CP v2

Blog

  • Kataro architektūros paslaptis: 15 raštų, kurie miestams suteikia atmintį ir tapatybę

    Kataro architektūros paslaptis: 15 raštų, kurie miestams suteikia atmintį ir tapatybę

    Kataro Dohoje, ypač moderniai atnaujintame Msheireb rajone, geometriniai ornamentai matomi visur: fasaduose, šešėlių ekranuose, interjero detalėse ir net tekstilėje. Vietos kūrėjams tai nėra vien puošyba – raštai veikia kaip vizualinė kalba, kurioje užkoduota istorija, kilmė ir bendruomeniškumas.

    Doha Design District pristatoma Msheireb Pattern Collection išskiria 15 skirtingų raštų, kurių šaknys siejamos su regiono amatais ir islamo meno tradicija. Kolekcijos idėja paprasta: ne kopijuoti senus motyvus, o juos išversti į šiuolaikinę architektūrą, išlaikant atpažįstamą vietos identitetą.

    Kodėl geometrija čia svarbi

    Islamo architektūroje geometrija dažnai pakeičia figūrinį vaizdavimą, todėl raštai tampa pagrindiniu pasakojimo būdu. Tokie motyvai kuriami remiantis simetrija, pasikartojimu ir tiksliomis proporcijomis, o jų logika leidžia pritaikyti raštus skirtingiems masteliams – nuo mažo dekoro iki didelių pastatų apvalkalų.

    Šiuolaikinėje Dohoje raštai atlieka ir praktinę funkciją: ažūriniai ekranai bei fasadų struktūros padeda valdyti saulės kaitrą, mažina akinimą ir kuria pavėsį. Tai ypač aktualu Persijos įlankos klimatui, kur pasyvus vėsinimas tampa ne tik estetika, bet ir energijos vartojimo mažinimo priemone.

    Spalvos ir medžiagos: nuo paveldo iki naujos prabangos

    Vietos vizualinėje kultūroje svarbios žemės tonų, smėlio ir akmens spalvos, kurios siejasi su kraštovaizdžiu bei tradicine statyba. Tačiau šalia jų vis dažniau atsiranda sodrūs akcentai, šiuolaikinės dangos ir apšvietimas, leidžiantys raštams veikti ir dieną, ir naktį.

    Architektūroje šie motyvai integruojami į modernias medžiagas: metalą, stiklą, kompozitus, keramiką, taip pat į skaitmeninės gamybos sprendimus. Dizaineriai pabrėžia, kad technologijos padeda tiksliai atkurti sudėtingą geometriją, tačiau pagrindinis tikslas išlieka tas pats – išlaikyti ryšį su vietos atmintimi.

    Tendencija, kurią mato ir kiti miestai

    Kataro pavyzdys atspindi platesnę regiono kryptį: sparčiai modernėjant miestams, ieškoma būdų, kaip kurti atpažįstamą tapatybę neatsisakant šiuolaikinės architektūros kalbos. Vis dažniau akcentuojama, kad ikoninis dangoraižis ar naujas kvartalas turi ne tik stebinti, bet ir pasakoti, kam priklauso ši vieta.

    Tokia praktika tampa svarbi ir turizmui bei kūrybinėms industrijoms, nes aiški vizualinė kalba kuria miesto veidą tarptautinėje erdvėje. Msheireb rajono atvejis rodo, kad raštas gali būti ne tik dekoras, o strategiškai kuriamas identiteto įrankis, jungiantis paveldą, klimatui pritaikytą funkciją ir šiuolaikinį dizainą.

  • Farage’as žada šoką Britanijai: „Reform UK“ siūlo iki 5 metų stabdyti prieglobsčio sistemą

    Farage’as žada šoką Britanijai: „Reform UK“ siūlo iki 5 metų stabdyti prieglobsčio sistemą

    Nigelo Farage’o vadovaujama „Reform UK“ paskelbė sieksianti, jei laimėtų rinkimus, iki penkerių metų sustabdyti Jungtinės Karalystės prieglobsčio sistemą. Politikas šią idėją pristatė spaudos konferencijoje Kente, akcentuodamas nelegalius kirtimus per Lamanšą mažomis valtimis.

    Pasak Farage’o, šalies institucijos esą prarado kontrolę ir nebežino, kas yra atvykę į Jungtinę Karalystę. Jis teigė, kad pagrindinis tikslas būtų nacionalinis saugumas, griežtesnis sulaikymas ir deportacijos už neteisėtą atvykimą.

    „Mes sustabdysime prieglobsčio sistemą iki penkerių metų, nes šalis atsidūrė itin prastoje situacijoje“, – sakė Nigelas Farage’as.

    „Reform UK“ taip pat kartoja pažadą per pirmąsias 100 valdžios dienų visiškai sustabdyti kirtimus mažomis valtimis. Vis dėlto Jungtinėje Karalystėje kiti visuotiniai rinkimai pagal dabartinį grafiką turėtų vykti 2029 metais, todėl tai kol kas yra politinė programinė nuostata, o ne artimiausias sprendimas.

    Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, spalio 5–15 dienomis į Jungtinę Karalystę 15 valčių atplukdė 1 066 migrantus. Ministerija viešai teigia padariusi pažangą mažinant atvykimų skaičių, tačiau pabrėžia, kad priemones reikia griežtinti toliau.

    Politinis ginčas vyksta ir dėl bendresnių prieglobsčio tendencijų. Ministerijos skelbti duomenys rodo, kad prieglobsčio prašymų skaičius buvo pasiekęs 109 662 per metus iki 2025 metų rugsėjo, o vėliau ėmė mažėti, nors išliko didesnis nei daugelyje metų tarp 2003 ir 2022 metų.

    Leiboristų ir „Reform UK“ konfliktas

    „Reform UK“ kaltina leiboristus visiškai praradus sienų kontrolę, o valdančioji partija pabrėžia, kad kirtimų mažomis valtimis dinamika pastaraisiais metais leidosi. Farage’as šiuos teiginius viešai vadina sunkiai paaiškinamais, akcentuodamas visuomenės nepasitenkinimą migracijos valdymu.

    Ekspertai primena, kad prieglobsčio sistemos stabdymas susidurtų su rimtais teisiniais iššūkiais. Jungtinė Karalystė yra įsipareigojusi tarptautinei pabėgėlių apsaugos sistemai, o bet kokie ribojimai praktikoje paprastai atsiduria teismų ir žmogaus teisių priežiūros institucijų akiratyje.

    Brexit šešėlis ir santykiai su Europa

    Kalbėdamas Kente Farage’as vėl grįžo prie 2016 metų Brexit referendumo, teigdamas, kad vienas svarbiausių išstojimo iš Europos Sąjungos motyvų buvo noras griežčiau kontroliuoti migraciją. Jis kaltino tiek konservatorius, tiek leiboristus esą neištesėjus šių lūkesčių.

    Tuo pat metu politinę darbotvarkę veikia ir diskusijos dėl artimesnių ryšių su Europa. Premjeras Andy Burnham yra užsiminęs, kad glaudesni santykiai su Europos Sąjunga ir įvairūs bendradarbiavimo formatai galėtų būti svarstomi kaip ilgalaikės strategijos dalis, o tai aštrina politines linijas migracijos tema.

    „Reform UK“ populiarumą iš dalies augina griežta antiimigracinė retorika, tačiau partiją pastaraisiais mėnesiais slėgė ir skandalai dėl aukų bei finansavimo skaidrumo. Tai gali tapti vienu iš veiksnių, lemiančių, ar radikalesni siūlymai taps realia politine kryptimi, ar liks rinkimine taktika.

  • Jaunųjų ūkininkų gretos tirpsta: 1,2 mlrd. eurų parama neišlaiko kartų kaitos, bręsta ginčas dėl 20 mln.

    Lietuvoje jaunųjų ūkininkų skaičius per pastarąjį dešimtmetį smuko beveik trečdaliu, o tendencija kelia vis daugiau klausimų dėl viešųjų pinigų efektyvumo. Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga (LJŪJS) teigia, kad kartų kaita žemės ūkyje akivaizdžiai stringa, nors paramos mastas išlieka rekordinis.

    Remiantis Žemės ūkio duomenų centro skelbiamais duomenimis, nuo 2016 metų sausio 1 dienos iki 2026 metų rugsėjo 1 dienos jaunųjų ūkininkų sumažėjo nuo 19 656 iki 13 633. Tai reiškia 6 023 ūkininkais mažiau, arba 30,6 proc., o LJŪJS skaičiavimu, vidutiniškai kas maždaug 15 su puse valandos šalyje netenkama vieno jauno ūkininko.

    „Nenorime, kad jaunieji ūkininkai politikams rūpėtų tik artėjant rinkimams. Pažadais naujos ūkininkų kartos neužauginsime“, – sakė LJŪJS pirmininkas dr. Paulius Astrauskas.

    Ar parama duoda rezultatą?

    LJŪJS akcentuoja, kad Europos Sąjungos ir nacionalinės lėšos yra viena svarbiausių priemonių formuoti ilgalaikę žemės ūkio struktūrą. Parama turėtų padėti jaunam žmogui pradėti veiklą, investuoti į modernizavimą, o vėliau užtikrinti sklandų ūkių perėmimą ir tvarų tęstinumą.

    Nacionalinės mokėjimo agentūros duomenimis, 2025 metais paramos gavėjams išmokėta beveik 1,2 mlrd. eurų. Sąjunga pabrėžia, kad tai nėra vien jauniesiems ūkininkams skirtas finansavimas, tačiau toks bendras lėšų srautas, jų vertinimu, privalo atsispindėti realiuose rodikliuose, įskaitant į žemės ūkį ateinančių jaunų žmonių skaičių.

    LJŪJS siūlo įtvirtinti aiškius kartų kaitos tikslus ir kasmet skelbti rodiklius, kurie parodytų ne tik paramos išmokėjimą, bet ir poveikį. Tarp siūlymų minimas skaidrus vertinimas, kiek naujų ūkininkų pradeda veiklą, kiek jų išsilaiko po penkerių ar dešimties metų, ir kiek ūkių iš tikrųjų perduodama jaunajai kartai.

    Ginčas dėl beveik 20 mln. eurų

    Didžiausią įtampą kelia ministerijos pristatytas beveik 19,576 mln. eurų skubios pagalbos modelis. Pagal jį būtų mokama 9,77 euro už tinkamą augalininkystės hektarą, skaičiuojant iki 300 hektarų, ir 18,34 euro už pieninę karvę, skaičiuojant iki 300 karvių.

    Pagal tokį tarifą 10 hektarų deklaruojantis ūkis gautų 97,70 euro, o 300 hektarų ūkis gautų 2 931 eurą. LJŪJS kelia klausimą, ar toks principas iš tiesų atitinka deklaruojamą prioritetą smulkiesiems ir vidutiniams ūkiams, nes vien nustatytos ribos, jų vertinimu, neatskleidžia nei realaus poreikio, nei paramos pasiskirstymo.

    Sąjunga ragina viešai pateikti, kaip planuojamos lėšos pasiskirstytų pagal ūkių ekonominį dydį ir sektorius, ir kokiais duomenimis pagrįstos pasirinktos ribos. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad vien hektarų ar gyvulių skaičius neparodo ūkio finansinės būklės, ypač kai sąnaudas veikia degalų, trąšų, pašarų ir paskolų aptarnavimo kaštai.

    Klausimai dėl kitų sektorių

    LJŪJS taip pat prašo paaiškinti, kodėl pristatytame modelyje nenumatytos atskiros išmokos mėsinių galvijų, avių ir ožkų laikytojams. Sąjungos teigimu, sąnaudų spaudimas palietė ne vien pienininkystę ar augalininkystę, todėl parama turėtų būti vertinama plačiau, atsižvelgiant į skirtingų ūkių struktūrą.

    Organizacija pabrėžia, kad skubios pagalbos argumentas neturėtų tapti priežastimi atsisakyti skaidrumo. Prieš priimant galutinius sprendimus, jų vertinimu, būtina palyginti kelis galimus paskirstymo scenarijus ir įvertinti, kam parama atneštų didžiausią poveikį.

    LJŪJS kartu su Žemės ūkio rūmais planuoja aptarti šiuos klausimus viešai, akcentuodama, kad kartų kaitos problema tampa strategine. Jei jaunų ūkininkų mažėjimas išliks, didės rizika, kad dalis ūkių bus likviduojami arba koncentruojami, o kaimo vietovėse trūks žmonių, galinčių tęsti gamybą ir užtikrinti vietinės maisto grandinės gyvybingumą.

  • Jaunųjų ūkininkų nykimas nesustoja: kas 15 valandų Lietuvoje minus vienas, o parama – milijardinė

    Lietuvoje jaunųjų ūkininkų skaičius per kiek daugiau nei dešimtmetį sumažėjo 30,6 proc., o tai reiškia, kad statistiškai maždaug kas 15 valandų šalyje jaunųjų ūkininkų sumažėja vienu. Šie skaičiai vėl kelia klausimą, ar valstybės ir ES politika iš tiesų užtikrina kartų kaitą žemės ūkyje.

    Tuo pat metu žemės ūkiui kasmet išmokama daugiau kaip 1 milijardas eurų viešosios paramos, o atskiroms priemonėms skiriamos papildomos tikslinės lėšos. Kritikai pabrėžia, kad vien išmokų dydis dar negarantuoja ilgalaikio rezultato, jei jaunam žmogui neužtikrinamas realus startas: prieinama žemė, investicijos, stabilios pajamos ir aiškios taisyklės keliems metams į priekį.

    Diskusiją aštrina ir tai, kad regionuose socialinė bei ekonominė atskirtis išlieka didelė, o ūkių struktūroje ryškėja koncentracijos tendencijos. Praktikoje tai dažnai reiškia, kad didesni ūkiai lengviau randa apyvartinių lėšų, greičiau įgyvendina investicinius projektus ir paprasčiau atlaiko kainų svyravimus, o smulkesniems ir pradedantiems tenka didžiausia rizika.

    Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjunga kartu su Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmais spalio 12 dieną Vilniuje rengia spaudos konferenciją, kurioje ketina pristatyti jaunųjų ūkininkų mažėjimo duomenis. Organizacijos taip pat žada kelti klausimus dėl paramos politikos rezultatyvumo ir to, ar priemonės iš tiesų pasiekia tuos, kam jos deklaruojamos.

    Aptarimo centre numatyta ir 19,576 mln. eurų skubios paramos dėl pabrangusio kuro ir trąšų paskirstymo tema, taip pat skaidrumo bei prioritetų klausimai. Iš šios sumos 9,788 mln. eurų sudaro valstybės biudžeto lėšos, o organizatoriai akcentuoja, kad pagal pristatomą modelį į išmokas gali pretenduoti ir gerokai didesnio ekonominio pajėgumo ūkiai.

    „Svarbu ne tik tai, kiek paramos išmokama šiandien, bet ir kokias galimybes ji sukuria ateities kartoms“, – sakė Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos pirmininkas dr. Paulius Astrauskas.

    Ilgalaikė dilema išlieka paprasta, bet aštri: jei jaunų žmonių žemės ūkyje mažėja, kas Lietuvoje gamins maistą po 20, 30 ar 50 metų. Atsakymas priklausys ne vien nuo išmokų eilutės biudžete, bet ir nuo to, ar parama taps realiu tramplinu jauniesiems ūkininkams, o ne vien trumpalaikiu kainų šoko amortizatoriumi.

  • „Maisto banko“ akcija sumušė rudens rekordą: paaukota beveik 300 000 produktų už 464 000 eurų

    Per 41-ąją „Maisto banko“ akciją, vykusią savaitgalį visoje Lietuvoje, gyventojai sunkiau gyvenantiems žmonėms paaukojo beveik 298 000 vienetų maisto produktų. Organizacijos skaičiavimu, bendra surinkto maisto vertė siekė apie 464 000 eurų.

    Tai geriausias rudens akcijos rezultatas nuo 2020 metų, rodantis, kad augant pragyvenimo išlaidoms solidarumo iniciatyvos Lietuvoje išlieka reikšmingos. Iš viso užfiksuota 84 664 aukojimo atvejai, o vidutinė vieno paaukoto krepšelio vertė siekė 5,66 euro.

    Gyventojai sureagavo į prašymą

    Prieš prasidedant akcijai „Maisto bankas“ akcentavo, kad formuojant paramos krepšelius ypač trūksta sotesnių, maistingesnių produktų. Žmonių buvo prašoma, esant galimybei, aukoti daugiau mėsos ir žuvies konservų bei aliejaus.

    Rezultatai parodė, kad šis prašymas buvo išgirstas: mėsos ir žuvies konservai bei aliejus pateko tarp dažniausiai aukotų produktų. Daugiausia surinkta makaronų, kruopų, mėsos ir žuvies konservų, aliejaus bei cukraus.

    „Šios akcijos rezultatai dar kartą parodė, kokia stipri yra Lietuvos žmonių bendrystė. Ypač džiaugiamės, kad gyventojai išgirdo mūsų prašymą aukoti daugiau mėsos ir žuvies konservų bei aliejaus“, – sakė „Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius.

    Aktyvūs buvo ir mažesni miestai

    Akcija vyko 374 parduotuvėse 70 miestų ir miestelių, o prie jos prisidėjo tūkstančiai savanorių bei nevyriausybinių organizacijų. „Maisto bankas“ pabrėžia, kad dosniai aukota ne tik didmiesčiuose, bet ir mažesnėse savivaldybėse.

    Tarp miestų, kurie išsiskyrė surinktų produktų kiekiu, minimi Alytus, Marijampolė, Utena, Mažeikiai, Kėdainiai, Vilkaviškis, Kretinga, Tauragė, Anykščiai ir Plungė. Kai kuriose vietovėse fiksuota ir didesnė vidutinė aukojamo krepšelio vertė nei šalies vidurkis.

    Pagalba reikalinga ištisus metus

    Surinkti produktai bus perduoti nepasiturintiems žmonėms per akcijoje dalyvavusias nevyriausybines organizacijas ir „Maisto banko“ skyrius. Pasak organizacijos, parama pirmiausia pasiekia senjorus, mažas pajamas gaunančias šeimas, darbo netekusius ar kitų sunkumų patiriančius žmones.

    „Maisto bankas“ primena, kad poreikis maisto paramai neišnyksta pasibaigus akcijoms, todėl pagalbos teikimas tęsiamas kasdien. Organizacija taip pat priminė, kad gyventojai gali prisidėti ir piniginėmis aukomis, kurios leidžia efektyviau gelbėti maistą, užtikrinti jo logistiką bei paskirstymą.

  • Tyrimas atskleidė spragą: priedangą randa 65 proc., bet šeimos planą turi tik 3 proc.

    Lietuvos gyventojai geriau orientuojasi, ką daryti išgirdus pavojaus sirenas ir kur ieškoti priedangos, tačiau realus pasirengimas krizei namuose vis dar gerokai atsilieka. Lietuvos Raudonojo Kryžiaus užsakymu atliktas tyrimas rodo, kad artimiausią priedangą bent apytikriai žino 65 proc. apklaustųjų, o aiškų šeimos veiksmų planą turi tik 3 proc.

    Organizacijos teigimu, toks atotrūkis ypač išryškėja po patirtų sukrėtimų, kai visuomenė trumpam tampa budresnė, bet pasirengimo įpročiai neįsitvirtina. Tyrimo rezultatai taip pat rodo, kad dalis gyventojų pasirengimą linkę vertinti teoriškai, tačiau konkrečių veiksmų namuose imasi retai.

    „Svarbu ne vien daugiau žinoti, bet ir iš anksto apgalvoti, ką krizės atveju darysime mes ir mūsų artimieji“, – sakė Lietuvos Raudonojo Kryžiaus generalinė sekretorė Ingrida Damulienė.

    Per metus padaugėjo gyventojų, tiksliai žinančių artimiausios priedangos vietą: jų dalis, lyginant su ankstesniu matavimu, išaugo nuo 25 iki 33 proc. Taip pat gerėjo supratimas, kaip reaguoti į oficialius perspėjimus: nurodančių, kad žino ar bent iš dalies žino, kokių veiksmų imtis, padaugėjo nuo 61 iki 70 proc.

    Vis dėlto praktinis pasirengimas išlieka silpnas. Išsamų šeimos veiksmų planą su sutarta susitikimo vieta, kontaktais, atsakomybėmis ir evakuacijos tvarka turi vos 3 proc. gyventojų, o bent dalinai sukomplektuotą išvykimo krepšį nurodė turintys 2 iš 10 apklaustųjų.

    Kita vertus, dauguma mano galintys trumpą laiką išsiversti savarankiškai: 7 iš 10 respondentų teigė esantys bent iš dalies pasiruošę tris paras, arba 72 valandas, išgyventi be išorinės pagalbos. Civilinės saugos specialistai pabrėžia, kad tokios 72 valandos dažnai įvardijamos kaip kritinis laikotarpis, kai pagalba gali vėluoti dėl sutrikusios infrastruktūros, ryšio ar logistikos.

    Tyrimas atskleidė ir pagrindines priežastis, kodėl žmonės delsia ruoštis: beveik pusė mano, kad krizė jų nepalies, o 40 proc. pasirengimą atideda dėl kitų reikalų. Daliai gyventojų mintys apie galimas grėsmes kelia stresą, todėl jie vengia apie tai kalbėti šeimoje ir planuoti.

    Pastebimas ir mažėjantis lūkestis, kad ekstremalios situacijos atveju pasirūpins valstybė ar institucijos. Jei anksčiau taip manančių buvo 31 proc., dabar šis rodiklis siekia 19 proc., o tai rodo augantį supratimą, kad dalis atsakomybės tenka pačiam žmogui ir jo namų ūkiui.

    „Šeimos planui aptarti ar pradėti krauti išvykimo krepšį nereikia laukti pavojaus signalo, ramus metas tam ir yra tinkamiausias“, – sakė I. Damulienė.

    Gyventojai taip pat šiek tiek labiau pasitiki savo gebėjimu atskirti patikimą informaciją nuo klaidinančios: pasitikinčiųjų dalis per metus padidėjo nuo 51 iki 53 proc. Vis dėlto krizėse dezinformacija plinta sparčiai, todėl svarbu remtis oficialiais perspėjimais ir patikrintais kanalais, o žinutes socialiniuose tinkluose vertinti kritiškai.

    Kalbant apie praktinius įgūdžius, per pastaruosius metus pirmosios pagalbos mokymuose dalyvavo kas dešimtas gyventojas, tačiau savo gebėjimu suteikti pirmąją pagalbą pasitiki mažiau nei trečdalis. Karinio konflikto scenarijus išlieka viena silpniausių pasirengimo grandžių: tik penktadalis teigia gerai arba labai gerai žinotų, kaip reaguoti.

    Tyrime akcentuojamas ir emocinės pagalbos aspektas: tik apie penktadalis respondentų tiksliai žinotų, kur kreiptis, jei krizės metu jos prireiktų jiems ar artimam žmogui. Humanitarinės organizacijos primena, kad psichologinis atsparumas ir aiškūs šeimos susitarimai gali sumažinti paniką bei padėti greičiau priimti sprendimus.

    Tyrimą Lietuvos Raudonojo Kryžiaus užsakymu 2026 metais rugpjūčio 27 dieną–rugsėjo 4 dieną atliko „Spinter tyrimai“. Apklausoje dalyvavo 1 010 Lietuvos gyventojų nuo 18 iki 75 metų.

  • „Paveldo DNR“ startuoja vėl: iki 2027 metų kovo 1 dienos laukia paraiškų ir naujų herojų

    Valstybinė kultūros paveldo komisija paskelbė kvietimą teikti paraiškas antriesiems nacionaliniams kultūros paveldo apdovanojimams „Paveldo DNR“. Iniciatyva skirta išryškinti žmones, objektus ir darbus, kurie realiai keičia paveldo situaciją Lietuvoje.

    Paraiškos priimamos iki 2027 metų kovo 1 dienos, o siūlymus gali teikti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys. Numatytos trys kryptys: kultūros paveldo objektai, asmenybės ir darbai, todėl vertinamas ne tik rezultatas, bet ir ilgalaikis poveikis.

    Paveldas kaip išteklius

    Apdovanojimų idėja remiasi požiūriu, kad paveldas nėra vien apribojimai ar prievolės, o galimybė kurti vertę vietai ir bendruomenei. Tokios iniciatyvos dažnai prisideda prie vietos tapatumo, turizmo patrauklumo ir gyventojų įsitraukimo.

    Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama tvariam paveldo naudojimui: pastatų pritaikymui naujoms funkcijoms, bendruomenių įtraukimui ir prevencinei priežiūrai, kuri padeda mažinti nykimą dar iki brangių restauravimo darbų. Tai ypač aktualu medinei architektūrai, industriniam paveldui ir mažesnių miestelių objektams.

    „Paveldas nėra našta ar vien pareigų ir apribojimų rinkinys. Tai galimybė ir išteklius – vietai, bendruomenei, žmogui“, – sakė Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė doc. dr. Vaidutė Ščiglienė.

    Kas jau įvertinta?

    Pirmieji „Paveldo DNR“ apdovanojimai įvyko 2023 metais Lietuvos Respublikos Prezidentūroje. Tuomet buvo atrinkti devyni nominantai trijose kategorijose, o apdovanojimai padėjo platesnei visuomenei pamatyti, kaip skirtingai galima atgaivinti paveldą.

    Kultūros paveldo objektų kategorijoje laureatu tapo Medinės miesto architektūros muziejus, asmenybių kategorijoje įvertinti „Art deco“ ir Amsterdamo mokyklos muziejų įkūrėjai Karolis Banys ir Petras Gaidamavičius. Darbų kategorijoje apdovanotas Raubonių vandens malūnas-karšykla-verpykla ir jo puoselėtojas Vaidotas Gikys.

    Globėjas ir tikslas

    Iniciatyvą globoja Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda. Apdovanojimai rengiami kas ketverius metus, o jų tikslas yra suteikti nacionalinį matomumą geriesiems pavyzdžiams ir paskatinti daugiau žmonių įsitraukti į paveldo saugojimą.

    Organizatoriai pabrėžia, kad laukiamos ne tik didelės restauracijos, bet ir nuoseklios, bendruomenę telkiančios iniciatyvos, kurios sugrąžina paveldą į kasdienį gyvenimą. Tokie projektai neretai tampa impulsu ir platesniems pokyčiams, kai paveldo objektas pradeda veikti kaip kultūros, edukacijos ar socialinių paslaugų erdvė.

  • NŽT perspėja: teikiant prašymus ne per ŽIS galite įklimpti dėl klaidų ir praleistų terminų

    Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) ragina gyventojus ir organizacijas prašymus dėl valstybinės žemės nuomos ir panaudos teikti per Žemės informacinę sistemą (ŽIS), o ne per Žemėtvarkos planavimo dokumentų informacinę sistemą (ŽPDRIS). Pasak tarnybos, netinkamai pasirinkus sistemą dažniau pasitaiko klaidų, kurios vėliau užvilkina procesus.

    NŽT atkreipia dėmesį, kad pildant prašymus per ŽPDRIS didėja žmogiškųjų klaidų tikimybė. Viena dažniausių problemų, anot tarnybos, yra netiksliai nurodoma informacija apie konkretų žemės sklypą, o tai gali lemti papildomus patikslinimus ir ilgesnį prašymo nagrinėjimą.

    Kuo ŽIS patogesnė pareiškėjams?

    ŽIS yra susieta su kitais valstybės registrais ir informacinėmis sistemomis, todėl dalis duomenų pildant prašymą įkeliama automatiškai. Tai reiškia, kad dažniau užsipildo būtinos sklypo charakteristikos, taip pat dalis pareiškėjo ir prašymo gavėjo duomenų, o klaidų rizika sumažėja.

    Dar vienas sistemos privalumas, kurį akcentuoja NŽT, yra galimybė nuolat matyti pateikto prašymo nagrinėjimo eigą. Tai leidžia pareiškėjui aiškiau suprasti, kuriame etape yra procesas, ir užtikrina skaidresnį sprendimų priėmimą.

    Kodėl svarbu nepraleisti pranešimų?

    NŽT pabrėžia, kad pateikus prašymą per ŽIS būtina sekti sistemos pranešimus, nes juose gali būti nurodyta pateikti trūkstamus dokumentus, suderinti sutarties projektą ar atlikti kitus veiksmus. Šiems veiksmams taikomi konkretūs terminai, todėl delsimas gali turėti tiesioginių pasekmių.

    Jeigu per nustatytą laiką pareiškėjas neįvykdo pranešime nurodyto veiksmo, pavyzdžiui, nepateikia papildomų dokumentų, prašymo nagrinėjimas gali būti nutrauktas. Tarnyba akcentuoja, kad tokiais atvejais procesą gali tekti pradėti iš naujo.

    Kaip paspartinamas sutarčių derinimas?

    NŽT teigimu, kai nuomos ar panaudos procesas vykdomas per ŽIS, išvadų teikimas dėl sutarčių projektų atitikties teisės aktų reikalavimams gali vykti greičiau. Taip yra todėl, kad išvadų etapas sistemoje automatiškai aktyvuojamas iškart po to, kai abi šalys suderina sutarties projektą.

    Kad svarbi informacija nepasimestų, NŽT rekomenduoja sistemoje iš anksto pasitikrinti pranešimų siuntimo nustatymus ir pasirinkti pranešimų gavimą el. paštu. Jeigu šis būdas nepasirenkamas, pranešimus reikėtų reguliariai tikrinti pačioje ŽIS aplinkoje.

  • Arbitražas dėl LNG: „Venture Global“ pralaimėjo „Galp“, o „Orlen“ dar laukia sprendimo

    Portugališka energetikos bendrovė „Galp“ arbitraže laimėjo bylą dėl suskystintų gamtinių dujų nepristatymo prieš JAV tiekėją „Venture Global“. Tai dar vienas signalas, kad ginčai dėl vėlavusių LNG siuntų Europoje įgauna pagreitį, o sprendimai gali turėti įtakos ir kitiems pirkėjams.

    Bylos esmė siejama su laikotarpiu po Rusijos invazijos į Ukrainą, kai dujų kainos Europoje smarkiai šoktelėjo. Dalis europinių pirkėjų teigė, kad „Venture Global“ pirmenybę teikė trumpalaikiams sandoriams, o ne ilgalaikių sutarčių vykdymui, todėl anksčiau sutarti kiekiai buvo nukeliami.

    Europos pirkėjų ginčų fonas

    Į arbitražą dėl panašių priežasčių kreipėsi kelios Europos energetikos bendrovės, tarp jų ir Lenkijos „Orlen“. Skelbiama, kad „Orlen“ atveju pristatymų vėlavimas siekė beveik dvejus metus, tačiau galutinis šio ginčo sprendimas dar nepriimtas.

    Viešai skelbiama informacija rodo nevienodą „Venture Global“ rezultatą skirtingose bylose. Vienuose ginčuose JAV tiekėjas pasiekė jam palankius sprendimus, kituose pralaimėjo, o dalis atvejų baigėsi taikiais susitarimais, kai sutarta dėl papildomų LNG krovinių.

    Ką reiškia sprendimas „Galp“ naudai

    „Venture Global“ nurodė, kad „Galp“ kompensacijos dydis turėtų būti nustatytas atskiroje procedūroje vėliau, o bendra galima suma apribota pagal kitus sutartinius mechanizmus. Tai reiškia, kad pats pažeidimo pripažinimas dar nereiškia greito mokėjimo ar aiškios galutinės sąskaitos.

    Rinkai svarbi ne tik finansinė pusė, bet ir reputacinis aspektas. LNG versle patikimumas lemia finansavimo sąlygas, naujų kontraktų derybas ir partnerių požiūrį į riziką, ypač kai Europa siekia diversifikuoti tiekimą ir mažinti priklausomybę nuo vieno šaltinio.

    Ko tikėtis „Orlen“ byloje

    Kodėl arbitražų sprendimai skirtingi, dažnai lemia konkretūs sutarčių punktai, pavyzdžiui, atsakomybės ribos, tiekimo pradžios apibrėžimai ar force majeure sąlygos. Kadangi tokie kontraktai paprastai neviešinami, iš anksto tiksliai įvertinti „Orlen“ galimybes sudėtinga.

    Vis dėlto „Galp“ sprendimas suteikia papildomą kontekstą: arbitražai pripažįsta, kad vėlavimai gali būti vertinami kaip sutarties pažeidimas, o tai didina lūkesčius, jog panašūs ginčai bus sprendžiami iš esmės, o ne vien kompromisais. Rinkos dalyviai dabar laukia, ar „Orlen“ pavyks pasiekti palankų sprendimą ir kokias pasekmes tai turės būsimiems LNG kontraktams Europoje.

  • PKP Cargo prašo daugiau laiko susitarimui su kreditoriais: siūloma terminus nukelti iki 2026 metų gruodžio

    Lenkijos geležinkelių krovinių vežėja PKP Cargo informavo, kad jos paskirtas administratorius kreipėsi į teisėją komisarą dėl darbų grafiko korekcijų, rengiant susitarimo su kreditoriais pasiūlymus. Prašoma peržiūrėti terminus, susijusius ir su kreditorių tarybos vaidmeniu, kad procesas atspindėtų pasikeitusią bendrovės situaciją.

    Pagal pateiktą informaciją, siekiama panaikinti arba nukelti 2026 metų spalio 15 dieną numatytą terminą, iki kada įgalioti kreditoriai galėjo teikti alternatyvius susitarimo pasiūlymus. Kartu būtų atitinkamai pakoreguotas terminas, kada kreditorių taryba turėtų pateikti savo nuomonę.

    Pagrindinė priežastis, kuri minima prašyme, yra pasikeitusios aplinkybės po to, kai bendrovei buvo panaikintas leidimas vykdyti savivaldį valdymą. Administratorius akcentuoja, kad perimant visą įmonės valdymo apimtį būtina iš naujo įvertinti tiek operacinę padėtį, tiek finansus, įskaitant anksčiau parengtus finansinius scenarijus.

    Kas keistųsi procese

    Administratorius pabrėžia, kad grafiko korekcija yra organizacinio pobūdžio ir neturėtų riboti kreditorių teisių, įskaitant teisę teikti savo pasiūlymus. Anot jo, susitarimo rengimas būtų tęsiamas, o nauji terminai būtų derinami prie realių bendrovės galimybių vykdyti būsimą susitarimą.

    Taip pat numatyta, kad iki 2026 metų gruodžio 4 dienos administratorius pateiktų pirminę informaciją apie įmonės valdymo perėmimo eigą ir skubiausius veiklos bei finansavimo poreikius. Išsamią PKP Cargo situacijos apžvalgą ir siūlymą dėl tolesnio darbų grafiko planuojama pateikti iki 2027 metų sausio 28 dienos.

    Bankų prašymas dėl termino pratęsimo

    Atskirai nurodoma, kad Europos investicijų bankas kartu su Bank Gospodarstwa Krajowego, PKO Bank Polski ir Bank Pekao pateikė prašymą pratęsti terminą, per kurį būtų galima pateikti susitarimo pasiūlymus, iki 2026 metų gruodžio 15 dienos. Paaiškinama, kad Europos investicijų bankas vienas pats tokių pasiūlymų teikti negali, tam reikalinga kreditorių grupė, atstovaujanti daugiau nei 30 proc. visų reikalavimų sumos.

    PKP Cargo administratoriaus vertinimu, prašomas pratęsimas būtų pagrįstas ir atitiktų tiek bendrovės, tiek kreditorių interesus, nes leistų sprendimus grįsti atnaujintais duomenimis apie realią finansinę padėtį ir įsipareigojimų vykdymo perspektyvas.