CP v2

Blog

  • Žydi per speigus ir atrodo kaip auksinė fontana: šis krūmas sužavi net viduržiemį

    Žiemos žiedai, kai sode tuščia

    Žiemą, kai dauguma augalų ilsisi, plikžiedis jazminas gali tapti ryškiausia kiemo ar sodo detale. Šis krūmas pražysta šaltuoju metų laiku ir ant plikų ūglių išskleidžia smulkius geltonus žiedus, todėl iš tolo primena auksinę kaskadą.

    Plikžiedis jazminas yra lapus metantis krūmas, o jo ilgi, ploni ūgliai natūraliai linksta žemyn. Dėl tokios formos jis dažnai sodinamas šlaituose, prie atramų arba leidžiamas laisvai svyrėti, kad sukurtų fontano efektą.

    Nors žiedai vizualiai primena ankstyvą forzitiją, skirtumas paprastas: plikžiedis jazminas dažniausiai žydi žiemą, o forzitija įprastai pražysta pavasarį. Be to, plikžiedžio jazmino žiedai paprastai būna beveik bekvapiai, todėl jis labiau vertinamas dėl vaizdo, o ne aromato.

    Kur sodinti, kad žydėtų gausiai

    Geriausiai šis krūmas jaučiasi saulėtoje arba lengvai pusiau pavėsingoje vietoje, kur mažiau perpučia žvarbūs vėjai. Kuo daugiau šviesos, tuo daugiau šansų, kad krūmas sukraus daugiau žiedinių pumpurų.

    Dirvai plikžiedis jazminas nėra itin išrankus, tačiau svarbiausia sąlyga yra laidumas vandeniui. Užmirkimas žiemą ir ankstyvą pavasarį dažnai tampa pagrindine problema, todėl žemose vietose verta pasirūpinti drenažu arba sodinti kiek pakeltoje lysvėje.

    Šį augalą galima auginti ir didesniame vazone terasoje ar balkone, tačiau tuomet svarbu, kad indas būtų gilus, o substratas neužmirktų. Vazonuose auginami krūmai šalčių metu paprastai yra jautresni, todėl jiems dažniau prireikia papildomos apsaugos.

    Dažniausios priežiūros klaidos

    Viena dažniausių klaidų yra netinkamas genėjimo laikas. Plikžiedis jazminas žiedus krauna ant praėjusių metų ūglių, todėl smarkiai apgenėjus rudenį ar žiemą galima paprasčiausiai pašalinti būsimą žydėjimą.

    Saugiausia genėti iškart po žydėjimo, kai augalas baigia pagrindinį žydėjimo etapą. Tuomet pašalinami seni, silpni ar pernelyg ištįsę ūgliai, o krūmas skatinamas auginti naujus, kurie kitą sezoną sukraus daugiau pumpurų.

    Kita klaida yra neįvertinta pirmos žiemos rizika po pasodinimo. Jaunesniems krūmams dažnai padeda mulčio sluoksnis prie šaknų, o itin atvirose vietose verta pasirinkti užuovėją arba numatyti paprastą pridengimą, jei prognozuojami stiprūs šalčiai.

  • Atrodo kaip egzotika, kainuoja centus: štai ką daryti, kad šniedekas žydėtų 8 savaites

    Šniedekas, dar vadinamas ornithogalum, pastaraisiais metais vis dažniau atsiduria gėlių parduotuvių lentynose kaip ryškus, tačiau nebrangus kambarinis akcentas. Jo žiedynai gali džiuginti 6–8 savaites, tačiau augalas greitai nusilpsta, jei laistomas kaip įprastos kambarinės gėlės.

    Dažniausia klaida paprasta: šniedekas perlaistomas, o vazone ima stigti oro šaknims. Tuomet augalas meta pumpurus, lapai pradeda gelsti, o svogūnėlis lengvai pažeidžiamas puvinio.

    Kaip žydi ir ko jam reikia

    Šis svogūninis augalas kilęs iš Pietų Afrikos, todėl natūraliai prisitaikęs prie daug šviesos ir sausesnių periodų. Namuose jam svarbiausia parinkti kuo šviesesnę vietą, geriausia ant palangės, kur daug tiesioginės saulės.

    Įdomu tai, kad šniedeko žiedai reaguoja į apšvietimą: ryškioje šviesoje jie plačiau atsiveria, o vakare ar apniukusiomis dienomis gali užsiverti. Tai natūrali augalo savybė, o ne ligos požymis.

    Laistymas turėtų būti saikingas: vandens reikia tik tuomet, kai viršutinis substrato sluoksnis aiškiai pradžiūsta. Dar svarbiau, kad vazonas turėtų drenažo skylę, o lėkštelėje neužsistovėtų vanduo.

    Didžiausia klaida su laistymu

    Nors žydėjimo metu šniedekui reikia drėgmės, pastovi šlapia žemė jam kenkia labiausiai. Jei augalas stovi vėsesnėje patalpoje arba gauna mažiau šviesos, perlaistymo rizika išauga dar labiau, nes vanduo garuoja lėčiau.

    Praktiška taisyklė paprasta: geriau palaistyti rečiau, bet kruopščiai, ir leisti vandens pertekliui laisvai išbėgti. Jei kyla abejonių, ar jau laikas laistyti, saugiau palaukti dar 1–2 dienas.

    Ką daryti po žydėjimo

    Pražydėjus šniedeko nereikėtų išmesti, nes tai daugiametis svogūninis augalas, galintis žydėti ir kitą sezoną. Kai paskutiniai žiedai nuvysta, verta pašalinti žiedynstiebį, o lapams leisti natūraliai sunykti, nes taip svogūnėlis sukaupia maisto medžiagų.

    Vėliau augalas pereina į ramybės periodą: laistymas dar labiau mažinamas, o vazoną naudinga laikyti vėsesnėje vietoje. Po kelių savaičių, pasirodžius naujam augimui, laistymas pamažu atnaujinamas ir augalas grąžinamas į kuo šviesesnę vietą.

    Svarbu nepamiršti saugumo: šniedekas, kaip ir nemažai svogūninių augalų, gali būti toksiškas augintiniams ir mažiems vaikams. Todėl vazoną geriausia laikyti ten, kur jo nepasieks smalsūs katinai, šunys ar vaikai.

    Tinkamai parinkus šviesą, užtikrinus drenažą ir laistant saikingai, šniedekas namuose gali tapti vienu ilgiausiai žydinčių sezoninių akcentų. O didžiausias jo privalumas tas, kad įspūdingam rezultatui nereikia nei brangių priemonių, nei sudėtingos priežiūros.

  • Mįslė išspręsta: Van Gogho Žvaigždėta naktis atskleidė, ką jis iš tiesų matė prieš aušrą

    Mįslė išspręsta: Van Gogho Žvaigždėta naktis atskleidė, ką jis iš tiesų matė prieš aušrą

    Vienas garsiausių Vincento van Gogho paveikslų Žvaigždėta naktis vėl atsidūrė mokslininkų dėmesio centre. Pietų Korėjos tyrėjai, pasitelkę astronominius duomenis ir kompiuterines dangaus rekonstrukcijas, teigia radę įtikinamų užuominų, ką dailininkas realiai matė prieš aušrą 1889 metais.

    Van Goghas paveikslą kūrė būdamas Saint-Rémy-de-Provence psichiatrijos ligoninėje Prancūzijos pietuose. Laiške broliui Theo jis minėjo ryškią ryto žvaigždę virš dar miegančio kraštovaizdžio, o šią detalę meno istorikai ilgai siejo su Venera.

    Tyrėjų komanda analizavo Mėnulio, Veneros ir centrinėje drobės dalyje pavaizduotos žvaigždžių grupės išsidėstymą. Jų išvada tokia: labiausiai tikėtina, kad danguje matytas vaizdas atitinka laikotarpį apie 1889 metų liepos 22 dieną prieš aušrą, o ne anksčiau dažnai minėtą birželio datą.

    Žvaigždės paveiksle gali būti Hiados

    Esminiu argumentu tapo V formos žvaigždžių figūra netoli paveikslo centro. Anksčiau kai kurie aiškinimai ją siejo su Avino žvaigždyno sritimi, tačiau naujasis tyrimas teigia, kad geriausiai sutampa Hiadų spiečius Jaučio žvaigždyne.

    Mokslininkai lygino pasirinktų žvaigždžių taškų tarpusavio padėtį su realiomis dangaus koordinatėmis, taikydami metodą, leidžiantį geometrines figūras pasukti, perkelti ir vienodai pakeisti mastelį. Skaičiavimai parodė, kad būtent Hiadų variantas daugeliu bandymų davė tiksliausią atitikimą.

    Mėnulio fazė kėlė klausimų

    Iki šiol Žvaigždėta naktis dažnai datuota 1889 metų birželiu, tačiau tyrėjams kliuvo Mėnulis. Paveiksle matomas plonas pjautuvas prastai dera su birželio viduriui būdinga labiau apšviesta Mėnulio faze, todėl buvo ieškoma alternatyvaus laiko lango.

    Komanda atrinko birželio ir liepos rytus, kai Mėnulis danguje būtų virš Veneros, kaip ir drobėje. Rekonstrukcijose geriausiai susidėliojo būtent liepos 22–23 dienų scenarijus, kai Hiadų spiečius atsidurtų tinkamoje vietoje pasirinktoje dangaus „kadro“ srityje.

    Ką tai keičia meno istorijai

    Tyrėjai pabrėžia, kad jų darbas neįrodo, jog paveikslas baigtas tiksliai tą vieną dieną. Greičiau tai sustiprina idėją, kad Van Goghas į ekspresyvią kompoziciją įtraukė realiai stebėto dangaus elementus ir galėjo drobę koreguoti per ilgesnį laiką, apjungdamas kelių rytų įspūdžius.

    Pasak komandos vadovo Elijah Jeong-hyun Kim, svarbiausias įrodymas yra ne viena detalė, o kelių požymių visuma: Mėnulio ir Veneros santykis, žvaigždžių padėtys ir jų tarpusavio kampai. Toks metodas, tyrėjų teigimu, ateityje gali padėti tiksliau vertinti ir kitų istorinių nakties peizažų danguje pavaizduotus objektus.

    „Mūsų tyrimas rodo, kad paveikslo dangus sutampa su realiu priešaušrio dangumi apie liepos 22 dieną, tačiau tai dar nereiškia, kad kūrinys užbaigtas per vieną naktį“, – sakė Elijah Jeong-hyun Kim.

  • Paukščių Take aptiktas mįslingas radijo šaltinis: švyti dešimtmečiais ir laužo taisykles

    Paukščių Take aptiktas mįslingas radijo šaltinis: švyti dešimtmečiais ir laužo taisykles

    Kas yra VT J1906+0849?

    Astronomai pranešė apie neįprastą radijo spinduliuotės šaltinį VT J1906+0849, aptiktą tolimuose Paukščių Tako pakraščiuose, už išorinės spiralės vijos. Objektas, kaip rodo stebėjimai, yra mažiausiai apie 49 000 šviesmečių nuo Žemės ir elgiasi kitaip nei dauguma žinomų radijo „trumpalaikių“ reiškinių.

    Paprastai tokie kosminiai įvykiai kinta nuo milisekundžių iki kelių mėnesių, tačiau šiuo atveju ryškumo pokyčiai tęsiasi dešimtmečių masteliu. Būtent tai ir kelia didžiausią susidomėjimą: mokslininkai mato ilgą, sudėtingą šviesio kreivę, kuriai sunku rasti įprastą paaiškinimą.

    Ryškėjo, blėso ir vėl netikėtai atsigavo

    Šaltinis išryškėjo analizuojant plataus lauko radijo apžvalgų duomenis, ypač Very Large Array Sky Survey (VLASS) stebėjimus. 2017 metais jis buvo užfiksuotas kaip itin ryškus radijo spinduliuotės „trumpalaikis“ šaltinis, nors tokio nuotolio objektams toks ryškumas laikomas neįprastu.

    Archyviniai duomenys rodo, kad 1996 metais toje vietoje nebuvo matyti nieko, tačiau apie 2005 metus situacija ėmė keistis. Stebėjimai tarp 2006 ir 2013 metų fiksavo bendrą ryškėjimą, o apie 2014 metus šaltinis pasiekė ryškumo piką ir vėliau ėmė blėsti.

    Vėlesni papildomi stebėjimai 2019, 2024 ir 2026 metais leido sekti, ar objektas galutinai rimsta. Kurį laiką atrodė, kad taip ir bus, tačiau 2025 metų pabaigoje šaltinis vėl pradėjo ryškėti, tarsi procesas būtų įsijungęs iš naujo.

    Keisčiausia detalė – „bėgiojantis“ spektro pikas

    Radijo astronomijoje svarbu ne vien tai, kiek ryškiai šaltinis šviečia, bet ir kaip jo spinduliuotė pasiskirsčiusi skirtinguose dažniuose. VT J1906+0849 atveju stebėtas spektro pikas per kelerius metus judėjo neįprastai: 2019 metais jis buvo apie 1,9 gigaherco, 2024 metais nuslinko iki maždaug 0,8 gigaherco, o 2026 metais vėl pakilo iki maždaug 2,2 gigaherco.

    Tokie pokyčiai patys savaime nėra neįmanomi, tačiau jie dažniausiai turi aiškią fizikinę logiką. Pavyzdžiui, jei radijo spinduliuotę kuria plečiantis medžiagos debesys, spektro pikas paprastai stabiliai slenka žemyn, nes šaltinis vėsta ir retėja.

    Šiuo atveju tyrėjai praneša radę mažai įrodymų, kad šaltinis reikšmingai plėstųsi. Tai apsunkina paaiškinimą vien tik plečiančia, po sprogimo išmesta medžiaga ir leidžia įtarti sudėtingesnį, nuolat atsinaujinantį mechanizmą.

    Galimi paaiškinimai: nuo sprogimo iki „paslėpto“ akretoriaus

    Mokslininkai svarstė kelis scenarijus. Vienas jų – nova ar panašus sprogimas, tačiau tokiais atvejais paprastai matomi plėtimosi požymiai, o čia jų beveik nematyti, be to, netinka ir laiko skalė.

    Kita galimybė – pulsaro maitinamas ūkas, tačiau stebimas dažnių piko elgesys pasirodė pernelyg chaotiškas, kad lengvai įtilptų į šį modelį. Daugiausia dėmesio sulaukė trečias variantas: kompaktiškas objektas, pavyzdžiui, juodoji skylė ar neutroninė žvaigždė, siurbianti medžiagą iš porininko sistemoje.

    Įdomu tai, kad rentgeno spinduliuotės, kurios dažnai tikimasi iš aktyviai medžiagą ryjančių sistemų, stebėjimuose aiškiai neužfiksuota. Vis dėlto neaptikimas nebūtinai reiškia, kad rentgeno nėra: juos gali slopinti tankus vėjas, dulkės ar medžiagos diskas, paslepiantis ryškiausius požymius.

    Tyrėjai šį elgesį lygina su Paukščių Take gerai žinomu objektu SS 433, kur medžiagos srautai ir čiurkšlės sąveikauja su aplinka, o dalis spinduliuotės gali būti „uždengiama“. Infraraudonųjų spindulių stebėjimai VT J1906+0849 kryptimi taip pat leido įžvelgti dujų judėjimą iki maždaug 2 000 kilometrų per sekundę greičiu, kas atitiktų galingą išmetimą.

    Kol kas tai nėra galutinis identifikavimas, o labiau geriausiai su turimais duomenimis suderinamas paaiškinimas. Astronomai pabrėžia, kad reikės daugiau įvairių bangų ilgių stebėjimų, kad būtų galima patikrinti, ar tai iš tiesų SS 433 tipo sistema, ar visiškai naujos klasės reiškinys.

    „Šis šaltinis parodo, kad plataus lauko radijo apžvalgos gali atskleisti paslėptą Galaktikos akretorių populiaciją, kurią kitais bangų ilgiais atpažinti sunku“, – teigiama mokslininkų publikacijoje.

    Toks atradimas išryškina ir bendrą tendenciją: augant radijo apžvalgų apimčiai, jautrumui ir duomenų archyvams, vis dažniau aptinkami ilgalaikiai, lėtai kintantys reiškiniai. Jie anksčiau tiesiog galėjo praslysti pro akis, nes trūko nuoseklių kelių dešimtmečių stebėjimų.

  • Nafta šoka iki 105 eurų, akcijos smunka: „Kering“ griūtis ir DI burbulo baimė

    Nafta šoka iki 105 eurų, akcijos smunka: „Kering“ griūtis ir DI burbulo baimė

    Europos biržose penktadienio rytą vyravo atsargios nuotaikos: akcijos leidosi žemyn, o energijos išteklių brangimas vėl pakurstė infliacijos rizikas. Investuotojai tuo pat metu vertino staigų su DI siejamų technologijų bendrovių išsipardavimą JAV ir augančią geopolitinę įtampą Artimuosiuose Rytuose.

    Brangusi „Brent“ nafta pasiekė maždaug 105 eurus už barelį, o JAV etaloninė WTI rūšis kilo iki maždaug 92 eurų. Kainas į viršų stūmė baimė, kad platesnis konfliktas regione galėtų sutrikdyti tiekimą, taip pat ir išaugę draudimo bei transportavimo kaštai.

    Rinkose akys krypo ir į dujas: Europos orientyras, Nyderlandų TTF, lapkričio ateities sandoriuose laikėsi virš 93 eurų už megavatvalandę. Toks lygis reiškia papildomą spaudimą pramonei ir daliai namų ūkių, ypač jei brangimas užsitęstų į šildymo sezoną.

    Europos akcijos slenka žemyn

    Plataus masto Europos indeksas „Stoxx 600“ ankstyvoje prekyboje smuko apie 0,4 proc. Londono FTSE 100 krito apie 0,3 proc., Frankfurto DAX prarado apie 0,5 proc., o Paryžiaus CAC 40 leidosi maždaug 0,8 proc.

    Ryškiausiai išsiskyrė prabangos prekių sektorius: „Kering“ akcijos smuko daugiau nei 10 proc. Po naujausių rezultatų rinką nuvylė „Gucci“ pardavimai, kurie trečiąjį ketvirtį, pakoregavus pagal valiutų svyravimus ir verslo pokyčius, traukėsi 6 proc., o tai sustiprino abejones dėl atsigavimo tempo.

    Prabangos segmentas pastaraisiais metais susiduria su lėtesne paklausa kai kuriose rinkose ir didesniu vartotojų jautrumu kainoms. Investuotojai tokiu metu ypač kritiškai vertina ženklus, ar didieji prekių ženklai sugeba išlaikyti maržas neaukodami pardavimų apimčių.

    DI akcijų korekcija ir JAV rinkų signalai

    JAV biržose ketvirtadienį nuotaikos buvo dar niūresnės: „S&P 500“ smuko 1,2 proc., o „Nasdaq“ krito 2,6 proc., technologijų sektoriui patiriant didžiausią spaudimą. Plačiau rinkoje vaizdas buvo mišrus, tačiau technologijų kritimas užgožė augimą kituose sektoriuose.

    DI bumo istorija vis dažniau susiduria su finansavimo kaina: brangstant skolinimuisi, duomenų centrų plėtra, elektros infrastruktūra ir pažangių lustų pirkimai tampa brangesni, o investuotojai jautriau reaguoja į bet kokį užuominą apie lėtesnį augimą. Dėl to daliai bendrovių tenka ieškoti naujų kapitalo pritraukimo būdų ir aiškiau pagrįsti DI investicijų grąžą.

    Technologijų milžinų rezultatai artimiausiomis dienomis gali tapti svarbiu testu rinkai: dėmesys bus sutelktas į tai, kiek agresyviai įmonės didina kapitalo išlaidas DI infrastruktūrai ir ar pajamų augimas spėja paskui investicijų tempą. Taip pat laukiama JAV centrinio banko sprendimo dėl palūkanų, kuris gali keisti rizikingų aktyvų patrauklumą.

    Obligacijų rinkos nerimas Europoje

    Valstybių skolos ir biudžetų tvarumas išlieka viena pagrindinių obligacijų rinkų temų, ypač kai ekonomikos augimas lėtėja, o politinis spaudimas didinti išlaidas nemažėja. Tai kelia klausimų dėl ilgesnio laikotarpio palūkanų normų lygio ir refinansavimo kainos.

    Prancūzijos 10 metų obligacijų pajamingumas laikėsi apie 5,07 proc., o Vokietijos atitikmuo siekė apie 3,33 proc., skirtumui viršijant 170 bazinių punktų. Italijos 10 metų pajamingumas buvo nukritęs žemiau 4,6 proc., tačiau rinkos išlieka jautrios tiek ekonominiams duomenims, tiek politinėms žinutėms.

    JAV obligacijos ketvirtadienį sulaukė pirkėjų, investuotojams ieškant saugesnio prieglobsčio po technologijų kritimo: 10 metų iždo obligacijų pajamingumas krito iki maždaug 4,97 proc. Tuo pat metu nauji duomenys apie paraiškas bedarbio pašalpai rodė, kad atleidimų banga neįsibėgėja, o darbo rinka išlieka santykinai tvirta.

    Artimiausiu metu rinkos stebės išankstines verslo aktyvumo apklausas euro zonoje, Jungtinėje Karalystėje ir JAV. Jos turėtų padėti įvertinti, kaip aukštesnės energijos kainos ir brangesnis skolinimasis veikia įmonių lūkesčius, užsakymus ir kainodarą.

  • Ispaniją ir Portugaliją gali sustabdyti istorinė streikų banga: svarsto bendrą datą

    Ispaniją ir Portugaliją gali sustabdyti istorinė streikų banga: svarsto bendrą datą

    Ispanijos ir Portugalijos profesinės sąjungos pradėjo derybas dėl galimo bendro visuotinio streiko Pirėnų pusiasalyje. Apie tai interviu Ispanijos visuomeniniam transliuotojui RTVE ir naujienų agentūrai EFE kalbėjo didžiausios Ispanijos profsąjungos CCOO generalinis sekretorius Unai Sordo.

    Pasak jo, svarstoma streiką surengti lapkričio 11 dieną, tą pačią dieną, kai visuotiniam streikui jau ruošiasi Ispanijos profsąjungų konfederacijos CCOO ir UGT. Galutinis sprendimas dėl tokios datos, anot U. Sordo, priklausys nuo Portugalijos profsąjungų.

    U. Sordo aiškino, kad tikslas būtų suorganizuoti bendrą mobilizaciją visame Pirėnų pusiasalyje, kuri turėtų istorinį mastą. Jis pabrėžė, kad koordinuotas veiksmas būtų įmanomas tik tuo atveju, jei Portugalijos pusė oficialiai apsispręstų jungtis.

    „Portugalai turi nuspręsti, ar galiausiai susivienysime į mobilizaciją visame Pirėnų pusiasalyje, kuri būtų istorinė“, – sakė Unai Sordo.

    Kalbėdamas apie galimą bendrą akciją, CCOO vadovas ironiškai užsiminė apie portugalų Nobelio literatūros premijos laureatą José Saramago. Rašytojas beveik du dešimtmečius gyveno Lansarotėje Kanarų salose ir buvo siejamas su kairiosiomis, socialinio teisingumo idėjas palaikančiomis iniciatyvomis.

    „Jei Portugalijoje vyks streikas, mes jį pavadinsime Saramago streiku“, – sakė Unai Sordo.

    Ispanijoje planuojamas visuotinis streikas numatytas likus 18 dienų iki pirmalaikių parlamento rinkimų, kuriuos sušaukė ministras pirmininkas Pedro Sánchez. Sprendimas skelbti rinkimus priimtas po to, kai parlamentas atmetė dalį Vyriausybės priemonių, susijusių su būsto krizės ir įperkamumo problemomis.

    Abi šalys pastaraisiais mėnesiais susiduria su augančia socialine įtampa dėl brangstančio pragyvenimo ir ypač dėl būsto kainų bei nuomos. Protestai įgavo pagreitį po demonstracijų Madride, Puerta del Sol aikštėje, o vėliau persimetė ir į Portugalijos miestus, tarp jų Portą ir Lisaboną.

    Protestuotojai abiejose šalyse reikalauja didesnio įperkamo būsto pasiūlos, efektyvesnių nuomos rinkos reguliavimo priemonių ir spartesnių socialinio būsto projektų. Vis dažniau kartojamas argumentas, kad didmiesčiuose vien darbo pajamų nebeužtenka nuomai ar būsto įsigijimui.

    Ekonomistai atkreipia dėmesį, kad būsto įperkamumo krizę Pietų Europoje aštrina keli veiksniai: ribota pasiūla, didelė paklausa didmiesčiuose, turizmo ir trumpalaikės nuomos plėtra bei aukštesnės palūkanų normos, kurios apsunkina būsto įsigijimą. Šiame kontekste profsąjungų rengiamos mobilizacijos vis dažniau tampa ne vien darbo užmokesčio, bet ir platesnės socialinės politikos darbotvarkės dalimi.

    Kol kas neaišku, ar Portugalijos profsąjungos priims sprendimą streikuoti tą pačią dieną kaip Ispanija. Tačiau vien pats derybų faktas rodo augantį siekį koordinuoti spaudimą valdžioms regioniniu mastu, kai problemos, tokios kaip būsto įperkamumas, tampa bendromis abiem Pirėnų pusiasalio valstybėms.

  • ES ir Kanada skelbia naują etapą: europarlamentaras perspėja – vien šiltų žodžių neužteks

    ES ir Kanada skelbia naują etapą: europarlamentaras perspėja – vien šiltų žodžių neužteks

    Europos Sąjunga turėtų pasiūlytą Kanados „asocijuotos narystės“ statusą paversti realiu, institucijomis paremtu bendradarbiavimu, o ne dar vienu prekybos susitarimu su priedais. Taip „Euronews“ teigė Europos Parlamento nuolatinis pranešėjas Kanados klausimais Tobiasas Cremeris.

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen dar rugsėjį pakvietė Kanadą tapti pirmąja ES asocijuota nare, tačiau praktinis šio precedento turinys iki šiol išlieka miglotas. Būtent dėl to, pasak europarlamentaro, artėjantis politinis sprendimų etapas yra kritiškai svarbus.

    „Pastaruosius porą mėnesių Kanada ir Europa puikiai rašė viena kitai meilės laiškus ir kartojo, kaip nori dirbti kartu, bet dabar metas rimtai pereiti prie konkrečių įsipareigojimų“, – sakė T. Cremeris.

    Jo teigimu, asocijuota narystė turėtų reikšti artimiausią įmanomą partnerystę, kurią ES gali pasiūlyti ne Europos valstybei. Europarlamentaras pabrėžė, kad šiame modelyje svarbiausia būtų ne simbolika, o patvarios taisyklės, leidžiančios sprendimus priimti nuosekliai.

    Artėjantis ES ir Kanados viršūnių susitikimas Monrealyje turėtų tapti lakmuso popierėliu, ar „naujas statusas“ įgaus apčiuopiamą formą. Tikimasi susitarimų dėl strateginių sričių, įskaitant kritines žaliavas ir skaitmeninį bendradarbiavimą.

    Kontekstas šiai iniciatyvai palankus: didėjant geopolitinei įtampai ir tiekimo grandinių rizikoms, ES siekia patikimesnių partnerių, su kuriais sieja panašios demokratinės vertybės ir saugumo interesai. Kanada tuo pat metu ieško atramos platesniame aljansų tinkle, kai prekybos ginčai ir protekcionistinė politika kelia papildomų neapibrėžtumų jos santykiuose su JAV.

    Europarlamentaras teigė, kad santykiai neturėtų apsiriboti prekyba, net jei ji išlieka svarbi ašis. Jo nuomone, reikalinga sektorinių susitarimų visuma, apimanti gynybą, skaitmeninę darbotvarkę, Arkties klausimus, studentų mainus ir kitus praktinius formatus.

    „Turi atsirasti nauja santykių kokybė“, – sakė T. Cremeris.

    Esminiu lūžiu jis laiko ne pavienių projektų gausą, o bendrą institucinę sistemą, kuri sujungtų iniciatyvas į ilgalaikį koordinavimą. T. Cremeris siūlė svarstyti Kanados dalyvavimą ES Tarybos darbe stebėtojo teisėmis, taip pat kurti formalią parlamentinę partnerystės asamblėją.

    Tokios asamblėjos idėja remiasi jau veikiančiu ES ir Jungtinės Karalystės parlamentinės partnerystės asamblėjos modeliu, kai abiejų pusių parlamentarai reguliariai susitinka ir gilinasi į konkrečias politikos sritis. T. Cremerio vertinimu, panašus mechanizmas galėtų užtikrinti, kad politinės deklaracijos nevirstų vienkartiniais pažadais.

    Kalbėdamas apie Jungtinę Karalystę, europarlamentaras akcentavo skirtumą: tai Europos valstybė, kuriai, jei būtų politinės valios, ilgalaikė ambicija galėtų būti ne asocijuota, o visavertė narystė. Vis dėlto jis pabrėžė, kad ES interesas platesnis ir apima ir kitų artimų partnerių telkimą.

    T. Cremeris ragino stiprinti ryšius ne tik su Kanada ir Jungtine Karalyste, bet ir su tokiomis valstybėmis kaip Australija ar Pietų Korėja. Jo teigimu, vis ryškiau formuojasi poreikis bendraminčių blokui, orientuotam į kolektyvinį saugumą, taisyklėmis grįstą tarptautinę tvarką ir abipusę pagarbą.

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad asocijuotos narystės idėja ES yra naujas instrumentas, todėl didžiausias iššūkis bus teisinis ir politinis aiškumas. Jei formatas bus apibrėžtas miglotai, jis rizikuos likti simboliniu, tačiau aiškiai sutartos institucijos ir sprendimų priėmimo taisyklės galėtų atverti kelią gilesniam bendradarbiavimui saugumo, pramonės ir technologijų srityse.

  • „Marathon Fusion“ teigia pavertusi gyvsidabrį auksu: ar tai gali numušti kainas?

    „Marathon Fusion“ teigia pavertusi gyvsidabrį auksu: ar tai gali numušti kainas?

    San Fransiske įsikūręs mažai žinomas branduolinės sintezės startuolis „Marathon Fusion“ paskelbė, kad 2026 metais laboratorijoje pavertė gyvsidabrį stabiliu auksu. Įmonės teigimu, pasiektas rezultatas esą dešimteriopai viršija ankstesnį CERN fiksuotą rekordą, tačiau nepriklausomo patvirtinimo kol kas nėra.

    Toks pareiškimas atgaivino seną alchemikų svajonę ir kartu iškėlė rinkos klausimą: ar laboratorinis auksas galėtų sukelti kainų spaudimą, kaip tai nutiko su laboratorijoje užaugintais deimantais. Vis dėlto skirtingai nei brangakmenių atveju, aukso rinka yra gerokai didesnė ir stipriai susieta su centrinių bankų rezervais.

    „Marathon Fusion“ įkurta 2023 metais, o jos įkūrėjai Kyleas Schilleris ir buvęs „SpaceX“ inžinierius Adamas Rutkowskis vysto technologijas, skirtas būsimoms sintezės elektrinėms. Įmonė skelbia turinti ryšių su JAV Energetikos departamentu ir 2023 metais gavusi ARPA-E įvertinimą už didelės rizikos energetikos tyrimus.

    Kaip esą kuriamas auksas?

    Startuolio aiškinimu, metodas paremtas neutronų srautu, atsirandančiu sintezės reakcijose. Neutronai apšaudo gyvsidabrį, suformuoja nestabilų izotopą, o šiam yrant esą susidaro auksas.

    Įmonė taip pat teigia pagerinusi dar sovietmečiu fiksuotą rezultatą izotopų atskyrimo srityje, naudodama plazminę centrifugą. Tokios sistemos teoriškai gali būti svarbios sintezės kuro grandinei, tačiau viešai pateikta informacija kol kas neatskleidžia nei pagaminto aukso kiekio, nei savikainos.

    CERN 2025 metais skelbė, kad Didysis hadronų priešpriešinių srautų greitintuvas per 2015–2018 metų darbo ciklą trumpam „pagamino“ apie 29 pikogramus aukso. Tai buvo itin trumpaamžiai aukso branduoliai, greitai prarasti susidūrimų ir sąveikos su įranga metu, todėl toks „auksas“ praktiškai nebuvo išgaunamas.

    Kodėl auksas nėra deimantai?

    Laboratorijoje užauginti deimantai chemiškai atitinka natūralius, o masinė gamyba per pastarąjį dešimtmetį smarkiai sumažino jų didmenines kainas. Rinkai spaudimą patyrė ir natūralių deimantų segmentas, o „De Beers“ po bandymo su laboratorinių deimantų linija vėliau sugrįžo prie natūralių akmenų strategijos.

    Auksas rinkoje atlieka kitą vaidmenį: jis naudojamas ne tik juvelyrikoje ir pramonėje, bet ir kaip rezervų bei investicijų priemonė. Pasaulio aukso tarybos duomenimis, 2025 metais kasyklos išgavo 3 672 tonas aukso, o per istoriją iš viso išgauta apie 222 600 tonų.

    „Marathon Fusion“ anksčiau yra skaičiavusi, kad teorinė sintezės elektrinė galėtų pagaminti apie 5 tonas aukso per metus vienam gigavatui galios. Jei atsirastų 100 tokių elektrinių, tai pridėtų apie 500 tonų per metus, arba maždaug 14 proc. nuo 2025 metų kasybos apimčių, tačiau realybėje komercinės sintezės elektrinės dar neparduoda elektros ir jų įdiegimas vis dar laikomas kelių ar daugiau metų perspektyva.

    Be to, pats startuolis yra užsiminęs, kad transmutacijos būdu gautame aukse gali būti radioaktyvių izotopų. Tokiu atveju metalą tektų laikyti iki 18 metų, kol radioaktyvumas sumažėtų iki praktiškai parduodamo lygio, o tai reikštų papildomas sąnaudas ir rizikas.

    Rinkoms svarbiausia detalė yra ta, kad šiuo metu kalbama apie nepatvirtintą technologinį teiginį be aiškių rodiklių. Net jei principas pasitvirtintų, kainos priklausytų nuo mastelio, savikainos, reguliavimo ir to, ar sintezės energetika apskritai pereis į komercinę fazę.

  • „Volvo Cars“ skelbia 2 500 atleidimų bangą: tarifai ir Kinijos konkurentai stumia į nuostolį

    „Volvo Cars“ skelbia 2 500 atleidimų bangą: tarifai ir Kinijos konkurentai stumia į nuostolį

    Švedijoje įsikūrusi automobilių gamintoja „Volvo Cars“ pranešė planuojanti visame pasaulyje mažinti apie 2 500 darbo vietų, bendrovei trečiąjį metų ketvirtį patyrus nuostolį. Įmonė teigia, kad rezultatams smogė JAV tarifai ir itin aštri konkurencija Kinijos rinkoje.

    Bendrovės duomenimis, trečiąjį ketvirtį pajamos siekė 6 milijardus eurų ir buvo beveik 23 proc. mažesnės nei prieš metus. Tuo pačiu laikotarpiu „Volvo Cars“ fiksavo apie 513 milijonų eurų grynąjį nuostolį, kai prieš metus buvo uždirbta maždaug 405 milijonai eurų pelno.

    „Mes ir toliau dirbame labai sudėtingoje aplinkoje, kurioje išorinių iššūkių daugėja: deglobalizacija, hiper konkurencija ir klimato kaita“, – sakė „Volvo Cars“ vadovas Håkanas Samuelssonas.

    5 mlrd. kronų taupymas

    Reaguodama į spaudimą, „Volvo Cars“ paskelbė papildomą kaštų mažinimo paketą, kurio vertė siekia apie 450 milijonų eurų. Jis papildo anksčiau pradėtas taupymo programas ir, pasak bendrovės, turėtų prisidėti prie greitesnio finansinio stabilizavimo.

    Planuojama, kad apie 2 000 darbo vietų mažinimų teks Švedijai, dar apie 500 – kitoms šalims. Įmonė nurodo, kad dalis pokyčių bus įgyvendinta nutraukiant konsultantų sutartis, per natūralią kaitą ir taikant tikslines išėjimo programas darbuotojams.

    „Volvo Cars“ teigia, kad visą finansinį naujų priemonių efektą tikisi pamatyti iki 2027 metų pabaigos. Vienas tikslų – sumažinti veiklos lūžio tašką ir pagerinti pinigų srautus, kad bendrovė taptų atsparesnė rinkos svyravimams.

    Elektromobilių strategija koreguojama

    Bendrovė pastaraisiais metais daug investavo į elektrifikaciją, tačiau pripažįsta, kad rinkos sąlygos keitėsi greičiau nei planuota. „Volvo Cars“ akcentuoja, kad vartotojų paskatų už visiškai elektrinius automobilius ir įkraunamus hibridus panaikinimas JAV neigiamai paveikė pelningumą.

    Dar 2024 metais „Volvo Cars“ atsisakė ankstesnio tikslo iki 2030 metų prekiauti vien tik visiškai elektriniais automobiliais. Toks sprendimas atspindi platesnę Europos gamintojų tendenciją lanksčiau derinti elektrinius, hibridinius ir kitus sprendimus, ypač kai paklausa ir reguliavimas skirtingose rinkose juda nevienodu tempu.

    Kontekstas: spaudimas Europoje ir Kinijoje

    „Volvo Cars“ kontrolinį akcijų paketą valdo Kinijos grupė Geely, tačiau tai, pasak rinkos dalyvių, neeliminuoja problemų Kinijoje. Vietos gamintojai agresyviai mažina kainas, sparčiai atnaujina modelių gamą ir didina technologinį pranašumą, ypač elektromobilių segmente.

    Įmonė primena, kad dar pernai buvo paskelbusi apie maždaug 1,62 milijardo eurų kaštų mažinimo planą, kuris apėmė apie 3 000 darbo vietų mažinimą visame pasaulyje. Dabartiniai sprendimai rodo, kad restruktūrizavimo procesas automobilių pramonėje išlieka aktyvus, o gamintojai ieško būdų išlaikyti konkurencingumą esant tarifams, kainų karams ir lėtesniam augimui.

    Taip pat skelbiama, kad bendrovės vadovų komandoje numatomi pokyčiai: rugsėjį pranešta, jog „Škoda Auto“ vadovas Klausas Zellmeris pakeis Håkaną Samuelssoną ne vėliau kaip 2027 metų spalio 1 dieną.

  • „Fitch Ratings“ siunčia signalą Vengrijai: euro planas iki 2030-ųjų įmanomas, bet laukia kieti sprendimai

    „Fitch Ratings“ siunčia signalą Vengrijai: euro planas iki 2030-ųjų įmanomas, bet laukia kieti sprendimai

    Kredito reitingų agentūra „Fitch Ratings“ teigia, kad Vengrijos 2027 metais planuojamas biudžetas ir vidutinės trukmės deficito mažinimo tikslai gali padėti šaliai priartėti prie euro įvedimo iki 2030-ųjų. Vertinime pabrėžiama, kad ambicija reali, tačiau jos įgyvendinimas pareikalaus nuoseklios fiskalinės drausmės.

    Pagal Vengrijos Vyriausybės pateiktą 2027 metų biudžeto projektą numatoma bendrojo valdžios sektoriaus deficitą sumažinti iki 4,9 proc. bendrojo vidaus produkto. Tai reikštų ryškų kritimą, lyginant su šiems metams prognozuojamu 7,5 proc. lygiu.

    „Fitch Ratings“ skaičiavimu, biudžeto plane numatyti išlaidų karpymai kitais metais sudarytų apie 1,5 proc. BVP. Papildomą efektą, agentūros vertinimu, galėtų duoti laikinų ir vienkartinių priemonių pabaiga, kuri leistų sutaupyti dar apie 1,4 proc. BVP.

    Kas numatyta biudžete?

    Biudžeto projekte akcentuojama ir mažesnių palūkanų išlaidų perspektyva, kuri, „Fitch Ratings“ teigimu, galėtų sudaryti iki 0,2 proc. BVP. Agentūra tai sieja su mažėjančiomis infliacijai susietų obligacijų sąnaudomis ir mažesnėmis Vengrijos skolinimosi palūkanomis rinkose.

    Kartu planuojama papildomų pajamų paieška per mokesčių pakeitimus ir kitas priemones, kurios, kaip teigiama, galėtų duoti apie 1 proc. BVP. Tarp numatytų krypčių minimi įmonių ir inovacijų apmokestinimo pokyčiai, turto mokestis bei papildomas mokestis energetikos įmonėms.

    Išlaidų mažinimas, pagal agentūros apžvalgą, paliestų dalį ekonomikos plėtros subsidijų, valdžios komunikaciją, visuomeninę žiniasklaidą ir valstybės investicijų bei veiklos kaštus. Taip pat numatoma bent 10 proc. mažinti ministerijų ir valstybės valdomų įmonių veiklos išlaidas.

    Įspėjimas dėl įgyvendinimo

    Vis dėlto „Fitch Ratings“ perspėja, kad plano įgyvendinimas gali būti sudėtingas, nes numatyta daug palyginti nedidelių priemonių, o konsolidacija turėtų būti tęstinė. Agentūra atkreipia dėmesį, kad dalis planuojamų sutaupymų nėra iki galo užtikrinti.

    Vertinime taip pat nurodoma, kad nauji įsipareigojimai ir mokesčių lengvatos, kurių apimtis siektų apie 1,4 proc. BVP, gali sumažinti dalį planuojamo fiskalinio efekto. Tai reiškia, kad realūs rezultatai priklausys nuo politinės valios ir priemonių vykdymo kokybės.

    Agentūra pabrėžia, kad 2027 metų fiskalinio tikslo pasiekimas būtų svarbus Vyriausybės strategijos patikimumo testas, ypač jeigu šalis rimtai siekia euro įvedimo kriterijų iki 2030-ųjų. Vengrijos plane numatoma, kad deficitas 2028 metais siektų 4 proc. BVP, 2029 metais mažėtų iki 3,4 proc., o 2030 metais iki 2,8 proc.

    Ne vien biudžetas: kokie dar kriterijai?

    „Fitch Ratings“ prognozėse Vengrijos deficitas taip pat turėtų mažėti panašia kryptimi, o iki 2030-ųjų nusileisti žemiau 3 proc. ribos. Tačiau agentūra primena, kad vien fiskalinė drausmė nėra pakankama sąlyga euro įvedimui.

    Norint įsivesti eurą, būtina atitikti ir kitus Mastrichto kriterijus, susijusius su infliacija, ilgalaikėmis palūkanų normomis, valiutos kurso stabilumu ir nacionalinės teisės suderinimu. Praktikoje svarbi dalis yra dalyvavimas ERM II mechanizme mažiausiai dvejus metus, išvengiant didelių kurso svyravimų.

    Agentūra taip pat pateikia platesnį kontekstą apie skolos ir augimo rizikas. „Fitch Ratings“ vertinimu, Vengrijos viešoji skola galėtų pasiekti piką 2027–2028 metais ir sudaryti apie 77,7 proc. BVP, o tai gerokai viršytų „BBB“ reitingo šalių medianą.

    Augimas, kaip pažymi agentūra, nuo 2023 metų atsiliko nuo panašaus reitingo šalių, tam įtakos turėjo silpnesnė išorės paklausa, didesnis politikos neapibrėžtumas, vėluojantys Europos Sąjungos finansavimo srautai ir deficito mažinimo poveikis investicijoms.

    Vengrijos Vyriausybė tikisi, kad BVP augimas 2027 metais sieks 2,4 proc., o iki 2030-ųjų viršys 3 proc. „Fitch Ratings“ prognozėse augimas taip pat turėtų paspartėti iki maždaug 3 proc. nuo 2028 metų, jei suaktyvėtų investicijos ir vartojimas, o išorės paklausa atsigautų.

    Konsultacijų bendrovė Eurasia Group savo vertinime taip pat neatmeta scenarijaus, kad Vengrija prie euro galėtų priartėti kiek vėliau, apie 2032 metus. Tokiu atveju kritinis momentas būtų sprendimas dėl stojimo į ERM II, be kurio euro įvedimo procesas neprasideda.