CP v2

Blog

  • Kur ES dirbama ilgiausiai: vienoje šalyje – beveik 46 metai, kitur atotrūkis pribloškia

    Kur ES dirbama ilgiausiai: vienoje šalyje – beveik 46 metai, kitur atotrūkis pribloškia

    Europos Sąjungoje daugėjant diskusijų dėl pensinio amžiaus, išryškėja ir kitas rodiklis – kiek metų žmonės realiai praleidžia darbo rinkoje. Eurostato duomenimis, 2025 metais tikėtina vidutinė darbo trukmė ES gyventojams nuo 15 metų siekė 37,5 metų ir toliau pamažu auga.

    Šis rodiklis parodo, kiek metų 15 metų amžiaus žmogus, esant dabartinėms sąlygoms, tikėtinai bus darbo rinkoje. Jis apima ir užimtumą, ir nedarbą, todėl tai nėra pensinio amžiaus matas, bet gerai atskleidžia dalyvavimo darbo rinkoje tendencijas.

    Šiaurė aiškiai lenkia pietus

    Eurostatas fiksuoja ryškų skirtumą tarp ES šalių: kai kuriose valstybėse tikėtina darbo trukmė viršija 40 metų, o kitose nesiekia 35. Ilgiausias vidutinis darbo gyvenimas 2025 metais buvo Nyderlanduose – 44 metai.

    Po Nyderlandų rikiuojasi Švedija su 43,3 metų ir Danija su 42,6 metų. Daugiau nei 40 metų ribą taip pat peržengė Estija, Airija, Vokietija ir Suomija, o tai rodo gana stabilų šių šalių gyventojų dalyvavimą darbo rinkoje.

    Trumpiausia tikėtina darbo trukmė 2025 metais buvo Rumunijoje – 32,7 metų. Nedaug atsiliko Italija su 33 metų ir Bulgarija su 34,6 metų, o tai siejama su žemesniu užimtumo lygiu, didesniais neaktyvumo mastais ir skirtinga socialine bei demografine struktūra.

    Vyrai dirba ilgiau nei moterys

    ES mastu išlieka ryški lyčių atskirtis: vyrų tikėtina darbo trukmė 2025 metais siekė 39,5 metų, moterų – 35,4 metų. Skirtumas dažniausiai aiškinamas vaikų priežiūros pertraukomis, nepilno etato darbu, mažesniu vyresnio amžiaus moterų užimtumu ir skirtingomis profesinėmis trajektorijomis.

    Ilgiausia vyrų darbo trukmė fiksuota Nyderlanduose – 45,9 metų, taip pat Švedijoje ir Danijoje – po 44,5 metų. Tuo metu trumpiausiai vyrai tikėtinai dirba Bulgarijoje, Rumunijoje ir Kroatijoje, kur rodikliai tesiekia apie 36 metus.

    Moterų grupėje lyderiauja Švedija su 42,3 metų, Nyderlandai su 41,9 metų ir Estija su 41,8 metų. Trumpiausi moterų darbo gyvenimai 2025 metais fiksuoti Italijoje – 28,4 metų, Rumunijoje – 29,1 metų ir Graikijoje – 31,8 metų.

    Kodėl tema kaitina visuomenes?

    Pastaraisiais metais daugelyje Europos valstybių pensijų sistemos atsidūrė politinių ginčų centre, nes ilgėja gyvenimo trukmė ir mažėja gimstamumas. Tai reiškia, kad dirbančiųjų dalis, išlaikanti pensininkus ir sveikatos apsaugos sistemą, daugelyje šalių spaudžiama vis labiau.

    Vienas ryškiausių pavyzdžių – Prancūzija, kur 2023 metais bandymas kelti pensinį amžių nuo 62 iki 64 metų sukėlė masines demonstracijas ir streikus. Vėliau reformos įgyvendinimas buvo atidėtas, siekiant sumažinti politinę įtampą.

    Rumunijoje pensijų reformos apima moterų pensinio amžiaus didinimą iki 65 metų iki 2035 metų, sulyginant jį su vyrų. Danija tuo metu yra priėmusi sprendimą valstybės pensinį amžių iki 2040 metų palaipsniui didinti iki 70 metų, susiejant jį su gyvenimo trukmės pokyčiais.

    Ekspertai pabrėžia, kad vien pensinio amžiaus didinimas problemų neišsprendžia, jei neauga užimtumas, negerėja sveikatos rodikliai ir nėra mažinamas nedarbingumas vyresniame amžiuje. Vis dažniau akcentuojamos priemonės, kurios padeda žmonėms ilgiau išlikti darbo rinkoje: perkvalifikavimas, lankstesnis darbas ir sveikatos prevencija.

    Eurostatas pažymi, kad tikėtinos darbo trukmės rodikliai nėra normatyvas, kiek žmonės turėtų dirbti. Tačiau jie aiškiai parodo, kuriose šalyse darbo rinka žmones išlaiko ilgiausiai, o kur dalyvavimą riboja struktūrinės problemos ir socialinės realijos.

  • Juodojoje jūroje per 4 dienas apšaudyti naftos tanklaiviai: Kazachstanas įspėja dėl rinkų

    Juodojoje jūroje per 4 dienas apšaudyti naftos tanklaiviai: Kazachstanas įspėja dėl rinkų

    Juodojoje jūroje per keturias dienas dronais atakuoti keturi tanklaiviai, kurie turėjo pakrauti Kazachstano naftą Kaspijos vamzdynų konsorciumo (CPC) jūriniame terminale. Astana pareiškė, kad tokie smūgiai kelia grėsmę pasauliniam energetiniam saugumui ir teisėtai tarptautinei prekybai.

    Kazachstano užsienio reikalų ir energetikos ministerijos nurodė, kad atakuoti laivai yra civiliniai, vykdę komercinį naftos gabenimą, o incidentai gali paveikti ne tik šalies pajamas, bet ir platesnę tiekimo grandinių stabilumo situaciją. Dėl įvykių, kol vertinamos pasekmės, naftos krovos operacijos terminale buvo sustabdytos.

    „Tokius išpuolius laikome nepriimtinu Kazachstano ekonominių interesų pažeidimu ir tyčiniais veiksmais, nukreiptais į tarptautinės prekybos bei pasaulinių energijos rinkų destabilizavimą“, – teigiama Kazachstano užsienio reikalų ministerijos pareiškime.

    Pagal Kazachstano institucijų pateiktą informaciją, išpuoliai fiksuoti keliais etapais. Pirmiausia dronas smogė tanklaiviui „Nordic Zenith“, o vėliau, tanklaiviams „ASIA“ ir „NISSOS IOS“ kraunant naftą terminale, kilo gaisrai, kuriuos įgulos užgesino.

    Pirmadienį CPC pranešė apie dar vieną ataką prieš tanklaivį „NELSA“, kuris krovė naftą prie vieno iš vieno taško švartavimo įrenginių. Skelbta, kad kilo gaisras, evakuoti 22 įgulos nariai, tačiau laivas išliko ant vandens, o naftos išsiliejimo pavyko išvengti.

    Kazachstano energetikos ministerija teigė, kad vieno taško švartavimo infrastruktūra nebuvo pažeista ir išsiliejimų neužfiksuota, tačiau bet kokie pasikartojantys incidentai didina riziką logistikai. Tuo pačiu pabrėžiama, kad CPC terminalas yra kritinis mazgas, todėl net laikini darbo sutrikimai gali greitai persiduoti tiekimo grafikams.

    Atakos viešojoje erdvėje siejamos su Ukraina, kuri nuo plataus masto Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios yra surengusi ne vieną smūgį Rusijos naftos infrastruktūrai, siekdama mažinti Maskvos pajamas. Vis dėlto CPC oficialiai nepriskyrė atsakomybės nė vienam incidentui, o Ukraina viešai jų neprisiėmė.

    Kazachstanas taip pat pareiškė, kad išpuoliai gali būti vertinami kaip anksčiau sutartų informacijos apsikeitimo procedūrų dėl civilinės laivybos Juodojoje jūroje pažeidimas. Astana ragina partnerius viešai pasmerkti atakas ir nurodo pasiliekanti teisę siekti kompensacijos pagal tarptautinę teisę.

    CPC maršrutas yra pagrindinis Kazachstano naftos eksporto kelias, kuriuo gabenama apie 80 proc. šalies naftos eksporto. Vamzdynas driekiasi apie 1 510 kilometrų nuo didžiausių telkinių, įskaitant Tengizą, Kašaganą ir Karačaganaką, iki Novorosijsko uosto Rusijoje, iš kur nafta išplukdoma į tarptautines rinkas.

    Pagal CPC duomenis, 2025 metais konsorciumas išgabeno apie 70,5 mln. tonų naftos, o daugiau nei trys ketvirtadaliai apimčių priklausė užsienio akcininkams. Tarp didžiausių gamintojų, kurių nafta keliauja šiuo maršrutu, minimos „Chevron“, „ExxonMobil“, „KazMunayGas“, „Eni“ ir „Shell“.

    Rinkoms svarbu tai, kad CPC koridoriumi, kaip skelbiama, teka daugiau nei 1 proc. pasaulinės naftos pasiūlos, todėl bet koks ilgiau trunkantis sutrikimas gali prisidėti prie kainų nepastovumo. Kazachstanui tai reikštų mažesnes eksporto pajamas, spaudimą biudžetui ir potencialiai didesnį jautrumą valiutos svyravimams.

    „Pabrėžiame, kad tai jau penktas tiesioginės agresijos prieš grynai civilinę CPC infrastruktūrą atvejis, kurią saugo tarptautinė teisė“, – pareiškė CPC.

    Konsorciumas taip pat akcentuoja, kad CPC nėra taikomos sankcijos ir jis atlieka reikšmingą vaidmenį užtikrinant pasaulinį energetinį saugumą. CPC narių struktūroje yra Rusija, Kazachstanas, JAV bei kelios Vakarų Europos šalys, todėl incidentai neišvengiamai tampa ir platesnės geopolitinės įtampos dalimi.

  • Trumpas smogia Kanadui: 50 proc. muitai daugeliui prekių – įtampa auga, deryboms duotas terminas

    Trumpas smogia Kanadui: 50 proc. muitai daugeliui prekių – įtampa auga, deryboms duotas terminas

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė apie 50 proc. muitus daugumai iš Kanados įvežamų prekių, argumentuodamas, kad Kanada esą nesąžiningai diskriminuoja amerikietiškus automobilius, alkoholį ir pieno produktus. Baltieji rūmai nurodė, kad sprendimas įsigalios po 30 dienų, paliekant laiko deryboms.

    Naujausi tarifai netaikomi daliai išteklių ir žaliavų, įskaitant energijos produktus, kalio trąšų žaliavas, žuvį bei kritinius mineralus. Tačiau apmokestinimas apima ir prekes, kurios anksčiau buvo apsaugotos nuo importo mokesčių pagal JAV, Meksikos ir Kanados susitarimą.

    Grėsmė kainoms ir rinkoms

    Ekonomistai pabrėžia, kad tarifai iš esmės yra importo mokestis, kurį įmonės dažnai perkelia pirkėjams per aukštesnes kainas. Dėl to didėja infliacijos rizika, ypač jei brangsta plačiai naudojami vartojimo produktai ir pramonės komponentai.

    Neapibrėžtumas taip pat gali smogti tiekimo grandinėms, kurios tarp JAV ir Kanados per dešimtmečius tapo glaudžiai susietos, ypač automobilių ir dalių sektoriuje. Verslui papildomas iššūkis yra tai, kad dalis gamybos procesų vyksta per abi sienos puses, todėl tarifas gali daugintis keliuose etapuose.

    Kanados reakcija ir atsako scenarijai

    Kanados ministras pirmininkas Markas Carney pareiškė, kad Kanada remia laisvą ir sąžiningą prekybą bei yra pasirengusi intensyvioms deryboms su Vašingtonu. Jis pabrėžė, kad prekybiniai ginčai didina kaštus šeimoms, ypač Jungtinėse Valstijose.

    „Šis prekybos ginčas padidino išlaidas šeimoms, ypač JAV. Kanada pasirengusi intensyviai dirbti, kad išspręstume likusius klausimus abipusei piliečių naudai“, – sakė Markas Carney.

    Tuo metu Ontarijo provincijos vadovas Dougas Fordas viešai įspėjo, kad Kanada gali atsakyti simetriškai, jei tarifai įsigalios. Verslo organizacijos ragina išnaudoti 30 dienų langą deryboms, nes platesnis tarifų karas smogtų abiejų šalių eksportuotojams.

    Politinis ir teisinis fonas JAV

    JAV administracija nurodė, kad prezidentas pasirašė kelis dokumentus, kuriais tarifai pradedami taikyti remiantis senesnėmis prekybos teisės nuostatomis. Kritikai teigia, kad tokie instrumentai gali būti išplėsti ir kitų prekybos partnerių atžvilgiu, sukeldami didelę riziką globaliai prekybai.

    Tarifų politika tampa ir politiniu išbandymu pačiam Trumpui, ypač artėjant Kongreso rinkimams. Demokratų atstovai argumentuoja, kad importo mokesčiai pirmiausia padidina kainas vartotojams ir gali išprovokuoti atsakomąsias priemones prieš sektorius, kuriuos siekiama apsaugoti.

    Tuo pat metu Baltieji rūmai pabrėžia, jog tarifai esą skatina gamybos grįžimą į JAV, nors tokio efekto mastas dažnai priklauso nuo investicijų, darbo rinkos ir alternatyvių tiekėjų galimybių. Per artimiausias savaites pagrindiniu klausimu taps tai, ar abi pusės susitars dėl išimčių ar kompromiso, kad būtų išvengta platesnio prekybos karo.

  • Europos darbo rinka pavojuje: paaiškėjo, kur kas penktas darbas – pažeidžiamas

    Europos darbo rinka pavojuje: paaiškėjo, kur kas penktas darbas – pažeidžiamas

    Beveik kas penktas darbas Europos Sąjungoje 2021 metais buvo priskirtas pažeidžiamų kategorijai, rodo Eurofound analizė. Šis vertinimas apima tris rizikas: nepakankamas pajamas, nesaugų užimtumą ir silpnesnes darbuotojų teises.

    Eurofound pažymi, kad po finansų krizės pažeidžiamų darbo vietų dalis buvo išaugusi, tačiau nuo 2016 metų tendencija gerėjo. Vis dėlto agentūra pabrėžia, kad bendras rodiklis slepia didelius skirtumus tarp valstybių ir skirtingas pažeidžiamumo priežastis.

    Kur situacija prasčiausia

    Didžiausia pažeidžiamų darbo vietų dalis fiksuota Ispanijoje, kur ji siekė 29 proc. Toliau rikiuojasi Portugalija ir Liuksemburgas po 25 proc., o Italijoje rodiklis siekė 24 proc.

    Mažiausi rodikliai nurodomi Vengrijoje – 17 proc., Maltoje ir Bulgarijoje – po 18 proc. Eurofound atkreipia dėmesį, kad daliai šalių, tarp jų Lietuvai, 2021 metų palyginamų pajamų duomenų nepakako, todėl jos į šį palyginimą neįtrauktos.

    Kodėl pažeidžiamumas skiriasi

    Skirtingose Europos dalyse problemos šerdis nevienoda: dalyje žemyninės Europos ir Vidurio bei Rytų Europoje svarbiausias veiksnys yra mažas atlyginimas. Tuo metu pietinėse ir kai kuriose šiaurinėse valstybėse dažniau dominuoja nesaugumas, susijęs su priverstiniu terminuotu ar ne visu etatu darbu.

    Liuksemburgo vietą sąraše Eurofound aiškina metodika: pajamų pakankamumas vertinamas lyginant su kiekvienos šalies medianinėmis pajamomis. Tai reiškia, kad net aukštas bendras atlyginimų lygis automatiškai neužtikrina mažesnės pažeidžiamumo dalies.

    Kas rizikuoja labiausiai

    Ataskaitoje pabrėžiama, kad pažeidžiamas darbo vietas dažniau užima moterys, jaunimas, migrantai, romai, žmonės su negalia ir LGBT+ asmenys. Priežasčių spektras platus – nuo diskriminacijos ir priežiūros pareigų iki migracijos atveju pasitaikančių teisinių kliūčių ar nepripažintų kvalifikacijų.

    Švietimas įvardijamas kaip vienas stipriausių apsaugos veiksnių. Pavyzdžiui, Vengrijoje pažeidžiamų darbuotojų dalis tarp žemesnio išsilavinimo žmonių siekė 58 proc., o tarp aukštąjį išsilavinimą turinčių – 6 proc.

    Dar vienas veiksnys – darbo patirtis: Eurofound skaičiavimu, kiekvieni papildomi metai darbo rinkoje vidutiniškai mažina pažeidžiamumo riziką maždaug vienu procentiniu punktu. Šiaurės šalyse jaunimo pažeidžiamumas gali būti ypač aukštas, tačiau neretai jis laikomas laikinu etapu prieš pereinant į stabilesnį užimtumą.

    Eurofound pabrėžia, kad vienas pažeidžiamumo aspektas nebūtinai reiškia prastą darbo gyvenimą, tačiau kelių rizikų sankaupa jau siejama su nuosekliai blogesniais rezultatais. Tarp dažniausiai minimų pasekmių – menkesnės karjeros perspektyvos, ribotos mokymų galimybės, mažesnė autonomija ir nenuspėjamos pajamos.

    Ataskaitoje taip pat akcentuojamas psichologinis krūvis: labiausiai pažeidžiami darbuotojai dažniau susiduria su nerimu ir depresijos požymiais. Eurofound nurodo, kad šiuos skirtumus svarbu vertinti platesniame socialiniame kontekste, nes prastesnę savijautą gali lemti ne tik darbo sąlygos, bet ir nestabilios pajamos bei neapibrėžtumas dėl ateities.

    Europos Komisijai svarstant kokybiškų darbo vietų iniciatyvas, Eurofound ragina išlaikyti lankstumą, bet neleisti, kad netipinės darbo formos silpnintų standartus. Agentūra pabrėžia ir praktinį aspektą: darbuotojų apsaugos taisyklės veikia tik tiek, kiek realiai užtikrinama jų priežiūra ir vykdymas.

  • Skolos Europoje apvertė stereotipus: labiausiai prasiskolinę ne pietūs, o turtinga šiaurė

    Skolos Europoje apvertė stereotipus: labiausiai prasiskolinę ne pietūs, o turtinga šiaurė

    Naujausi Eurostato duomenys rodo, kad Europoje vis dar gajus stereotipas apie pietiečius, gyvenančius ne pagal išgales, neatlaiko faktų patikros. Didžiausias namų ūkių įsiskolinimas fiksuojamas ne pietuose, o turtingesnėse šiaurės ir vakarų Europos šalyse.

    Eurostato skaičiavimu, 2025 metais Europos Sąjungos namų ūkių skola siekė 49,4 proc. bendrojo vidaus produkto, o euro zonoje – 50,7 proc. Abu rodikliai mažėja kasmet nuo 2020 metų, kai viršijo 60 proc., tačiau šalių skirtumai išlieka ryškūs.

    Kaip skaičiuojama namų ūkių skola

    Namų ūkių skola apima įsipareigojimus, tokius kaip būsto paskolos, vartojimo kreditai ir kitos skolos. Šis rodiklis pateikiamas kaip BVP dalis, kad būtų galima palyginti skirtingo dydžio ekonomikas ir įvertinti, kiek privataus skolinimosi tenka šalies sukuriamai vertei.

    Svarbu tai, kad šis santykis neparodo, kiek skolingas yra konkretus žmogus ar šeima. Jis apibūdina bendrą namų ūkių sektoriaus finansinį svertą, o 50 proc. reikštų, kad bendra namų ūkių skola prilygsta maždaug pusei metinės šalies ekonomikos produkcijos.

    Kodėl didelė skola kelia riziką

    Didelė namų ūkių skola savaime nereiškia krizės. Aukštesni rodikliai dažnai būdingi šalims su išvystyta hipotekos rinka, plačiu skolinimusi būstui ir brandžia finansų sistema, kur skolintis yra įprasta ir palyginti pigu.

    Vis dėlto per didelis įsiskolinimas gali sustiprinti ekonomikos nuosmukius, kai didėja palūkanos ar krenta pajamos. Europos Komisija 55 proc. BVP ribą dažnai vertina kaip lygį, nuo kurio namų ūkių skola gali tapti makroekonomine rizika, nes būtent privatus skolinimasis istorijoje ne kartą tapo kreditų krizių katalizatoriumi.

    Kur įsiskolinę labiausiai

    Europos žemėlapyje ryškėja paradoksas: šalių, kuriose namų ūkių skola viršija 55 proc. BVP, dauguma yra šiaurėje ar vakaruose. Tuo metu pietų Europoje, kuri anksčiau dažnai sieta su skolų krizėmis, namų ūkiai paprastai skolinasi santūriau.

    Italijoje namų ūkių skola sudaro 35,9 proc. BVP, Graikijoje – 38,0 proc., Ispanijoje – 42,9 proc., tad visos šios valstybės yra žemiau ES vidurkio. Tai išryškina kitą tendenciją: pietuose dažniau akcentuojami valdžios sektoriaus įsipareigojimai, o ne gyventojų skolos.

    Tarp labiausiai įsiskolinusių šalių pagal šį rodiklį išsiskiria Nyderlandai, kur namų ūkių skola siekia 93,5 proc. BVP, Danija – 84,1 proc., Švedija – 82,3 proc. Aukštus rodiklius taip pat rodo Suomija su 62,9 proc. ir Liuksemburgas su 60,5 proc.

    Ekspertai šiuose pavyzdžiuose dažnai akcentuoja būsto paskolų svarbą. Nyderlanduose didelė skola siejama su politika, kuri skatinanti skolintis būstui, o Danijoje ir Švedijoje reikšminga dalis įsipareigojimų tenka būsto finansavimui, todėl namų ūkiai gali būti jautresni palūkanų normų pokyčiams.

    Tuo metu Vokietija, nors yra viena turtingiausių ES ekonomikų, pagal rodiklį artima vidurkiui – 49,0 proc. Tai aiškinama didesne nuomos rinkos svarba ir mažesniu poreikiu finansuoti būstą itin didelėmis paskolomis, palyginti su šalimis, kuriose būsto įsigijimas beveik visada remiasi hipotekiniu skolinimusi.

    Pastarųjų metų tendencijos rodo, kad palūkanų normų kilimo laikotarpis išryškino skirtingus nacionalinių rinkų pažeidžiamumus. Šalyse, kur vyrauja kintamų palūkanų būsto paskolos, namų ūkių biudžetai palūkanų pokyčiams yra jautresni, todėl ekonominės politikos sprendimai ir bankų taikomos skolinimo sąlygos tampa ypač svarbios.

  • Ispanija meta kortą dėl ECB: į paveldėtojus Lagarde vietai stumia Pablo Hernández de Cos

    Ispanija meta kortą dėl ECB: į paveldėtojus Lagarde vietai stumia Pablo Hernández de Cos

    Ispanijos Vyriausybė, anot šalies verslo žiniasklaidos skelbiamų šaltinių, apsisprendė: kandidatu į Europos Centrinio Banko prezidentus turėtų tapti Pablo Hernández de Cos. Tai pirmas kartas, kai Madridas taip aiškiai ruošia savo žmogų į aukščiausią euro zonos pinigų politikos postą, kurį šiuo metu užima Christine Lagarde.

    Diskusijas įkaitino vis garsesnės prielaidos, kad C. Lagarde gali pasitraukti anksčiau nei baigsis jos kadencija, kuri oficialiai tęsiasi iki 2027 metų spalio. Nors pati ECB vadovė viešai nėra patvirtinusi sprendimo trauktis, politinės spekuliacijos dėl jos vaidmens Prancūzijos vidaus politikoje spaudžia rinką ir didina įpėdinystės lenktynių greitį.

    Kas yra Hernández de Cos?

    P. Hernández de Cos laikomas vienu stipriausių technokratų euro zonos finansų architektūroje. 2018–2024 metais jis vadovavo Ispanijos bankui ir tuo metu buvo ECB Valdančiosios tarybos narys, todėl tiesiogiai dalyvavo sprendžiant dėl palūkanų normų ir kovos su infliacija strategijos.

    Vėliau jis vadovavo Bazelio bankininkystės priežiūros komitetui, o nuo 2025 metų liepos tapo Tarptautinių atsiskaitymų banko generaliniu direktoriumi. Tokia karjeros trajektorija dažnai laikoma tiesioginiu pasirengimu vadovauti ECB, nes apima ir pinigų politiką, ir bankų priežiūros standartus.

    Kodėl Madrido parama svarbi?

    ECB vadovo paskyrimas euro zonoje yra politinis ir institucinės pusiausvyros procesas: vien kompetencijos neužtenka, būtina ir aiški gimtosios šalies politinė atrama. Neoficiali praktika rodo, kad kandidatai be savo sostinės palaikymo realių šansų beveik neturi, nes galutinis sprendimas priklauso ES lyderiams.

    Viešojoje erdvėje buvo kalbėta, kad Ispanijos Vyriausybė galėjo abejoti P. Hernández de Cos kandidatūra dėl ankstesnių įtampų, kai centrinis bankas kritiškai vertino kai kurias socialinės politikos priemones. Tačiau šaltiniai, cituojami Ispanijos žiniasklaidoje, tvirtina, jog Ekonomikos ministerija jį laiko pagrindine ir realiausia Ispanijos korta kovoje dėl ECB vadovo posto.

    Prezidentūra arba nieko

    Šioje istorijoje yra ir svarbi sąlyga: P. Hernández de Cos esą svarstytų persikelti iš Bazelio į Frankfurtą tik tuo atveju, jei tai būtų ECB prezidento pozicija. Kiti vaidmenys šešių narių ECB vykdomojoje valdyboje, net ir įtakingi, jo dabartinio tarptautinio posto kontekste būtų laikomi žingsniu žemyn.

    Jei kova dėl prezidentūros pasirodytų per sunki, Madridas, kaip teigiama, galėtų keisti strategiją ir siekti kitos vietos ECB vykdomojoje valdyboje. Tai ypač aktualu po to, kai šiemet baigėsi buvusio ECB viceprezidento Luis de Guindos kadencija, o Ispanija šiuo metu neturi savo atstovo vykdomojoje valdyboje.

    Procedūriškai įpėdinis skiriamas aštuonerių metų, nepratęsiamai kadencijai. Pirmiausia kandidatų sąrašą kvalifikuota balsų dauguma formuoja euro zonos finansų ministrai, o galutinį sprendimą priima ES vadovai, nors ankstesniais atvejais politinis susitarimas kartais būdavo pasiekiamas ir dėl vieno vardo.

    Kol kas viešojoje erdvėje minimi ir kiti galimi pretendentai, tarp jų Nyderlandų centrinio banko vadovas Klaas Knot bei Vokietijos atstovai Joachim Nagel ir Isabel Schnabel. Tačiau aiškus Ispanijos signalas rodo, kad lenktynės dėl ECB vairo jau prasidėjo.

  • Uzbekistanas pakvietė 50 šalių mokslininkus: islamo civilizacijos idėjos grįžta į mokslą

    Uzbekistanas pakvietė 50 šalių mokslininkus: islamo civilizacijos idėjos grįžta į mokslą

    Taškente surengtas Pirmasis tarptautinis islamo civilizacijos forumas subūrė daugiau kaip 450 tyrėjų, religinių lyderių ir politikos formuotojų iš per 50 šalių. Diskusijose daug dėmesio skirta tam, kaip istorinė islamo pasaulio mokslo tradicija šiandien veikia švietimą, tyrimus ir tarptautinį bendradarbiavimą.

    Forumo darbotvarkės centre buvo šiuolaikiniai iššūkiai, kuriems spręsti, dalyvių teigimu, būtinas mokslo ir kultūrinio dialogo derinys. Taškente aptartos švietimo reformos, akademinės partnerystės ir mokslinių institucijų vaidmuo kuriant pasitikėjimą tarp skirtingų regionų.

    Kelionė per istorinius centrus

    Renginys tęsėsi Samarkande ir Termeze, kurie istorijoje laikomi svarbiais islamo mokymosi centrais. Čia dalyviai grįžo prie Imam al-Maturidi ir Imam al-Tirmidhi intelektinio palikimo, kartu ieškodami būdų, kaip šią tradiciją pristatyti šiuolaikinei auditorijai.

    Pristatyti projektai apėmė interaktyvių muziejų plėtrą, rankraščių skaitmeninimą ir platesnį kultūros paveldo prieinamumą tyrėjams. Aptarta ir tai, kaip dirbtinis intelektas bei DI pagrįsti įrankiai gali pagreitinti archyvų apdorojimą, tekstų atpažinimą ir vertimų parengimą, kartu keliant duomenų kokybės bei autentiškumo klausimus.

    Mokslininkų idėjos ir šiandien

    Forume primintos Vidurinės Azijos mokslininkų įtakos sritys, nuo matematikos ir astronomijos iki medicinos ir filosofijos. Programoje akcentuotos tokių istorinių asmenybių kaip al-Chorezmi, Ibn Sina ir al-Biruni idėjos, kurios laikomos svarbiomis moderniųjų mokslo disciplinų raidos grandimis.

    Diskusijose pabrėžta, kad šiandieninėje mokslo politikoje vis svarbesnė tampa ne tik inovacijų plėtra, bet ir paveldo išsaugojimas bei atvira prieiga prie žinių. Skaitmeninimo projektai ir tarptautiniai konsorciumai vis dažniau vertinami kaip būdas sujungti humanitarinius ir tiksliuosius mokslus, ypač kai tyrimams pasitelkiami dideli tekstynai.

    Taškento deklaracija ir kiti žingsniai

    Forumas baigėsi Taškento deklaracijos priėmimu, kurioje numatytas gairių rinkinys tolimesniam bendradarbiavimui mokslinių tyrimų, švietimo ir islamo paveldo apsaugos srityse. Dokumente išskirta partnerystė tarp universitetų, mokslinių centrų ir kultūros institucijų, taip pat siekis didinti tyrimų tarptautiškumą.

    Organizatorių vertinimu, deklaracija turėtų tapti atspirties tašku konkretiems projektams, apimantiems bendras studijų programas, mokslininkų mainus ir skaitmeninių kolekcijų plėtrą. Tikimasi, kad tokio tipo forumai padės perkelti diskusijas nuo simbolinių pareiškimų prie praktiškai pamatuojamų rezultatų mokslo ir švietimo ekosistemoje.

  • Tyrimas įspėja: gyvenimas prie judrios gatvės gali didinti Parkinsono riziką – ką rodo skaičiai

    Tyrimas įspėja: gyvenimas prie judrios gatvės gali didinti Parkinsono riziką – ką rodo skaičiai

    Naujas didelės apimties Danijos mokslininkų tyrimas rodo, kad ilgalaikis kelių eismo triukšmas gali būti susijęs su didesne Parkinsono ligos rizika. Autorių teigimu, svarbiausi mechanizmai gali būti miego trikdymas ir lėtinis organizmo stresas.

    Tyrime analizuoti daugiau nei 3 mln. Danijos gyventojų duomenys, vertinant laikotarpį nuo 2000 iki 2017 metų. Į analizę įtraukti vyresni nei 40 metų žmonės, kurie stebėjimo pradžioje Parkinsono liga nesirgo.

    Rezultatai parodė, kad didėjant triukšmui prie labiausiai eismo veikiamos būsto pusės, didėjo ir rizika susirgti Parkinsono liga. Tyrėjai skaičiavo, kad maždaug 11 decibelų triukšmo padidėjimas buvo susijęs su apie 3 proc. didesne rizika.

    Įdomu tai, kad triukšmo poveikis vertintas ir prie tyliausios namo pusės, kuri mažiausiai veikiama eismo. Ten nustatyta, kad maždaug 9 decibelų triukšmo augimas siejosi su apie 4 proc. didesne rizika, o tai pabrėžia, kad svarbu vertinti visą gyvenamąją aplinką, o ne tik vieną tašką.

    Ar gali padėti tyli namo pusė?

    Tyrimas išskyrė ir galimą apsauginį veiksnį: vadinamąją tyliąją pusę, kai viena namo pusė yra bent 10 decibelų tylesnė už kitą. Toks akustinis skirtumas, autorių vertinimu, gali veikti kaip buferis, ypač kai bendras triukšmo fonas yra didelis.

    Gyventojai, neturintys tokios tylesnės erdvės, gali patirti nuolatinį, sunkiai išvengiamą triukšmą, ypač naktimis. Būtent naktinis triukšmas dažniau siejamas su prastesne miego kokybe ir didesniu fiziologiniu streso atsaku.

    Kodėl triukšmas gali būti svarbus?

    Mokslininkai pabrėžia biologinį tikėtiną paaiškinimą: lėtinis triukšmas gali išbalansuoti miegą, o miegas yra svarbus smegenų atsistatymui. Be to, nuolatinis dirgiklis gali skatinti sisteminį stresą, didinti uždegiminius procesus ir oksidacinį stresą, kurie siejami su neurodegeneracija.

    Parkinsono liga yra viena dažniausių neurodegeneracinių ligų pasaulyje, siejama su dopaminą gaminančių neuronų nykimu. Tikslios ligos priežastys iki šiol nėra aiškios, todėl vis daugiau dėmesio skiriama modifikuojamiems aplinkos veiksniams, tarp jų ir triukšmo taršai.

    „Nustatyti keičiamus aplinkos veiksnius yra visuomenės sveikatos prioritetas“, – sakė neurologas ir tyrėjas Fernando Alonso Frech, tyrime nedalyvavęs ekspertas.

    Pasak jo, miesto planavimas, triukšmą mažinančios užtvaros, eismo ribojimas gyvenamuosiuose rajonuose ir būsto projektavimas su mažiau triukšmo veikiamomis poilsio zonomis gali turėti reikšmingą poveikį. Tai ypač aktualu, nes eismo triukšmą kasdien patiria didelė gyventojų dalis.

  • JT skelbia tragediją Atlante: 25 dienas dreifavęs migrantų laivas, 144 žuvę ar dingę

    JT skelbia tragediją Atlante: 25 dienas dreifavęs migrantų laivas, 144 žuvę ar dingę

    Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūra UNHCR pranešė, kad prie Mauritanijos krantų per kelis jūrinius incidentus žuvo arba dingo mažiausiai 144 pabėgėliai ir migrantai. Pastarasis atvejis dar kartą išryškino, kokia mirtinai pavojinga tampa Atlanto migracijos kryptis iš Vakarų Afrikos į Europos Atlanto salas.

    UNHCR nurodė, kad nuo liepos 14 dienos iki liepos 18 dienos iš Nuadibu uosto teritorijos buvo atliktos trys gelbėjimo operacijos. Jų metu į krantą saugiai pargabenti 387 įvairių tautybių žmonės.

    Didžiausia nelaimė siejama su laivu, kuris išplaukė iš Gambijos ir buvo nukreiptas į Ispanijai priklausančias Kanarų salas. Laivas jūroje dreifavo beveik 25 dienas, o gelbėtojams jį pasiekus gyvi rasti tik 38 žmonės, dar 143 laikomi žuvusiais arba dingusiais.

    „Tarp išgyvenusiųjų buvo du vaikai, kurie kelionės metu neteko visų savo šeimos narių ir dabar su kitais išgelbėtaisiais gydomi ligoninėje“, – sakė UNHCR atstovas Matthew Saltmarsh.

    Agentūra taip pat pranešė apie dar vieną mirtį tarp žmonių, išgelbėtų iš kito laivo liepos 14 dieną. UNHCR pabrėžia, kad Atlanto maršrutas į Kanarų salas išlieka vienas mirtiniausių pasaulyje dėl didelių atstumų, permainingų orų, perkrautų ir prastos būklės valčių bei ribotų galimybių laiku suteikti pagalbą.

    Pasak UNHCR, šiais metais Nuadibu ir Nuakšoto kryptimis užfiksuota 17 gelbėjimo ir išlaipinimo operacijų, per kurias į krantą saugiai pargabenti 2 147 pabėgėliai ir migrantai. Agentūra ragina stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą, kad būtų gelbėjamos gyvybės ir plečiami saugesni bei teisėti judėjimo keliai.

  • Naujienų archyvas: ką svarbiausio paskelbta liepos 20 dieną ir kokios temos dominavo portaluose

    Liepos 20 dieną naujienų sraute dėmesys dažniausiai krypo į kelias kryptis: vidaus politikos sprendimus, tarptautinius įvykius ir ekonomikos signalus, kurie tiesiogiai veikia gyventojų kasdienybę. Tokios dienos archyvas leidžia greitai suprasti, kas formavo viešąją darbotvarkę ir kodėl.

    Naujienų archyvai portaluose paprastai sudaromi automatizuotai, todėl juose vyrauja chronologinis principas: nuo ryto pranešimų iki vakaro apžvalgų. Skaitytojams tai patogu, nes vienoje vietoje galima rasti tiek skubias žinias, tiek kontekstines publikacijas, kurios paaiškina, kas slypi už antraščių.

    Pastaraisiais metais archyvų paieška vis dažniau remiasi personalizavimo algoritmais ir DI sprendimais, padedančiais greičiau surasti konkrečią temą ar asmenį. Kartu redakcijos daugiau dėmesio skiria patikimumui: išskiria atnaujintas publikacijų versijas, pažymi korekcijas ir aiškiau atskiria faktus nuo komentarų.

    Tokio tipo puslapiuose neretai matyti ir techniniai elementai, skirti auditorijos matavimui bei svetainės veikimo analizei. Jie naudojami tam, kad redakcijos galėtų įvertinti, kokios temos skaitomos, kiek laiko praleidžiama straipsniuose ir kaip keičiasi vartotojų įpročiai skirtingomis savaitės dienomis.

    Jei ieškote konkrečios liepos 20 dienos publikacijos, dažniausiai efektyviausia pradėti nuo archyvo filtrų arba vidinės paieškos, nurodant raktažodį ir datą. Taip greičiau rasite pirminį pranešimą ir vėlesnius atnaujinimus, kurie dažnai prideda svarbių detalių.