CP v2

Blog

  • Vokietijos milžinai Baku braižo planus: žalia energija, dujos ir Vidurinio koridoriaus šuolis

    Vokietijos milžinai Baku braižo planus: žalia energija, dujos ir Vidurinio koridoriaus šuolis

    Vokietijos energetikos ir infrastruktūros bendrovės Baku pristatė planus, kaip galėtų prisidėti prie Azerbaidžano energetikos pertvarkos ir logistikos plėtros. Dėmesio centre atsidūrė atsinaujinančios energetikos projektai, elektros tinklų modernizavimas ir dujų tiekimo sandoriai, svarbūs Europai mažinant priklausomybę nuo rusiško iškastinio kuro.

    Apie tai kalbėta Vokietijos ir Azerbaidžano junglumo konferencijoje, kurią Baku surengė Vokietijos ir Azerbaidžano prekybos rūmai AHK Azerbaijan. Renginyje dalyvavo daugiau nei 250 dalyvių, tarp jų per 35 svečius iš Vokietijos ir Azerbaidžano sprendimų priėmėjai.

    Naujas bendradarbiavimo ramstis

    AHK Azerbaijan vykdomoji direktorė Nargis Wieck pabrėžė, kad dvišaliai prekybos ryšiai turi virsti konkrečiais investiciniais projektais. Jos teigimu, rūmų vaidmuo apima praktinę pagalbą Vokietijos įmonėms įsitvirtinant Azerbaidžano rinkoje ir vietos verslui integruojantis į Europos vertės grandines.

    Vokietijos ambasadorius Dirk Lölke akcentavo, kad po Azerbaidžano prezidento Ilham Aliyev vizito Berlyne regioninis junglumas gali tapti antruoju ekonominių santykių ramsčiu greta energetikos. Tai susieta su platesniais Europos siekiais diversifikuoti tiekimo ir transporto maršrutus tarp Europos ir Azijos.

    Žalios energetikos pagreitis

    „Siemens Energy“ pranešė esanti pasirengusi tiekti technologijas ir kompetencijas Azerbaidžano atsinaujinančiai energetikai bei planuojamam Kaspijos–Juodosios jūros–Europos žaliajam energetikos koridoriui. Bendrovė mato perspektyvą ne tik elektros gamyboje, bet ir tinklų skaitmeninime, balansavime bei sistemų patikimumo didinime.

    „Azerbaidžanas turi didelį jūrinio vėjo potencialą, kuris gali tapti svarbia jungtimi tarp Europos, Pietų Kaukazo ir Vidurinės Azijos“, – sakė „Siemens Energy“ vyresnysis viceprezidentas Europai Frederik Doye.

    Azerbaidžano energetikos viceministras Elnur Soltanov nurodė, kad šalis planuoja iki 2032 metų išvystyti 8 GW vėjo ir saulės projektų. Kartu siekiama, kad iki 2030 metų atsinaujinančios energetikos dalis įrengtoje elektros gamybos galioje pasiektų 30 proc., o tai reikštų didesnį poreikį moderniems tinklams ir energijos kaupimo sprendimams.

    Konferencijoje taip pat akcentuota baterijų energijos kaupimo sistemų, elektromobilių įkrovimo infrastruktūros ir energijos vartojimo efektyvumo svarba. Tai atitinka bendrą Europos kryptį, kur didėjant nepastovios gamybos daliai vis didesnę reikšmę įgauna lankstumas, kaupimas ir tinklų pralaidumas.

    Dujos, vandenilis ir vietinė gamyba

    Lygiagrečiai žaliajai darbotvarkei vokiečių įmonės domisi ir dujų tiekimu. Vokietijos dujų importuotoja „VNG AG“ pranešė svarstanti ilgalaikę 15–20 metų tiekimo sutartį su Azerbaidžano valstybine naftos bendrove „SOCAR“, siekiant stabilizuoti tiekimą pereinamuoju laikotarpiu.

    Įmonė taip pat įvardijo kryptis, kurios turėtų tapti svarbios vėlesniame etape: biodujos, vandenilis ir mažiau anglies dioksido išskiriantys degalai. Europoje tokie sprendimai vis dažniau siejami su pramonės dekarbonizacija, ypač ten, kur elektrifikacija yra sudėtinga arba labai brangi.

    Vėjo turbinų gamintoja „Enercon“ svarsto galimybę Azerbaidžane kurti vietinės gamybos pajėgumus, pasitelkiant vokišką finansavimą ir technologijas. Įmonės atstovas Tayfun Bayraktar teigė, kad galutinis sprendimas priklausytų nuo paklausos, o viena 7 MW turbina kainuoja apie 7–8 milijonus eurų.

    Vidurinio koridoriaus skaitmeninimas

    Be energetikos, konferencijoje daug dėmesio skirta logistikai ir skaitmeninei infrastruktūrai. Azerbaidžanas siekia sustiprinti vaidmenį vadinamajame Viduriniame koridoriuje, jungiančiame Europos ir Azijos rinkas, ir prognozuoja, kad tranzitinių krovinių srautas iki 2030 metų gali pasiekti 30 milijonų tonų.

    Ekonomikos viceministras Samad Bashirli pristatė Alato laisvąją ekonominę zoną kaip platformą eksportui orientuotai gamybai. Skaitmeninės plėtros ir transporto viceministras Rashad Hasanov pabrėžė, kad procesų skaitmeninimas turėtų didinti maršruto pralaidumą ir patikimumą, o tai tampa vienu svarbiausių veiksnių konkuruojant su alternatyviais tranzito keliais.

  • ESA vadovas meta iššūkį NASA: Europai siūlo 10 mlrd. eurų planą saviems astronautams

    ESA vadovas meta iššūkį NASA: Europai siūlo 10 mlrd. eurų planą saviems astronautams

    Europos kosmoso agentūra (ESA) svarsto ambicingą kryptį: per maždaug dešimtmetį sukurti pajėgumus savarankiškai iškelti astronautus į kosmosą ir juos saugiai pargabenti atgal į Žemę. Apie tai viešai kalbėjo ESA generalinis direktorius Josefas Aschbacheris, siūlantis tam numatyti apie 10 mlrd. eurų.

    Idėja gimsta tuo metu, kai kosmoso sektorius sparčiai auga: ESA vadovas vertina, kad pasaulinė rinka siekia apie 600 mlrd. eurų ir gali didėti maždaug 10 proc. per metus. Tokiose rinkose valstybės dažnai siekia ne tik mokslo laimėjimų, bet ir strateginės autonomijos, kad kritinės technologijos būtų kuriamos ir gaminamos pačioje Europoje.

    ESA teigimu, 2025 metais ministrų taryboje valstybės narės įsipareigojo agentūrai skirti daugiau nei 22 mlrd. eurų biudžetą, tai yra apie 32 proc. daugiau nei 2022 metais. Kartu suteiktas mandatas kosmoso technologijas naudoti neagresyviai saugumo ir gynybos sričiai, įskaitant išorės sienų stebėjimo sprendimus.

    Kodėl Europai to reikia?

    Nuo įkūrimo 1975 metais ESA pilotuojamoms misijoms rėmėsi tarptautiniais partneriais, pirmiausia NASA, o anksčiau dalį skrydžių užtikrino ir Rusija. Pastaraisiais metais Europos astronautai į orbitą dažniausiai skrenda JAV laivais, o NASA pilotuojamuose skrydžiuose itin svarbią vietą užėmė „SpaceX“.

    Josefas Aschbacheris atkreipė dėmesį, kad „SpaceX“ yra minėjusi planus apie šio dešimtmečio pabaigą keisti dabartinius sprendimus, todėl Europai kyla klausimas, kaip užsitikrinti patikimą prieigą prie pilotuojamų skrydžių ateityje. Geopolitinė įtampa ir ribotas šalių, galinčių savarankiškai leisti astronautus, skaičius didina neapibrėžtumą dėl vietų prieinamumo ir kainos.

    „Kodėl to nepadarius patiems?“, – sakė Josefas Aschbacheris.

    Ką reikėtų sukurti Europoje?

    ESA pabrėžia, kad Europa nėra tuščioje vietoje: veikia „Copernicus“ Žemės stebėsenos programa ir „Galileo“ palydovinės navigacijos sistema, o pramonė turi patirties raketų, palydovų ir mokslinių misijų srityse. Tačiau esminė spraga yra pilotuojamas erdvėlaivis, įgulos gelbėjimo ir sugrąžinimo infrastruktūra bei visa sertifikavimo grandinė, reikalinga žmonių skrydžiams.

    Pagal pristatomą viziją, maždaug 10 mlrd. eurų investicija per dešimt metų leistų sukurti europinį įgulos modulį ir jo eksploatavimo ekosistemą. Toks projektas reikštų ilgalaikes darbo vietas, užsakymus Europos tiekėjams ir kompetencijų auginimą, tačiau kartu reikalautų politinio pritarimo ir aiškaus valstybių narių finansavimo plano.

    Kaina ar investicija?

    ESA argumentas remiasi ir ekonomika: net ir neturint savo erdvėlaivio, Europa artimiausią dešimtmetį vis tiek turėtų skirti milijardus eurų dalyvavimui pilotuojamose programose. Agentūros vadovas skaičiuoja, kad vietų pirkimas JAV erdvėlaiviuose ir prieiga prie komercinių orbitinių stočių galėtų kainuoti apie 5 mlrd. eurų per dešimt metų, o šios lėšos daugiausia atitektų ne Europos pramonei.

    Papildomą spaudimą didina ir Tarptautinės kosminės stoties ateitis: po planuojamo eksploatacijos pabaigos laikotarpio šios funkcijos, tikėtina, persikels į komercines stotis. Tai reikštų, kad moksliniams tyrimams orbitinėje laboratorijoje Europa turėtų ne tik susitarti dėl infrastruktūros, bet ir garantuoti, kad apskritai gali nusiųsti įgulas bei eksperimentus tada, kai to reikia.

    „Verčiau šį finansavimą investuočiau Europoje, kad stiprintume pramonę ir didintume autonomiją, o ne tiesiog išleistume lėšas už Europos ribų“, – sakė Josefas Aschbacheris.

    ESA vadovas taip pat pabrėžia, kad autonomija nebūtų izoliacija: Europa galėtų išlaikyti partnerystes ir net siūlyti vietas sąjungininkams, pavyzdžiui, Japonijai ar Australijai. Tačiau pagrindinis tikslas būtų turėti patikimą europinį sprendimą, kuris sumažintų priklausomybę nuo kitų valstybių sprendimų ir politinių svyravimų.

    Artimiausias etapas priklausys nuo to, ar ESA valstybės narės politiniu lygiu sutars dėl tokio masto pilotuojamos programos ir jos finansavimo. Jei sprendimas bus teigiamas, tai gali tapti vienu reikšmingiausių Europos kosmoso politikos posūkių nuo „Galileo“ ir „Copernicus“ programų sukūrimo.

  • „BYD“ taikosi į Prancūziją: po gamyklos Vengrijoje svarsto ir antrą, ir trečią Europoje

    „BYD“ taikosi į Prancūziją: po gamyklos Vengrijoje svarsto ir antrą, ir trečią Europoje

    Kinijos elektromobilių gamintoja „BYD“ svarsto galimybę atidaryti gamyklą Prancūzijoje. Apie tai Paryžiaus automobilių parodos metu kalbėjo bendrovės viceprezidentė Stella Li, pabrėžusi, kad Prancūzija yra tarp realiausių variantų.

    Pasak jos, tikslas neapsiriboja vien pardavimais: „BYD“ nori, kad vietos vairuotojai prekės ženklą imtų suvokti kaip artimą ir įsitvirtinusį Europoje. Ši žinutė ypač svarbi tuo metu, kai Europos Sąjungoje griežtėja diskusijos dėl konkurencijos ir importo sąlygų automobilių rinkoje.

    „Prancūzija yra trumpajame sąraše. Labai atidžiai vertiname galimybę čia įkurti gamyklą“, – sakė Stella Li.

    „Noriu, kad žmonės Prancūzijoje manytų, jog „BYD“ yra vietinė įmonė, ir kad ji jiems patiktų“, – pridūrė ji.

    Bendrovė tuo pat metu ruošiasi iki šių metų pabaigos paleisti gamybą Vengrijoje, o tai būtų vienas svarbiausių „BYD“ žingsnių lokalizuojant gamybą Europoje. Pasak Stellos Li, tai tik pradžia: įmonė svarsto atidaryti ir antrą bei trečią gamyklas skirtingose Europos šalyse, kad sumažintų logistikos kaštus ir greičiau reaguotų į paklausą.

    Gamybos plėtra sutampa su jautriu laikotarpiu tarptautinėje prekyboje. Europos Komisija pastaraisiais metais vis aktyviau vertina, kaip subsidijos ir kainodara veikia sąžiningą konkurenciją, o europinė automobilių pramonė ieško būdų apsaugoti tiekimo grandines ir darbo vietas.

    „BYD“ salonai plečiasi Prancūzijoje

    Prancūzijoje „BYD“ jau remiasi sparčiai augančiu pardavėjų ir aptarnavimo partnerių tinklu. Bendrovė bendradarbiauja su didelėmis vietos automobilių grupėmis, kurios užtikrina ne tik pardavimus, bet ir garantinį bei pogarantinį servisą pagrindiniuose šalies miestuose.

    „BYD“ yra skelbusi, kad vasarą Prancūzijoje turėjo apie 115 prekybos vietų, o tinklas toliau plečiamas per vietos rinkoje įsitvirtinusius atstovus. Bendrovės duomenimis, 2026 metų pirmąjį pusmetį Prancūzijoje buvo įregistruoti 13 935 „BYD“ lengvieji automobiliai, tai yra 136 proc. daugiau nei prieš metus.

    Elektromobilių paklausą Europoje didina ne vien nauji modeliai, bet ir ekonominiai veiksniai: degalų kainų svyravimai, griežtėjantys taršos reikalavimai bei valstybių taikomos paskatos nulinės ar mažos taršos transportui. Dėl to gamintojams vis dažniau tenka spręsti, kaip greitai perkelti dalį gamybos ar tiekimo arčiau galutinės rinkos.

  • Nuomos kainos Europoje šauna į viršų: Rumunija ir Kroatija išsiskiria rekordais – kodėl?

    Nuomos kainos Europoje šauna į viršų: Rumunija ir Kroatija išsiskiria rekordais – kodėl?

    Nuomos kainos daugelyje Europos šalių toliau kyla, o kai kur šis augimas aplenkia bendrą infliaciją. Eurostato duomenys rodo, kad labiausiai išsiskiria Rumunija ir Kroatija, kur metinis nuomos brangimas per metus tapo vienu didžiausių visame regione.

    Eurostatas skaičiuoja faktines būsto nuomos įmokas, todėl rodikliai atspindi ne tik skelbimuose matomas kainas, bet ir realiai mokamas sumas. Vis dėlto ekspertai pabrėžia, kad šiuos skaičius gali veikti ir struktūriniai pokyčiai rinkoje, pavyzdžiui, daugiau į nuomą pateikiamų naujos statybos ar pilnai atnaujintų būstų.

    Kur nuoma brango labiausiai

    Eurostato duomenimis, 2025 metų antro ketvirčio ir 2026 metų antro ketvirčio laikotarpiu nuomos įmokos Europos Sąjungoje vidutiniškai paaugo 3 proc. Skirtumai tarp šalių dideli: Suomijoje fiksuotas nulinis pokytis, o Rumunijoje nuoma šoktelėjo 43,5 proc., Kroatijoje – 40,1 proc.

    Palyginimui, bendra infliacija tuo pačiu laikotarpiu Rumunijoje siekė 9,5 proc., Kroatijoje – 4,8 proc. Tai reiškia, kad įvertinus kainų lygio kilimą, realus nuomos brangimas abiejose šalyse išliko itin didelis ir, pagal pateikiamus skaičius, viršijo 30 proc.

    Socialinis būstas ir kainų indeksai

    Rumunijos atveju institucijos nuomos brangimą aiškino administruojamų nuomos kainų didinimu, tai yra valstybės ar savivaldybių valdomo būsto nuomos tarifais. Tačiau dalis tyrėjų abejoja, ar vien šis veiksnys galėjo taip smarkiai išauginti bendrą rodiklį.

    Glazgo universiteto tyrėja Adriana M. Soaita atkreipė dėmesį, kad viešasis nuomos fondas Rumunijoje sudaro pernelyg mažą būsto rinkos dalį, kad vien jo tarifų pokyčiai lemtingai paveiktų vidurkį.

    „Viešasis nuomos būstas yra per menkas viso būsto fondo segmentas, o jo nuomos kainos taip stipriai atsilieka nuo privataus sektoriaus, kad net keliskart jas pakėlus bendras vidurkis vargu ar smarkiai pasikeistų“, – sakė Adriana M. Soaita.

    Jos vertinimu, didesnį šuolį galėjo lemti rinkos sudėties pokyčiai, kai į statistiką patenka daugiau naujai pastatytų ar pilnai renovuotų būstų, taip pat šešėlinės nuomos dalies mažėjimas ir metodikos niuansai.

    Kroatija: investicinis būstas ir tušti butai

    Kroatijoje reikšmingas šuolis siejamas su Zagrebo sprendimu didinti socialinės nuomos tarifus. Kartu ekspertai kalba apie gilesnę problemą: dalis būstų įsigyjama ne gyvenimui, o kaip investicija, ypač turizmo centruose ir didmiesčiuose.

    Zagrebo universiteto profesorius Gojko Bezovan pabrėžė, kad Kroatijoje būstas ilgą laiką buvo laikomas viena pagrindinių taupymo formų, o naujos statybos projektuose dalis butų nupirkta investiciniais tikslais ir kartais ilgai stovi tušti.

    „Dėl pokyčių reguliavime ir didesnio sutarčių registravimo daugiau aukštesnės kokybės būstų didmiesčiuose pateko į nuomos rinką, tačiau jų kainos gerokai viršija ankstesnius vidurkius“, – sakė Gojko Bezovan.

    Jo teigimu, tuščių būstų apmokestinimo priemonės ir aktyvesnis sutarčių fiksavimas mokesčių administratoriaus duomenyse gali keisti matomą rinkos vaizdą, nes į statistiką patenka daugiau iki tol neapskaitytų sandorių.

    Platesniame kontekste ekspertai akcentuoja bendrą Europai būdingą problemą: nuomojamo būsto pasiūla miestuose dažnai nespėja su paklausa. Prie to prisideda demografiniai pokyčiai, migracija į didmiesčius, lėtesnė naujų būstų statyba ir tai, kad po palūkanų šuolio dalis pirkėjų atidėjo būsto įsigijimą ir liko nuomos rinkoje.

    Tarp didžiųjų Europos Sąjungos ekonomikų nuomos augimas buvo gerokai santūresnis: Italijoje jis siekė 3,5 proc., Ispanijoje – 2,5 proc., Vokietijoje – 2,1 proc., Prancūzijoje – 1,6 proc. Tai rodo, kad ryškiausi svyravimai labiau susiję su konkrečių rinkų struktūra, pasiūlos trūkumais ir vietos sprendimais, o ne vien su bendra euro zonos infliacijos dinamika.

  • IEA skambina pavojaus varpais: prašo skubiai pilti dyzelį iš atsargų – kas bus su kainomis?

    IEA skambina pavojaus varpais: prašo skubiai pilti dyzelį iš atsargų – kas bus su kainomis?

    Tarptautinė energetikos agentūra (IEA) prieš šią savaitę vyksiantį valdančiosios tarybos posėdį paragino nares imtis skubių veiksmų dėl įtemptos dyzelino pasiūlos pasaulyje. Agentūros vykdomasis direktorius Fatihas Birolis kreipėsi į vyriausybes, ragindamas paspartinti jau anksčiau sutartus strateginių atsargų išleidimus, pirmenybę teikiant būtent dyzelinui.

    Pasak IEA, dalis šalių dar nėra iki galo įvykdžiusios įsipareigojimų, prisiimtų kovo mėnesį, kai buvo sutarta į rinką išleisti 400 mln. barelių naftos. Agentūra prašo likusias apimtis išleisti greičiau, o kai kurios valstybės, kaip pažymima, jau yra pateikusios daugiau, nei buvo pažadėjusios.

    Be to, šalys narės paprašytos įvertinti, ar reikalingi papildomi dyzelino išleidimai iš strateginių rezervų. Jei taip, vyriausybės raginamos pateikti aiškų planą, kokius kiekius galėtų pasiūlyti ir kokiu grafiku tai būtų padaryta.

    Kas stumia dyzelino kainas aukštyn

    Dyzelino kainas pastaruoju metu kelia keli vienu metu susidėję veiksniai: sutrikęs žaliavinės naftos gabenimas, rafinavimo pajėgumų ribojimai ir geopolitiniai konfliktai. Straipsnyje minimi trikdžiai Persijos įlankos regione ir rafinerijų pažeidimai reiškia, kad net ir atsigavus žaliavos srautams, degalų pasiūla gali atsilikti nuo paklausos.

    Rinkos dalyviai akcentuoja ir struktūrinę problemą: dyzelino rinka dažnai būna jautresnė nei benzino, nes dyzelinas plačiai naudojamas logistikoje, pramonėje ir žemės ūkyje. Kai pasiūla susitraukia, kainų šuoliai greičiau persiduoda prekių transportui ir galiausiai vartotojų kainoms.

    Ką svarstys IEA ir G7

    IEA valdančioji taryba šiuos klausimus turėtų aptarti spalio 15 dieną. Iki posėdžio agentūra siekia gauti patvirtinimus, kad likusios kovo mėnesio kvotos bus įgyvendintos, o prireikus būtų galima susitarti ir dėl papildomų dyzelino išleidimų.

    G7 jau anksčiau skelbė apie planus išleisti iki 100 mln. barelių naftos, siekiant suvaldyti energijos kainas. Vis dėlto straipsnyje minimas vidinis dokumentas rodo, kad šios apimtys iš esmės būtų skirtos ne naujai priemonei, o neįvykdytų ankstesnių įsipareigojimų užbaigimui, todėl rinkai tai gali reikšti mažesnį efektą, nei tikisi vartotojai.

    Dokumente teigiama, kad iš 400 mln. barelių plano jau buvo išleista 326 mln. barelių, o dėl kai kurių šalių perteklinio įvykdymo G7 įvardytas 100 mln. barelių kiekis teoriškai tilptų į tą patį ankstesnį veiksmų paketą, jei visos valstybės įvykdytų pažadus.

    Sankcijos, Rusijos dyzelinas ir poveikis Europai

    IEA pareiškimas pasirodė po žinių apie Jungtinių Amerikos Valstijų sprendimą laikinai sušvelninti sankcijas rusiškam dyzelinui, leidžiant jo prekybą ir pristatymą iki 2027 metų balandžio 7 dienos, įskaitant importą į Jungtines Amerikos Valstijas. Maskva paskelbė esanti pasirengusi tiekti naftą ir naftos produktus pasaulinėms rinkoms.

    „Esu įsitikinęs, kad tai teigiamai paveiks visą pasaulio ekonomiką“, – sakė Vladimiras Putinas, cituojamas Rusijos pusės pranešime.

    Europos sankcijos, kaip nurodoma, išlieka, tačiau bet koks papildomas dyzelino kiekis pasaulinėje rinkoje teoriškai galėtų mažinti kainų spaudimą. Vis dėlto realus poveikis priklausys nuo to, kiek dyzelino Rusija pajėgs pagaminti ir pristatyti, nes rafinerijų pažeidimai riboja gamybą.

    Tuo metu etaloninės „Brent“ naftos kaina, kaip skelbiama, išliko virš 100 JAV dolerių už barelį ribos. Perskaičiavus pagal apytikrį 0,92 euro už JAV dolerį kursą, tai sudaro apie 92 eurus už barelį, o Europos dyzelino ateities sandoriai smuko apie 3 proc., iki maždaug 1 437 JAV dolerių už toną, tai yra apie 1 320 eurų už toną.

    IEA tikisi, kad koordinuotas strateginių atsargų panaudojimas galėtų sumažinti šoką rinkoje, tačiau pabrėžia, kad sprendimų efektyvumą lems greitis ir tai, ar visos šalys realiai įvykdys prisiimtus įsipareigojimus.

  • „Thales“ ruošia precedento neturinčią bazę Japonijoje: kam ji reikalinga ir ką keis

    „Thales“ ruošia precedento neturinčią bazę Japonijoje: kam ji reikalinga ir ką keis

    Prancūzijos gynybos technologijų bendrovė „Thales“ planuoja Japonijoje įkurti karinės įrangos priežiūros ir eksploatacinės paramos bazę. Apie tai pranešta Japonijos verslo leidinyje „Nikkei“, tačiau tiksli vieta ir atidarymo data kol kas neatskleidžiamos.

    „Nikkei“ teigimu, tai galėtų tapti pirmuoju Japonijoje atveju, kai užsienio gynybos bendrovė šalyje steigia infrastruktūrą, skirtą ne tik tiekti, bet ir realiai prižiūrėti bei užtikrinti karinės technikos veikimą. Tokie centrai paprastai laikomi strateginiais, nes trumpina remonto laiką ir mažina priklausomybę nuo tiekimo grandinių už Japonijos ribų.

    Ko siekia „Thales“ Japonijoje

    „Thales“ vadovas Patrice Caine „Nikkei“ sakė, kad nauja bazė turėtų tapti svarbiu žingsniu įtvirtinant ilgalaikį bendrovės įsitraukimą Japonijoje. Praktikoje tai reikštų ne tik įrangos aptarnavimą, bet ir glaudesnį darbą su vietos partneriais, kariuomene bei pramone.

    Pasak pranešimų, bazė tikrintų karinės įrangos būklę, nustatytų gedimus ir padėtų planuoti remontą. Pradiniame etape daugiausia dėmesio numatoma skirti Japonijos Jūrų savigynos pajėgų naudojamai įrangai, o vėliau apimtis galėtų plėstis ir į Sausumos bei Oro savigynos pajėgas.

    Platesnis kontekstas: gynybos išlaidos ir tiekimo grandinės

    Ši iniciatyva pasirodo tuo metu, kai Japonija nuosekliai stiprina gynybą ir didina išlaidas, reaguodama į saugumo aplinkos pokyčius regione. Didesni biudžetai reiškia ir didesnį poreikį patikimam aptarnavimui, atsarginių dalių tiekimui bei greitam remontui.

    Gynybos pramonėje vis svarbesnė tampa vadinamoji eksploatacijos parama per visą gyvavimo ciklą, kai didelė vertės dalis kuriama ne parduodant sistemą, o ją prižiūrint, atnaujinant ir užtikrinant parengtį. Todėl aptarnavimo bazė gali tapti ne mažiau reikšminga nei pats parduodamas ginkluotės ar jutiklių paketas.

    Radarai, sonar ir gamybos perkėlimas

    „Thales“ vadovas kaip galimas bendradarbiavimo sritis įvardijo radarų ir sonarų technologijas. Tokios sistemos laikomos kritiškai svarbiomis jūrų stebėsenai, priešmininei veiklai ir povandeninių grėsmių aptikimui, todėl jų priežiūra vietoje gali turėti tiesioginę įtaką operaciniam greičiui.

    Lygiagrečiai „Thales“ plečia ir lokalizaciją: „Nikkei“ nurodo, kad bendrovė planuoja perduoti technologijas, susijusias su 2R2M sunkiojo minosvaidžio sistema, o gamybą Japonijoje turėtų pradėti „Japan Steel Works“ nuo 2027 metų. Toks modelis dažnai naudojamas siekiant užtikrinti vietos pramonės įtraukimą ir atsparumą importo apribojimams.

    Bendrovė taip pat jau tiekia „Mitsubishi Heavy Industries“ sonarų sprendimus povandeninėms transporto priemonėms, kurias Japonijos Jūrų savigynos pajėgos naudoja minoms aptikti. „Thales“ Japonijoje veikia nuo 1970 metų, o jos veikla apima gynybą, aviaciją ir skaitmeninį saugumą.

    Pranešimo paskelbimo dieną „Thales“ akcijų kaina Paryžiuje buvo pakilusi maždaug 1,5 proc., rodant rinkos dėmesį bendrovės plėtrai Azijoje. „Nikkei“ taip pat užsimena, kad ateityje bazės veikla galėtų apimti ir civilinės paskirties įrangos priežiūrą.

  • Nafta staigiai pigo po Trumpo pareiškimo: rinkos sukruto, bet Kyjive – daug klausimų

    Nafta staigiai pigo po Trumpo pareiškimo: rinkos sukruto, bet Kyjive – daug klausimų

    Pirmadienio rytą pasaulio rinkose vyravo optimizmas: dauguma akcijų indeksų kilo, o naftos kainos traukėsi po JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimo apie esą pasiektas Rusijos ir Ukrainos „energetines paliaubas“. Investuotojai tai įvertino kaip galimą rizikų mažėjimą energijos rinkose, nors realūs susitarimo kontūrai kol kas neaiškūs.

    „Brent“ ir JAV WTI naftos etalonai po šio pranešimo smuko daugiau nei 1 proc. Kainų kritimas buvo pastebimas nepaisant to, kad savaitgalį įtampa Artimuosiuose Rytuose didėjo po naujų hučių atakų Saudo Arabijoje, įskaitant smūgius netoli Rijado tarptautinio oro uosto.

    Kas paskatino kainų kritimą

    D. Trumpas socialiniame tinkle „Truth Social“ paskelbė, kad „nedelsiant įsigalioja energetinės paliaubos“ kare tarp Rusijos ir Ukrainos. Kartu jis ragino Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį stabdyti atakas prieš Rusijos naftos perdirbimo infrastruktūrą ir užsiminė apie politinius pokyčius Kyjive.

    Ukrainos pusė viešai nurodė siekianti daugiau detalių apie tokį pareiškimą, tačiau pabrėžė palaikanti idėją mažinti smūgius energetikos objektams, jei tam pritartų ir Rusija. Tuo pat metu Kyjivas pranešė apie smūgius šalies energetikos infrastruktūrai, o Maskva savo sutikimo oficialiai nepatvirtino.

    „Ukraina palaiko paliaubas, tačiau svarbu, kad jas palaikytų ir Rusija“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Rinkos sureagavo, bet rizikos niekur nedingo

    Analitikai pabrėžia, kad naftos rinkoje pastaruoju metu ryškėja atsargesnis požiūris į geopolitines antraštes: kainos labiau kyla tada, kai kyla tiesioginė grėsmė tiekimui, laivybos keliams ar perdirbimo pajėgumams. Tai reiškia, kad vien politiniai pareiškimai gali turėti trumpalaikį efektą, jei jų neparemia aiškūs veiksmai.

    Europos biržos savaitę pradėjo augimu, o JAV ateities sandoriai rodė stipresnį kilimą. Azijoje dalis rinkų taip pat kilo, tačiau kai kur nuotaikas slopino puslaidininkių sektoriaus akcijų kritimas, rodantis, kad rizikos apetitas išlieka nevienodas.

    Investuotojai laukia JAV duomenų

    Šią savaitę rinkų dėmesys krypsta į JAV infliacijos ir mažmeninės prekybos rodiklius, kurie gali turėti įtakos Federalinio rezervo sprendimams dėl palūkanų normų. Didesnė infliacija paprastai didina palūkanų išlaikymo ar kėlimo riziką, o tai veikia ir akcijas, ir žaliavų kainas.

    Taip pat prasideda įmonių rezultatų sezonas, todėl investuotojai vertins bankų ir vėliau technologijų bendrovių ataskaitas. Pastarosioms papildomo spaudimo ar palaikymo gali suteikti lūkesčiai dėl DI plėtros, nes pastaraisiais metais į šią kryptį nukreiptos itin didelės investicijos.

    Brangieji metalai ryte judėjo nuosaikiai: aukso kaina kilo nežymiai, o sidabras brango kiek labiau, rinkai vertinant dolerio dinamiką ir infliacijos lūkesčius. Tuo metu geopolitinė įtampa Artimuosiuose Rytuose išlieka vienu svarbiausių veiksnių, galinčių greitai pakeisti nuotaikas energijos rinkose.

  • Prancūzija užsimojo prieš kripto milijonierius: išeinant – mokestis nuo 800 000 eurų

    Prancūzija užsimojo prieš kripto milijonierius: išeinant – mokestis nuo 800 000 eurų

    Prancūzijoje įsibėgėja diskusijos, kurios gali iš esmės pakeisti turtingų kriptoturto savininkų planus persikelti gyventi į užsienį. Nacionalinės Asamblėjos finansų komitetas pritarė siūlymui nuo 2027 metų sausio 1 dienos vadinamąjį išvykimo mokestį taikyti ne tik akcijoms, bet ir kripto turtui.

    Šiuo metu Prancūzijos išvykimo mokestis taikomas, kai asmuo bent šešerius iš pastarųjų dešimties metų buvo laikomas mokesčių rezidentu ir išvykdamas iš šalies turi vertybinių popierių, kurių bendra vertė viršija 800 000 eurų. Siūlymas numato analogišką ribą taikyti ir namų ūkio kripto portfeliui, įskaitant turtą užsienio platformose bei savarankiškai valdomose piniginėse.

    Pagal komitete svarstytą modelį, kaip ir vertybinių popierių atveju, mokėjimas būtų atidedamas persikeliant į Europos Sąjungos šalis ir kai kurias kitas valstybes. Mokestis galėtų būti panaikinamas, jei turtas neišparduodamas ir išlaikomas nuo dvejų iki penkerių metų, tačiau konkrečios detalės dar gali keistis.

    Registras piniginėms ir baudos

    Kartu finansų komitetas pritarė ir kitam siūlymui, kuris aktualus didesnes sumas laikantiems investuotojams. Numatyta pareiga deklaruoti savarankiškai valdomas pinigines, jei metų pabaigoje jose laikomo kriptoturto bendra vertė siekia bent 100 000 eurų.

    Už nedeklaravimą būtų siūloma taikyti iki 10 000 eurų baudą. Iki šiol Prancūzijoje daugiausia dėmesio skiriama užsienyje atidarytų kripto sąskaitų deklaravimui, o savarankiškos piniginės dažnai lieka už oficialios atskaitomybės ribų.

    Kriptovaliutų bendruomenės atstovai kritikuoja tokią kryptį, pabrėždami duomenų saugumo riziką ir galimą nusikaltėlių dėmesį. Pranešama, kad Prancūzijoje fiksuojamas kripto turto savininkų pagrobimų ir prievartavimo šuolis, o tai didina jautrumą bet kokiems centralizuotiems registrams.

    Ką dar planuojama keisti?

    Parlamentarai taip pat svarstė apmokestinimo išplėtimą kripto keitimui į stabilias monetas, kurios paprastai susietos su valiuta, pavyzdžiui, JAV doleriu. Siūlymo esmė – tokį keitimą laikyti apmokestinamu įvykiu nuo 2027 metų, kai dabar mokestis dažniausiai atsiranda tik išsigryninant ar atsiskaitant kripto turtu.

    Dar viena komitete palaikyta kryptis – leisti kripto nuostolius užskaityti prieš pelną ilgesnį laikotarpį, iki dešimties metų. Be to, siūlyta didinti baudas už mokesčių administratoriaus prašomų dokumentų nepateikimą iki 50 000 eurų už kiekvieną atskirą prašymą, tačiau galutinės formuluotės dar bus derinamos.

    Kas toliau?

    Svarbu tai, kad komiteto sprendimai dar nereiškia galutinio įstatymo. Prancūzijos biudžeto ir mokesčių pakeitimai turės būti svarstomi iš naujo, o siūlymai dėl kripto turto apmokestinimo privalės pereiti balsavimus Nacionalinėje Asamblėjoje ir vėliau Senate.

    Platesniame kontekste Prancūzija, kaip ir kitos Europos valstybės, siekia griežtinti kripto rinkos priežiūrą, derindama ją su ES reguliavimu ir fiskaliniais tikslais. Tuo pat metu valdžiai teks atsakyti į klausimą, kaip subalansuoti mokesčių surinkimą, investicinio patrauklumo konkurenciją ir gyventojų saugumo rizikas.

  • Graikijos sala per 10 mėnesių apsivertė: 91 proc. elektros iš saulės ir vėjo

    Graikijos sala per 10 mėnesių apsivertė: 91 proc. elektros iš saulės ir vėjo

    Agios Efstratios, dar vadinama Ai Stratis, per maždaug 10 mėnesių iš esmės pakeitė elektros tiekimą: sala, anksčiau visiškai priklausiusi nuo iškastinio kuro, dabar apie 91 proc. elektros pasigamina iš atsinaujinančių šaltinių. Nedidelėje ugnikalninės kilmės saloje šiaurės rytų Egėjo jūroje gyvena apie 250 žmonių.

    Projektas įgyvendintas pagal Europos Sąjungos finansuotą programą Ai Stratis – Green Island. Skaičiuojama, kad dėl perėjimo prie žaliosios energijos kasmet į atmosferą nepatenka apie 1 000 tonų anglies dioksido, o elektros gamybos savikaina tapo stabilesnė ir lengviau prognozuojama.

    „Dabar elektros gamybos kaina yra stabili ir prognozuojama. Agios Efstratios žmonėms neberūpi naftos rinkos, nes tai jų nebeveikia“, – sakė Dimitrios Kardomateas.

    Pasak jo, sala pasirinkta kaip bandomoji bendruomenė dėl nedidelio masto ir izoliacijos nuo nacionalinio elektros tinklo. Pagrindinis tikslas buvo pasiekti beveik nulinį balansą, kai daugiau nei 90 proc. energijos poreikio padengiama atsinaujinančia energija.

    „Tai ideali maža bendruomenė pilotiniam projektui. Sala nėra prijungta prie tinklo, todėl tikslas buvo padengti daugiau nei 90 proc. gyventojų energijos poreikio atsinaujinančiais šaltiniais“, – sakė Dimitrios Kardomateas.

    Kaip veikia hibridinė sistema

    Energijos ūkio pagrindas – hibridinė schema: 900 kilovatų vėjo turbina, 225 kilovatų saulės elektrinė ir baterijų sistema energijai kaupti. Visa tai sujungta su automatizuotu realaus laiko energijos valdymu, kuris subalansuoja gamybą, vartojimą ir kaupimą.

    Pagamintos energijos perteklius pirmiausia kaupiamas baterijose, o kai gamyba sumažėja, sukaupta elektra grąžinama į tinklą. Toks sprendimas ypač svarbus saloms, kur tiekimo patikimumas anksčiau priklausė nuo dyzelinių generatorių ir kuro logistikos.

    Šiluma be mazuto

    Žiemos laikotarpiu dalis perteklinės atsinaujinančios energijos panaudojama šilumai gaminti. Ji sukaupiama keturiuose karšto vandens rezervuaruose, kurių bendra talpa siekia 500 kubinių metrų, taip mažinant priklausomybę nuo šildymui skirto kuro.

    Vietos gyventojai pastebi kasdienę naudą: šildymas tapo tylesnis ir ekonomiškesnis, o namuose nebereikia eksploatuoti katilų. Tai svarbu ne tik nuolatiniams gyventojams, bet ir apgyvendinimo paslaugas teikiantiems verslams, kurių sąnaudas anksčiau smarkiai veikdavo kuro kainų svyravimai.

    Kiek kainavo projektas

    Bendra Ai Stratis – Green Island biudžeto vertė siekė 7,23 milijono eurų. Iš jų 85 proc. finansuota Europos Sąjungos sanglaudos politikos lėšomis, o likę 15 proc. – Graikijos nacionaliniu finansavimu.

    Įgyvendinant projektą teko spręsti sudėtingus logistikos klausimus, įskaitant 77 metrų aukščio, beveik 30 tonų svorio vėjo turbinos transportavimą ir montavimą aukščiausiame salos taške. Projekto vadovai pabrėžė, kad ne mažesnis iššūkis buvo pritaikyti reguliavimą sistemai, kuri iš esmės skirta izoliuotai salai ir kombinuoja kelias technologijas.

    Agios Efstratios pavyzdys vis dažniau minimas kaip modelis kitoms saloms, siekiančioms mažinti priklausomybę nuo importuojamo kuro ir didinti energetinį saugumą. Graikijoje panašios krypties sprendimai jau taikomi ir kitose salose, o Europoje plačiai testuojami mikro tinklai bei baterijų kaupimas, kad atsinaujinančios energijos dalis augtų neaukojant patikimumo.

  • „Ryanair“ ir „easyJet“ skelbia 47 naujus maršrutus 2027-ųjų vasarai: kur skrisite pigiau?

    „Ryanair“ ir „easyJet“ skelbia 47 naujus maršrutus 2027-ųjų vasarai: kur skrisite pigiau?

    Nors Europoje dar neprasidėjo žiema, oro bendrovės jau pradeda prekybą 2027 metų vasaros skrydžiais. „Ryanair“ paskelbė pirmuosius 29 naujus maršrutus, o „easyJet“ patvirtino dar 18 naujų krypčių iš Jungtinės Karalystės oro uostų.

    Toks ankstyvas tvarkaraščių skelbimas rodo aštrią konkurenciją dėl poilsiautojų, kurie vis dažniau keliones planuoja gerokai iš anksto. Aviakompanijoms tai leidžia anksčiau užpildyti lėktuvus ir tiksliau įvertinti paklausą, o keleiviams suteikia daugiau pasirinkimų bei progų sekti kainų svyravimus.

    „Ryanair“ plečia vasaros tinklą

    „Ryanair“ teigia, kad 2027 metų vasaros sezonu planuoja vykdyti daugiau nei 2 500 maršrutų į 230 krypčių. Tarp ryškiausių naujovių dominuoja Italija, kur atsiranda daugiau jungčių tiek į didmiesčius, tiek į regioninius oro uostus.

    Naujuose maršrutuose matyti ir aiški kryptis į Viduržemio jūros regioną: sustiprinamas susisiekimas su Sicilija, plečiamas skrydžių pasirinkimas į Graikijos salas, atsiranda papildomų krypčių į Kroatiją. Taip pat numatoma daugiau jungčių su šiauriniu Maroku, kuris vis aktyviau konkuruoja su tradiciniais Europos kurortais.

    Naujos kryptys atostogoms Graikijoje ir Ispanijoje

    Planuojantiems Graikijos salas aktualu tai, kad atsiranda daugiau galimybių pasiekti populiarias vietas tiesioginiais skrydžiais. Tarp paminėtų naujų jungčių yra maršrutai į Korfu ir Rodą, o tai dažnai reiškia patogesnį keliavimą be persėdimų sezono piko metu.

    Ispanija taip pat lieka vienu svarbiausių vasaros traukos centrų: skelbiama apie naujas jungtis į Malagą, Seviliją ir kitus regionus. Portugalijoje išskiriamas Portas, kuriam numatoma daugiau maršrutų, o Bulgarijos Juodosios jūros pakrantė įtraukiama į papildomų skrydžių geografiją.

    „easyJet“ skelbia 18 naujų maršrutų

    „easyJet“ pranešė, kad pradeda prekybą 18 naujų maršrutų iš 10 Jungtinės Karalystės oro uostų į aštuonias šalis. Bendrovė akcentuoja, kad dalyje krypčių bus vienintelė siūlanti tiesioginius skrydžius, o tai gali reikšti mažesnę konkurenciją ir skirtingą kainodarą.

    Tarp naujovių išskiriama Ispanija: numatomi pirmieji „easyJet“ skrydžiai į Žironą iš Jungtinės Karalystės, kas keliautojams atveria patogesnį priėjimą prie Kosta Bravos regiono. Taip pat plečiamas maršrutų tinklas į Barseloną, Maljorką, Bilbao, Romą, Hamburgą, Tivatą, Larnaką, Rodą ir Salonikus.

    Keliautojams, planuojantiems 2027 metų vasaros atostogas, tokie išankstiniai tvarkaraščiai yra signalas stebėti bilietų pardavimų pradžią ir kainų dinamiką. Praktikoje kainos dažniausiai kinta priklausomai nuo sezoniškumo, vietų užpildymo tempo ir papildomų paslaugų, todėl ankstyvas pirkimas ne visada garantuoja mažiausią kainą, bet dažniau užtikrina didžiausią maršrutų pasirinkimą.