CP v2

Blog

  • Shakiros koncertas Madride tapo „Amazon Music“ rekordu: transliaciją žiūrėjo milijonai

    Shakiros koncertas Madride tapo „Amazon Music“ rekordu: transliaciją žiūrėjo milijonai

    Kolumbietės Shakiros koncertas Madride pasiekė naują „Amazon Music“ platformos rekordą: tai tapo daugiausiai peržiūrėta tiesioginė moters atlikėjos transliacija, skelbia „Amazon Music“ atstovai Ispanijoje. Pasirodymas buvo transliuojamas visame pasaulyje ir žiūrovams kai kuriose rinkose buvo prieinamas nemokamai.

    Koncertas vyko spalio 3 dieną, o išskirtinumas tas, kad tai buvo vienas pirmųjų atvejų, kai pilnas Shakiros šou buvo tiesiogiai transliuotas tarptautinei auditorijai. Tiesioginė transliacija buvo rodoma per „Amazon Music“, „Prime Video“ ir „Twitch“, taip išplečiant pasiekiamumą už tradicinių muzikos programėlių ribų.

    Pasak „Amazon Music“ Ispanijos vadovės Claire Imoucha, sprendimą transliuoti būtent iš Madrido sustiprino miesto vaidmuo Lotynų muzikos industrijoje ir Shakiros populiarumas šalyje.

    „Madridas tapo Lotynų muzikos epicentru ir tiltu tarp Lotynų Amerikos bei Europos“, – sakė Claire Imoucha.

    Transliacijos techninis įgyvendinimas buvo ambicingas: kelis mėnesius derinta gamyba apėmė apie 20 kamerų, dronų panaudojimą ir filmavimą iš sraigtasparnio. Tokia praktika vis dažniau taikoma didžiausiuose koncertuose, nes žiūrovai tikisi ne tik garso, bet ir kino lygio vaizdo.

    Madrido rezidencija ir lotynų muzikos bumas

    Rekordinis pasirodymas buvo Shakiros koncertų serijos Madride dalis, siejama su jos turu „Las Mujeres Ya No Lloran World Tour“. Rezidencijų modelis, kai atlikėjas tame pačiame mieste rengia kelis didelės apimties šou, pastaraisiais metais tapo viena svarbiausių gyvos muzikos verslo krypčių Europoje.

    „Amazon Music“ pabrėžia, kad ispaniškos ir lotyniškos muzikos vartojimas skaitmeninėse platformose Ispanijoje sudaro reikšmingą dalį ir toliau auga. Tai paaiškina, kodėl būtent Madridas vis dažniau pasirenkamas kaip vieta tarptautinėms transliacijoms, kurios taikosi tiek į Europos, tiek į Lotynų Amerikos auditorijas.

    Kodėl tokios transliacijos tampa nauju standartu

    Didžiųjų koncertų transliacijos tampa svarbia muzikos rinkodaros dalimi: jos padeda parduoti bilietus į kitus turo miestus, didina perklausas platformose ir stiprina atlikėjo ryšį su gerbėjais, kurie negali atvykti gyvai. Be to, platinimas per kelias paslaugas vienu metu leidžia pasiekti skirtingus vartotojų įpročius turinčias auditorijas.

    „Amazon Music“ panašias transliacijas vykdo ne pirmą kartą: bendrovė jau ne vienerius metus rodo didelius festivalius, tarp jų ir Barselonoje vykstantį „Primavera Sound“. Shakiros rekordas Madride rodo, kad konkurencija tarp platformų dėl išskirtinių koncertinių turinio formatų tik aštrėja.

  • Liono „Lumière“ festivalis 2026: 450 seansų ir žvaigždžių prisiminimai, nuo ko prasidėjo kinas

    Liono „Lumière“ festivalis 2026: 450 seansų ir žvaigždžių prisiminimai, nuo ko prasidėjo kinas

    Lione prasidėjo 18-asis „Lumière“ festivalis, kuris devynias dienas miestą paverčia klasikinio kino centru. Organizatoriai skelbia, kad programoje numatyta apie 450 seansų maždaug 50-tyje vietų visoje Liono metropolinėje zonoje.

    Šių metų festivalio dėmesio centre atsidūrė broliai Joelis ir Ethanas Coenai, kuriems numatyta įteikti „Lumière“ apdovanojimą. Greta retrospektyvų ir specialių seansų žiūrovams siūlomi susitikimai, pokalbiai bei filmai, sugrąžinantys į skirtingas kino epochas.

    Atidarymo vakarą raudonuoju kilimu žengusių svečių buvo klausiama vieno paprasto dalyko: koks yra ankstyviausias jų kino prisiminimas. Vokiečių režisierius Fatihas Akinas pasakojo, kad jam viskas prasidėjo nuo Bruce’o Lee filmo, kurį vaikystėje matė „Super 8“ juostoje.

    „Man turėjo būti apie šešerius, o tas filmas atrodė tarsi grynas greitis“, – sakė Fatihas Akinas.

    JAV režisierius Toddas Haynesas prisiminė „Mary Poppins“ ir teigė, kad šis filmas jį lydėjo nuo trejų metų, palikdamas ryškų pėdsaką vaizduotėje. Honkongo režisieriui Tsui Harkui lemtingas buvo Akira Kurosawos „Yojimbo“, kurį jis, būdamas keturiolikos, pamatė vienas kino teatre.

    „Supratau, kad tai nepaprastas filmas, ir jis vėliau darė įtaką mano pačiam kinui“, – sakė Tsui Harkas.

    Tarp festivalio viešnių minima ir kinų aktorė Zhang Ziyi, į Lioną atvykusi pristatyti Ango Lee filmo „Crouching Tiger, Hidden Dragon“. Festivalis kviečia filmą iš naujo atrasti restauruotoje versijoje, kuri Prancūzijoje rodoma pirmą kartą.

    Programos akcentai ir pagerbimai

    „Lumière“ festivalis tradiciškai orientuojasi į kino paveldą: restauruotas klasikas, specialius seansus ir diskusijas su kūrėjais bei kino istorikais. Šiemet programoje numatytos retrospektyvos, skirtos broliams Coenams, taip pat režisieriui Normanui Jewisonui ir italų kino kūrėjui Ettore Scola.

    Organizatoriai taip pat skiria vietos nebyliajam kinui ir kino koncertams, kuriuose filmai rodomi gyvai akompanuojant muzikantams. Tokie renginiai pastaraisiais metais vėl populiarėja Europos festivaliuose, nes žiūrovams suteikia progą klasiką patirti nauju, teatrui artimu formatu.

    Kodėl Lionas vadinamas kino miestu

    Lionas „Lumière“ festivaliui yra simbolinė vieta: būtent su Lumière brolių vardu siejami vieni ankstyviausių viešų kino seansų, o miestas ilgainiui tapo svarbiu kino kultūros tašku Prancūzijoje. Festivalis šią tapatybę išnaudoja kurdamas programą, kurioje dera istorija, autorinis kinas ir didžiojo ekrano patirtis.

    Festivalis vyksta iki spalio 18 dienos, o apdovanojimo ceremonija broliams Coenams numatyta spalio 16 dieną. Kitą dieną suplanuota ir naktinė jų filmų pagerbimo programa, žadanti ilgiausią kino maratoną ištvermingiausiems žiūrovams.

  • ES ir Kinijos prekybos susitarimas dėl automobilių: kas pasikeis ir ko Briuselis bijo labiausiai

    ES ir Kinijos prekybos susitarimas dėl automobilių: kas pasikeis ir ko Briuselis bijo labiausiai

    Europos Sąjunga ir Kinija po kelis mėnesius trukusių įtemptų derybų pasiekė prekybos susitarimą, kuris turėtų sumažinti tiesioginio prekybos karo riziką. Tačiau Briuselyje vis garsiau kalbama, kad trumpalaikė ramybė gali kainuoti politinį ryžtą toliau griežtinti poziciją Pekino atžvilgiu.

    Europos Komisija susitarimą pristato kaip pirmąjį etapą platesniame procese, kuriuo siekiama perbalansuoti prekybos santykius. ES jau kurį laiką akcentuoja didelį prekybos deficitą su Kinija ir spaudimą Europos pramonei, kurį kelia sparčiai augantys importo srautai.

    Pagal susitarimą Kinija įsipareigojo riboti hibridinių automobilių eksportą į ES, o taip pat sušvelninti retųjų žemių licencijavimo apribojimus. Mainais ES sutiko su šalims priskirtomis kvotomis, kurios leistų į Europos rinką per metus įvežti 350 000 Kinijoje pagamintų hibridinių automobilių ketverių metų laikotarpiu, numatant 6 proc. metinį koregavimo tempą.

    ES pareigūnai pabrėžia, kad šis sprendimas reikšmingai apkarpytų dabartines eksporto apimtis ir suteiktų atokvėpį Europos automobilių sektoriui, ypač Vokietijos gamintojams, kurie pastaraisiais metais susiduria su aštria konkurencija. Kita vertus, dalis Briuselio diplomatų baiminasi, kad kompromisas gali sumažinti skubą kurti naujas apsaugos priemones prieš, ES vertinimu, iškraipytą konkurenciją.

    „Tai gana geras susitarimas, bet bijau, kad Europos Vadovų Taryboje jis gali sukelti atsipalaidavimą“, – sakė anonimiškai kalbėjęs ES pareigūnas.

    Susitarimas pasiektas politiniame fone, kai Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas ragino kurti naują ES prekybos gynybos instrumentą, skirtą sistemingai reaguoti į rinkos iškraipymus. Briuselyje šią savaitę ES lyderiai Kinijos klausimą aptaria aukščiausiu lygiu, todėl susitarimo poveikis bendrai strategijai vertinamas ypač atidžiai.

    Ekonominiu požiūriu susitarimas sprendžia tik dalį problemos. Kinijos automobilių eksportas į ES vertinamas maždaug 15 000 000 000 eurų, kai bendras dvišalis ES prekybos deficitas su Kinija yra kelis kartus didesnis, todėl vien automobilių segmentas esminių disproporcijų nepanaikina.

    Europos Komisija taip pat nurodo išsiderėjusi tarifų liberalizacija kai kurioms prekių grupėms, tarp jų automobilių dalims, avalynei, ledams ir alyvuogių aliejui, o sutaupytos muito išlaidos, Komisijos skaičiavimu, turėtų siekti bent 225 000 000 eurų. Vis dėlto Briuselyje pripažįstama, kad šie palengvinimai labiau simboliniai, nes platesnį prekybos disbalansą lemia struktūriniai veiksniai.

    Derybų tęstinumas jau suplanuotas: ES prekybos vadovas Marošas Šefčovičius ketina nuotoliniu būdu kalbėtis su Kinijos kolega 2027 metų sausį, o dar vienas politinių konsultacijų etapas numatomas 2027 metų kovą. Tai reiškia, kad dabartinis susitarimas vertinamas kaip tarpinė stotelė, o ne galutinis sprendimas.

    „Praėjusios savaitės susitarimas rodo, kad kinai pradeda rimtai vertinti Europą ir supranta, jog čia yra rimta politinė, o ne tik ekonominė problema“, – sakė Peteris Chase’as.

    Lygiagrečiai Europos Komisija žada iki tradicinio gruodžio mėnesio ES vadovų susitikimo pateikti pasiūlymus dėl naujo mechanizmo, kuris padėtų nuosekliau atsakyti į rinkos iškraipymus. Ši iniciatyva siejama su platesne ES prekybos gynybos priemonių peržiūra, apimančia ir idėjas, kaip skatinti tiekimo grandinių diversifikavimą bei stiprinti solidarumą, jei atskiros valstybės narės susidurtų su prekybos atsakomosiomis priemonėmis.

    Komisijos viduje taip pat primenama, kad ES jau turi nemažai veikiančių instrumentų, įskaitant antidempingo priemones, investicijų patikrą ir antispraudimo priemonę, kuri iki šiol nebuvo pritaikyta praktikoje. Pagrindinis klausimas, kuris dabar kyla Briuselyje, ar politinė valia šiuos įrankius naudoti ir toliau stiprinti sistemą išliks tokia pati, kai tiesioginė įtampa su Pekinu laikinai sumažėjo.

  • JK premjeras Andy Burnham: santykiai su ES nebetenkina – ko Londonas tikisi lapkričio viršūnių susitikime

    JK premjeras Andy Burnham: santykiai su ES nebetenkina – ko Londonas tikisi lapkričio viršūnių susitikime

    Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Andy Burnham pareiškė, kad dabartinis santykių su Europos Sąjunga modelis Londonui „nėra pakankamai geras“, ir prieš artėjantį JK–ES viršūnių susitikimą paragino atvirai kalbėtis dėl naujo bendradarbiavimo formato. Premjeras teigė, kad pokyčiai būtini, jei šalis rimtai siekia spartinti ekonomikos augimą, geriau valdyti migraciją ir stiprinti saugumą.

    Kalbėdamas parlamente, A. Burnham pabrėžė, kad vyriausybė neturėtų „nusisukti“ nuo galimybių priartinti JK prie ES, o svarbiausias artimiausias tikslas – pasiekti apčiuopiamą rezultatą lapkričio 20 dieną numatytame viršūnių susitikime. Jis taip pat akcentavo, kad dėl esminių sprendimų visuomenė turės lemiamą žodį kiekviename etape.

    Kas bus ant stalo?

    Premjero teigimu, derybų darbotvarkėje daugiausia dėmesio planuojama skirti ekonomikos augimui ir nelegalios migracijos kontrolei. Tarp konkrečių klausimų, kuriuos JK mato kaip realistiškus susitarimams, minimi maisto ir gėrimų prekybos palengvinimai, energetikos sistemų sujungimas, bendradarbiavimas dėl emisijų prekybos ir jaunimo mainų ar patirties įgijimo schema.

    A. Burnham pastaraisiais mėnesiais ne kartą signalizavo norą ilgainiui glaudinti ryšius su Bendrija, o viename iš pasisakymų buvo užsiminęs, kad tarp svarstomų krypčių gali būti ir platesnės integracijos scenarijai. Jo vertinimu, „Brexit“ padarė daugiau žalos nei naudos, o aiški ilgalaikė strategija dėl santykių su didžiausia JK rinka esą yra būtina.

    „Aiškaus kelio į šio amžiaus pabaigą neturėsime, kol neapsispręsime dėl ilgalaikių santykių su didžiausia mūsų rinka“, – sakė A. Burnham.

    Vidaus politika ir kritika

    Tuo pat metu JK viduje stiprėja politinė trintis: dešiniojo sparno politikai ir dalis opozicijos kaltina leiboristų vadovaujamą vyriausybę bandymu iš naujo atverti visuomenę skaldžiusias „Brexit“ diskusijas. Konservatorių lyderė Kemi Badenoch viešai teigė, kad premjeras esą ardo pasitraukimo susitarimo pamatus ir nesugebės išsiderėti geresnių sąlygų.

    Šis ginčas atspindi platesnę dilemą, su kuria JK susiduria po pasitraukimo iš ES: verslo bendruomenė ir dalis visuomenės tikisi mažiau biurokratijos prekyboje ir stabilesnių taisyklių, tačiau politiškai jautrūs klausimai, tokie kaip judėjimo laisvė ar teismų kompetencijos, išlieka raudonos linijos daliai rinkėjų.

    Incidentas RAF Fairford bazėje

    A. Burnham parlamente palietė ir saugumo temą, komentuodamas incidentą RAF Fairford oro bazėje, įvykusį rugsėjo pabaigoje. Premjeras sakė, kad šis atvejis „beveik neabejotinai“ buvo nukreiptas ir koordinuotas Irano Islamo revoliucijos gvardijos korpuso, ir pabrėžė, kad JK netoleruos tokių grėsmių.

    Po įvykio buvo sulaikyti keli asmenys, įtariami veikla, susijusia su sprogmenimis, taip pat galimu teroro akto rengimu. Policija vėliau patvirtino, kad visi įtariamieji paleisti už užstatą, o specializuotos pajėgos tęsia tyrimą ir tikrina visas įmanomas versijas.

    RAF Fairford bazė yra reikšmingas JAV karinių oro pajėgų infrastruktūros taškas Europoje, siejamas su logistika ir sąjungininkų operaciniu pasirengimu. JAV šiuo metu iš bazės yra išvedusios bombonešius, o incidentas papildomai paaštrino Londono retoriką dėl priešiškų valstybių veiklos ir vidaus saugumo grėsmių.

    Artėjantis JK–ES viršūnių susitikimas, vyriausybės teigimu, bus bandymas vienu metu spręsti dvi jautrias darbotvarkes: atkurti pragmatiškesnę ekonominę sąveiką su Bendrija ir parodyti, kad saugumo bei migracijos klausimais Londonas sieks griežtesnio, o ne laisvesnio režimo.

  • ES misija Raudonojoje jūroje stringa: dėl hučių atakų Kaja Kallas prašo daugiau laivų

    ES misija Raudonojoje jūroje stringa: dėl hučių atakų Kaja Kallas prašo daugiau laivų

    Europos Sąjungos jūrinė misija „Aspides“, skirta apsaugoti laivybą Raudonojoje jūroje, susiduria su pajėgumų stygiumi, nors saugumo situacija regione prastėja. Prie papildomų pajėgų kol kas įsipareigojo prisidėti tik Nyderlandai ir Belgija, pažadėjusios po vieną laivą.

    Misija pradėta 2024 metais, kai po karo tarp Izraelio ir „Hamas“ išaugo išpuolių prieš prekybinius laivus rizika. Pagrindinis „Aspides“ tikslas – užtikrinti saugią laivybą strategiškai svarbiose atkarpose, ypač Bab el Mandebo sąsiauryje, kuriuo juda reikšminga pasaulinės prekybos ir energijos tiekimo dalis.

    Po ES Užsienio reikalų tarybos posėdžio Bendrijos vyriausioji diplomatė Kaja Kallas pripažino, kad misijai trūksta laivų, kad ji galėtų veikti patikimai ir nuolat. Pasak jos, norint išlaikyti nuolatinę apsaugą ir eskorto pajėgumus, reikėtų mažiausiai dešimties karo laivų, tačiau realus skaičius iki šiol atsilieka nuo šio poreikio.

    „Mums reikia bent dešimties laivų, ir šiandien jų neturime. Tačiau girdėjome, kad kai kuriose valstybėse narėse diskusijos tęsiasi“, – sakė Kaja Kallas.

    „Tikiuosi, kad misijai iš tiesų reikalingi laivai atsiras, nes jei norime būti patikimi saugumo užtikrintojai regione, turime turėti patikimą misiją“, – pridūrė ji.

    Raginimai stiprinti „Aspides“ suaktyvėjo po to, kai Italijos fregatai teko lydėti italų prekybinį laivą prie Jemeno krantų. Italija laikoma viena pagrindinių šios operacijos varomųjų jėgų, tačiau Roma signalizuoja, kad didinti indėlį yra pasirengusi tik tuomet, jei panašų ryžtą parodys ir kitos ES šalys.

    Įtampa auga ir dėl hučių, Irano remiamos ginkluotos grupuotės Jemene, veiksmų. Pastarosiomis dienomis jie surengė virtinę smūgių Saudo Arabijoje, tarp jų – ataką prieš Rijado tarptautinį oro uostą. Pranešama apie 14 žuvusiųjų ir daugiau kaip 300 sužeistųjų, o tai didina spaudimą europiečiams greičiau sutelkti papildomus pajėgumus.

    Šiuo metu pagrindinius misijos laivus tiekia Italija ir Graikija, o Vokietija, Prancūzija, Ispanija, Nyderlandai ir Belgija prisideda rotacijos principu, todėl operacijoje vienu metu veikiančių karo laivų skaičius nuolat kinta. Nyderlandai žada skirti fregatą asocijuotu vaidmeniu, orientuotą į situacijos stebėseną ir informacijos rinkimą, o Belgijos fregata „Leopold I“ dėl techninių problemų į misiją, tikėtina, įsijungs tik kitais metais.

    Dalis valstybių narių savo laivus renkasi laikyti arčiau Europos, Baltijos ir Juodosios jūrų regione, kur daugėja Rusijos hibridinių veiksmų ir infrastruktūros saugumo iššūkių. Tai atskleidžia, kaip plačiai ištempti Europos gynybos pajėgumai, kai tuo pačiu metu tenka reaguoti į kelis skirtingus židinius.

    ES institucijose taip pat pripažįstama, kad jūrinių pajėgumų spragos yra struktūrinės. Konfidencialioje 2026 metų metinėje gynybos parengties ataskaitoje, su kuria susipažino žiniasklaida, teigiama, kad kritinių jūrinių pajėgumų trūkumai realiai gali būti užpildyti tik po 2030 metų, net jei investicijos didėtų.

    Kaja Kallas pabrėžė, kad Raudonosios jūros maršrutų saugumas yra tiesioginis Europos strateginis interesas, susijęs ir su energijos tiekimo stabilumu, ir su prekių srautais. Pasak jos, papildomi laivai būtų būtini tam, kad misija galėtų ne tik reaguoti į incidentus, bet ir iš anksto mažinti riziką bei užtikrinti prekybinių laivų palydą.

  • Dvi saulės vos už 16 šviesmečių: mokslininkai skaičiuoja, kad ten galėtų išsilaikyti Žemė

    Dvi saulės vos už 16 šviesmečių: mokslininkai skaičiuoja, kad ten galėtų išsilaikyti Žemė

    Naujas tyrimas rodo, kad potencialiai gyvybei tinkama, į Žemę panašios masės planeta galėtų ilgai išlikti stabilioje orbitoje dvejetainėje žvaigždžių sistemoje. Astronomai tokias sistemas vertina atsargiai, nes antroji žvaigždė gali išbalansuoti planetų orbitas.

    Tyrimo centre atsidūrė 70 Ophiuchi (70 Oph AB) sistema, esanti maždaug už 16 šviesmečių. Joje skrieja dvi K tipo nykštukės, kurios yra vėsesnės ir blankesnės už Saulę, tačiau, pagal dabartinius modelius, gali būti ilgaamžiškesnės ir stabilesnės nei aktyvios raudonosios nykštukės.

    Kaip ieškota planetų pėdsakų

    Mokslininkai sujungė istorinius ir šiuolaikinius radialinio greičio matavimus, sukauptus per labai ilgą laikotarpį ir gautus keliais instrumentais. Šis metodas fiksuoja menkus žvaigždės judėjimo pokyčius, kuriuos sukelia ją „timptelinti“ galintis palydovas, pavyzdžiui, planeta.

    Komanda skelbia pasiekusi mažesnę nei 1 metro per sekundę matavimo paklaidą, kuri yra kritiškai svarbi ieškant mažesnių, uolinių planetų signalų. Vis dėlto net ir toks tikslumas ne visada leidžia aiškiai atskirti planetos poveikį nuo pačios žvaigždės aktyvumo.

    Ką parodė simuliacijos ir kas buvo paneigta

    Norėdami įvertinti, kokios planetos galėtų išlikti, tyrėjai modeliuose tikrino Žemės masės planetų orbitų stabilumą įvairiais atstumais nuo pagrindinės žvaigždės. Skaičiavimai apėmė ilgą laiką astronomine prasme, kad būtų aišku, ar orbita nesuyra dėl antrosios žvaigždės traukos.

    Rezultatai rodo, kad vadinamojoje gyvenamojoje zonoje aplink pagrindinę žvaigždę stabilios orbitos yra įmanomos. Kitaip tariant, antroji žvaigždė nebūtinai „nušluoja“ visus šansus uolinei planetai išlikti ten, kur teoriškai galėtų egzistuoti skystas vanduo.

    Kartu tyrėjai nurodo, kad duomenys leidžia atmesti didelių, Jupiterio masės ar dar masyvesnių dujinių milžinių egzistavimą tam tikruose atstumuose nuo žvaigždžių. Tai svarbu ir istoriniame kontekste: 70 Ophiuchi kadaise buvo minėta kaip viena iš ankstyviausių sistemų, kur galėjo būti įtarta planeta, tačiau vėliau tokie signalai dažnai paaiškėdavo esantys žvaigždžių aktyvumo pasekmė.

    Kodėl tai svarbu ateities paieškoms

    Radialinio greičio matavimus dažnai komplikuoja dėmės, magnetiniai ciklai ir kiti žvaigždžių aktyvumo procesai, galintys imituoti planetų sukeliamą signalą. Dėl to dalis „atradimų“ laikui bėgant pervertinami, o tyrėjai vis daugiau dėmesio skiria tam, kaip patikimai atskirti planetas nuo žvaigždžių triukšmo.

    NASA pabrėžia, kad daugialypės žvaigždžių sistemos danguje yra dažnos, todėl klausimas, ar jose gali išlikti į Žemę panašios planetos, tiesiogiai plečia potencialių taikinių sąrašą. Autorių teigimu, 70 Ophiuchi gali būti viena perspektyviausių artimų sistemų, kur verta ieškoti mažų uolinių planetų, kai atsiras dar jautresni stebėjimai.

    „Galima tikėtis, kad antroji žvaigždė suardys orbitas, tačiau simuliacijos rodo, kad taip būna ne visada“, – sakė vienas iš tyrimo autorių.

    „Tai ir nusivylimas, ir jaudulys: nematome Jupiterio tipo planetos, bet atverčiame naują šios istorinės sistemos skyrių“, – teigė pagrindinis darbo autorius.

  • Iš Visatos jaunystės atkeliavo signalas: „James Webb“ atskleidė netikėtą jo namų galaktiką

    Iš Visatos jaunystės atkeliavo signalas: „James Webb“ atskleidė netikėtą jo namų galaktiką

    Seniausias iki šiol radijo pliūpsnis

    Astronomai pranešė aptikę iki šiol tolimiausią greitąjį radijo pliūpsnį (FRB) – itin trumpą, bet galingą radijo bangų blyksnį, trukusį maždaug tūkstantąją sekundės dalį. Signalas, pavadintas FRB 20240304B, pasiekė Žemę po kelionės per didžiąją dalį Visatos istorijos.

    Toks aptikimas ypač svarbus todėl, kad FRB prigimtis iki šiol nėra galutinai įrodyta. Nors egzistuoja dešimtys hipotezių, mokslininkai dažniau atmeta netinkančius modelius, nei gali vienareikšmiškai patvirtinti vieną kilmės scenarijų.

    Kaip signalas buvo susektas

    FRB 20240304B pirmiausia užfiksuotas 2024 metų kovą Pietų Afrikoje veikiančiu radijo teleskopu MeerKAT, kuris sudarytas iš 64 antenų. Tokie prietaisai gali greitai identifikuoti pliūpsnį, tačiau jo šaltinio galaktiką rasti gerokai sunkiau.

    Po pirminio aptikimo tyrėjai bandė dangaus sritį ištirti itin jautriais antžeminiais optiniais teleskopais, tačiau nematė nieko, kas patikimai išduotų signalą pasiuntusią galaktiką. Tuomet į pagalbą pasitelktas James Webb kosminis teleskopas, kurio infraraudonųjų spindulių jautrumas leidžia aptikti labai tolimus ir blankius objektus.

    Netikėta kilmė: mažytė, bet aktyvi galaktika

    James Webb duomenys atskleidė, kad FRB šaltinis slypi ne didelėje, masyvioje galaktikoje, kaip tikėtasi, o mažoje nykštukinėje galaktikoje, kuri aktyviai formuoja žvaigždes. Tyrėjų vertinimu, ši galaktika yra apie 1 000 kartų mažesnės masės, nei buvo prognozuota pagal ankstesnius lūkesčius.

    Dar viena detalė nustebino ne mažiau: galaktika labai jauna, o didžioji dalis jos žvaigždžių masės susiformavo palyginti neseniai kosminiais mastais. Toks fonas stiprina prielaidą, kad FRB galėjo sukelti magnetaras – itin stiprų magnetinį lauką turinti neutroninė žvaigždė, galinti susiformuoti per milijonus metų.

    „Greitieji radijo pliūpsniai įdomūs tuo, kad vis dar nežinome, kas tiksliai juos sukuria. Turime teorijų, bet neturime galutinio įrodymo“, – sakė Sidnėjaus universiteto mokslininkė Manisha Caleb.

    Kodėl tai svarbu ne tik FRB paslapčiai

    Be kilmės paieškų, FRB tampa ir praktiniu kosmologijos įrankiu. Keliaudamas per tarpgalaktines dujas signalas patiria sklaidą: žemesnio dažnio bangos sulėtėja labiau nei aukštesnio, todėl atkeliauja kiek vėliau, o tai leidžia įvertinti, kiek jonizuotos medžiagos buvo pakeliui.

    Šio pliūpsnio kelionė suteikė informacijos ir apie didelio masto struktūras tarp mūsų ir šaltinio, nes signalą veikė skirtingų regionų dujos bei turbulencija. Tai leidžia FRB naudoti kaip savotišką kosminį matuoklį, padedantį tiksliau „pasverti“ medžiagą tarp galaktikų ir tikslinti Visatos raidos vaizdą.

    Tyrėjai pabrėžia, kad patikimai susietų FRB su jų šeimininkėmis galaktikomis kol kas yra palyginti nedaug, todėl tokie aptikimai išlieka reti ir ypač vertingi. Kuo daugiau bus užfiksuota tolimų pliūpsnių, tuo geriau bus galima patikrinti magnetarų hipotezę ir kitus modelius, ypač ankstyvosios Visatos sąlygomis.

  • Šis pratimas ypač „dega“ vidinei šlaunų pusei: pakanka suoliuko ar sofos namuose

    Šis pratimas ypač „dega“ vidinei šlaunų pusei: pakanka suoliuko ar sofos namuose

    Kopenhagos pritraukimas: kas tai?

    Kopenhagos pritraukimas yra šoninio atramos pratimo variacija, skirta klubo pritraukiamiesiems raumenims, esantiems vidinėje šlaunų pusėje. Atliekant pratimą viena koja remiama į suoliuką ar sofą, o dilbis laikomas ant grindų, tuomet keliami klubai siekiant išlaikyti kūną vienoje linijoje.

    Nors judesys primena įprastą šoninę lentą, krūvis pasiskirsto kitaip: čia ypač intensyviai dirba klubo pritraukiamieji. Apatinė koja gali likti pakelta ore arba būti keliama pritraukiant link ant atramos esančios kojos.

    Kaip atlikti saugiai?

    Svarbiausia sąlyga yra stabilus atramos paviršius. Sporto salėje tam dažniausiai naudojamas treniruočių suoliukas, o namuose tinka tvirta sofa ar sunkesnė kėdė, kuri nejudėtų atliekant judesį.

    Šiame pratime svarbiau ne pakartojimų skaičius, o kontrolė ir taisyklinga kūno padėtis. Rekomenduojama išlaikyti lėtą tempą, neleistį dubeniui suktis ir neįkristi per klubus.

    Pilna versija, kai atrama tenka pėdos ar čiurnos srityje, daugeliui gali būti per sunki pradžioje. Pradedantiesiems paprastesnė alternatyva yra remtis sulenktu keliu, taip sutrumpinant svertą ir sumažinant krūvį.

    Ką rodo tyrimai ir ko nesitikėti?

    Tyrimuose, kuriuose vertintas raumenų aktyvumas, Kopenhagos pritraukimas siejamas su didele klubo pritraukiamųjų įtampa. Būtent todėl šis pratimas dažnai įtraukiamas į sportininkų fizinio rengimo programas, ypač ten, kur daug staigių krypties keitimų.

    Viename tyrime su jaunais futbolininkais aštuonių savaičių programa, kurioje taikytas šis pratimas, buvo siejama su daugiau nei 35 proc. išaugusia ekscentrine pritraukiamųjų jėga. Kiti darbai taip pat rodo, kad reguliarus įtraukimas į treniruotes gali gerinti šios raumenų grupės jėgą.

    Yra duomenų, kad pritraukiamuosius stiprinančios programos gali būti susijusios su mažesniu kirkšnies srities problemų dažniu sportininkams, tačiau vieno pratimo nereikėtų laikyti universalia apsauga nuo traumų. Apžvalginiai tyrimai pabrėžia, kad traumų prevencijos rezultatai nėra vienareikšmiai ir priklauso nuo visos treniruočių sistemos.

    Taip pat svarbu suprasti, kad šis pratimas neleidžia pasirinktinai mažinti riebalų būtent nuo vidinės šlaunų pusės. Jis stiprina raumenis ir gerina stabilumą, tačiau kūno sudėties pokyčiai pirmiausia priklauso nuo bendro fizinio krūvio ir mitybos.

    Jei atliekant judesį atsiranda aštrus kirkšnies ar klubo skausmas, pratimą reikėtų nutraukti. Jei nemalonūs pojūčiai kartojasi, verta pasitarti su kineziterapeutu ar gydytoju, ypač jei anksčiau buvo kirkšnies ar klubo srities traumų.

  • Macronas Paryžiuje meta iššūkį Kinijai: Europa raginama rinktis savus automobilius

    Macronas Paryžiuje meta iššūkį Kinijai: Europa raginama rinktis savus automobilius

    Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas Paryžiaus automobilių parodoje ragina Europos Sąjungą ryžtingiau ginti savo gamintojus ir valstybės paramą labiau sieti su realia gamyba Europoje. Paryžiuje jis akcentuoja, kad konkurencija iš Kinijos jau tapo sisteminiu iššūkiu, o Europos pramonė turi išmokti remti tai, ką pati pagamina.

    Eliziejaus rūmai pabrėžia, kad automobilių pramonė Prancūzijoje išlieka strateginė ir, valdžios teigimu, suteikia apie 400 000 tiesioginių darbo vietų. Prezidentūra kaip vieną svarbiausių pastarųjų metų pasiekimų įvardija elektromobilių gamybos augimą ir nacionalinės baterijų pramonės kūrimą.

    Vis dėlto Prancūzijos rinka vis dar labiau vartotoja nei gamintoja. INSEE duomenimis, 2025 metais šalyje buvo įregistruota apie 331 000 naujų elektrinių lengvųjų automobilių, kai tuo metu Prancūzijos gamyklose pagaminta apie 216 000 tokių automobilių.

    Situaciją dar labiau komplikuoja tai, kad didelė dalis Prancūzijoje pagamintų elektromobilių iškeliauja į eksportą. Dėl šios priežasties, remiantis viešai skelbiamais skaičiavimais, tik maždaug ketvirtadalis naujų Prancūzijoje perkamų elektromobilių yra pagaminti šalies teritorijoje, o likusią paklausą padengia importas.

    Kas yra europinė preferencija?

    Paryžius siekia, kad ES subsidijos ir kitos viešosios paskatos aiškiau prioritetizuotų automobilius, pagamintus Bendrijoje, įskaitant visą tiekimo grandinę. Prancūzijos pozicija tokia, kad neužtenka galutinio surinkimo Europoje, jeigu baterijos, pagrindiniai komponentai ar didžioji pridėtinės vertės dalis sukuriama už ES ribų.

    Eliziejaus rūmai pabrėžia, kad Prancūzija iš principo neatmeta kokybiškų investicijų iš Kinijos, ypač kai jos apima technologijų perdavimą ir realų gamybos perkėlimą į Europą. Tačiau kartu perspėjama dėl rizikos kurti vadinamąsias atsuktuvų gamyklas, kai Europoje atliekamas tik paskutinis surinkimo etapas.

    Derybos su Vokietija tęsiasi

    Vienas jautriausių šio klausimo taškų yra Prancūzijos ir Vokietijos interesų skirtumai. Eliziejaus rūmai atkreipia dėmesį, kad Vokietija eksportuoja gerokai daugiau automobilių nei Prancūzija, todėl ir požiūris į galimas atsakomąsias priemones bei prekybos rizikas su Kinija skiriasi.

    Vokietijos žiniasklaidoje pasirodė pranešimų apie tariamą kompromisą, kuriuo Prancūzija esą sutiktų su lankstesniais CO2 mažinimo tikslais naujiems automobiliams, o Vokietija paremtų griežtesnes Made in Europe nuostatas. Vis dėlto Eliziejaus rūmai tai paneigė ir nurodė, kad jokio galutinio susitarimo nėra, nors derybos dėl europinės preferencijos vyksta.

    Paryžiaus automobilių parodoje prezidento vizitas tradiciškai derinamas su susitikimais su sektoriaus atstovais, o darbotvarkėje numatyti sustojimai prie „Stellantis“, „Renault“ ir „Valeo“ stendų. Vizito pabaigoje planuojama diskusija apie autonominius automobilius, kuri pastaraisiais metais tapo vienu svarbiausių Europos technologinės konkurencijos laukų.

    Pati paroda, laikoma viena seniausių ir geriausiai lankomų pasaulyje, šįkart Paryžiuje vyksta Porte de Versailles parodų centre. Organizatoriai skelbia, kad po dienos, skirtos žiniasklaidai ir oficialiems vizitams, lankytojams ji atveriama spalio 13–18 dienomis.

  • Nobelio ekonomikos premija JAV mokslininkams: jų modeliai keičia, kaip valstybės gesina krizes

    Nobelio ekonomikos premija JAV mokslininkams: jų modeliai keičia, kaip valstybės gesina krizes

    JAV ekonomistai Robertas Hallas ir Michaelas Woodfordas pelnė Nobelio ekonomikos mokslų premiją už tyrimus, paaiškinančius, kaip pinigų ir fiskalinė politika gali stabilizuoti ekonomikos svyravimus. Karališkoji Švedijos mokslų akademija pabrėžė, kad jų idėjos tapo pagrindu modeliams, kuriais šiandien remiasi centriniai bankai ir vyriausybės.

    Premijos komiteto pirmininkas Johnas Hassleris akcentavo, kad tokie įrankiai padeda geriau reaguoti į staigius sukrėtimus, pavyzdžiui, energetikos krizes ar netikėtus vartojimo pokyčius. Praktikoje tai reiškia tikslesnes prognozes ir aiškesnius sprendimus, kai reikia rinktis tarp palūkanų normų, biudžeto išlaidų ar mokesčių korekcijų.

    Iki šių darbų daugelyje šalių dominavo makroekonominiai, vadinamieji keinsistiniai modeliai, kurie ypač susidūrė su ribotumais 1970-ųjų naftos krizių laikotarpiu. Tuomet tapo akivaizdu, kad vien statistinių ryšių tarp infliacijos, gamybos ir vartojimo nepakanka norint suprasti, kodėl ekonomika elgiasi taip, kaip elgiasi.

    R. Hallas ir M. Woodfordas siūlė modelius grįsti mikroekonominiais pagrindais, t. y. aiškinant, kaip sprendimus priima namų ūkiai ir įmonės, kaip formuojasi lūkesčiai ir kaip jų suma galiausiai sukuria bendrą ekonomikos rezultatą. Toks požiūris leido tiksliau įvertinti, kada ekonomikoje veikia paklausos šokai, o kada problemas sukelia pasiūlos ribojimai, pavyzdžiui, energijos ar žaliavų brangimas.

    Akademijos vertinimu, laureatų indėlis suteikė tvirtesnį teorinį pamatą šiuolaikiniams stabilizavimo modeliams, kurie naudojami politikos sprendimams pagrįsti. Pastaraisiais metais, kai daugelyje valstybių vienu metu teko spręsti infliacijos, energetikos kainų ir augimo sulėtėjimo dilemą, tokie modeliai tapo ypač aktualūs.

    Kas tai per Nobelio premija?

    Nobelio ekonomikos mokslų premija skiriasi nuo originalių Nobelio premijų, numatytų Alfredo Nobelio testamente. Ji įsteigta 1968 metais, kai Švedijos centrinis bankas skyrė tam lėšų, o apdovanojimą administruoja ir laureatus renka Karališkoji Švedijos mokslų akademija pagal panašias procedūras kaip ir fizikos ar chemijos premijų atveju.

    Dėl šios kilmės premija kartais kritikuojama, tačiau jos statusas mokslo bendruomenėje išlieka labai aukštas, o laureatų darbai dažnai daro tiesioginę įtaką ekonominei politikai. Premiją sudaro diplomas, aukso medalis ir piniginis prizas, kuris šiemet siekia apie 1 000 000 eurų.

    Apdovanojimai tradiciškai įteikiami gruodžio 10 dieną, minint Alfredo Nobelio mirties metines. Ceremonijos Stokholme metu pagerbiami laureatai, kurių idėjos, kaip tikimasi, padeda ne tik aiškinti ekonomikos svyravimus, bet ir mažinti realias krizių pasekmes gyventojams bei verslui.