CP v2

Blog

  • „Apple“ sulankstomas „iPhone Duo“ netrukus gaus naują funkciją: ką atneš iOS 27.2 atnaujinimas

    „Apple“ sulankstomas „iPhone Duo“ netrukus gaus naują funkciją: ką atneš iOS 27.2 atnaujinimas

    „Apple“ rugsėjį pristatė pirmąjį sulankstomą telefoną „iPhone Duo“, o jo prekyba turėtų startuoti spalio 23 dieną. Dar prieš pasirodymą bendrovė buvo užsiminusi, kad įrenginys vėliau įgaus svarbią papildomą galimybę, kuri ypač aktuali produktyvumui ir kūrybai.

    Kalbama apie „Apple Pencil“ palaikymą, kurį į „iPhone Duo“ atneša iOS 27.2 atnaujinimas. Ši versija kelias savaites buvo testuojama beta programoje, o neseniai pasiekė RC stadiją, kuri paprastai reiškia, kad galutinis leidimas jau labai arti.

    Testuotojai, įsidiegę iOS 27.2 RC, patvirtino, kad „iPhone Duo“ jau leidžia naudoti „Apple Pencil“ su USB C jungtimi. Funkcija veikia ne tik pagrindiniame sulankstomame ekrane, bet ir mažesniame išoriniame ekrane įrenginio nugarėlėje.

    Praktikoje tai reiškia, kad telefonas gali tapti patogesniu įrankiu ne vien piešimui ar eskizams. Rašiklis gali būti naudojamas ir tikslesnei navigacijai, turinio slinkimui bei kai kurioms papildomoms veiksmų komandoms programėlėse, kuriose palaikomas rašiklio valdymas.

    iOS 27.2 atnaujinimas numato ir daugiau naujovių kitose „Apple“ paslaugose. Tarp jų minimi patobulinimai „FaceTime“, atnaujintas „Apple Music“ pozicionavimas ir papildomos kalbos asistentui, grįstam DI, tačiau šios galimybės Europos Sąjungos šalyse kol kas tebėra ribojamos.

    RC leidimo pasirodymas dažniausiai signalizuoja, kad atnaujinimas visiems vartotojams bus pateiktas artimiausiomis dienomis. Jei „Apple“ laikysis įprasto ritmo, iOS 27.2 gali būti išleista jau kitos savaitės pradžioje, nors tiksli data priklausys nuo galutinių sistemos stabilumo patikrų.

  • 33 oro gynybos postai ir tinklai nuo dronų: Rusija skubiai saugo Alabugos gamyklą

    33 oro gynybos postai ir tinklai nuo dronų: Rusija skubiai saugo Alabugos gamyklą

    Rusija Tatarstane, Alabugos specialiojoje ekonominėje zonoje, spartina vieno svarbiausių smogiamųjų dronų gamybos centrų apsaugą. Naujausia palydovinių nuotraukų analizė rodo, kad aplink kompleksą įrengiama vis tankesnė oro gynybos infrastruktūra, skirta atremti tolimojo nuotolio bepiločių atakas.

    Apie plėtrą pranešė rusų kalba leidžiamas Radio Svoboda, remdamasis palydoviniais vaizdais, darytais spalio 21 dieną. Vertinime teigiama, kad teritorijoje ir jos prieigose suformuotos 33 oro gynybos pozicijos, o dalis jų atsirado per pastaruosius mėnesius.

    Palydoviniai kadrai fiksuoja betonines bokštų tipo konstrukcijas, kurios, kaip manoma, pritaikytos oro gynybos sistemoms dislokuoti. Tarp minimų variantų dažniausiai įvardijamos trumpojo nuotolio sistemos „Pancyr“ ir „Tor“, skirtos naikinti dronus bei kitus mažo aukščio taikinius.

    Be raketinių sistemų pozicijų, įrengiami ir punktai su priešlėktuviniais kulkosvaidžiais, o virš gamybinių pastatų planuojamos konstrukcijos tinklams tempti. Tokios priemonės paprastai naudojamos tam, kad bepiločiams būtų sunkiau tiesiogiai pataikyti į konkretų pastatą arba įskristi į kritinę zoną.

    Alabuga – svarbus dronų gamybos mazgas

    Alabugos zonoje siejamas rusiškų smogiamųjų dronų „Gerań“ surinkimas, laikomas Irano „Shahed“ koncepcijos vietiniu atitikmeniu. Šie dronai Rusijos kare prieš Ukrainą plačiai naudojami atakoms prieš miestus, energetikos infrastruktūrą ir karinius objektus.

    Apsaugos stiprinimas sutampa su pačios gamybos plėtros požymiais. Ankstesni palydoviniai vaizdai rodė, kad teritorijoje daugėja naujų angarų ir sandėlių, o viešojoje erdvėje minimi planai didinti naujesnių „Gerań“ versijų gamybą.

    Kas keičiasi po tolimojo nuotolio atakų

    Ukrainos tolimojo nuotolio dronų kampanija privertė Rusiją peržiūrėti giliame užnugaryje esančių objektų apsaugą, nes atakos pasiekia šimtus kilometrų nuo fronto. Todėl oro gynybos priemonės vis dažniau perkeliamos prie pramonės ir logistikos mazgų, net jei šie anksčiau buvo laikomi santykinai saugiais.

    Radio Svoboda nurodo, kad paskutinį kartą ukrainietiški dronai Alabugos apylinkes pasiekė 2025 metais birželį. Vis dėlto dabartinis įtvirtinimų mastas rodo, kad Maskva grėsmės nelaiko išnykusia ir stengiasi sumažinti riziką gamybos tęstinumui.

    Ar priemonės bus veiksmingos

    Ekspertai paprastai pabrėžia, kad vien pozicijų skaičius neatsako į pagrindinį klausimą: kiek realiai sistemų nuolat veikia, kiek jų turi pakankamai amunicijos ir ar užtikrinamas efektyvus radarų, valdymo bei ryšio darbas. Be to, dronų taktika greitai kinta, todėl gynybai tenka derinti radarus, elektroninės kovos priemones ir fizinius barjerus.

    Kol kas viešai nėra patikimų duomenų, kiek konkrečių kompleksų Alabugoje faktiškai dislokuota ir kokiu režimu jie budi. Tačiau palydovinės nuotraukos ir naujų įtvirtinimų tinklas leidžia daryti išvadą, kad dronų gamybos objektų apsauga Rusijai tampa ne mažiau svarbi nei jų gamybos plėtra.

  • Keičiasi laikas, o sąskaita už elektrą gali šoktelėti: ar skaitiklis pats perjungia tarifą?

    Keičiasi laikas, o sąskaita už elektrą gali šoktelėti: ar skaitiklis pats perjungia tarifą?

    Elektros skaitiklio rodoma valanda namuose, kur taikomi dviejų ar trijų laiko zonų tarifai, turi tiesioginę įtaką tam, kiek mokate už kilovatvalandę. Skaitiklio laikrodis dažniausiai lemia, kada sistema persijungia iš dieninio į naktinį tarifą ir atvirkščiai, todėl net ir vienos valandos neatitikimas gali branginti vartojimą.

    Ypač tai aktualu tiems, kurie didelės galios įrenginius paleidžia pagal pigesnio tarifo laiką. Šilumos siurbliai, boileriai, elektrinis grindų šildymas ar namų energijos kaupikliai neretai programuojami taip, kad intensyviausiai dirbtų naktį, kai kaina mažesnė.

    Laiko persukimas į žiemos arba vasaros laiką gali sukelti painiavos: dalis įrenginių laiką atnaujina automatiškai, tačiau ne visi elektros skaitikliai tai daro vienodai. Praktikoje svarbiausias klausimas paprastas: ar pasikeitus laikui skaitiklis pats perskaičiuos valandas ir tiksliai perjungs tarifą.

    Ar skaitiklis laiką keičia automatiškai?

    Senesniuose indukciniuose skaitikliuose su besisukančiu disku laiką dažnai „prižiūrėdavo“ atskiras, išorinis laikmatis, o jo nustatymai galėjo išsiderinti. Tokiu atveju tarifo perjungimas priklausydavo nuo mechaninio sprendimo ir jo būklės.

    Naujesniuose elektroniniuose skaitikliuose laikrodis paprastai būna integruotas pačiame įrenginyje, o ekrane rodoma data ir laikas. Tačiau tai dar nereiškia, kad kiekvienas modelis pats persuka laiką keičiantis sezonui.

    Daugelyje namų vis dažniau įrengiami išmanieji skaitikliai, kurie leidžia nuotoliniu būdu perduoti suvartojimo duomenis ir kitą informaciją. Tokie skaitikliai dažniausiai sinchronizuoja laiką automatiškai, todėl perėjimas į žiemos ar vasaros laiką paprastai įvyksta be vartotojo įsikišimo.

    Kaip greitai pasitikrinti, ar tarifas persijungė?

    Po laiko keitimo verta pažiūrėti į skaitiklio ekraną ir palyginti rodomą valandą su tikslia vietos laiko reikšme. Patikimiausia tai daryti tuo metu, kai pagal jūsų planą turėtų įvykti perėjimas į kitą tarifą.

    Jei matote, kad skaitiklio laikas atsilieka arba skuba, o pigesnis tarifas neprasideda tada, kada įprasta, tai gali reikšti, kad perjungimas vyksta netiksliai. Tokiu atveju automatizuoti įrenginių grafikai gali pradėti naudoti brangesnę elektrą, nors buvo suplanuoti pigesniam laikui.

    Pastebėjus neatitikimą, galima kreiptis į elektros skirstymo operatorių ar tiekėją dėl patikros ir laiko korekcijos. Vis dėlto praktikoje koregavimas ne visada atliekamas automatiškai ir kai kuriais atvejais gali būti taikomas papildomas mokestis, todėl iš anksto verta pasitikslinti sąlygas.

  • Lenkijos geležinkeliuose – keleivių rekordas, bet vasaros punktualumas smigo žemyn

    Lenkijos geležinkeliuose – keleivių rekordas, bet vasaros punktualumas smigo žemyn

    Lenkijos geležinkelių vasaros sezonas 2026 metais atnešė naujų keleivių srautų rekordų, tačiau kartu išryškino vis ryškesnę paslaugų kokybės problemą. Tai rodo naujausia Geležinkelių transporto tarnybos UTK ataskaita, apibendrinusi liepos ir rugpjūčio rezultatus.

    UTK duomenimis, per du vasaros mėnesius traukiniais Lenkijoje keliavo beveik 81 600 000 žmonių. Tai 6 700 000 daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, o didžiausias srautas fiksuotas rugpjūtį, kai kelionių skaičius priartėjo prie 41 300 000.

    Rugpjūčio rezultatas tapo vienu geriausių per visą UTK statistikos istoriją, nusileidęs tik 2026 metų gegužei, kai buvo perkopta 41 400 000 keleivių riba. Augimą skatino sezoniškai išaugusi paklausa ir didesnis reisų skaičius, ypač populiariuose maršrutuose.

    Didžiausias tolimųjų reisų vežėjas „PKP Intercity“ per liepą ir rugpjūtį pervežė 19 500 000 keleivių: rugpjūtį 10 000 000, liepą 9 500 000. UTK taip pat pažymi, kad visų vežėjų atliktas keleivių darbas siekė 6 800 000 000 keleivių kilometrų, tai yra 7,4 proc. daugiau nei prieš metus.

    Tačiau kartu su augančiu reisų skaičiumi ryškėjo ir punktualumo smukimas. Per 2026 metų vasarą „PKP PLK“ tinklu važiavo daugiau kaip 391 500 traukinių, tai yra maždaug 16 000 daugiau nei metais anksčiau.

    UTK skaičiuoja, kad vasaros keleivinių vežimų punktualumas nukrito iki 86,3 proc. Tarnyba nurodo, kad tam įtakos turėjo tiek riedmenų gedimai, tiek vėlavimai, siejami su karščio bangomis, kurios apsunkino infrastruktūros ir technikos darbą.

    Dėl dažnesnių vėlavimų keleiviai aktyviau teikė skundus ir užklausas: UTK fiksavo daugiau kaip 55 proc. didesnį su keleivių teisėmis ir paslaugų kokybe susijusių pranešimų skaičių nei ankstesnę vasarą. UTK pabrėžia, kad rekordiniai srautai tampa rimtu išbandymu tiek vežėjams, tiek infrastruktūros valdytojui, o patikimumas ir informavimas keleiviams tampa kritiškai svarbūs.

  • Rusija nebesusitvarko su dronais? Į kovą metami net eksperimentiniai naikintuvai MiG-35

    Rusija nebesusitvarko su dronais? Į kovą metami net eksperimentiniai naikintuvai MiG-35

    Pranešimai, kad Rusija prieš Ukrainos bepiločius orlaivius pradėjo naudoti net ir riboto skaičiaus naikintuvus MiG-35, rodo didėjantį spaudimą oro gynybai toli nuo fronto. Apie tokių orlaivių įtraukimą į perėmimo užduotis viešai skelbė su Ukrainos aviacija siejamos stebėsenos bendruomenės, tačiau nepriklausomo patvirtinimo, kiek dažnai tai vyksta, kol kas nėra.

    Skelbiama, kad perėmimo misijose dalyvauja ir MiG-29, o MiG-35 minimas kaip papildomas resursas, naudojamas atremti masines atakas prieš objektus dideliu atstumu nuo kontaktinės linijos. Viešojoje erdvėje pasirodė ir nuotraukų, kuriose matomas pilotas MiG-35 kabinoje, tačiau jų kontekstas ir misijų detalės nėra patikrinamos iš atvirų duomenų.

    Kas yra MiG-35?

    MiG-35 yra daugiafunkcis Rusijos naikintuvas, pristatytas 2017 metais kaip MiG-29 evoliucija. 2018 metais Rusijos gynybos ministerija paskelbė pasirašiusi sutartį dėl tiekimo, o gamintojas akcentavo didesnį nuotolį, modernesnę avioniką ir platesnes kovines galimybes.

    Pagal gamintojo deklaracijas, MiG-35 nuotolis, palyginti su MiG-29, gali būti maždaug 50 proc. didesnis, o ginkluotės apkrova siekia iki 6 500 kilogramų devyniuose išorinės pakabos taškuose. Orlaivyje įdiegti modernizuoti RD-33MK varikliai, kurie turėtų gerinti patikimumą ir eksploatacines savybes.

    Kodėl naikintuvas gali būti naudojamas prieš dronus?

    Vienas svarbiausių MiG-35 elementų yra aktyvios elektroninės fazuotos gardelės AESA radaras, kurio galimybės teoriškai tinka oro erdvės paieškai ir taikinių sekimui. Gamintojo teigimu, radaras gali vienu metu sekti iki 30 oro taikinių maždaug iki 160 kilometrų atstumu ir leisti atakuoti šešis prioritetinius.

    Vis dėlto reali dronų aptikimo ir perėmimo sėkmė priklauso nuo daugelio aplinkybių: taikinio dydžio, skrydžio aukščio, greičio, maršruto, meteorologinių sąlygų ir radioelektroninės kovos fono. Mažų, lėtai skrendančių ir žemai skrendančių bepiločių aptikimas dažnai yra sudėtingesnis nei didesnių orlaivių, todėl vien deklaruojamų radaro parametrų nepakanka įvertinti efektyvumui.

    Ribota gamyba ir neaiškus panaudojimo mastas

    Nors projektas buvo pristatomas ambicingai, MiG-35 taip ir netapo masiškai gaminamu orlaiviu. Remiantis gynybos temomis rašančių leidinių vertinimais, viešai identifikuojamų egzempliorių skaičius yra labai nedidelis, o dalis jų siejama su bandomąja ar eksperimentine serija.

    Jei MiG-35 iš tiesų naudojami dronų perėmimui, tai gali reikšti, kad Rusija ieško papildomų būdų užlopyti oro gynybos spragas, kai atakos vykdomos dideliu mastu ir skirtingais maršrutais. Tačiau be patikimų duomenų apie skrydžių skaičių, dislokacijos vietas ir numuštų taikinių statistiką, tokias išvadas reikia vertinti atsargiai.

    MiG-35 gali nešti įvairią ginkluotę oro taikiniams ir antžeminiams objektams, įskaitant artimojo nuotolio R-73, vidutinio nuotolio R-27 ir radariniu būdu valdomas R-77 raketas, taip pat „oras–žemė“ šeimos šaudmenis. Toks universalumas teoriškai leidžia orlaivį naudoti skirtingoms užduotims, tačiau dronų medžioklė naikintuvais paprastai laikoma brangiu sprendimu, lyginant su specializuotomis oro gynybos priemonėmis.

  • Tyrėjai perspėja: paslėpti DI kodai gali paversti robotus ginklu – užtenka 2 raidžių

    Tyrėjai perspėja: paslėpti DI kodai gali paversti robotus ginklu – užtenka 2 raidžių

    Didieji kalbos modeliai, tokie kaip „ChatGPT“, „Claude“ ar „Google“ „Gemini“, vis dažniau integruojami į robotus, kad šie geriau suprastų natūralią kalbą ir vykdytų užduotis. Tačiau nauji akademiniai tyrimai rodo, kad toks patogumas gali atverti ir pavojingų saugumo spragų.

    Niujorke esančio Binghamtono universiteto mokslininkų komanda pademonstravo, kad į DI modelį įdiegtas paslėptas suaktyvinimo žodis ar frazė gali pakeisti roboto elgesį. Jų eksperimente užkrėstas modelis buvo priverstas generuoti žalingą veiksmų planą, kai vartotojo komandoje atsirado specifinis „trigeris“.

    Kaip veikia trojaniniai suaktyvinimai?

    Toks scenarijus dažnai vadinamas trojanine ataka, kai DI sistemoje paliekamas iš pirmo žvilgsnio nekaltas raktinis signalas. Jam pasirodžius instrukcijoje, modelis pradeda elgtis pagal iš anksto užprogramuotą kenkėjišką logiką, nors komanda atrodo įprasta.

    Bandymų metu tyrėjai įsibrovė į konkrečios programos didįjį kalbos modelį ir įdiegė suaktyvinimo kodą. Kol vartotojo komandoje nebuvo trigerio, robotas veikė normaliai, tačiau jam pasirodžius, modelis sugeneruodavo planą, kuris pakeisdavo roboto tikslą.

    Eksperimente aprašomas atvejis, kai vaisius pjaustantis robotas vietoj numatyto veiksmo atliko pavojingą judesį ir pažeidė žmogaus rankos maketą. Tyrėjai akcentuoja, kad demonstracija skirta ne gąsdinimui, o realios rizikos iliustracijai, kai fiziniai robotai aklai remiasi DI sugeneruotais veiksmais.

    Kodėl rizika didėja dabar?

    Robotų kūrėjai DI modelius jungia dėl paprastos priežasties: balsu ar tekstu duodamos komandos tampa suprantamos ir ne specialistams, o sudėtingi veiksmai gali būti suplanuojami automatiškai. Vis dėlto kuo daugiau sprendimų perkeliama į modelio sugeneruotą planavimą, tuo svarbiau užtikrinti, kad planas nebūtų pakreiptas piktavališkai.

    Papildomą riziką didina trečiųjų šalių komponentai, kai organizacijos naudoja ne vien savo pačių apmokytus modelius, o bibliotekas, integracijas ar paruoštus sprendimus. Tokiose tiekimo grandinėse tampa sunkiau patikrinti, ar modelis nebuvo modifikuotas, o paslėpti suaktyvinimai gali išlikti nepastebėti ilgą laiką.

    Ką siūlo tyrėjai ir ką turėtų daryti kūrėjai?

    Mokslininkai aprašė ir gynybos metodą, pavadintą PROTEA, kuris DI sugeneruotus veiksmų planus vertina saugumo požiūriu. Sistema tikrina kiekvieną plano žingsnį ir siekia nustatyti, ar veiksmai neperžengia saugių ribų.

    „Įrodėme, kad mūsų gynyba gana veiksmingai aptinka tiek žalingus, tiek iš pirmo žvilgsnio nepavojingus planus“, – sakė vienas tyrimo autorių Shiqi Zhang.

    Ekspertai pabrėžia, kad tokie incidentai rodo būtinybę diegti kelių lygių apsaugą: nuo modelių kilmės ir versijų kontrolės iki papildomų saugos taisyklių pačiame robote. Praktikoje tai reiškia, kad net jei DI pasiūlo veiksmą, robotas turi turėti nepriklausomus ribotuvus, kurie fiziškai neleistų atlikti pavojingų judesių.

    Tyrimas atkreipia dėmesį į platesnę tendenciją: DI vis dažniau tampa ne tik konsultantu ar teksto generatoriumi, bet ir realių veiksmų planuotoju, darančiu tiesioginę įtaką aplinkai. Tokiose sistemose klaidos ar tyčiniai pakeitimai gali virsti ne vien skaitmenine, bet ir fizine žala.

  • Ukrainos žvalgyba įspėja NATO: Rusija paleido pigią, bet pavojingą Filin raketą

    Ukrainos žvalgyba įspėja NATO: Rusija paleido pigią, bet pavojingą Filin raketą

    Ukrainos karinė žvalgyba paviešino detales apie naują Rusijos sparnuotąją raketą Filin, kuri, pasak ukrainiečių vertinimų, gali kelti riziką ne tik Ukrainai, bet ir NATO rytiniam flangui. Pabrėžiama, kad pagrindinis grėsmės veiksnys yra iki 1 200 kilometrų siekiantis nuotolis ir galimybė šią ginkluotę naudoti masiškai.

    Ukrainos pusė Filin apibūdina kaip santykinai nebrangią reaktyvinę konstrukciją, galinčią startuoti nuo mobilių antžeminių paleidimo įrenginių. Toks derinys, kai platforma yra mobili, o kaina mažesnė nei tradicinių sparnuotųjų raketų, didina spaudimą oro gynybai ir apsunkina išankstinį atakų numatymą.

    Ukrainos žvalgybos vertinimu, jei tokie ginklai būtų intensyviau naudojami prieš taikinius vakarų Ukrainoje, išlieka rizika, kad dėl navigacijos paklaidų ar maršruto korekcijų atskiri objektai gali įskrieti į kaimyninių NATO valstybių oro erdvę. Tokie incidentai regione jau ne kartą kėlė įtampą, todėl naujų nuotolio priemonių atsiradimas laikomas papildomu destabilizuojančiu veiksniu.

    Skelbiama, kad raketa yra maždaug 3,5 metro ilgio, o sparnų mojis siekia apie 3 metrus. Korpusas, kaip teigiama, gaminamas iš kompozitinių medžiagų, o dalis komponentų gali būti pagaminta naudojant trimatį spausdinimą, kas leidžia greičiau keisti konstrukciją ir didinti gamybos apimtis.

    Ukrainos žvalgyba nurodo, kad deklaruojamas maksimalus greitis siekia apie 800 kilometrų per valandą, o skrydis galimas tiek labai mažame aukštyje, tiek iki maždaug 6 kilometrų aukščio. Minimos ir kovinės galvutės versijos, kurių masė gali siekti 50 arba 100 kilogramų, o paleidimas vykdomas nuo antžeminės paleidimo sistemos.

    Atskirai akcentuojamas komponentų klausimas. Ukrainos teigimu, raketoje identifikuota reikšminga užsienietiškų detalių dalis, įskaitant amerikietiškos kilmės elektronikos elementus bei kiniškus komponentus, kurie, anot žvalgybos, padeda Rusijai palaikyti gamybos tempą nepaisant sankcijų.

    Ukrainos karinė žvalgyba taip pat pranešė paskelbusi interaktyvų trimatį Filin modelį, konstrukcines schemas ir komponentų duomenų bazę. Tokia praktika, Ukrainos institucijų vertinimu, skirta ne tik informuoti visuomenę, bet ir padėti partneriams bei tyrėjams sekti tiekimo grandines ir identifikuoti sankcijų apėjimo schemas.

    Analitikai pažymi, kad Rusijos pasirinkimas investuoti į pigesnes, masinei gamybai pritaikytas nuotolio priemones atitinka platesnę tendenciją kare prieš Ukrainą. Didesnis pigesnių priemonių skaičius reiškia, kad oro gynybai tenka sudėtingesnė užduotis, nes reikia daugiau perėmimų, daugiau amunicijos ir platesnio sensorių tinklo, ypač saugant infrastruktūrą ir logistikos mazgus.

  • Padangos prie konteinerio gali kainuoti brangiai: kodėl tai ne stambiagabaritės atliekos?

    Padangos prie konteinerio gali kainuoti brangiai: kodėl tai ne stambiagabaritės atliekos?

    Išmetus senas automobilio padangas prie konteinerio ar į bendrą šiukšlių talpą galima sulaukti baudos. Nors iš pirmo žvilgsnio padangos atrodo kaip dideli daiktai, teisės aktuose jos nepriskiriamos stambiagabaritėms atliekoms ir turi atskirą atliekų kodą.

    Stambiagabaritėmis paprastai laikomos komunalinės atliekos, kurios dėl dydžio netelpa į konteinerį, pavyzdžiui, seni baldai, durys ar langų rėmai. Tačiau naudotos padangos priskiriamos atskirai kategorijai, todėl jų negalima palikti prie buitinių atliekų aikštelių kaip įprastų didelių gabaritų daiktų.

    Kas pavojinga senose padangose?

    Pagrindinė priežastis, kodėl padangoms taikomi griežtesni reikalavimai, yra jų sudėtis. Padangose esantys polimerai ir kitos medžiagos irimo metu gali teršti dirvožemį bei gruntinius vandenis, o netinkamai deginant didėja rizika į orą išleisti pavojingų junginių.

    Dėl to padangos neturėtų patekti į mišrių atliekų srautą ar atsidurti nelegaliose sąvartynuose. Atliekų tvarkymo praktikoje jos nukreipiamos į perdirbimą arba energetinį panaudojimą tik kontroliuojamomis sąlygomis.

    Kur saugiai priduoti padangas?

    Patogiausias būdas atsikratyti senų padangų dažniausiai yra jų keitimas servise, kai tvarkytojas kartu priima ir seną komplektą. Dalis padangų montavimo vietų ar vulkanizacijos dirbtuvių taip pat priima naudotas padangas atskirai, tačiau sąlygos gali skirtis.

    Kita įprasta galimybė yra atliekas pristatyti į didelių ir specifinių atliekų surinkimo aikšteles, pavyzdžiui, į PSZOK tipo punktus, kuriuose priimamos įvairios atliekos iš gyventojų. Praktikoje gali būti prašoma patvirtinti gyvenamąją vietą savivaldybėje, taip pat gali galioti kiekio ribojimai vienam gyventojui.

    Dar viena alternatyva yra savivaldybių organizuojamos periodinės surinkimo akcijos, kai tam tikromis dienomis surenkamos specifinės atliekos. Vis dėlto gyventojams svarbu iš anksto pasitikrinti savo savivaldybės taisykles, nes vienur padangos priimamos kartu su kitomis atliekomis pagal išankstinę registraciją, kitur tokia tvarka netaikoma.

    Kokia atsakomybė gresia?

    Už netinkamą padangų atsikratymą, kai jos išmetamos į konteinerį, paliekamos prie atliekų aikštelės ar išvežamos į mišką, gali grėsti administracinė atsakomybė. Praktikoje tai reiškia baudą, kuri gali siekti apie 110 eurų ar daugiau, priklausomai nuo pažeidimo aplinkybių.

    Aplinkosaugininkai nuolat pabrėžia, kad didžiausia klaida yra padangas laikyti stambiagabaritėmis atliekomis ir manyti, jog jos bus paimtos automatiškai. Saugiausia išeitis yra rinktis oficialius surinkimo kanalus ir iš anksto pasitikrinti, kokia tvarka galioja konkrečioje savivaldybėje.

  • Kinija išbandė milžinišką slaptą droną: mastai pribloškė net JAV žvalgybą

    Kinija išbandė milžinišką slaptą droną: mastai pribloškė net JAV žvalgybą

    Kinija, kaip rodo naujausi komercinių palydovų vaizdai ir aviacijos analitikų vertinimai, bando itin didelį slaptumo technologijomis paremtą bepilotį orlaivį. Neoficialiai jis vadinamas WZ-X, o dėl kilmės siejamas su bandymų poligonu netoli Malan Sindziange.

    Stebėtojai jį apibūdina kaip skraidantį sparną, kurio paskirtis, tikėtina, yra ilgo nuotolio žvalgyba ir patruliavimas dideliame aukštyje. Toks dizainas paprastai pasirenkamas siekiant mažesnio radarinio matomumo ir didesnio skrydžio efektyvumo.

    Kas žinoma apie naująjį aparatą

    Remiantis viešai aptariamais vertinimais, sparnų mojis gali siekti apie 54 metrus, o korpuso ilgis apie 14 metrų. Tai prilygina aparatą didžiausioms šiuolaikinėms slaptoms platformoms, nors tikslios specifikacijos kol kas oficialiai nepatvirtintos.

    Analitikai atkreipia dėmesį į plačią centrinę dalį, kuri galėtų talpinti daugiau degalų, jutiklių ir ryšio įrangos. Taip pat matoma pakopinė sparno geometrija, kuri mažina aerodinaminį pasipriešinimą ir leidžia ilgiau išsilaikyti ore.

    Viešose diskusijose minimas galimas dviejų variklių sprendimas ir palydovinio ryšio įranga, reikalinga skrydžiams labai dideliais atstumais. Neoficialiai spėjama, kad nuotolis galėtų viršyti 19 000 kilometrų, o darbinis aukštis siekti apie 18–20 kilometrų, tačiau tai laikoma prielaidomis.

    Kodėl tai svarbu JAV ir Europai

    Toks bepilotis orlaivis pirmiausia reikštų papildomą Kinijos gebėjimą rinkti informaciją dideliu nuotoliu ir ilgą laiką išlikti ore. Ilgalaikis patruliavimas ir slaptumo sprendimai didina galimybes veikti net ir ginčijamose oro erdvėse, kur priešlėktuvinės sistemos yra tankios.

    Vakarų analitikams tai signalas, kad sparčiai plečiasi ne tik pilotuojamų, bet ir bepiločių strateginių platformų spektras. Tokie aparatai gali būti naudojami jūrų akvatorijų stebėsenai, radiotechninei žvalgybai, taikinių paieškai ir ryšio retransliacijai dideliuose atstumuose.

    Kontekstas: Kinijos didelių slaptų dronų kryptis

    WZ-X vertinamas kaip platesnės programos dalis, kurioje vystomi skirtingo dydžio skraidančio sparno tipo aparatai. Pranešama, kad tame pačiame bandymų rajone pastebėtas ir mažesnis modelis, siejamas su GJ-X, kurio sparnų mojis galėtų būti apie 42 metrus.

    Ekspertai pabrėžia, kad šio tipo platformos ypatingos tuo, jog leidžia derinti didelę ištvermę ore, mažesnį aptinkamumą ir plačias jutiklių integravimo galimybes. Kol Pekinas neatskleidžia nei oficialaus žymėjimo, nei gamintojo, galutines išvadas apie paskirtį ir ginkluotės galimybes daryti anksti.

    Vis dėlto vien tai, kad tokio masto aparatas jau fiksuojamas skrydžio metu, rodo aukštą programos brandą. Vakarų šalims tai reiškia augantį poreikį sekti ne tik naujus bombonešius, bet ir strateginius bepilotes platformas, kurios gali vykdyti užduotis be įgulos rizikos.

  • Sniegas gali pasirodyti dar spalį: ką tai reiškia vairuotojams ir kada keisti padangas

    Sniegas gali pasirodyti dar spalį: ką tai reiškia vairuotojams ir kada keisti padangas

    Pirmosios snaigės rudenį dar nereiškia, kad žiema jau čia pat, tačiau tai aiškus signalas vairuotojams įvertinti pasirengimą sezonui. Kalnuose sniegas gali pasirodyti jau spalio pabaigoje, o žemesnėse vietovėse dažniau jo sulaukiama lapkritį.

    Pagal dalį ilgalaikių skaičiavimų, sniegas pirmiausia tikėtinas aukščiausiose Tatrų vietose, kur dangos storis gali siekti apie 1–6 centimetrus. Vėliau, artėjant lapkričio pradžiai, potenciali sniego zona gali plėstis ir apimti Podhalę, Beskidus bei Bieščadus, tačiau tokios prognozės dar gali keistis.

    Kada keisti padangas?

    Praktikoje dažnai taikoma 7 laipsnių taisyklė: kai oro temperatūra reguliariai laikosi žemiau 7 laipsnių Celsijaus, vasarinės padangos ima prarasti efektyvumą. Tuomet verta planuoti perėjimą prie žieminių, nes šaltis, šlapdriba ir apledėjimas reikalauja geresnio sukibimo.

    Žieminės padangos nuo vasarinių skiriasi gumos mišiniu ir protektoriumi, pritaikytais šaltoms sąlygoms. Dėl to jos paprastai geriau sukimba su šlapia, šalta ar apsnigta danga, o stabdymo kelias tampa trumpesnis nei su vasarinėmis padangomis tokiomis pačiomis sąlygomis.

    Ką sako taisyklės ir baudos

    Lenkijoje nėra visuotinės prievolės visiems vairuotojams tam tikrą dieną privalomai persiauti žiemines padangas. Vis dėlto vairuotojas atsako už techninę automobilio būklę ir privalo užtikrinti, kad transporto priemonė nekeltų pavojaus eismo saugumui.

    Taip pat svarbu prisiminti minimalų leistiną protektoriaus gylį, kuris yra 1,6 milimetro, ir draudimą eksploatuoti akivaizdžiai pažeistas padangas. Už techninės būklės reikalavimų pažeidimus gali grėsti bauda iki maždaug 650 eurų, o policija gali sulaikyti registracijos dokumentą.

    Kaip pasiruošti, kad nereikėtų stovėti eilėse

    Protingiausia padangų keitimą suplanuoti dar iki pirmųjų rimtesnių šalnų ar sniego, nes tuomet servisuose paprastai susidaro eilės. Prieš montuojant verta patikrinti žieminių padangų amžių, matomus pažeidimus ir realų protektoriaus likutį.

    Jei važinėjama kalnuotose vietovėse arba anksti rytais, kai keliai dažniau pasidengia plikledžiu, pasirengimo svarba dar didesnė. Net trumpas sniego epizodas rudenį gali greitai pakeisti eismo sąlygas, todėl sprendimus geriausia priimti nelaukiant pirmo rimtesnio kritulių fronto.