Blog

  • Šiaulių legenda Nijolė Prascevičienė švenčia 75-metį: mero žodžiai sujaudino daugelį

    Šiaulių legenda Nijolė Prascevičienė švenčia 75-metį: mero žodžiai sujaudino daugelį

    Šiauliuose gyvenanti smuiko pedagogė, mokytoja ekspertė Nijolė Prascevičienė šiemet paminėjo 75 metų sukaktį. Jos ugdyti smuikininkai šiandien koncertuoja įvairiose pasaulio šalyse, o Šiaulių miesto garbės pilietę gimtadienio proga pasveikino Šiaulių miesto meras Artūras Visockas.

    „Sveikindamas su puikiu gimtadieniu, visų šiauliečių vardu noriu padėkoti už aktyvią pedagoginę veiklą ir Šiaulių vardo garsinimą. Iki šiol – nuoseklus ir kryptingas darbas su vaikais, iki šiol – pamokos, Šiaulių miesto tarybos nario pareigos, tarptautiniai renginiai. Jūsų akyse ir darbuose labai daug energijos ir entuziazmo“, – kalbėjo Šiaulių meras A. Visockas.

    Jaukaus pokalbio metu meras pažymėjo, kad Nijolė Prascevičienė yra viena iš nedaugelio žmonių, sulaukusių net dviejų Lietuvos prezidentų – Valdo Adamkaus ir Dalios Grybauskaitės – padėkų. Savivaldybės vadovo teigimu, pedagogei rūpi visas Šiaulių kultūrinis gyvenimas, o jos iniciatyva buvo renkami parašai, siekiant mieste pastatyti modernią akustinę koncertų salę.

    Pati N. Prascevičienė užsiminė, kad jei gimtadienio proga galėtų išsipildyti vienas noras, ji norėtų kuo greičiau Šiauliuose išvysti tokią koncertų salę.

    Šie metai N. Prascevičienei ypatingi ne tik dėl asmeninės sukakties – ji taip pat mini ir 55 metų pedagoginio darbo jubiliejų. Mokytojauti Šiaulių 1-ojoje muzikos mokykloje ji pradėjo 1971 metais. Ilgus metus muzikavo tuometiniame Šiaulių simfoniniame orkestre, vėliau – kameriniame orkestre.

    „Linkiu šiauliečiams mylėti savo miestą, būkite vieningi, tegul visų šiauliečių širdyse būna kuo daugiau gerumo“, – miesto gyventojams linkėjo N. Prascevičienė.

    Pedagogė žinoma ir kaip tarptautinių konkursų bei seminarų iniciatorė. Merui ji plačiau papasakojo apie Tarptautinį Sauliaus Sondeckio jaunųjų smuikininkų ir violončelininkų konkursą.

    Šiemet Sauliaus Sondeckio vardo konkursas vyks birželio 22–30 dienomis. Konkurso perklausos bus rengiamos Šiaulių dainavimo mokykloje „Dagilėlis“, o Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų gimnazijoje planuojamos meistriškumo pamokos. Laureatų apdovanojimo ceremonija ir baigiamasis koncertas vyks Šiaulių koncertų salėje „Saulė“.

    Skelbiama, kad konkurso komisijoje ir šį kartą dalyvaus pasaulyje žinomi atlikėjai – smuikininkas Zakharas Bronas ir violončelininkas Davidas Geringas. Prie jų prisijungs ir buvusi N. Prascevičienės mokinė, tarptautinį pripažinimą pelniusi smuikininkė Rolanda Ginkutė, šiuo metu dėstanti Kataro muzikos akademijoje ir koncertuojanti kaip Kataro filharmonijos orkestro solistė.

  • Vokietijos miestelis, vadinamas gražiausiu šalyje: kodėl visi veržiasi į Rothenburg ob der Tauber

    Vokietijos miestelis, vadinamas gražiausiu šalyje: kodėl visi veržiasi į Rothenburg ob der Tauber

    Rothenburg ob der Tauber yra šiaurės vakarinėje Bavarijos dalyje, pietų Vokietijoje. Miestelis įsikūręs turistiniame maršrute, vadinamame Romantiniu keliu. Patogiausia čia atvykti iš Niurnbergo, esančio maždaug už 80 kilometrų į rytus, automobiliu. Keliaujant viešuoju transportu galima nuvykti iki Ansbacho arba Dombühlio, iš kur kursuoja autobusai į Rothenburg ob der Tauber.

    Didžiausia šio miestelio pažiba – senamiestis, išlaikęs vientisą istorinę struktūrą. Siauros gatvelės, fachverkiniai namai, aikštės ir fontanai sukuria erdvę, kuri, rodos, beveik nepakitusi išliko kelis šimtmečius. Pagrindinis traukos taškas – turgaus aikštė su rotuše, kurioje dera gotikos ir renesanso bruožai. Rotušės bokštas laikomas vienu geriausių apžvalgos taškų: nuo jo atsiveria miestelio stogai ir Tauberio upės slėnis.

    Senamiestis nedidelis ir kompaktiškas, todėl jį patogu tyrinėti pėsčiomis, neskubant ir atidžiai stebint architektūros detales bei senųjų prekybinių gatvių planą. Verta užsukti ir į šalutines gatveles – jos neretai slepia tikrus atradimus. Dėl išskirtinai gerai išsilaikiusio istorinio užstatymo, savitos architektūros ir ypatingos atmosferos Rothenburg ob der Tauber dažnai vadinamas vienu gražiausių Vokietijos miestų.

    Viena labiausiai atpažįstamų vietų – Plönlein: nedidelė aikštė su būdingu gatvių susikirtimu ir gynybiniais bokštais. Šis vaizdas itin dažnai matomas nuotraukose, reklamuojančiose regioną ir turistiniuose leidiniuose. Pažintį su miesteliu galima pradėti ir nuo muziejų, kurie padeda geriau suprasti vietos istoriją bei amatus. Rothenburg ob der Tauber veikia muziejai, skirti amatams ir vietos praeičiai, taip pat ištisus metus lankytojų sulaukiantis Kalėdų muziejus.

    Didelį įspūdį palieka ir miestelio gynybinės sienos, kurios čia išliko beveik visos. Jų ilgis viršija 2 kilometrus, o toks pilnas įtvirtinimų žiedas Vokietijoje – reta išimtis. Gynybos sistema apima vartus, bokštus ir sargybinių takus, kuriais šiandien galima vaikščioti. Pasivaikščiojimas sienomis leidžia pajusti senąją atmosferą ir lengviau įsivaizduoti, kaip miestelyje buvo gyvenama viduramžiais. Be to, nuo čia atsiveria vaizdai į pastatus ir Tauberio slėnį, o kartu primenama apie strategiškai patogią vietovę.

    Svarbus objektas – Šv. Jokūbo bažnyčia, laikoma vienu vertingiausių regiono sakralinių statinių. Joje saugomas Tilmano Riemenschneiderio sukurtas altorius, priskiriamas svarbiausiems vėlyvosios gotikos kūriniams Vokietijoje. Pietinėje miestelio dalyje galima pamatyti ir Spitalbastei – išplėtotą XVI amžiaus gynybinį kompleksą.

    Planuojant kelionę verta pasidomėti artėjančiais renginiais. Rothenburg ob der Tauber dažnai vyksta festivaliai ir istorinės inscenizacijos, o šventiniu laikotarpiu – kalėdinės mugės. Tokie kultūriniai renginiai pritraukia lankytojų iš įvairių pasaulio šalių.

    Viduramžiais tai buvo laisvas ir autonomiškas miestas, kurio reikšmę lėmė palanki padėtis netoli prekybinių kelių ir stiprios amatų tradicijos. Vienas svarbiausių laikotarpių miestelio istorijoje – 1618–1648 metai, kai jis atsidūrė katalikiškų priešo pajėgų rankose. Istoriniai šaltiniai teigia, kad didesnių sugriovimų pavyko išvengti dėl sėkmingų derybų tarp abiejų pusių.

    1945 metais miestelis smarkiai nukentėjo, tačiau vėliau nuspręsta jį atkurti laikantis istorinės formos. Dėl šio sprendimo Rothenburg ob der Tauber iki šiol išlaiko vientisą architektūrinį charakterį ir išsiskiria beveik visiškai išlikusia viduramžiška urbanistine struktūra. Ši atmosfera žavi keliautojus, o pats miestelis laikomas vienu ryškiausių sąmoningos kultūros paveldo rekonstrukcijos pavyzdžių.

    Šaltiniai: „hub.pl“, „tedyiowedy.pl“, „historiansjourneys.com“.

  • Dolnosląsko perlas: Mietkovo ežeras pavasarį stebina vaizdais ir paukščių gausa

    Dolnosląsko perlas: Mietkovo ežeras pavasarį stebina vaizdais ir paukščių gausa

    Keliaujant po Žemutinę Sileziją galima atrasti daugybę netikėtų vietų. Šis regionas išsiskiria turtinga augalija ir gyvūnija – čia aptinkama rūšių, kurios kitur Lenkijoje pasitaiko itin retai. Šį kartą verta atidžiau pažvelgti į Mietkovo ežerą – išskirtinį vandens telkinį, tapusį svarbia užuovėja daugybei paukščių.

    Nors pavadinimas gali klaidinti, Mietkovo ežeras iš tikrųjų yra dirbtinis vandens telkinys. Jis buvo suformuotas XX amžiaus 8–9 dešimtmečiais kaip užtvenktas ežeras. Užtvankos pastatytos ant Bystrzycos upės, prieš Mietkovo gyvenvietę, nuo kurios ir kilo pavadinimas. Skirtinguose šaltiniuose šis telkinys dar minimas kaip Mietkovo tvenkinys, Mietkovo marios arba Domanicų ežeras – pagal kitoje telkinio pusėje esančią Domanicų gyvenvietę.

    Šis telkinys laikomas didžiausiu ežeru Žemutinės Silezijos vaivadijoje – jo plotas siekia apie 9,29 kvadratinio kilometro. Jis ypač svarbus paukščiams: čia aptinkamos keturios rūšys, įtrauktos į Lenkijos Raudonąją knygą, taip pat aštuonios rūšys, nurodytos Paukščių direktyvos pirmame priede. Tai ir svarbi perimvietė – čia peri raudonosios antys, juodagalvės žuvėdros, baltakaktės žuvėdros, upinės žuvėdros ir mažieji kirlikai. Be to, galima išvysti įvairių kirų rūšių, taip pat tilvikų, kovų, didžiųjų sėjikų ir kitų vandens paukščių.

    Vandens lygis telkinyje labai svyruoja, todėl vasarą ir rudenį atsidengia dideli dugno plotai. Tuomet drėgnose, vertingu dumblu praturtintose vietose sužaliuoja pievos, kur auga nendrės, plačialapiai švendrai ir kiti šlapynių augalai. Arčiau krantų galima pastebėti ir vertingų trumpaamžių pakrančių augalų. Čia taip pat aptinkama daugiamečių augalų, pasirodančių jau pavasarį: balandos, rūgštynės, mėtos, viksvos, lakišių ir įvairių žolių.

    Dėl to Mietkovo ežeras – įspūdingas gamtos kampelis, kuris vos atėjus pavasariui žavi ryškia žaluma ir paukščių gausa. Vieta ypač patiks tiems, kurie ieško išskirtinių gamtos vaizdų ir nori stebėti laukinę gyvūniją.

    Lietuvos masteliu jis prilygtų itin svarbiai paukščių apsaugos teritorijai – Lenkijoje ši vieta turi Specialiosios paukščių apsaugos teritorijos statusą, o specialistai daugelį metų siekė išsaugoti ją nepažeistą. 2022 ir 2023 metais Vroclavo regioninis aplinkos apsaugos direktorius užsakė specialius darbus, skirtus pagerinti paukščių buveinių sąlygas ir parengti teritoriją artėjantiems perėjimo sezonams. Darbai apėmė medžių ir krūmų kirtimą bei šalinimą pakrantės zonoje, taip pat reljefo suformavimą, kad paukščiams būtų patogiau maitintis.

    Iššūkiu tapo tai, kad telkinys iki šiol atlieka vandens kaupimo ir apsaugos nuo potvynių funkcijas, o jo teritorijoje yra vandens ūkio įrenginių. Vis dėlto, bendradarbiaujant su regionine vandentvarkos institucija, kuri administruoja telkinį, šiuos darbus pavyko įgyvendinti.

    Priemonės leido ne tik išsaugoti, bet ir padidinti biologinę įvairovę. Jos padėjo pasirūpinti ne vien paukščiais, bet ir kitais gyvūnais: seklumos, lagūnos ir įlankėlės yra vertingos vietos, kur klesti varliagyviai, bestuburiai ir žuvys.

    Šaltiniai: „hub.pl“, „gov.pl“, „przyrodniczo.pl“

  • Viduramžių pilis prie ežero: čia lankėsi karaliai, o sienose rado monetų ir brangenybių

    Viduramžių pilis prie ežero: čia lankėsi karaliai, o sienose rado monetų ir brangenybių

    Pirmieji duomenys apie Dobčycų pilį siekia XIII amžių, tačiau dar anksčiau ant kalvos stovėjo medinė tvirtovė. Archeologiniai tyrimai rodo, kad ši vieta buvo gyvenama jau neolito laikotarpiu ir bronzos amžiuje. Pirmųjų Piastų laikais Dobčycų tvirtovė buvo itin svarbus taškas prekybos kelyje į Vengriją, be to, ją buvo nepaprastai sunku užimti.

    Rabo slėnio apsuptis ir netoliese esantis Dobčycų ežeras lėmė, kad pilis ilgą laiką tarnavo kaip prieglobstis arba priimdavo iškilmingus svečius. Čia viešėjo Vladislavas Lokietka, Kazimieras Didysis, Vladislavas Jogaila bei Kazimiero Jogailaičio sūnūs. XIV amžiuje, plečiant tvirtovę, ji tapo nepilinių seniūnų rezidencija, tačiau didžiausias pilies klestėjimas siejamas su 1585–1649 metais, kai seniūniją perėmė Liubomirskiai. Tuo metu tvirtovė buvo perstatyta renesanso stiliumi ir įgavo rezidencinį pobūdį, tačiau pastato „aukso amžius“ baigėsi 1702 metais.

    Vėlesniais metais Dobčycų pilis ėmė sparčiai nykti, o dalis statinių net buvo išardyta. Įdomu tai, kad XVIII amžiuje pilies mūruose aptikta slėptuvė su puodu, pilnu monetų ir brangenybių. Šis radinys tik paspartino niokojimą, nes lobio ieškotojai ardė sienas tikėdamiesi rasti daugiau vertybių. Galiausiai įspūdinga tvirtovė maždaug 130 metų tapo gyvulių ganymo vieta.

    Tik XX amžiaus 7-ajame dešimtmetyje pradėti valymo darbai ir pilies vidaus erdvių restauravimas. Šiandien čia veikia „PTTK“ regioninis muziejus. Lankytojai gali apžiūrėti kiemą, Istorinę salę, pilies koplyčią, pilies virtuvę, Metalurgijos salę, Tautos atminties salę ir požemį.

    Ypač gyva ši vieta tampa per spalvingą Karališkąją eiseną, kuri Dobčycuose kasmet rengiama gegužės 3 dieną. Ji žymi turizmo sezono pradžią ir suteikia progą dalyvauti mugėje, amatininkų dirbtuvėse bei paragauti regioninių patiekalų. Istorijos ir gamtos mėgėjus vilioja ir vaizdas į ežerą, kurį galima stebėti nuo atstatomų mūrų ar apžvalgos bokšto.

    Šalia pilies yra ir išskirtinis XIX amžių menančių regiono pastatų ansamblis. Čia galima pamatyti, pavyzdžiui, laidotuvių namą, karčemą, vištidę ir kalvę, įrengtas autentiška to laikmečio įranga. Skanseno teritorijoje stovi ir pakelės koplytėlė, datuojama 1604 metais – itin gerai išlikęs šio krašto paminklas. Medinės architektūros skansenas suteikia galimybę tarsi persikelti laiku atgal ir geriau pažinti Dobčycų žemės istoriją bei tradicijas.

    Vis dėlto kelionė į pilies kalvą tuo nesibaigia – verta užsukti ir prie Dobčycų užtvankos. Čia esanti užtvanka yra 617 metrų ilgio, ji pastatyta XX amžiaus 9-ajame dešimtmetyje kaip geriamojo vandens rezervuaras Krokuvai, esančiai maždaug už 40 minučių kelio nuo Dobčycų. Pasivaikščiojimo metu galima grožėtis ne tik Dobčycų ežeru, bet ir Beskidų kalnyno panorama, taip pat pilimi ir jos istoriniais mūrais.

  • Žvirbliai dingsta iš miestų: per dešimtmetį prarasta 1,5 mln. porų, kaltų – ne viena

    Žvirbliai dingsta iš miestų: per dešimtmetį prarasta 1,5 mln. porų, kaltų – ne viena

    Per pastarąjį dešimtmetį paprastojo žvirblio (Passer domesticus), dar vadinamo naminiu žvirbliu, populiacija sumažėjo maždaug 1,5 mln. perinčių porų – tai daugiau nei 20 proc. kritimas. Jei anksčiau dešimčių ar net šimtų paukščių būriai buvo įprastas vaizdas, šiandien net keliolika žvirblių vienoje vietoje jau stebina.

    Ši problema neapsiriboja vien Lenkija. Daugelyje Europos valstybių, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje ar Nyderlanduose, paprastojo žvirblio populiacija sumažėjo net perpus. Dar prastesnė padėtis Paryžiuje, kur gamtininkai fiksavo maždaug 90 proc. šių paukščių populiacijos nykimą. Tai rodo, kad kalbame apie platesnį aplinkosauginį reiškinį.

    Mažėjantis žvirblių skaičius gali būti juntamas ir žmonėms. Šie paukščiai padeda reguliuoti vabzdžių gausą, ypač perėjimo laikotarpiu, kai jauniklius maitina būtent vabzdžiais. Jie noriai lesa amarus, lervas, uodus ir vikšrus. Žvirblių mažėjimas gali reikšti didesnį vabzdžių kiekį miestuose ir kaime, įskaitant tuos, kurie daro žalą pasėliams.

    Suaugę paukščiai minta ir sėklomis – pavyzdžiui, laukinių rožių, žolių bei piktžolių – taip prisidėdami prie jų plitimo kontrolės. Taip pat lesa javų, saulėgrąžų ir uogų sėklas, padėdami jas išnešioti ir palaikydami biologinę įvairovę.

    Mokslininkai pabrėžia, kad vienos priežasties nėra – žvirblių gausos kritimą lemia susikertantys aplinkos ir civilizaciniai pokyčiai. Vienas svarbiausių veiksnių – smarkiai sumažėjęs maisto prieinamumas. Anksčiau žvirbliai lengvai rasdavo ant žemės pabirusių grūdų ir su žemės ūkiu bei gyvulininkyste susijusių likučių, tačiau modernizuotas, mechanizuotas žemės ūkis šiuos šaltinius gerokai apribojo.

    Prie to prisideda ir intensyvesnė žemės ūkio chemizacija bei pesticidų naudojimas, mažinantis vabzdžių, kurie būtini jaunikliams išmaitinti, kiekį. Susidaro savotiškas uždaras ratas: mažėjant žvirblių, vabzdžių gali daugėti, o tai didina poreikį naudoti chemines augalų apsaugos priemones, kurios dar labiau blogina sąlygas žvirbliams.

    Miestuose situacija kiek paradoksali – čia žvirbliams trūksta maisto ir dėl perdėto tvarkingumo. Nuolat šienaujamos vejos, piktžolių naikinimas ir laukinės augmenijos stygius mažina ir maisto, ir slėptuvių, kur mažieji paukščiai galėtų pasislėpti, skaičių.

    Tarp reikšmingų veiksnių minimi ir didesnė oro bei aplinkos tarša, triukšmo lygis, dirbtinis apšvietimas, taip pat klimato kaita, galinti paveikti jauniklių išgyvenamumą. Dėl šių pokyčių paukštis, kuris ilgą laiką buvo įprasta žmogaus kaimynystės dalis ir puikiai prie jos prisitaikė, nebespėja prisiderinti prie sparčiai kintančios aplinkos.

    Papildomą spaudimą didina ir plėšrūnai. Pastaraisiais metais fiksuojamas plėšriojo paukščio – vištvanagio – gausėjimas, o kartu didėja ir naminių kačių skaičius, kurios per metus gali sumedžioti nemažai žvirblių. Pavojų kelia ir stikliniai pastatų fasadai bei langai.

    Šiuolaikiniai miestai žvirbliams tampa nepalankūs ne tik dėl maisto stygiaus, bet ir dėl vis mažėjančių slėptuvių. Nauji pastatai dažnai yra itin sandarūs – juose beveik nelieka plyšių ar užkaborių, kuriuose žvirbliai galėtų sukti lizdus. Senesnių pastatų renovacija ir šiltinimas neretai panaikina anksčiau buvusias perėjimo vietas. Be to, miestuose nyksta krūmynai, kurie mažiems paukščiams tarnauja kaip priedanga ir poilsio vieta. Dėl to žvirbliai praranda gyvenamąją erdvę, o situaciją apsunkina ir konkurencija su kitomis paukščių rūšimis.

  • Naktį „užmiegančios“ gėlės užkariavo sodus: ši rūšis Lietuvoje auginama jau dešimtmečius

    Naktį „užmiegančios“ gėlės užkariavo sodus: ši rūšis Lietuvoje auginama jau dešimtmečius

    Pozlota (dar vadinama kalifornine ešolcija) kilusi iš Jungtinių Amerikos Valstijų, o natūraliai dažniausiai aptinkama Kalifornijos pievose. Šis augalas buvo atrastas XIX amžiuje Johanno Friedricho von Eschscholtzo, kurio pavarde ir pavadintas – ešolcija. Įdomu tai, kad jos žiedai forma primena aguonas, o pats augalas taip pat priskiriamas aguoninių šeimai, kaip ir vaistinė aguona, dirvinė aguona ar mekonopsis.

    Tarp gražiausių ir populiariausių kaliforninės ešolcijos veislių dažnai minimos oranžinės „Mikado“ ir „Orange“, geltona „Sunbeam“, raudona „Red Chief“, taip pat baltos „Alba“ ir „Ivory Castle“. Spalvingų gėlynų mėgėjai neretai renkasi ir įvairiaspalvių žiedų mišinį „Ballerina Mix“.

    Šis augalas vertinamas dėl paprastos priežiūros: jam pakanka saulėtos vietos ir lengvos, gerai vandenį praleidžiančios dirvos. Be to, kaliforninė ešolcija turi ilgas šaknis, todėl geriau pakelia sausrą. Dar viena įdomi savybė – žiedai prasiskleidžia tik šviečiant saulei, o naktį ar esant prastam orui užsiveria, kad apsisaugotų nuo perteklinės drėgmės.

    Lietuvoje ešolcija dažniausiai auginama kaip vienmetis augalas. Ji žydi nuo gegužės pabaigos ar birželio pradžios iki pirmųjų šalnų – paprastai iki rugsėjo ar spalio. Kaip nurodo Agnieszka Boreczek, rašiusi portale „Deccoria“, kaliforninė ešolcija lengvai pasisėja pati, todėl palankiomis sąlygomis gali įsitvirtinti ilgesniam laikui, tačiau iš savaiminio pasisėjimo išaugę augalai ne visada pakartoja motininės veislės savybes.

    Darželiuose šie augalai puikiai dera su heliotropais, šalavijais, levandomis, rugiagėlėmis ir dvigubai plunksniškais kosmėjais. Todėl jie tinka tiek gėlynams, tiek ir vešliai žydinčiai gėlių pievai. Anksčiau ešolcija kartais buvo laikoma natūralia raminančia priemone, tačiau jos naudojimas šiam tikslui nebūtinai duoda norimą rezultatą.

    Sėjai tinkamiausias laikas – balandis ir gegužė, tačiau galima sėti ir rudenį, rugsėjį arba spalį.

    Šaltiniai: hub.pl, deccoria.pl, niepodlewam.pl, e-budownictwo.pl.

  • Utenoje dvi dienas griaudės pratybos: kariškiai naudos imitacinius šaudmenis ir pirotechniką

    Utenoje dvi dienas griaudės pratybos: kariškiai naudos imitacinius šaudmenis ir pirotechniką

    „Lietuvos kariuomenės“ Krašto apsaugos savanorių pajėgos praneša, kad 2026 m. balandžio 11–12 dienomis Utenos, Užpalių ir Vyžuonų seniūnijų teritorijose vyks karinės pratybos.

    Pratybas vykdys „Lietuvos kariuomenės“ Krašto apsaugos savanorių pajėgų Vyčio apygardos 5-osios rinktinės 507 pėstininkų kuopa.

    Informuojama, kad pratybų metu bus naudojami ginklai, imitaciniai šaudmenys, dūminė bei garsinė pirotechnika, taip pat judės karinė technika.

    Kontaktinis asmuo: št. srž. Darius Daujotis, 507 pėstininkų kuopos kuopininkas, vykdantis kuopos vado funkcijas, tel. +370 68 749 167.

  • Trūkinėjantys krašto kelių kraštai pagaliau tvarkomi: startuoja „dešiniojo rato“ programa

    Trūkinėjantys krašto kelių kraštai pagaliau tvarkomi: startuoja „dešiniojo rato“ programa

    Pradedami vieni svarbiausių šių metų kelių priežiūros darbų – krašto kelių „dešiniojo rato“ provėžų tvarkymo programa. Ji skirta kritinėms dangos pažaidoms šalinti intensyviausio eismo ruožuose, kur fiksuojami didžiausi krovininio transporto srautai.

    Šiemet darbai numatyti 90 krašto kelių visoje Lietuvoje. Jie apims visas savivaldybes, kuriose nustatytos atkarpos su tokio tipo dangos pažaida.

    „Ne visi vairuotojai yra girdėję apie „dešiniojo rato“ programą, bet tikrai visi yra patyrę, ką reiškia važiuoti keliu, kurio kraštas ištrupėjęs ir duobėtas. Šį sezoną imamės dar nematyto masto darbų – sutvarkysime per 2 000 km krašto kelių. Darbams bus naudojama nauja technologija, kuri leis keliams tarnauti trigubai ilgiau, o vairuotojams važiuoti saugiau ir patogiau“, – sako susisiekimo ministras Juras Taminskas.

    Skelbiama, kad šį sezoną planuojama tvarkyti daugiau nei 1 746 km krašto kelių tinklo, o darbams skiriama 13,5 mln. eurų Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų. „Dešiniojo rato“ programos metu ketinama sutvarkyti apie 408 tūkst. kv. metrų dangos pažaidų. Darbai bus sutelkti į labiausiai deformuotas vietas, kurios labiausiai veikia eismo saugumą.

    „Šiemet „Kelių priežiūroje“ dirbama dar tiksliau ir kryptingiau – pasitelkiami skaitmeniniai sprendimai leidžia greičiau įvertinti kelių būklę ir nukreipti darbus ten, kur jų reikia labiausiai. Siekiama ne tik pašalinti pavienes pažaidas, bet ir sistemiškai stabdyti dangos irimą, kad kiekvienas sutvarkytas ruožas realiai pagerintų eismo sąlygas ir prisidėtų prie ilgesnio kelių tarnavimo laiko. Šalies mastu darbai vykdomi didesniu tempu, platesnėmis apimtimis ir taikant tvaresnius sprendimus, kurie užtikrina saugesnį judėjimą“, – teigia AB „Kelių priežiūra“ generalinis direktorius dr. Audrius Vaitkus.

    Didžiausias dėmesys skiriamas dešiniojo rato riedėjimo trajektorijai – kelio dangos zonai ties kelkraščiu. Būtent ten dėl nuolatinės sunkiasvorio transporto apkrovos susiformuoja giliausios provėžos ir pavojingiausios deformacijos. Tokiose vietose didėja vibracijos, kyla akvaplanavimo rizika, ilgėja stabdymo kelias, o dangos būklė prastėja sparčiausiai.

    Darbai atliekami pagal AB „Via Lietuva“ sudarytą krašto kelių būklės prioritetinį sąrašą. Vertinamas suminės dangos būklės indeksas ir papildomi struktūrinių deformacijų kriterijai. Programai įgyvendinti naudojamos pažangios priemonės: skaitmenizuotas defektų nustatymas, technologų ekspertų parengtos metodikos ir aiškiai apibrėžtos technologinės kortelės, leidžiančios tiksliai ir efektyviai tvarkyti kritines dangos vietas.

    Ekspertų vertinimu, tokie kryptingi ir periodiški darbai yra vienas efektyviausių būdų pristabdyti dangos degradaciją ankstyvoje stadijoje. Laiku sutvarkius struktūrines pažaidas, mažėja duobių formavimosi rizika, išvengiama greito dangos irimo ir reikšmingai sumažėja ilgalaikės kelių atnaujinimo sąnaudos.

    „Dešiniojo rato“ programa įvardijama kaip nuosekli kelių priežiūros dalis, orientuota į saugesnį eismą ir patikimesnį susisiekimą visoje Lietuvoje. Pernai pagal šią programą buvo sutvarkyta daugiau nei 400 km kelių dangos. Panaši remonto praktika taikoma ir kitose Europos šalyse, tarp jų Lenkijoje, Danijoje, Švedijoje.

  • Jonavoje nuskambėjo tarptautinė konferencija: kaip gabų vaiką nepamesti įtraukties labirinte

    Jonavoje nuskambėjo tarptautinė konferencija: kaip gabų vaiką nepamesti įtraukties labirinte

    2026 m. kovo 31 d. Jonavos Justino Vareikio progimnazijoje, bendradarbiaujant su Jonavos rajono švietimo pagalbos tarnybos Mokytojų švietimo skyriumi, įvyko tarptautinė švietimo įstaigų vadovų, mokytojų ir švietimo pagalbos specialistų konferencija „Gabus vaikas įtraukiojo ugdymo labirintuose“.

    Renginys subūrė pedagogus, švietimo lyderius ir ekspertus iš Lietuvos bei užsienio. Konferencijos tikslas – dalintis patirtimi ir ieškoti veiksmingų sprendimų, kaip atpažinti gabius vaikus ir užtikrinti jiems tinkamas ugdymo galimybes įtraukiojo ugdymo kontekste.

    Konferenciją atidarė progimnazijos direktorė Olga Mediekšė. Ji pabrėžė, kad mokykla primena labirintą, kuriame už kiekvieno posūkio laukia ne aklavietė, o atradimas, o mokytojas tampa vedliu šiame kelyje. Direktorė priminė, kad Jonavos Justino Vareikio progimnazija turi ilgametes gabių mokinių ugdymo tradicijas: dar 2012 m. mokykloje buvo atlikti tyrimai, siekiant įvertinti, kaip ugdomi gabieji mokiniai, o 2017–2018 m. įgyvendintas projektas, orientuotas į individualių gebėjimų atpažinimą ir kryptingą aukštesnių gebėjimų turinčių vaikų ugdymą.

    O. Mediekšė pasidalijo ir tarptautinėmis įžvalgomis, sukauptomis semantis patirties Austrijoje. Ji pasakojo apie Lince veikiantį centrą, kuriame testuojami 12–13 metų mokiniai iš visų Austrijos žemių, o į specializuotą gabių vaikų ugdymo mokyklą patenka tik 2 proc. vaikų. Baigdama sveikinimo kalbą direktorė linkėjo konferencijos dalyviams nepasiklysti ugdymo labirinte ir gebėti tinkamai pritaikyti metodus, instrumentus bei žinias, reikalingas gabiems vaikams ugdyti.

    Renginio dalyvius pasveikino Jonavos rajono vicemerė Birutė Gailienė. Ji mokytojams linkėjo kantrybės, ragino neužgniaužti gabių vaikų potencialo, nes tokie mokiniai neretai būna „nepatogūs“, ir kvietė ieškoti kelių į jų širdį, skatinti individualumą bei padėti atsiskleisti.

    Konferenciją moderavo „LRT“ laidos „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“ vedėjas Paulius Ambrazevičius. Plenarinių pranešimų sesiją pradėjo progimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja ekspertė Loreta Kazlauskienė. Ji apžvelgė mokytojų požiūrį į gabių vaikų ugdymą ir šiandieninius iššūkius, su kuriais susiduriama mokyklose.

    Kauno technologijos universiteto docentė Bronė Narkevičienė akcentavo, kad gabių vaikų ugdymas apima ne tik iššūkius, bet ir plačias galimybes. Ji analizavo Lietuvos gabių vaikų ugdymo kryptis ir perspektyvas, pabrėždama, jog gabūs mokiniai neretai skirstomi į gabius ir itin gabius, o itin gabių yra apie 2 proc. Docentės teigimu, aukštą mokymosi potencialą turintys vaikai dažnai garsina Lietuvą pasaulyje.

    „EDU Vilnius“ projektų vadovas Gražvydas Kazakevičius pristatė pranešimą „Įtrauktis ar ištrauktis?“. Jis pateikė provokuojančių minčių apie įtraukųjį ugdymą, aptarė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos įsakymus šia tema ir pabrėžė, kad įtrauktis nėra naujiena – mokytojai jau seniai dirba matydami ir gabų vaiką, ir tą, kuriam mokytis sekasi sunkiau. Pranešėjas akcentavo, kad pirmiausia svarbu mokinį „ištraukti“ iš socialinio ar kultūrinio burbulo, o tik vėliau ieškoti būdų, kaip jį įtraukti į ugdymo procesus.

    Konferenciją praturtino ir pranešimas apie gabių mokinių ugdymo sistemą Čekijoje. Nuotoliniu būdu pranešimą skaitė Čekijos mokyklos „Zakladni škola Novy“ direktorė ir švietimo konsultantė Lenka Dudaškova. Iš vokiečių kalbos vertė progimnazijos vokiečių kalbos mokytoja ir pavaduotoja ugdymui Jurgita Skamaročienė.

    Apie gabų vaiką mokykloje ir namuose kalbėjo ilgametis buvęs Vilniaus „Šolom Aleichemo ORT gimnazijos“ direktorius Miša Jakobas. Jis pabrėžė šeimos ir namų aplinkos reikšmę, akcentuodamas, kad laimingas vaikas dažnai auga šeimoje, kurioje didelė vertybė teikiama mokslui. Pranešėjas taip pat šiltai prisiminė savo mokytojus ir jų įtaką gyvenimui, o kalbėdamas apie pedagogų vaidmenį išskyrė principinę nuostatą: „Gabius vaikus ugdo gabūs mokytojai“, – pabrėžė M. Jakobas.

    Antroje konferencijos dalyje vyko darbas sekcijose. Jose pranešimus skaitė įvairių sričių specialistai ir švietimo lyderiai, o dalyviai dirbo šešiose grupėse.

    Švietimo pagalbos specialistų sekcijoje pranešimą „Skirtingi vaikų gabumų veidai: psichologo žvilgsnis į IQ, EQ ir neuroįvairovę“ skaitė Jonavos rajono socialinių paslaugų centro direktorė ir Kauno kolegijos docentė Valentina Demidenko.

    Menų sekcijoje Jonavos Janinos Miščiukaitės meno mokyklos direktorė Rita Trimonienė pristatė pranešimą „(Ne)Gabus vaikas neformaliajame ugdyme“.

    Direktorių ir pavaduotojų ugdymui sekcijoje VDU klasikinio ugdymo licėjaus direktorė, VDU Švietimo akademijos lektorė ir partnerystės docentė Jolanta Vengalienė skaitė pranešimą „Klasikinis ugdymas – tvirtas pagrindas gabių vaikų ugdymui“.

    Ikimokyklinio ugdymo sekcijoje pristatyti du pranešimai. Jonavos vaikų lopšelio-darželio „Pakalnutė“ direktorė Simona Černiauskienė kalbėjo tema „Darželis, kuriame žydi visi: apie gabių vaikų įtrauktį „Pakalnutėje““. Jonavos vaikų lopšelio-darželio „Bitutė“ direktorė Violeta Skodienė ir priešmokyklinio ugdymo mokytoja metodininkė Diana Bazevičienė pristatė pranešimą „Kodas GABUS: kaip iššifruoti, kad vaiko potencialas taptų ugdymo varikliu?“

    Pradinio ugdymo sekcijoje pranešimą „Gabus vaikas pradinėje mokykloje“ skaitė Jonavos Panerio pradinės mokyklos direktorė Irma Karnusevičienė ir Jonavos „Žingsnio“ pradinės mokyklos direktorė Jolanta Macaitienė.

    Dalykinėje sekcijoje Jonavos Jeronimo Ralio gimnazijos geografijos mokytoja ekspertė Aušrinė Živaitienė dalijosi įžvalgomis pranešime „Gabus vaikas – iššūkis ar dovana?“

    Konferencijos organizatoriai priminė, kad tinkamas gabių vaikų ugdymas yra investicija į ateitį: užaugę tokie vaikai tampa gydytojais, mokslininkais, muzikantais ar politiniais lyderiais, kuriančiais pridėtinę vertę visuomenei. Pedagogams tai – džiaugsmas pastebėti vaikų potencialą, jį suprasti, ugdyti ir vėliau matyti sėkmę.

    Informaciją parengė Daivutė Kloniūnienė ir Loreta Kazlauskienė.

  • Panevėžys ieško 7 vieno kambario butų: paskelbė derybas, aiškūs reikalavimai ir terminas

    Panevėžio miesto savivaldybės administracija skelbia socialinių būstų pirkimą ir kviečia teikti pasiūlymus dėl 7 vieno kambario butų įsigijimo Panevėžio mieste.

    Perkančioji organizacija – Panevėžio miesto savivaldybės administracija, kodas 288724610, Laisvės a. 20, LT-35200 Panevėžys.

    Pirkimo objektas – 7 vieno kambario butai daugiabučiuose namuose Panevėžio mieste. Buto naudingasis plotas turi būti ne didesnis kaip 40 kv. m. Būstas privalo turėti veikiančias inžinerines sistemas: šalto ir karšto vandens tiekimą, nuotekas, šildymą, dujas ir elektrą.

    Butai, kurie nebus perkami: būstai mediniuose ar karkasiniuose namuose, taip pat butai su bendrojo naudojimo patalpomis (virtuvėmis, tualetais, dušo patalpomis) ar esantys bendrabučio tipo pastatuose, Nekilnojamojo turto registre įregistruotuose kaip bendrabučiai (taip pat bendrabučiai su prekybos, maitinimo ir paslaugų patalpomis) ir (ar) kurių paskirtis nustatyta kaip gyvenamoji (įvairioms socialinėms grupėms).

    Taip pat nebus perkami butai buvusiuose bendrabučiuose ar bendrabučio tipo namuose, įskaitant pastatus: Aukštaičių g. 66 ir 68, Marijonų g. 29, Ramygalos g. 57 ir 67, Smėlynės g. 73, Vilties g. 47. Netinkami ir tie būstai, kurie pagal Panevėžio miesto bendrąjį planą patenka į pramoninės ir sandėliavimo paskirties zonas.

    Be to, nebus vertinami pasiūlymai dėl butų, kurių duomenys, nurodyti kadastro duomenų byloje, neatitinka faktinės situacijos, kai bute ar rūsyje (jei jis priklauso) atlikti pakeitimai nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.

    Pirkimo būdas – skelbiamos derybos.

    Pirkimas vykdomas vadovaujantis Žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų įsigijimo arba nuomos ar teisių į šiuos daiktus įsigijimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. 1036 „Dėl Žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų įsigijimo arba nuomos ar teisių į šiuos daiktus įsigijimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

    Pasiūlymai ir pirkimo sąlygose nurodyti dokumentai turi būti pateikiami užklijuotuose vokuose Panevėžio miesto savivaldybės administracijos priimamajame (Laisvės a. 20, Panevėžys, įėjimas iš Vilniaus g.), 5-ojoje darbo vietoje, darbo dienomis darbo valandomis, arba siunčiami paštu. Pasiūlymai rengiami lietuvių kalba.

    Pasiūlymų pateikimo terminas – iki 2026 m. balandžio 22 d. 12 val.

    Komisijos posėdis, kuriame bus atplėšiami vokai su pasiūlymais, vyks 2026 m. balandžio 22 d. 13 val. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos priimamajame, 104 kabinete (Laisvės a. 20, Panevėžys).

    Informacija teikiama telefonu (0 45) 501 332.

    Komunikacijos skyrius