Autonomiškesni dronai, DI sprendimai vadovavimo grandinėse ir didėjantis automatizavimas kibernetinėje erdvėje gali iš esmės keisti karo veiksmų tempą bei pobūdį. Tokias išvadas pateikė Mokslinių tyrimų institutas „IDEAS“, parengęs ataskaitą apie DI reikšmę šiuolaikiniame mūšio lauke.
Ekspertai pabrėžia, kad pranašumą vis dažniau lemia ne vien kartą įsigyta technologija, o gebėjimas nuolat adaptuotis ir sparčiai diegti sprendimus. Ukrainos karo patirtis rodo, kad ciklai, kuriais testuojami ir koreguojami sprendimai, trumpėja iki savaičių, o ne mėnesių ar metų.
„Pranašumą suteikia gebėjimas nuolat prisitaikyti, o ne nusipirkti vieną technologiją ir jos laikytis“, – sakė prof. Tomasz Trzciński.
Kaip DI keičia karo veiksmus
Ataskaitoje DI poveikis mūšio laukui aiškinamas keliais mechanizmais. Vienas svarbiausių yra informacijos apdorojimas ir analizė, kai algoritmai atrenka, klasifikuoja ir sujungia duomenis iš daugelio šaltinių, o tai žmogui dažnai per lėta dabartiniam karo tempui.
Kitas mechanizmas yra autonomizacija, kai atskiros funkcijos, anksčiau reikalavusios operatoriaus, perduodamos sistemoms. Tai apima navigaciją, judėjimo planavimą, kliūčių vengimą ar objektų atpažinimą, ypač aplinkoje, kur trukdomas ryšys ir palydovinė navigacija.
Ekspertai išskiria ir didelės sudėtingumo veiksmų valdymą, kai reikia sinchronizuoti daugybę platformų, jutiklių ir poveikio priemonių. Tokiomis sąlygomis DI gali padėti koordinuoti keliolika ar keliasdešimt vienu metu veikiančių dronų, neauginant operatorių skaičiaus tokiu pačiu tempu.
Ketvirtas aspektas yra sprendimų priėmimo palaikymas taktiniame, operaciniame ir strateginiame lygmenyse. Ataskaitos autoriai papildomai pabrėžia ir netiesioginį, bet svarbų efektą: DI gali spartinti mokslinių tyrimų, kūrimo ir diegimo procesus, kurie gynybos sektoriuje tampa kritiškai svarbūs.
Ukrainos karo pamokos
Ataskaitoje teigiama, kad Ukrainos fronte matomas informacijos apdorojimas realiu laiku visai fronto linijai, masinis bepiločių naudojimas ir pastangos mažinti operatorių apkrovą. Viena iš krypčių yra algoritmai, skirti valdyti dronų grupes, kai operatorius nebevaldo kiekvieno aparato atskirai, o prižiūri užduoties vykdymą.
Ekspertai išskiria ryškiai išaugusį mūšio lauko stebimumą. Dėl plačiai paplitusių žvalgybos priemonių didėja tikimybė būti aptiktam, o DI automatizuoja duomenų analizę ir sutrumpina laiką iki identifikavimo, todėl mažėja erdvė slaptam pajėgų sutelkimui.
Antras matomas pokytis yra sprendimų priėmimo ciklo trumpėjimas. DI vis dažniau neapsiriboja žvalgyba ar taikinių atpažinimu, o įtraukiamas į planavimą, galimų veiksmų variantų palyginimą, resursų paskirstymo rekomendacijas ir logistikos planavimą.
Trečias trendas yra santykinai pigių, bet tikslių smūgių priemonių plitimas. Nors kiekybiškai tebedominuoja paprasti FPV dronai, autonominio nutaikymo paskutinėje atakos fazėje ir navigacijos trukdymo sąlygomis sprendimai didina pataikymo tikimybę bei keičia kaštų ir efekto santykį.
Kartu perspėjama, kad rinkodariškai vadinami autonominiai dronai dažnai tėra iš dalies automatizuoti sprendimai, skirti konkrečioms funkcijoms. Autoriai taip pat pabrėžia, kad Ukrainos fronto situacija nėra galutinis ateities karo modelis, nes lygiagrečiai sparčiai vystomos antidroninės priemonės, elektroninė kova ir technikos apsauga.
Prognozės artimiausiam laikotarpiui
„IDEAS“ ataskaitoje pateikiamos aštuonios prognozės, kurios, ekspertų vertinimu, artimiausiu metu taps vis labiau pastebimos. Pirmiausia numatomas spartesnis autonomiškesnių bepiločių platformų plitimas, kai dalis užduočių atliekama su ribotu operatoriaus įsikišimu, ypač ryšio trikdymo sąlygomis.
Kita kryptis yra DI integravimas į mūšio valdymo ir kitas vadovavimo sistemas, kurios padeda priimti sprendimus skirtinguose lygmenyse. Tikimasi, kad DI funkcijos palaipsniui plėsis nuo informacijos suvedimo iki veiksmų variantų generavimo, palyginimo ir vertinimo.
Ataskaita taip pat prognozuoja skaitmeninių dvynių plėtrą, įskaitant vietovės skaitmeninius dvynius, kurie gali padėti simuliacijoms, maršrutų parinkimui, logistikos optimizavimui ir galimų priešo veiksmų numatymui. Kartu pabrėžiama, kad tokie sprendimai kelia didelius informacijos saugumo reikalavimus ir turi būti griežtai apsaugoti.
Dar viena prognozė yra DI asistentų plitimas karių kasdienėse užduotyse, pavyzdžiui, įrangos aptarnavime ar informacijos paieškoje. Ekspertai mano, kad tai bus papildomas sąveikos būdas, o ne visiškas iki šiol naudotų sąsajų pakaitalas.
Kibernetinėje erdvėje tikimasi didesnės automatizacijos tiek puolime, tiek gynyboje, nes trumpės laikas nuo pažeidžiamumo aptikimo iki jo išnaudojimo. Tai didina rizikas kritinei infrastruktūrai, ypač įtampų eskalacijos laikotarpiu, todėl DI pagrįstos gynybos sistemos turės apdoroti srautus ir kodą greičiu, kurio nepasiekia analitikų komandos.
Informacinėse operacijose, ekspertų vertinimu, generatyvinis DI taps baziniu įrankiu, leidžiančiu pigiai ir greitai kurti įtikinamą dezinformaciją įvairiomis kalbomis. Kartu DI bus vis plačiau naudojamas ir tokių kampanijų aptikimui, grupavimui bei analizei, kad analitikai gautų vaizdą per minutes, o ne dienas.
Dar vienas numatomas pokytis yra karių ir padalinių sąveikos su dronų grupėmis plėtra. Esmė, pasak ataskaitos autorių, yra perėjimas nuo vienos platformos valdymo prie užduočių skyrimo bendradarbiaujančiai sistemų grupei ir jų vykdymo priežiūros.
Galiausiai akcentuojama, kad DI gali tapti svarbiu veiksniu didinant NATO pajėgų sąveikumą, mažinant skirtingų informacinių sistemų barjerus ir gerinant bendrų operacijų koordinavimą. Tačiau tam būtini bendri standartai, duomenų saugumas ir patikima diegiamų sprendimų verifikacija.
Ataskaitos išvada gynybos planavimui aiški: ilgalaikėje perspektyvoje kritiška tampa ne vien įsigyti technologiją, o sukurti sisteminę gebą ją sparčiai vystyti, testuoti ir diegti. Ekspertai pabrėžia, kad DI karo kontekste veikia kaip horizontali technologija, keičianti daugelio priemonių panaudojimą, o pranašumą vis dažniau lems greitis ir adaptacija.
