CP v2

Blog

  • Stevie Wonder 50-mečio turui ruošia staigmeną: išleidžia keturias negirdėtas Songs In The Key Of Life dainas

    Stevie Wonder 50-mečio turui ruošia staigmeną: išleidžia keturias negirdėtas Songs In The Key Of Life dainas

    Amerikiečių dainininkas ir dainų autorius Stevie Wonder grįžta į sceną su jubiliejinių koncertų serija, skirta albumo Songs In The Key Of Life 50-mečiui. Kartu su turu atlikėjas pristato ir netikėtą naujieną gerbėjams – keturias iki šiol oficialiai neišleistas dainas iš to paties albumo įrašų sesijų.

    Koncertiniuose pasirodymuose Stevie Wonder žada atlikti 1976 metais išleistą albumą nuo pradžios iki pabaigos. Turas numatytas Jungtinėje Karalystėje, Europoje ir JAV, o startas planuojamas Birmingeme, vėliau vyksiant į Paryžių, Oslą, Kelną, Amsterdamą, Dubliną ir Londoną.

    Songs In The Key Of Life laikomas vienu svarbiausių populiariosios muzikos istorijoje: tai dvigubas albumas, kuriame skamba tokie hitai kaip Sir Duke, As, Isn’t She Lovely, Another Star ir I Wish. Šis darbas Stevie Wonder pelnė jau trečiąjį Grammy apdovanojimą albumo kategorijoje, o įrašas taip pat įtrauktas į JAV Kongreso bibliotekos kuruojamą Nacionalinį įrašų registrą.

    Keturi kūriniai iš archyvų

    Minint 50-metį, išleistas EP pavadinimu Songs In The Key Of Life: The EP, sudarytas iš keturių anksčiau negirdėtų kūrinių. Į rinkinį pateko dainos It’s Easier, My Life Story of Love, I Can See the Sun in Late December ir I’m Into Livin’.

    „Su Songs In The Key Of Life gyvename jau penkiasdešimt metų, bet vis dar yra ko pasiklausyti“, – sakė Stevie Wonder.

    „Šių dainų nepridėjome prie albumo, tačiau jos buvo dalis to, ką jaučiau ir atradinėjau jį kurdamas. Jos grąžina mane į tą mano gyvenimo laiką, o dabar gali tapti ir jūsų dalimi“, – pridūrė jis.

    Visas keturias dainas parašė ir prodiusavo pats Stevie Wonder, o kūrinys My Life Story of Love turi bendraautorystės įrašą su buvusia grupės „The Supremes“ nare Susaye Greene. Dainoje I’m Into Livin’ girdimi pritariantieji vokalai, kuriuos įrašė Shirley Brewer, Thelma Houston ir Deniece Williams.

    Skelbiama, kad kūrinių parengimu leidybai rūpinosi ir originalių įrašų laikų komanda – inžinieriai John Fischbach ir Gary O Adante, kurie naujai sumiksavo dainas šiuolaikiniam leidimui. Tai reikšminga detalė gerbėjams, nes tokie „iš archyvų“ grąžinami įrašai dažnai skamba kitaip nei pirminės juodraštinės versijos.

    Ką tai reiškia karjerai?

    Stevie Wonder pastaraisiais dešimtmečiais naujų studijinių albumų išleidžia retai – jo paskutinis pilnos apimties studijinis darbas A Time To Love pasirodė 2005 metais. Todėl net ir nedidelės apimties leidinys, sudarytas iš autentiškų archyvinių sesijų įrašų, muzikos industrijoje vertinamas kaip svarbus įvykis.

    Jubiliejinis turas ir EP leidyba rodo platesnę pastarųjų metų tendenciją, kai ikoninių albumų sukaktys tampa proga ne tik pakartoti klasiką scenoje, bet ir atverti kūrybinius archyvus. Tokie leidimai dažnai atgaivina diskusijas apie albumo įtaką, jo skambesio evoliuciją ir istorines aplinkybes, kurios lėmė galutinį dainų sąrašą.

  • Eifelio bokšto vadovas traukiasi po skandalo Paryžiuje: kodėl buvo atskirtos darbuotojos

    Eifelio bokšto vadovas traukiasi po skandalo Paryžiuje: kodėl buvo atskirtos darbuotojos

    Eifelio bokštas keis vadovą

    Paryžiaus Eifelio bokštą valdančios bendrovės SETE vadovas Patrickas Branco Ruivo pranešė, kad pareigas paliks metų pabaigoje. Sprendimas paskelbtas po kilusio ginčo dėl moterų darbuotojų atskyrimo per protokolinį vizitą rugsėjo pradžioje.

    Vadovas SETE vadovavo nuo 2018 metų, o pastarosiomis savaitėmis įmonė susidūrė su reputacine krize ir vidine įtampa. Konfliktas išaugo iki streiko, kuris trumpam sutrikdė vieno svarbiausių Europos turistinių objektų darbą.

    Kas įvyko per vizitą?

    SETE nurodė, kad incidentas siejamas su itin konservatyvios hinduistų religinės organizacijos Bochasanwasi Akshar Purushottam Swaminarayan Sanstha narių apsilankymu. Tą dieną daliai Eifelio bokšte dirbančių moterų esą buvo liepta pasitraukti iš įprastų darbo vietų ir nedalyvauti priimant lankytojus.

    Šis sprendimas sukėlė Eifelio bokšto darbuotojų pasipiktinimą ir paskatino streiką. Dėl protesto rugsėjo 7 dieną Eifelio bokštas visai dienai buvo uždarytas, o tai Paryžiui tapo itin matomu signalu apie problemas organizuojant protokolinius apsilankymus.

    „Kai kurių darbuotojų buvo paprašyta palikti savo darbo vietas ir pasitraukti į kitas patalpas“, – teigiama darbuotojų pareiškime.

    Tyrimai ir išvados

    Po incidento buvo atlikti du tyrimai, kuriuos inicijavo Paryžiaus mero pavaduotojas Emmanuelis Grégoire. SETE pripažino, kad vidinis tyrimas atskleidė organizacinius trūkumus planuojant protokolinius vizitus.

    Įmonės teigimu, nustatyti nesklandumai lėmė situaciją, kai vizito dieną buvo atskirtos moterys darbuotojos, o tai įvardyta kaip nepriimtina. Tokia formuluotė rodo, kad problemos vertinamos ne tik kaip vienkartinis nesusipratimas, bet ir kaip sisteminio pasirengimo stoka.

    Objekto mastas ir reikšmė

    Eifelio bokštas yra vienas lankomiausių objektų Paryžiuje: jame dirba 402 darbuotojai, o per metus sulaukiama apie 6,7 mln. lankytojų. Skelbiama, kad metinė apyvarta siekia 156 mln. eurų, todėl bet kokie veiklos sutrikimai turi ir finansinių, ir reputacinių pasekmių.

    SETE yra vietos viešasis subjektas, kuris 99 proc. priklauso Paryžiaus miestui, o 1 proc. dalį valdo Didžiojo Paryžiaus metropolija. Vadovo pasitraukimas reiškia, kad artimiausiu metu bus sprendžiama ne tik dėl naujo vadovavimo, bet ir dėl aiškesnių taisyklių, kaip suderinti protokolą, darbuotojų teises ir nediskriminavimo principus.

  • Vengrijoje sulaikyti du Orbáno eros ministrai: Magyaro antikorupcinė kampanija pereina į naują etapą

    Vengrijoje sulaikyti du Orbáno eros ministrai: Magyaro antikorupcinė kampanija pereina į naują etapą

    Vengrijos prokurorai 2026 metų rugsėjo 29 dieną sulaikė du buvusius ministrus, parlamentui panaikinus jų teisinę neliečiamybę. Abu politikai įtariami korupcija ir piktnaudžiavimu tarnyba, o patys kaltę neigia.

    Šis žingsnis tapo ryškiu signalu, kad ministro pirmininko Péterio Magyaro pradėta kampanija prieš ankstesnės Viktoro Orbáno valdžios laikotarpio piktnaudžiavimus įgauna pagreitį. Premjero aplinkoje ji įvardijama kaip sistemingas bandymas grąžinti atsakomybę už galimą valstybės užvaldymą.

    Sulaikymai po neliečiamybės panaikinimo

    Parlamente daugumą turinti Magyaro vadovaujama Tisza partija tą patį pirmadienio rytą pritarė neliečiamybės panaikinimui dviem buvusiems ministrams. Po šio sprendimo prokurorai pritaikė sulaikymą vykdomuose ikiteisminiuose tyrimuose.

    Vienas buvęs ministras įtariamas gavęs apie 30 000 000 eurų kyšių, susijusių su autobusų viešaisiais pirkimais. Kitas tiriamas dėl maždaug 46 000 000 eurų kultūros lėšų skyrimo, kurį pareigūnai sieja su galimu netiesioginiu politinių kampanijų finansavimu.

    Magyaro pažadas spartinti tyrimus

    Péteris Magyaras, kurio politinė jėga laimėjo rinkimus, ankstesnę valdžią viešai kaltino sukūrus sistemą, leidusią nukreipti viešąsias lėšas su politika susijusiems verslo interesams. Jo rinkimų retorikoje atsakomybės tema buvo viena kertinių, žadant, kad už galimus nusikaltimus teks atsakyti ir aukščiausio lygio pareigūnams.

    „Uždarome dešimtmečius, kai Vengrija galėjo būti laikoma įkaitė organizuotų politinių ir ekonominių nusikalstamų grupių“, – parlamente sakė Péteris Magyaras.

    Po sulaikymų premjeras socialiniuose tinkluose teigė, kad visuomenė pirmą kartą aiškiai pamato lygybę prieš įstatymą. Jis taip pat pabrėžė, kad pradėti veiksmai bus tęsiami sparčiau.

    Opozicijos perspėjimai ir politinės įtampos

    Viktoro Orbáno vadovaujama Fidesz sulaikymus vadina politiškai motyvuotu susidorojimu ir teigia, kad tai esą yra kerštas už pralaimėtus rinkimus. Partijos atstovai viešai gynė sulaikytus buvusius ministrus ir akcentavo, kad toks kursas gali didinti visuomenės susipriešinimą.

    „Savivalė kasdien ieško naujų aukų. Šiandien jie, rytoj tu“, – socialiniuose tinkluose rašė Viktoras Orbánas.

    Įtampos fone parlamentas panaikino neliečiamybę ir pačiam Péteriui Magyarui, prokuratūrai prašant leidimo tęsti tyrimą dėl anksčiau įvykusio incidento. Premjeras kritikavo, kad šis tyrimas vykdomas greta didelės apimties korupcijos bylų, tačiau pareiškė esantis pasirengęs atsakyti teisine tvarka.

    Artimiausi mėnesiai Vengrijoje gali tapti lemiami, nes korupcijos tyrimai jau palietė aukšto rango buvusius pareigūnus, o politinė konkurencija tarp Tisza ir Fidesz persikelia į teismų bei prokuratūros veiksmų vertinimą. Kartu didėja ir tarptautinis dėmesys, ar tyrimai bus vykdomi skaidriai, laikantis teisinės valstybės principų.

  • EPP spaudimas auga: svarstoma dėl Vučićiaus SNS suspendavimo ar pašalinimo po Mladićiaus laidotuvių

    EPP spaudimas auga: svarstoma dėl Vučićiaus SNS suspendavimo ar pašalinimo po Mladićiaus laidotuvių

    Kas kelia įtampą EPP viduje

    Europos liaudies partijoje (EPP) auga nepasitenkinimas Serbijos pažangos partija (SNS), siejama su Aleksandaru Vučićiumi. Įtakingi EPP politikai ragina partijos vadovybę rimtai svarstyti SNS narystės sustabdymą arba pašalinimą.

    Šį kartą diskusijas paaštrino Serbijos pareigūnų dalyvavimas nuteisto karo nusikaltėlio Ratko Mladićiaus laidotuvėse, kuriose buvo fiksuojami valstybinio lygmens pagarbos ženklai. EPP tai sieja su jau vykstančia platesne SNS vertinimo procedūra.

    Laidotuvės tapo lūžio tašku

    EPP politinėje asamblėjoje Tulūzoje antradienį partijos nariai aptarė pasekmes po R. Mladićiaus mirties. Jis mirė rugpjūčio pabaigoje, būdamas 84 metų, Jungtinių Tautų sulaikymo įstaigoje Hagoje.

    EPP atstovai pareiškė, kad aukštų Serbijos pareigūnų dalyvavimas ir valstybiniai pagerbimo elementai negali būti ignoruojami. Tai, pasak jų, tiesiogiai veikia vertinimą, ar SNS veikla ir politinė laikysena dera su EPP vertybėmis.

    „Vučićiaus politikoje nėra nė centimetro to, kas tiktų EPP erdvei. EPP yra žmonėms, o ne autokratams“, – sakė europarlamentaras Lukas Mandl.

    Kas gali nutikti toliau

    SNS atžvilgiu EPP viduje jau anksčiau buvo pradėtas vidinis vertinimas, susijęs su Serbijos valdžios veiksmais prieš protestus dėl korupcijos. Ši procedūra, kaip nurodoma, turėtų baigtis iki metų pabaigos, tačiau jos eiga ir rezultatas nėra iš anksto apibrėžti.

    Vis dėlto EPP pareigūnai leidžia suprasti, kad iki Serbijos rinkimų, numatytų spalio 25 dieną, sprendimas greičiausiai nebus priimtas. A. Vučićius, atsistatydinęs iš prezidento pareigų praėjusį sekmadienį, šiuo metu dalyvauja rinkimuose kaip SNS kandidatas į ministrus pirmininkus.

    EPP lyderis Manfredas Weberis kritikavo Serbijos valdžios įsitraukimą į laidotuves, tačiau kol kas viešai nesiėmė iniciatyvos siūlyti nedelsiant atimti SNS narystę. Sprendimų mechanizmas EPP numato, kad suspendavimą ar pašalinimą turi inicijuoti partijos vadovybė arba kelių šalių nariai, o galutinį sprendimą priima politinė asamblėja.

    SNS EPP asocijuota nare yra nuo 2016 metų. Serbijos partija šiuo metu viešų komentarų šia tema vengia.

  • ES energetikos komisaras: energijos netrūks, bet brangi žiema gali smogti gyventojams ir verslui

    ES energetikos komisaras: energijos netrūks, bet brangi žiema gali smogti gyventojams ir verslui

    Europos Sąjunga šiuo metu nepatiria artėjančios energijos tiekimo krizės, tačiau gyventojams ir verslui didžiausias iššūkis išlieka kainos. Apie tai rugsėjo 29 dieną neformaliame energetikos ministrų susitikime Dubline kalbėjo ES energetikos komisaras Danas Jorgensenas.

    Komisaro teigimu, net ir nesant realaus trūkumo, aukštos energijos kainos gali turėti panašų poveikį kaip tiekimo sutrikimai. Namų ūkiai, kurie neįperka šildymo ar kelionės į darbą, patiria socialinį spaudimą, kuris greitai virsta politiniais sprendimais.

    Didžiausia rizika – kainų šokas

    Danas Jorgensenas pabrėžė, kad dar iki bet kokių naujų sukrėtimų Europoje buvo dešimtys milijonų žmonių, kurie įprastą žiemą nesugeba pakankamai šildyti būsto. Toks pažeidžiamumas reiškia, kad naujas kainų šuolis gali būti skausmingas net ir esant pakankamoms atsargoms.

    Pasak komisaro, Europos Komisija vertina priemones tiek pasiūlos, tiek paklausos pusėje: nuo lankstesnių taisyklių taikymo iki efektyvesnio jų įgyvendinimo. Tuo pat metu akcentuojama, kad trumpalaikės priemonės neturi užgožti ilgalaikių tikslų.

    „Turime apsaugoti vartotojus nuo dar vieno energijos kainų šoko ir kartu mažinti iškastinio kuro vaidmenį ekonomikoje“, – sakė Danas Jorgensenas.

    Žalioji kryptis išlieka, bet žadamas pragmatiškumas

    Komisaras teigė, kad atsakas turi būti dvejopas: spartinti žaliąją pertvarką, tačiau pereinamuoju laikotarpiu veikti pragmatiškai. Jo vertinimu, daugiau atsinaujinančios energijos, elektrifikacija ir energijos vartojimo efektyvumas yra patvariausias būdas mažinti kainų spaudimą ilgesnėje perspektyvoje.

    Kartu Danas Jorgensenas patvirtino, kad Europos Komisija planuoja vieniems metams atidėti dalies metano taisyklių, susijusių su importu, įsigaliojimą. Argumentuojama, kad tai galėtų sumažinti įtampą rinkoje, tačiau neatsisakant klimato tikslų.

    Jis taip pat perspėjo, kad politinis spaudimas gali paskatinti valstybes vėl plačiai subsidijuoti iškastinį kurą. Komisaro teigimu, jei parama taikoma, ji turėtų būti tiksli, laikina ir nukreipta į labiausiai pažeidžiamus vartotojus.

    Dujų atsargos ir mokesčiai – jautriausios vietos

    Diskusijose nemažai dėmesio skirta dujų saugykloms. Pagal ES taisykles šalys turi pasiekti 80 proc. užpildymo tikslą, o reikšmingas atsilikimas galėtų apsunkinti pasirengimą kitam sezonui ir sukurti nepalankų ciklą, kai atsargas tenka pildyti brangiausiu metu.

    Susitikime dalyvavęs Tarptautinės energetikos agentūros vadovas Fatihas Birolas teigė, kad papildomas strateginių naftos atsargų išleidimas šiuo metu nėra pirmo prioriteto priemonė. Jo vertinimu, dalis atsargų jau panaudota, tačiau reikšminga dalis dar likusi galimiems rimtesniems sutrikimams.

    Abu pareigūnai taip pat akcentavo mokesčių sistemos klausimą: kai kuriose šalyse elektra apmokestinama santykinai daugiau nei dujos. Jei tikslas yra spartinti perėjimą nuo dujų ir naftos prie elektros, elektra turi būti įperkama, ypač aukštų kainų laikotarpiu.

    Danas Jorgensenas pridūrė, kad visos Europos masto netikėto pelno mokestis energetikos įmonėms šiuo metu neplanuojamas. Tokius sprendimus valstybės narės, jo teigimu, galėtų priimti nacionaliniu lygiu, laikydamosi ES taisyklių.

  • Ukraina ragina ES imtis ryžtingų žingsnių dėl Rusijos turto: 2027 metais gali trūkti 69 mlrd. eurų

    Ukraina ragina ES imtis ryžtingų žingsnių dėl Rusijos turto: 2027 metais gali trūkti 69 mlrd. eurų

    Ukraina ragina Europos Sąjungą sparčiau apsispręsti dėl įšaldyto Rusijos turto panaudojimo, nes jau 2027 metais gali atsiverti maždaug 69 mlrd. eurų finansavimo spraga. Kyjivas teigia, kad be papildomų sprendimų bus sunku vienu metu išlaikyti gynybos pajėgumus, finansuoti valstybės biudžetą ir užtikrinti skolos tvarumą.

    Apie tai Briuselyje kalbėjo Ukrainos finansų ministras Serhijus Marčenka, susitikęs su tarptautiniais donorais ir finansų institucijomis. Pasak diskusijas žinančių pareigūnų, jis argumentavo, kad įšaldytų Rusijos lėšų panaudojimas būtų ir praktiškas, ir teisingas būdas padengti karo išlaidas bei sustiprinti atsakomybę už agresiją.

    Didžiausia šių lėšų dalis yra ES jurisdikcijoje: Europoje laikoma apie 210 mlrd. eurų su Rusijos centriniu banku siejamo turto, o reikšminga jo dalis saugoma Briuselyje veikiančiame vertybinių popierių depozitoriume „Euroclear“. Dėl to politiniai ir teisiniai sprendimai ES viduje tampa esminiai, tačiau kartu išlieka jautrūs dėl galimų rizikų finansų sistemai ir precedentų tarptautinėje teisėje.

    „Mums reikia, kad mūsų draugai Europoje būtų pakankamai drąsūs ir priimtų ryžtingus sprendimus“, – sakė Serhijus Marčenka.

    Ministro teigimu, vien planuojamos išorės finansinės paramos poreikis yra milžiniškas: 2027 metais Ukraina iš donorų gali tikėtis apie 46,5 mlrd. eurų, tačiau kol kas užtikrinta tik maždaug 17,7 mlrd. eurų. Tai reikštų apie 28,9 mlrd. eurų spragą vien civiliniam finansavimui, o papildomai išlieka dar apie 40 mlrd. eurų gynybos išlaidų dalis, kuriai sąjungininkai nėra suteikę aiškių garantijų.

    Ukraina pabrėžia, kad biudžeto padėtį blogina tęsiami Rusijos smūgiai, kurie trikdo ekonominę veiklą, griauna infrastruktūrą, apsunkina mokesčių surinkimą ir mažina verslo aktyvumą. Papildomu veiksniu įvardijami ir iššūkiai Juodosios jūros maršrutuose, ribojantys dalies eksporto srautus ir didinantys nuostolius žemės ūkiui bei logistikai.

    ES institucijos šią temą vertina atsargiai, nes bandymai panaudoti įšaldytą Rusijos turtą jau anksčiau buvo strigę dėl valstybių narių nesutarimų. Europos Komisija akcentuoja, kad šiuo metu prioritetas yra jau sutartos paramos schemos įgyvendinimas ir lėšų išmokėjimo tempas, kuris siejamas ir su reformų pažanga Ukrainoje.

    Kas jau sutarta dėl paramos?

    ES lygiu jau patvirtintas 90 mlrd. eurų paramos modelis, paremtas bendru skolinimusi, numatant po 45 mlrd. eurų 2026 ir 2027 metams. Ukraina sveikina šį paketą, tačiau teigia, kad dėl karo intensyvėjimo ir augančių gynybos poreikių jo gali nepakakti.

    Tuo metu dalis ES valstybių, tarp jų Švedija, Nyderlandai, Ispanija ir Lenkija, viešai ragina ieškoti papildomų sprendimų, įskaitant ir platesnį įšaldyto Rusijos turto panaudojimą. Vis dėlto Belgija, o taip pat atsargiau nusiteikusios Prancūzija ir Italija, kelia klausimus dėl teisinio pagrindo ir galimų finansinių pasekmių, todėl bendras sutarimas tebėra sudėtingas.

    Kodėl įšaldytas turtas kelia ginčus?

    Diskusija dėl suverenių Rusijos lėšų paliečia tarptautinės teisės principus, finansinių institucijų stabilumą ir galimų ieškinių riziką. Dėl to Ukrainos prašymai dažnai susiduria su ES valstybių narių reikalavimu turėti centralizuotą, teisiškai atsparų mechanizmą, kuris apsaugotų tiek nacionalinius interesus, tiek pagrindinius Europos finansų rinkos veikimo principus.

    Kartu Kyjivas pabrėžia, kad laikas yra kritinis: sprendimai dėl 2027 metų finansavimo turi būti priimami iš anksto, kad valstybė galėtų planuoti biudžetą, užtikrinti gynybos pirkimus ir palaikyti socialinių išmokų bei viešųjų paslaugų tęstinumą. Galutiniai skaičiai dar gali keistis, nes Europos Komisija ir Tarptautinis valiutos fondas toliau tikslina realų Ukrainos finansavimo poreikį.

  • Mokslininkai perspėja: šylantis Ramusis vandenynas keičia vandens amžių – pasekmės gali būti netikėtos

    Mokslininkai perspėja: šylantis Ramusis vandenynas keičia vandens amžių – pasekmės gali būti netikėtos

    Vandenyno vanduo, nors to plika akimi nematyti, turi vadinamąjį amžių: kuo ilgiau jis nepasiekia paviršiaus, tuo labiau išeikvojamas jame ištirpęs deguonis. Deguonį sunaudoja jūrų organizmai, bakterijos ir cheminės reakcijos, o atsargos atsikuria tik vandeniui susimaišius su oru.

    Naujas tyrimas rodo paradoksalų scenarijų Ramiajame vandenyne: dalis vadinamojo jauno vandens sensta, o dalis seno vandens tarsi atjaunėja. Mokslininkai šį efektą sieja su šylančio klimato keičiamomis vandenyno cirkuliacijos kryptimis ir maišymosi greičiu.

    Kas yra termoklina?

    Ryškiausi pokyčiai prognozuojami viršutinėje Ramiojo vandenyno termoklinoje, maždaug 200–1 000 metrų gylyje. Tai pereinamasis sluoksnis tarp šilto, vėjų gerai išmaišomo paviršiaus ir šaltesnių, gilesnių vandens masių.

    Šylant vandenynui, didėja temperatūrų skirtumas tarp viršaus ir gelmės, todėl stiprėja sluoksniavimasis. Paprastai tariant, vandens sluoksniai prasčiau susimaišo, o tai tiesiogiai veikia ir deguonies tiekimą į gilesnius horizontus.

    Kodėl vienur vanduo sensta, o kitur jaunėja?

    Tyrėjai, naudodami idealizuotą vandenyno cirkuliacijos modelį, simuliavo šimtmečio pokyčius ir analizavo, kaip šylantis klimatas lėtina vertikalius srautus. Paaiškėjo, kad poveikis skirtinguose Ramiojo vandenyno regionuose nėra vienodas.

    Šiaurės Ramiojo vandenyno subtropikuose termokliną labiau papildo jaunesnis, deguonies turtingesnis vanduo iš viršaus. Kai vertikalus maišymasis sulėtėja, šio papildymo mažėja, todėl vanduo tampa senesnis ir dažniau siejamas su mažesniu deguonies kiekiu.

    Tuo metu tropinėje Ramiojo vandenyno dalyje termokliną labiau veikia senesnio vandens priemaiša iš apačios. Jei šis maišymasis taip pat lėtėja, į termokliną patenka mažiau seno vandens, todėl vidutinis vandens amžius gali mažėti.

    „Modeliuodami siekėme atskirti ir aiškiai parodyti, kokie šilimo sukelti cirkuliacijos pokyčiai lemia modelį, kai jaunas vanduo sensta, o senas vanduo jaunėja Ramiojo vandenyno termoklinoje“, – teigė tyrimo autoriai.

    Ką tai gali reikšti ekosistemoms?

    Nors tyrime daugiausia dėmesio skirta fiziniams procesams, jo išvados svarbios ir biologijai: mažėjant maišymuisi, giliau esantys sluoksniai dažniau susiduria su deguonies deficitu. Tai ypač aktualu žuvims ir kitiems organizmams, kurių paplitimą riboja deguonies kiekis.

    Mokslininkai pažymi, kad didžiausi pokyčiai, tikėtina, bus juntami Šiaurės Ramiajame vandenyne, kur vandens tinkamumas gyvybei gali keistis labiausiai. Tuo pačiu kai kuriuose jau dabar mažo deguonies plotuose prognozuojamas nuostolis per artimiausią šimtmetį gali būti ne toks staigus, tačiau pradinis fonas šiose zonose ir taip išlieka prastesnis.

    Tyrėjai taip pat atkreipė dėmesį į vadinamąjį nuotolinį poveikį: Pietų vandenyno ties Antarktida šilimas gali daryti įtaką Ramiojo vandenyno vertikaliems srautams. Tokia sąveika rodo, kad atskiri vandenynų regionai klimato sistemoje yra glaudžiai susieti.

    Autoriai pabrėžia, kad tolesniems vertinimams reikės detalesnių modelių, įtraukiant vėjų laukų pokyčius ir biogeocheminius procesus. Vis dėlto jau dabar aišku, kad šiltėjant planetai, vandenyno cirkuliacijos sulėtėjimas gali nevienodai perbraižyti deguonies ir vandens amžiaus žemėlapį skirtingose Ramiojo vandenyno dalyse.

  • „TotalEnergies“ atveria pinigų kranelį: milžiniški akcijų supirkimai ir dividendai iki 2030

    „TotalEnergies“ atveria pinigų kranelį: milžiniški akcijų supirkimai ir dividendai iki 2030

    Prancūzijos energetikos grupė „TotalEnergies“ pranešė didinanti grąžą investuotojams: valdyba patvirtino reikšmingai didesnę savų akcijų supirkimo programą ir ambicingesnę dividendų augimo politiką. Sprendimai paskelbti įmonei pristatant strategiją Niujorke, o rinkos reakcija buvo teigiama.

    Įmonė nurodė, kad 2026 metų ketvirtąjį ketvirtį planuoja supirkti savų akcijų maždaug už 2,2 milijardo eurų. Palyginimui, 2026 metų trečiajam ketvirčiui buvo autorizuota apie 1,3 milijardo eurų vertės supirkimų programa.

    Taip pat paskelbta, kad 2027 metų pirmąjį ketvirtį supirkimai galėtų siekti nuo maždaug 1,7 iki 2,2 milijardo eurų. Bendrovė šį žingsnį grindžia dideliu pinigų srautų generavimu ir gerėjančiais finansiniais rodikliais.

    Dividendų pažadas iki 2030

    „TotalEnergies“ valdyba patvirtino politiką 2026–2030 finansiniais metais dividendus didinti daugiau kaip 5 proc. kasmet. Bendrovė taip pat pakartojo siekį akcininkams grąžinti ne mažiau kaip 40 proc. pinigų srauto.

    Įmonė prognozuoja, kad skolos lygį atspindintis rodiklis metų pabaigoje galėtų nukristi žemiau 10 proc., kai birželio pabaigoje jis siekė 13,1 proc. Mažėjantis įsiskolinimas didina lankstumą finansuoti ir investicijas, ir grąžą akcininkams.

    Naftos kainų įtaka rezultatams

    Stipresni išmokėjimai paskelbti tuo metu, kai aukštesnės naftos kainos didina didžiųjų naftos ir dujų bendrovių pelningumą. „TotalEnergies“ nurodė, kad antrąjį ketvirtį „Brent“ vidutinė kaina siekė apie 90 eurų už barelį, o pakoreguotas grynasis pelnas sudarė maždaug 5,2 milijardo eurų.

    Po naujienų apie supirkimus ir dividendus bendrovės akcijos prekybos metu buvo pakilusios apie 2 proc., lyginant su ankstesnės prekybos dienos uždarymu. Analitikai dažnai vertina supirkimus kaip signalą, kad įmonė mano, jog jos akcijos yra patraukliai įvertintos, o dividendų politika mažina neapibrėžtumą ilgesniam laikotarpiui.

    Augimo planai: nuo naftos iki elektros

    Bendrovė teigia planuojanti iki 2030 metų energijos gavybą ir gamybą, apimančią naftą, dujas ir elektrą, auginti vidutiniškai apie 4 proc. per metus. Naftos ir dujų gavyba 2025–2030 metais, kaip skelbiama, turėtų didėti daugiau kaip 3 proc. per metus.

    „TotalEnergies“ taip pat pristatė tikslą didinti elektros gamybą daugiau kaip 20 proc. per metus ir iki 2030 metų pasiekti 100–120 teravatvalandžių. Integruotos energetikos padalinys, apimantis atsinaujinančią energetiką ir elektros verslą, šiemet turėtų pasiekti pinigų srautų lūžio tašką, o teigiamą laisvą pinigų srautą generuoti nuo 2027 metų.

    Investicijų plane nurodoma, kad 2027–2032 metais grynosios investicijos galėtų siekti apie 12,3–14,9 milijardo eurų per metus. Įmonė taip pat pakartojo tikslą iki 2030 metų, lyginant su 2015 metais, perpus sumažinti tiesiogines ir su energija susijusias emisijas iš naftos ir dujų veiklos.

    Strategijoje pabrėžiama, kad projektų portfelis Afrikoje ir Azijoje, kartu su esamomis atsargomis, turėtų leisti palaikyti maždaug 3 milijonų naftos ekvivalento barelių per dieną lygį iki 2035 metų. Tuo pat metu bendrovė signalizuoja siekį didinti elektrą portfelyje, kad ilgainiui ji sudarytų reikšmingesnę energijos mišinio dalį.

  • Turizmo ateitis Briuselyje: Edi Rama apie Albanijos šuolį, o klimatas – didžiausia grėsmė

    Turizmo ateitis Briuselyje: Edi Rama apie Albanijos šuolį, o klimatas – didžiausia grėsmė

    2026 metų rugsėjo 29 dieną Briuselyje surengtame „Euronews“ Travel & Tourism Summit dėmesio centre atsidūrė Europos turizmo ateitis: kaip sektorius prisitaiko prie geopolitinių sukrėtimų, oro erdvės ribojimų ir vis dažnesnių ekstremalių orų.

    Diskusijose politikai, institucijų atstovai ir verslo lyderiai kalbėjo apie tai, kad kelionių rinka po pandemijos grįžo į augimo trajektoriją, tačiau dabar ją vis labiau veikia klimato rizikos, kainų spaudimas ir būtinybė iš naujo planuoti srautus.

    Albanija meta dideles ambicijas

    Albanijos ministras pirmininkas Edi Rama renginyje sakė, kad šalis per trumpą laiką įgavo pagreitį turizmo rinkoje, nors ilgą laiką buvo laikoma viena labiausiai izoliuotų Europoje.

    Jo teigimu, Albanijai teko įveikti įsišaknijusius stereotipus, o dabar pagrindinis tikslas yra kryptingai konkuruoti tarptautinėje rinkoje ir pritraukti daugiau keliautojų ne tik į pajūrį, bet ir į kitus regionus.

    „Anksčiau buvome labiausiai izoliuota Europos šalis, tarsi Europos Šiaurės Korėja“, – sakė Edi Rama.

    Rama pripažino, kad infrastruktūra vis dar atsilieka nuo populiarėjančių krypčių poreikių, tačiau esą sparčiai gerėja. Jis akcentavo oro uostų plėtrą ir planus atidaryti naujus susisiekimo taškus, įskaitant naują oro uostą Vlorėje bei sezoninį sprendimą šalies pietuose.

    Naujos kryptys ir srautų valdymas

    Renginyje kalbėta ir apie tai, kad valstybės siekia paskirstyti turistų srautus, skatinant keliauti ne tik į sostines. Azerbaidžano turizmo sektoriaus atstovas pabrėžė, kad šalis nori pritraukti keliautojus už Baku ribų, išnaudojant Šilko kelio paveldą, kalnų kraštovaizdžius ir UNESCO objektus.

    Rumunijos atstovai ragino turistus atrasti šalį plačiau nei Bukareštas, išskirdami kaimo turizmą, sveikatinimą ir aktyvų poilsį. Akcentuota, kad keliautojams svarbus ne tik saugumas, bet ir patirtis, kurią padeda kurti vietos bendruomenės.

    Kita ryški renginio tema buvo Centrinės Europos pristatymas kaip vieno susijusio regiono, kuriame keliautojai galėtų lengvai derinti kelias valstybes per vieną kelionę. Diskusijose pabrėžta, kad tam būtini geresni duomenys, transporto jungtys ir koordinuotas srautų valdymas.

    Kruizai ieško jaunų keleivių

    Kruizų industrijos atstovai tvirtino, kad keičiasi keliautojų profilis ir auga jaunesnių klientų dalis. Pasak „MSC Cruises“ vadovo Gianni Onorato, kruizai vis dažniau pritraukia šeimas, jaunus keliautojus, taip pat auga vienišų keliautojų segmentas.

    Jis teigė, kad kruizai gali padėti mažinti vadinamąjį perteklinį turizmą, nes gali nukreipti srautus į mažiau žinomus uostus ir keliauti ne vien piko sezonu. Kartu akcentuota, kad sektorius susiduria su dideliu iššūkiu dėl švaresnių degalų prieinamumo ir tvarumo tikslų įgyvendinimo.

    Klimato kaita ir brangstančios kelionės

    Europos kelionių komisijos vadovas Eduardo Santander pabrėžė, kad klimato kaita turizmui tapo esmine sistemine rizika. Jo teigimu, ekstremalūs karščiai, sausros ir su tuo susiję trikdžiai jau daro tiesioginį poveikį susisiekimui ir kelionių planavimui.

    „Klimato kaita dabar yra didžiausia grėsmė turizmui“, – sakė Eduardo Santander.

    Diskusijoje išskirta ir tendencija rinktis vėsesnes vasaros kryptis, kai dalis keliautojų iš pietinių regionų ieško labiau nuspėjamų oro sąlygų. Kartu pažymėta, kad kelionės tampa mažiau įperkamos, o kainų augimą kelia tiek energijos ir paslaugų kaštai, tiek investicijos į atsparumą ir saugumą.

    JAV „Global Entry“ Belgijai

    Renginyje JAV ambasadorius Belgijai Bill White užsiminė, kad Belgijos piliečiai iki 2026 metų pabaigos galėtų gauti galimybę teikti paraiškas dalyvauti JAV „Global Entry“ programoje. Tai išankstinės patikros sistema, skirta paspartinti atvykimo procedūras JAV oro uostuose.

    Jis pabrėžė, kad greitesnės pasienio procedūros ir patogesnės oro uostų patirtys tampa konkurenciniu pranašumu šalims, kurios nori didinti turistų srautus ir gerinti savo įvaizdį. Renginio dalyviai sutiko, kad turizmo sėkmė vis dažniau bus matuojama ne vien atvykėlių skaičiumi, o kelionės kokybe, poveikiu vietos bendruomenėms ir gebėjimu prisitaikyti prie klimato realybės.

  • Italijoje pratęsė kuro mokesčių lengvatą: kiek tai kainuos ir kodėl kainos vis tiek kyla

    Italijoje pratęsė kuro mokesčių lengvatą: kiek tai kainuos ir kodėl kainos vis tiek kyla

    Lengvata pratęsta iki gegužės 1 dienos

    Italijos ministrų kabinetas pritarė naujam dekretui dėl degalų, kuriuo iki gegužės 1 dienos pratęsiamas akcizo mažinimas. Apie sprendimą po posėdžio pranešė ekonomikos ministras Giancarlo Giorgetti.

    Ankstesnė priemonė buvo patvirtinta kovo 18 dieną ir turėjo baigti galioti balandžio 7 dieną. Vyriausybė teigia, kad pratęsimas būtinas siekiant sušvelninti staigių kainų šuolių poveikį gyventojams ir verslui.

    Kiek kainuos ir iš kur pinigai

    Pasak G. Giorgetti, dekretas valstybei kainuos apie 500 000 000 eurų. Ministro teigimu, dalis sumos dengiama iš didesnių pridėtinės vertės mokesčio įplaukų, o kita dalis – perskirstant nepanaudotas lėšas iš taršos leidimų prekybos sistemos.

    Finansų ministerijai svarbus ir platesnis kontekstas: ilgiau trunkant įtampai Artimuosiuose Rytuose, didėja rizika, kad energijos kainos išliks nepastovios. Tokiu atveju, ministro vertinimu, gali stiprėti spaudimas Europos Sąjungai išlaikyti didesnį lankstumą dėl biudžeto deficito ribų.

    Ką numato dekretas degalinėse

    Dekretu pratęsiama nuolaida degalinėse, kuri buvo įvesta kovo 18 dieną. Italijoje vairuotojai už benziną ir dyzeliną moka 0,25 euro mažiau už litrą, o už suskystintas naftos dujas taikoma apie 0,12 euro nuolaida už litrą.

    Priemonė apima ir verslą: numatytos mokesčių lengvatos bei kreditai tam tikroms grupėms, įskaitant kelių transporto sektorių. Taip pat pratęsiama pagalba žemės ūkiui, kuriai taikomas 20 proc. mokesčių kreditas už įsigytus degalus.

    Kodėl kainos kyla net ir su nuolaida

    Nors akcizo mažinimas turėjo slopinti kainų augimą, faktiniai degalų įkainiai ir toliau judėjo į viršų kartu su brangstančia nafta. Situaciją kaitina geopolitinės rizikos, ypač įtampa Artimuosiuose Rytuose ir nerimas dėl tiekimo grandinių, susijusių su strategiškai svarbiais naftos maršrutais.

    Italijos aplinkosaugos ministerijos stebėsena rodė, kad vidutinė benzino kaina siekė apie 1,733 euro už litrą, o dyzelino – apie 2,032 euro už litrą. Vartotojų gynėjai pabrėžia, kad dalyje regionų dyzelino kaina priartėjo prie 2,1 euro už litrą ribos arba ją viršijo, ypač greitkeliuose.

    „Vien pratęsimo nepakanka, nes nuolaidos efektą praktiškai suvalgė kainų kilimas degalinėse“, – sakė vartotojų teises ginančios asociacijos Codacons atstovai.

    Asociacija ragina vyriausybę svarstyti didesnį fiskalinį atokvėpį, jei brangimas tęsis. Tuo metu Roma balansuoja tarp noro sušvelninti infliacijos spaudimą ir būtinybės neperžengti fiskalinės drausmės ribų, ypač artėjant naujiems biudžeto planavimo etapams.