ES nori būti prie derybų stalo
Europos Sąjunga siekia didesnio vaidmens derybose dėl Rusijos karo prieš Ukrainą pabaigos ir neatmeta galimybės turėti tiesioginį kontaktą su Maskva. Briuselis tikisi, kad artimiausias susitikimų etapas galėtų būti išplėstas iš trišalio į platesnį, daugiašalį formatą.
Šiuo metu svarstoma, kad techninio lygmens derybos galėtų atsinaujinti lapkritį, o viena iš aptariamų vietų minima Abu Dabis. Ukraina teigia esanti pasirengusi dalyvauti bet kuriuo metu ir bet kokiu formatu, o Rusija viešai signalizuoja esanti „iš principo“ pasirengusi.
„Dabar tikimasi, kad vyks daugiašalio lygmens diskusija su aukšto rango pareigūnų atstovais, ir ES šiose derybose dalyvaus“, – sakė Europos Komisijos atstovės pavaduotoja Arianna Podestà.
Europos Komisijos pozicija grindžiama argumentu, kad Europa negali likti nuošalyje, kai sprendžiami klausimai dėl sankcijų, saugumo garantijų Ukrainai ir galimo pokarinio atstatymo. ES institucijos ne kartą pabrėžė siekį, kad bet koks susitarimas būtų „teisingas ir tvarus“, o Ukraina derybose išlaikytų kuo stipresnes pozicijas.
Kodėl Briuseliui tai svarbu dabar?
Europos sostinės pastaraisiais mėnesiais jautriau reaguoja į ženklus, kad Vašingtono tonas Maskvos atžvilgiu gali kisti, o tai didina ES norą turėti tiesioginį balsą derybų architektūroje. Briuselis tikisi, kad dalyvavimas prie stalo leistų ne tik gauti informaciją realiu laiku, bet ir daryti įtaką prioritetams, ypač dėl sankcijų ir ilgalaikių saugumo įsipareigojimų.
Kita priežastis yra ankstesnė patirtis: europiečiai ne kartą skundėsi, kad svarbiuose procesuose buvo nustumiami į antrą planą arba apie sprendimus sužinodavo jau po fakto. Todėl ES siekia, kad atstovavimas būtų aiškiai įtvirtintas pačiame formate, o ne priklausytų nuo ad hoc kvietimų.
Kas atstovaus ES ir ar bus tiesioginių kontaktų?
Europos Komisija nurodo, kad ES galėtų atstovauti bendrai Europos Komisija ir Europos Vadovų Taryba. Vis dėlto kol kas nėra aišku, ar abi institucijos turės vietą prie stalo, nes ankstesniuose susitikimuose Europos atstovavimas buvo nevienodas.
Paklausta, ar tai galėtų reikšti europiečių ir Rusijos atstovų susitikimus akis į akį, A. Podestà detalių nepateikė, tačiau galimybės kategoriškai neatmetė. Maskva tuo metu pabrėžia, kad artimiausio etapo planas išlieka trišalis, nors viešoje retorikoje durų iš anksto neuždaro.
„Nieko negalima iš anksto atmesti“, – sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
Diplomatinė dinamika rodo, kad klausimas dėl formato gali tapti vienu pagrindinių artėjančių kontaktų ginčų. ES sieks įtvirtinti savo dalyvavimą kaip būtinybę, tuo metu Rusija gali bandyti išlaikyti siauresnį formatą, kuriame lengviau kontroliuoti darbotvarkę ir derybų eigą.
Tuo pat metu Ukrainos vadovybė ragina Europą turėti savo diplomatinį kanalą su Maskva, kad sprendimai nebūtų priimami be tiesioginio žemyno interesų atstovavimo. Ar šis siekis virs nuolatiniu ES vaidmeniu derybose, paaiškės artėjant lapkričio kontaktams ir sprendžiant, kas tiksliai sės prie stalo.
