Blog

Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen siekis kurti dideles Europos bendroves, galinčias konkuruoti su JAV ir Kinijos milžinais, kelia nerimą konkurencijos sargams. Kritikai baiminasi, kad vadovai naują politinę kryptį išnaudos kaip argumentą sandoriams, kurie anksčiau greičiausiai būtų buvę užblokuoti.

Po buvusio Italijos ministro pirmininko Mario Draghi rekomendacijų, kaip sustiprinti Europos konkurencingumą, U. von der Leyen paragino už konkurenciją atsakingą Komisijos narę Teresą Riberą jau šį mėnesį pateikti siūlymą, kaip keisti įmonių susijungimų vertinimo tvarką.

Komisijos vadovė signalizuoja, kad vertinant susijungimus lygiaverčiu kriterijumi turėtų tapti „atsparumas“ – gebėjimas atlaikyti tiekimo sutrikimus. Iki šiol pagrindinis dėmesys buvo skiriamas poveikiui konkurencijai ir inovacijoms.

Tuo metu įmonių vadovai, svarstantys susijungimus, jau samdo brangiai apmokamus konsultantus, kad šie sukurtų įtikinamas istorijas apie „atsparumą“. Ši sąvoka patogiai siejasi ir su kitais politiniais prioritetais – ekonominiu saugumu bei siekiu mažinti priklausomybę nuo brangių, nepatikimų ir klimatui žalingų iškastinio kuro importo.

Vis dėlto dalis ekspertų perspėja, kad „atsparumo“ kriterijus gali tapti pernelyg plačiu skydeliu, pridengiančiu konkurencijai žalingus sandorius.

„Yra reali rizika, kad bus užsiimama atsparumo plovimu“, – teigė buvęs Europos Sąjungos vyriausiasis konkurencijos ekonomistas Tommaso Valletti. Jo teigimu, ši sąvoka gali būti naudojama „pagražinti“ susijungimus, kurie kenkia konkurencijai.

„Atsparumas atsiranda dėl diversifikacijos ir perteklinių pajėgumų: mažiau rinkos dalyvių reiškia didesnę priklausomybę, o ne mažesnę“, – sakė T. Valletti, 2016–2019 m. vadovavęs Europos Komisijos susijungimų ekonominei analizei.

„Jei po susijungimo tampate priklausomi nuo vieno didelio tiekėjo kritinėms žaliavoms ar komponentams, tai yra trapumas, o ne atsparumas“, – pridūrė jis, nekomentuodamas konkrečių sandorių.

ES susijungimų taisyklės skirtos užkirsti kelią situacijoms, kai įmonių gigantai įgyja tokią rinkos galią, kad gali kelti kainas vartotojams ir spausti mažesnius rinkos dalyvius visoje tiekimo grandinėje.

Net Prancūzijos ir Vokietijos politinis palaikymas nepadėjo pakeisti Europos Komisijos sprendimo 2019 m., kai buvo užblokuotas „Siemens“ ir „Alstom“ geležinkelių verslo megasusijungimas. Tuomet argumentuota, kad sandoris pakenktų konkurencijai geležinkelių signalizacijos sistemų ir greitųjų traukinių rinkose.

Vis dėlto dabartinė Europos Komisija teigia esanti atviresnė argumentams, kad kai kurie sandoriai gali prisidėti prie inovacijų ar sustiprinti ES tiekimo grandines. Šis požiūris turėtų atsispindėti naujose susijungimų gairėse – neįpareigojančiame „instrukcijų vadove“, aiškinančiame, kaip vertinti tokius sandorius.

Prancūzijos konkurencijos institucijos vadovas Benoît Cœuré įspėja, kad įmonės gali bandyti pasinaudoti „atsparumo“ skėčiu teigdamos tai, kas neturi tiesioginio ryšio su antimonopoliniu vertinimu. „Atsparumas nėra atviras baras“, – pabrėžė jis.

Europos Komisijos konkurencijos generalinis direktoratas kol kas nėra aiškiai apibrėžęs, kaip konkrečiai „atsparumas“ būtų įvertinamas susijungimų analizėje, ir kviečia teikti pastabas. Atsargumą rodo ir institucijos atstovų komentarai: susijungimų klausimus kuruojantis generalinio direktoriaus pavaduotojas Guillaume Loriot vasarį vykusiame renginyje Paryžiuje pažymėjo, kad „kol kas klausimų daugiau nei atsakymų“.

G. Loriot – vienas pagrindinių sprendimų priėmėjų, vertinant susijungimus Europos Komisijoje. Jis taip pat patiria spaudimą iki balandžio parengti pirmąjį atnaujintų gairių projektą po to, kai U. von der Leyen paragino spartinti procesą.

U. von der Leyen pozicija atitinka Berlyno ir Paryžiaus siekius švelninti susijungimų taisykles. Praėjusių metų spalį 46 Prancūzijos ir Vokietijos įmonių vadovai kreipėsi į savo valstybių vadovus, ragindami skubiai keisti taisykles, kad būtų galima kurti „Europos čempionus“. Neseniai panašiai pasisakė ir dalies Portugalijos didžiųjų bendrovių vadovai, teigdami, kad konkurencijos politika trukdo Europai užauginti žemyno lyderius.

Tačiau kitose ES valstybėse daugėja skeptikų, manančių, jog po „Europos čempionų“ idėja iš tiesų gali slėptis Prancūzijos ir Vokietijos interesai.

Suomijos inicijuotame ir aštuonių mažesnių, atviresnių ES ekonomikų paremtame bendrame pozicijos dokumente pabrėžiama, kad Europos pasaulinė stiprybė kyla iš atviros ir ginčijamos vidaus rinkos, o ne iš bendrovių, kurioms leidžiama koncentruoti nacionalines ar ES rinkas konkurencijos sąskaita.

T. Ribera yra pareiškusi, kad sandoriams, kenkiantiems konkurencijai ir vartotojams, „laisvo leidimo“ nebus. Kartu ji susiaurino situacijų, kuriose „atsparumo“ argumentai galėtų būti pagrįsti, ratą.

Pasak jos, susijungimas galėtų stiprinti atsparumą tada, kai jis padeda sukurti europinį konkurentą pasaulinėje rinkoje, kurioje dominuoja ne ES žaidėjas. Tokiu atveju „susijungimas gali suteikti europinę alternatyvą arba padidinti Europos įmonių derybinę galią ne ES tiekėjų atžvilgiu“, – sakė ji neseniai vykusioje konferencijoje Berlyne.

Šį apibrėžimą galėtų atitikti „Airbus“ ir jos žemyninių partnerių „Leonardo“ bei „Thales“ planai sukurti apie 6 mlrd. eurų vertės palydovų „čempioną“, ypač augant „SpaceX“ pranašumui.

Šios trys bendrovės teigia siekiančios sukurti „vieningą, integruotą ir atsparų Europos kosmoso žaidėją“, turintį kritinę masę konkuruoti pasauliniu mastu ir augti eksporto rinkose. Vis dėlto jos vis dar derasi su ES konkurencijos pareigūnais, o išlikęs konkurentas Vokietijoje – „OHB“ – šį planą kritikuoja.

Teisininkas Oliveris Bretzas iš „Euclid Law“ mano, kad gynybos sektoriaus sandoriai gali turėti daugiau šansų, jei gebės pagrįstai remtis atsparumo argumentu. Pasak jo, įmonėms gali pasisekti, jei jos įrodys, kad susijungimas užtikrins nepertraukiamą kritinių pajėgumų tiekimą.

Jau ne vienerius metus energetikos milžinė „Drax“ žadėjo Jungtinės Karalystės ministrams, kad padės užtikrinti stabilų elektros tiekimą ir kartu mažins žalą klimatui. Tačiau šie pažadai dabar kelia vis daugiau abejonių.

Biomasę naudojanti bendrovė elektrą gamina degindama medienos granules, importuojamas į jos jėgainę Jorkšyre. Nuo 2014 metų „Drax“ rėmė kelios iš eilės Jungtinės Karalystės vyriausybės.

Bendrovė teigė, kad artimiausiu metu įrengs didžiules anglies dioksido surinkimo sistemas, kurios „pagautų“ ir palaidotų kenksmingas emisijas dar prieš joms patenkant į atmosferą.

Subsidijos „Drax“ yra vienas ryškiausių Jungtinės Karalystės valdžios paramos „žaliajai“ energetikai pavyzdžių. O anglies dioksido surinkimo technologijos pridėjimas – bioenergija su anglies dioksido surinkimu ir saugojimu (BECCS) – buvo laikomas būtinu, siekiant įgyvendinti teisiškai įpareigojančius tikslus iki 2050 metų pasiekti „nulines“ grynąsias emisijas.

Vis dėlto vasarį „Drax“ davė suprasti, kad tokių planų atsisako. Tai palieka didelę spragą ministro pirmininko Keiro Starmerio žaliuosiuose siekiuose ir kelia klausimų, ar vyriausybė pajėgi užfiksuoti energetikos įmonių pažadus konkrečiais įsipareigojimais.

Įmonės finansiniuose rezultatuose pažymėta, kad sumažėjo tikimybė, jog BECCS projektas artimu ar vidutiniu laikotarpiu bus įgyvendintas. Dokumentuose nurodoma, kad „Drax“ „artimiausioje ateityje“ tikisi skirti ribotus išteklius anglies dioksido surinkimui.

„Drax“ sprendimą aiškina Jungtinės Karalystės reguliavimo aplinka.

„2023 metų kovą pristabdėme investicijas į BECCS projektą Jungtinėje Karalystėje dėl neapibrėžtumo, susijusio su būtina politikos parama“, – teigė „Drax“ atstovas. Pasak jo, problema apima tinkamų komercinių ir reguliavimo susitarimų dėl anglies šalinimo nebuvimą bei anglies dioksido surinkimo infrastruktūros vystymą Hambero regione.

„Drax“ elektrinė yra svarbi nacionalinio tinklo dalis – ji pagamina apie 5 proc. visos šalies elektros.

Vyriausybė biomasę laiko klimatui palankesne, nes medienos granulių deginimo metu išskiriamos emisijos, kaip teigiama, per dešimtmečius yra kompensuojamos atsodinant naujus medžius.

Pastarąjį dešimtmetį „Drax“ biomasę rėmė įvairių politinių pažiūrų britų politikai, argumentuodami, kad patikimai tiekiama energija yra būtina šalies poreikiams. „„Drax“ elektrinė atlieka kritinį vaidmenį Jungtinės Karalystės energetiniam saugumui“, – sakė bendrovės atstovas.

Praėjusių metų spalį energetikos sekretorius Edas Milibandas gavo rekomendacijas dėl biomasės subsidijų. Alanas Whiteheadas, ilgus metus buvęs šešėliniu energetikos ministru, o vėliau tapęs ministru Milibando vadovaujamame departamente, paskelbė ataskaitą, kurioje nurodė, kad tęsti valstybės paramą biomasės sektoriui „prasminga“ tik tuo atveju, jei įmonės modernizuos veiklą įdiegdamos anglies dioksido surinkimą, atsižvelgiant į šiltnamio efektą sukeliančias emisijas. Ataskaitoje pažymėta, kad „Drax“ buvo vienintelė įmonė, bandžiusi šią technologiją dideliu mastu.

BECCS įgyvendinimo svarbą pabrėžė ir kiti ekspertai. Praėjusiais metais Jeremy Pocklingtonas, tuo metu buvęs aukščiausio rango pareigūnas Energetinio saugumo ir „nulinių“ emisijų departamente (DESNZ), parlamentarams sakė, kad BECCS yra „galimybė suteikti ‘net’ žodžiui ‘net zero’ dideliu mastu“, kartu su kitomis šiltnamio efektą sukeliančių dujų šalinimo technologijomis.

Dabartinė Leiboristų vyriausybė pernai vasarį sudarė susitarimą su „Drax“, kuriuo sutarta subsidijuoti jėgainės veiklos tęsimą 2027–2031 metais. Skelbiama, kad tai mokesčių mokėtojams galėtų kainuoti apie 470 mln. svarų per metus.

Tuo metu energetikos ministras Michaelas Shanksas tvirtino, kad susitarimas būtinas, nes, anot jo, „aiškūs įrodymai rodo, jog „Drax“ yra svarbi užtikrinant saugią ir už priimtiną kainą veikiančią energetikos sistemą 2027–2031 metais“.

Tačiau nepriklausomi vyriausybės patarėjai iš Klimato kaitos komiteto perspėjo, kad be BECCS ministrams bus gerokai sunkiau pasiekti „nulinių“ emisijų tikslus.

„Drax“ jau seniai kritikuoja Jungtinės Karalystės aplinkosauginės organizacijos. Klimato analitikos centras „Ember“ teigia, kad „Drax“ yra didžiausias pavienis teršėjas šalyje (bendrovė tai neigia). „Ember“ skaičiuoja, kad 2012–2027 metais „Drax“ galėjo gauti daugiau nei 10 mlrd. svarų subsidijų.

Vienas „Drax“ atsakų į kritiką buvo aktyviai akcentuojamos BECCS ambicijos – siekiant parodyti, kad naujos technologijos ateityje pažabotų emisijas.

Bendrovė ir dabar savo interneto svetainėje nurodo, kad BECCS galėtų pradėti veikti jau 2027 metais. 2023 metais „Drax“ vadovas Willas Gardineris, remdamasis tuometinės konservatorių administracijos ataskaita, BECCS vadino aiškiu signalu, jog Jungtinė Karalystė siekia tapti lydere anglies šalinimo srityje, o „Drax“ esą pasirengusi tai įgyvendinti.

Vis dėlto pernai Milibando departamentas buvo raginamas pasitelkti sutartines priemones, kad bendrovės pažadai būtų aiškiai įtvirtinti. 2025 metų balandį Viešųjų sąskaitų komiteto ataskaitoje teigta, kad vyriausybė praleido progą paskatinti tolesnes investicijas į BECCS, nes pereinamajame susitarime su „Drax“ ši technologija net nebuvo paminėta. Komitetas rekomendavo DESNZ apsvarstyti galimybę įtraukti nuostatas, kurios paskatintų „Drax“ pradėti perėjimą prie BECCS. Tačiau tokios sąlygos taip ir nebuvo įtrauktos.

Leiboristų parlamentaras Alexas Sobelis teigė, kad „Drax“ dar 2018 metais, kai buvo klausinėjama apie anglies dioksido surinkimą, žadėjo „reikšmingą pažangą“ iki 2023 metų, tačiau ji esą taip ir neįvyko.

„Todėl nenuostabu, kad jie tai atideda į šalį“, – sakė jis. „Dabar jie degina medieną, gautą iš miškų naikinimo Amerikoje, ir taip pat nesurenka to anglies dioksido. Laikas ne tik nutraukti subsidijų susitarimą, bet ir uždaryti labiausiai anglies dioksidą išmetančią elektrinę Jungtinėje Karalystėje.“

Sudarydamas naują susitarimą, M. Shanksas menkino galimybes tiesiogiai susieti paramą „Drax“ su anglies dioksido surinkimo modernizacija. Jo teigimu, realiai tam reikės laiko, todėl tai negalėjo tapti pagrindiniu sprendimo pagrindu.

Jis taip pat paskelbė apie „nepriklausomą peržiūrą“ dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų šalinimo, įskaitant BECCS, kuri ir baigėsi A. Whiteheado ataskaita.

„Nors didelio masto biomasės elektrinės artimiausiu laikotarpiu gali prisidėti prie mažai anglies dioksido išskiriančios, pagal poreikį reguliuojamos elektros gamybos, jų išlaikymas vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu yra prasmingas tik tuo atveju, jei jos bus konvertuotos į BECCS“, – rašė A. Whiteheadas.

„Drax“ atsitraukimas nuo BECCS – naujausia sudėtingų santykių su Londono valdžios institucijomis dalis. Konservatorių šešėlinė energetikos sekretorė Claire Coutinho, anksčiau būdama energetikos sekretore Rishi Sunako vyriausybėje, pritarė planuojamiems „Drax“ patobulinimams ir teigė, kad naujos subsidijos buvo suderintos tam, kad BECCS išliktų „darbotvarkėje“.

Buvęs aukšto rango DESNZ pareigūnas, kalbėjęs anonimiškai, tvirtino, kad derybose su „Drax“ visada egzistavo ryšys tarp nuolatinių subsidijų už patikimą biomasės energiją ir pažado ateityje įgyvendinti BECCS modernizaciją. Pasak jo, BECCS buvo patrauklus įrašas vyriausybės skaičiuoklėse, nes mažino riziką, jog klimato aktyvistai vėliau teismuose ginčys valdžios planus.

„Realiame gyvenime tai – visiška nesąmonė. Viskas daugiausia buvo apie bandymą užpildyti anglies biudžetus. Tai vienintelė priežastis, kodėl apskritai norėtumėte BECCS“, – teigė šaltinis.

„Drax“ ir DESNZ tiesiogiai neatsakė į teiginius, kad subsidijos buvo skirtos išlaikyti būsimus BECCS planus.

Atsisakiusi BECCS tikslų, „Drax“ dabar tvirtina persiorientuosianti į švarios energijos investicijas. Pagal vasario finansinius dokumentus, 2 mlrd. svarų, kurie iš pradžių buvo numatyti anglies dioksido surinkimo modernizacijai, bus nukreipti į baterijų energijos kaupimą ir sistemų valdymo technologijas. Tuo pat metu bendrovė sprendimą dėl BECCS aiškina politikos formuotojų veiksmais.

Akcininkams „Drax“ nurodė, kad dabartinė reguliavimo aplinka Jungtinėje Karalystėje ir JAV mažina tokių anglies šalinimo projektų patrauklumą rizikos ir grąžos požiūriu trumpuoju laikotarpiu, o problemą esą lemia „tinkamos reguliavimo sistemos nebuvimas“.

Tai palieka DESNZ sudėtingoje situacijoje. Klimato kaitos komitetas įspėjo, kad be BECCS vyriausybei teks ieškoti kitų būdų sparčiau mažinti emisijas, įskaitant politiškai nepopuliarias priemones: dar didesnes viešąsias investicijas į spekuliatyvias technologijas arba aviacijos paklausos mažinimą, kitaip tariant – priemones, dėl kurių britai skraidytų rečiau.

„Visa tai kelia reikšmingų praktinių iššūkių ir kainos lieka neaiškios“, – teigė komitetas.

DESNZ atstovas sakė: „Jokių galutinių sprendimų dėl didelio masto bioenergijos su anglies dioksido surinkimu ir saugojimu projektų įgyvendinimo nepriimta, o bet kokia parama turėtų užtikrinti vertę mokesčių mokėtojams.“

Nors finansų rinkos sureagavo optimistiškai, Europos ekonomikai dar per anksti švęsti. Analitikų teigimu, Artimuosiuose Rytuose kilęs karas jau padarė tiek fizinės, tiek psichologinės žalos, kurios padarinius teks jausti dar ne vieną mėnesį.

Trečiadienį investuotojai džiugiai sutiko pranešimą, kad JAV ir Iranas per naktį paskelbė dviejų savaičių paliaubas. Reaguodami į tai, rinkų dalyviai ėmė mažinti lūkesčius dėl „košmariško scenarijaus“, kuriame šoktelėjusios energijos kainos smogtų ekonomikos augimui ir dar labiau pakurstytų infliaciją.

Euras ir svaras sustiprėjo JAV dolerio atžvilgiu, o obligacijų pajamingumai krito, nes prislopo baimė, kad Europos Centrinis Bankas ir Anglijos bankas gali kelti palūkanų normas. Spekuliacijos, jog Europos Centrinis Bankas galėtų didinti palūkanas jau balandžio 30 d., beveik išnyko.

Vis dėlto analitikai įspėja: net jei paliaubos išsilaikys, pasaulinėms tiekimo grandinėms, ypač energetikos sektoriuje, padaryta žala niekur nedings per vieną naktį.

„Laikina pauzė tėra laikina pauzė – o abi konflikto pusės jau įtvirtino atsinaujinusią nenuspėjamumo reputaciją“, – socialiniame tinkle „X“ teigė Londono investicinio banko „PanmureLiberum“ vyriausiasis ekonomistas Simonas Frenchas.

„Net jei šios paliaubos iš tiesų reikštų kovų pabaigą, dalis ekonominės žalos jau yra užprogramuota“, – perspėjo vyriausiasis ekonomistas Kallumas Pickeringas iš „Peel Hunt“. Jo teigimu, kad ir kas vyktų toliau, šių metų antrąją pusę infliacija bus didesnė, o augimas – lėtesnis, nei buvo tikėtasi vasarį, prieš prasidedant karui.

Nors abi pusės sutiko penktadienį Pakistane pradėti taikos derybas, jos, panašu, vis dar gerokai skiriasi dėl esminių klausimų. Tarp svarbiausių – sąlygos, kuriomis nafta, dujos ir chemijos produktai galėtų patekti į Persijos įlanką ir iš jos, mat tai yra svarbiausias pasaulinės energijos tiekimo laivybos kelias. Taip pat skirtingai vertinama, ar Iranas galės toliau sodrinti uraną savo branduolinei programai.

Praėjus vos kelioms valandoms po žinios apie derybas, Iranas surengė naujus smūgius pagrindinei naftos eksporto infrastruktūrai Saudo Arabijoje ir Kuveite – JAV sąjungininkėse. Tuo pat metu „The Wall Street Journal“ pranešė, kad Irano karinis jūrų laivynas ir toliau grasina paskandinti bet kurį laivą, bandantį įplaukti į Hormūzo sąsiaurį – vartus į Persijos įlanką – be derybų dėl sąlygų. Izraelis savo ruožtu tęsė oro smūgius Libane prieš įtariamus „Hezbollah“ taikinius, o tai lėmė didelę šalutinę žalą.

Analitikų teigimu, ryškėja viena esminė problema: net jei laivybai bus leidžiama vykti santykinai laisvai, pati infrastruktūra, kurioje išgaunama ir į laivus pakraunama nafta bei dujos, jau patyrė realios žalos, kurios mastas dar nėra iki galo aiškus.

Bendrovė „QatarEnergy“ pranešė, kad Belgijai ir Italijai teks laukti trejus metus ar ilgiau, kol bus atnaujintas pažadėtų suskystintų gamtinių dujų tiekimas iš Ras Laffan komplekso. Šis objektas kovą buvo apgadintas Irano dronų atakos metu.

Smūgis Ras Laffan buvo viena iš daugelio Irano atakų regione, kuriomis siekta padidinti karo ekonominę kainą JAV ir Persijos įlankos sąjungininkėms. Kiti smūgiai kliudė milžinišką Saudo Arabijos naftos chemijos kompleksą Jubailyje. Žalos vertinimas ten dar tęsiasi, tačiau bendra JAV chemijos milžinės „Dow“ ir „Saudi Aramco“ įmonė „Sadara“, tiekusi plastiką ir kitus komponentus pramonei, gamybą sustabdė neribotam laikui.

„Tiekimo linijų, susijusių su žalia nafta, dujomis, naftos chemija ir kitomis svarbiomis žaliavomis, atstatymas užtruks daug mėnesių“, – klientams skirtame komentare teigė strategas Marcas Ostwaldas iš „ADM ISI“.

Dėl to žaliavų kainos – ne tik energijos, bet ir metalų bei tokių produktų kaip helis (būtina žaliava silicio lustų gamybai) – tikėtina, išliks aukštesnės ilgiau. Tai papildys bendrą infliacinį spaudimą, kuris ekonomikoje buvo matomas dar iki karo, pažymėjo S. Frenchas. Nerimą kelia ir tai, kad pagrindinių ateities sandorių kainos Europoje vasaros laikotarpiui, kai reikia pildyti dujų saugyklas, vis dar yra daugiau kaip 40 proc. didesnės nei vasarį.

Šis signalas neliko nepastebėtas Briuselyje.

„Ką jau dabar galime numatyti, tai kad ši krizė nebus trumpalaikė“, – trečiadienį žurnalistams sakė Europos Komisijos atstovė spaudai Anna-Kaisa Itkonen.

Tuo metu Europos Centrinio Banko pareigūnai ir ES lyderiai svarstys, kaip reaguoti, kai nauji duomenys rodys kainų augimą. Ilgiau trunkantis energetikos sukrėtimas gali sužlugdyti vartotojų, verslo ir investuotojų viltis šiemet sulaukti palūkanų mažinimo. Kuo ilgiau tęsis karas, tuo didesnis bus neigiamas poveikis ekonomikai, perspėja ir Vokietijos centrinio banko vadovas.