimą mokytoją perkelti į pensiją, remdamasi visuomenės sveikatos pareigūno išvada, kad grįžimo į darbą per artimiausius šešis mėnesius tikėtis negalima. Šį sprendimą moteris apskundė Diuseldorfo administraciniam teismui.

    Kol teismas nepriėmė galutinio sprendimo, mokytojai mokama suma, atitinkanti jos būsimos pensijos dydį. Administracija nurodo, kad dalis, viršijanti pensijos išmoką, šiuo metu sulaikoma, o jei ieškinys būtų patenkintas, šias lėšas tektų išmokėti atgaline tvarka.

    Įtarimai dėl sukčiavimo

    Lygiagrečiai vyksta ir baudžiamasis tyrimas: Duisburgo prokuratūra aiškinasi galimo komercinio sukčiavimo aplinkybes. Įtarimai siejami su prielaida, kad nedarbingumas bent dalį laiko galėjo būti deklaruojamas nepagrįstai, o tuo pat metu galėjo būti vykdoma kita veikla.

    2026 metų kovą pareigūnai atliko kratą mokytojos namuose, paėmė dokumentus ir skaitmenines laikmenas. Skelbiama, kad dalis galimų įrodymų šiuo metu analizuojama, o tiriamas laikotarpis apribotas senaties terminais, todėl apima kelerius pastaruosius metus.

    Platesnės pasekmės valstybei

    Be to, pradėtos drausminės procedūros ne tik mokytojos, bet ir vieno Diuseldorfo apygardos administracijos darbuotojo atžvilgiu. Jam priekaištaujama, kad daugelį metų nebuvo inicijuotas tinkamas nuolatinio nedarbingumo patikrinimas, nors tokios priemonės valstybinėje tarnyboje laikomos esmine kontrolės dalimi.

    Šis atvejis Vokietijoje jau anksčiau sukėlė diskusijas apie tai, kaip turėtų būti prižiūrimos ilgalaikės nedarbingumo situacijos valstybinėje tarnyboje ir kokios papildomos saugiklio priemonės būtinos. Politikų vertinimu, tai tapo pavyzdžiu, kaip procedūrinės spragos gali lemti dideles finansines pasekmes ir mažinti pasitikėjimą viešuoju sektoriumi.

  • JT vadovas Damaske pirmąkart nuo 2009-ųjų: ragina padėti Sirijai ir griežtai įspėja dėl Golano

    JT vadovas Damaske pirmąkart nuo 2009-ųjų: ragina padėti Sirijai ir griežtai įspėja dėl Golano

    Jungtinių Tautų generalinis sekretorius António Guterresas atvyko į Damaską – tai pirmas tokio lygio JT vadovo vizitas Sirijoje nuo 2009 metais įvykusio jo pirmtako vizito. Šįkart jis kreipėsi į tarptautinę bendruomenę, ragindamas telkti politinę ir humanitarinę paramą šaliai, kuri po ilgamečio režimo žlugimo mėgina pereiti į naują valdymo etapą.

    Pasak JT vadovo, Sirija atsidūrė lūžio taške, todėl būtina „nepagailėti pastangų“ padedant gyventojams atkurti normalų gyvenimą ir valstybės institucijas. Guterresas pabrėžė, kad JT siekia solidarumo vizitu priminti: šaliai reikia ne tik skubios pagalbos, bet ir ilgalaikio atstatymo bei stabilizacijos sprendimų.

    Po karo – milžiniški poreikiai

    Sirijos konfliktas, prasidėjęs 2011 metais, nusinešė daugiau nei pusę milijono gyvybių ir paliko gilią humanitarinę krizę. JT vertinimu, apie 15,6 milijono žmonių šalyje vis dar reikia humanitarinės pagalbos, o skurdas ir infrastruktūros griūtis išlieka kasdienybe daugelyje regionų.

    JT taip pat skelbia, kad po politinių pokyčių į Siriją grįžo apie 1,9 milijono šalies viduje perkelto asmens ir dar apie 1,7 milijono pabėgėlių iš užsienio. Vis dėlto šalyje tebėra apie 5,5 milijono perkeltųjų, o dar maždaug 6 milijonai sirų gyvena už šalies ribų, todėl sugrįžimo ir reintegracijos procesas išlieka trapus.

    Vakarų šalims atšaukus dalį sankcijų, Damaskas tikisi ekonominio atsigavimo, tačiau realus poveikis vietoje, anot humanitarinių organizacijų, dažnai būna lėtesnis dėl finansų sistemos ribojimų, investicijų rizikų ir sugriautos infrastruktūros. Dėl to JT ragina derinti politinius sprendimus su aiškiais mechanizmais, kurie leistų pagalbą greitai paversti apčiuopiamais rezultatais žmonėms.

    Golaną vadina nepriimtinu židiniu

    Vizito metu Guterresas susitiko su laikinuoju Sirijos prezidentu Ahmedu al-Sharaa ir aptarė perėjimo laikotarpio iššūkius, įskaitant institucijų stiprinimą ir įtraukaus valdymo principus. Tarptautinė bendruomenė naująją valdžią ragina užtikrinti, kad sprendimų priėmimas apimtų visą Sirijos daugiatautę ir įvairiakonfesę visuomenę.

    JT vadovas taip pat planavo susitikimus su pilietinės visuomenės atstovais ir organizacijomis, dirbančiomis su moterų teisėmis. Be to, numatytas vizitas pas JT taikdarius, dislokuotus Izraelio okupuotose Golano aukštumose nuo 1974 metų, kur veikia JT stebėjimo ir atskyrimo mechanizmas.

    Po ankstesnio režimo nuvertimo Izraelis įvedė pajėgas į JT patruliuojamą buferinę zoną ir vykdė smūgius bei reidus giliau Sirijos teritorijoje. Izraelio pareigūnai viešai teigė siekiantys išlaikyti pajėgas vadinamojoje saugumo zonoje pietų Sirijoje ir aptarti platesnį demilitarizavimo režimą.

    „Tai, kas vyksta Golano aukštumų regione, yra visiškai nepriimtina“, – sakė António Guterresas spaudos konferencijoje.

    Sirijos užsienio reikalų ministras Asaad al-Shaibani tuo pat metu paragino nedelsiant ir besąlygiškai atitraukti Izraelio pajėgas iš teritorijų, į kurias jos pasistūmėjo. Nors pranešama apie kelis tiesioginių kontaktų raundus ir net susitarimą dėl žvalgybinės informacijos apsikeitimo mechanizmo, tai kol kas nesustabdė karinės veiklos, todėl įtampa regione išlieka aukšta.

  • Baltarusija perspėjo dėl teroro grėsmės Lenkijoje: saugumo tarnybos tikrina detales

    Baltarusija perspėjo dėl teroro grėsmės Lenkijoje: saugumo tarnybos tikrina detales

    Baltarusijos užsienio reikalų ministerija perdavė Lenkijai įspėjimą apie galimą teroro grėsmę Lenkijos teritorijoje. Varšuva praneša, kad gautą informaciją vertina atsakingai, o saugumo tarnybos tikrina pateiktas detales.

    Pasak Baltarusijos pusės, Minske buvo susitikta su Lenkijos laikinuoju reikalų patikėtiniu Baltarusijoje Krzysztofu Ożanna. Susitikimo metu Baltarusijos pareigūnai esą pateikė medžiagą apie planuotą nusikaltimą ir nurodė, kad prireikus yra pasirengę pasidalyti papildomais duomenimis.

    Kas žinoma apie įspėjimą

    Baltarusijos pranešime teigiama, kad galimas įtariamasis gyvena Lenkijoje ir anksčiau buvo teistas. Taip pat nurodoma, jog šis asmuo neseniai prarado papildomos apsaugos statusą ir teisę likti šalyje.

    Pagal Baltarusijos versiją, planuotas išpuolis galėjo būti nukreiptas prieš Baltarusijos aktyvisto, gyvenančio Lenkijoje, vaikus. Motyvas įvardijamas kaip kerštas, esą aktyvistas nepadėjo įtariamajam išsaugoti norimo teisinio statuso.

    Lenkijos tarnybų reakcija

    Lenkijos specialiųjų tarnybų veiklą koordinuojančio ministro atstovas Jacekas Dobrzyńskis, cituojamas Lenkijos žiniasklaidoje, nurodė, kad institucijos neignoruos jokio nerimą keliančio signalo. Kartu pabrėžiama, kad ankstyvoje tyrimo stadijoje specialiosios tarnybos paprastai viešai neatskleidžia, kokių veiksmų imasi.

    „Lenkijos tarnybos niekada nenuvertina jokių nerimą keliančių signalų ir kiekvieną informaciją apie galimas grėsmes vertina rimtai bei ryžtingai“, – sakė J. Dobrzyńskis.

    Lenkijos užsienio reikalų ministras Radosławas Sikorskis taip pat patvirtino, kad įspėjimas yra tikrinamas. Jis pabrėžė, kad kiekvienas pranešimas apie terorizmo riziką vertinamas rimtai ir yra tikrinamas faktų pagrįstumas.

    Kodėl tokie pranešimai jautrūs

    Pastaraisiais metais Lenkijos ir Baltarusijos santykiai išlieka įtempti, o saugumo tema regione tapo ypač jautri dėl geopolitinės situacijos ir hibridinių grėsmių. Tokiais atvejais valstybės institucijoms tenka vienu metu spręsti dvi užduotis: operatyviai įvertinti riziką ir kartu atsargiai vertinti informacijos šaltinį bei galimą politinį kontekstą.

    Praktikoje terorizmo ar smurtinių išpuolių įspėjimai tikrinami per kelias grandis, įvertinant asmens tapatybę, teisinį statusą, galimus ryšius ir realias galimybes įvykdyti nusikaltimą. Institucijos paprastai viešai neskelbia detalių, kol nėra aišku, ar grėsmė pagrįsta ir ar reikalingos papildomos apsaugos priemonės.