CP v2

Blog

  • Vyriausybė apie prezidento veto: sustabdytas mokestis naftos bendrovių pelnams ir parama pigesniems degalams

    Lenkijoje kilo politinė įtampa po to, kai prezidentas Karolis Nawrockis sustabdė įstatymą dėl mokesčio nuo neįprastai didelių degalų sektoriaus bendrovių pelnų. Vyriausybė teigia, kad šis sprendimas užkirto kelią planuotoms lėšoms, kurios turėjo padėti amortizuoti degalų kainų šuolius vartotojams.

    Premjeras Donaldas Tuskas socialiniuose tinkluose pareiškė, kad prezidentas, jo vertinimu, užblokavo teisės aktą, kuris būtų leidęs apmokestinti „milžiniškus“ naftos koncernų uždarbius. Pasak premjero, iš papildomų pajamų buvo numatyta finansuoti priemones, kurios prisidėtų prie pigesnių degalų degalinėse.

    Kiek pinigų, pasak vyriausybės, prarandama?

    Finansų ir ekonomikos ministras Andrzejus Domańskis nurodė, kad nukreipus įstatymą į Konstitucinį Teismą, biudžetas netenka maždaug 4 mlrd. zlotų, tai yra apie 930 mln. eurų. Ministro teigimu, būtent tokia suma esą turėjo tapti finansiniu pagrindu paketui, skirtam gyventojų apsaugai nuo aukštų degalų kainų.

    Vyriausybė šį planą sieja su vadinamuoju CPN paketu, kurį pristato kaip priemonių rinkinį kainų spaudimui mažinti. Nors konkrečios detalės viešojoje erdvėje aprašomos skirtingai, esmė, anot valdžios, buvo paprasta: papildomos įplaukos iš sektoriaus, kuris uždirba daugiau, būtų panaudotos vartotojų išlaidoms sušvelninti.

    Kodėl prezidentas įstatymą sustabdė?

    Prezidentas įstatymą nukreipė į Konstitucinį Teismą prevencinės kontrolės tvarka, t. y. prieš jam įsigaliojant. Jo pozicija siejama su argumentu, kad dalis nuostatų galėtų pažeisti principą, jog teisė negali galioti atgaline data, todėl toks apmokestinimas galėtų kelti konstitucingumo riziką.

    Šis aspektas yra vienas jautriausių diskusijoje apie vadinamuosius netikėto pelno mokesčius: valstybės siekia papildomų pajamų, tačiau privalo užtikrinti, kad mokestiniai pakeitimai būtų prognozuojami ir teisiškai stabilūs. Dėl to Lenkijoje sprendimą perims teisinė institucija, o politinė diskusija persikelia į laukimą, kiek laiko užtruks vertinimas.

    Ginčas dėl degalų kainų ir rinkos signalų

    Vyriausybės retorikoje akcentuojama, kad sprendimas palankus didelį pelningumą demonstruojančioms degalų rinkos bendrovėms, o vartotojams gali reikšti mažiau pagalbos kainų šuolių metu. Tuo metu kritikai paprastai pabrėžia, kad tokie mokesčiai gali turėti ir šalutinį poveikį: didesnę reguliacinę riziką, galimą investicijų lėtėjimą ar bandymus kaštus perkelti galutiniam pirkėjui.

    Energetikos rinkose kainos priklauso ne tik nuo nacionalinių sprendimų, bet ir nuo pasaulinių naftos kainų, perdirbimo maržų, logistikos bei mokesčių struktūros. Todėl net ir surinkus papildomas biudžeto įplaukas, poveikis kainai degalinėje dažniausiai priklauso nuo to, kaip tiksliai sukonstruotos kompensavimo ar mokesčių mažinimo priemonės ir kiek jos yra laikinos.

    „Prezidentas sustabdė įstatymą, kuris būtų leidęs apmokestinti didžiulius degalų koncernų pelnus ir finansuoti pigesnius degalus degalinėse“, – sakė Donaldas Tuskas.

    „Nukreipus įstatymą į Konstitucinį Teismą, blokuojamos lėšos, kurios turėjo finansuoti paketą, saugantį nuo aukštų degalų kainų“, – sakė Andrzejus Domańskis.

  • Jungtinės Karalystės karinis laivynas silpniausias per dešimtmečius: senstantys laivai ir spragos NATO užduotyse

    Karališkasis laivynas – mažiau laivų, daugiau rizikų

    Jungtinės Karalystės Karališkasis laivynas pastaraisiais metais susiduria su įtampa, kurią lemia ribotas kovinių laivų skaičius ir senstanti technika. Tai reiškia, kad mažesnėmis pajėgomis tenka atlikti daugiau užduočių: nuo šalies vandenų apsaugos iki įsipareigojimų NATO operacijose.

    Gynybos ekspertai dažnai pabrėžia, kad problema nėra vien laivų „kiekis“, bet ir jų parengtis. Kai dalis vienetų ilgai remontuojami ar laukia modernizacijos, realiai jūroje esantis pajėgumas dar labiau sumažėja.

    Rusijos demonstracijos Baltijos ir Atlanto kontekste

    Viešojoje erdvėje aptariami epizodai, kai Rusijos karo laivai tarptautiniuose vandenyse vykdo pratybas ar šaudymo treniruotes netoli Jungtinės Karalystės pakrantės. Formaliu požiūriu tokie veiksmai gali būti teisėti, tačiau jų pasirinktas laikas ir vieta dažnai vertinami kaip signalas ir spaudimo demonstravimas.

    Net jei konkretus laivas laikomas pasenusiu ar riboto pajėgumo, pati situacija išryškina platesnę problemą: jūrinių pajėgų parengtis tampa svarbi ne tik realiam kariniam atsakui, bet ir atgrasymui. Kai sąjungininkų laivynas turi mažiau „laisvų“ vienetų, bet kokia provokacija tampa brangesnė valdymo prasme.

    Modernizacija ir atotrūkis tarp planų bei realybės

    Londonas yra paskelbęs apie laivyno atnaujinimą, įskaitant branduolinių povandeninių laivų bei kitų pajėgumų plėtrą. Tikslas aiškus: atkurti kovinę masę ir užtikrinti, kad Jungtinė Karalystė galėtų patikimai vykdyti užduotis tiek savo regione, tiek NATO formatu.

    Vis dėlto laivų statyba ir modernizacija užtrunka, o pereinamasis laikotarpis išlieka jautriausias. Kol nauji projektai nepasiekia pilnos parengties, spragos užpildomos intensyvesniu senesnių platformų naudojimu, o tai didina nusidėvėjimą ir remonto apimtis.

    Ši dinamika paaiškina, kodėl Jungtinė Karalystė atsargiau vertina papildomų jūrinių misijų plėtrą tolimuose regionuose. Praktikoje tai tampa balansavimo klausimu: kaip išlaikyti globalius įsipareigojimus, kai dalis pajėgumų būtini nuolatinei namų vandenų ir Šiaurės Atlanto stebėsenai.

  • „Energa Obrót“ vadovas apie net-meteringą: papildomos sąnaudos auga, bet tarifai jų nepadengia

    Lenkijos elektros tiekimo bendrovės „Energa Obrót“ vadovas Leszekas Mrazekas teigia, kad net-meteringo sistema tiekėjams kelia vis daugiau praktinių ir finansinių problemų. Pasak jo, papildomos sąnaudos, kurias sukuria prosumerių atsiskaitymai, ne visada atsispindi reguliuojamuose tarifuose, todėl tiekėjai tokią schemą vertina kritiškai.

    Net-meteringas – tai atsiskaitymo modelis, kai dalis į tinklą patiektos prosumerio pagamintos elektros vėliau „susigrąžinama“ iš tinklo pagal nustatytas taisykles. Tiekėjams tai reiškia pareigą administruoti srautus ir balansavimą, o kai kuriais atvejais prisiimti dalį kaštų, kurių galutinis vartotojas tiesiogiai nemato sąskaitoje.

    Kas tiekėjams kelia didžiausią įtampą?

    L. Mrazeko vertinimu, didžiausia problema – neatitikimas tarp realių sąnaudų ir to, kas laikoma pagrįstomis sąnaudomis tarifuose. Tiekėjai pabrėžia, kad prosumerių aptarnavimas, atsiskaitymų administravimas ir sisteminis balansavimas kainuoja, tačiau šie kaštai ne visada kompensuojami taip, kad veikla būtų neutrali finansiniu požiūriu.

    „Net-meteringas tiekėjams nėra gerai atpažįstamas sprendimas, nes jis generuoja papildomas sąnaudas, kurios neatsispindi tarifuose“, – sakė Leszekas Mrazekas.

    Jo teigimu, net-meteringe naudojamas „opusto“ principas teoriškai turėtų subalansuoti tinklo naudojimo ir energijos perdavimo kaštus, tačiau praktikoje to nepakanka. Dėl to tiekėjai, ypač turintys vadinamąją įpareigoto tiekėjo funkciją, dažniau kalba apie sisteminį disbalansą ir būtinybę tikslinti reguliavimo nuostatas.

    Keičiasi energijos tiekėjo vaidmuo

    „Energa Obrót“ vadovas pabrėžia, kad klasikinis modelis, kai įmonė tik superka elektrą ir perparduoda ją galutiniams vartotojams, traukiasi. Vis daugiau tiekėjų siekia veikti kaip konsultantai ir paslaugų teikėjai, padedantys klientams valdyti energijos portfelį, derinti elektros ir dujų produktus bei mažinti kainų svyravimo riziką.

    Bendrovė nurodo didinanti pardavimų apimtį: 2023 metais „Energa Obrót“ pardavė 16 TWh elektros, o 2026 metais tikisi pasiekti apie 21 TWh. Įmonė taip pat skelbia aptarnaujanti daugiau nei 3 mln. buitinių ir per 300 000 verslo klientų, o augimą labiausiai sieja su verslo segmentu.

    L. Mrazekas atkreipia dėmesį ir į ilgalaikę sąskaitų struktūros kaitą: jo teigimu, per kelis dešimtmečius didėjo tinklo ir skirstymo dedamosios reikšmė. Tai ypač aktualu augant atsinaujinančios energetikos daliai ir didėjant sistemos lankstumo, patikimumo bei saugumo užtikrinimo kaštams.

    Ką tai reiškia energetinėms bendrijoms?

    Interviu metu akcentuota, kad net-meteringas taikomas ne tik individualiems prosumeriams, bet ir energetinėms bendrijoms. Tiekėjų požiūriu, jei bendrijų atsiskaitymo modelis liks toks pat, o tiekėjas bus tik „atsiskaitymų administratorius“, gali kartotis panašios problemos, kurios jau išryškėjo sparčiai išaugus mikroįrenginių skaičiui.

    Pasak „Energa Obrót“ vadovo, išeitis gali būti platesnė partnerystė su energetinėmis bendrijomis, kai tiekėjas teikia daugiau paslaugų nei vien atsiskaitymų vykdymas. Taip, jo vertinimu, būtų lengviau sukurti abiem pusėms apčiuopiamą naudą ir sumažinti riziką, kad modelis taps finansiškai sunkiai tvarus.

  • LOT pasiekė beveik finišą: į Lenkiją atskrido 11-asis iš 13 užsakytų Boeing 737 MAX 8

    Į Lenkiją atskrido dar vienas „Polskie Linie Lotnicze LOT“ užsakytas Boeing 737 MAX 8 lėktuvas. Tai jau 11-asis iš 13 šio tipo orlaivių, kuriuos bendrovė yra užsakiusi savo trumpų ir vidutinių nuotolių maršrutams, pranešė vežėjo atstovas spaudai.

    Pasak LOT, likę du Boeing 737 MAX 8 turėtų būti pristatyti iki vasaros sezono pabaigos. Pirmąjį iš šių 13 naujų lėktuvų bendrovė gavo 2025 metų gruodį, o pristatymų tempas rodo, kad vežėjas nuosekliai atnaujina parką ir didina pajėgumus.

    737 MAX 8 yra vienas populiariausių vieno korpuso keleivinių lėktuvų pasaulyje, dažniausiai naudojamas regioniniams ir Europos masto skrydžiams. Tokios klasės orlaiviai vežėjams svarbūs dėl lankstaus maršrutų planavimo ir efektyvesnių skrydžio sąnaudų, ypač kai svyruoja paklausa.

    Lygiagrečiai LOT laukia ir kito didelio parko atnaujinimo etapo, susijusio su „Airbus“ A220 lėktuvais. 2025 metais vežėjas pasirašė sutartis dėl 40 A220 pristatymo, o kartu numatė galimybę papildomai įsigyti dar 44 orlaivius, tad iš viso parkas galėtų pasipildyti iki 84 A220.

    Šiuo metu LOT flotę sudaro daugiau nei 90 orlaivių. Bendrovė pabrėžia, kad naujų lėktuvų įvedimas leidžia stiprinti maršrutų tinklą, gerinti punktualumą ir mažinti techninių prastovų riziką, kuri ypač jautri piko sezonu.

    LOT yra viena seniausių pasaulyje veikiančių oro linijų, įkurta 1929 metais. 2025 metais vežėjas pervežė 11,7 mln. keleivių, tai yra 9,4 proc. daugiau nei 2024 metais, kai keleivių skaičius siekė 10,7 mln.

    Pagrindinis LOT akcininkas yra Lenkijos valstybė, valdanti 69,3 proc. akcijų. Likę 30,7 proc. priklauso „Polska Grupa Lotnicza“, kuri taip pat yra visiškai valdoma valstybės.

  • Lenkijos DI paradoksas: talentų netrūksta, bet šalis stringa Europos „mirties slėnyje“ dėl investicijų

    Talentai yra, proveržio trūksta

    Lenkija šiandien atsidūrė kryžkelėje: arba aktyviai investuoja į dirbtinis intelektas ir kitas strategines technologijas, arba rizikuoja likti kitų sukurtų sprendimų vartotoja. Tokį pasirinkimą akcentuoja ryšių ir technologijų ekspertai, pabrėždami, kad kalbama ne vien apie inovacijas, o apie vietą būsimoje ekonomikoje.

    Šalyje yra stiprus akademinis pagrindas ir kvalifikuoti specialistai, tačiau komercializavimo grandis dažnai stringa. Tai primena Europoje plačiai aptariamą vadinamąją mirties slėnio problemą, kai nuo tyrimų ir prototipų pereiti prie masinės gamybos bei mastelio plėtros pritrūksta kapitalo ir institucinių mechanizmų.

    Skaitmeninis suverenumas ir priklausomybės

    Skaitmeninis suverenumas vis dažniau apibrėžiamas kaip valstybės gebėjimas užtikrinti veiklos tęstinumą, valdyti duomenis, atlikti auditą ir prireikus migruoti sistemas visame technologijų sluoksnyne. Tai apima ne tik programinę įrangą ar debesiją, bet ir aparatinę įrangą, ryšio infrastruktūrą bei taisykles, pagal kurias veikia rinka.

    Ekspertai pabrėžia, kad suverenumas nėra būsena „turiu arba neturiu“: tai procesas, kuriame kiekvienas sprendimas gali didinti arba mažinti priklausomybę. Praktikoje didžiausios rizikos kyla ten, kur priklausomybė yra sunkiausiai pakeičiama, pavyzdžiui, procesorių, mikrokodo ar bazinių sistemų lygyje.

    „Tai nėra nulinė ar vienetinė būsena. Tai procesas: sprendimai, kuriuos priimame, stumia mus suverenumo link arba nuo jo“, – sakė ryšių technologijų ekspertė Joanna Kołodziejczyk.

    JAV ir Kinijos tempas kelia spaudimą Europai

    Pasaulinėje naujųjų technologijų konkurencijoje toną diktuoja Jungtinės Valstijos, o realiausiu varžovu laikoma Kinija. Tai ypač matyti DI, kvantinių technologijų ir puslaidininkių tiekimo grandinių srityse, kur masto ekonomija ir investicijų apimtys lemia ne tik inovacijų greitį, bet ir standartus.

    Rinkos vertinimai rodo, kad DI sektorius auga sparčiai, o didžiausios investicijos koncentruojasi už Europos ribų. Tokia disproporcija reiškia, kad Europos šalims, įskaitant Lenkiją, sudėtingiau pritraukti rizikos kapitalą, išlaikyti talentus ir greitai paversti mokslinius pasiekimus globaliais produktais.

    Kvantinės technologijos ir siauras sprendimų langas

    Vienu iš svarbiausių lūžio taškų įvardijamos kvantinės technologijos, kurios vis dažniau siejamos su kritinės infrastruktūros saugumu, ryšių apsauga ir geopolitine konkurencija. Kinija šioje srityje išsiskiria didelėmis valstybės investicijomis, o Europa bando atsakyti reguliacinėmis ir koordinavimo priemonėmis.

    Lenkijos atveju problema dažnai įvardijama kaip strategijos ir finansavimo tęstinumo stoka: mokslinis potencialas egzistuoja, tačiau sprendimų priėmimo tempas gali lemti, ar šalis taps regiono inovacijų kūrėja, ar liks importuojamų technologijų rinka. Ekspertai taip pat atkreipia dėmesį, kad visiškas technologinis savarankiškumas yra mažai realistiškas, bet nuosekli priklausomybių mažinimo politika yra įmanoma ir būtina.

    Diskusijų centre atsiduria klausimas, kaip valstybė ir verslas gali sutarti dėl prioritetų: nuo kritinių priklausomybių audito iki duomenų perkeliamumo, atvirų standartų ir sprendimų, kurie leistų greičiau pereiti iš prototipo fazės į mastelio plėtrą. Būtent ši grandis ir sprendžia, ar mirties slėnis taps nuolatine būsena, ar tik laikinu etapu.

  • ZE PAK gavo iki 80 mln eurų kreditą iš UniCredit: didžioji dalis – 500 MW vėjo parkams

    Lenkijos energetikos grupė ZE PAK pasirašė kredito sutartį su banku UniCredit, pagal kurią bendrovei gali būti suteikta iki maždaug 80 mln eurų finansavimo. Apie susitarimą įmonė pranešė liepos 25 dieną.

    Kreditas suskirstytas į dvi dalis: vadinamąją žaliąją dalį ir papildomą finansavimo tranšą kitiems poreikiams. Didžiausia lėšų dalis numatyta projektams, atitinkantiems tvarių investicijų kriterijus.

    Didžiausias tikslas – vėjo elektrinės

    Bendrovės teigimu, žaliąja tranša planuojama finansuoti arba refinansuoti investicijas į atsinaujinančius energijos šaltinius, pirmiausia vėjo elektrinių projektus Opolės vaivadijoje. Nurodoma, kad bendra numatoma prijungimo galia šiame regione turėtų siekti apie 500 MW.

    Kita kredito dalis bus skirta projekto Opolėje įgyvendinimui, bendriesiems įmonės tikslams ir apyvartinio kapitalo poreikiams. Tokia struktūra leidžia vienu metu užtikrinti ir strateginių investicijų, ir kasdienės veiklos finansavimą.

    Kada pradės grąžinti?

    Skelbiama, kad palūkanos bus kintamos ir priklausys nuo bazinės palūkanų normos bei banko maržos. Paskolos grąžinimas numatytas pusmečio įmokomis, kurios prasidės 2028 metų gruodžio 31 dieną.

    ZE PAK nurodo, kad galutinis kredito grąžinimo terminas yra ne vėliau kaip 2031 metų liepos 24 dieną. Toks grafikas paprastai derinamas prie ilgesnio ciklo energetikos investicijų, kai didesnės pajamos tikimasi pradėjus veikti naujiems pajėgumams.

  • Japonija keičia ekonomikos kursą: 14 metų investicijų planas ir DI, puslaidininkiai, biotechnologijos

    Japonijos Vyriausybė bando išjudinti ekonomiką iš ilgametės stagnacijos, keisdama akcentus nuo nuolatinio paklausos skatinimo prie pasiūlos didinimo ir ilgalaikių investicijų. Nauja kryptis siejama su premjerės Sanae Takaichi komanda, kuri žada daugiau dėmesio produktyvumui, technologijoms ir šalies atsparumui geopolitiniams sukrėtimams.

    Ilgalaikio lėto augimo problema Japonijoje aptarinėjama dešimtmečius, ypač po 1990-ųjų turto burbulo sprogimo ir vėlesnių vadinamųjų prarastų dešimtmečių. Ankstesni bandymai, tokie kaip Shinzo Abe reformų paketas ar vėliau pristatytos technologijų skatinimo programos, leido stabilizuoti kai kurias sritis, bet negrąžino tvaraus spartesnio augimo.

    Nuo paklausos prie pasiūlos

    Pastaraisiais metais situacija pasikeitė: defliaciją pakeitė aukštesnė infliacija, o gyventojų perkamoji galia spaudžiama brangstančio maisto ir energijos. Kartu aštrėja struktūrinės bėdos: senstanti visuomenė, mažėjanti darbo jėga, silpnesnė valiuta ir didelis viešasis įsiskolinimas.

    Finansų politikos patarėjų parengtame pranešime Vyriausybei siūloma rečiau remtis papildomais biudžetais, griežčiau peržiūrėti lengvatas ir subsidijas bei daugiau dėmesio skirti priemonėms, kurios didina prekių ir paslaugų pasiūlą. Tikslas yra mažinti ekonomikos barjerus, kurie riboja gamybą, inovacijas ir darbo našumą, taip stabilizuojant kainas ir kuriant sąlygas augimui.

    370 trilijonų jenų planas iki 2040 metų

    Vyriausybė taip pat pristatė iki 2040 metų planuojamų investicijų paketą, kurio bendra apimtis siekia apie 1 350 000 000 000 eurų. Numatyta investuoti į 17 prioritetinių sektorių, o didelė dalis lėšų turėtų ateiti per viešojo ir privataus sektorių partnerystes, tikintis, kad valstybės įnašas paskatins ir privačius investuotojus.

    Didžiausia dalis orientuojama į DI taikymus, robotiką ir puslaidininkių ekosistemą, taip pat į biotechnologijas ir farmacijos pramonę. Atskirai akcentuojami duomenų centrai, baterijų gamyba ir autonominio transporto sprendimai, nes tai siejama tiek su konkurencingumu, tiek su nacionaliniu saugumu ir tiekimo grandinių patikimumu.

    „Strategijos tikslas yra dar kartą pažadinti Japonijos verslumo energiją“, – sakė už ekonomikos ir fiskalinės politikos koordinavimą atsakingas ministras Minoru Kiuchi.

    Migracijos politika gali tapti silpnąja vieta

    Investicijų kryptis numato ir užsienio talentų bei kapitalo pritraukimą, tačiau tai gali komplikuoti sugriežtinta migracijos politika. Sugriežtinti reikalavimai verslo vizoms, didesni finansiniai slenksčiai ir papildomos sąlygos jau mažina paraiškų skaičių, o tai kertasi su siekiu auginti startuolių ir inovacijų ekosistemą.

    Kritikai pabrėžia, kad aukštųjų technologijų plėtra reikalauja ne tik pinigų, bet ir žmonių: inžinierių, tyrėjų, produktų vadovų, taip pat daugėjančiam tarptautiškumui pritaikytos viešosios infrastruktūros. Japonijos administracijos skaitmeninimas, apie kurį kalbama jau ne vienus metus, taip pat išlieka vienu svarbiausių praktinių testų, ar reformos virs apčiuopiamais rezultatais.

    Japonijos pasirinktas kursas rodo siekį pereiti nuo trumpalaikių ekonomikos „užkūrimo“ priemonių prie ilgalaikio konkurencingumo stiprinimo. Ar planas suveiks, priklausys nuo to, ar investicijos bus suderintos su darbo rinkos, migracijos, inovacijų ir fiskalinės drausmės sprendimais.

  • Venesuelos dvigubas žemės drebėjimas po mėnesio: aukų skaičius auga, o dingusiųjų duomenys sustingo

    Venesuelos dvigubas žemės drebėjimas po mėnesio: aukų skaičius auga, o dingusiųjų duomenys sustingo

    Kas pasikeitė per 30 dienų

    Praėjus 30 dienų po dviejų stiprių žemės drebėjimų Venesueloje, pareigūnai skelbia, kad patvirtintų žuvusiųjų skaičius viršijo 5 500, o sužeistųjų – 16 700. Abu smūgiai, kurių magnitudės siekė 7,2 ir 7,5, įvyko beveik vienu metu – juos skyrė mažiau nei minutė.

    Toks vadinamasis seismologinis dublis yra retas reiškinys, kai du panašaus stiprumo smūgiai seka vienas po kito labai trumpu intervalu. Būtent tai, ekspertų vertinimu, ir lėmė didesnę griūčių bei žmonių aukų riziką: dalis pastatų nespėjo „atlaikyti“ pirmojo smūgio, o antrasis užbaigė konstrukcijų irimą.

    Naujausius skaičius paskelbė Nacionalinės Asamblėjos vadovas Jorge Rodríguezas, pateikęs 5 546 žuvusiųjų ir 16 740 sužeistųjų suvestinę. Pastarosiomis savaitėmis sužeistųjų skaičiaus augimas lėtėja, tačiau žuvusiųjų kreivė vis dar kyla, kai gelbėtojai ir inžinieriai pasiekia anksčiau neprieinamas griuvėsių vietas.

    Dingusieji: oficialūs skaičiai nebejudinami

    Didžiausią klausimų dalį kelia dingusiųjų statistika: valdžia jos nebeatnaujina nuo birželio 25 dienos, kai buvo skelbta apie 157 dingusius žmones. Toks informacijos vakuumas didina artimųjų įtampą ir apsunkina paieškos bei identifikavimo procesus.

    Šalia oficialių pranešimų atsirado pilietinė iniciatyva, kaupianti artimųjų pranešimus ir registruojanti žmones, kurių buvimo vieta įvardijama kaip nežinoma. Skelbiamas įrašų skaičius – beveik 29 500 – smarkiai skiriasi nuo paskutinio oficialaus rodiklio, tačiau šis skirtumas nebūtinai reiškia tiek pat realiai dingusių: dalis įrašų gali dubliuotis, dalis – būti laikini, kol šeimos nariai atkuria ryšį po ryšių sutrikimų ar evakuacijos.

    Vis dėlto pats faktas, kad valstybė nebeskelbia atnaujintų duomenų, tampa vienu labiausiai kritikuojamų krizės valdymo aspektų. Humanitarinių operacijų praktikoje dingusiųjų apskaita yra esminė, nes nuo jos priklauso paieškos prioritetai, teismo medicinos pajėgų planavimas ir paramos šeimoms mechanizmai.

    Žala ir žmonių perkėlimas: sąskaita artėja prie 18 mlrd. eurų

    Be žmonių aukų, nelaimė paliko didžiulę ekonominę žaizdą. Pasaulio banko vertinimu, tiesioginė fizinė žala siekia apie 19,6 mlrd. JAV dolerių, tai yra maždaug 18 mlrd. eurų.

    Iš šios sumos apie 9,3 mlrd. JAV dolerių, arba apie 8,6 mlrd. eurų, siejama su sugriautais ar smarkiai apgadintais būstais. Dar apie 5,2 mlrd. JAV dolerių, arba apie 4,8 mlrd. eurų, tenka viešajai infrastruktūrai, įskaitant ligonines, mokyklas ir kitus gyvybiškai svarbius objektus, o beveik 5 mlrd. JAV dolerių, arba apie 4,6 mlrd. eurų, priskiriama komerciniams ir pramoniniams pastatams.

    Oficialiais duomenimis, apgadinti 856 pastatai, iš jų 190 sugriuvo visiškai. Be būsto liko 17 907 šeimos, o 23 122 žmonės buvo apgyvendinti 107 laikinosiose vietose, įrengtose Karakase ir La Guairoje.

    Požeminiai smūgiai tęsiasi, atstatymas užtruks

    Po pagrindinių smūgių užfiksuota 1 405 pakartotiniai drebėjimai, dalis jų buvo pakankamai stiprūs, kad apsunkintų gelbėjimo ir griuvėsių šalinimo darbus. Požeminių smūgių fonas ypač pavojingas pastatams, kurių konstrukcijos jau pažeistos, ir komandoms, dirbančioms nestabiliuose griuvėsiuose.

    Venesuelos institucijos pripažįsta, kad perėjimas nuo paieškos ir gelbėjimo prie didelio masto atstatymo truks mėnesius ar net metus. Kai kuriose La Guairos vietose elektra atkurta maždaug po dviejų savaičių, tačiau pilnas paslaugų normalizavimas išlieka dalinis, ypač rajonuose, kuriuose smarkiai nukentėjo vandentiekio, ryšių ir kelių infrastruktūra.

    Prie sveikatos priežiūros užtikrinimo prisideda ir tarptautinės organizacijos, tokios kaip „Médecins Sans Frontières“, palaikančios mobiliųjų klinikų darbą labiausiai paveiktose teritorijose. Tai tampa svarbu dėl to, kad viešasis sveikatos sektorius, kaip pripažįsta patys humanitarinės pagalbos teikėjai, ir iki katastrofos turėjo pajėgumų trūkumų.

    Katastrofa ištiko politiškai jautriu laikotarpiu: šalyje vyksta pereinamasis procesas po buvusio prezidento Nicolás Maduro sulaikymo metų pradžioje, o laikinoji vyriausybė, vadovaujama Delcy Rodríguez, dar nėra paskelbusi rinkimų datos. Tuo pat metu vis daugiau dėmesio skiriama tarptautinės pagalbos koordinavimui ir finansinių išteklių atblokavimo klausimams, kurie gali nulemti, kaip greitai bus pereita nuo laikino apgyvendinimo prie realaus atstatymo.

  • Ispanijoje rasta bažnyčia keičia požiūrį į Al Andalus: kaip sugyveno krikščionys ir musulmonai?

    Ispanijoje rasta bažnyčia keičia požiūrį į Al Andalus: kaip sugyveno krikščionys ir musulmonai?

    Pietryčių Ispanijoje, Mursijos regione, archeologai aptiko ankstyvosios krikščionybės laikų bažnyčios liekanas, kurios gali koreguoti nusistovėjusį pasakojimą apie Al Andalus pradžią. Tyrėjų teigimu, objektas Kalasparoje, Cerro de la Virgen kalvoje, išliko naudojamas dar ilgai po musulmonų įsitvirtinimo Iberijos pusiasalyje.

    Moksliniame straipsnyje, publikuotame žurnale „Salduie“, nurodoma, kad bažnyčia galėjo būti įkurta apie V amžiaus pirmąją pusę ir veikti bent iki IX amžiaus. Tokia chronologija, jei bus galutinai patvirtinta, taptų vienu aiškiausių įrodymų, kad krikščioniškos bendruomenės kai kuriose vietovėse tęsė liturginį gyvenimą jau valdant musulmonų administracijai.

    Kas rasta Cerro de la Virgen?

    Bažnyčia identifikuota remiantis nuo 2021 metų vykdomų žvalgymų ir kasinėjimų duomenimis. Archeologai ją apibūdina kaip vienanavį statinį su tridalės presbiterijos sprendiniu, būdingu daliai vėlyvosios antikos sakralinės architektūros.

    Tyrėjai pabrėžia architektūrines paraleles su visigotų laikotarpio šventovėmis, įskaitant Santa Cristina de Lena Astūrijoje. Kai kurios detalės, siejamos su sakristijomis ir apsidėmis, tyrime lyginamos ir su Rytų Viduržemio regiono bažnyčių tradicijomis, kas rodo, kad tuo metu architektūrinės idėjos keliaudavo tarp skirtingų regionų.

    Radiokarboninis datavimas statybą sieja maždaug su 410–440 metais. Papildomai tai pagrindžia keramikos ir stratigrafinė analizė, leidžianti kalbėti apie ilgalaikį vietovės naudojimą ir veiklos tęstinumą.

    Kodėl radinys svarbus Al Andalus istorijai?

    Didžiausia intriga šiame radinyje yra ne vien amžius, o tai, kad bažnyčia, panašu, neprarado savo funkcijos net po 713 metais prasidėjusio musulmonų valdymo regione. Istoriografijoje ankstyvasis VIII amžius dažnai piešiamas kaip ryškus lūžis, kai visigotų politinės ir religinės struktūros buvo greitai išstumtos, tačiau Kalasparos duomenys leidžia matyti sudėtingesnį vaizdą.

    Tyrėjai nurodo, kad nėra požymių, jog bažnyčia būtų buvusi paversta mečete arba iš karto desakralizuota. Kasinėjimuose aptikta buitinė keramika ir talpos, pasak autorių, nebūtinai reiškia religinės paskirties praradimą, o gali rodyti bendruomenės praktikų tęstinumą, kai šventovės erdvė buvo naudojama ir ūkiniams, ir bendruomeniniams poreikiams.

    „Keramikos tipologijos ir stratigrafijos tyrimas rodo, kad bažnyčios liturginis pobūdis išliko iki pat IX amžiaus“, – sakė tyrimo autoriai Davidas Martínezas ir Rubénas Fernándezas.

    Krikščionys, mokesčiai ir vietos valdysena

    Tyrimas šį atvejį sieja su Tudmyro kūros kontekstu, kuris formavosi po 713 metais sudaryto susitarimo tarp musulmonų valdžios ir visigotų kilmingojo Teodemiro. Tokie susitarimai, istorikų vertinimu, kai kuriose teritorijose leido krikščionių bendruomenėms laikinai išlaikyti dalį religinių ir ekonominių struktūrų mainais į mokesčius.

    Cerro de la Virgen radiniai rodo, kad vietovė galėjo atlikti ir administracinį bei ekonominį vaidmenį. Aptikti svarstyklėms, svareliams ir apskaitai priskiriami objektai leidžia spėti, jog čia vyko su fiskaline kontrole susijusi veikla, o vienas svarelis turi arabišką įrašą, kurio prasmė perteikiama kaip teiginys, kad teisingumas priklauso Dievui.

    Tyrėjų išvada tokia: islamizacija ir valdžios konsolidacija šioje teritorijoje veikiausiai vyko ne vien per staigius sukrėtimus, o per ilgą prisitaikymą ir palaipsnę integraciją. Dalis krikščionių bendruomenių, jų vertinimu, galėjo nykti ne dėl tiesioginio sunaikinimo, bet dėl ekonominių ir socialinių pokyčių, stiprėjančios fiskalinės sistemos bei urbanistinių centrų, ypač Kordobos, traukos.

    Daugiau nei po 1 300 metų Calasparros šlaito liekanos tapo dar vienu priminimu, kad ankstyvasis Al Andalus laikotarpis buvo nevienalytis. Šis radinys stiprina prielaidą, kad kai kuriose Iberijos vietovėse perėjimas nuo visigotų pasaulio prie naujos tvarkos galėjo būti labiau derėtas ir laipsniškas, nei ilgą laiką buvo priimta manyti.

  • Rosalía ir Patti Smith po pasaulio čempionato finalo sulaukė pykčio Argentinoje: boikotai ir atsiprašymai

    Rosalía ir Patti Smith po pasaulio čempionato finalo sulaukė pykčio Argentinoje: boikotai ir atsiprašymai

    Po pasaulio futbolo čempionato finalo tarp Ispanijos ir Argentinos įtampa persimetė ir į kultūros lauką. Argentinoje kilo pasipiktinimas dėl dainininkės Rosalíos ir amerikiečių atlikėjos Patti Smith pasisakymų socialiniuose tinkluose, o reakcija greitai virto raginimais boikotuoti ir atšauktu koncertu.

    Ši istorija vystėsi socialinių tinklų fone, kai emocijos po finalo dar buvo įkaitusios. Tokiais momentais net trumpi įrašai ar pasidalijimai įgauna didesnę prasmę, o ekrano nuotraukos ir perpublikavimai leidžia žinutei išplisti gerokai plačiau nei pirminė auditorija.

    Rosalía įrašas ir atsiprašymas

    Ginčas kilo po to, kai Rosalía „TikTok“ platformoje pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame švenčiama Ispanijos pergalė. Prie klipo buvo matomas tekstas, kurį dalis Argentinos sirgalių suprato kaip pašaipą dėl nacionalinės komandos pralaimėjimo, todėl įrašas netrukus pradėjo plisti socialiniuose tinkluose.

    Augant kritikai, atlikėja įrašą pašalino ir vėliau „Instagram“ istorijose paskelbė paaiškinimą, kad pasidalijo vaizdo įrašu neįsigilinusi į prierašą. Ji taip pat pabrėžė, jog Argentinai jaučia simpatiją ir nenorėjo nieko įžeisti.

    Boikotų raginimai ir atšauktas renginys

    Pasipiktinimas neapsiribojo tik komentarais. Argentinoje socialiniuose tinkluose ėmė rastis raginimų atsisakyti bilietų į Rosalíos koncertus Buenos Airėse arba protesto forma palikti vietas tuščias, taip siekiant parodyti nepritarimą.

    Greita ir apčiuopiama pasekmė užfiksuota Kordoboje, kur buvo atšauktas simfoninis koncertas, skirtas Rosalíos kūrybai. Organizatoriai teigė sulaukę daug neapykantos ir piktų žinučių, todėl nusprendė nerizikuoti atlikėjų bei komandos saugumu, nors pats projektas esą buvo planuojamas kelis mėnesius ir su atlikėja tiesiogiai nebuvo susijęs.

    Tuo metu oficialūs Rosalíos koncertai Buenos Airėse, anot renginių organizatorių, ir toliau buvo planuojami pagal anksčiau skelbtą grafiką. Vis dėlto viešojoje erdvėje diskusijos dėl atlikėjos įrašo dar kurį laiką neslūgo.

    Patti Smith įrašas ir pasikeitusi žinutė

    Į ginčą pateko ir Patti Smith, kai po finalo ji pasveikino Ispaniją ir pavartojo frazę, kuri daliai Argentinos sirgalių pasirodė nubrėžianti moralinę ribą tarp komandų. Kritika kilo greitai, o atlikėja įrašą netrukus ištrynė.

    Vėliau ji pasidalijo nauja žinute, kurioje pabrėžė pagarbą Argentinai ir jos futbolo rinktinei, prisiminė savo ryšį su šalimi bei išreiškė susižavėjimą Lioneliu Messi. Atlikėja teigė apgailestaujanti, kad jos žodžiai buvo suprasti kaip nepagarba Argentinos žmonėms.

    Šis atvejis dar kartą parodė, kaip sporto pergalės ir pralaimėjimai, ypač finaluose, tampa daugiau nei rezultatu. Kai emocijos pasiekia aukščiausią tašką, socialiniai tinklai veikia kaip stiprintuvas, o žinomiems žmonėms tenka reaguoti į interpretacijas, kurios kartais gerokai pralenkia pirminę žinutės intenciją.