Blog

  • „Micron“ šuolis pribloškė rinkas: vertė perkopė 700 mlrd. eurų, atminties lustų bumas kaista

    „Micron“ šuolis pribloškė rinkas: vertė perkopė 700 mlrd. eurų, atminties lustų bumas kaista

    Kas vyksta su „Micron“ akcijomis

    Atminties lustų gamintoja „Micron Technology“ antradienį pratęsė istorinį ralį: akcijos šoktelėjo apie 11 proc., o bendrovės rinkos vertė pirmą kartą peržengė 700 mlrd. eurų ribą. Per šiuos metus akcijos, remiantis viešai skelbiamais rinkos duomenimis, buvo pakilusios daugiau nei 120 proc.

    Toks šuolis „Micron“ įtvirtino tarp didžiausių JAV technologijų bendrovių pagal kapitalizaciją. Investuotojų dėmesį ypač kursto tai, kad atminties segmentas, ilgai laikytas ciklišku, pastaruoju metu tampa vienu svarbiausių DI infrastruktūros „butelio kaklelių“.

    DI bumas įkaitino atminties rinką

    DI spartintuvams ir didelio našumo serveriams reikia vis daugiau atminties, todėl DRAM ir HBM paklausa auga greičiau, nei rinkai pavyksta didinti pasiūlą. Tai kelia kainas ir gerina atminties gamintojų maržas, o rinkoje vis dažniau kalbama apie tiekimo trūkumą.

    Atminties rinką iš esmės dominuoja keli didieji žaidėjai, tarp jų „Micron“, SK Hynix ir „Samsung“. Dėl to net ir nedideli pajėgumų ar technologinių kartų pokyčiai gali ryškiai paveikti kainodarą, o kartu ir biržos nuotaikas.

    Nauji produktai ir duomenų centrų spaudimas

    „Micron“ taip pat paskelbė pradėjusi tiekti didžiausios talpos komerciškai prieinamą duomenų centrų SSD, paremtą NAND atmintimi. Tokie kaupikliai, lyginant su tradiciniais kietaisiais diskais, leidžia sutalpinti daugiau duomenų ir dažnai reikalauja mažiau energijos, kas duomenų centrams tampa kritiška.

    Didėjant DI skaičiavimo apimtims, energijos prieinamumas ir aušinimo galimybės vis dažniau įvardijamos kaip realūs plėtros ribojimai. Todėl infrastruktūros operatoriai ieško būdų mažinti energijos sąnaudas vienam skaičiavimo vienetui ir didinti duomenų tankį spintose.

    „Šis proveržis suteikia duomenų centrų operatoriams svarbų svertą mažinti bendras sąnaudas vienai spintai, ypač kai elektros prieinamumas tampa esminiu DI mastelio apribojimu“, – sakė „Micron“ atstovas Jeremy Werneris.

    Rinkos dalyviai atkreipia dėmesį, kad dabartinį ciklą skatina ne vien vartotojiškos elektronikos paklausa, o struktūrinė investicijų banga į DI duomenų centrus. Tai reiškia, kad atminties rinkos svyravimai gali išlikti dideli, tačiau ilgalaikė kryptis kol kas palanki didinantiems pajėgumus ir pristatantiems aukštesnės vertės produktus.

  • „OpenAI“ teisme kerta Muskui: Brockmanas atskleidė slaptą darbą „Tesla“ ir kovą dėl kontrolės

    „OpenAI“ teisme kerta Muskui: Brockmanas atskleidė slaptą darbą „Tesla“ ir kovą dėl kontrolės

    JAV federaliniame teisme Oklande nagrinėjamoje byloje tarp Elono Musko ir „OpenAI“ prezidentas Gregas Brockmanas baigė liudyti, iš esmės prieštaraudamas Musko pasakojimui apie ankstyvuosius organizacijos metus. Pasak jo, nebuvo duota jokių pažadų dėl įmonės struktūros, o „OpenAI“ ir toliau valdoma per ne pelno principu veikiančią organizaciją.

    Brockmanas teismui aiškino, kad niekada neįsipareigojo Muskui dėl konkretaus „OpenAI“ korporatyvinio modelio ir negirdėjo, kad tokius įsipareigojimus būtų prisiėmę kiti. Jo teigimu, būtent ne pelno valdymas išlieka kertinis organizacijos elementas, nors šalia veikia ir komercinė veikla.

    „Šis subjektas ir toliau yra ne pelno organizacija“, – sakė Gregas Brockmanas.

    Byla kilo dėl Musko pateikto ieškinio, kuriame jis tvirtina, kad „OpenAI“ vadovai esą nukrypo nuo pirminės misijos ir pareigos išlaikyti ne pelno pobūdį. Pats Muskas anksčiau teisme kaltino Samą Altmaną ir Brockmaną siekiu perimti kontrolę bei naudą, o „OpenAI“ pusė tai neigia.

    Liudydamas Brockmanas atskleidė ir jautrią detalę apie 2017 metais vykusius procesus: pasak jo, Muskas buvo įtraukęs kelis „OpenAI“ darbuotojus mėnesiams neatlygintinai dirbti „Tesla“. Brockmano teigimu, darbas daugiausia buvo susijęs su bandymais peržiūrėti „Tesla“ savavaldžio vairavimo kryptį ir sustiprinti „Autopilot“ komandos technologinę strategiją.

    Brockmanas taip pat pabrėžė, kad Musko vaidmuo, pritraukiant talentus, buvo dviprasmiškas. Vienus kandidatus jo dalyvavimas motyvavo, kitus atbaidė dėl reputacijos, kad jis kelia itin didelius reikalavimus ir daro stiprų spaudimą komandai.

    „Elonas turėjo reputaciją žmogaus, kuris labai stipriai spaudžia“, – sakė Gregas Brockmanas.

    Teisme daug dėmesio skirta ir diskusijoms, vykusioms apie 2017 metus, kai buvo svarstoma komercinės struktūros idėja ir galimybė steigti pelno siekiantį padalinį su akcijų paketu. Brockmano teigimu, derybos dėl akcijų ir kontrolės tapo lūžio tašku: jis apibūdino situaciją, kai pokalbiui pasisukus apie nuosavybę, Musko elgesys esą staigiai pasikeitė, jis supyko ir demonstratyviai nutraukė susitikimą.

    Bylos kontekstas atspindi platesnę tendenciją, kurią pastaraisiais metais mato visas DI sektorius: sparčiai augant skaičiavimo išteklių kainai, duomenų poreikiui ir komercializacijos spaudimui, vis dažniau kyla konfliktų dėl valdymo modelių, misijos ir pelno paskirstymo. Tokiose organizacijose kaip „OpenAI“ ypač jautrus tampa klausimas, kaip suderinti viešą interesą, saugą ir verslo logiką.

    Teisme paliestos ir Brockmano asmeninės finansinės ambicijos. Musko advokatai akcentavo jo turimą akcijų dalį pelno siekiančioje struktūroje ir klausė, kodėl jis realiai nepervedė lėšų ne pelno organizacijai, nors anksčiau buvo minėta 100 000 JAV dolerių suma, kuri šiandien sudarytų apie 90 000 eurų.

    „Aš galiausiai nepaaukojau, tai tiesa“, – sakė Gregas Brockmanas.

    Pasak proceso eigos, artimiausiuose posėdžiuose laukiama ir kitų liudytojų, įskaitant buvusią „OpenAI“ valdybos narę Shivon Zilis. Ši byla, kurioje susiduria vieni įtakingiausių DI industrijos vardų, gali tapti precedentu, kaip teisiškai vertinami ankstyvi pažadai dėl misijos, valdymo ir kontrolės, kai technologijų organizacija per trumpą laiką tampa globaliu komerciniu žaidėju.

  • Jimas Crameris sudėliojo DI laimėtojų sąrašą 2026-iesiems: štai kur, jo manymu, plauks pinigai

    Jimas Crameris sudėliojo DI laimėtojų sąrašą 2026-iesiems: štai kur, jo manymu, plauks pinigai

    DI bumas plečiasi už technologijų ribų

    JAV rinkų komentatorius Jimas Crameris teigia, kad duomenų centrų ir dirbtinio intelekto bumas tampa vis labiau visa apimančiu reiškiniu, o nauda ima sklisti po įvairius sektorius – nuo energetikos iki pramonės. Jo vertinimu, tai nebe siaura technologijų istorija, o platesnis ekonomikos persitvarkymas, kurį skatina milžiniškos investicijos į skaičiavimo galią.

    Tokį vaizdą sustiprina ir didžiųjų technologijų bendrovių kryptis: „Microsoft“, „Amazon“ ir „Google“ per savo debesijos padalinius didina pajėgumus, kad galėtų aptarnauti augantį DI modelių poreikį. Rinkoje tai dažnai atsispindi stipresniais lūkesčiais įmonėms, kurios tiekia infrastruktūrą, įrangą ir energiją.

    Penkių sluoksnių „pyragas“: kas laimi iš DI

    Aiškindamas, kodėl DI tema paliečia vis daugiau bendrovių, Crameris rėmėsi „Nvidia“ vadovo Jenseno Huango populiarinta penkių sluoksnių schema. Ji aprašo susijusių pramonės šakų grandinę, kur kiekvienas sluoksnis yra būtinas tam, kad DI sprendimai veiktų ir būtų diegiami mastu.

    Pirmasis sluoksnis – energija. Duomenų centrams reikia didžiulių elektros kiekių, todėl investuotojų dėmesys dažniau krypsta į elektros gamintojus ir tinklų infrastruktūros grandį, o šalia to – įrangą, kuri padeda užtikrinti patikimą tiekimą ir rezervą.

    Antrasis sluoksnis – puslaidininkiai. Crameris kaip pavyzdžius mini „Nvidia“ ir jos konkurentus, taip pat atminties, duomenų saugyklų ir lustų gamybos įrangos bendroves, nes be jų neįmanoma nei treniruoti, nei vykdyti DI modelių dideliu mastu.

    Trečiasis sluoksnis – duomenų centrų techninė infrastruktūra. Čia patenka serveriai, aušinimas, elektros įranga, tinklo sprendimai ir optiniai ryšiai, nes būtent šios sritys leidžia sujungti tūkstančius spartintuvų į vieną veikiančią sistemą ir išlaikyti stabilų darbą.

    Nuo debesijos iki programų: viršutinis sluoksnis

    Ketvirtasis sluoksnis – DI modeliai ir debesija. Cramerio logika paprasta: kuo daugiau įmonių diegia DI, tuo daugiau skaičiavimo ir duomenų apdorojimo perkelia į debesijos platformas, o tai didina paklausą tokiems sprendimams kaip „Microsoft“ Azure, „Amazon“ Web Services ar „Google Cloud“.

    Penktasis sluoksnis – programos, su kuriomis tiesiogiai dirba vartotojai ir verslai. Jis pabrėžia, kad būtent šiame etape DI tampa matomas kasdienybėje, o spartėjantis įrankių diegimas skatina naują paklausą visai grandinei – nuo elektros iki tinklų ir lustų.

    „Dirbtinis intelektas yra neišvengiamas. Jis nuožmus. Ir jis neša turtus tiems, kurie tuo patikėjo“, – sakė J. Crameris.

    Vis dėlto tokios rekomendacijos išlieka nuomonės pobūdžio ir negarantuoja rezultatų. Analitikai dažnai pabrėžia, kad DI temoje svarbiausios rizikos yra vertinimų šuoliai, cikliškos puslaidininkių paklausos bangos, energijos ir tinklų pralaidumo ribojimai bei griežtėjantis reguliavimas, ypač duomenų ir modelių naudojimo srityse.

  • „Super Micro“ akcijos šovė 18 proc.: pajamos padvigubėjo, bet įspėja dėl trukdžių

    „Super Micro“ akcijos šovė 18 proc.: pajamos padvigubėjo, bet įspėja dėl trukdžių

    Rinka sureagavo į prognozes

    Serverių gamintoja „Super Micro Computer“ po prekybos sesijos sulaukė stipraus investuotojų dėmesio, kai paskelbė geresnes nei tikėtasi ateinančio ketvirčio prognozes. Bendrovės akcijos šoktelėjo apie 18 proc., nors ketvirčio pajamos nepasiekė analitikų lūkesčių.

    Įmonė pranešė, kad per jos fiskalinį trečiąjį ketvirtį, pasibaigusį kovo 31 dieną, pajamos per metus išaugo 123 proc. Toks šuolis siejamas su itin didele serverių paklausa, kurią skatina DI infrastruktūros plėtra ir duomenų centrų modernizavimas.

    Kas nutiko su pajamomis

    Vadovas Charlesas Liang investuotojams aiškino, kad dalies pardavimų nepavyko laiku pripažinti dėl klientų pasirengimo trūkumų. Pasak jo, kai kuriems užsakovams dar trūko elektros galios ir tinklo infrastruktūros, reikalingos debesijos diegimams.

    „Keli klientai dar nebuvo pasiruošę elektros galios ir tinklo sprendimams, todėl šias pajamas tikimės perkelti į ateinančius ketvirčius“, – sakė Charlesas Liang.

    Finansų vadovas Davidas Weigandas taip pat akcentavo tiekimo grandinės spaudimą, kuris vis dar jaučiamas visame sektoriuje. Bendrovė nurodė, kad brangstanti atmintis ir kai kurių komponentų stoka gali riboti pristatymų tempą ir maržas.

    Prognozės pranoko lūkesčius

    Fiskaliniam ketvirtajam ketvirčiui „Super Micro“ pateikė pakoreguoto pelno vienai akcijai ir pajamų rėžius, kurie rinkoje buvo įvertinti palankiai. Būtent prognozės tapo pagrindiniu katalizatoriumi akcijų kainos šuoliui, net ir esant silpnesniam nei tikėtasi paskelbtam pajamų rezultatui.

    Bendrovė pastaraisiais metais sustiprino pozicijas kaip vienas iš žaidėjų, galinčių greitai sukomplektuoti didelio našumo serverius, dažnai komplektuojamus su „Nvidia“ grafikos procesoriais. DI skaičiavimams skirtų lustų paklausa išlieka viena svarbiausių viso duomenų centrų segmento varomųjų jėgų.

    Rizikos: tyrimai, kontrolė ir eksportas

    Kartu su augimu didėja ir reguliacinė bei reputacinė rizika: JAV prokurorai anksčiau buvo paskelbę kaltinimus asmenims, susijusiems su nenurodyta JAV serverių bendrove, dėl neteisėto „Nvidia“ serverių nukreipimo į Kiniją. Nors kaltinamajame akte bendrovės pavadinimas nebuvo įvardytas, „Super Micro“ pripažino, kad tarp minimų asmenų buvo buvęs vienas iš jos vadovų.

    „Atrodo, kad „Super Micro“ tapo sudėtingų schemų auka, kurios apgavo tiek federalines institucijas, tiek mūsų vidaus atitikties komandą“, – sakė Charlesas Liang.

    Įmonė tvirtina, kad reikšmingo neigiamo poveikio klientų santykiams nejaučia, o partnerystės su pagrindiniais technologijų tiekėjais išlieka stabilios. Vis dėlto rinkos dalyviai tokius epizodus vertina kaip papildomą rizikos veiksnį, ypač griežtėjant JAV eksporto kontrolei ir augant geopolitinei įtampai technologijų tiekimo grandinėse.

    Gamybos plėtra ir paklausos banga

    „Super Micro“ taip pat akcentuoja gamybos plėtrą Silicio slėnyje, kur didina pajėgumus projektavimui, testavimui, surinkimui ir aptarnavimui. Bendrovė viešai skelbė, kad vienas iš naujų objektų regione turėtų viršyti apie 66 000 kvadratinių metrų plotą, o tai rodo ambiciją atliepti ilgalaikę duomenų centrų paklausą.

    Analitikai dažnai pabrėžia, kad DI infrastruktūros ciklas gali būti nepastovus: užsakymai priklauso nuo klientų kapitalo investicijų planų, elektros įvado ir aušinimo sprendimų parengties. Dėl to net ir sparčiai augančios įmonės gali susidurti su pajamų pripažinimo „bangavimu“ tarp ketvirčių.

    Artimiausiu metu investuotojų dėmesys kryps į tai, ar „Super Micro“ pavyks realizuoti atidėtus užsakymus, suvaldyti komponentų pasiūlos rizikas ir išlaikyti augimo tempą DI serverių segmente. Ne mažiau svarbu bus ir tai, kaip bendrovė stiprins atitikties kontrolę, kad panašūs atvejai nesikartotų.

  • „Strategy“ sulaužė „niekada neparduoti“ pažadą: atsargų planas bitkoinui keičiasi

    „Strategy“ sulaužė „niekada neparduoti“ pažadą: atsargų planas bitkoinui keičiasi

    Vienas žinomiausių bitkoino kaupėjų tarp biržoje kotiruojamų bendrovių, „Strategy“, keičia iki šiol deklaruotą kryptį: naujausiuose finansiniuose komentaruose įmonė leido suprasti, kad ateityje gali parduoti dalį bitkoinų, jei tai bus naudinga akcininkams.

    Iki šiol „Strategy“ viešojoje erdvėje buvo siejama su idėja bitkoiną tik kaupti, o ne realizuoti. Tačiau bendrovė pradeda labiau akcentuoti balansinės struktūros valdymą ir tikslą didinti vadinamąjį bitkoinų kiekį vienai akcijai.

    Kas pasikeitė „Strategy“ strategijoje

    Bendrovės vadovai investuotojams aiškino, kad svarstytų bitkoino pardavimą dviem atvejais: siekiant sukaupti pinigų rezervą įsipareigojimams vykdyti arba mažinant skolą, jei tai ilguoju laikotarpiu pagerintų rodiklius akcininkams.

    „Mūsų galimybė parduoti bitkoiną tam, kad gautume JAV dolerių arba sumažintume skolą, jei tai didina vertę vienai akcijai, yra tai, ką ateityje svarstytume“, – sakė bendrovės vadovas Phong Le.

    Tokie signalai rinkai svarbūs, nes „Strategy“ bitkoino pirkimus istorijoje dažnai finansuodavo skolintomis lėšomis arba leisdama naujas akcijas. Tai reiškia, kad įmonės kapitalo kaina ir skolos aptarnavimas gali tapti kritiškai reikšmingi laikotarpiais, kai bitkoino kaina smunka.

    Nuostolis, rezervas ir skolos kaina

    „Strategy“ pranešė apie didelį grynąjį nuostolį dėl bitkoino kainos kritimo metų pradžioje, o tai parodo, kaip stipriai bendrovės finansiniai rezultatai priklauso nuo kriptovaliutos rinkos svyravimų.

    Svarbus pokytis yra ir tai, kad bendrovė susikūrė atskirą pinigų rezervą, skirtą vykdyti įsipareigojimus: mokėti dividendus privilegijuotų akcijų savininkams bei palūkanas už skolą. Tokia praktika rinkoje dažnai vertinama kaip bandymas sumažinti likvidumo riziką.

    Kriptoturto kainoms tampant nepastovesnėms, o palūkanų normoms išliekant svarbiu veiksniu kapitalo rinkose, įmonėms, kurios aktyviai naudoja svertą, tenka ieškoti lankstesnių sprendimų. Dėl to pažadas niekada neparduoti praktiškai gali virsti taisykle su išimtimis.

    Kiek bitkoinų turi „Strategy“

    Pagal bendrovės pateiktą informaciją, pirmojo ketvirčio pabaigoje „Strategy“ valdė 818 334 BTC, kurių įsigijimo vertė siekė 61,81 mlrd. JAV dolerių, o vidutinė įsigijimo kaina buvo apie 75 500 JAV dolerių už vienetą.

    Perskaičiavus apytiksliai pagal 0,93 euro už JAV dolerį kursą, tai sudaro apie 57,5 mlrd. eurų. Toks dydis leidžia „Strategy“ išlikti viena didžiausių viešai kotiruojamų bendrovių, kurių balanse dominuoja bitkoinas.

    Bendrovė taip pat akcentuoja savo pačios naudojamą rodiklį, siejamą su bitkoinų kiekiu vienai akcijai. Šis dydis gali keistis ne tik dėl pirkimų ar pardavimų, bet ir dėl naujų akcijų emisijų, skolų refinansavimo ar kitų kapitalo struktūros sprendimų.

    Investuotojams tai reiškia, kad „Strategy“ pasakojimas pamažu slenka nuo paprasto bitkoino kaupimo prie aktyvaus finansinio valdymo modelio, kur pelningumas ir rizika bus vertinami ne vien per bitkoino kainą, bet ir per įmonės skolos bei nuosavo kapitalo santykį.

  • Sankcionuota „SenseTime“ meta iššūkį „OpenAI“: pigesni DI modeliai gali laimėti lenktynes

    Sankcionuota „SenseTime“ meta iššūkį „OpenAI“: pigesni DI modeliai gali laimėti lenktynes

    Pasaulinė dirbtinio intelekto rinka vis labiau primena ištvermės varžybas, kuriose svarbu ne tik naujausi modeliai, bet ir jų kaina. Kinijoje per pastaruosius mėnesius naujais sprendimais varžosi „DeepSeek“, „Moonshot AI“, „Alibaba“ ir „Xiaomi“, o spaudimas mažinti sąnaudas tik auga.

    Tokiame fone ankstyvas Kinijos DI žaidėjas „SenseTime“ bando persigrupuoti ir įrodyti, kad pigesni modeliai gali būti konkurencingi. Bendrovė, ilgą laiką siejama su veidų ir vaizdų atpažinimo technologijomis, dabar daugiau dėmesio skiria generatyviniam ir daugiarūšiam DI.

    „SenseTime“, įkurta 2014 metais Honkonge, yra susidūrusi su Jungtinių Valstijų sankcijomis dėl kaltinimų, susijusių su stebėsena Sindziango regione, kuriuos bendrovė neigia. Tokie apribojimai reiškia sudėtingesnį priėjimą prie dalies technologijų ir kapitalo, todėl efektyvumas tampa ne pasirinkimu, o būtinybe.

    Kuo išsiskiria „SenseNova U1“

    Naujausias bendrovės pristatomas modelis „SenseNova U1“ orientuotas į daugiarūšį apdorojimą, kai vienoje sistemoje apjungiami tekstiniai ir vaizdiniai duomenys. „SenseTime“ teigia, kad toks sujungimas gali didinti greitį ir mažinti resursų poreikį, nes sumažėja tarpiniai konvertavimo žingsniai.

    „OpenAI“ kuriami vaizdų generavimo sprendimai pateikia labai aukštos kokybės rezultatą, tačiau „SenseTime“ akcentuoja kainą. Bendrovės vyriausiasis mokslininkas ir bendraįkūrėjas Lin Dahua tikina, kad daugeliui praktinių užduočių nebūtinas pats brangiausias modelis, jei pigesnis patikimai išsprendžia didžiąją dalį poreikių.

    „Daugeliu atvejų jums nereikia paties geriausio modelio, jei jis susitvarko su dauguma užduočių“, – sakė Lin Dahua.

    Modelių lenktynės virsta verslo lenktynėmis

    Rinkoje vis aiškiau matyti, kad technologinis pranašumas nebūtinai garantuoja tvarų verslą. Analitikai pabrėžia, kad vien modelius kuriantiems žaidėjams tenka spręsti sudėtingą uždavinį: didelės apmokymo ir infrastruktūros sąnaudos, ribotas lojalumas ir menka diferenciacija perpildytoje rinkoje.

    Tuo tarpu didžiosios platformos, tokios kaip „Alibaba“, „Tencent“ ar „ByteDance“, dažnai turi pranašumą dėl pinigų srautų, vartotojų bazės ir gebėjimo DI sprendimus įdiegti į esamus produktus. Vis dėlto net ir joms DI investicijos gali spausti pelningumą, ypač augant skaičiavimo galios poreikiui.

    „SenseTime“ pabrėžia, kad bando išsiskirti ne tik modeliu, bet ir pilnu paketu: infrastruktūra, pritaikomosiomis programomis ir paslaugų kokybe. Bendrovė daug dėmesio skiria verslo klientams, kurie dažniau reikalauja stabilumo, sutartinių paslaugų lygių ir yra mažiau linkę dažnai keisti tiekėjus.

    Finansiniu požiūriu „SenseTime“ skelbė, kad pernai jos grynasis nuostolis sumažėjo 58,6 proc., o antrą metų pusmetį pirmą kartą po įtraukimo į biržą fiksuotas teigiamas EBITDA rodiklis. Investuotojams tai svarbus signalas, nes DI rinkoje vis daugiau dėmesio skiriama ne pažadams, o gebėjimui uždirbti.

    Kainų karai ir plėtra be JAV

    DI paslaugų kainodara Kinijoje juda skirtingomis kryptimis: vieni žaidėjai mažina kainas ir siūlo nuolaidas, kiti jas kelia, bandydami greičiau komercializuoti pažangesnius modelius. Kartu debesijos paslaugų teikėjai susiduria su iššūkiu, nes didėjanti paklausa didina ir skaičiavimo resursų kainą.

    „SenseTime“ savo tarptautinę plėtrą vis labiau orientuoja į Pietryčių ir Šiaurės Aziją, Artimuosius Rytus, taip pat mini Braziliją. Esant JAV eksporto ir investicijų ribojimams, bendrovė akcentuoja, kad reali kova vyksta regioninėse rinkose, kur sprendimą dažnai nulemia ne maksimalus technologinis įmantrumas, o patikimumas ir konkurencinga kaina.

    „Tvarumas ilgainiui priklauso nuo išskirtinės vertės, o ne vien trumpalaikių nuolaidų“, – sakė Lin Dahua.

  • „Samsung“ akcijos šovė daugiau nei 15 proc.: DI bumas įvertinimą pakėlė virš 1 trln. dolerių ribos

    „Samsung“ akcijos šovė daugiau nei 15 proc.: DI bumas įvertinimą pakėlė virš 1 trln. dolerių ribos

    „Samsung Electronics“ akcijos trečiadienį šoktelėjo daugiau nei 15 proc., o bendrovės rinkos vertė peržengė 1 trilijono JAV dolerių ribą. Investuotojų optimizmą kursto DI paklausa susijusiems puslaidininkių segmentams, ypač atminties lustams.

    1 trilijono JAV dolerių vertė sudaro maždaug 930 mlrd. eurų, todėl „Samsung“ įsitvirtino tarp brangiausių pasaulio technologijų bendrovių. Ji tapo viena iš nedaugelio Azijos įmonių, pasiekusių tokį įvertinimą, greta „TSMC“.

    Ralis prasidėjo po itin stiprių pirmojo ketvirčio rezultatų, kai „Samsung“ paskelbė rekordines pajamas ir ryškiai išaugusį veiklos pelną. Bendrovė akcentavo, kad pagrindinis variklis yra atsigavęs atminties lustų ciklas ir augantys užsakymai, susiję su duomenų centrais.

    Atminties lustai tapo nauju aukso standartu

    Didžiausią postūmį pelningumui suteikė didelio pralaidumo atmintis, vadinama HBM, kurios reikia DI skaičiavimams ir modernioms vaizdo plokštėms. Tokia atmintis naudojama didelės galios serveriuose, kur vienam mokymui ar užklausų apdorojimui reikia ypač didelio pralaidumo ir energinio efektyvumo.

    Rinkoje stipriai išaugo lūkesčiai, kad HBM ir tradicinių DRAM bei NAND segmentų kainos išliks palankios gamintojams. Analitikai pabrėžia, kad naujos puslaidininkių gamybos apimtys paprastai atsiranda tik po 2–3 metų, todėl pasiūlos trūkumas gali tęstis ir artimiausiais ketvirčiais.

    „Šiuo metu atminties rinkoje jaučiamas deficitas, nes DI sprendimai yra itin imlūs atminčiai ir duomenų saugojimui“, – sakė rinkos analitikai, vertinantys atminties ciklo atsigavimą.

    Konkurencija aštrėja, bet investuotojai perka

    Nors „Samsung“ stiprina pozicijas, HBM segmente ji konkuruoja su „SK Hynix“, kuri pastaraisiais metais perėmė lyderystę ir, rinkos vertinimu, turi didesnę dalį. Vis dėlto investuotojai vis dažniau vertina ne tik HBM, bet ir bendrą atminties rinkos maržų atsigavimą, kuris gali kelti viso sektoriaus pelningumą.

    Papildomą dėmesį pritraukė žinios, kad „Apple“ svarsto galimybes diversifikuoti pagrindinių lustų gamybą ir vedė išankstines diskusijas su „Samsung“ bei „Intel“ dėl gamybos JAV. Nors tai kol kas tik ankstyva stadija, tokios kalbos rinkoje interpretuojamos kaip signalas, kad tiekimo grandinės gali dar labiau persiskirstyti.

    Kartu kilo ir kitų Pietų Korėjos puslaidininkių bendrovių akcijos, o vietos rinkos indeksai fiksavo ryškų šuolį. Investuotojai toliau stato už scenarijų, kad DI infrastruktūros plėtra palaikys atminties paklausą, o tai reikštų stipresnius rezultatus bent artimiausius 1–2 metus.

  • „AMD“ šovė 15 proc.: pajamos ir prognozės nustebino, o duomenų centrai tapo varikliu

    „AMD“ šovė 15 proc.: pajamos ir prognozės nustebino, o duomenų centrai tapo varikliu

    JAV lustų gamintoja „Advanced Micro Devices“ (AMD) paskelbė 2026 metų pirmojo ketvirčio rezultatus, kurie pranoko analitikų lūkesčius, o bendrovės akcijų kaina po prekybos šoktelėjo apie 15 proc. Rinką ypač įtikino duomenų centrų segmento šuolis ir aukštesnė nei tikėtasi pajamų prognozė.

    Bendrovė nurodė, kad per ketvirtį gavo 10,25 mlrd. JAV dolerių pajamų, kai rinka tikėjosi apie 9,89 mlrd. JAV dolerių. Perskaičiavus, tai yra maždaug 9,5 mlrd. eurų pajamų, kai lūkesčiai siekė apie 9,2 mlrd. eurų.

    Duomenų centrų pardavimai, anot bendrovės, augo 57 proc. iki 5,8 mlrd. JAV dolerių, arba maždaug 5,3 mlrd. eurų. Grynas pelnas taip pat didėjo: iki 1,38 mlrd. JAV dolerių, tai yra apie 1,3 mlrd. eurų, palyginti su 709 mln. JAV dolerių prieš metus.

    AMD prognozuoja, kad 2026 metų antrojo ketvirčio pajamos sieks apie 11,2 mlrd. JAV dolerių, arba maždaug 10,3 mlrd. eurų. Tai viršija rinkos prognozes, kurios buvo apie 10,52 mlrd. JAV dolerių, arba maždaug 9,7 mlrd. eurų.

    Bendrovės vadovė Lisa Su pabrėžė, kad duomenų centrų padalinys tapo pagrindiniu AMD pajamų ir pelno augimo varikliu. Pasak jos, serverių segmento plėtra turėtų dar paspartėti, kai įmonė didins pasiūlą, kad patenkintų paklausą.

    Šis rezultatas atspindi platesnę rinkos tendenciją: DI skaičiavimų bumas kelia tiek GPU, tiek CPU paklausą, o investuotojai vis dažniau ieško alternatyvų rinkos lyderei „Nvidia“. AMD jau seniai stipri centrinių procesorių rinkoje, tačiau dabar agresyviau plečia ir sprendimus, skirtus DI apkrovoms duomenų centruose.

    Vis dėlto sektoriui išlieka rizikų: lustų pramonė susiduria su gamybos ir pažangaus pakavimo pajėgumų įtampa, o tiekimo grandines veikia geopolitiniai veiksniai. Tokios aplinkybės gali daryti įtaką komponentų prieinamumui ir pristatymų terminams, todėl prognozių įgyvendinimas rinkoje bus stebimas itin atidžiai.

    AMD taip pat signalizuoja, kad neapsiribos atskirais lustais ir sieks didesnės vertės infrastruktūros pardavimų, siūlydama pilnus sprendimus duomenų centrams. Tokia kryptis leidžia tikėtis didesnių kontraktų su didžiosiomis technologijų įmonėmis, tačiau kartu didina konkurencinį spaudimą, nes varžovai investuoja į panašias pilno „rack“ lygio sistemas.

    Rinkai svarbu ir tai, kad bendrovė kalba apie didėjančią pasitikėjimo atsargų ir tiekimo mastelio didinimu trajektoriją. Jei AMD pavyks stabiliai auginti duomenų centrų pajamas ir išlaikyti maržas, tai gali reikšti tvirtesnį pagrindą akcijos kainos augimui, net ir esant dideliems sektoriaus ciklams.

  • Podlasiuje aptiko senovinių indų pėdsakus: tyrimai rodo, kad juose galėjo būti pirmykščio alaus

    Lenkijos šiaurės rytuose, Podlasėje, archeologai aptiko keramikos indų, kurių viduje išlikę organinių medžiagų pėdsakai leidžia įtarti, kad juose kadaise buvo laikyti fermentuoti gėrimai. Tyrimų metu analizuoti radiniai iš Supraslės ir Skržeševo vietovių, siejamų su varpinių taurių kultūra, paplitusia vėlyvajame neolite.

    Mokslininkai ant indų sienelių aptiko junginių, būdingų fermentacijai, tarp jų pieno ir acto rūgščių. Iš viso bent devynių indų likučiai atitiko scenarijų, kad juose buvo laikomas fermentuotas gėrimas, pavyzdžiui, ankstyvojo tipo alus arba vadinamasis šiaurietiškas grogas.

    Rezultatai paskelbti moksliniame žurnale „Archaeometry“. Publikacijoje pažymima, kad dalyje mėginių rasta ir grūdų perdirbimu siejamų biomarkerių, įskaitant azelaino rūgštį, kuri gali rodyti kontaktą su augaliniais riebalais bei grūdinėmis žaliavomis.

    Kas išduoda senovinį alų?

    Archeochemijoje dažniausiai ieškoma ne vieno „stebuklingo“ žymens, o visumos: rūgščių, lipidų ir kitų junginių derinių, kurie susidaro gaminant, laikant ar vartojant fermentuotus produktus. Pieno ir acto rūgštys pačios savaime gali atsirasti įvairiuose kontekstuose, tačiau jų aptikimas kartu su požymiais, siejamais su grūdais, sustiprina hipotezę apie fermentuotą gėrimą.

    Tyrėjai pabrėžia, kad tokios analizės dažnai leidžia kalbėti apie tikėtiną turinį, bet ne visada užtikrina absoliutų tikslumą, koks konkretus gėrimas buvo inde. Vis dėlto šiuo atveju visuma duomenų labiau atitinka grūdinių žaliavų pagrindu gamintą fermentuotą gėrimą nei atsitiktinį organinių medžiagų patekimą.

    Ritualai, ryšiai ir žaliavų importas

    Varpinių taurių kultūra kilo Vakarų Europoje, o pavadinimą gavo dėl būdingos formos indų. Tyrėjų vertinimu, alkoholiniai gėrimai galėjo turėti svarbią socialinę ir ritualinę reikšmę, įskaitant laidotuvių ar bendruomeninius ritualus, ką liudija ir kiti panašaus laikotarpio radiniai Europoje.

    Publikacijoje taip pat keliama prielaida, kad dalis žaliavų galėjo būti atgabentos iš regionų, kur grūdų auginimas buvo labiau išplėtotas. Tai reikštų, kad dar priešistorėje galėjo veikti kontaktų ir mainų tinklai, per kuriuos į Podlasę patekdavo žaliavos ar technologinės žinios.

    Tradicija galėjo tęstis šimtmečius

    Mokslininkai atkreipia dėmesį, kad organinių likučių pėdsakai ir kituose vėlesniuose šio regiono kultūriniuose sluoksniuose leidžia svarstyti apie ilgiau išsilaikiusią fermentuotų gėrimų vartojimo tradiciją. Kai kuriais atvejais tai galėtų sietis ir su ankstyvuoju bronzos amžiumi, nors kiekvienas laikotarpis reikalauja atskirų patikrinimų.

    Tokie atradimai papildo vis gausėjančius duomenis, kad fermentuoti gėrimai Europoje buvo vartojami gerokai anksčiau nei atsirado rašytiniai šaltiniai. Kartu tai primena, kad senovinių indų „turinį“ šiandien dažnai atskleidžia ne kasinėjimų vaizdai, o laboratorijų metodai, leidžiantys perskaityti mikroskopinius cheminius pėdsakus.

  • „Ferrari“ pranoko lūkesčius ir artina EV premjerą: atskleidė 2026 metų planą

    „Ferrari“ pranoko lūkesčius ir artina EV premjerą: atskleidė 2026 metų planą

    Sportinių automobilių gamintoja „Ferrari“ paskelbė pirmojo metų ketvirčio rezultatus, kurie viršijo Volstrito analitikų prognozes, ir dar kartą patvirtino visų metų finansines gaires. Bendrovės ataskaita pasirodė likus kelioms savaitėms iki pirmojo visiškai elektrinio modelio premjeros.

    Per ketvirtį „Ferrari“ gavo 1,85 mlrd. eurų pajamų, kai rinkos lūkesčiai siekė 1,81 mlrd. eurų. Pakoreguotas pelnas akcijai sudarė 2,33 euro ir taip pat buvo kiek aukštesnis už prognozuotą 2,27 euro lygį.

    Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, pajamos augo daugiau nei 3 proc., o pakoreguotas pelnas akcijai didėjo apie 4,2 proc. Tuo pačiu „Ferrari“ veiklos pelnas augo nuosaikiau, o įmonė pabrėžė stabilų pelningumą net ir kintant gamybos planams.

    Pristatymų apimtys per metus sumažėjo 4,4 proc. iki 3 436 automobilių. Įmonė aiškino, kad gamybą sąmoningai lėtino tam, kad sklandžiau įgyvendintų planuojamą modelių kaitą ir pasiruoštų naujų produktų įvedimui.

    „Ferrari“ patvirtino 2026 metų gaires: planuojama 7,5 mlrd. eurų grynųjų pajamų ir bent 2,22 mlrd. eurų pakoreguoto veiklos pelno. Taip pat numatoma, kad pramonės laisvieji pinigų srautai per metus sieks ne mažiau kaip 1,5 mlrd. eurų.

    Elektrinio modelio premjera jau netrukus

    Pirmasis visiškai elektrinis „Ferrari“ automobilis „Luce“ pasaulinę premjerą turėtų pasiekti gegužės 25 dieną. Įmonė šį debiutą traktuoja kaip strateginį etapą, kuriuo siekiama išlaikyti prekės ženklo išskirtinumą, kartu prisitaikant prie besikeičiančios automobilių rinkos ir reguliavimo krypties.

    „Iki pasaulinės „Ferrari Luce“ premjeros likus vos dvidešimčiai dienų, laukimas dar niekada nebuvo toks didelis. Šis automobilis sujungia išskirtines technologijas ir daugelio žmonių aistrą, įrodydamas, kad tradicija ir inovacijos gali susilieti į kažką unikalaus“, – sakė „Ferrari“ vadovas Benedetto Vigna.

    Vadovas taip pat nurodė, kad premjeros renginys yra visiškai užpildytas, tačiau detalių apie užsakymų apimtis ar konkrečius tikslus neatskleidė. Pasak jo, bendrovė tikisi, kad elektrinis modelis sudomins tiek esamus, tiek naujus klientus, tačiau galutinį verdiktą visada pateikia pirkėjas.

    Ką signalizuoja rezultatai rinkai

    Finansiniai rodikliai rodo, kad „Ferrari“ ir toliau remiasi kainodaros galia bei aukštos pridėtinės vertės modelių portfeliu, net kai pristatymų skaičius trumpuoju laikotarpiu mažėja. Tokia dinamika būdinga prabangos segmentui, kuriame pelningumas dažnai svarbesnis už vienetų apimtį.

    Rinkos dalyviai elektrifikaciją vertina kaip vieną svarbiausių artimiausių metų temų: prabangos gamintojams būtina suderinti emisijų ir technologijų spaudimą su prekės ženklo identitetu. „Ferrari“ atvejis išsiskiria tuo, kad perėjimas prie elektrinių sprendimų vyksta lygiagrečiai su ribotos gamybos ir aukštų maržų strategija.