Blog

  • Nemokama nuotolinė paskaita apie Lietuvos oro uostų svetaines: kur rasti svarbiausią informaciją

    Ryšių reguliavimo tarnyba kartu su skaitmeninių įgūdžių lavinimo projekto „Nė vienas nėra pamirštas“ partneriais kviečia į nemokamą nuotolinę paskaitą apie Lietuvos oro uostus skaitmeninėje erdvėje. Renginys skirtas visiems, kurie nori greičiau ir patikimiau rasti keleiviams svarbią informaciją internete.

    Paskaitą ves Lietuvos oro uostų Skaitmenizavimo projektų vadovas Paulius Kulionis. Jis pristatys, kaip struktūruotos Lietuvos oro uostų interneto svetainės, kuo skiriasi jų turinys ir kaip veikia pagrindinės skiltys, kurias dažniausiai naudoja keliaujantys.

    Pagrindinis dėmesys bus skiriamas praktiniams paieškos įgūdžiams: skrydžių tvarkaraščiams, parkavimo rezervacijoms ir kitai kritiškai svarbiai informacijai. Taip pat bus aptarta puslapių architektūra ir navigacija, kad reikalingi atsakymai būtų randami kuo mažiau paspaudimų.

    Nuotolinė paskaita vyks 2026 metais gegužės 14 dieną, ketvirtadienį, 16 valandą, o jos trukmė sieks apie 1,5 valandos. Organizatoriai pabrėžia, kad renginys nemokamas, taip pat bus užtikrintas vertimas į lietuvių gestų kalbą.

    Dalyviams siūloma registruotis iš anksto, kad ketvirtadienio rytą būtų išsiųstas priminimas. Registruojantis svarbu tiksliai įrašyti el. pašto adresą, nes klaidos atveju priminimas gali nepasiekti.

    Taip pat numatyta galimybė gauti dalyvavimo pažymėjimą: tai reikėtų pažymėti registracijos anketoje. Pažymėjimai planuojami išsiųsti per dvi savaites po paskaitos.

    Paskaitą bus galima stebėti per „Zoom“ ir tiesioginę transliaciją „Youtube“. Prisijungimo duomenys nurodyti organizatorių skelbime, o dalyviams rekomenduojama prisijungti keliomis minutėmis anksčiau, kad būtų laiko pasiruošti ryšiui ir garsui.

  • Palanga paskelbė vaikų vasaros poilsio programų finansavimą: kam ir kiek skirta 2026 metais

    Palangos miesto savivaldybės administracija patvirtino 2026 metais dalinai finansuojamų vaikų vasaros poilsio programų sąrašą. Lėšos skirtos iš savivaldybės biudžeto Švietimo programos priemonei, orientuotai į vaikų užimtumą, švietimą ir vasaros poilsį.

    Savivaldybė pabrėžia, kad konkurso tikslas yra paskatinti Palangoje veikiančias švietimo, kultūros, sporto ir kitas organizacijas vasaros atostogų metu pasiūlyti turiningas veiklas. Dėmesys skiriamas vaikų saviraiškai, sveikos gyvensenos įgūdžiams ir įvairiapusiam ugdymui, taip pat vaikams iš šeimų, patiriančių sunkumus.

    Patvirtintas finansuojamų programų sąrašas

    Finansavimas patvirtintas Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2026 metų gegužės 7 dieną įsakymu Nr. A1-664. Pagal jį, dalinis finansavimas skirtas dešimčiai vasaros poilsio programų, kurias įgyvendins skirtingos miesto įstaigos ir organizacijos.

    Didžiausia suma, 2 200 eurų, skirta BĮ „Palangos investicijų valdymas“ programai „AQUA vasara“. 2 100 eurų numatyta VšĮ futbolo klubo „Gintaras“ programai „Futbolo ir komandinio augimo stovykla“, o 1 900 eurų skirta Palangos sporto centro programai „Būsiu ČEMPIONAS“.

    Po 1 700 eurų skirta sporto klubui „Gintarinis ringas“ programai „Gintarinis kovotojas“. Po 1 600 eurų numatyta Palangos karatė kiokušin klubo „Shodan“ programai „Vasaros stovykla su karatė meistrais“ ir kovos menų klubui „Ardonas“ programai „Dziudo stovykla „Palanga 2026“.

    1 500 eurų skirta VšĮ „Tina Dance“ programai „Tina Dance šokių ir sporto stovykla“. 1 300 eurų numatyta Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejaus programai „Kūrybinė istorijų pasakojimo „Story Telling“ stovykla vaikams“, o 1 100 eurų skirta Palangos moksleivių klubo programai „Atradimų vėjai“.

    Mažiausia suma, 1 000 eurų, skirta VšĮ „Baltijos jūrų skautai“ programai „Stovykla „Keturios stichijos“. Savivaldybė primena, kad tai yra dalinis finansavimas, todėl programų organizatoriai paprastai prisideda ir nuosavomis ar partnerių lėšomis.

    Ką tai reiškia šeimoms ir organizatoriams

    Praktikoje tokie sprendimai reiškia daugiau vasaros stovyklų ir užimtumo veiklų pasirinkimų vaikams, ypač sporto, aktyvaus laisvalaikio ir neformaliojo ugdymo srityse. Dalinis finansavimas dažnai leidžia sumažinti dalyvio mokestį arba sukurti daugiau vietų programose, todėl jos tampa prieinamesnės platesniam šeimų ratui.

    Organizatoriams savivaldybės parama paprastai siejama su įsipareigojimu užtikrinti veiklų kokybę, saugumą ir aiškų ugdomąjį turinį, o rezultatai vėliau vertinami pagal įgyvendinimą. Švietimo skyriaus teigimu, finansuojamų programų sąrašas sudarytas siekiant užtikrinti įvairių interesų vaikams pritaikytą pasiūlą vasaros laikotarpiui.

  • Netoli Černobylio plečiasi didelis miškų gaisras: sudėtingiausia situacija prie Pripetės upės

    Netoli Černobylio, Ukrainos Kyjivo srityje esančioje uždarojoje zonoje, plečiasi didelis miškų gaisras. Černobylio radiacinio ir ekologinio biosferos rezervato atstovai skelbia, kad ugnis greitai išplito dėl stiprių vėjo gūsių, o sudėtingiausia padėtis fiksuojama prie Pripetės upės.

    Pranešama, kad gaisras apėmė kelias rezervato teritorijas ir dalį miškų urėdijos plotų. Pirminiais vertinimais, ugnis yra perėjusi maždaug 1 200 hektarų, o didžiausios pajėgos sutelktos atviro degimo židiniams malšinti.

    Ypač įtempta situacija nurodoma atskirose Opachičių padalinio vietose ir kairiajame Pripetės upės krante. Gelbėtojai teigia, kad dėl vėjo viršutinis gaisras kai kur peršoko į naujas teritorijas, todėl degimo zona išsiplėtė.

    „Dėl stiprių vėjo gūsių ugnis kai kur perėjo į gretimus masyvus ir tai padidino gaisro plotą kairiajame Pripetės upės krante“, – teigiama rezervato pranešime.

    Gesinimo darbus apsunkina ir saugumo rizikos: dalyje vietovių darbai negali būti vykdomi dėl minų pavojaus. Dėl to gelbėtojai priversti rinktis saugesnes prieigas ir koncentruotis į židinius, kuriuos galima pasiekti technika.

    Iš viso gaisrui likviduoti sutelkta keli šimtai darbuotojų ir kelios dešimtys technikos vienetų, darbai vyksta nepertraukiamai. Pareigūnai pabrėžia, kad situacija išlieka sudėtinga, nes vėjas ir sausesni orai gali lemti naujus ugnies šuolius.

    Tuo pat metu skelbiama, kad radiacinis fonas gaisro rajone neviršija normų. Rezervato pateikiami matavimai rodo 0,19–0,35 mikrosiverto per valandą lygį, todėl, anot jų, papildomų radiologinių grėsmių šiuo metu nefiksuojama.

    Pastaraisiais metais gaisrai uždarojoje zonoje kartojasi vis dažniau, o jų gesinimą apsunkina ne tik klimato veiksniai, bet ir karo sukelti apribojimai. Ekspertai ne kartą yra atkreipę dėmesį, kad sausringesni sezonai, stiprūs vėjai ir ribotos galimybės operatyviai pasiekti kai kurias teritorijas didina tokių incidentų masto riziką.

  • Karo nuniokotas Serebrianskio miškas: ekologas aiškina, kodėl jo neįmanoma tiesiog atsodinti

    Serebrianskio miškas iki karo buvo dalis didesnio gamtinio komplekso palei Šiaurinio Doneco upę, kur smėlingos terasos, užliejamos pievos, pelkinės buveinės ir skirtingų tipų miškai sudarė vientisą ekosistemą. Ekologas Valentynas Ščerbynas pabrėžia, kad būtent ši sąveika kūrė vietos mikroklimatą ir palaikė gyvybei svarbų drėgmės režimą.

    Pasak specialisto, tai buvo ne vien medynas, o klimatinis buferis ir drėgmės kaupimo zona, stabilizavusi smėlingus plotus bei gruntinius vandenis. Tokiose vietovėse miško paklotė, dirvožemio sluoksniai ir sėklų bankas veikia kaip „atmintis“, leidžianti gamtai atsikurti po gaisrų ar sausrų, tačiau karo sukelti pažeidimai šią „atmintį“ vietomis sunaikino.

    Kas labiausiai nukentėjo

    Ekologas teigia, kad karo metais dalis stambiųjų gyvūnų galėjo pasitraukti, nes elniai ar briedžiai yra pajėgūs migruoti. Vis dėlto didžiausi smūgiai teko tiems, kurie pabėgti negali: dirvožemio mikroorganizmams, bestuburiams ir vietinėms vabzdžių populiacijoms, kurios lemia dirvos gyvybingumą ir augalijos atsinaujinimą.

    „Jie žuvo ne vien nuo skeveldrų. Kritiškai svarbūs buvo stabilūs drėgmės ir temperatūros režimai, o būtent juos karo veiksmai suardė“, – sakė Valentynas Ščerbynas.

    Ypač pažeidžiami tapo reti ir endeminiai augalai, kurių dalis buvo prisitaikę prie specifinių smėlingų dirvožemių ir siauro arealo. Kai tokie augalai praranda buveines, vien medžių atsodinimas problemos neišsprendžia, nes reikia atkurti ir dirvos struktūrą, drėgmės balansą, apdulkinimo bei sėklų sklaidos grandis.

    Kodėl neužtenka „pasodinti mišką“

    Specialistas akcentuoja, kad miško atsodinimas gali sukurti žalią vaizdą, bet negrąžinti ankstesnės ekosistemos. Greitas teritorijos apsodinimas, pavyzdžiui, vien pušimis, dažnai reiškia dirbtinį, supaprastintą medyną, kuris ilgainiui gali būti mažiau atsparus sausroms, kenkėjams ir gaisrams.

    „Esminis klausimas ne tai, ar galime pasodinti medžius. Klausimas, ar pavyks atkurti natūralią sistemą su jos ryšiais ir funkcijomis“, – sakė Valentynas Ščerbynas.

    Jo vertinimu, ateities scenarijai gali skirtis: kai kur teritorijos gali ilgai likti nestabilios dėl erozijos ir gaisrų rizikos, kitur gali vykti natūrali sukcesija, kai pirmiausia įsitvirtina pionierinės rūšys, vėliau krūmai ir lapuočiai, o tik po to formuojasi mišrūs medynai. Tačiau net ir sėkmingai atsikūrus, rūšių sudėtis bei struktūra gali nebeatitikti to, kas buvo iki karo.

    Ilgalaikė tarša ir atkūrimo terminai

    Vienas sunkiausių padarinių, pasak ekologų, yra išsisklaidžiusi tarša sprogmenų liekanomis ir jų skilimo produktais, taip pat sunkiaisiais metalais iš amunicijos ir technikos. Smėlinguose dirvožemiuose tokie teršalai gali lengviau skverbtis gilyn, migruoti su vandeniu ir įsitraukti į medžiagų apytakos ciklus, todėl poveikis gali tęstis dešimtmečius.

    Ekologas pabrėžia, kad karo zonoje pilna apimties valymas ar rekultivacija dažnai yra nepraktiški, ypač kol teritorija išlieka nesaugi. Dėl to po karo vienas pirmųjų žingsnių turėtų būti išsami inventorizacija, kartografavimas ir tyrimai, o ne skubotos masinės sodinimo kampanijos.

    Kalbėdamas apie laiką, reikalingą tikrai artimai natūraliai miško ekosistemai sugrįžti, ekspertas mini ilgą perspektyvą. Jei pavyktų išsaugoti ar atkurti vandens režimą, artimesnis natūraliai miškas gali formuotis per 70–100 metų, o per 10–15 metų dažniausiai įmanoma pasiekti tik želdinių stadiją, kuri dar nereiškia stabilios ekosistemos.

  • Engelse Rusijoje – nuotekų avarija: po liūties fekalijos užliejo gatves ir daugiabučių pirmus aukštus

    Rusijos mieste Engelse, Saratovo srityje, kilo didelė komunalinė avarija: po stipraus lietaus dalis miesto liko be vandens, o nuotekos pradėjo veržtis į gatves ir gyvenamuosius rajonus. Vietos valdžia paskelbė savivaldybės lygio ekstremaliąją situaciją.

    Pasak vietos pranešimų, pagrindinio nuotekų kolektoriaus gedimas fiksuotas balandžio 29 dieną, o pradžioje planuota ribojimus taikyti tik vienoje teritorijoje. Tačiau naktį praūžęs neįprastai smarkus liūtis apsunkino avarijos šalinimą ir situacija tapo sunkiai valdoma.

    Gyventojai skelbia, kad dvokiančios nuotekos užliejo ne tik važiuojamąsias dalis, bet kai kur pateko ir į daugiabučių pirmuosius aukštus. Dėl užtvindytų tinklų ir sutrikusio slėgio daliai miesto teko laikinai stabdyti arba riboti vandens tiekimą.

    Vietos tarnybos pripažįsta, kad remontą lėtina technikos ir pajėgumų trūkumas, todėl papildomos priemonės užsakomos iš kitų regionų. Gyventojų taip pat prašoma kiek įmanoma nenaudoti kanalizacijos, nes be vandens praplovimo vamzdžiuose besikaupiančios atliekos gali sukelti naujus užsikimšimus ir pakartotinius išsiliejimus.

    Tokios avarijos paprastai kelia ir visuomenės sveikatos riziką: užlietose teritorijose didėja tikimybė plisti žarnyno infekcijoms, o užterštas vanduo gali patekti į rūsius, šulinius ar paviršinius vandens telkinius. Specialistai tokiais atvejais rekomenduoja vengti kontakto su užterštu vandeniu, o jei yra požymių, kad vandentiekio vanduo gali būti paveiktas, naudoti tik saugiai paruoštą vandenį.

    Engelsas pastaraisiais metais minimas ir dėl netoliese esančios Rusijos strateginės aviacijos bazės, tačiau šįkart miestas į naujienų srautą pateko dėl infrastruktūros gedimo. Kol vyksta remonto darbai, miesto kasdienybę lemia ribotas vandens tiekimas ir pastangos suvaldyti nuotekų išsiliejimo padarinius.

  • Amazonės atogrąžų miškai arti kritinės ribos: mokslininkai įspėja dėl pokyčių jau iki 2040 metų

    Amazonės atogrąžų miškai, dažnai vadinami svarbiu pasaulio klimato stabilizatoriumi, priartėjo prie lūžio taško, po kurio ekosistema gali nebegrįžtamai pasikeisti. Naujausi tyrimai rodo, kad daliai regionų gresia perėjimas iš drėgno miško į sausesnę savaną, o tai turėtų pasekmių ne tik Pietų Amerikai, bet ir viso pasaulio klimatui.

    Mokslininkai pabrėžia, kad anksčiau plačiai taikytos prielaidos apie miško atsparumą dideliam atšilumui buvo pernelyg optimistinės. Vis dažniau keliama hipotezė, kad negrįžtami pokyčiai gali prasidėti jau tuomet, kai pasaulinė temperatūra viršija ikipramoninio laikotarpio lygį maždaug 1,5–1,9 laipsnio Celsijaus, ypač jei išliks dabartinis miškų naikinimo tempas.

    „Tolesnis miškų kirtimas griauna šį stabilumą. Tai būtų ne tik regiono katastrofa, bet ir galėtų turėti toli siekiančių pasekmių visai planetai“, – sakė vienas iš tyrimo autorių Johanas Rockströmas.

    Didžiausią nerimą kelia tai, kad Amazonė veikia kaip savipalaikis vandens ciklo mechanizmas: augalija per garavimą ir transpiraciją maitina debesuotumą ir kritulius, todėl miškas iš dalies „pasigamina“ drėgmę pats. Kai miško plotai iškirtami, regionas sausėja, didėja karščio bangų ir gaisrų tikimybė, o tai gali sukelti grandininį efektą ir dar labiau spartinti nykimą.

    Vertinant miškų naikinimą, dažnai minimas jau prarasto miško mastas, siejamas su ganyklų plėtra ir žemės ūkio kultūrų auginimu. Įspėjama, kad priartėjus prie tam tikros ribos, kai prarandama reikšminga dalis vientiso miško, ekosistema gali nebesugebėti palaikyti drėgno režimo, o atsigavimas taptų itin sudėtingas arba neįmanomas.

    Prognozėse aptariamas ir konkretus laiko horizontas: jei procesai nebus sustabdyti, dalyje Amazonės ryškesni ekosistemos virsmo požymiai gali pasimatyti jau iki 2040 metų. Tokie pokyčiai reikštų mažesnę anglies dioksido sugėrimo galią, didesnes emisijas dėl gaisrų ir dirvožemio degradacijos bei spartesnį klimato kaitos grįžtamąjį ryšį.

    „Tai sausina atmosferą ir silpnina miško gebėjimą pačiam sukurti kritulius. Net ir nedidelis papildomas atšilimas gali sukelti kaskadinius pokyčius didelėje gamtos dalyje“, – aiškino vienas iš tyrimo autorių Niko Wunderlingas.

    Vis dėlto mokslininkai pabrėžia, kad langas veiksmams dar neužsidarė. Didžiausią poveikį galėtų turėti miškų kirtimo stabdymas, pažeistų teritorijų atkūrimas, gaisrų prevencija ir spartesnis šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų mažinimas, nes nuo to priklauso, ar Amazonė išliks drėgna miško sistema, ar pradės slinkti į sausesnę būseną.

  • Mažiausia jūra pasaulyje – Marmuro jūra Turkijoje: kuo ji stebina mokslininkus ir kuo rizikinga

    Nors Žemė dažnai vadinama vandens planeta, jūrų mastai labai nevienodi: greta milžiniškų vandenynų yra ir itin mažų jūrų. Mokslininkų ir geografų skaičiavimais, iš daugiau nei 50 pasaulio jūrų mažiausia pagal plotą yra Marmuro jūra Turkijoje.

    Jos plotas siekia apie 7 052 kvadratinius kilometrus, todėl ji gerokai mažesnė už daugeliui europiečių įprastas Baltijos ar Šiaurės jūras. Marmuro jūra yra strategiškai svarbi, nes jungia Juodąją jūrą su Egėjo jūra per Bosforo ir Dardanelų sąsiaurius.

    Vienas pagrindinių aspektų, kuris traukia tyrėjus, yra geologiškai aktyvi aplinka. Marmuro jūra driekiasi netoli Šiaurės Anatolijos lūžio zonos, kuri laikoma viena aktyviausių Eurazijos regione, todėl čia fiksuojami dažnesni ir stipresni seisminiai procesai.

    Toks seisminis fonas svarbus ne tik geologams: žemės drebėjimai gali keisti dugno reljefą, sukelti povandenines nuošliaužas ir paveikti pakrančių infrastruktūrą. Dėl to Marmuro jūra neretai minima ir kaip jautri teritorija, kur moksliniai stebėjimai susiję su praktiniu rizikų valdymu.

    Marmuro jūra įsiterpusi tarp Europos ir Azijos Turkijos dalių, o sąsiauriai ją paverčia natūraliu vandens koridoriumi. Dėl intensyvios laivybos ir tankiai apgyvendintų pakrančių tai yra zona, kur susikerta ekologiniai, ekonominiai ir saugumo interesai.

    Nors pati jūra nedidelė ir joje paprastai nėra labai stiprių srovių, sąsiaurių dinamika gali lemti sudėtingą vandens masių apykaitą. Tai aktualu vertinant vandens kokybę, deguonies pasiskirstymą ir ilgalaikes ekosistemų būklės tendencijas.

    Pastaraisiais metais jūrų tyrimuose vis daugiau dėmesio skiriama ne tik biologinei įvairovei, bet ir žmogaus veiklos sukeltai rizikai. Laivyba, tarša, pakrančių urbanizacija bei klimato kaita mažose ir pusiau uždarose jūrose dažnai pasireiškia greičiau nei atviro vandenyno akvatorijose.

    Todėl tokie nedideli, bet intensyviai naudojami vandens telkiniai kaip Marmuro jūra tampa svarbiais „indikatoriais“ stebint, kaip keičiasi jūrinė aplinka. Tyrimai čia gali padėti geriau suprasti, kaip valdyti taršą, prognozuoti geologines grėsmes ir saugoti jautrias pakrančių ekosistemas.

  • Nemokama teisinė konsultacija Žasliuose: kas ir kada priims seniūnijos gyventojus gegužę

    Nemokama teisinė konsultacija Žasliuose: kas ir kada priims seniūnijos gyventojus gegužę

    Žaslių seniūnijos gyventojai gegužę galės gauti nemokamą pirminę teisinę pagalbą vietoje. Konsultacija skirta tiems, kurie susidūrė su teisine problema ir nežino, nuo ko pradėti ar kokius dokumentus rengti.

    Kaišiadorių rajono savivaldybė praneša, kad 2026 metais gegužės 13 dieną nuo 9.00 iki 11.00 valandos Žaslių seniūnijoje gyventojus konsultuos savivaldybės administracijos Teisės ir viešųjų pirkimų skyriaus teisininkė Angelė Mikalauskienė.

    Priėmimas vyks Žaslių seniūnijos patalpose adresu Vilniaus g. 6, Žaslių mstl., Kaišiadorių r. Gyventojams rekomenduojama iš anksto pasiruošti trumpą situacijos aprašą ir turimus dokumentus, kad konsultacija būtų kuo tikslesnė.

    Pirminė teisinė pagalba paprastai apima bendrą teisinę konsultaciją, informavimą apie galimus sprendimo būdus, institucijas ir procesus. Taip pat gali būti paaiškinama, kokių veiksmų imtis toliau, jei reikalinga mediacija, skundas, prašymas ar kitas oficialus kreipimasis.

    Jei problema susijusi su šeimos, paveldėjimo, būsto, skolų, vartojimo ar kitais kasdieniais klausimais, tokia konsultacija gali padėti sutaupyti laiko ir išvengti klaidų. Savivaldybės atstovai primena, kad atvykus verta turėti asmens dokumentą ir, jei aktualu, susijusius susirašinėjimus, sutartis ar sprendimus.

  • Projektas Atgal į mokyklą: užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys gimnazistams apie ES ir saugumą

    Projektas Atgal į mokyklą: užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys gimnazistams apie ES ir saugumą

    Projektas „Atgal į mokyklą“ Lietuvoje kasmet sugrąžina diplomatus ir kitus valstybės tarnautojus į klases, kad jie tiesiogiai kalbėtųsi su moksleiviais apie Europos Sąjungą, pilietiškumą ir valstybės ateitį. Iniciatyvą nuo 2013 metais įgyvendina Užsienio reikalų ministerija, bendradarbiaudama su kitomis institucijomis.

    Šio projekto esmė paprasta: vienai pamokai valstybės atstovai tampa lektoriais ir dalijasi praktine patirtimi, kaip veikia ES, ką reiškia būti ES piliečiu ir kokią įtaką sprendimai Briuselyje daro Lietuvai. Tokios pamokos dažnai papildomos diskusijomis apie dezinformaciją, geopolitiką ir kasdienes situacijas, su kuriomis susiduria jauni žmonės.

    Ministro vizitas ir STEAM akcentai

    Gegužės 8 dieną gimnazijoje apsilankė užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. Jį pasitiko gimnazijos direktorė Jolita Morkūnaitė ir mokinių prezidentas Raigardas Kriugžda, o vizitas prasidėjo nuo pažinties su gimnazijos STEAM centru.

    Ministrui pristatytos laboratorijos ir mokinių atliekami tiriamieji darbai tapo proga aptarti, kaip mokyklose kuriama praktika grįsta ugdymo aplinka. Taip pat kalbėta apie gimnazijos ateities planus ir veiklas, kurios padeda mokiniams lengviau apsispręsti dėl studijų krypčių.

    Diskusija apie ES naudą

    Susitikime aktų salėje ministras bendravo su gimnazistais ir atsakė į mokinių klausimus. Pokalbio centre buvo Lietuvos narystė Europos Sąjungoje, jos reikšmė šalies saugumui, ekonomikai ir kasdieniam gyvenimui, taip pat tai, kaip jaunimas gali įsitraukti į sprendimų priėmimą per mokyklos bendruomenę, savanorystę ar pilietines iniciatyvas.

    Ministras pabrėžė, kad ES parama per pastaruosius dešimtmečius prisidėjo prie spartesnės Lietuvos modernizacijos: infrastruktūros, viešųjų paslaugų, regionų plėtros ir bendro gyvenimo lygio augimo. Kartu akcentuota, kad finansinė parama yra tik viena dalis, o ne mažiau svarbios yra bendros taisyklės, rinkos galimybės ir bendri politiniai sprendimai.

    „Svarbu suprasti, kad narystė ES nėra tik dokumentai ar institucijos, tai yra kasdieniai pasirinkimai ir atsakomybė už bendrą kryptį“, – sakė Kęstutis Budrys.

    Komandinio darbo ir NATO svarba

    Ministras ragino mokinius ugdytis komandinio darbo įgūdžius, mokėti išklausyti skirtingas nuomones ir priimti atsakingus sprendimus. Pasak jo, būtent šios kompetencijos tampa vis svarbesnės tiek studijose, tiek darbo rinkoje, ypač sparčiai keičiantis technologijoms ir augant DI panaudojimui.

    Atskirai aptarta ir NATO reikšmė Europos saugumui, pabrėžiant, kad saugumas šiandien yra ne vien kariuomenės klausimas, bet ir visuomenės atsparumas, kritinis mąstymas bei gebėjimas atpažinti informacines manipuliacijas.

    Vizito pabaigoje ministras trumpai pasidalijo asmeniniais pomėgiais, paminėdamas, kad jam patinka skaityti, ypač šnipų romanus, ir keliauti su šeima. Jis pažymėjo, kad darbinėse kelionėse dažnai tenka pamatyti tik oro uostus, viešbučius ir susitikimų vietas, todėl laisvalaikio kelionės leidžia geriau pažinti šalis.

    Mokyklos bendruomenė susitikimą įvardijo kaip svarbią pilietiškumo pamoką, suteikusią progą tiesiogiai pasikalbėti apie Europos Sąjungą, Lietuvos saugumą ir asmeninę jaunosios kartos atsakomybę kuriant valstybės ateitį.

  • Kaišiadoryse atveriamas konkursas prekybai šventėje: vietos ribotos, paraiškos iki gegužės 15 dienos

    Kaišiadoryse atveriamas konkursas prekybai šventėje: vietos ribotos, paraiškos iki gegužės 15 dienos

    Kaišiadorių miesto seniūnija paskelbė konkursą prekybai ir paslaugų teikimui II kategorijos renginyje, kuris vyks 2026 metų birželio 6 dieną nuo 10.00 iki 22.00 valandos. Prekybos vietos numatytos Kaišiadoryse, Gedimino gatvėje bei A. Brazausko parke.

    Konkursas skelbiamas vadovaujantis Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos 2025 metų sausio 30 dieną priimtu sprendimu dėl vietinės rinkliavos už leidimų prekiauti ar teikti paslaugas išdavimą nustatytose viešosiose vietose. Šis konkursas reiškia, kad dalyviai varžysis siūlydami rinkliavos dydį už leidimą konkrečiai prekybos vietai.

    Įkainiai ir paraiškų terminas

    Nurodoma, kad pradinė vietinės rinkliavos suma vienai prekybos vietai, kurios plotas 12 kvadratinių metrų, yra 20 eurų. Lauko kavinės vietai, kurios plotas 20 kvadratinių metrų, pradinė suma siekia 70 eurų.

    Nustatytos formos paraiškos priimamos iki 2026 metų gegužės 15 dienos 15 valandos. Seniūnija pabrėžia, kad po šio termino pateiktos paraiškos nebus registruojamos ir komisijoje nesvarstomos.

    Kokios vietos numatytos ir kiek jų bus

    Seniūnija informuoja, kad pageidaujamų prekybos ir paslaugų vietų skaičius yra ribotas, todėl dalis dalyvių gali nepatekti į renginį net ir pateikę paraišką. Numatyta iki 4 vietų leidykloms ir iki 15 vietų prekybai ne maisto produktais.

    Taip pat numatytos iki 3 vietų gėrimams, įskaitant girą, alų ir vyną, bei iki 5 vietų užkandžiams ir gėrimams, pavyzdžiui, spurgoms, vafliams, šerbetui, cukraus vatai, ledams, kavai ir gaiviesiems gėrimams. Atskirai planuojamos iki 2 vietų maisto produktams, pavyzdžiui, pyragams ir duonai, bei iki 2 vietų maitinimo paslaugoms, kur konkrečią vietą parinks organizatorius.

    Kas turi žinoti dalyviai

    Konkursui pateikiama viena paraiška vienam asmeniui, o joje turi būti užpildyta visa prašoma informacija ir aiškiai nurodytas siūlomas vietinės rinkliavos dydis eurais be centų, tiek skaičiais, tiek žodžiais. Siūloma suma negali būti mažesnė už pradinę nustatytą rinkliavą.

    Seniūnija įspėja, kad netinkamai ar nepilnai užpildytos paraiškos, taip pat paraiškos be privalomų dokumentų ar priedų, bus atmetamos be papildomo vertinimo. Apie priimtą sprendimą ir išduotus leidimus pareiškėjai bus informuoti paraiškoje nurodytu elektroniniu paštu.

    Atskira tvarka numatyta nevyriausybinėms organizacijoms, bendruomenėms ir kitoms įstaigoms, kurios renginyje pristato savo veiklą: jos registruojamos be konkurso. Dokumentus konkursui galima pateikti Kaišiadorių miesto seniūnijoje Gedimino gatvėje 48 arba elektroniniu paštu.

    Organizatoriai taip pat kelia reikalavimą prekybą vykdyti tik iš baltos spalvos palapinių. Be to, prašoma nenutraukti prekybos ir neišmontuoti vietos iki šventės pabaigos, o pasibaigus renginiui sutvarkyti teritoriją ir atliekas išsivežti arba sudėti į tam skirtus konteinerius.