Kinijos Hebėjaus provincijoje esančioje Xujiayao vietovėje aptiktos žmonių fosilijos iš naujo perbraižo denisoviečių istoriją. Mokslininkai skelbia, kad 138–199 tūkst. metų senumo kaulai ir dantys greičiausiai priklausė būtent šiai paslaptingai archainių žmonių linijai.
Radinių istorija siekia 1976–1979 metus, kai archeologai Xujiayao surinko apie 20 fosilijų: kaukolių fragmentų, apatinio žandikaulio dalių ir dantų. Medžiaga atspindi mažiausiai 16 skirtingo amžiaus individų, tačiau dešimtmečius nebuvo sutariama, kuriai grupei juos priskirti.
Proveržį atnešė baltymų analizė
Naują aiškumą suteikė Kinijos mokslininkų komanda, vadovaujama Fu Qiaomei ir Xing Song, dirbanti Kinijos mokslų akademijoje. Jie sujungė detalią anatominių požymių analizę su paleoproteomika, tai yra fosilijose išlikusių baltymų tyrimais.
Toks metodas ypač vertingas, kai senose fosilijose nebeišlieka tinkamos kokybės genetinė medžiaga. Tyrėjai teigia, kad baltymų signalai kartu su kaulų ir dantų morfologija labiausiai dera su denisoviečių linija, o rezultatai paskelbti žurnale „Nature“.
Kokie bruožai išskyrė Xujiayao žmones?
Tyrime aprašomas požymių rinkinys, galintis padėti atpažinti denisoviečius net ir be DNR. Tarp jų minimi žema ir plati smegeninė, storos kaukolės kaulų sienelės, trumpi speniniai ataugai ties kaukolės pamatu.
Taip pat išskiriama supaprastinta kai kurių prieškrūminių dantų kramtomųjų paviršių sandara. Mokslininkai pabrėžia, kad šių individų anatomija jungia ankstyvesniems Homo atstovams, įskaitant Homo erectus, būdingus bruožus su vėlesnėms populiacijoms artimomis savybėmis.
Kodėl tai svarbu žmogaus evoliucijai?
Denisoviečiai kaip atskira archainių žmonių grupė išryškėjo 2010 metais, kai Sibire, Denisovo oloje, iš kaulo fragmento pavyko išgauti DNR. Vėlesni tyrimai parodė, kad jų paplitimas galėjo būti itin platus, apimantis dideles Azijos teritorijas nuo šiaurės rytų iki Tibeto plynaukštės ir Pietryčių Azijos regionų.
Vis dėlto denisoviečių išvaizda ilgai išliko miglota, nes patikimai priskiriamų skeletų buvo mažai, o dalis radinių identifikuoti pavykdavo tik molekuliniais metodais. Xujiayao fosilijos padeda sukurti anatominį atpažinimo raktą ir tikslinti, kaip skirtingos archainių žmonių grupės persidengė erdvėje bei laike.
„Šis radinys rodo, kad žmogaus evoliucija nebuvo tiesi, vienakryptė grandinė: skirtingos populiacijos turėjo persipinančių bruožų ir sudėtingą istoriją“, – sakė tyrėjai.
Mokslininkai atkreipia dėmesį, kad Xujiayao rinkinyje trūksta veido kaulų, todėl dalis išvaizdos rekonstrukcijų remiasi palyginimais su kitais denisoviečiams siejamais radiniais. Vis dėlto naujai išskirti požymiai turėtų palengvinti būsimą denisoviečių pėdsakų paiešką Azijoje, ypač ten, kur DNR jau nebeišlieka.
Leave a Reply