CP v2

Blog

  • „Kongsberg“ tieks ginkluotės stoteles tankams K2PL: kodėl Lenkijos gamintojai liko nuošalyje?

    Norvegijos gynybos technologijų grupė „Kongsberg“ pasirašė sutartį su Pietų Korėjos gamintoju Hyundai Rotem dėl nuotoliniu būdu valdomų ginkluotės stočių „Protector RS4“ tiekimo Lenkijos kariuomenei, vykdant K2 programą. Šios stotys bus montuojamos ne tik ant tankų K2PL, bet ir ant pagalbinių platformų, skirtų techninei pagalbai bei inžinerinėms užduotims.

    Sprendimas sukėlė diskusijų bangą Lenkijoje, kur dalis ekspertų ir politikų kelia klausimą, kodėl tokios įrangos tiekimas atiduodamas užsienio tiekėjui. Kritikai pabrėžia, kad šalyje veikia įmonės, turinčios patirties kuriant panašias nuotolines kovos modulių sistemas, todėl kontraktas galėjo sustiprinti vietos gynybos pramonę.

    Kas perkama ir kam to reikia?

    Nuotolinės ginkluotės stotys leidžia įgulai valdyti ant bokštelio montuojamą ginklą iš tanko ar šarvuotos platformos vidaus, neatsidengiant priešo ugniai. Praktikoje tai didina įgulos saugumą, gerina situacijos stebėjimą ir leidžia greičiau reaguoti, ypač kai kovos lauke daug bepiločių orlaivių bei stebėjimo priemonių.

    Sutartis apima ne vien pačius įrenginius, bet ir integraciją, atsargines dalis, apmokymus bei techninę priežiūrą. Tokie paketai gynybos pirkimuose dažnai būna ne mažiau svarbūs nei pati technika, nes nuo jų priklauso realus sistemos prieinamumas ir remonto greitis.

    Kiek kainuoja sutartis?

    Skelbiama, kad sandorio vertė siekia apie 700 milijonų Norvegijos kronų, tai yra maždaug 59 milijonus eurų. Pirmosios pristatymo fazės planuojamos 2027 metais, o tai dera su K2 platformos plėtros ir lokalizavimo grafiku Lenkijoje.

    Diskusijų centre atsidūrė ne tik suma, bet ir pinigų srauto kryptis: dalis komentatorių argumentuoja, kad lėšos galėjo likti Lenkijos ekonomikoje, jei nuotoliniai moduliai būtų užsakyti vietoje. Kita vertus, gynybos pirkimuose neretai renkamasi sprendimą, kuris greičiausiai pasiekia reikiamą brandą ir sertifikavimo lygį, ypač kai paraleliai vyksta didelės apimties platformos integracija.

    Kodėl tai kelia klausimų Lenkijos gynybos pramonei?

    Viešojoje erdvėje pasirodė kritikos, kad nuotolinė ginkluotės stotis nėra technologiškai sudėtingiausia tanko dalis, todėl ją galėtų pagaminti ir Lenkijos įmonės. Taip pat akcentuojama, kad vietos pramonė, būdama arčiau kariuomenės, galėtų greičiau reaguoti į pakeitimus, atsarginių dalių poreikį ir specifinius kariuomenės pageidavimus.

    „Ar tikrai net paprasčiausias K2 komponentas turi būti gaminamas užsienyje, kai Lenkijoje yra gamintojų, galinčių tai padaryti?“, – sakė Lenkijos viešojoje erdvėje cituojamas Michałas Dworczykas.

    Kita šios istorijos pusė susijusi su technologijų perdavimu ir gamybos lokalizavimu. Jei nuotoliniai moduliai tiekiami iš užsienio, esminiu klausimu tampa tai, kiek integracijos, aptarnavimo ir galimos gamybos etapų bus perkelta į Lenkiją, ir ar tai atvers kelią vietos įmonėms tapti tiekimo grandinės dalimi.

    „Kongsberg“ pėdsakas Lenkijoje didėja

    „Kongsberg“ nėra naujas tiekėjas regione: bendrovė jau daug metų dalyvauja gynybos projektuose, susijusiuose su pakrančių gynyba ir kitomis sistemomis. Pastaraisiais metais Europoje ryškėja tendencija spartinti investicijas į priešdronines priemones, o tai skatina gamintojus kurti gamybos ir aptarnavimo bazes arčiau klientų.

    Skelbta ir apie planus statyti gamyklą Pomeranijoje, netoli Trijų miestų, kuri turėtų prisidėti prie prieš bepiločius orlaivius skirtų sistemų gamybos bei aptarnavimo. Jei projektai bus įgyvendinti pagal planą, tai gali tapti argumentu, kad dalis vertės grandinės vis dėlto persikels į vietos rinką, net jei konkretus K2PL komponentas šį kartą užsakomas iš užsienio.

  • KGHM vario pardavimai smuktelėjo 4 proc.: įvardijo, kas labiausiai tempė žemyn rugsėjo rezultatą

    <p]Lenkijos kasybos ir metalų grupė KGHM pranešė, kad 2026 metais rugsėjo mėnesį pardavė 57,9 tūkst. tonų vario. Tai buvo 4 proc. mažiau nei prieš metus, kai pardavimai siekė 60,3 tūkst. tonų.

    <p]Tuo pat metu vadinamojo apmokamojo vario gamyba išliko stabili ir sudarė 60,4 tūkst. tonų, palyginti su 60,1 tūkst. tonų prieš metus. Bendrovė akcentuoja, kad pardavimų mažėjimas labiausiai siejamas su veikla už Europos ribų.

    <h2]Kur krito pardavimai?

    <p]KGHM nurodė, kad silpnesni rezultatai fiksuoti Čilėje veikiančioje Sierra Gorda kasykloje. Šiame projekte KGHM konsoliduoja finansinius rezultatus remdamasi 55 proc. turimų akcijų paketu.

    <p]Prastesnę dinamiką rodė ir JAV kasybos aktyvai, sutelkti KGHM International struktūroje. Būtent šių vienetų rezultatai, pasak bendrovės, labiausiai prisidėjo prie bendro pardavimų sumažėjimo.

    <h2]Gamybos planai ir kokybės faktorius

    <p]Per pirmuosius devynis 2026 metų mėnesius vario pardavimai sudarė 533,2 tūkst. tonų. Palyginimui, tuo pačiu laikotarpiu metais anksčiau pardavimai siekė 536,4 tūkst. tonų.

    <p]Bendrovė taip pat informavo, kad per devynis 2026 metų mėnesius vario gamyba buvo 2 proc. mažesnė nei numatyta grupės biudžete. Kaip pagrindinė priežastis įvardytas planų neįvykdymas KGHM International padalinyje dėl prastesnių, nei tikėtasi, perdirbamos rūdos kokybinių parametrų.

    <p]„Po devynių 2026 metų mėnesių vario gamyba buvo 2 proc. mažesnė už KGHM grupės biudžetą daugiausia dėl KGHM International planų neįvykdymo, kurį lėmė žemesnių nei numatyta kokybinių parametrų rūdos perdirbimas. Tuo metu sidabro ir aukso gamybos planai buvo įvykdyti su perviršiu“, – teigiama bendrovės pranešime.

    <h2]Sidabras, taurieji metalai ir molibdenas

    <p]Rugsėjį KGHM pardavė 103,2 tonos sidabro, tai yra 2 proc. mažiau nei prieš metus. Sidabro gamyba per mėnesį siekė 108,9 tonos.

    <p]Kartu pateikti ir molibdeno rodikliai: jo pardavimai sudarė apie 90,7 tonos, o gamyba – taip pat apie 90,7 tonos. Palyginti su praėjusių metų rugsėju, pardavimai buvo mažesni maždaug 272,2 tonos, o gamyba – maždaug 45,4 tonos.

    <p]Rinkos dalyviai vario sektoriuje pastaraisiais metais ypač akylai vertina rūdos kokybę ir gamybos stabilumą, nes kasybos projektų rezultatus vis dažniau veikia žaliavos sudėties svyravimai, energijos kaštai ir logistikos grandinių jautrumas. KGHM atveju paskelbti duomenys rodo, kad gamyba kol kas išlieka artima praėjusių metų lygiui, tačiau pardavimų dinamika priklauso nuo atskirų užsienio aktyvų darbo.

  • Lenkijos Mlava keičiasi neatpažįstamai: užsieniečiai gali sudaryti net 28 proc. gyventojų

    Šiaurės Mazovijoje esanti Mlava vis dažniau minima kaip vienas ryškiausių demografinių pokyčių pavyzdžių Lenkijos mažesniuose miestuose. Lenkijos statistikos tarnybos GUS eksperimentinis vertinimas rodo, kad šiame mieste užsieniečiai gali sudaryti iki 28 proc. gyventojų. Toks rodiklis išsiskiria tarp panašaus dydžio savivaldybių ir siejamas su darbo migracija.

    Mlavoje gyvena ne tik Ukrainos ar Baltarusijos piliečiai, kurie Lenkijoje sudaro didelę atvykstančiųjų dalį. Pastaraisiais metais čia matomas ir tolimesnių šalių atvykėlių augimas, ypač iš Kolumbijos, Filipinų ir Indonezijos. Vietos pokyčius spartina darbdavių poreikis užpildyti darbo vietas pramonėje ir maisto perdirbimo sektoriuje, įskaitant paukštienos gamybą.

    Atvykusiųjų kasdienybę dažnai lemia kalbos barjeras, kuris tampa vienu didžiausių integracijos iššūkių. Dalis žmonių dirba ir kuria gyvenimą ilgesniam laikui, tačiau lenkų kalbos mokėjimas neretai lieka minimalus, todėl padeda vertimo programėlės ir bendruomenių tarpusavio pagalba. Kartu daugėja paslaugų, orientuotų į migrantus, o tai keičia miesto veidą ir vietos vartojimo įpročius.

    „Daugelis nori čia likti ilgam, bet sunkiausia yra kalba ir kasdieniai formalumai“, – sakė Mlavos centre sutikta Kolumbijos kilmės gyventoja, bendraudama per vertėją telefone.

    Vietos gyventojų reakcijos į pokyčius išlieka nevienodos: vieni migraciją vertina kaip būtinybę ekonomikai ir darbo rinkai, kiti nerimauja dėl tapatybės, saugumo ar konkurencijos dėl darbo. Toks požiūrių išsiskyrimas būdingas daugeliui Europos regionų, kuriuose darbdaviai vis aktyviau ieško darbuotojų už šalies ribų, o mažesni miestai tampa naujais traukos centrais.

    „Man netrukdo, pats esu dirbęs užsienyje ir žinau, ką reiškia būti atvykėliu“, – sakė Mlavos gyventojas, komentuodamas vis dažniau mieste girdimas užsienio kalbas.

    Ekspertai Lenkijoje pabrėžia, kad realų migracijos poveikį dažniausiai lemia ne vien skaičiai, o tai, kaip savivaldybės ir valstybės institucijos suvaldo integracijos, būsto, švietimo ir viešųjų paslaugų klausimus. Jei užsieniečių dalis iš tiesų artėja prie trečdalio, Mlavoje neišvengiamai daugės diskusijų apie mokyklų pajėgumą, sveikatos priežiūros prieinamumą, darbo sąlygas ir vietos bendruomenių sanglaudą.

  • Lenkijos baldų eksportas vis dar pasaulio trejetuke, bet pelningumas krenta ir daugėja atleidimų

    Lenkijos baldų pramonė ilgą laiką buvo laikoma viena stipriausių šalies eksporto atramų, tačiau pastarieji metai atskleidžia vis daugiau įtampos ženklų. Nors sektorius išlieka tarp pasaulinių lyderių, paklausos kritimas Europoje ir konkurencija iš Kinijos verčia įmones persvarstyti kainodarą, investicijas ir darbuotojų skaičių.

    Analitikų vertinimu, 2025 metais Lenkija išlaikė trečią vietą pasaulyje pagal baldų eksportą, užimdama apie 6 proc. pasaulinės rinkos. Toks rezultatas rodo sektoriaus mastą ir gebėjimą konkuruoti kokybe bei logistiniu artumu pagrindinėms Europos rinkoms, tačiau vien aukštos pozicijos reitinguose nebeužtenka.

    Pasaulinė baldų rinka pastaruoju laikotarpiu augo netolygiai, o pardavimų dinamika išliko jautri palūkanų normoms ir būsto rinkos ciklams. Kai būsto sandorių mažėja, vartotojai dažniau atideda didesnius pirkinius, todėl baldų gamintojai pirmieji pajunta sumažėjusius užsakymus.

    Kodėl maržos spaudžiamos?

    Bankų analitikų skaičiavimais, vidutinis sektoriaus grynasis pelningumas 2025 metais smuko iki maždaug 4 proc. Tai signalas, kad net ir didelės apimtys ne visada užtikrina stabilų pelną, ypač kai kartu kyla darbo sąnaudos, energijos kainos ir žaliavų kaštai.

    Gamintojai susiduria su dilema: didėjančias sąnaudas natūraliai norisi perkelti pirkėjams, bet silpna paklausa ir agresyvi kainų konkurencija riboja galimybes kelti kainas. Dėl to didėja spaudimas efektyvinti procesus, automatizuoti gamybą ir daugiau uždirbti ne per kainą, o per produkto vertę.

    „Visais 2026 metais tikimasi nedidelio baldų gamintojų pajamų mažėjimo ir išliekančio spaudimo maržoms“, – sakė banko PKO BP analitikai.

    Ekspertai pabrėžia, kad atsigaunanti paklausa Europoje teoriškai galėtų paremti sektorių vėlesniais metais, tačiau daug lems vartojimo atsigavimo tempas pagrindinėse eksporto rinkose, ypač Vokietijoje, ir būsto rinkos atsigavimas. Jei namų ūkių išlaidos ir būsto įsigijimas išliks vangūs, baldų segmentui bus sunku grįžti į spartesnį augimą.

    Kinijos konkurencija ir eksporto rizikos

    Kinija išlieka didžiausia pasaulio baldų eksportuotoja, todėl jos kainodara ir gamybos mastas daro tiesioginį poveikį Europos rinkai. Net kai Kinijos eksportas į dalį rinkų mažėja, pigesnės produkcijos pasiūla dažnai išlieka pakankama, kad spaustų kainas ir mažintų Europos gamintojų derybinę galią.

    Lenkijos baldų sektoriaus stiprybė – kokybė, lankstumas ir geografinis artumas didžiausiems ES pirkėjams, leidžiantis greičiau pristatyti produkciją ir mažinti logistikos rizikas. Vis dėlto silpnesnė vieta – santykinai mažesnė diversifikacija už Europos ribų, todėl užsitęsęs paklausos nuosmukis ES gali smogti ypač skausmingai.

    Kita struktūrinė problema – nevienodas automatizacijos lygis. Įmonės, kurios vėliau pradėjo investuoti į modernizaciją, dažniau patiria didesnį sąnaudų šuolį, kai auga atlyginimai, o našumo didėjimas nespėja iš paskos.

    Atleidimai ir gamybos apimčių mažėjimas

    Lenkijos plėtros fondas PFR prognozuoja, kad 2026 metais medienos ir baldų pramonės parduotos produkcijos vertė mažės. Tai rodo, kad sektoriui kol kas nepavyksta stabiliai sugrįžti į augimo trajektoriją po ankstesnių metų svyravimų.

    Silpnesni eksporto rezultatai tiesiogiai matomi darbo rinkoje: per kelerius metus darbuotojų skaičius baldų gamyboje sumažėjo maždaug 27 000. PFR vertinimu, užimtumas sektoriuje nusileido iki žemiausio lygio per daugiau nei dešimtmetį, o papildomą spaudimą didina ir etatų mažėjimas susijusioje medienos pramonėje.

    Šiuo metu Lenkijos baldų sektorių sudaro daugiau nei 32 000 įmonių, dauguma jų – mikroįmonės. Kartu veikia ir didesni rinkos žaidėjai, kurių metinės pajamos viršija 23 000 000 eurų, tačiau net ir jie, esant menkesnei paklausai, priversti atidžiau valdyti atsargas, kaštus ir investicijų planus.

    Artimiausio laikotarpio kryptis vis aiškesnė: norint išlaikyti pozicijas pasaulio trejetuke, sektoriui reikės didinti našumą, labiau automatizuoti gamybą, kurti didesnės pridėtinės vertės produktus ir mažinti priklausomybę nuo vieno ar dviejų pagrindinių eksporto regionų.

  • Panna młoda 238 serija: Cihano įtarimai auga – ką slepia Hancer ir Melih?

    Turkiška telenovelė „Panna młoda“ toliau pasakoja Hancer istoriją, kurioje meilė nuolat susiduria su pareiga ir paslaptimis. 238 serijos centre atsiduria Cihano augančios abejonės ir klausimas, ką nuo jo iš tiesų slepia Hancer bei Melih. Serijos premjera numatyta lapkričio 2 dieną per TVP2.

    Serialas išsiskiria klasikinei turkiškai melodramai būdingu tempu: šeimos konfliktai, moralinės dilemos ir neatsakyti klausimai čia tampa kasdienybe. Hancer, anksti netekusi tėvų, yra priversta greitai suaugti ir priimti sprendimus, nuo kurių priklauso artimųjų gerovė.

    Iki šiol svarbiausiu siužeto varikliu išlieka Hancer pasirinkimas sutikti su suplanuota santuoka, siekiant išgelbėti brolio sveikatą. Šis sprendimas iš pradžių buvo labiau sandoris nei jausmų istorija, tačiau ilgainiui santykiai su Cihanu įgavo vis daugiau tikro artumo.

    238 serijoje įtampa auga dėl Cihano stiprėjančio nepasitikėjimo. Jis vis dažniau pastebi detales, kurios, jo manymu, nesutampa, todėl ima ieškoti atsakymų, ar Hancer ir Melih neslepia informacijos, galinčios pakeisti jų visų ateitį.

    Tuo pat metu Hancer atsiduria tarp noro apsaugoti artimuosius ir poreikio būti atvirai žmogui, kuris jai vis svarbesnis. Būtent ši vidinė kova, o ne vien išoriniai konfliktai, dažniausiai ir lemia ryškiausius „Panna młoda“ lūžius.

    Tokie serialai išlieka populiarūs dėl aiškios emocinės ašies: žiūrovas seka, kaip paslaptys griauna pasitikėjimą, o atvirumas tampa rizika. 238 serija žada naują įtampos etapą, kuriame vienas atsakymas gali atverti dar didesnę paslapčių grandinę.

  • Kritinės PHP spragos sukėlė sumaištį Europoje: kai kurios valdžios įstaigos laikinai išjungė svetaines

    Kelių Europos šalių viešojo sektoriaus interneto svetainės laikinai tapo nepasiekiamos po perspėjimų apie dvi kritines PHP saugumo spragas. Reaguodami į riziką, dalis institucijų pasirinko prevenciškai riboti prieigą, kol bus įdiegtos pataisos.

    PHP yra vienas plačiausiai naudojamų serverio pusės programavimo įrankių, kuriuo paremtos milijonai svetainių ir didelė dalis turinio valdymo sprendimų. Dėl šios priežasties net ir pavienės kritinės spragos gali turėti didelį poveikį, ypač jei pažeidžiamumas pritaikomas masiniams automatizuotiems išpuoliams.

    Kodėl reakcija tokia griežta?

    PHP kūrėjų komanda paskelbė skubų atnaujinimą ir paragino administratorių bendruomenę pataisas įdiegti nedelsiant. Kibernetinio saugumo institucijos ir agentūros skirtinguose regionuose taip pat įspėjo, kad delsimas didina riziką, o kai kuriais atvejais rekomendavo laikinai išjungti pažeidžiamas sistemas, kol jos bus sutvarkytos.

    Kritinės spragos paprastai pavojingos tuo, kad gali sudaryti sąlygas nuotoliniam kodo vykdymui ar neteisėtai prieigai prie serverio failų ir duomenų bazių. Tokie scenarijai ypač jautrūs viešosioms institucijoms, nes jų infrastruktūra dažnai aptarnauja didelius vartotojų srautus ir saugo asmens ar administracinius duomenis.

    Ką darė Europos šalys?

    Viešojoje erdvėje minėta, kad prevencinių priemonių ėmėsi kelios šalys, tarp jų Suomija, Nyderlandai, Vokietija, Belgija ir Prancūzija. Kai kuriais atvejais buvo ribojamas atskirų institucijų puslapių pasiekiamumas arba laikinai išjungiamos viešos svetainės, kol atliekami atnaujinimai ir papildomi patikrinimai.

    Toks sprendimas paprastai pasirenkamas tada, kai rizika vertinama kaip neatidėliotina, o paslaugos sutrikdymas trumpuoju laikotarpiu laikomas mažesne žala nei galimas kompromitavimas. Kibernetinio saugumo praktikoje tai vertinama kaip incidento plitimo stabdymas, kol pažeidžiamumas pašalinamas.

    Kas gali būti pažeidžiama?

    Rizika gali būti aktuali skirtingoms PHP versijoms ir įvairiems sprendimams, kurie naudoja šią technologiją, įskaitant svetainių turinio valdymo sistemas, priedus ir individualiai kurtas platformas. Praktikoje labiausiai nukenčia ne atnaujintos, prastai prižiūrimos ar retai audituojamos aplinkos, kuriose pataisos diegiamos pavėluotai.

    Specialistai paprastai pabrėžia, kad vien atnaujinimo ne visada pakanka: po pataisų diegimo svarbu peržiūrėti serverio konfigūraciją, įvertinti prieigos teises, atnaujinti priklausomybes ir patikrinti žurnalus dėl galimų bandymų išnaudoti spragą. Kai kalbama apie plačiai paplitusią technologiją, aktyvus išnaudojimas dažnai prasideda greitai, todėl reakcijos laikas tampa kritiniu veiksniu.

    JAV institucijos taip pat informavo apie koordinuojamą darbą su privačiu sektoriumi, siekiant įvertinti grėsmes ir spartinti apsaugos priemonių diegimą. Kibernetinio saugumo bendruomenė vis dažniau remiasi ir DI sprendimais, kurie padeda greičiau aptikti pažeidžiamumus, tačiau tuo pačiu spartėja ir nusikaltėlių galimybės automatizuoti atakas.

    Vartotojams tokie incidentai dažniausiai pasireiškia laikinai neveikiančiomis viešomis paslaugomis, o organizacijoms tai tampa priminimu apie nuolatinį atnaujinimų ciklą ir būtinybę turėti aiškius veiksmų planus kritinių spragų atvejais. Kuo didesnė sistema ir kuo daugiau integracijų, tuo svarbiau turėti procesus, leidžiančius pataisas diegti greitai, bet kontroliuojamai.

  • Seutos rajone rasti 74 migrantai perpildytame name: policija sulaikė įtariamą išnaudojimo tinklo vadą

    Seutos rajone rasti 74 migrantai perpildytame name: policija sulaikė įtariamą išnaudojimo tinklo vadą

    Ispanijos nacionalinė policija Seutoje aptiko 74 neteisėtai šalyje esančius migrantus, sugrūstus į vieną būstą El Príncipe rajone. Pareigūnų teigimu, žmonės gyveno itin ankštomis ir nesaugiomis sąlygomis, o tarp jų buvo ir 10 nelydimų nepilnamečių.

    Operacijos metu sulaikytas vietos gyventojas, įtariamas vadovavęs nusikalstamai grupei, kuri, kaip manoma, organizavo neteisėtą migraciją ir vykdė kitas nusikalstamas veikas. Tyrėjai aiškinasi dėl įtariamų nusikaltimų, susijusių su neteisėtos migracijos organizavimu, darbuotojų teisių pažeidimais, smurtu ir nepilnamečių darbo išnaudojimu.

    Policijos surinkti duomenys rodo, kad dalis nepilnamečių galėjo patirti fizinį smurtą. Pranešama, jog fiksuota sužalojimų, įskaitant ir šunų įkandimus, todėl pareigūnai tikrina, ar vaikai ir suaugusieji nebuvo verčiami dirbti įvairių darbų pasinaudojant jų pažeidžiamumu.

    Didelės pajėgos El Príncipe rajone

    Pasak Nacionalinės policijos, operacijai prireikė didelių pajėgų dėl vietovės specifikos ir galimos rizikos, susijusios su tiriama grupe. Pareigūnai nurodo, kad dalis galimų organizacijos narių yra anksčiau teisti, todėl veiksmai planuoti itin atsargiai.

    Būste pareigūnai rado 54 vyrus, 10 moterų ir 10 nelydimų užsienio nepilnamečių. Sulaikytajam inkriminuojami įtarimai dėl neteisėtos migracijos organizavimo, darbuotojų teisių pažeidimų, nepilnamečio sužalojimo ir nepilnamečių darbo išnaudojimo.

    Suaktyvintos operacijos po stovyklų išardymo

    Ši operacija vykdyta suintensyvėjus policijos veiksmams Seutoje po to, kai buvo išardytos laikinos migrantų gyvenvietės Benítez paplūdimyje ir El Trampolín teritorijoje. Manoma, kad dalis ten gyvenusių žmonių persikėlė į kitus miesto rajonus, įskaitant El Príncipe.

    Reaguodama į situaciją, policija tęsia stebėjimą ir operacinius veiksmus tiek aplink rajoną, tiek jo viduje. Tyrime taip pat dėmesys skiriamas įtariamai logistinei infrastruktūrai, kuri, kaip teigiama, apgyvendindavo didesnes žmonių grupes ir rengdavosi jų neteisėtam perkėlimui į žemyninę Ispaniją.

    Tyrimas vykdytas koordinuojant veiksmus su įvairiais policijos padaliniais Andalūzijos pakrantėje ir centrinėmis tarnybomis. Taip pat bendradarbiaujama su prokuratūra, siekiant užkardyti žmonių kontrabandą ir galimą išnaudojimą.

  • Mandaryna išliejo emocijas po griežtų Iwony Pavlović įvertinimų: kainuoja daug nervų

    Marta Wiśniewska, žinoma sceniniu vardu Mandaryna, pripažįsta, kad griežti komisijos balai šokių projekte ją veikia labiau, nei norėtųsi. Kartu su partneriu Krystianu Rzymkiewicziu ji sako nesitikinti jokių nuolaidų, ypač iš komisijos pirmininkės Iwony Pavlović.

    Po paskutinės laidos pora komentavo, kad vertinimai buvo reiklus priminimas, jog kiekvieną savaitę tenka pradėti beveik nuo nulio. Anot jų, televiziniame šokių formate svarbu ne tik pats pasirodymas, bet ir stabilumas, nes net vienas silpnesnis elementas gali nulemti galutinį balą.

    „Kai išgirstu žemesnį Iwony balą, viduje užverda emocijos, nes įdėta daug darbo“, – sakė Mandaryna.

    Dainininkė atviravo, kad tokie momentai kainuoja nemažai nervų, tačiau kartu tampa papildoma motyvacija repeticijose. Ji pabrėžė, kad spaudimas ypač juntamas tada, kai tenka derinti pasiruošimą su kasdieniais įsipareigojimais ir nuolatiniu viešumu.

    Pora teigia, kad kritika jiems svarbi kaip orientyras, ką būtina taisyti iki kitos savaitės, o griežtesni balai padeda aiškiau suprasti komisijos lūkesčius. Mandaryna pridūrė, kad noras įrodyti savo progresą scenoje išlieka stiprus, net jei emocijos po pasirodymo kurį laiką dar nepaleidžia.

  • Peilio ataka Varšuvos centre prie „Novotel“: sužeistas indas, įtariamasis sulaikytas

    Varšuvos centre, netoli viešbučio „Novotel“ Nowogrodzkos gatvėje, dienos metu įvyko išpuolis su aštriu daiktu. Per incidentą sužeistas 58 metų Indijos pilietis, o po kelių valandų policija pranešė sulaikiusi įtariamą užpuoliką.

    Varšuvos policija nurodė, kad pranešimas apie užpultą vyrą gautas apie 12.30 valandą. Į įvykio vietą nedelsiant atvyko pareigūnai ir greitosios medicinos pagalbos ekipažas, sužeistajam suteikta pirmoji pagalba.

    Vyras dėl patirtų sužalojimų buvo išvežtas į ligoninę, o užpuolikas iš įvykio vietos pasišalino. Policija pradėjo intensyvią paiešką, pasitelkė papildomas pajėgas ir tarnybinį šunį.

    Įtariamasis sulaikytas po kelių valandų

    Paieška truko kelias valandas, kol po 16 valandos įtariamasis buvo aptiktas ir sulaikytas Volios rajone, automobilių stovėjimo aikštelėje prie vieno prekybos centro. Pasak pareigūnų, sulaikymo metu vyras elgėsi agresyviai.

    Policija pranešė, kad sulaikytasis yra 37 metų Indijos pilietis. Pareigūnai taip pat nurodė, jog kuprinėje rastas ir paimtas nedidelis peilis.

    „Pirmiausia užtikrinome, kad nukentėjusysis kuo greičiau gautų pagalbą, o tuomet sutelkėme pajėgas įtariamojo paieškai ir sulaikymui“, – sakė Varšuvos miesto centro policijos atstovas Jakubas Pacyniakas.

    Tyrimas tęsiamas, motyvas neatskleidžiamas

    Kol kas tyrėjai viešai neįvardija galimo užpuolimo motyvo, o incidentas tiriamas kaip kriminalinio pobūdžio veika. Pareigūnai renka vaizdo įrašus, apklausia liudytojus ir tikslina įvykio aplinkybes.

    Policija taip pat pabrėžė, kad sulaikymo metu nenukentėjo nei pareigūnai, nei pats sulaikytasis. Artimiausiomis dienomis planuojami tolesni procesiniai veiksmai, kurie leis tiksliau atkurti įvykio eigą.

  • Tyrimas dėl incidento prie Konstitucinio Tribunolo: įtariami išpuoliai prieš policiją ir premjerą

    Lenkijoje pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl įvykių prie Konstitucinio Tribunolo, kur, teisėsaugos vertinimu, galėjo būti padarytos nusikalstamos veikos policijos pareigūnų ir ministro pirmininko atžvilgiu. Tyrimą inicijavo Ščecino apygardos prokuratūra, reaguodama į Vidaus reikalų ir administracijos ministerijos pateiktą pranešimą.

    Prokuratūra nurodo, kad vienas iš epizodų susijęs su raginimais per televizijos kanalą „TV Republika“ dalintis informacija apie policijos pareigūnės privatų gyvenimą. Tyrėjai aiškinsis, ar tokia informacija vėliau nebuvo viešai paskleista be jos sutikimo ir ar tai galėjo kelti grėsmę pareigūnės ar jos artimųjų saugumui.

    Antrasis tyrimo epizodas siejamas su transliuota informacija ir reporterių pasisakymais, kuriuose, kaip teigiama, galėjo būti įžeidžiamų ir žeminančių teiginių policijos pareigūnų bei ministro pirmininko atžvilgiu. Prokuratūra vertins, ar tai atitinka viešo pareigūnų įžeidimo ar šmeižimo požymius.

    Trečiasis epizodas apima galimus neteisėtus grasinimus pareigūnams, kurie užtikrino viešąją tvarką prie Konstitucinio Tribunolo. Tyrime bus vertinama, ar grasinimais pradėti baudžiamąjį persekiojimą buvo siekiama priversti pareigūnus atsisakyti teisėtų tarnybinių veiksmų.

    „Aprašyti veiksmai galėjo būti padaryti policijos pareigūnės, kitų nenustatytų pareigūnų ir ministro pirmininko nenaudai“, – nurodė prokuratūra.

    Pasak teisėsaugos, tyrimo metu bus nuosekliai atkuriama įvykių eiga, vertinamos aplinkybės ir nustatomas paskelbtos medžiagos pobūdis, turinys bei kontekstas. Taip pat bus aiškinamasi, ar viešojoje erdvėje paskleista informacija galėjo peržengti leistinos kritikos ribas ir tapti veikomis, už kurias taikoma baudžiamoji atsakomybė.

    Įvykiai siejami su įtampa dėl politinių ginčų aplink Konstitucinį Tribunolą, prie kurio pastaruoju metu vyksta įvairios demonstracijos. Pranešama, kad vienos manifestacijos metu kilo konfliktas, o viešojoje erdvėje po to plito agresyvūs komentarai policijos pareigūnų atžvilgiu.

    Vidaus reikalų ir administracijos ministras Marcinas Kierwińskis paskelbė pateikęs pranešimus prokuratūrai dėl, jo vertinimu, policijos pareigūnų kurstymo ir menkinimo viešojoje erdvėje. Tyrimas turėtų atsakyti, ar konkrečiais atvejais buvo peržengtos žiniasklaidos atsakomybės ir teisės į saviraišką ribos.