CP v2

Blog

  • Kinijoje rastos 200 tūkst. metų fosilijos atskleidė: denisoviečiai galėjo atrodyti visai kitaip

    Kinijoje rastos 200 tūkst. metų fosilijos atskleidė: denisoviečiai galėjo atrodyti visai kitaip

    Kinijos Hebėjaus provincijoje esančioje Xujiayao vietovėje aptiktos žmonių fosilijos iš naujo perbraižo denisoviečių istoriją. Mokslininkai skelbia, kad 138–199 tūkst. metų senumo kaulai ir dantys greičiausiai priklausė būtent šiai paslaptingai archainių žmonių linijai.

    Radinių istorija siekia 1976–1979 metus, kai archeologai Xujiayao surinko apie 20 fosilijų: kaukolių fragmentų, apatinio žandikaulio dalių ir dantų. Medžiaga atspindi mažiausiai 16 skirtingo amžiaus individų, tačiau dešimtmečius nebuvo sutariama, kuriai grupei juos priskirti.

    Proveržį atnešė baltymų analizė

    Naują aiškumą suteikė Kinijos mokslininkų komanda, vadovaujama Fu Qiaomei ir Xing Song, dirbanti Kinijos mokslų akademijoje. Jie sujungė detalią anatominių požymių analizę su paleoproteomika, tai yra fosilijose išlikusių baltymų tyrimais.

    Toks metodas ypač vertingas, kai senose fosilijose nebeišlieka tinkamos kokybės genetinė medžiaga. Tyrėjai teigia, kad baltymų signalai kartu su kaulų ir dantų morfologija labiausiai dera su denisoviečių linija, o rezultatai paskelbti žurnale „Nature“.

    Kokie bruožai išskyrė Xujiayao žmones?

    Tyrime aprašomas požymių rinkinys, galintis padėti atpažinti denisoviečius net ir be DNR. Tarp jų minimi žema ir plati smegeninė, storos kaukolės kaulų sienelės, trumpi speniniai ataugai ties kaukolės pamatu.

    Taip pat išskiriama supaprastinta kai kurių prieškrūminių dantų kramtomųjų paviršių sandara. Mokslininkai pabrėžia, kad šių individų anatomija jungia ankstyvesniems Homo atstovams, įskaitant Homo erectus, būdingus bruožus su vėlesnėms populiacijoms artimomis savybėmis.

    Kodėl tai svarbu žmogaus evoliucijai?

    Denisoviečiai kaip atskira archainių žmonių grupė išryškėjo 2010 metais, kai Sibire, Denisovo oloje, iš kaulo fragmento pavyko išgauti DNR. Vėlesni tyrimai parodė, kad jų paplitimas galėjo būti itin platus, apimantis dideles Azijos teritorijas nuo šiaurės rytų iki Tibeto plynaukštės ir Pietryčių Azijos regionų.

    Vis dėlto denisoviečių išvaizda ilgai išliko miglota, nes patikimai priskiriamų skeletų buvo mažai, o dalis radinių identifikuoti pavykdavo tik molekuliniais metodais. Xujiayao fosilijos padeda sukurti anatominį atpažinimo raktą ir tikslinti, kaip skirtingos archainių žmonių grupės persidengė erdvėje bei laike.

    „Šis radinys rodo, kad žmogaus evoliucija nebuvo tiesi, vienakryptė grandinė: skirtingos populiacijos turėjo persipinančių bruožų ir sudėtingą istoriją“, – sakė tyrėjai.

    Mokslininkai atkreipia dėmesį, kad Xujiayao rinkinyje trūksta veido kaulų, todėl dalis išvaizdos rekonstrukcijų remiasi palyginimais su kitais denisoviečiams siejamais radiniais. Vis dėlto naujai išskirti požymiai turėtų palengvinti būsimą denisoviečių pėdsakų paiešką Azijoje, ypač ten, kur DNR jau nebeišlieka.

  • Baikalo ežeras slepia šiurpias paslaptis: keisti ledo ratai ir metano burbulai glumina

    Baikalo ežeras slepia šiurpias paslaptis: keisti ledo ratai ir metano burbulai glumina

    Baikalo ežeras Sibire laikomas vienu įspūdingiausių Žemės gamtos objektų: tai giliausias pasaulio ežeras, siekiantis apie 1 642 metrų, ir vienas seniausių, susiformavęs prieš maždaug 25–30 mln. metų. Jis tyvuliuoja aktyvioje rifto zonoje, kur Žemės pluta pamažu tempiasi, todėl čia vykstantys geologiniai procesai nuolat kelia klausimų mokslininkams.

    Baikalas išsiskiria ir tuo, kad net dideliame gylyje jo vandenyje netrūksta deguonies. Tokią būklę palaiko sudėtinga vandens masių cirkuliacija, kai deguonis iš paviršiaus pernešamas į gilesnius sluoksnius. Vis dėlto gelmėse vyrauja šaltis, aukštas slėgis ir tamsa, todėl išgyvena tik specifinėms sąlygoms prisitaikę organizmai.

    Metano burbulai po žiemos ledu

    Vienas labiausiai žmones neraminančių reiškinių Baikale – žiemą lede matomi dujų burbulai ir ištisos jų kolonos. Dažniausiai tai metanas, kylantis iš dugno nuosėdų, kur jis susidaro vykstant organinės medžiagos skaidymosi procesams. Kai kuriose vietose aptinkami ir metano hidratai – į ledą panašios struktūros, kuriose dujos tarsi įkalintos vandens kristalinėje gardelėje.

    Mokslininkai pabrėžia, kad metanas yra stiprus šiltnamio efektą sukeliantis junginys, todėl jo šaltiniai tiriami ir klimato kontekste. Tačiau dabartinės Baikalo emisijos nelaikomos veiksniu, galinčiu reikšmingai pakeisti pasaulines tendencijas. Įspūdingai atrodantis ledas dažniausiai rodo natūralią geologijos ir chemijos sąveiką, o ne mistines priežastis.

    Paslaptingi ratai, matomi net iš kosmoso

    Dar viena Baikalo mįslė – milžiniški beveik taisyklingi apskritimai ant užšalusio ežero. Tokie plonesnio ledo ratai gali siekti apie 5–7 kilometrus skersmens, todėl iš arti jų forma ne visada akivaizdi, tačiau palydoviniai vaizdai ją išryškina aiškiai.

    Tyrėjų aiškinimu, ratus suformuoja po ledu susidarantys šiltesnio vandens sūkuriai. Stipresnės srovės sūkurio pakraščiuose spartina ledo tirpimą ir sukuria būdingą žiedą. Tai gražus, bet pavojingas reiškinys: plonesnis ledas kai kuriose vietose tampa spąstais žiemą ežerą kertantiems žmonėms.

    Vienintelė gėlavandenė ruonių rūšis

    Baikalą išskiria ir unikalus gyvūnijos pasaulis. Čia gyvena nerpa, dar vadinama Baikalo ruoniu – reta ruonių rūšis, prisitaikiusi gyventi gėlame vandenyje toli nuo jūrų ir vandenynų. Manoma, kad jos protėviai galėjo atkeliauti iš arktinių regionų senais vandens keliais, o vėliau populiacija ilgą laiką vystėsi izoliuotai.

    Baikale aptinkama šimtai endeminių rūšių, kurių nėra niekur kitur pasaulyje, todėl ežeras laikomas viena svarbiausių biologinės įvairovės teritorijų Eurazijoje. Nors apie šį ežerą sklando pasakojimai apie nepaaiškintus susitikimus po vandeniu, moksliniai tyrimai kol kas nerodo patikimų įrodymų paranormalioms versijoms. Baikalas pakankamai paslaptingas ir be jų – vien dėl savo geologijos, chemijos ir išskirtinės ekosistemos.

  • Mįslė Arkties dugne: „Ægir6000“ aptiko ne kapą, o milžiniško banginio kritimą

    Mįslė Arkties dugne: „Ægir6000“ aptiko ne kapą, o milžiniško banginio kritimą

    Mokslininkai Arkties jūros dugne užfiksavo vaizdą, kuris iš pradžių priminė savotišką povandeninį kapą. Tačiau vėlesnė analizė parodė, kad tai greičiausiai yra banginio kritimas į dugną, tapęs ištisa gyvybės sala itin skurdžioje aplinkoje.

    Atradimas padarytas ne narų, o nuotoliniu būdu valdoma povandenine transporto priemone „Ægir6000“, kuri tyrimų metu perdavė detalius dugno vaizdus. Į akis krito neįprastai tankus vamzdelių ir organizmų telkinys, ryškiai išsiskiriantis iš aplinkinių nuogulų.

    Kas išdavė tikrąją radinio prigimtį

    Grįžus į tą pačią vietą ir paėmus mėginius, aplink įrangą pakilo tamsi, beveik juoda nuosėdų „debesų“ užuolaida. Toks vaizdas paprastai rodo didelį organinės medžiagos kiekį ir mažą deguonies koncentraciją gilesniuose sluoksniuose, kur vyksta intensyvus irimas.

    Perkošus mėginius laive paaiškėjo, kad dugne slypi kaulai ir dantys, taip pat fragmentai, galintys priklausyti banginio klausos struktūroms. Pirminiai duomenys leidžia įtarti, kad tai dantytasis banginis, tačiau tiksli rūšis bus nustatyta tik atlikus papildomus tyrimus.

    Banginio kūnas dugne kuria gyvybės oazę

    Kartu su kaulais aptikta gausi bestuburių bendrija: daugiašerės kirmėlės, dvigeldžiai moliuskai, sraigės ir stambūs izopodai. Dalis šių organizmų minta tiesiogiai irimo produktais, o kiti klesti dėl cheminių junginių, išsiskiriančių skylant riebalams ir kaulams.

    Tokie banginio kritimai į dugną yra reti, bet ekologiškai labai svarbūs reiškiniai giliavandenėse ekosistemose. Kai į dugną nusileidžia didelis kūnas, jis iš pradžių tampa maistu maitėdoms, vėliau irimo procesus palaikančioms bakterijoms, o galiausiai ilgą laiką išlaiko specializuotas bendrijas, kurios gali gyvuoti metus ar net dešimtmečius.

    Kodėl tai svarbu ne tik mokslui

    Tyrėjai atkreipia dėmesį, kad tokios trapios dugno „oazės“ gali būti lengvai pažeistos žmogaus veiklos. Ypač didėjant susidomėjimui jūros dugno išteklių paieška ir gavyba, svarbu suprasti, kur formuojasi jautrūs biotopai ir kaip jie atsistato po sutrikdymo.

    Šis atvejis primena, kad net ir tamsiausiose, šaltose Arkties gelmėse mirtis gali virsti gyvybės sprogimu. Vienas banginio kūnas tampa maisto ir buveinių grandinės pradžia ten, kur įprastai biologinių išteklių būna labai mažai.

  • Pavojingos PHP spragos kelia paniką: CERT įspėja, dalis svetainių laikinai išjungiamos

    Pavojingos PHP spragos kelia paniką: CERT įspėja, dalis svetainių laikinai išjungiamos

    Kas nutiko ir kodėl tai svarbu

    PHP yra viena plačiausiai naudojamų serverio pusės technologijų, nuo kurios priklauso daugybė interneto svetainių ir paslaugų veikimas. Ji naudojama ir populiariuose turinio valdymo sprendimuose, tokiuose kaip „WordPress“, „Drupal“ ar „Joomla“, taip pat e. prekybos įskiepiuose ir hostingo valdymo įrankiuose.

    Dėl to pranešimai apie dvi kritines PHP saugumo spragas sukėlė reakciją ne tik programuotojų bendruomenėje. Kai kurios organizacijos, siekdamos sumažinti riziką, laikinai ribojo paslaugų pasiekiamumą, kol buvo įdiegtos saugumo pataisos.

    Ką gali leisti ataka

    Ekspertų vertinimu, šios spragos tam tikromis sąlygomis gali sudaryti prielaidas nuotoliniam kodo vykdymui be išankstinės autentifikacijos. Praktikoje tai reikštų, kad užpuolikas galėtų perimti serverio kontrolę, įdiegti kenkėjiškas programas, bandyti pasiekti duomenis ar sutrikdyti paslaugų veikimą.

    Riziką didina tai, kad PHP dažnai veikia ne tik viešai matomose svetainėse, bet ir administravimo panelėse, vidinėse aplikacijose, automatizavimo scenarijuose ar trečiųjų šalių hostingo aplinkose. Dėl šios priežasties ne visada iš karto aišku, kur konkrečiai organizacijoje naudojamas pažeidžiamas komponentas.

    CERT perspėjimai ir rekomendacijos

    Į riziką atkreipė dėmesį ir kibernetinio saugumo institucijos įvairiose šalyse, ragindamos neatidėlioti atnaujinimų. Kai kuriais atvejais, jei pataisų greitai įdiegti nepavyksta, rekomenduojama svarstyti laikiną pažeidžiamų sistemų atjungimą nuo interneto, kad būtų sumažinta tikimybė tapti automatizuotų atakų taikiniu.

    Apie spragas informavo ir CERT, pabrėždamas, kad vienintelė patikima apsauga yra atnaujintos PHP versijos įdiegimas. Taip pat akcentuojama, kad pažeidžiamumas gali paliesti ir su PHP susietas sistemas, pavyzdžiui, „WordPress“, „Joomla“ ar „WooCommerce“ dieginius.

    „Vienintelė veiksminga apsaugos priemonė yra įdiegti pataisytą PHP versiją ir stebėti, ar nėra išnaudojimo požymių“, – teigiama CERT perspėjimuose.

    Kodėl vien atnaujinimo gali nepakakti

    Praktikoje vien pataisos įdiegimas ne visada užtikrina, kad infrastruktūra anksčiau nebuvo pažeista. Dėl to po atnaujinimų rekomenduojama peržiūrėti sistemų žurnalus, suaktyvinti stebėseną ir ieškoti įtartinų procesų ar netipinių ryšių.

    Problemos mastą apsunkina ir tai, kad senesnės PHP šakos ne visuomet sulaukia pilno palaikymo, todėl daliai organizacijų tenka ne tik įsidiegti pataisas, bet ir migruoti į palaikomą versiją. Papildomas iššūkis yra inventorizacija, kai būtina identifikuoti visas vietas, kur PHP naudojamas tiesiogiai ar kaip priklausomybė.

    Spragų aptikimas siejamas ir su tuo, kad saugumo tyrėjai vis dažniau pasitelkia DI, kuris leidžia greičiau analizuoti didelius kodo kiekius. Tačiau ta pati kryptis didina ir riziką, nes pažangūs įrankiai gali paspartinti ne tik klaidų radimą, bet ir jų išnaudojimo scenarijų kūrimą.

  • JK valdžia uždegė žalią šviesą dujų gavybai: skaičiuoja apie 3,4 mlrd. eurų naudą

    JK valdžia uždegė žalią šviesą dujų gavybai: skaičiuoja apie 3,4 mlrd. eurų naudą

    Jungtinės Karalystės vyriausybė leido pradėti dujų gavybą kontraversiškai vertinamame Jackdaw telkinyje Šiaurės jūroje. Ministrai sprendimą grindžia energetinio saugumo stiprinimu ir darbo vietų išsaugojimu, tačiau dalis visuomenės ir aplinkosaugininkai įžvelgia riziką klimato tikslams.

    Jackdaw telkinys yra maždaug 240 kilometrų į rytus nuo Aberdyno, Škotijos pakrantėje. Projektą vysto bendrovė „Shell“, o partnerė yra Norvegijos „Equinor“, tad telkinys tapo vienu ryškiausių pastarųjų metų iškastinio kuro projektų regione.

    Vyriausybės teigimu, infrastruktūra telkinyje jau parengta, o gręžiniai atlikti, todėl dujos į rinką gali pradėti tekėti artimiausiu metu. Skaičiuojama, kad piko metu telkinys šalies dujų gavybą padidins apie 6 proc., o komercinė veikla gali tęstis iki 11 metų.

    Ekonominis argumentas taip pat svarbus: JK pareigūnai nurodo, kad projektas gali sugeneruoti apie 2,9 mlrd. svarų, tai yra maždaug 3,4 mlrd. eurų, naudos šalies ekonomikai. Anot vyriausybės, didesnė vietinė gavyba leistų mažinti priklausomybę nuo importo pasaulinių kainų svyravimų ir geopolitinės įtampos laikotarpiais.

    Kodėl projektas kelia ginčus?

    Jackdaw sulaukia kritikos todėl, kad JK teisės aktais yra įsipareigojusi siekti nulinio grynojo išmetamųjų teršalų kiekio iki 2050 metų, o lygiagrečiai deklaruoja spartesnę perėjimo prie švaresnių energijos šaltinių politiką. Aplinkosauginės organizacijos teigia, kad nauji iškastinio kuro projektai gali užtęsti priklausomybę nuo dujų ir nukreipti kapitalą nuo atsinaujinančių išteklių plėtros.

    Teisiniai ginčai dėl telkinio tęsėsi ne vienerius metus: ankstesni leidimai buvo kritikuoti dėl to, kad vertinimuose nepakankamai įtrauktos vadinamosios netiesioginės emisijos, kurios atsiranda galutiniams vartotojams deginant išgautas dujas. Dėl to projektui teko pereiti pakartotines poveikio aplinkai procedūras.

    Ar britams dėl to atpigs sąskaitos?

    Ekspertai dažnai pabrėžia, kad papildoma vietinė gavyba nebūtinai reiškia mažesnes sąskaitas namų ūkiams. Dujų kainas Europoje ir JK didele dalimi lemia tarptautinė rinka, o telkinio produkcija sudarys tik dalį šalies poreikio.

    Klimato poveikis, kaip pažymi analitikai, priklausys nuo to, ką konkrečiai pakeis Jackdaw dujos. Jei jos išstumtų didesnį emisijų pėdsaką turintį importą, balansas gali būti palankesnis, tačiau jei bendra dujų paklausa nemažės, papildoma pasiūla gali reikšti ir didesnį iškastinio kuro vartojimą.

    Vyriausybė tvirtina, kad projektas neužkirs kelio teisiškai įpareigojantiems klimato tikslams. Tačiau sprendimas priimamas tuo metu, kai tarptautinės institucijos vis dažniau įspėja apie didėjančią riziką artimiausiais metais viršyti 1,5 laipsnio Celsijaus atšilimo ribą, numatytą Paryžiaus susitarimo kryptyje.

  • „Apple“ sulankstomas „iPhone Duo“ netrukus gaus naują funkciją: ką atneš iOS 27.2 atnaujinimas

    „Apple“ sulankstomas „iPhone Duo“ netrukus gaus naują funkciją: ką atneš iOS 27.2 atnaujinimas

    „Apple“ rugsėjį pristatė pirmąjį sulankstomą telefoną „iPhone Duo“, o jo prekyba turėtų startuoti spalio 23 dieną. Dar prieš pasirodymą bendrovė buvo užsiminusi, kad įrenginys vėliau įgaus svarbią papildomą galimybę, kuri ypač aktuali produktyvumui ir kūrybai.

    Kalbama apie „Apple Pencil“ palaikymą, kurį į „iPhone Duo“ atneša iOS 27.2 atnaujinimas. Ši versija kelias savaites buvo testuojama beta programoje, o neseniai pasiekė RC stadiją, kuri paprastai reiškia, kad galutinis leidimas jau labai arti.

    Testuotojai, įsidiegę iOS 27.2 RC, patvirtino, kad „iPhone Duo“ jau leidžia naudoti „Apple Pencil“ su USB C jungtimi. Funkcija veikia ne tik pagrindiniame sulankstomame ekrane, bet ir mažesniame išoriniame ekrane įrenginio nugarėlėje.

    Praktikoje tai reiškia, kad telefonas gali tapti patogesniu įrankiu ne vien piešimui ar eskizams. Rašiklis gali būti naudojamas ir tikslesnei navigacijai, turinio slinkimui bei kai kurioms papildomoms veiksmų komandoms programėlėse, kuriose palaikomas rašiklio valdymas.

    iOS 27.2 atnaujinimas numato ir daugiau naujovių kitose „Apple“ paslaugose. Tarp jų minimi patobulinimai „FaceTime“, atnaujintas „Apple Music“ pozicionavimas ir papildomos kalbos asistentui, grįstam DI, tačiau šios galimybės Europos Sąjungos šalyse kol kas tebėra ribojamos.

    RC leidimo pasirodymas dažniausiai signalizuoja, kad atnaujinimas visiems vartotojams bus pateiktas artimiausiomis dienomis. Jei „Apple“ laikysis įprasto ritmo, iOS 27.2 gali būti išleista jau kitos savaitės pradžioje, nors tiksli data priklausys nuo galutinių sistemos stabilumo patikrų.

  • 33 oro gynybos postai ir tinklai nuo dronų: Rusija skubiai saugo Alabugos gamyklą

    33 oro gynybos postai ir tinklai nuo dronų: Rusija skubiai saugo Alabugos gamyklą

    Rusija Tatarstane, Alabugos specialiojoje ekonominėje zonoje, spartina vieno svarbiausių smogiamųjų dronų gamybos centrų apsaugą. Naujausia palydovinių nuotraukų analizė rodo, kad aplink kompleksą įrengiama vis tankesnė oro gynybos infrastruktūra, skirta atremti tolimojo nuotolio bepiločių atakas.

    Apie plėtrą pranešė rusų kalba leidžiamas Radio Svoboda, remdamasis palydoviniais vaizdais, darytais spalio 21 dieną. Vertinime teigiama, kad teritorijoje ir jos prieigose suformuotos 33 oro gynybos pozicijos, o dalis jų atsirado per pastaruosius mėnesius.

    Palydoviniai kadrai fiksuoja betonines bokštų tipo konstrukcijas, kurios, kaip manoma, pritaikytos oro gynybos sistemoms dislokuoti. Tarp minimų variantų dažniausiai įvardijamos trumpojo nuotolio sistemos „Pancyr“ ir „Tor“, skirtos naikinti dronus bei kitus mažo aukščio taikinius.

    Be raketinių sistemų pozicijų, įrengiami ir punktai su priešlėktuviniais kulkosvaidžiais, o virš gamybinių pastatų planuojamos konstrukcijos tinklams tempti. Tokios priemonės paprastai naudojamos tam, kad bepiločiams būtų sunkiau tiesiogiai pataikyti į konkretų pastatą arba įskristi į kritinę zoną.

    Alabuga – svarbus dronų gamybos mazgas

    Alabugos zonoje siejamas rusiškų smogiamųjų dronų „Gerań“ surinkimas, laikomas Irano „Shahed“ koncepcijos vietiniu atitikmeniu. Šie dronai Rusijos kare prieš Ukrainą plačiai naudojami atakoms prieš miestus, energetikos infrastruktūrą ir karinius objektus.

    Apsaugos stiprinimas sutampa su pačios gamybos plėtros požymiais. Ankstesni palydoviniai vaizdai rodė, kad teritorijoje daugėja naujų angarų ir sandėlių, o viešojoje erdvėje minimi planai didinti naujesnių „Gerań“ versijų gamybą.

    Kas keičiasi po tolimojo nuotolio atakų

    Ukrainos tolimojo nuotolio dronų kampanija privertė Rusiją peržiūrėti giliame užnugaryje esančių objektų apsaugą, nes atakos pasiekia šimtus kilometrų nuo fronto. Todėl oro gynybos priemonės vis dažniau perkeliamos prie pramonės ir logistikos mazgų, net jei šie anksčiau buvo laikomi santykinai saugiais.

    Radio Svoboda nurodo, kad paskutinį kartą ukrainietiški dronai Alabugos apylinkes pasiekė 2025 metais birželį. Vis dėlto dabartinis įtvirtinimų mastas rodo, kad Maskva grėsmės nelaiko išnykusia ir stengiasi sumažinti riziką gamybos tęstinumui.

    Ar priemonės bus veiksmingos

    Ekspertai paprastai pabrėžia, kad vien pozicijų skaičius neatsako į pagrindinį klausimą: kiek realiai sistemų nuolat veikia, kiek jų turi pakankamai amunicijos ir ar užtikrinamas efektyvus radarų, valdymo bei ryšio darbas. Be to, dronų taktika greitai kinta, todėl gynybai tenka derinti radarus, elektroninės kovos priemones ir fizinius barjerus.

    Kol kas viešai nėra patikimų duomenų, kiek konkrečių kompleksų Alabugoje faktiškai dislokuota ir kokiu režimu jie budi. Tačiau palydovinės nuotraukos ir naujų įtvirtinimų tinklas leidžia daryti išvadą, kad dronų gamybos objektų apsauga Rusijai tampa ne mažiau svarbi nei jų gamybos plėtra.

  • Keičiasi laikas, o sąskaita už elektrą gali šoktelėti: ar skaitiklis pats perjungia tarifą?

    Keičiasi laikas, o sąskaita už elektrą gali šoktelėti: ar skaitiklis pats perjungia tarifą?

    Elektros skaitiklio rodoma valanda namuose, kur taikomi dviejų ar trijų laiko zonų tarifai, turi tiesioginę įtaką tam, kiek mokate už kilovatvalandę. Skaitiklio laikrodis dažniausiai lemia, kada sistema persijungia iš dieninio į naktinį tarifą ir atvirkščiai, todėl net ir vienos valandos neatitikimas gali branginti vartojimą.

    Ypač tai aktualu tiems, kurie didelės galios įrenginius paleidžia pagal pigesnio tarifo laiką. Šilumos siurbliai, boileriai, elektrinis grindų šildymas ar namų energijos kaupikliai neretai programuojami taip, kad intensyviausiai dirbtų naktį, kai kaina mažesnė.

    Laiko persukimas į žiemos arba vasaros laiką gali sukelti painiavos: dalis įrenginių laiką atnaujina automatiškai, tačiau ne visi elektros skaitikliai tai daro vienodai. Praktikoje svarbiausias klausimas paprastas: ar pasikeitus laikui skaitiklis pats perskaičiuos valandas ir tiksliai perjungs tarifą.

    Ar skaitiklis laiką keičia automatiškai?

    Senesniuose indukciniuose skaitikliuose su besisukančiu disku laiką dažnai „prižiūrėdavo“ atskiras, išorinis laikmatis, o jo nustatymai galėjo išsiderinti. Tokiu atveju tarifo perjungimas priklausydavo nuo mechaninio sprendimo ir jo būklės.

    Naujesniuose elektroniniuose skaitikliuose laikrodis paprastai būna integruotas pačiame įrenginyje, o ekrane rodoma data ir laikas. Tačiau tai dar nereiškia, kad kiekvienas modelis pats persuka laiką keičiantis sezonui.

    Daugelyje namų vis dažniau įrengiami išmanieji skaitikliai, kurie leidžia nuotoliniu būdu perduoti suvartojimo duomenis ir kitą informaciją. Tokie skaitikliai dažniausiai sinchronizuoja laiką automatiškai, todėl perėjimas į žiemos ar vasaros laiką paprastai įvyksta be vartotojo įsikišimo.

    Kaip greitai pasitikrinti, ar tarifas persijungė?

    Po laiko keitimo verta pažiūrėti į skaitiklio ekraną ir palyginti rodomą valandą su tikslia vietos laiko reikšme. Patikimiausia tai daryti tuo metu, kai pagal jūsų planą turėtų įvykti perėjimas į kitą tarifą.

    Jei matote, kad skaitiklio laikas atsilieka arba skuba, o pigesnis tarifas neprasideda tada, kada įprasta, tai gali reikšti, kad perjungimas vyksta netiksliai. Tokiu atveju automatizuoti įrenginių grafikai gali pradėti naudoti brangesnę elektrą, nors buvo suplanuoti pigesniam laikui.

    Pastebėjus neatitikimą, galima kreiptis į elektros skirstymo operatorių ar tiekėją dėl patikros ir laiko korekcijos. Vis dėlto praktikoje koregavimas ne visada atliekamas automatiškai ir kai kuriais atvejais gali būti taikomas papildomas mokestis, todėl iš anksto verta pasitikslinti sąlygas.

  • Lenkijos geležinkeliuose – keleivių rekordas, bet vasaros punktualumas smigo žemyn

    Lenkijos geležinkeliuose – keleivių rekordas, bet vasaros punktualumas smigo žemyn

    Lenkijos geležinkelių vasaros sezonas 2026 metais atnešė naujų keleivių srautų rekordų, tačiau kartu išryškino vis ryškesnę paslaugų kokybės problemą. Tai rodo naujausia Geležinkelių transporto tarnybos UTK ataskaita, apibendrinusi liepos ir rugpjūčio rezultatus.

    UTK duomenimis, per du vasaros mėnesius traukiniais Lenkijoje keliavo beveik 81 600 000 žmonių. Tai 6 700 000 daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, o didžiausias srautas fiksuotas rugpjūtį, kai kelionių skaičius priartėjo prie 41 300 000.

    Rugpjūčio rezultatas tapo vienu geriausių per visą UTK statistikos istoriją, nusileidęs tik 2026 metų gegužei, kai buvo perkopta 41 400 000 keleivių riba. Augimą skatino sezoniškai išaugusi paklausa ir didesnis reisų skaičius, ypač populiariuose maršrutuose.

    Didžiausias tolimųjų reisų vežėjas „PKP Intercity“ per liepą ir rugpjūtį pervežė 19 500 000 keleivių: rugpjūtį 10 000 000, liepą 9 500 000. UTK taip pat pažymi, kad visų vežėjų atliktas keleivių darbas siekė 6 800 000 000 keleivių kilometrų, tai yra 7,4 proc. daugiau nei prieš metus.

    Tačiau kartu su augančiu reisų skaičiumi ryškėjo ir punktualumo smukimas. Per 2026 metų vasarą „PKP PLK“ tinklu važiavo daugiau kaip 391 500 traukinių, tai yra maždaug 16 000 daugiau nei metais anksčiau.

    UTK skaičiuoja, kad vasaros keleivinių vežimų punktualumas nukrito iki 86,3 proc. Tarnyba nurodo, kad tam įtakos turėjo tiek riedmenų gedimai, tiek vėlavimai, siejami su karščio bangomis, kurios apsunkino infrastruktūros ir technikos darbą.

    Dėl dažnesnių vėlavimų keleiviai aktyviau teikė skundus ir užklausas: UTK fiksavo daugiau kaip 55 proc. didesnį su keleivių teisėmis ir paslaugų kokybe susijusių pranešimų skaičių nei ankstesnę vasarą. UTK pabrėžia, kad rekordiniai srautai tampa rimtu išbandymu tiek vežėjams, tiek infrastruktūros valdytojui, o patikimumas ir informavimas keleiviams tampa kritiškai svarbūs.

  • Rusija nebesusitvarko su dronais? Į kovą metami net eksperimentiniai naikintuvai MiG-35

    Rusija nebesusitvarko su dronais? Į kovą metami net eksperimentiniai naikintuvai MiG-35

    Pranešimai, kad Rusija prieš Ukrainos bepiločius orlaivius pradėjo naudoti net ir riboto skaičiaus naikintuvus MiG-35, rodo didėjantį spaudimą oro gynybai toli nuo fronto. Apie tokių orlaivių įtraukimą į perėmimo užduotis viešai skelbė su Ukrainos aviacija siejamos stebėsenos bendruomenės, tačiau nepriklausomo patvirtinimo, kiek dažnai tai vyksta, kol kas nėra.

    Skelbiama, kad perėmimo misijose dalyvauja ir MiG-29, o MiG-35 minimas kaip papildomas resursas, naudojamas atremti masines atakas prieš objektus dideliu atstumu nuo kontaktinės linijos. Viešojoje erdvėje pasirodė ir nuotraukų, kuriose matomas pilotas MiG-35 kabinoje, tačiau jų kontekstas ir misijų detalės nėra patikrinamos iš atvirų duomenų.

    Kas yra MiG-35?

    MiG-35 yra daugiafunkcis Rusijos naikintuvas, pristatytas 2017 metais kaip MiG-29 evoliucija. 2018 metais Rusijos gynybos ministerija paskelbė pasirašiusi sutartį dėl tiekimo, o gamintojas akcentavo didesnį nuotolį, modernesnę avioniką ir platesnes kovines galimybes.

    Pagal gamintojo deklaracijas, MiG-35 nuotolis, palyginti su MiG-29, gali būti maždaug 50 proc. didesnis, o ginkluotės apkrova siekia iki 6 500 kilogramų devyniuose išorinės pakabos taškuose. Orlaivyje įdiegti modernizuoti RD-33MK varikliai, kurie turėtų gerinti patikimumą ir eksploatacines savybes.

    Kodėl naikintuvas gali būti naudojamas prieš dronus?

    Vienas svarbiausių MiG-35 elementų yra aktyvios elektroninės fazuotos gardelės AESA radaras, kurio galimybės teoriškai tinka oro erdvės paieškai ir taikinių sekimui. Gamintojo teigimu, radaras gali vienu metu sekti iki 30 oro taikinių maždaug iki 160 kilometrų atstumu ir leisti atakuoti šešis prioritetinius.

    Vis dėlto reali dronų aptikimo ir perėmimo sėkmė priklauso nuo daugelio aplinkybių: taikinio dydžio, skrydžio aukščio, greičio, maršruto, meteorologinių sąlygų ir radioelektroninės kovos fono. Mažų, lėtai skrendančių ir žemai skrendančių bepiločių aptikimas dažnai yra sudėtingesnis nei didesnių orlaivių, todėl vien deklaruojamų radaro parametrų nepakanka įvertinti efektyvumui.

    Ribota gamyba ir neaiškus panaudojimo mastas

    Nors projektas buvo pristatomas ambicingai, MiG-35 taip ir netapo masiškai gaminamu orlaiviu. Remiantis gynybos temomis rašančių leidinių vertinimais, viešai identifikuojamų egzempliorių skaičius yra labai nedidelis, o dalis jų siejama su bandomąja ar eksperimentine serija.

    Jei MiG-35 iš tiesų naudojami dronų perėmimui, tai gali reikšti, kad Rusija ieško papildomų būdų užlopyti oro gynybos spragas, kai atakos vykdomos dideliu mastu ir skirtingais maršrutais. Tačiau be patikimų duomenų apie skrydžių skaičių, dislokacijos vietas ir numuštų taikinių statistiką, tokias išvadas reikia vertinti atsargiai.

    MiG-35 gali nešti įvairią ginkluotę oro taikiniams ir antžeminiams objektams, įskaitant artimojo nuotolio R-73, vidutinio nuotolio R-27 ir radariniu būdu valdomas R-77 raketas, taip pat „oras–žemė“ šeimos šaudmenis. Toks universalumas teoriškai leidžia orlaivį naudoti skirtingoms užduotims, tačiau dronų medžioklė naikintuvais paprastai laikoma brangiu sprendimu, lyginant su specializuotomis oro gynybos priemonėmis.