CP v2

Blog

  • Medus rudenį sukietėjo ar liko skystas? Bitininkai paaiškino, kada verta sunerimti

    Rudenį pirkėjai neretai pastebi, kad vienas stiklainis lietuviško medaus jau sukietėjęs, o kitas vis dar skystas. Toks skirtumas dažniausiai yra natūralus, nes medaus konsistenciją lemia ne data kalendoriuje, o jo sudėtis, drėgnumas ir laikymo sąlygos.

    Dauguma Lietuvoje surenkamo žiedų medaus iki rudens bent iš dalies kristalizuojasi. Tačiau tai nėra patikimas kokybės rodiklis, nes skirtingų augalų nektaras turi skirtingą gliukozės ir fruktozės santykį.

    Kodėl medus kristalizuojasi?

    Meduje vyrauja gliukozė ir fruktozė, o būtent gliukozė linkusi formuoti kristalus. Kuo jos daugiau ir kuo mažesnis vandens kiekis, tuo greičiau medus tirštėja ir kietėja.

    Kristalizacijos greitį taip pat lemia temperatūra ir laikymas: vėsesnėje patalpoje šis procesas vyksta sparčiau. Dėl to tas pats medus vienuose namuose gali sutirštėti greičiau, o kituose išlikti skystesnis ilgiau.

    Greitai kietėjantis rapsų medus yra vienas dažniausių pavyzdžių, kodėl vasarą pirktas medus rudenį tampa beveik tepamas. Tuo metu dalis pievų ar miško augalų nektaro medaus gali kristalizuotis lėčiau.

    Miško ir lipčiaus medus: kuo jis kitoks?

    Viena iš dažniausių išimčių, dėl kurios medus rudenį dar būna skystas, yra lipčiaus medus. Jis atsiranda ne iš žiedų nektaro, o iš lipčiaus, cukringų išskyrų ant augalų, kurios siejamos su augalų sultimis mintančių vabzdžių veikla.

    Lipčiaus medus dažnai būna tamsesnis, sodresnio skonio, o dėl savitos cukrų sudėties kartais kristalizuojasi lėčiau. Vis dėlto net ir lipčiaus medus laikui bėgant gali sutirštėti, todėl vien skysta konsistencija dar neįrodo jo kilmės.

    Dzūkijos miškuose įsikūrusių ekologinių bitynų šeimininkai pasakoja, kad palankiomis vasaromis bitės renka ne tik žiedų nektarą, bet ir lipčių. Tokiais metais dalis medaus gali išlikti skystas ilgiau, ypač jei jis laikomas šiltesnėje vietoje.

    „Bitininkystė tai buvimas su gamta, buvimas joje. Bičių dūzgimas ir visi nuostabūs kvapai iš avilio tiesiog užburia“, – sakė bityno šeimininkai.

    Kada skystas medus turėtų kelti klausimų?

    Skystas medus rudenį savaime nereiškia, kad jis prastesnis, tačiau verta įvertinti kelis dalykus. Konsistenciją gali pakeisti šildymas, kuris naudojamas siekiant medų lengviau išpilstyti ar sugrąžinti jam skystumą.

    Vien iš išvaizdos patikimai nustatyti, ar medus buvo šildytas, praktiškai neįmanoma, todėl svarbiausia atkreipti dėmesį į ženklinimą, kilmę ir gamintojo patikimumą. Renkantis medų verta pasiteirauti, kokios rūšies medus tai yra, kada jis surinktas ir kaip laikytas.

    Jei medus sukietėjo, jį galima vartoti kaip įprasta, nes tai natūralus procesas. Norint jį suskystinti, stiklainį rekomenduojama šildyti šilto vandens vonelėje, vengiant aukštos temperatūros ir ilgo kaitinimo, kad kuo mažiau keistųsi natūralios savybės.

    Kreminis medus yra dar vienas pavyzdys, kodėl tirštesnė tekstūra nėra defektas: ji išgaunama kontroliuojant kristalizaciją, kad kristalai būtų smulkūs ir medų būtų lengva tepti. Tokia konsistencija dažnai vertinama kaip patogi kasdieniam naudojimui.

    Ekologiško medaus atveju svarbu žinoti, kad sertifikatas apima bityno vietos, priežiūros ir gamybos reikalavimus, tačiau nenustato, per kiek laiko medus turi kristalizuotis. Daugiau apie kokybę pasako ekologinės gamybos ženklinimas, kontrolės įstaigos kodas ir aiški kilmės nuoroda.

    Taigi rudenį sukietėjęs žiedų medus dažniausiai yra norma, o ilgiau skystas miško ar lipčiaus medus nebūtinai turi kelti įtarimų. Patikimiausia taisyklė paprasta: vertinkite ne tik stiklainio vaizdą, bet ir informaciją etiketėje bei gamintojo skaidrumą.

  • Vėlinėms artėjant įspėja: apleista kapavietė gali atitekti kitiems – terminai ir taisyklės

    Artėjant Vėlinėms daugelis lanko artimųjų kapus, tačiau kapinėse neretai matomos ir apleistos, kelerius metus netvarkomos kapavietės. Aplinkos ministerija primena, kad ilgai neprižiūrima kapavietė, laikantis nustatytos tvarkos, gali būti pripažinta neprižiūrima, o vėliau jos priežiūra ar net laidojimo teisė gali pereiti kitiems.

    Pagal Kapinių tvarkymo taisykles neprižiūrima laikoma kapavietė, kuri ne trumpiau kaip dvejus metus nebuvo tvarkyta ir nustatyta tvarka pripažinta neprižiūrima. Jei kapavietė, kuri nėra įrašyta į Kultūros vertybių registrą, neprižiūrima ilgiau kaip vienus metus, kapinių prižiūrėtojas raštu įspėja už jos priežiūrą atsakingą asmenį ir nurodo, kokios pasekmės gresia kapavietės nesutvarkius.

    Už kapavietės priežiūrą paprastai atsakingas laidojantis asmuo, kurio duomenys įrašomi į laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnalą. Jei kontaktai nepateikti arba pasikeitę, įspėjimai gali būti paliekami ir pačiose kapinėse, siekiant pasiekti artimuosius.

    Jeigu po įspėjimo kapavietė sutvarkoma, papildomos procedūros paprastai nebetaikomos. Tačiau jei per vienus metus nuo įspėjimo įteikimo dienos kapavietė vis dar netvarkoma, kapinių prižiūrėtojas per 5 darbo dienas informuoja savivaldybės vykdomąją instituciją apie galimai neprižiūrimą kapavietę.

    Gavusi informaciją savivaldybės vykdomoji institucija per 5 darbo dienas duomenis paskelbia savivaldybės interneto svetainėje. Toliau faktines aplinkybes tikrina savivaldybės sudaryta komisija, kuri vertina kapavietės būklę ir priima sprendimą dėl jos pripažinimo neprižiūrima.

    Kaip priimamas sprendimas

    Komisijos sprendimas negali būti priimamas anksčiau kaip po 2 metų ir ne vėliau kaip po 3 metų nuo duomenų paskelbimo savivaldybės interneto svetainėje. Per šį laikotarpį komisija kapavietę apžiūri ne rečiau kaip 3 kartus per metus, bet ne dažniau kaip kas 3 mėnesius.

    Pripažinus kapavietę neprižiūrima, informacija per 3 darbo dienas pateikiama kapinių prižiūrėtojui ir paskelbiama savivaldybės interneto svetainėje. Toks paskelbimas yra laikomas atskaitos tašku, nuo kurio skaičiuojami kiti terminai.

    Kas gali perimti priežiūrą

    Asmenys, norintys prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę, per 20 darbo dienų nuo sprendimo paskelbimo raštu gali kreiptis į savivaldybės vykdomąją instituciją arba jos įgaliotą asmenį. Kreipimesi būtina nurodyti konkrečios pageidaujamos prižiūrėti kapavietės duomenis.

    Sprendimas dėl kapavietės priežiūros priimamas per 20 darbo dienų nuo kreipimosi termino pabaigos, teikiant pirmenybę kapavietėje palaidotų asmenų giminaičiams. Pirmenybė taip pat gali būti taikoma ir tose pačiose kapinėse palaidotų asmenų giminaičiams, jei tai numato nustatyta tvarka.

    Jeigu per nustatytą laiką prašymų negaunama, sprendimas dėl kapavietės priežiūros priimamas vėliau, kai tik gaunamas pirmasis prašymas. Savivaldybės taryba gali būti patvirtinusi ir detalesnę, papildomus reikalavimus numatančią kapaviečių priežiūros tvarką.

    Kada leidžiama laidoti

    Leidimas laidoti neprižiūrimoje kapavietėje gali būti išduodamas tik tada, jei pagal taisykles joje apskritai galima laidoti. Taip pat turi būti praėję ne mažiau kaip 25 metai nuo kapo ramybės laikotarpio pabaigos, tai yra ne mažiau kaip 50 metų po palaidojimo tame kape.

    Laidojant ir prižiūrint tokią kapavietę privaloma išsaugoti esamą paminklą, jei jis yra, bei jame esančius įrašus apie kapavietėje palaidotus asmenis. Tokia nuostata skirta užtikrinti pagarbą palaidotiesiems ir išsaugoti kapavietės istoriją.

    Gyventojams patariama neatidėlioti kapavietės sutvarkymo, jei gautas įspėjimas, ir pasirūpinti, kad kapinių prižiūrėtojas turėtų aktualius kontaktus. Tai paprastas žingsnis, padedantis išvengti situacijos, kai dėl ilgo netvarkymo pradedama oficiali pripažinimo neprižiūrima procedūra.

  • Ministro sprendimas dėl kaimo kelių: nuo lapkričio 1 dienos keičiasi taisyklės, žada sutaupyti

    Nuo lapkričio 1 dienos įsigalios susisiekimo ministro Juro Taminsko patvirtintos atnaujintos Automobilių kelių standartizuotų dangų konstrukcijų projektavimo taisyklės. Jose pirmą kartą atskirai numatyti sprendiniai mažo eismo intensyvumo keliams, kad savivaldybės galėtų dangas parinkti pagal realias sąlygas, o ne pagal dideliems srautams taikomus standartus.

    Ministerijos teigimu, iki šiol tokio tipo keliams dažnai pritrūkdavo aiškių standartizuotų projektavimo variantų. Dėl to dalyje projektų tekdavo rinktis sudėtingesnį individualų projektavimą arba sprendinius, pritaikytus didesnėms apkrovoms, nei iš tiesų patiria vietinės reikšmės keliai.

    „Mažo eismo intensyvumo keliams reikia tinkamų, o ne perteklinių sprendimų. Atnaujindami taisykles, savivaldybėms suteikiame daugiau galimybių racionaliau tvarkyti mažo eismo intensyvumo kelius ir efektyviau naudoti jiems skirtas lėšas“, – sakė susisiekimo ministras Juras Taminskas.

    Naujojoje redakcijoje apibrėžtos konkrečios dangų konstrukcijos ir jų taikymo sąlygos, įskaitant sprendinius su minkštuoju asfaltu bei dvisluoksniu paviršiaus apdaru. Taip pat išplėstas standartizuotų asfalto, betono ir žvyro dangų bei pagrindų konstrukcijų pasirinkimas, kad projektuotojai galėtų tiksliau pritaikyti sprendimus skirtingoms situacijoms.

    Praktinis pokytis savivaldybėms ir projektuotojams yra tas, kad tais atvejais, kai tiks standartizuoti sprendiniai, nebereikės kiekvieną kartą dangų konstrukcijų projektuoti individualiai. Ministerija akcentuoja, jog tai turėtų mažinti projektavimo apimtis, sutrumpinti pasirengimą darbams ir sumažinti kelių įrengimo ar atnaujinimo kaštus.

    Atnaujintos taisyklės numato, kad sprendiniai taikomi mažo eismo intensyvumo keliams, kai projektinis važiavimo greitis neviršija 70 kilometrų per valandą. Taip pat nustatytos eismo ribos: vidutinis metinis paros eismo intensyvumas turi būti ne didesnis kaip 250 transporto priemonių per parą, o sunkiojo transporto intensyvumas negali viršyti 25 transporto priemonių per parą.

    Kaip pabrėžiama, parenkant dangos tipą ir toliau turės būti vertinamos eismo apkrovos, grunto savybės ir konkrečios vietos sąlygos, nes nuo jų priklauso kelio ilgaamžiškumas ir priežiūros poreikis. Jei standartizuoti sprendiniai netiks, išliks galimybė taikyti individualų projektavimą, tačiau laikantis kelių kokybės ir saugumo reikalavimų.

    Susisiekimo sektoriaus ekspertai ne kartą yra atkreipę dėmesį, kad vietinės reikšmės keliams ypač svarbus balansas tarp kainos ir eksploatacinių savybių. Dėl klimato ciklų, įmirkio bei šalčio poveikio net ir mažo intensyvumo keliuose prastai parinkta konstrukcija gali greitai pradėti irti, todėl aiškesni standartai turėtų padėti priimti nuoseklesnius sprendimus visoje šalyje.

  • Kauno laiptai keičiasi neatpažįstamai: 5 mln. eurų investicijos ir nauji sprendimai mieste

    Kaune nuosekliai atnaujinami ne tik keliai, šaligatviai ar dviračių takai, bet ir pėsčiųjų laiptai, jungiantys skirtingas miesto vietas. Keičiamos susidėvėjusios pakopos, tvarkomi turėklai, gerinamas apšvietimas ir sutvarkoma aplinka, kad kasdienės jungtys būtų saugesnės.

    Kauno savivaldybės duomenimis, per pastaruosius penkerius metus laiptų infrastruktūrai mieste skirta apie 5 mln. eurų. Prioritetas teikiamas prasčiausios būklės objektams, tačiau akcentuojama, kad darbai vyksta ne vien centre, o įvairiose miesto dalyse.

    „Patogiai judėti mieste turi visi. Todėl atnaujindami laiptus siekiame, kad jie būtų ne tik tvarkingi, bet ir patogūs, saugūs bei pritaikyti šiandienos poreikiams“, – sakė Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis.

    Atnaujinimai vyksta visame mieste

    Nuo 2024 metų atnaujinimo darbai atlikti įvairiose Kauno vietose, tarp jų – Marvelės, M. K. Čiurlionio, Kaišiadorių, Studentų, Linkuvos, Demokratų, Kybartų, Mackevičiaus, Klinikų, Strazdo gatvėse. Taip pat sutvarkytos jungtys Pakrantės take prie Kauno marių bei keliose pėsčiųjų trasose, svarbiose kasdieniams maršrutams.

    Mieste atnaujintos ir trys laiptų jungtys abiejose Varnių tilto pusėse, sutvarkyti Amerikos lietuvių laiptai. Savivaldybė pabrėžia, kad tokios vietos dažnai tampa ne tik praėjimu, bet ir patogiomis pėsčiųjų arterijomis, kurias kasdien naudoja gyventojai.

    Vienas sudėtingesnių projektų – Vytauto parko laiptai ties Laisvės alėjos ir Trakų gatvės sankirta. Dėl stačios įkalnės čia prireikė papildomų šlaitų stabilizavimo sprendinių, o dalis darbų atliekama rankiniu būdu.

    Ne tik naujos pakopos

    Atnaujinant laiptus, darbai paprastai apima daugiau nei konstrukcijų remontą. Kartu įrengiami ar atnaujinami turėklai, suoliukai, poilsio vietos, gerinamas apšvietimas, o kur įmanoma – montuojami dviračių pandusai.

    Kur leidžia vietos sąlygos, ieškoma sprendimų, mažinančių laiptų statumą ir gerinančių patogumą pėstiesiems. Tokia praktika atitinka platesnę Europos miestų kryptį, kai pėsčiųjų infrastruktūra vertinama kaip kasdienio mobilumo pagrindas, o sauga ir patogumas prilyginami transporto projektams.

    Daug dėmesio skiriama ir ilgaamžiškumui: vietoje sprendinių, kai pakopos tvirtinamos prie masyvių gelžbetoninių konstrukcijų, vis dažniau pasirenkami ant žemės pagrindo paremti laiptai. Savivaldybė nurodo, kad tai padeda mažinti riziką, jog laikui bėgant pakopos ims judėti ar atitrūks.

    Turėklams dažnai pasirenkamos cinkuoto metalo surenkamos konstrukcijos, kurios laikomos atsparesnėmis aplinkos poveikiui. Prireikus tokias sistemas paprasčiau remontuoti, o tai svarbu nuolat prižiūrint intensyviai naudojamas pėsčiųjų jungtis.

    Laiptai kaip miesto erdvė

    Kauno reljefas lėmė, kad laiptai čia atlieka ypatingą vaidmenį: jie sutrumpina kelią tarp skirtingame aukštyje esančių gatvių ir padeda pasiekti parkus bei viešąsias erdves. Dėl to atnaujinant vis dažniau galvojama ir apie aplinką, kurioje žmogus gali stabtelėti.

    Sutvarkyta aplinka, apšvietimas ir vietos prisėsti padeda laiptus paversti ne vien tranzitine jungtimi, bet ir kasdienės miesto patirties dalimi. Savivaldybė akcentuoja, kad tai ypač svarbu vyresnio amžiaus žmonėms ir šeimoms, kurios mieste juda pėsčiomis.

    Aktyvesnis laiptų atnaujinimas Kaune vyksta jau apie dešimtmetį, o tarp ryškesnių anksčiau įgyvendintų projektų minimi 2019 metais sutvarkyti Kauko laiptai ir vėliau atnaujinti Aušros laiptai šalia Žaliakalnio funikulieriaus. Miestas skelbia, kad darbai bus tęsiami, siekiant gerinti pėsčiųjų susisiekimą ir infrastruktūros būklę.

  • Treneriai įvardijo dažniausias dviratininkų klaidas: viena jų gali kainuoti traumą net mieste

    Daugelis važiuoti dviračiu išmoksta dar vaikystėje, tačiau tai nereiškia, kad dviratį valdo saugiai ir techniškai. Treneriai pastebi, kad net ir patyrę mėgėjai dažnai daro bazines klaidas, kurios didina kritimų riziką, mažina važiavimo efektyvumą ir stabdo progresą.

    Lietuvos dviračių sporto klubų treneriai rudenį Vilniuje ir Šiauliuose vedė nemokamas treniruotes vaikams, jaunimui ir suaugusiesiems. Užsiėmimuose akcentuota, kad dviračio valdymas susideda ne tik iš pedalavimo, bet ir iš stabdymo, posūkių, žvilgsnio kontrolės bei bendro fizinio pasirengimo.

    Mokėti minti dar nepakanka

    Viena dažniausių klaidų, kurią išskiria „Energus talentų akademijos“ treneriai, yra netaisyklingas stabdymas. Pradedantieji neretai per stipriai pasikliauja tik vienu stabdžiu, staigiai sugriebia svirtis arba stabdo jau paskutinę akimirką, kai dviratis tampa nestabilus.

    Ne mažiau svarbus ir greičio pasirinkimas bei trajektorija posūkiuose. Treneriai pabrėžia, kad greitį saugiau sumažinti prieš posūkį, o ne jo viduje, o posūkį padeda įveikti ne vien drąsa, bet ir taisyklinga kūno padėtis bei tolygus judėjimas.

    Dar viena klaida – žvilgsnis, nukreiptas į priekinį ratą ar kliūtį. Važiavime tai dažnai baigiasi tuo, kad dviratininkas nesąmoningai nuvažiuoja ten, kur žiūri, todėl svarbu žvilgsnį laikyti važiavimo kryptimi ir iš anksto numatyti veiksmus.

    Vilniuje trenerės Vestina ir Tatjana dvi savaites dirbo su Pilaitės Martyno Mažvydo progimnazijos 1–8 klasių mokiniais. Treniruotėse po pamokų vaikai lavino pusiausvyrą, koordinaciją, mokėsi taisyklingai įveikti posūkius, kontroliuoti greitį ir stabdyti, taip pat atliko sudėtingesnius koordinacijos pratimus.

    „Norėjome parodyti vaikams, kad dviratis gali būti ne tik susisiekimo priemonė, bet ir sportas bei įgūdžių lavinimas“, – sakė „Energus talentų akademijos“ atstovai.

    Kodėl reikia bendro fizinio rengimo?

    Šiauliuose veikiančios „BMX akademijos“ vadovas ir fizinio rengimo treneris Arūnas Šatas sako, kad dažnas mitas – jog norint geriau važiuoti, užtenka vien daugiau važinėti. Pasak jo, be jėgos, mobilumo, stabilumo ir reakcijos lavinimo rezultatai kyla lėčiau, o traumos tampa labiau tikėtinos.

    Treneriai primena, kad bendras fizinis pasirengimas ypač svarbus augantiems vaikams ir aktyviems suaugusiesiems, kurie derina sportą su darbu ar mokslu. Tikslingi pratimai padeda stabilizuoti kūną, sumažinti perkrovą keliams ir nugarai, gerina pusiausvyrą, o tai tiesiogiai atsispindi dviračio kontrolėje.

    „Labai svarbus bendrasis fizinis pasirengimas ir įvairių fizinių gebėjimų lavinimas. Tai padeda siekti rezultatų ir mažinti traumų riziką“, – sakė A. Šatas.

    „BMX akademija“ projekte derino BMX technikos pagrindus su bendrojo fizinio rengimo treniruotėmis. Užsiėmimai vyko Šiaulių lengvosios atletikos manieže ir BMX trasoje, o norintiems išbandyti sportą sudaryta galimybė naudotis klubo inventoriumi, jei dalyvis neturi savo dviračio ar apsaugų.

    Kai trasa sudėtinga, drąsos neužtenka

    Kalnų dviračių disciplinose, ypač MTB enduro, treneriai akcentuoja dvigubą krūvį: reikia techniškai greitai leistis žemyn, o paskui savo jėgomis kilti atgal. Tai reikalauja ištvermės, koncentracijos ir gebėjimo išlaikyti stabilų važiavimą, kai nuovargis jau jaučiamas.

    Vilniuje veikianti „Papartis Crew Racing“ komanda pabrėžia, kad šioje disciplinoje progresą lemia ne vien greitis, bet ir teisingi įpročiai: gebėjimas pasirinkti saugią liniją, laiku stabdyti, dirbti kūnu ir valdyti dviratį skirtingoje dangoje.

    „MTB enduro reikalauja universalių įgūdžių: reikia greitai leistis trasa žemyn, o vėliau į ją vėl užminti. Tam būtinas fizinis pasirengimas ir dviračio valdymo technika“, – sakė „Papartis Crew Racing“ atstovai.

    Rugsėjo ir spalio mėnesiais Vilniuje klubas surengė dešimt nemokamų MTB treniruočių pradedantiesiems, kuriose dalyviai mokėsi saugaus ir techniško važiavimo, nepriklausomai nuo amžiaus ar patirties. Taip pat planuotos nemokamos „Paparčio enduro taurės“ varžybos Vilniuje, skirtos susipažinti su disciplina ir pasitikrinti jėgas trasoje.

    Treneriai primena, kad saugesnį ir malonesnį važiavimą dažnai lemia paprasti dalykai: palaipsnis krūvio didinimas, technikos pratimai aikštelėje, tinkamai sureguliuotas dviratis ir apsaugos priemonės. Pasak jų, pradėti verta nuo trumpesnių maršrutų ir, jei įmanoma, treniruotis su bendraminčiais, nes tai padeda išlaikyti motyvaciją.

    Veiklos buvo vykdomos įgyvendinant fizinio aktyvumo projektą, bendradarbiaujant Lietuvos dviračių sporto federacijai, Nacionalinei sporto agentūrai ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai.

  • JSW Koks ateitis: ministerija ramina dėl uždarymų, bet spaudžia kainos ir vėluojančios investicijos

    Lenkijos valstybės turto ministerija teigia, kad šiuo metu nėra priimta jokių sprendimų dėl kurios nors JSW Koks gamyklos likvidavimo. Seime kalbėjusi viceministrė Eliza Zeidler pabrėžė, kad įmonės veiklą lems ne tik finansinė logika, bet ir energetinio bei karinio saugumo argumentai.

    Šis pareiškimas nuskambėjo didėjant politiniam ir profesinių sąjungų spaudimui, nes įmonė susiduria su prastesne rinkos konjunktūra. JSW Koks yra Jastrzębska Spółka Węglowa grupės dalis, o jos gaminama produkcija svarbi plieno pramonei ir su ja susijusioms tiekimo grandinėms.

    Ministerijos teigimu, vienas didžiausių smūgių bendrovei buvo ryškus koksavimo anglies produktų rinkos atvėsimas ir kainų kritimas. Pasak viceministrės, tai blogina santykį tarp koksui parduoti gaunamų pajamų ir koksuojamosios anglies sąnaudų, o tai tiesiogiai atsiliepia veiklos rentabilumui.

    Kita problema, kurią akcentavo ministerija, yra užsitęsusios ir pabrangusios investicijos. Tarp svarbiausių projektų minėta ketvirtosios baterijos modernizacija Koksownia Przyjaźń gamykloje, kuri turėjo būti užbaigta anksčiau, tačiau darbai užtruko, o biudžetas išaugo.

    Taip pat nurodyta, kad laike pasislinko ir brango kitas reikšmingas projektas, susijęs su Radlino kogeneraciniu objektu. Dėl to, anot ministerijos, didėja finansinė našta ir sunkėja kasdienės veiklos planavimas, ypač kai rinkos kainos išlieka nepastovios.

    Seime skambėjo ir pastaba, kad ankstesni įsipareigojimai dėl ilgalaikių darbo vietų garantijų sumažino manevro laisvę kaštus reguliuoti per darbuotojų skaičiaus optimizavimą. Tai, pasak viceministrės, apsunkina restruktūrizavimo priemonių pasirinkimą, kai pajamų spaudimas didėja.

    Ministerija priminė, kad visoje JSW grupėje įgyvendinamas 2026–2035 metų pertvarkos planas. Jo esmė yra sutvarkyti turto portfelį ir užtikrinti operacinį stabilumą, didžiausią dėmesį skiriant efektyviausiai veikiančių padalinių darbo tęstinumui.

    Strateginė reikšmė plieno grandinei

    Kalbėdama apie Koksownia Przyjaźń, viceministrė pabrėžė, kad tai didžiausias JSW Koks padalinys, o jo modernizavimo projektas laikomas vienu svarbiausių pastarųjų metų koksavimo sektoriaus atnaujinimų Europoje. Ministerijos vertinimu, nuo šio projekto sėkmės priklauso ir visos grupės gamybinis pajėgumas.

    Viceministrė informavo, kad į modernizuojamą bateriją jau buvo pradėta tiekti anglies mišinį, o gamyba palaipsniui didinama. Teigta, kad atskiromis darbo pamainomis jau pasiekiami rodikliai, artimi maksimaliems pajėgumams.

    Pasak ministerijos, neseniai buvo gautas statybos priežiūros institucijų leidimas naudoti bateriją su lydinčia infrastruktūra, o iki metų pabaigos planuojami paskutiniai darbų priėmimai. Tai turėtų padėti stabilizuoti gamybą ir sumažinti dalį neapibrėžtumo.

    Viceministrė akcentavo, kad aukštakrosnių koksas yra bazinė žaliava tradiciniams plieno gamybos procesams. Jos teigimu, be patikimų kokso tiekimų sunku užtikrinti nenutrūkstamą metalurgijos darbą, o plieno stoka tiesiogiai paliestų infrastruktūros, energetikos ir gynybos pramonės projektus.

    Ką rodo veiklos skaičiai

    JSW Koks veikia trijose vietovėse ir valdo tris koksavimo gamyklas: Przyjaźń Dombrovoje Gurničoje, Radlin Radline ir Jadwiga Zabžėje. Bendrovėje dirba apie 2 400 darbuotojų, todėl bet kokie sprendimai dėl gamyklų ateities turėtų reikšmingą socialinį poveikį regione.

    JSW grupės duomenys rodo, kad vieną ketvirtį kokso gamyba buvo sumažėjusi, o tai paprastai kelia vieneto sąnaudas. Ministerijos išsakytas signalas, kad sprendimų dėl uždarymų nėra, rinkai ir darbuotojams yra svarbus, tačiau finansinis spaudimas dėl kainų ir investicijų vėlavimo išlieka.

    Ministerija taip pat nurodė, kad vyksta susitikimai su pramonės atstovais Silezijoje, kuriuose aptariamos sektoriaus perspektyvos. Tuo pat metu profesinės sąjungos ragina valdžią svarstyti paramos priemones koksavimo sektoriui, argumentuodamos, kad problema jau peržengia vienos įmonės lygį.

    Pačios JSW Koks vadovybė viešai pripažino sudėtingą ekonominę padėtį ir ją siejo su nepalankiomis rinkos sąlygomis. Įmonė teigia įgyvendinanti grupės pertvarkos plano kryptis ir darbuotojams reguliariai teikianti informaciją apie svarbiausius sprendimus.

  • Trišalės derybos dėl angliakasybos: lapkričio 9 dieną aptars subsidijas, JSW ir anglies atsargas

    Lapkričio 9 dieną Katovicuose vyks Trišalės komandos dėl angliakasių socialinio saugumo posėdis. Susitikimas numatytas 11 valandą Silezijos vaivadijos administracijoje.

    Posėdyje ketinama aptarti akmens anglių gavybos sektoriaus padėtį po trijų 2026 metų ketvirčių. Taip pat darbotvarkėje numatytas valstybės pagalbos angliakasybai suderinimas su Europos Sąjungos taisyklėmis.

    Vienas svarbiausių klausimų bus vadinamoji notifikacija, kai Europos Komisija vertina, ar planuojamos paramos priemonės atitinka konkurencijos ir valstybės pagalbos reikalavimus. Be teigiamo sprendimo dalis mechanizmų gali strigti arba būti taikomi ribotai.

    Procesas suskaidytas į dvi dalis, nes skirtingos paramos priemonės vertinamos atskirai. Pirmoji dalis siejama su atnaujintais sprendimais, įtvirtintais angliakasybos veiklą reguliuojančiuose teisės aktuose, galiojančiuose nuo 2026 metų pradžios.

    Antroji dalis apima mechanizmą, susijusį su pajėgumų mažinimu ir kompensacijomis už gavybos apimčių redukciją. Tam reikia papildomų skaičiavimų ir ankstesnių sprendimų peržiūros, todėl dokumentai dar rengiami.

    Posėdyje taip pat planuojama kalbėti apie bendrovės JSW situaciją, kuri įgyvendina restruktūrizavimo programą. Tokios įmonės būklė svarbi ne tik regiono užimtumui, bet ir visos tiekimo grandinės stabilumui.

    Kitas jautrus klausimas bus akmens anglių atsargos prieš šildymo sezoną. Energetinio saugumo kontekste atsargų lygis ir tiekimo grandinių patikimumas tradiciškai kelia diskusijų tarp valdžios, profsąjungų ir darbdavių.

    Sektoriaus finansinė padėtis išlieka sudėtinga: per pirmuosius aštuonis 2026 metų mėnesius Lenkijos akmens anglių gavybos pramonė patyrė beveik 580 000 000 eurų grynąjį nuostolį. Per 2025 metus grynasis nuostolis viršijo 1 900 000 000 eurų.

    Mažėja ir užimtumas: nuo 2025 metų pabaigos iki 2026 metų rugpjūčio darbuotojų skaičius sumažėjo beveik 9 400. Pokyčiams įtakos turėjo ir „Węglokoks Kraj“ likvidavimas nuo 2026 metų sausio 1 dienos.

    Tikėtina, kad derybose susidurs skirtingi interesai: socialinių garantijų užtikrinimas, biudžeto galimybės ir Europos Sąjungos reikalavimai dėl valstybės pagalbos. Dėl to posėdis Katovicuose gali tapti vienu svarbiausių šio rudens susitikimų angliakasybos darbotvarkėje.

  • Prekyba privačiuose turgavietėse be turgavietės mokesčio? Smulkusis verslas siūlo keisti tvarką

    Smulkiojo ir vidutinio verslo atstovai Lenkijoje kelia klausimą, ar teisinga vienodai taikyti turgavietės mokestį tiek prekiaujantiems savivaldybių, tiek privačiose turgavietėse. Verslas pabrėžia, kad privačiose aikštelėse prekybininkai papildomai apmoka infrastruktūrą, kurią išlaiko pats valdytojas.

    Į finansų ir ekonomikos ministrą kreipėsi Smulkiųjų ir vidutinių įmonių ombudsmenė Agnieszka Majewska. Ji atkreipė dėmesį, kad dabartinės taisyklės nepakankamai aiškiai atskiria viešą ir privatų prekybos vietų pobūdį, nors veiklos sąnaudos skiriasi.

    „Prekiautojai privačiose turgavietėse apmoka infrastruktūrą, kurią finansuoja ir prižiūri savininkas, tačiau vis tiek gali būti įpareigoti mokėti turgavietės mokestį tomis pačiomis sąlygomis kaip ir viešose turgavietėse“, – sakė Agnieszka Majewska.

    Siūloma išimtis privačioms turgavietėms

    Vienas iš siūlomų sprendimų būtų numatyti aiškią išimtį ir prekybą privačiose turgavietėse atleisti nuo turgavietės mokesčio. Tokiu atveju būtų argumentuojama, kad infrastruktūros kaštai jau įskaičiuojami į nuomos ar kitas rinkos valdytojo taikomas įmokas.

    Verslo logika paprasta: jei savivaldybė neinvestuoja į konkrečios privačios vietos priežiūrą ir eksploatavimą, mokestis, taikomas kaip už viešą infrastruktūrą, praranda proporcingumo pagrindą. Tai, anot siūlymo autorių, galėtų paskatinti skaidresnę ir labiau prognozuojamą smulkiojo verslo aplinką.

    Alternatyva: leisti savivaldybėms diferencijuoti

    Kitas kelias būtų ne visiškas atleidimas, o platesnės savivaldybių teisės diferencijuoti maksimalius turgavietės mokesčio tarifus. Siūloma sudaryti galimybę tarifus sieti su turgavietės pobūdžiu, jos išlaikymo modeliu ir realiomis savivaldybės patiriamomis sąnaudomis.

    „Viešųjų rinkliavų sistema turėtų atspindėti realias verslo sąlygas ir proporcingumo principą, todėl verta įvertinti, ar dabartinė tvarka pakankamai atsižvelgia į privačių turgaviečių specifiką“, – pabrėžė Agnieszka Majewska.

    Ši tema jau buvo aptariama ir parlamento Dereguliavimo komisijoje, tad neatmetama, kad artimiausiu metu diskusijos persikels į konkretesnius teisėkūros siūlymus. Prekybininkams tai svarbu ne tik dėl tiesioginių kaštų, bet ir dėl konkurencinių sąlygų tarp skirtingų turgaviečių modelių.

  • Lenkijos lizingo rinka auga 3 kartus greičiau nei Europoje: 28,2 mlrd. eurų ir 42 proc. investicijų

    Lenkijos lizingo rinka 2025 metais augo gerokai sparčiau nei Europos vidurkis. Naujo lizingo finansavimo vertė per metus padidėjo 9,9 proc. ir pasiekė 28,2 mlrd. eurų, rodo Europos lizingo ir automobilių nuomos asociacijas vienijanti Leaseurope.

    Tuo pat metu visos Europos rinkos augimas siekė 3,2 proc., o bendra naujo finansavimo apimtis sudarė 464 mlrd. eurų. Aktyvus Europos lizingo portfelis išaugo iki maždaug 1,02 trln. eurų, arba 4 proc. daugiau nei metais anksčiau.

    Pagal naujo finansavimo apimtį Lenkija išlaikė penktą vietą Europoje. Didesnės rinkos 2025 metais buvo Jungtinė Karalystė, Vokietija, Prancūzija ir Italija.

    Lenkija išsiskyrė augimo tempu

    Vertinant penkias didžiausias Europos lizingo rinkas, būtent Lenkija fiksavo didžiausią augimo tempą. Italijoje naujo finansavimo vertė augo 5,8 proc., Jungtinėje Karalystėje 5,1 proc., Vokietijoje 3,5 proc., o Prancūzijoje smuko 5,8 proc.

    Ryškesnis atsigavimas matėsi ir Vidurio bei Rytų Europoje, kur naujo finansavimo vertė paaugo 10,4 proc. iki 57,8 mlrd. eurų. Augimas apėmė tiek transporto priemonių finansavimą, tiek pramonės mašinas ir įrangą.

    Kita kryptimi judėjo Šiaurės ir Baltijos šalys, kuriose naujo finansavimo apimtys bendrai traukėsi 0,4 proc. Tai rodo, kad Europos lizingo rinkoje 2025 metais ryškėjo skirtingų regionų konjunktūros.

    Lizingas dengia 42 proc. investicijų

    Vienas svarbiausių Lenkijos rodiklių yra lizingo vaidmuo įmonių investicijose. Lizingu finansuojama 42 proc. investicijų į mašinas, įrenginius ir transporto priemones, o tai yra antras rezultatas Europoje.

    Didesnė dalis fiksuota tik Jungtinėje Karalystėje, kur šis rodiklis siekė 44 proc. Europos vidurkis, pagal Leaseurope apžvalgą, sudarė 28 proc., o tokiose rinkose kaip Vokietija ir Italija jis buvo atitinkamai 28 proc. ir 19 proc.

    „Ypač svarbu, kad lizingas Lenkijoje finansuoja 42 proc. investicijų į mašinas, įrenginius ir transportą. Tai parodo, koks reikšmingas šis instrumentas verslui, nes investicijų finansavimo prieinamumas tiesiogiai lemia įmonių plėtrą ir konkurencingumą“, – sakė Lenkijos lizingo asociacijos vadovė Monika Constant.

    Aukšta lizingo dalis praktikoje reiškia, kad įmonės dažnai renkasi šį instrumentą atnaujindamos automobilių parką, įsigydamos gamybos linijas ar kitą veikloje naudojamą įrangą. Tai ypač aktualu tais atvejais, kai svarbus greitis, lankstumas ir aiškiai suplanuotos įmokos.

    Didžiausią dalį sudaro SVV

    Ataskaita taip pat rodo smulkiojo ir vidutinio verslo reikšmę Lenkijos lizingo rinkai. 2025 metais SVV segmentas sudarė 73 proc. naujo finansavimo, suteikto verslo klientams, o stambios įmonės atitinkamai 27 proc.

    Europos mastu, šalyse pateikusiose detalesnę klientų struktūrą, SVV dalis siekė 71 proc. Tai patvirtina bendrą tendenciją, kad lizingas daugeliu atvejų yra vienas svarbiausių kapitalo investicijų instrumentų mažesnėms įmonėms.

    Europos Komisijos SAFE apklausos duomenys, kuriuos cituoja Leaseurope, rodo, kad 2025 metais 47 proc. Europos Sąjungos SVV lizingą įvardijo kaip reikšmingą finansavimo šaltinį. Per šešis mėnesius iki apklausos lizingu naudojosi 19 proc. SVV.

    Europos lizingo struktūroje dominuoja transporto priemonės, kurios 2025 metais sudarė 74 proc. naujo finansavimo. Likusi dalis teko pramonės mašinoms ir įrangai bei mažesnei nekilnojamojo turto lizingo segmentų daliai, kuri augo sparčiausiai, tačiau išliko palyginti nedidelė.

  • Lenkijoje bręsta protestas prieš anglies kasyklų uždarymą: profsąjungos ragina stabdyti planus iki 2029 metų

    Lenkijoje vėl įsiliepsnojo ginčas dėl anglies kasyklų ateities: profesinė sąjunga Sierpień 80 ragina sustabdyti kasyklų Bolesław Śmiały ir Sośnica uždarymo planus. Pagal galiojančią socialinę sutartį šios kasyklos turėtų nutraukti veiklą atitinkamai 2028 ir 2029 metais, tačiau profsąjungos tvirtina, kad aplinkybės pasikeitė.

    Profsąjungos argumentas paprastas: svyruojant energijos kainoms ir išliekant rizikoms elektros tiekimo patikimumui, anglis gali būti reikalinga ilgiau, nei manyta anksčiau. Todėl, jų vertinimu, sprendimus dėl uždarymo būtina persvarstyti, o diskusiją grąžinti prie energetinio saugumo klausimų.

    Reikalauja stabdyti uždarymą

    Protestas dėl dviejų kasyklų ateities planuojamas lapkričio 23 dieną prie Energetikos ministerijos būstinės Katovicuose. Profsąjunga sieks, kad būtų pradėtos derybos dėl kasyklų veiklos pratęsimo ir oficialiai sustabdytas numatytas uždarymo grafikas.

    Pasak Sierpień 80 vadovo Bogusławo Zięteko, ženklai rinkoje rodo, kad anglimi kūrenamos elektrinės, įskaitant ir senesnius blokus, gali veikti ilgiau. Dėl to, jo teigimu, logiška iš naujo įvertinti ir anglies gavybos pajėgumus, ypač ten, kur, profsąjungų nuomone, galima dirbti dar ne vienus metus be milžiniškų investicijų.

    „Akivaizdu, kad anglis su mumis liks ilgiau, nei buvo planuota, todėl reikia stabdyti Bolesław Śmiały ir Sośnica likvidavimą. Jų uždaryti negalima“, – sakė Bogusławas Ziętekas.

    Profsąjunga akcentuoja, kad Sośnica atveju išgaunamų klodų perspektyvos, jų vertinimu, leistų tęsti gavybą ir po 2029 metų, o investicijų poreikis nebūtinai būtų didelis. Taip pat pabrėžiama koksinės anglies svarba, nes šios žaliavos poreikį lemia metalurgijos sektorius ir pramonės paklausa.

    Kontekstas: energetinis saugumas ir vėluojantys projektai

    Buvęs „Kopex“ vadovas Marianas Kostempskis viešai pritarė minčiai, kad šiuo metu verta kitaip pažvelgti į anglies vaidmenį energetikos mišinyje. Jo vertinimu, kai dalis didelių strateginių projektų stringa ar vėluoja, sistemos stabilumui gali prireikti patikimų, lengvai valdoma galia pasižyminčių šaltinių.

    „Pasiūlymas atsisakyti Bolesław Śmiały ir Sośnica uždarymo yra pagrįstas ir racionalus“, – sakė Marianas Kostempskis.

    Jis taip pat atkreipė dėmesį į žmogiškųjų išteklių problemą: iš sektoriaus traukiasi patyrę darbuotojai, o jaunų specialistų pritraukti darosi vis sunkiau. Tai reiškia, kad net ir priėmus sprendimą tęsti gavybą, ilgalaikis pajėgumų išlaikymas priklausys nuo darbo rinkos realybės.

    PGG pozicija: laikomasi socialinės sutarties

    Lenkijos valstybinė anglies bendrovė Polska Grupa Górnicza primena, kad įmonė vykdo socialinėje sutartyje numatytą kasyklų uždarymo grafiką. Bendrovės atstovė spaudai Ewa Grudniok pabrėžė, kad dokumente yra aiškiai įvardytos ir Bolesław Śmiały bei Sośnica uždarymo datos.

    Artimiausiu metu galima tikėtis, kad spaudimas persvarstyti grafikus didės, nes energetinis saugumas ir elektros sistemos stabilumas išlieka jautrios temos visame regione. Kartu svarbu, kad sprendimai būtų paremti ne vien politiniais pareiškimais, bet ir realiais skaičiavimais: gavybos savikaina, subsidijų poreikiu, taršos kaštais ir alternatyvių pajėgumų įjungimo terminais.