CP v2

Blog

  • Globa ar rūpyba: šeimos dažnai suklysta – štai ką būtina žinoti prieš kreipiantis į teismą

    Globa ar rūpyba: šeimos dažnai suklysta – štai ką būtina žinoti prieš kreipiantis į teismą

    Panevėžio miesto savivaldybės Socialinių reikalų skyriaus Sveikatos poskyrio specialistai pastebi, kad vis daugiau šeimų susiduria su jautriu ir kartu sudėtingu klausimu: kaip teisiškai pasirūpinti artimuoju, kuris dėl psichikos sutrikimo ar kitų priežasčių nebegali savarankiškai priimti svarbių sprendimų ar pasirūpinti kasdieniu gyvenimu.

    Tokiais atvejais taikomos dvi skirtingos teisinės priemonės – globa arba rūpyba. Nors jos dažnai painiojamos, šios priemonės skiriasi tiek taikymo apimtimi, tiek pasekmėmis žmogaus teisėms ir artimųjų atsakomybei.

    Globa – kai asmuo visiškai negali veikti savarankiškai

    Globa nustatoma tada, kai žmogus dėl psichinės negalios (psichikos ligos ar kitų psichikos sutrikimų) negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Tokiu atveju teismas gali pripažinti asmenį neveiksniu tam tikrose srityse.

    Tai reiškia, kad žmogus savarankiškai nebegali sudaryti sandorių ar spręsti finansinių ir teisinių klausimų – pavyzdžiui, pirkti, parduoti ar dovanoti turtą. Teismo nustatytose srityse visus svarbiausius sprendimus jo vardu priima paskirtas globėjas.

    Ši priemonė taikoma tik tuomet, kai kitų būdų užtikrinti žmogaus saugumą ir interesus nebepakanka.

    Rūpyba – kai gebėjimai apriboti tik iš dalies

    Rūpyba nustatoma tada, kai žmogaus gebėjimai suprasti savo veiksmų reikšmę yra susilpnėję, tačiau visiškai neišnykę. Dažniausiai tai siejama su psichikos sutrikimais ar priklausomybėmis, pavyzdžiui, piktnaudžiavimu alkoholiu, narkotinėmis ar toksinėmis medžiagomis.

    Tokiais atvejais asmuo pripažįstamas ribotai veiksniu tam tikrose srityse. Jis gali atlikti kasdienius veiksmus – apsipirkti, tvarkyti buitinius reikalus, tačiau priimant sprendimus tose srityse, kuriose teismas jo veiksnumą apribojo, reikalingas rūpintojo sutikimas, priežiūra ar pagalba.

    Rūpyba laikoma lankstesne priemone, nes leidžia žmogui išlaikyti dalį savarankiškumo.

    Taip pat rūpyba gali būti nustatoma ir veiksniam asmeniui, jeigu dėl fizinės sveikatos būklės jis negali savarankiškai naudotis savo teisėmis ar vykdyti pareigų ir jam reikalinga fizinė pagalba.

    Sprendimą visais atvejais priima tik teismas

    Svarbu žinoti, kad sprendimą dėl globos ar rūpybos, taip pat dėl neveiksnumo ar riboto veiksnumo nustatymo, visais atvejais priima tik teismas.

    Į teismą gali kreiptis asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu ar ribotai veiksniu, sutuoktinis, tėvai, pilnamečiai vaikai, globos ir rūpybos institucija arba prokuroras. Jei rūpybos prašo veiksnus žmogus, į teismą jis kreipiasi pats.

    Dokumentai teikiami apylinkės teismui pagal asmens gyvenamąją vietą.

    Kokius dokumentus dažniausiai reikia pateikti teismui?

    Nors kiekviena situacija yra individuali, dažniausiai prašoma pateikti šiuos dokumentus:

    • Pareiškimą teismui, kuriame nurodomi asmens duomenys, aprašoma sveikatos būklė, elgesys, argumentuojama, kodėl prašoma nustatyti neveiksnumą ar ribotą veiksnumą, taip pat pateikiamas siūlomas globėjo kandidatas.
    • Medicinos dokumentus – gydančio gydytojo (dažniausiai šeimos gydytojo ar psichiatro) išrašą apie asmens sveikatos būklę, diagnozes, vartojamus vaistus ir prognozę.
    • Asmens dokumentų kopijas – pareiškėjo ir asmens, kuriam prašoma nustatyti globą ar rūpybą.
    • Giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus (gimimo, santuokos liudijimus).
    • Duomenis apie siūlomą globėją – asmens dokumento kopiją, sveikatos pažymą, o prireikus ir charakteristiką iš darbovietės ar seniūnijos.
    • Socialinio darbuotojo išvadą apie asmens gebėjimą pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus.

    Rengiant pareiškimą rekomenduojama pasikonsultuoti su teisininku, ypač jei situacija sudėtinga. Tai padeda tiksliai suformuluoti prašymą, tinkamai parengti dokumentus ir išvengti proceso vilkinimo.

    Svarbiausia proceso dalis – ekspertizė

    Vienas esminių etapų yra teismo psichiatrijos ekspertizė. Ją atlieka Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos ekspertai, kurie įvertina žmogaus psichinę būseną ir pateikia teismui ekspertizės aktą.

    Ekspertizės metu analizuojami medicininiai dokumentai, kalbamasi su pačiu žmogumi, o prireikus – ir su jo artimaisiais. Ši išvada dažniausiai tampa pagrindiniu teismo sprendimo pagrindu.

    Kaip priimamas teismo sprendimas?

    Įvertinęs visus įrodymus, teismas gali:

    • atmesti pareiškimą;
    • pripažinti žmogų ribotai veiksniu ir nustatyti rūpybą, paskiriant rūpintoją;
    • pripažinti žmogų neveiksniu tam tikroje srityje ir nustatyti globą, paskiriant globėją ir, jei reikia, turto administratorių.

    Sprendimas dėl neveiksnumo ar riboto veiksnumo nustatymo įsiteisėja per 30 dienų, jei nėra apskundžiamas. Vėliau teismas sprendžia globos (rūpybos) nustatymo ir globėjo (rūpintojo) paskyrimo klausimą. Nutartis įsiteisėja per 7 dienas.

    Kas gali tapti globėju ar rūpintoju?

    Pagal įstatymus globėju ar rūpintoju gali būti tik pilnametis, veiksnus, geros reputacijos, doras ir sąžiningas žmogus, neturintis interesų konflikto su globotiniu. Dažniausiai šias pareigas prisiima artimiausi šeimos nariai.

    Prieš priimdamas sprendimą, teismas kreipiasi į savivaldybę, kuri įvertina kandidato gyvenimo sąlygas, asmenines savybes ir galimybes globoti ar rūpintis. Atsižvelgiama ir į paties asmens nuomonę, jei jis gali ją išreikšti.

    Atsakomybė – kasdienė ir reali

    Globėjo vaidmuo nėra formalus: jis apima kasdienius sprendimus ir atsakomybę už žmogaus gerovę.

    Globėjas organizuoja sveikatos priežiūrą (registruoja pas gydytojus, prižiūri, kad būtų vartojami paskirti vaistai), tvarko finansinius reikalus (apmoka mokesčius, valdo banko sąskaitas, gauna pensiją ar kitas išmokas), sudaro didesnės vertės sandorius. Tačiau parduoti nekilnojamąjį turtą ar priimti palikimą globėjas gali tik gavęs išankstinį teismo leidimą. Globėjas taip pat privalo užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas ir atstovauti globotiniui institucijose, o visi sprendimai turi būti priimami globotinio naudai.

    Jei aplinkybės pasikeičia ir žmogus gali vėl veikti savarankiškai, globėjas turi kreiptis į teismą dėl veiksnumo atkūrimo. Netinkamai pareigas atliekantis globėjas gali būti nušalintas ir privalo atlyginti padarytą žalą. Dėl globėjo nušalinimo į teismą gali kreiptis pats neveiksnus ar ribotai veiksnus asmuo, globos (rūpybos) institucijos arba prokuroras.

    Globėjas gali būti teismo nutartimi atleistas nuo pareigų, jei jų nebegali vykdyti dėl savo ar artimųjų ligos, pablogėjusios turtinės padėties ar kitų svarbių priežasčių.

    Rūpintojo vaidmuo – padėti, o ne spręsti už žmogų

    Rūpintojas neperima visų sprendimų – jo tikslas yra padėti žmogui juos priimti. Jis konsultuoja, prižiūri finansinius sprendimus, padeda apsisaugoti nuo klaidų ir neapgalvotų veiksmų.

    Be rūpintojo sutikimo sudaryti sandoriai gali būti pripažinti negaliojančiais, todėl rūpintojo vaidmuo yra svarbus siekiant apginti žmogaus interesus.

    Kur kreiptis?

    Daugiau informacijos apie globos ar rūpybos nustatymo tvarką galima gauti Panevėžio miesto savivaldybės Socialinių reikalų skyriaus Sveikatos poskyryje telefonu +370 45 440 841 arba pasikonsultavus su teisininku.

    Komunikacijos skyrius

  • Šis paprastas triukas pavers petražoles rekordine kultūra: svarbi ne tik žemė, bet ir kaimynai

    Šis paprastas triukas pavers petražoles rekordine kultūra: svarbi ne tik žemė, bet ir kaimynai

    Ankstyvas pavasaris – puikus metas sėti petražoles. Nors jos neretai sudygsta lėtai, yra keli paprasti būdai, padedantys procesą paspartinti. Svarbiausia – ne tik sėjos gylis ir dirvos paruošimas, bet ir tinkama kaimynystė darže: petražolės turi augalą „bičiulį“, kuris gali padėti joms greičiau startuoti.

    Kaip paspartinti petražolių dygimą: lemia sėjos gylis ir dirvos paruošimas

    Kad petražolės augtų sveikai ir greičiau, būtina pasirūpinti tinkama dirva. Ji turėtų būti puri, laidi vandeniui ir praturtinta mėšlu. Taip pat svarbu, kad dirvos reakcija nebūtų per rūgšti.

    Petražolių sėklas rekomenduojama sėti negiliai – maždaug 1 cm gyliu. Jei dirva per daug suslėgta, sėklos gali dygti prasčiau, o augalai vystysis lėčiau. Auginant pakeltose lysvėse, dėžių gylis turėtų siekti bent 10 cm. Jei jos pastatytos ant betono ar kito kieto pagrindo, gylis turėtų būti apie 40 cm, kad šaknys turėtų pakankamai vietos augti.

    Pravartu laikytis ir atstumų: sėjant kas 4–5 cm, bus lengviau prižiūrėti augalus, o derlius gali būti gausesnis.

    Daržininkų triukas: pasėkite šalia ir petražolės pajudės greičiau

    Nors petražolės laikomos gana lėtai augančiu augalu, jų startą galima paspartinti pasitelkus tinkamą kaimyną. Tam ypač tinka ridikėliai – jie gali padėti greičiau sudygti ir kartu supurenti dirvą, o tai sudaro palankesnes sąlygas petražolėms augti.

    Ridikėliai dygsta greitai – maždaug per 4–6 dienas, todėl jie padeda aiškiau pažymėti eiles ir išlaikyti tvarkingą sėją. Praktinis sprendimas paprastas: pasėjus petražoles, šalia galima įterpti papildomas eilutes su ridikėlių sėklomis. Sėjant jas kas kelis centimetrus, galima ir taupyti vietą, ir pagerinti bendras augimo sąlygas.

    Dar vienas privalumas – ridikėlių derliaus ilgai laukti nereikės. Kol petražolės dar tik pradės dygti, ridikėliai jau gali būti tinkami skinti, tad derliumi džiaugsitės greičiau.

  • Šis kambarinis augalas sugeria drėgmę geriau nei orchidėjos – namuose oras keičiasi akimirksniu

    Šis kambarinis augalas sugeria drėgmę geriau nei orchidėjos – namuose oras keičiasi akimirksniu

    Drėgmės perteklius namuose – problema, su kuria susiduria daugelis. Ji ne tik mažina komfortą, bet ir gali sudaryti palankias sąlygas pelėsiui bei grybeliui atsirasti. Vis dėlto, kovojant su drėgme nebūtina iškart griebtis cheminių drėgmės surinkėjų ar oro sausintuvų – padėti gali ir kambariniai augalai, kurie sugeria ore esančią vandens garų dalį.

    Vienas tokių augalų – kalatėja. Ji vis dažniau pasirenkama patalpoms, kuriose drėgmės būna daugiau, pavyzdžiui, vonios kambariui, virtuvei ar miegamajam.

    Kalatėja – augalas, kuris tarsi „geria“ drėgmę iš oro

    Kalatėja, dar vadinama „augalų maldininke“, kilusi iš Pietų Amerikos tropinių miškų. Ten ji auga drėgnose, šešėlingose vietose, dažniausiai po medžių lajomis. Natūralioje aplinkoje šis augalas puikiai prisitaikęs prie didelės oro drėgmės, todėl gana lengvai toleruoja ir namų sąlygas, ypač ten, kur oras dažniau prisipildo garų.

    Kalatėja geriausiai jaučiasi šiltoje, drėgnesnėje ir nuo tiesioginės saulės apsaugotoje aplinkoje. Jos platūs lapai veikia kaip natūralus filtras: patalpose, kuriose po maudynių ar gaminant maistą ore tvyro daugiau garų, augalas tą drėgmę naudoja augimui. Dėl to oras gali tapti kiek sausesnis ir gaivesnis, o patalpoje – maloniau būti.

    Kodėl kalatėja kai kuriais atvejais pranašesnė už orchidėjas?

    Nors orchidėjos, zamiokulkai ar vijokliniai augalai yra populiarūs kambariniai augalai ir taip pat gali prisidėti prie patalpos mikroklimato gerinimo, kalatėja turi kelis privalumus, dėl kurių ji laikoma patogesniu pasirinkimu drėgnesnėms erdvėms.

    Pirmiausia, skirtingai nei orchidėjoms, kalatėjai dažnai nereikia labai šviesios vietos su išsklaidyta šviesa. Ji gerai auga pusiau pavėsyje, todėl ją galima laikyti toliau nuo lango ar mažiau apšviestose patalpos vietose, kur kiti augalai neretai skursta.

    Be to, kalatėja pasižymi dideliais lapais, o didesnis lapų paviršius didina gebėjimą „surinkti“ ore esančią drėgmę. Dėl šių savybių kalatėja dažnai įvardijama kaip vienas tinkamiausių augalų vonios kambariui ar virtuvei, kur drėgmė kaupiasi natūraliai.

  • Visi klijuoja magnetukus ant šaldytuvo, bet retas žino, kur slypi tikroji rizika

    Visi klijuoja magnetukus ant šaldytuvo, bet retas žino, kur slypi tikroji rizika

    Spalvingi suvenyrai iš atostogų puošia beveik kiekvieną šaldytuvą. Tačiau apie magnetukus per metus prisikaupė nemažai mitų: vieni baiminasi, kad jie didina elektros sąskaitas, kiti – kad gali sugadinti buitinę techniką. Verta atskirti faktus nuo internete sklandančių įsitikinimų.

    Magnetukai ant šaldytuvo dažnai yra daugiau nei dekoracija – jie primena keliones ir svarbias akimirkas. Vis dėlto daliai žmonių kyla klausimas, ar toks įprotis yra visiškai saugus. Dažniausios abejonės susijusios su elektros sąnaudomis ir galimais gedimais.

    Atrodo nekaltai, bet kelia daug klausimų: ar magnetukai tikrai veikia šaldytuvą?

    Iš pirmo žvilgsnio tai tik smulkmenos, neturinčios jokios įtakos prietaiso darbui. Iš tiesų dekoratyvinių magnetų sukuriamas magnetinis laukas yra labai silpnas, todėl jis neveikia nei elektronikos, nei kompresoriaus. Šiuolaikiniai šaldytuvai sukurti taip, kad atlaikytų kasdienius išorinius veiksnius, o magnetukai tikrai nepriskiriami technologinėms grėsmėms.

    Dėl to nėra pagrindo manyti, kad keli suvenyrai trikdys šaldytuvo veikimą. Dažniau tai – estetikos, o ne funkcionalumo klausimas.

    Kai magnetukų per daug, problema gali būti visai kitur, nei daugelis galvoja

    Nors patys magnetukai nedaro įtakos šaldymo mechanizmui, jų kiekis gali turėti kitokių pasekmių. Per didelis sunkių dekoracijų skaičius, ypač jei jos priklijuotos netolygiai, gali papildomai apkrauti duris ir vyrius. Ilgainiui tai gali paspartinti jų nusidėvėjimą.

    Be to, dažnas magnetukų stumdymas šaldytuvo paviršiumi gali palikti smulkių įbrėžimų. Iš pradžių jie gali būti beveik nepastebimi, tačiau laikui bėgant tampa ryškesni ir gadina prietaiso išvaizdą.

    Magnetukai ir elektros sąskaitos – populiarus mitas, kuriuo vis dar tikima

    Vienas dažniausiai kartojamų teiginių – kad magnetukai didina elektros suvartojimą. Pasitaiko ir priešingų nuomonių, esą jie net padeda taupyti elektrą. Vis dėlto nėra jokių įrodymų, patvirtinančių tokį poveikį.

    Magnetinis laukas, kurį sukuria dekoratyviniai magnetukai, yra per silpnas, kad galėtų paveikti šaldymo procesą ar kompresoriaus darbą. Tai – tik įtikinamai skambantis, bet realybės neatitinkantis mitas.

    Didžiausia rizika – mechaninė, ne elektroninė: svarbios smulkmenos

    Realesnės problemos yra paprastesnės: prastas tvirtinimas gali lemti, kad magnetukas nukris ir pažeis šaldytuvo dangą, ypač jei jis sunkesnis arba turi kietus, aštresnius kraštus. Todėl verta rinktis lengvesnius magnetukus ir vengti jų gausos vienoje vietoje.

    Nedidelis įpročių pakeitimas padeda išsaugoti šaldytuvo estetiką ir išvengti nereikalingų pažeidimų.

  • Atsisveikinkite su svetaine su virtuve: 2026 m. šis planas traukiasi, grįžta naujas hitas

    Atsisveikinkite su svetaine su virtuve: 2026 m. šis planas traukiasi, grįžta naujas hitas

    Daugelį metų atrodė, kad virtuvė, atvira svetainei, laimėjo visiems laikams. Tačiau 2026 metais vis daugiau žmonių ima suprasti, jog gražus vaizdas dar nereiškia tikro komforto.

    Kadaise virtuvės zona svetainėje buvo modernių namų svajonės išsipildymas. Erdvė turėjo atrodyti didesnė, šviesesnė ir labiau pritaikyta bendravimui. Vis dėlto kasdienybė greitai parodė, kad toks sprendimas turi ir savo kainą.

    Atvira virtuvė žavėjo modernumu, bet už tai teko sumokėti patogumu

    Atviros virtuvės išpopuliarėjo tuomet, kai būstai ėmė mažėti, o kiekvienas kvadratinis metras tapo svarbus. Toks išplanavimas vizualiai padidindavo erdvę ir net nedidelis butas atrodydavo erdvesnis. Prie to prisidėjo ir mada sekti vakarietišku gyvenimo būdu, kai maisto gaminimas tampa šeimos bei draugų susibūrimų dalimi, o ne veikla, paslepiama už durų.

    Laikui bėgant paaiškėjo, kad erdvumo įspūdis ne visada reiškia patogumą. Tai, kas puikiai atrodo vizualizacijose, kasdienybėje neretai ima varginti: gartraukio ūžesys, indų žvangėjimas, po gaminimo likęs vaizdas ant stalviršio ir kepamo maisto kvapai, pasklindantys po visą svetainę, daugeliui nustojo būti smulkmena ir tapo tiesiog alinantis fonas.

    Atskira virtuvė grįžta, nes namai šiandien atlieka daugiau funkcijų

    Pokytis ypač išryškėjo tada, kai namai pradėjo vienu metu atlikti kelis vaidmenis. Svetainė tapo nuotolinio darbo vieta, vaikų žaidimų zona, poilsio erdve ir kartais net kampu vaizdo skambučiams. Tokiose situacijose virtuvė, atvira visai erdvei, gali blaškyti ne mažiau nei judri gatvė už lango.

    Dėl to vis daugiau žmonių ieško interjerų, kuriuos būtų galima prasmingai padalyti. Svarbiausia tampa ne vien estetika, o ramybė. Uždara virtuvė leidžia sumažinti triukšmą, paslėpti netvarką po gaminimo ir aiškiau atskirti pareigas nuo poilsio. Tai ypač aktualu būstuose, kur kiekviena erdvės dalis turi tarnauti šeimos patogumui, o ne tik gražiai atrodyti nuotraukose.

    Naujo tipo atskira virtuvė nebeprimena senų laikų sprendimų

    Grįžimas prie atskiros virtuvės nereiškia tamsaus, uždaro kambario su siauru įėjimu. Šiuolaikiniai projektai gerokai lankstesni: naudojamos stiklinės pertvaros, lofto tipo durys, slankiojančios sistemos, kurios gali būti paslepiamos sienoje. Dėl to erdvę galima atverti arba uždaryti pagal poreikį.

    Populiarėja ir sprendimai su dviem įėjimais, pavyzdžiui, iš koridoriaus ir iš valgomojo pusės. Taip virtuvė išlieka atskira patalpa, bet nėra izoliuota nuo likusių namų. Vis dažniau pasirenkamos ir lanksčios pertvaros, leidžiančios keisti išplanavimą dienos eigoje: ryte virtuvė gali būti didesnės bendros erdvės dalis, o vakare virsti atskiru kampu, kuriame galima ramiai gaminti, neužgožiant viso būsto.

  • Šis paprastas triukas su lauravyšne pavers gyvatvorę žalia siena: efektas matomas greitai

    Šis paprastas triukas su lauravyšne pavers gyvatvorę žalia siena: efektas matomas greitai

    Žalia gyvatvorė nebūtinai turi būti nuobodi ar reikalaujanti daug priežiūros. Vis dažniau soduose pasirenkama lauravyšnė – augalas, kuriame dera elegancija ir praktiškumas. Blizgūs lapai ir dekoratyvūs žiedai suteikia jai išskirtinumo, todėl pro ją sunku praeiti abejingai.

    Lauravyšnė gyvatvorei: krūmas, kuris džiugina visus metus

    Lauravyšnė išsiskiria tankiu augimu ir blizgančiais lapais, kurie greitai suformuoja vientisą žalumos sieną. Labiausiai ji sužavi pavasarį, kai ant šakų pasirodo balti žiedynai – jie sukuria švelnų kontrastą ir dar labiau išryškina krūmo dekoratyvumą. Tinkamomis sąlygomis lauravyšnė gali užaugti iki 6 metrų aukščio ir tapti įspūdinga gyvatvore.

    Šis augalas gana atsparus miesto sąlygoms, todėl dažnai gerai auga ten, kur kiti krūmai prie judresnių gatvių ar užterštesnio oro prastai prigyja.

    Kur ir kada sodinti: tinkamas laikas ir atstumai – itin svarbūs

    Nors lauravyšnę galima sodinti didžiąją metų dalį, geriausi rezultatai pasiekiami pavasarį arba rudenį. Tuo metu augalas turi palankiausias sąlygas įsišaknyti ir greičiau startuoti augime.

    Lauravyšnė geriausiai auga saulėtoje arba pusiau pavėsingoje vietoje, tačiau susitvarkys ir pavėsyje. Dirva turėtų būti derlinga, puri, laidi vandeniui ir šiek tiek šarminė. Sodinant patartina duobės apačioje įrengti drenažą, kad šaknys nemirktų vandenyje.

    Gyvatvorei sodinant krūmus rekomenduojama palikti 60–90 centimetrų atstumus – taip augalai turės pakankamai vietos vešėti. Praėjus maždaug dviem savaitėms po pasodinimo galima patręšti kompostu arba azoto trąšomis, kad augalas sparčiau augtų. Reguliarus ir tinkamas genėjimas padeda krūmui tankėti ir atrodyti dekoratyviau.

    Kuo tręšti, kad lauravyšnė tankėtų: namų priemonės, kurios veikia

    Norint, kad lauravyšnė būtų vešli, nebūtina pirkti brangių preparatų. Dažnai pakanka paprastų, natūralių sprendimų, kuriuos galima pasigaminti patiems. Vienas geriausių pasirinkimų – kompostas: jis aprūpina maistinėmis medžiagomis ir sumažina pertręšimo riziką.

    Dar viena populiari priemonė – kiaušinių lukštų užpilas. Lukštus tereikia sutrupinti, užpilti verdančiu vandeniu ir palikti kelioms dienoms. Tuomet gautu skysčiu galima laistyti augalą. Reguliarus tokių priemonių naudojimas gali pagerinti lauravyšnės būklę ir išvaizdą.

    Ar lauravyšnė nuodinga? Svarbi detalė, kurią verta žinoti

    Nors lauravyšnė atrodo nekalta, ją auginant būtinas atsargumas. Augalo audiniuose yra medžiagų, kurios gali būti kenksmingos sveikatai. Ypač budrūs turėtų būti tie, kurie turi naminių gyvūnų – net nedidelio kiekio suėdimas gali sukelti rimtų pasekmių.

    Prieš sodinant lauravyšnę verta apgalvoti vietą sode, kad augalas nekeltų rizikos vaikams ar gyvūnams. Atsakingas auginimas leidžia mėgautis jos grožiu be nereikalingų pavojų.

  • Pavargo nuo vejos pjovimo? Sodininkai renkasi šį augalą – žydi mėnesius ir pats tankėja

    Pavargo nuo vejos pjovimo? Sodininkai renkasi šį augalą – žydi mėnesius ir pats tankėja

    Ne visi nori valandų valandas skirti vejos pjovimui ir laistymui. Vis daugiau žmonių ieško sprendimo, kuris atrodytų puošniai, tačiau nereikalautų nuolatinės priežiūros. Būtent todėl vis dažniau vietoj tradicinės vejos pasirenkama notra.

    Ilgus metus žalia veja buvo prižiūrėto sodo simbolis, tačiau jos išlaikymas gali pareikalauti nemažai pastangų. Reguliarus pjovimas, tręšimas ir kova su išdžiūvusia žeme priverčia dairytis alternatyvų. Viena jų – notra, galinti pastebimai pakeisti namų aplinkos vaizdą.

    Notra greitai suformuoja tankų kilimą ir uždengia žemę

    Notra auga žemai ir tankiai dengia dirvos paviršių, todėl piktžolėms lieka gerokai mažiau vietos įsitvirtinti. Tai reiškia mažiau ravėjimo ir mažiau rūpesčių dėl nepageidaujamos augmenijos. Skirtingai nei veja, notra paprastai nepalieka išretėjusių plotų, kuriuos vėliau tektų atsėti.

    Nors jos stiebai gali užaugti iki kelių dešimčių centimetrų, augalas išlaiko kompaktišką formą. Vaizdas primena natūralų kilimą, kuris su kiekvienu sezonu pats tankėja. Dėl to erdvė atrodo vientisa ir tvarkinga net ir be intensyvios priežiūros.

    Žydi mėnesius ir suteikia sodui daugiau spalvų

    Vienas didžiausių notros privalumų – ilgas žydėjimas. Šis augalas gali žydėti nuo pavasario iki pat rudens, todėl sodas neatrodo vienodas ir monotoniškas, kaip neretai nutinka su įprasta veja. Priklausomai nuo veislės, žiedai gali būti balti, rožiniai arba violetiniai. Tai leidžia sukurti aplinką, kuri per sezoną kinta ir išlieka vizualiai įdomi.

    Mažiau pjovimo, mažiau laistymo – daugiau ramybės

    Veją šiltuoju metų laiku tenka reguliariai pjauti, o tai daugeliui tampa nuolatiniu darbu. Auginant notrą šis rūpestis beveik išnyksta, nes augalas auga kontroliuojamai ir paprastai nereikalauja nuolatinio ūglių trumpinimo.

    Be to, notra gerai prisitaiko prie skirtingų sąlygų. Ji ne taip jautriai reaguoja į trumpalaikį dirvos perdžiūvimą, todėl laistyti dažnai nereikia. Tai ypač aktualu sausringais laikotarpiais, kai vejos priežiūra tampa sudėtinga.

    Tinka sudėtingesnėms sodo vietoms, kur veja dažnai nepasiteisina

    Notra gerai pakelia pusšešėlį, todėl ją galima sėti ten, kur veja auga netolygiai. Po medžiais ar prie tvorų dažnai atsiranda plikų vietų, kurias sunku užpildyti – notra tokias erdves uždengia be papildomų pastangų.

    Dėl atsparumo ji tinka ir ne itin derlingiems dirvožemiams. Augalui nebūtinos idealios sąlygos, kad jis atrodytų gražiai, todėl tai praktiškas pasirinkimas tiems, kurie nori mažiau darbo, bet nenori atsisakyti estetikos.

  • Pasodinkite tai šalia rožių – žiedų bus jūra visą sezoną, o pokytį pamatysite iškart

    Pasodinkite tai šalia rožių – žiedų bus jūra visą sezoną, o pokytį pamatysite iškart

    Rožės gali atrodyti įspūdingai, tačiau tik tuomet, kai turi tinkamas augimo sąlygas. Dažnai svarbiausia paslaptis slypi ne trąšose, o tame, kas auga šalia jų.

    Sode niekas nevyksta atsitiktinai. Augalai vieni kitus veikia labiau, nei gali pasirodyti, o tinkamai parinktos kaimynystės gali visiškai pakeisti gėlyno vaizdą. Rožės, nors ir vadinamos sodo karalienėmis, yra reiklios ir jautrios ligoms, todėl jų aplinka turi didžiulę reikšmę. Gerai parinkti kaimynai gali sumažinti lapų problemų riziką, pagerinti dirvos būklę ir paskatinti krūmus žydėti intensyviau.

    Rožėms netinka bet koks „kaimynas“: jų būklė priklauso nuo to, kas auga šalia

    Rožėms reikia stabilių sąlygų, kad jos augtų be trikdžių. Drėgmė, užsilaikanti ant lapų, ir prasta oro cirkuliacija sudaro palankias sąlygas ligoms. Kai šalia auga tinkami augalai, dirva ilgiau išlaiko drėgmę, bet netampa sunki ir „uždūsta“. Tuomet šaknys gali vystytis sklandžiau, o augalas patiria mažiau streso.

    Svarbi ir dirvos mikrobiologija: kuo sveikesnis dirvožemis, tuo stipresni augalai, o tai tiesiogiai atsispindi žiedų gausoje ir kokybėje. Dėl šios priežasties patyrę sodininkai vertina ne tik priežiūrą, bet ir tai, kas auga greta.

    Katinė mėta keičia situaciją gėlyne: ji veikia kaip natūrali rožių apsauga

    Katinė mėta – neįmantri, bet labai naudinga rožėms augalų kaimynė. Dėl tankaus kerelio dirva aplink rožes taip greitai neišdžiūsta net per karščius. Tai padeda išvengti staigių drėgmės svyravimų, kurie rožėms ypač nepatinka.

    Be to, katinė mėta sudaro natūralią užtvarą piktžolėms: mažiau konkurencijos reiškia daugiau maistinių medžiagų rožėms, o pokyčiai dažnai pastebimi jau po kelių savaičių. Ji taip pat stabilizuoja temperatūrą prie dirvos paviršiaus, todėl rožės patiria mažiau streso ir auga tolygiau.

    Ne visi augalai tinka rožėms: prasta kaimynystė greitai pablogina jų išvaizdą

    Kai kurios rūšys gali net pakenkti rožėms, ypač tos, kurios agresyviai konkuruoja dėl vandens ir maisto medžiagų. Dideli krūmai su išsikerojusiomis šaknimis gali susilpninti rožes ir slopinti jų augimą. Taip pat nepasiteisina augalai, kurie ilgiau išlaiko drėgmę ant lapų ir trukdo oro judėjimui – tokiomis sąlygomis ligos plinta gerokai greičiau. Vertėtų vengti ir labai ekspansyvių rūšių, kurios sparčiai užima erdvę ir atima šviesą.

    Gerai suplanuotas gėlynas duoda akivaizdų rezultatą: rožės atsilygina gausiu žydėjimu

    Kai rožės auga tinkamoje kaimynystėje, keičiasi ne tik jų išvaizda, bet ir atsparumas. Lapai būna sveikesni, o žiedai pasirodo dažniau ir laikosi ilgiau. Tai kelių tarpusavyje derančių veiksnių rezultatas, todėl į sodą verta žiūrėti kaip į visumą. Kartais užtenka vieno tinkamai parinkto augalo šalia rožių, kad sąlygos pagerėtų taip, kaip nepavyktų pasiekti vien laistymu ar tręšimu.

  • „Google Photos“ pagaliau įgyvendino naudotojų prašymą: atsirado nauja vaizdo peržiūros funkcija

    „Google Photos“ pagaliau įgyvendino naudotojų prašymą: atsirado nauja vaizdo peržiūros funkcija

    „Google Photos“ jau seniai garsėja stipriais nuotraukų redagavimo įrankiais, tačiau vaizdo įrašams skirtų pažangesnių funkcijų diegimas vyko gerokai lėčiau. Tai atsispindi ir tame, kad tik 2024 m. programėlės vaizdo redagavimo aplinka galiausiai leido keisti atkūrimo greitį.

    Dabar „Google Photos“ praneša pradedanti diegti panašią funkciją, tačiau ji skirta ne nuolatiniams pakeitimams, o patogesnei jau turimų vaizdo įrašų peržiūrai. Apie ją buvo užsiminta dar sausio viduryje, o po beveik keturių mėnesių naujovė pradėjo pasirodyti išmaniuosiuose telefonuose.

    Komandos įraše bendruomenėje „Google Photos“ nurodė, kad ši galimybė ilgą laiką buvo vienas dažniausių naudotojų prašymų. Nauja parinktis Playback speed atsiranda trijų taškų meniu, žiūrint vaizdo įrašą. Ją pasirinkus atsidaro apačioje išsiskleidžiantis meniu, kuriame galima nustatyti vieną iš greičių: 0,25 karto, 0,5 karto, 1 kartą (numatytasis), 1,5 karto arba 2 kartus.

    Pasirinktas greitis įsimenamas tik konkrečiai peržiūros sesijai. Tai reiškia, kad išėjus iš programėlės ar uždarius vaizdo įrašą ir vėliau sugrįžus, atkūrimas vėl bus nustatytas į pradinį greitį. Taip ir numatyta – funkcija skirta tik peržiūrai, o ne redagavimui.

    Jei norite atkūrimo greitį pakeisti visam laikui, tai galima padaryti redaguojant vaizdo įrašą: vaizdo grotuve paspauskite Edit ir karuselėje raskite parinktį Speed, kuri paprastai būna tarp Audio ir Music.

    Naujoji Playback speed parinktis jau pasirodo kai kuriuose „Pixel“ telefonuose. Jei jos dar nematote, verta pabandyti priverstinai uždaryti programėlę ir atidaryti ją iš naujo. Teigiama, kad tai – serverio pusėje įjungiamas atnaujinimas, todėl nereikės diegti ar ieškoti konkrečios programėlės versijos.

    Kol kas šis funkcionalumas, panašu, diegiamas tik „Android“ skirtame „Google Photos“ leidime – „Google“ neįvardija, kada jis pasieks žiniatinklio ar „iOS“ versijas.

    Atskirai pranešama, kad „Google Photos“ taip pat testuoja nuotraukų redagavimo atnaujinimą. Jo metu redaktoriaus aplinka, naudojant AI Enhance, galėtų pateikti tik vieną rezultatą, o pati funkcija galimai būtų padalinta į dvi dalis. Kol kas neaišku, kokius konkrečius patobulinimus tai atneštų.

  • 10 daugiamečių gėlių, kurias užaugins net pradedantysis: kiemas pražys be didelio vargo

    10 daugiamečių gėlių, kurias užaugins net pradedantysis: kiemas pražys be didelio vargo

    Daugiamečiai augalai yra puikus pasirinkimas pradedantiesiems sodininkams. Jų nereikia kasmet iš naujo sodinti, kaip, pavyzdžiui, našlaičių ar petunijų. Rudenį antžeminė dalis nunyksta, tačiau šakniastiebiai ir šaknys išlieka dirvoje, o pavasarį augalas vėl išleidžia naujus ūglius.

    Daugumą populiarių daugiamečių augalų pakanka patręšti vieną kartą per sezoną, o nemaža jų dalis gerai ištveria ir kelias savaites trunkančią sausrą. Kasmet gėlynas tankėja, ryškėja spalvos, o kas 3–4 metus išvešėjusius kerus galima padalyti kastuvu ir persodinti į kitą vietą. Taip iš vieno įsigyto sodinuko po kelių metų galima turėti net keliolika augalų.

    Šiuos augalus vienija tai, kad jie atrodo įspūdingai, bet nereikalauja sudėtingos priežiūros. Tarp jų rasite tinkamų tiek saulėtoms, tiek pavėsingoms vietoms, žydinčių pavasarį, vasarą ar rudenį.

    Ežiuolė purpurinė

    Ežiuolė purpurinė formuoja tvirtus, stačius kerus, iš kurių nuo liepos iki rugsėjo išauga dideli žiedai. Jie turi švelniai nusvirusius rožinius–violetinius vainiklapius ir iškilų, dygliuotą, oranžinės rudos spalvos viduriuką. Būtent jis primena mažą ežį ir paaiškina augalo pavadinimą.

    Ežiuolė atspari ligoms, vilioja bites ir drugelius, o nužydėję žiedynai puošia gėlyną net žiemą. Jai reikia saulėtos vietos ir laidžios, ne pernelyg sausos dirvos, o kitu atveju tai vienas paprasčiausių pasirinkimų pradedantiesiems.

    Rudbekija

    Rudbekija žydi nuo vasaros vidurio iki pat šalnų. Jos ryškiai geltoni žiedai su tamsiai rudu, beveik juodu, iškiliu viduriu primena mažus saulėgrąžų žiedus. Augalas sudaro kompaktiškus kerus, kurie kasmet tankėja ir plečiasi požeminiais ūgliais.

    Rudbekija auga beveik bet kokioje vidutinėje sodo dirvoje, gerai pakelia sausrą ir retai serga. Kad išlaikytų gyvybingumą, kas kelerius metus kerus verta padalyti.

    Katinžolė

    Katinžolė suformuoja minkštas, kupolo formos pagalvėles, nusėtas smulkiais, vamzdiškais levandų ir violetinių atspalvių žiedais. Sidabriškai žali, aromatingi lapai gražiai kontrastuoja su žiedynais ir dekoratyvūs net tada, kai augalas nežydi.

    Nukirpus peržydėjusius stiebus, katinžolė dažnai pražysta dar kartą ir gali džiuginti iki spalio. Jai nereikia itin derlingos žemės ar dažno laistymo, ji pritraukia bites bei drugelius, o kvapas padeda atbaidyti amarus.

    Šalavijas

    Šalavijas išsiskiria tamsiai violetiniais, siaurais, vertikaliai kylančiais žiedų varpomis, kurios suteikia gėlynui struktūros. Augalas yra kompaktiškas ir tvarkingas, dera tiek su rožėmis, tiek su dekoratyvinėmis žolėmis.

    Po pirmosios žydėjimo bangos nupjovus stiebus virš lapų, šalavijas gali pražysti dar kartą. Jam labiausiai tinka saulėtos ir sausos vietos, o permirkusios dirvos jis netoleruoja. Šis augalas paprastai atsparus ligoms ir kenkėjams, taip pat vilioja kamanes.

    Viendienė

    Viendienė užaugina didelius, piltuvėlio formos žiedus, iškylančius ant plonų, be lapų stiebų virš ilgų, kalavijo formos lapų kupsto. Kiekvienas žiedas gyvena tik vieną dieną, tačiau jų susiformuoja tiek daug, kad augalas žydi nuo birželio iki rugpjūčio. Spalvų paletė itin plati: nuo citrininių geltonų iki lašišinių, oranžinių ar sodriai bordo atspalvių.

    Viendienės yra labai pakantūs augalai: ištveria šalčius, trumpalaikę sausrą ir pusšešėlį. Kad žydėjimas būtų gausus, kas kelerius metus kerus rekomenduojama padalyti.

    Kraujalakė

    Kraujalakė suformuoja plokščius, plačius žiedynus, sudarytus iš šimtų mažų žiedelių. Priklausomai nuo veislės, jie gali būti balti, geltoni, rožiniai ar raudoni. Žiedynai laikosi ant tvirtų, stačių stiebų virš smulkiai plunksniškų, aromatingų lapų skrotelės. Žydi nuo birželio iki rugsėjo.

    Šis augalas gerai auga sudėtingomis sąlygomis: pilnoje saulėje, smėlingoje dirvoje ir esant minimaliam laistymui. Derlingoje žemėje stiebai linkę pernelyg ištįsti, silpnėja ir išgula, todėl kraujalakei dažnai net labiau tinka skurdesnė dirva.

    Šilokas

    Šilokas yra sukulentas, turintis storus, mėsingus stiebus ir lapus, padengtus melsvu vaškiniu apnašu. Augalas išlieka dekoratyvus visą sezoną, o nuo rugpjūčio iki spalio pasipuošia plokščiais rožiniais arba bordo atspalvio žiedynais.

    Jam nereikia derlingos dirvos, nuolatinio tręšimo ar dažno laistymo. Vienintelis dalykas, kuris šilokui kenkia, yra užsistovintis vanduo. Lengvai dauginamas pavasarį padalijus kerą.

    Funkija (hosta)

    Funkija yra vienas iš nedaugelio daugiamečių augalų, galinčių įspūdingai atrodyti pavėsingame sodo kampelyje. Ji garsėja dideliais, ryškiais lapais, kurių spalvos varijuoja nuo limoninės žalios iki plieno melsvos, dažnai su kontrastingais kraštais ar dryžiais. Nuo birželio iki rugpjūčio ant aukštų žiedkočių išsiskleidžia levandų arba balti žiedai. Veislės skiriasi dydžiu: nuo miniatiūrinių iki kelių dešimčių centimetrų aukščio kerų.

    Šiam augalui reikia kiek daugiau dėmesio: jam patinka drėgna, humusinga dirva ir reguliarus vandens tiekimas. Taip pat svarbu saugoti nuo šliužų.

    Astra

    Astra žydi nuo rugpjūčio iki pirmųjų šalnų ir kartu su viržiais bei chrizantemomis tampa rudeninio sodo pagrindu. Augalai apsipila šimtais smulkių, žvaigždės formos žiedelių violetinių, rožinių ar baltų atspalvių.

    Joms patinka saulė ir vidutiniškai drėgna dirva. Silpnoji vieta dažnai būna miltligė, todėl svarbu užtikrinti gerą oro cirkuliaciją ir laistyti prie šaknų, o ne ant lapų.

    Akvilegija (kartuolė)

    Akvilegiją lengva atpažinti iš pailgų pentinų ir švelnių, dažnai dvispalvių žiedlapių, kurių spalvos svyruoja nuo mėlynos ir violetinės iki rožinės ar baltos. Ji žydi nuo gegužės iki liepos, kartais ir iki rugpjūčio, o smulkūs žiedai ant plonų stiebelių suteikia gėlynui lengvumo.

    Augalas mėgsta pusiau pavėsingą vietą ir dirvą, kuri neišdžiūsta. Jis noriai pasisėja pats, todėl kasmet gali pasirodyti naujose sodo vietose, o daigų spalvos neretai skiriasi nuo motininio augalo.