Atėjus rudeniui pėdos dažniau visą dieną praleidžia uždaruose batuose, todėl išauga nuospaudų, odos išsausėjimo ir infekcijų rizika. Kasdienė priežiūra neturi virsti ilgu grožio ritualu – dažnai pakanka kelių paprastų žingsnių.
Pirmas svarbiausias įprotis – pėdas plauti drungnu vandeniu ir švelnia prausimosi priemone. Karštas vanduo ir ilgos vonelės, nors ir atrodo malonios po vėsaus oro, gali dar labiau sausinti odą.
Po plovimo būtina kruopščiai nusausinti pėdas minkštu rankšluosčiu, ypač tarp pirštų. Palikta drėgmė šioje vietoje lengvai suminkština odą ir sudaro palankias sąlygas uždegimams bei grybelinėms infekcijoms.
Dažniausia rudeninė bėda – sausos, sukietėjusios kulnų odos plotai. Nors norisi greito rezultato, per dažnas ir intensyvus trynimas pemza ar dilde gali sudirginti odą ir net sukelti smulkių pažeidimų.
Drėkinimas svarbiau už intensyvų šveitimą
Vietoj agresyvaus šveitimo geriau rinktis nuoseklų drėkinimą. Išsausėjusiai odai dažnai tinka kremai su glicerinu, emolientais arba šlapalu (karbamidu).
Didesnės koncentracijos šlapalo priemonės padeda minkštinti sukietėjusią odą, tačiau ant sutrūkinėjusios odos gali perštėti. Kremą patogiausia tepti po prausimosi, kai oda dar šiek tiek drėgna, tačiau vengiant tarpupirščių.
Nakčiai galima rinktis riebesnį kremą ar vazeliną ir užsimauti švarias, orui laidžias kojines. Jei kulnų įtrūkimai gilūs, kraujuoja ar skauda, namų šveitimą verčiau keisti konsultacija su specialistu.
Nagai ir avalynė: smulkmenos, kurios virsta skausmu
Rudenį klaidos trumpinant nagus ypač greitai pasijunta dėl uždarų batų. Per ilgi nagai remiasi į bato priekį, o per giliai iškirpti šonuose gali skatinti įaugimą.
Nagus patariama kirpti gana tiesiai, neagresyviai užapvalinant kampus, o kraštus švelniai nugludinti dilde. Taip sumažėja tikimybė, kad nagas pradės spausti ar įaugs.
Taip pat verta stebėti nago plokštelės spalvą ir struktūrą. Pageltimas, trupėjimas, ryškus sustorėjimas ar atšokimas nuo nago guolio ne visada reiškia grybelį – kartais tai būna traumos pasekmė, tačiau jei požymiai kartojasi ar stiprėja, reikalingas įvertinimas.
Net geriausias kremas nepadės, jei kasdien avimi netinkami batai. Rudeniniai batai turėtų leisti pirštams laisvai judėti, stabiliai laikyti kulną ir nespausti pėdos kelties.
Matuojantis avalynę verta užsimauti tokio storio kojines, kokias planuojate avėti kasdien. Prieš pradedant nešioti, naudinga įvertinti, ar viduje nėra kietų siūlių, ar nesudilusios vidpadžių vietos, ar padas dar amortizuoja.
Naują porą geriau „prisijaukinti“ palaipsniui – pradžioje avėti trumpiau, o ne iš karto leistis į ilgą pasivaikščiojimą. Pasikartojančios pūslės, pirštų tirpimas ar skausmas yra ženklas, kad avalynę reikia keisti.
Drėgmė batuose ir infekcijų požymiai
Šilta bato aplinka ir drėgna oda palengvina mikroorganizmų dauginimąsi, todėl kojines vertėtų keisti kasdien, o gausiau prakaituojant – ir dienos eigoje. Naudingesnės bus drėgmę geriau garinančios medžiagos, o ne vien storiausios ir šilčiausios kojinės.
Pačiai avalynei taip pat reikia „poilsio“. Jei įmanoma, patogu turėti dvi poras ir avėti jas pakaitomis, kad kiekviena spėtų gerai išdžiūti; drėgnus vidpadžius verta išimti ir palikti džiūti atskirai.
Niežulys tarp pirštų, pleiskanojimas, deginimas ar balta suminkštėjusi oda gali būti grybelinės infekcijos požymiai. Tokių pakitimų nereikėtų ignoruoti ar bandyti gydyti atsitiktiniais namų mišiniais.
Nuospaudas, skausmingus sukietėjimus, įaugančius nagus ar gilius kulnų įtrūkimus geriausia aptarti su podologu arba gydytoju. Specialistas gali saugiai sutvarkyti problemą ir padėti suprasti jos priežastį.
Ypatingo atsargumo reikia žmonėms, sergantiems diabetu, turintiems kraujotakos sutrikimų ar sumažėjusį pėdų jautrumą. Jiems nerekomenduojama savarankiškai išpjaustyti nuospaudų ar ilgai mirkyti kojų, o bet kokias žaizdeles ir nubrozdinimus svarbu įvertinti kuo greičiau.
Paprastas kasdienis ritmas – plauti ir kruopščiai nusausinti pėdas, reguliariai drėkinti odą, prižiūrėti nagus, rinktis sausas kojines ir patogią avalynę – padeda komfortiškai pereiti visą uždarų batų sezoną.
