CP v2

Blog

  • „M jak miłość“ 1955 serija: Aneta stoja ginti Kasios nuo smurtaujančio Mariuszo

    Serialo „M jak miłość“ 1955 serijoje žiūrovų laukia įtempta scena Sanockių namuose – Aneta įsikiš į Kasios ir smurtaujančio Mariuszo konfliktą.

    Mariuszo elgesys Kasiai kelia vis didesnį siaubą, o moteris vis labiau galvoja apie pabėgimą nuo vyro, kuris ją išnaudojo seksualiai.

    Pasak siužeto, Mariuszas bandys atsiprašinėti dėl to, ką padarė, aiškindamas, kad tai įvyko apsvaigus nuo alkoholio. Tačiau baimė Kasios neapleidžia – ji nerimauja ir dėl savo dukros Zosios saugumo.

    Tuo metu Aneta, sunerimusi dėl draugės, netikėtai užsuks į Sanockių namus. Jos vizitas Mariuszą akivaizdžiai išmuš iš pusiausvyros ir įkaitins situaciją.

    Anetos vizitas įaudrina Mariuszą

    Atėjusi Aneta mėgins pradėti pokalbį ramiai – ji prisidengs noru aptarti Kasios diplomą ir jo pripažinimo reikalus. Vis dėlto greitai paaiškės, kad namuose tvyro įtampa, o Kasia jaučiasi spaudžiama.

    Aneta tiesiai mes iššūkį Mariuszui, suabejojusi, ar sprendimai dėl Kasios planų yra jos pačios, ar primesti vyro. Tokia laikysena Mariuszą dar labiau supykdys.

    Aneta stoja ginti draugės

    Anetai taps akivaizdu, kaip stipriai Kasia yra paveikta vyro kontrolės. Ji ryšis griežtai reaguoti į tai, kaip Mariuszas kalba su žmona.

    Siužete Mariuszas bandys parodyti, kad gali elgtis kaip nori, tačiau konfliktas baigsis tuo, kad jis išeis iš namų, trenkdamas durimis.

    Kada rodys 1955 seriją?

    1955 „M jak miłość“ serija TVP2 kanale bus transliuojama 2026 metų lapkričio 9 dieną, pirmadienį, 20.50 val.

  • Lenkija griežtina kontrolę degalinėse: už sukčiavimą pildant degalus baudos augs iki 3 000 zl

    Lenkijos vyriausybė planuoja griežtinti atsakomybę degalinėms, kurios nesilaiko matavimo taisyklių ir taip gali apgaudinėti vairuotojus. Numatyta gerokai padidinti maksimalią baudą už pažeidimus, susijusius su degalų išdavimu ir matavimo prietaisais.

    Kaip rašoma projekte, didžiausia bauda turėtų augti nuo 500 iki 3 000 Lenkijos zlotų. Pakeitimų iniciatorius – Lenkijos Teisingumo ministerija, o vyriausybė projektui jau pritarė.

    Šis sprendimas yra reakcija į anksčiau nustatytus pažeidimus, kai patikrinimų metu fiksuota, kad degalų kolonėlės gali rodyti didesnį kiekį, nei realiai įpilama į automobilio baką. Tokios praktikos esmė – vairuotojas sumoka už daugiau degalų, nei gauna.

    Vairuotojams tai aktualu paprastai ir praktiškai: griežtesnės baudos turėtų didinti spaudimą degalinėms laikytis reikalavimų, o kontrolę vykdančioms institucijoms – suteikti veiksmingesnį atgrasymo instrumentą.

    Kodėl nuspręsta kelti baudas

    Iki šiol maksimali 500 zlotų bauda, Lenkijos institucijų vertinimu, nebuvo pakankama prevencinė priemonė. Ministerija atvirai nurodė, kad tokio dydžio sankcija nėra „jaučiama“ ir neatlieka atgrasymo funkcijos.

    Problema, apie kurią kalbama projekte, nėra nauja – ji siejama su kontrolės institucijų nustatytais atvejais. Būtent tokie patikrinimai tapo vienu pagrindinių argumentų didinti baudas.

    Kokie pažeidimai patektų į griežtesnę atsakomybę

    Pakeitimai apimtų ne vien konkrečiai degalinių kolonėles. Projektas susijęs su Lenkijos matavimo įrangos ir metrologinės kontrolės reglamentavimu, tad griežtesnės baudos būtų taikomos platesniam su matavimo prietaisais susijusių pažeidimų spektrui.

    Numatyta atsakomybė už matavimo prietaisų naudojimą, laikymą ar tiekimą be galiojančių legalizavimo įrodymų, už reikalavimų neatitinkančios įrangos naudojimą, už neteisėtą legalizavimą neturint tam teisės, taip pat už kontrolę vykdančių pareigūnų darbo trukdymą.

    Kada įsigaliotų pakeitimai

    Projekte numatyta, kad naujos nuostatos įsigaliotų praėjus 30 dienų nuo jų paskelbimo Lenkijos teisės aktų leidinyje. Tai reiškia, kad reali taikymo data priklausys nuo to, kada teisės aktas bus oficialiai priimtas ir paskelbtas.

    Svarbu įvertinti ir tai, kad kalbama apie Lenkijoje taikomą reguliavimą. Vairuotojams, vykstantiems į šią šalį, tokie pakeitimai galėtų reikšti didesnę kontrolę degalinėse ir griežtesnę atsakomybę už nesąžiningą praktiką.

  • Žiemos Garda gruodį: povandeninė prakartėlė, viduramžių mugė ir Kalėdų šviesos

    Gardo ežeras gruodį atsiveria visai kitoks nei vasarą: vietoj paplūdimių čia laukia kalėdinės šviesos, tradiciniai renginiai ir jauki, kalnų apsupta itališka atmosfera.

    Kaip rašoma straipsnyje, kelionė į Gardą prieš Kalėdas gali tapti netikėtu atradimu – regione vyksta šventiniai renginiai, o miesteliai prie ežero pasipuošia iluminacijomis ir kviečia ragauti vietinių skanėstų.

    Vienas iš išskirtiniausių akcentų – povandeninė prakartėlė. Tai neįprasta šventinė tradicija, kuri pritraukia smalsuolius ir leidžia pažinti itališkas Kalėdas kitaip nei įprasta didmiesčių mugėse.

    Gruodį taip pat minimi viduramžių jomarkai, susitikimai su Kalėdų Seneliu ir vietos papročiai, kurie šventiniam laikotarpiui suteikia daugiau autentiškumo nei standartinis turistinis maršrutas.

    Ką Gardos regione galima pamatyti žiemą

    Šventiniu laikotarpiu lankytojai kviečiami apžiūrėti kalėdines instaliacijas ir dekoracijas ežero pakrančių miesteliuose, pasivaikščioti tarp šviesų girliandomis nusagstytų gatvelių ir pasimėgauti ramesniu kelionės tempu.

    Prie žiemos patirčių priskiriama ir viduramžių mugė – tokio tipo renginiai paprastai tampa proga paragauti vietinių produktų bei susipažinti su regiono tradicijomis.

    Šeimoms aktualus akcentas – susitikimai su Kalėdų Seneliu ir renginiai, orientuoti į vaikus. Tai leidžia planuoti išvyką ne tik kaip romantišką savaitgalį, bet ir kaip šeimos kelionę.

    Kodėl verta rinktis gruodį, o ne vasarą

    Žiemos Garda – tai galimybė pamatyti Italiją be įprasto karščio ir vasaros žmonių srautų, kai dėmesys labiau krypsta į tradicijas, vietos virtuvę ir šventinę nuotaiką.

    Dar vienas privalumas – kalnų scenografija aplink ežerą: būtent šis fonas, derantis su kalėdinėmis šviesomis, kuria išskirtinį įspūdį ir primena, kad Italija žiemą gali būti ne mažiau įdomi nei šiltuoju sezonu.

    Idėja trumpam žiemos pabėgimui

    Planuojant kelionę verta nusiteikti ne į paplūdimio atostogas, o į šventinių renginių maršrutą: nuo povandeninės prakartėlės iki mugių ir vakarinių pasivaikščiojimų tarp iluminacijų.

    Tokio tipo išvyka ypač tinka tiems, kurie nori Kalėdinės nuotaikos su itališku prieskoniu – vietiniais skanėstais ir tradicijomis, kurios regione išlaikomos net ir ne sezono metu.

  • Sukurta vienos molekulės elektrinė „Archimedo sraigė“: srovė gali išaugti iki 100 kartų

    Daugiau nei prieš 2 000 metų Archimedas sugalvojo sraigtinį mechanizmą vandeniui kelti, o dabar mokslininkai jo idėją perkėlė į molekulinį lygį: sukonstruotas elektrinis variklis, kurio judanti dalis – viena molekulė.

    Vietoje vandens čia „pumpuojami“ elektronai: per spiralės formos molekulę tekanti elektros srovė priverčia ją suktis, o sukimosi metu elektrai atsiveria laidumui palankesnės padėtys – dėl to srovė gali padidėti net iki šimto kartų.

    Šis sprendimas išsiskiria tuo, kad molekulės sukimosi kryptį galima paprastai pakeisti keičiant elektros srovės kryptį. Be to, variklis veikia tarp dviejų nejudančių elektrodų, o judėjimas tiesiogiai keičia laidumą.

    Tyrėjai mano, kad toks principas ateityje gali praversti kuriant molekulinio mastelio elektroninius jungiklius, kuriuose vienos molekulės judesys valdytų, kiek elektros teka grandine.

    Kaip priversti suktis vieną molekulę

    Archimedo sraigtas veikia sukdamas spiralę, kuri stumia vandenį aukštyn. Šiame eksperimente mokslininkai pasiskolino spiralės geometriją, tik vietoje vandens panaudojo elektronų srautą.

    Kopenhagos universiteto komanda, vadovaujama chemiko Michaelio Pittelkow, susintetino spiralės formos organinę molekulę – heliceną. Jos galuose esantys sieros atomai leidžia prisitvirtinti prie aukso, todėl molekulę galima „pakabinti“ tarp itin plonų auksinių elektrodų.

    Weizmanno mokslo institute Izraelyje tyrėjai tokius molekulinius įrenginius surinko ir atšaldė iki 4,2 laipsnio virš absoliutaus nulio. Įjungus elektrą, srovė netekėjo tolygiai – ji kilo ir krito pasikartojančiu ritmu, o tai rodė, kad molekulė po truputį keičia padėtį, pereidama į būsenas, kuriose laidumas skiriasi.

    Pakeitus įtampą, pasikeitė ir „šuolių“ seka – tai buvo ženklas, kad molekulė pradėjo suktis priešinga kryptimi. Kitaip tariant, kryptį pavyko valdyti vien elektros parametrais.

    Kodėl sukantis laidumas šokteli iki 100 kartų

    Esant mažesnėms įtampoms molekulė, panašu, sukasi žingsniais – trumpam stabilizuojasi tam tikrose padėtyse. Tačiau viršijus tam tikrą ribą srovė staiga išauga, kai kuriais atvejais – iki šimto kartų.

    Kvantinės mechanikos skaičiavimai, kuriuos atliko Augsburgo universiteto ir kitų institucijų mokslininkai, rodo, kad šuolis gali būti susijęs su perėjimu nuo žingsninio judėjimo prie tolydesnio sukimosi. Sukdamasi molekulė praeina per konfigūracijas, kuriose elektronams lengviau „pereiti“ tarp auksinių elektrodų, todėl ji tampa geresniu laidininku būtent judėdama.

    „Netikėta tai, kad būtent tos padėtys, kurių molekulė vengia būdama ramybės būsenoje, geriausiai praleidžia elektrą. Tik sukimasis padaro šias padėtis pasiekiamas“, – sakė Augsburgo universiteto doktorantas León Martin.

    Tyrėjai taip pat parodė, kad galima reguliuoti, kada įvyksta šis laidumo šuolis: pakanka auksinius elektrodus priartinti ar nutolinti mažiau nei dešimtąją nanometro dalį. Taip spiralė šiek tiek suspaudžiama arba ištęsiama, o kartu kinta ir srovė, reikalinga spartesniam judėjimui.

    Kuo šis variklis skiriasi nuo ankstesnių

    Elektriškai valdomi molekuliniai varikliai buvo kuriami ir anksčiau, tačiau ankstesniuose sprendimuose dažnai remtasi paviršiais ir skenuojančio mikroskopo antgaliais, kurie „pastumdavo“ molekules. Šįkart molekulė veikia tarp fiksuotų elektrodų, o sukimosi kontrolė pasiekiama elektros srove.

    Svarbu ir tai, kad srovės šuolis, anot kompiuterinių modelių, nepaaiškinamas paprastu „elektronų pumpavimu“ taip, kaip Archimedo sraigtas pumpuoja vandenį – šis efektas per mažas, kad paaiškintų stebėtus pokyčius. Esminis veiksnys yra tai, kad sukimosi metu pakinta elektronų pralaidumas per pačią molekulę.

    Palyginimui mokslininkai išbandė panašią, tik tiesią molekulę: ji neparodė nei cikliškų elektrinių signalų, nei ryškaus laidumo padidėjimo. Nauji rezultatai paskelbti žurnale „Nature“.

  • Naktinė avižinė košė ar kokteilis: dietologai pasakė, kas geriau baltymingiems pusryčiams

    Greiti pusryčiai dažnai tampa iššūkiu, todėl daugelis renkasi dvi populiarias išeitis – per naktį brinkintą avižinę košę arba vaisių ir daržovių kokteilį. Abu variantai patogūs, lengvai pritaikomi ir gali tikti valgantiems skubant.

    Vis dėlto vien „sveiko pasirinkimo“ etiketės nepakanka: nei naktinė avižinė košė, nei kokteiliai savaime nereiškia, kad pusryčiai bus baltymingi. Kaip pabrėžia „EatingWell“ kalbinti registruoti dietologai, lemiamas veiksnys – kokius ingredientus įtraukiate.

    Ekspertai lygino abiejų pusryčių privalumus ir trūkumus: kuo naudinga košė, kuo patogūs kokteiliai ir kada vienas pasirinkimas gali būti praktiškesnis už kitą. Išvada paprasta – abu gali būti geri, jei sudėtis apgalvota.

    Jei tikslas – sotesni, baltymų turintys pusryčiai, dietologai siūlo orientuotis į aiškų baltymų kiekį porcijoje ir rinktis produktus, kurie kartu suteikia skaidulų bei sveikųjų riebalų.

    Kuo naudinga naktinė avižinė košė

    Naktinė avižinė košė dažnai vertinama dėl skaidulų: avižose gausu beta gliukano – tirpiųjų skaidulų, siejamų su mažesniu MTL („blogojo“) cholesterolio kiekiu ir širdies sveikata. Dėl šios priežasties avižos neretai minimos tarp širdžiai palankių produktų.

    Košės maistinę vertę galima sustiprinti priedais. Pavyzdžiui, įdėjus chia ar maltų linų sėmenų, padidėja skaidulų ir baltymų kiekis – chia sėklų porcija gali reikšmingai prisidėti prie dienos skaidulų normos.

    Dar vienas privalumas – sotumas. Skaidulos lėtina virškinimą, o derinant su baltymais pusryčiai ilgiau palaiko sotumo jausmą, todėl kai kuriems žmonėms tai padeda lengviau išsilaikyti iki pietų.

    Avižinė košė taip pat laikoma draugiška cukraus kiekiui kraujyje: skaidulos lėtina angliavandenių įsisavinimą, todėl cukraus kreivė kyla ir leidžiasi tolygiau. Apžvalgoje, kurioje įvertinti 59 atsitiktinių imčių tyrimai, avižų papildymas mityboje siejosi su nedideliais gliukozės rodiklių, MTL cholesterolio, kūno svorio ir liemens apimties pagerėjimais.

    Praktiškas pliusas – pasiruošimas iš vakaro. Košę galima pasigaminti kelioms dienoms į priekį ir laikyti šaldytuve, o vaisius ar uogas įmaišyti prieš valgant, kad išliktų šviežumas.

    Kodėl kokteiliai patogūs rytais

    Kokteiliai laikomi vienu paprasčiausių būdų padidinti vaisių ir daržovių kiekį racione. Į vieną stiklinę lengva sudėti uogas, lapines daržoves ar šaldytus priedus, o paruošimas paprastai trunka vos kelias minutes.

    Skirtingai nei spaudžiant sultis, plakant kokteilį skaidulos lieka gėrime. Tai svarbu, nes skaidulos padeda lėtinti cukraus įsisavinimą. Nedidelis tyrimas yra parodęs, kad kai kurių skaidulų turinčių vaisių plakimas gali paveikti glikemijos piką, tačiau patys autoriai pabrėžia, kad reikalingi papildomi tyrimai.

    Kita stiprybė – lankstumas: galima naudoti tai, ką turite šaldytuve ar šaldiklyje. Patogu ir tai, kad ingredientus galima iš anksto susidėti porcijomis ir užšaldyti, o ryte tereikia įpilti skysčio ir suplakti.

    Vis dėlto dietologai atkreipia dėmesį į dažną klaidą: kokteilis, sumaišytas tik iš vaisių ir sulčių, gali būti skanus, bet trumpam sotus. Be to, kai kurie kavinėse ar parduotuvėse parduodami kokteiliai būna su daug pridėtinio cukraus ir mažai baltymų – tokiais atvejais tai labiau desertas nei pusryčiai.

    Kas geriau baltymingiems pusryčiams?

    Aiškaus vieno nugalėtojo dietologai neišskiria: tiek „teisingai sukomplektuota“ naktinė avižinė košė, tiek apgalvotas kokteilis gali būti baltymingi ir sotūs pusryčiai. Pasak specialistų, daugiausia kokybiškų baltymų abiem atvejais paprastai ateina ne iš avižų ar vaisių, o iš tokių produktų kaip graikiškas jogurtas, pienas, sojų gėrimas, varškė ar tofu.

    Vienas iš ekspertų naktinei avižinei košei suteikė nedidelį pranašumą sotumo prasme – ji dažniau valgoma kaip pilnavertis patiekalas, o ne „pusryčiai kelyje“. Kita vertus, kokteilis gali būti praktiškesnis tiems, kuriems reikia ypač greito ir lengvai išsinešamo pasirinkimo.

    Kad pusryčiai iš tiesų būtų baltymingi, siūloma siekti bent 15 gramų baltymų vienoje porcijoje. Tai aktualu ir košei, ir kokteiliui – galutinis rezultatas priklauso nuo sudėties.

    Kaip padidinti baltymų kiekį košėje ir kokteilyje

    Dietologų patarimas – pradėti nuo baltymingo pagrindo: vietoj vandens rinktis pieną arba sojų gėrimą, o jei norisi dar daugiau baltymų – naudoti ypač filtruotą pieną. Baltymų kiekį taip pat didina graikiškas jogurtas.

    Į košę ir kokteilį verta įtraukti sėklas (chia ar linų), riešutų ar sėklų sviestą – jie prideda ir baltymų, ir sveikųjų riebalų. Kokteiliuose, o prireikus ir košėje, galima naudoti varškę arba šilkinį tofu.

    Jei nepavyksta surinkti pakankamai baltymų vien maistu, kai kurie žmonės renkasi baltymų miltelius. Papildomas žingsnis – užbarstyti riešutų ar sėklų ant viršaus: nedidelis kiekis gali prisidėti prie sotumo ir maistinės vertės.

  • DI sukurtas virusas suleistas žmogui: jis skirtas naikinti antibiotikams atsparias bakterijas

    San Fransiske įsikūręs biotechnologijų startuolis pranešė žmogui suleistas virusus, kuriuos padėjo sukurti dirbtinis intelektas. Nors skamba grėsmingai, kalbama ne apie žmogų puolantį patogeną, o apie bakterijas naikinančius virusus.

    Kaip rašo „ZME Science“, DI suprojektuoti bakteriofagai buvo panaudoti gydant pacientą, sergantį vaistams atsparia bakterine infekcija. Vis dėlto pati bendrovė kol kas neatskleidė svarbiausio dalyko – ar gydymas pacientui realiai padėjo.

    Tokie virusai vadinami bakteriofagais (arba trumpiau – fagais). Jie natūraliai užkrečia bakterijas ir gali jas sunaikinti, tačiau žmogaus ląstelių paprastai neužkrečia, todėl mokslininkai jau seniai svarsto fagus panaudoti kaip alternatyvą antibiotikams.

    Susidomėjimas fagų terapija pastaraisiais metais atsinaujino dėl vis didėjančio antimikrobinio atsparumo: antibiotikai ne visada veikia, o dalis infekcijų tampa sunkiai gydomos. Vis daugiau dėmesio skiriama sprendimams, kurie galėtų taikliau „nusitaikyti“ į konkrečias bakterijas.

    Kas yra bakteriofagai ir kaip jie veikia

    Bakteriofagai – vieni gausiausių biologinių „dalyvių“ Žemėje, bakterijas naikinantys jau milijardus metų. Daugelis jų atrodo tarsi mikroskopiniai „nusileidimo aparatai“: prisitvirtina prie bakterijos paviršiaus ir įšvirkščia savo genetinę medžiagą.

    Tuomet virusas pasitelkia bakterijos „gamybinę bazę“ naujiems virusams dauginti. Galiausiai bakterijos ląstelė plyšta, o naujai susiformavę fagai išplinta ir gali atakuoti kitas tos pačios rūšies bakterijas.

    Pacientui tai teoriškai gali būti naudinga, jei infekciją sukėlusios bakterijos atsparios keliems antibiotikams. Tačiau fagų terapija nėra „vienas vaistas visiems“ – dažnai fagas labai tiksliai atpažįsta tik tam tikras bakterijų atmainas.

    Kodėl DI čia laikomas svarbiu žingsniu

    Praktinis fagų terapijos iššūkis – rasti būtent tą virusą, kuris veiksmingai pultų paciento infekciją sukėlusias bakterijas. Tradiciškai tam reikia ieškoti natūralių fagų kolekcijose, juos testuoti laboratorijoje, paruošti ir tik tada taikyti gydymui – procesas gali užtrukti.

    Minėtas startuolis teigia sukūręs genomų „kalbos modelį“, kuris padeda generuoti galimus fagų variantus ir prognozuoti, kurie iš jų galėtų užkrėsti konkrečias bakterijų atmainas. Bendrovės pateiktame techniniame aprašyme nurodoma, kad dalį DI pasiūlytų genetinių pakeitimų laboratorijoje pavyko „atkurti“ (t. y. gauti aptinkamų, pagamintų fagų), tačiau tai dar nereiškia, kad jie bus veiksmingi klinikoje.

    Svarbi detalė – bendrovė pranešė, kad DI suprojektuotas fagų „kokteilis“ laboratorijoje sunaikino iš paciento infekcijos išskirtas bakterijas. Tačiau nėra viešai pateiktų duomenų apie patį paciento sveikatos pokytį ir tai, kaip šis gydymas atrodė kitų taikytų priemonių fone.

    Kokia rizika ir ko dar trūksta

    Nors bakteriofagai paprastai neužkrečia žmogaus ląstelių, tai nereiškia, kad rizikų nėra. Pavyzdžiui, sparčiai naikinant bakterijas gali išsiskirti endotoksinai, kurie gali sukelti karščiavimą ar uždegimines reakcijas, ypač jei bakterijų organizme buvo daug.

    Rizika siejama ir su pačių fagų preparatų gamyba: terapiniai produktai turi būti kruopščiai išgryninti, kad būtų sumažinta bakterinių priemaišų ar kitų nepageidaujamų medžiagų tikimybė. Be to, dalis fagų gali pernešti genetinę medžiagą tarp bakterijų, todėl terapijai dažniausiai siekiama rinktis gerai ištirtus, nepageidaujamų savybių neturinčius variantus.

    Kita problema – bakterijos gali išsiugdyti atsparumą ir fagams, panašiai kaip tai vyksta su antibiotikais. O DI įneša papildomą neapibrėžtumą: pakeitus vieną viruso savybę, reikia įsitikinti, kad kitos svarbios savybės nepasikeitė nenumatytai.

    Straipsnyje taip pat minima 2026 metų rugsėjį „Nature Medicine“ paskelbta ekspertų sutarimo gairių publikacija, kurioje pabrėžiama, kad kruopščiai paruoštos fagų terapijos paprastai laikomos saugiomis, tačiau būtinos griežtos kokybės kontrolės, pacientų stebėsena ir tvirtesni klinikiniai tyrimai.

    Kol kas pagrindinis klausimas – ar konkrečiam pacientui DI sukurtas fagų gydymas buvo veiksmingas – lieka neatsakytas. Tai reiškia, kad proveržio vertę galės įrodyti tik viešai pateikti klinikiniai duomenys, o ne vien laboratoriniai bandymai.

  • 5 produktai, kuriuos ekspertai pataria riboti turint metabolinį sindromą

    Metabolinis sindromas – tai kelių rizikos veiksnių derinys, didinantis širdies ligų, insulto ir 2 tipo diabeto tikimybę, o kasdieniai mitybos pasirinkimai gali turėti didelę įtaką šiai rizikai.

    Kaip rašo „EatingWell“, maždaug trečdalis JAV suaugusiųjų atitinka metabolinio sindromo kriterijus. Jis nustatomas, kai žmogus turi bent tris iš šių požymių: padidėjusį cukraus kiekį kraujyje, aukštą kraujospūdį, pakitusį kraujo lipidų (riebalų) profilį ir perteklinius riebalus pilvo srityje.

    Specialistai pabrėžia, kad didesnį neigiamą poveikį dažniausiai lemia ne vienkartinės „nuodėmės“ (pvz., torto gabalėlis per šventę), o tai, ką valgome ir geriame nuolat.

    Dažniausiai minimi „probleminiai“ pasirinkimai – daug rafinuotų angliavandenių, pridėtinio cukraus, sočiųjų riebalų ir natrio turintys produktai, kurie gali apsunkinti cukraus, trigliceridų, cholesterolio ir kraujospūdžio kontrolę.

    1. Supakuoti kepiniai ir desertai

    Spurgos, sausainiai, pyragaičiai, bandelės ar kiti supakuoti kepiniai dažnai turi daug rafinuotų angliavandenių, pridėtinio cukraus ir sočiųjų riebalų.

    Tokie deriniai gali nepalankiai veikti cukraus kiekį kraujyje, trigliceridų bei cholesterolio rodiklius, ypač jei saldumynai tampa kasdieniu įpročiu.

    Straipsnyje pabrėžiama, kad svarbu įvertinti dažnį: retkarčiais suvalgytas desertas nėra tas pats, kas nuolat pasirenkami itin perdirbti saldumynai.

    2. Giliai kepti produktai

    Bulvytės fri, traškučiai, kepta vištiena ar kiti giliai kepti patiekalai dažnai būna kaloringi, turi daug sočiųjų riebalų ir druskos, o skaidulų juose – mažai.

    Reguliariai įtraukiant tokį maistą į racioną, gali būti sunkiau palaikyti palankų kraujo lipidų profilį, o didelis sočiųjų riebalų kiekis siejamas su didesniu MTL („blogojo“) cholesterolio lygiu.

    Vietoje to dažniau siūloma rinktis nesočiųjų riebalų šaltinius, pavyzdžiui, alyvuogių aliejų, avokadus, riešutus, sėklas ar žuvį.

    3. Perdirbta mėsa: dešrelės ir dešros

    Dešrelės, dešros, saliamis ir kiti perdirbtos mėsos gaminiai priskiriami itin perdirbtiems produktams ir neretai turi daug druskos bei sočiųjų riebalų.

    Tokie pasirinkimai gali būti nepalankūs širdies ir kraujagyslių rizikos valdymui, o didesnis natrio kiekis mityboje gali prisidėti prie padidėjusio kraujospūdžio.

    Kaip alternatyvos dažniau minimi ankštiniai (pupelės, lęšiai), žuvis, paukštiena, riešutai, sėklos ar liesesnė, mažiau apdorota mėsa.

    4. Saldinti gėrimai

    Prie saldintų gėrimų priskiriami ne tik gazuoti limonadai, bet ir saldinta arbata, energiniai gėrimai bei dalis vaisinių gėrimų, kuriuose būna nemažai pridėtinio cukraus.

    Straipsnyje pabrėžiama, kad kalbama būtent apie gėrimus su pridėtiniu cukrumi, o ne apie 100 proc. sultis. Skysti angliavandeniai paprastai pasisavinami greičiau, todėl cukraus kiekis kraujyje gali staigiau kilti.

    Ilgainiui, vystantis atsparumui insulinui, organizmui tampa sunkiau reguliuoti gliukozę, o tai didina metabolinių rizikos veiksnių tikimybę. Paprasčiausia kryptis – dažniau rinktis vandenį ar nesaldintus gėrimus.

    5. Labai saldūs pusryčių dribsniai

    Pusryčių dribsniai savaime nėra „blogis“, tačiau dalyje jų pridėtinio cukraus būna tiek daug, kad tai priartėja prie saldumynų kategorijos.

    Tokie dribsniai gali padidinti kalorijų ir angliavandenių kiekį racione, nesuteikdami proporcingos maistinės vertės, o mažesnis pridėtinio cukraus kiekis gali palengvinti bendrą cukraus ir energijos kontrolę.

    Jei atsisakyti mėgstamo produkto nesinori, straipsnyje siūloma ieškoti kompromisų: koreguoti porciją arba maišyti saldesnius dribsnius su mažiau saldintais, pilno grūdo variantais.

    Ką dar rekomenduoja specialistai

    Be mitybos, akcentuojami ir kiti įpročiai: reguliarus judėjimas, streso valdymas, sveikesnio kūno svorio palaikymas bei rūkymo vengimas.

    Taip pat patariama „žinoti savo skaičius“ – stebėti kraujospūdį, cukraus kiekį kraujyje, cholesterolį ir trigliceridus kartu su sveikatos priežiūros specialistais, kad pokyčiai būtų pastebėti laiku.

    Svarbiausia žinutė – metabolinei sveikatai dažniausiai padeda ne tobulas meniu, o tvarūs kasdieniai sprendimai ir retesni pasirinkimai, kurie turi daug cukraus, druskos bei sočiųjų riebalų.

  • Įsilaužėliai Europoje nuotoliniu būdu įjungė prekybos centrų šaldiklių atitirpinimą – maistą teko išmesti

    Įsilaužėliai, kaip įtariama, nuotoliniu būdu pakeitė prekybos centrų šaldymo įrangos nustatymus taip, kad šaldikliai pradėjo ne šaldyti, o atitirpinti. Dėl to dalį šviežių ir šaldytų produktų kai kuriose parduotuvėse teko skubiai išimti iš prekybos ar net išmesti.

    Vienas tokių atvejų fiksuotas Belgijos Overeizėje: lapkričio 2-osios naktį, apie 3 valandą, suveikė parduotuvės signalizacija, o atvykęs vadovas rado įjungtą atitirpinimo režimą ir į šaldymo kameras pučiamą šiltą orą. Apie incidentus Europoje plačiau pranešė „Reuters“.

    Panašių sutrikimų registruota ne vienoje šalyje: Belgijoje apie problemas pranešė dešimtys „Delhaize“ parduotuvių, „Carrefour“ nurodė, kad paveikta 15 jos parduotuvių. Sutrikimus taip pat fiksavo Švedijos tinklai ICA ir Coop, o Airijoje 13 „SuperValu“ parduotuvių iš atsargumo pašalino iš prekybos atšaldytus ir šaldytus produktus.

    Apie panašius atvejus pranešta ir Liuksemburge, Estijoje, Suomijoje, Nyderlanduose, o Belgijoje paveikta net viena IKEA parduotuvė. Kol kas niekas viešai neprisiėmė atsakomybės, o tyrėjai dar nepatvirtino, ar skirtingose šalyse fiksuoti incidentai yra vienos koordinuotos kampanijos dalis.

    Kas įvyko Prancūzijoje spalį

    Ši banga primena spalio 11–12 naktį Prancūzijoje įvykusį plataus masto kibernetinį incidentą, kai buvo nuotoliniu būdu manipuliuojama šimtų prekybos centrų šaldymo sistemomis. Tąkart temperatūros šoktelėjo, įranga ėmė veikti netinkamai, o dideli maisto kiekiai sugedo; dalis parduotuvių pranešė ir apie gaisrus.

    Prancūzijos nacionalinė kibernetinio saugumo agentūra ANSSI patvirtino, kad buvo kompromituoti šaldymo valdikliai, naudojami su „Danfoss“, „Copeland“ ir „Dixell“ įranga. Skelbta, kad išpuoliai kartojosi ir kitą naktį.

    Kaip galima „nulaužti“ šaldymo sistemas

    Dideliuose prekybos centruose šaldymo ūkį dažnai prižiūri centralizuoti kompiuteriniai valdikliai: jie stebi temperatūras, registruoja aliarmus, koordinuoja įrangos darbą ir paleidžia techninės priežiūros ciklus, įskaitant atitirpinimą. Atitirpinimas reikalingas ledui pašalinti, todėl trumpam įjungiami šildymo elementai.

    Jei užpuolikas gauna prieigą prie tokios valdymo sistemos, teoriškai jis gali pakeisti temperatūros nustatymus, prailginti atitirpinimo ciklą ar sutrikdyti perspėjimus. Paprastai tariant, problema kyla tuomet, kai nuotolinė prieiga nepakankamai apsaugota.

    ANSSI: galėjo pakakti „bazinių“ saugumo spragų

    Prancūzijos Senato klausymuose spalio 21 dieną ANSSI vadovas Vincentas Strubelis aiškino, kad tyrėjai linkę manyti, jog užpuolikai galėjo pasinaudoti ne sudėtingu programiniu pažeidžiamumu, o elementariais saugumo trūkumais. Tarp minimų problemų – valdikliai, prijungti tiesiai prie viešojo interneto, silpni slaptažodžiai ar nepakankamai apsaugotos nuotolinio administravimo sąsajos.

    Dar rugpjūtį kibernetinio saugumo tyrėjai buvo paskelbę analizę apie „Danfoss“ AK-SM 800A valdiklių pažeidžiamumus ir nurodę, kad internete galima rasti tūkstančius viešai pasiekiamų šaldymo valdymo sąsajų. Vis dėlto Prancūzijos atakų atveju pabrėžta, kad konkrečiai šie pažeidžiamumai, panašu, nebuvo pagrindinė priežastis.

    Tyrimai Europoje tęsiami, o aiškaus motyvo kol kas nėra. Viena iš pamokų akivaizdi: šaldymo sistemų kontrolė – tai ne tik patogumas, bet ir kritinė infrastruktūra, kurios pažeidimai gali greitai virsti realiais nuostoliais, nes sugedusio maisto „atkurti iš atsarginės kopijos“ neįmanoma.

  • Troškinys viename puode per 30 min.: kalakutiena ir avinžirniai suteikia 32 g baltymų

    Sotus troškinys viename puode, paruošiamas per maždaug 30 minučių, gali tapti patogiu pasirinkimu vakarienei ar pietums kelioms dienoms. Šiame variante pagrindiniai ingredientai – liesa malta kalakutiena ir avinžirniai, o patiekalas verdamas pomidorų pagrindo sultinyje.

    Apie tokį receptą rašo „EatingWell“ – siūlomas avinžirnių ir špinatų troškinys, kuriame derinami baltymai, skaidulos ir daržovės. Viena porcija, nurodoma, turi 32 gramus baltymų ir 13 gramų skaidulų.

    Tokį derinį vertina tie, kuriems įprastos, sultingesnės sriubos su makaronais ne visada suteikia ilgalaikį sotumo jausmą. Baltymai ir skaidulos dažnai minimi kaip maistinės medžiagos, padedančios ilgiau jaustis pavalgius ir išlaikyti tolygesnę energiją dienos eigoje.

    Troškinys taip pat patogus tuo, kad jam nereikia egzotiškų produktų: pakanka konservuotų avinžirnių, daržovių, prieskonių ir špinatų. Tai gali būti naudinga ir planuojant pirkinius, ir bandant sutaupyti, nes dalis ingredientų dažnai jau būna namuose.

    Baltymų ir skaidulų derinys

    Recepto esmė – du baltymų šaltiniai: kalakutiena ir avinžirniai. Nors kalakutiena dažnai pasirenkama dėl liesesnės sudėties, avinžirniai prideda ne tik papildomų baltymų, bet ir didesnį skaidulų kiekį.

    Nurodoma, kad 2 puodelių porcija turi 13 gramų skaidulų ir 32 gramus baltymų. Tokia proporcija gali būti patraukli tiems, kurie nori sotesnio patiekalo be sudėtingo gaminimo ar daugybės atskirų komponentų.

    Tekste taip pat primenama apie dažnai minimą minimalų baltymų poreikį – 0,8 gramo kilogramui kūno svorio. Kartu pabrėžiama, kad kai kurie tyrimai rodo: didesnis baltymų kiekis (iki 1,5 gramo kilogramui) gali būti naudingesnis, kai derinamas su jėgos treniruotėmis.

    Daržovės – ne tik skoniui

    Troškinyje naudojami svogūnai, morkos, česnakai, pomidorai ir špinatai – tai suteikia tiek skonį, tiek maistinę vertę. Daržovės į sultinį įneša natūralaus saldumo ir aromato, todėl patiekalas gali būti ryškus net be sudėtingų padažų.

    Siūloma patogi išeitis užimtiems vakarams – naudoti greitai užšaldytus špinatus, kuriuos galima berti tiesiai į puodą neatitirpinus. Taip pat minima praktika šaldyti likusius šviežius špinatus, kad jie nesugestų šaldytuve.

    Tinka pasiruošti maistą kelioms dienoms

    Šio tipo vieno puodo patiekalai dažnai vertinami dėl paprastesnio planavimo: mažiau indų, mažiau laiko virtuvėje ir aiškiau, ką valgysite artimiausiomis dienomis. Receptas aprašomas kaip patogus ir ruošiant pietus į darbą.

    Nurodoma, kad pagaminto troškinio užtenka keturioms 2 puodelių porcijoms, todėl jį paprasta iškart susidėlioti į dėžutes. Tai gali būti ypač patogu savaitės viduryje, kai norisi greito, bet sotesnio pasirinkimo.

    Dar vienas privalumas – troškinys tinka šaldyti. Jei paskutinėmis dienomis skonis pabosta, porciją galima perkelti į šaldiklį ir panaudoti vėliau, kai prireiks greito naminio patiekalo.

  • Šukutės gali turėti iki 200 akių: jų regėjimas paremtas veidrodžiais, o ne lęšiais

    Šukutė (jūros moliuskas) iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip paprasta kriauklė jūros dugne, tačiau palei jos kraštą slepiasi stulbinanti detalė: dešimtys, o kartais net iki 200 mažų, žvilgančių akių.

    Skirtingai nei dauguma gyvūnų, kurie pasaulį mato per lęšius, šukutės regėjimo sistema didžiąja dalimi remiasi veidrodžiais – panašiais į tuos, kurie naudojami atspindinčiuose teleskopuose. Apie šį neįprastą sprendimą plačiau rašo „ZME Science“.

    Šukutės akyse lęšiai yra, tačiau svarbiausias „optinis darbas“ vyksta užpakalinėje akies dalyje: ten esantis įgaubtas veidrodis atspindi šviesą į du atskirus šviesai jautrių ląstelių sluoksnius (tinklainės dalis).

    Toks mechanizmas – reta evoliucijos sukurta išeitis, padedanti jūriniam gyvūnui orientuotis aplinkoje, pastebėti judesius ir, tikėtina, greičiau reaguoti į plėšrūnus.

    Akyje – tarsi mini teleskopas

    2017 metais paskelbtas tyrimas parodė, kad šukutės veidrodis nėra paprastas blizgus paviršius. Jį sudaro itin tiksliai suformuota struktūra, leidžianti sukurti vaizdą ir nukreipti šviesą į šviesai jautrias akies dalis.

    Mokslininkai apie šukučių akių veidrodžius žinojo dar nuo 7-ojo dešimtmečio, tačiau ilgą laiką buvo neaišku, kaip gyvas organizmas gali „pastatyti“ pakankamai lygų, atspindintį ir tinkamai išlenktą paviršių.

    Veidrodį sukuria guanino kristalai

    Tyrėjai nustatė, kad svarbiausia šios sistemos „statybinė medžiaga“ yra guaninas – molekulė, gerai žinoma kaip viena iš DNR cheminių bazių. Tačiau kristalizuotas guaninas pasižymi ir kita savybe: jis gali labai efektyviai atspindėti šviesą.

    Naudodami kriogeninę skenuojančiąją elektroninę mikroskopiją (cryo-SEM), mokslininkai akies veidrodyje aptiko milijonus kvadratinių guanino kristalų, kurių kiekvienas – maždaug 1 mikrometro pločio.

    Kristalai sudėlioti tarsi plytelės, bet veidrodis nėra vienas sluoksnis: jis sudarytas iš maždaug 20–30 sluoksnių, atskirtų plonais citoplazmos tarpsniais. Būtent ribose tarp kristalų ir skysčio šviesa daug kartų atsispindi, o šie atspindžiai sustiprina vienas kitą ir sukuria efektyvų biologinį „veidrodį“.

    Pastebėta ir dar viena įdomi detalė: šis veidrodis ypač gerai atspindi melsvai žalią šviesą. Tai logiška, nes jūros vanduo greitai sugeria daugelį bangos ilgių (ypač raudoną šviesą), o melsvai žalia sklinda toliau ir po vandeniu yra „naudingesnė“.

    Dvi tinklainės ir lėtas vyzdžio „susitraukimas“

    Šukučių akies veidrodis turi neįprastą formą: centrinė dalis santykinai plokščia, o kraštai labiau išlenkti. Toks dizainas lemia, kad šviesa, ateinanti iš priekio, daugiausia fokusuojama į vieną tinklainės sluoksnį, o šviesa iš šonų – į kitą.

    Manoma, kad šie du šviesai jautrūs sluoksniai gali atlikti skirtingas funkcijas. Ankstesni bandymai rodė, kad viršutinis tinklainės sluoksnis reaguoja į tamsius, judančius objektus – tai gali būti svarbu aptinkant artėjantį pavojų.

    Dar daugiau – 2019 metų tyrimas parodė, kad šukutės gali reguliuoti į akis patenkančios šviesos kiekį: jų vyzdžiai ryškioje šviesoje susitraukia iki maždaug 60 proc. visiškai išsiplėtusio ploto. Skirtumas nuo žmogaus – reakcija trunka ne sekundes, o kelias minutes.

    Šukutės neturi žmogui įprastos rainelės: tyrėjai aprašė raumenų skaidulų išsidėstymą ragenoje, kuris galėtų padėti valdyti angą, tačiau tikslus mechanizmas dar nėra iki galo aiškus.

    Mokslininkus domina ir praktinė šių atradimų pusė: supratimas, kaip šukutės taip tiksliai valdo kristalų augimą ir jų išsidėstymą, ateityje gali įkvėpti naujų sprendimų kuriant atspindinčias medžiagas ar miniatiūrines optines sistemas. Kol kas tai – tik potenciali kryptis, o ne pritaikyta technologija.

    Vis dėlto pagrindinė išvada aiški: net ir iš pažiūros paprastas jūros dugno gyventojas evoliuciškai „sukonstravo“ sudėtingą regėjimo sistemą, kuri savo principu primena mažyčius teleskopus.