CP v2

Blog

  • Ukmergėje įtraukties forumas „Skirtingi kartu“: ką realiai keičia mokyklose ir šeimų kasdienybėje

    2026 metais balandžio 28 dieną Ukmergės kultūros centre surengtas regioninis įtraukties forumas „Skirtingi kartu“, subūręs švietimo bendruomenių, savivaldybių, institucijų ir šeimų atstovus. Pagrindinis dėmesys skirtas įtraukiajam ugdymui ir tam, kaip jį įgyvendinti taip, kad jis veiktų ne tik dokumentuose, bet ir klasėse.

    Renginys buvo skirtas Anykščių, Ignalinos, Jonavos, Molėtų, Širvintų, Švenčionių, Ukmergės, Utenos, Visagino ir Zarasų rajonų savivaldybių bendruomenėms. Forumą organizavo Nacionalinė švietimo agentūra, bendradarbiaudama su Ukmergės „Ryto“ ugdymo centru, o diskusijas moderavo žurnalistė Rasa Tapinienė.

    Susirinkusiuosius pasveikino Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktorė Inga Pračkailė, renginyje dalyvavo ir kiti savivaldybės atstovai. Organizatorių teigimu, tikslas buvo sukurti erdvę atviram dialogui apie tai, kas padeda mokykloms priimti skirtingus mokinių poreikius ir kokių sprendimų vis dar trūksta.

    Forumo pradžioje Viačeslavas Mickevičius (Slavka Channel) įžangą papildė asmeninėmis įžvalgomis apie bendrystę ir pagalbą kasdienėje aplinkoje. Tokia įžanga, pasak dalyvių, padėjo pereiti nuo abstrakčių sąvokų prie realių situacijų, su kuriomis susiduria vaikai, tėvai ir pedagogai.

    Kas šiandien laikoma įtrauktimi

    Įtraukusis ugdymas Lietuvoje vis dažniau suprantamas kaip visos mokyklos kultūra, o ne tik papildoma pagalba atskiroms grupėms. Praktikoje tai reiškia aiškias taisykles dėl saugios aplinkos, laiku teikiamą švietimo pagalbą, pritaikytas užduotis ir bendradarbiavimą su šeima.

    Forume akcentuota, kad įtrauktis veikia tada, kai sprendimai priimami komandoje, o atsakomybė nėra paliekama vien klasės mokytojui. Daug diskusijų sukasi ir apie mokyklos pasirengimą: nuo specialistų prieinamumo iki pagalbos planavimo ir komunikacijos su tėvais.

    Nuo pranešimų iki bendradarbiavimo

    Renginio programa kvietė ne tik klausytis pranešimų, bet ir aktyviai įsitraukti į aptarimus bei patirčių mainus. Dalyviai dalijosi kasdieniais pavyzdžiais, kas padeda kurti saugią mokyklos aplinką, ir kur dažniausiai kyla įtampa, kai vaiko poreikiai nesutampa su įprasta tvarka.

    Įtraukta ir bendrystei skirta dalis: pertraukų metu dalyviai mezgė naujus ryšius, dalyvavo veiklose, o NVO alėjoje nevyriausybinės organizacijos pristatė savo paslaugas bei paramos galimybes. Tokie kontaktai dažnai tampa praktine pagalba šeimoms ir mokykloms, ypač kai reikia greitų sprendimų konkrečiam vaikui.

    Forumas – platesnio ciklo dalis

    „Skirtingi kartu“ forumų ciklas jau buvo surengtas Kaišiadoryse, Plungėje ir Panevėžyje, o organizatoriai fiksuoja didelį susidomėjimą skirtinguose regionuose. Skelbiama, kad iki šiol forumai pritraukė daugiau nei 600 dalyvių, o komunikacija apie renginius pasiekė apie 500 000 žmonių.

    Ukmergėje vykęs renginys yra Nacionalinės švietimo agentūros įgyvendinamo projekto „Įtrauktis: visiems ir kiekvienam“ dalis. Projekto kryptis siejama su įtraukiojo ugdymo stiprinimu ir aplinkos kūrimu, kurioje kiekvienas vaikas jaustųsi priimtas, matomas ir turintis realias galimybes mokytis pagal savo poreikius.

    Savivaldybės administracijos informacija.

  • Ukmergėje meras ir seniūnas atsiskaitys gyventojams: kada ir kur vyks susitikimas

    Ukmergės rajono savivaldybė skelbia, kad gegužės 6 dieną 17.30 valandą vyks mero ir miesto seniūno ataskaitinis susitikimas su gyventojais. Renginys numatytas Ukmergės Vlado Šlaito viešojoje bibliotekoje.

    Susitikime dalyvaus Ukmergės rajono savivaldybės meras Darius Varnas ir Ukmergės miesto seniūnijos seniūnas Žilvinas Dirsė. Gyventojams bus pristatytos veiklos ataskaitos ir aptarti per ataskaitinį laikotarpį atlikti svarbiausi darbai.

    Organizatoriai pabrėžia, kad susitikimo dalis bus skirta klausimams ir atsakymams, todėl gyventojai kviečiami ateiti pasiruošus konkrečius pastebėjimus. Tokie atviri pristatymai dažnai tampa proga aptarti aktualiausias temas, nuo miesto infrastruktūros iki viešųjų paslaugų kokybės.

    Vietos savivaldos ataskaitiniai susitikimai vertinami kaip viena iš tiesioginių gyventojų įsitraukimo formų, leidžianti įvardyti problemas ir išgirsti planuojamus sprendimus. Praktika rodo, kad konstruktyviausiai jie vyksta tuomet, kai klausimai remiasi aiškiais faktais ir konkrečiomis situacijomis.

    Ukmergės rajono savivaldybė kviečia gyventojus dalyvauti, užduoti klausimus ir išsakyti nuomonę apie miesto bei rajono raidai svarbius sprendimus. Susitikimas yra atviras, todėl į jį gali atvykti visi norintys.

  • DI iš medicininių įrašų gali iš anksto numatyti ADHD riziką vaikams: ką parodė 140 000 įrašų analizė

    DI iš medicininių įrašų gali iš anksto numatyti ADHD riziką vaikams: ką parodė 140 000 įrašų analizė

    Naujas tyrimas rodo, kad dirbtinis intelektas, analizuodamas įprastus elektroninius sveikatos įrašus, gali padėti pastebėti vaikus, kuriems vėliau gali būti diagnozuotas ADHD. Tokia atranka potencialiai leistų šeimoms ir gydytojams imtis veiksmų gerokai anksčiau nei įprastai.

    ADHD yra vienas dažniausių vaikų ir paauglių neuropsichikos sutrikimų, siejamas su dėmesio koncentracijos sunkumais, hiperaktyvumu ir impulsyvumu. Praktikoje dalis vaikų diagnozės laukia ilgai, o tai reiškia prarastą laiką ankstyvai pagalbai mokykloje ir namuose.

    Kaip veikia prognozavimo modelis

    Tyrėjai iš Duke Health analizavo daugiau nei 140 000 vaikų sveikatos įrašų ir mokė DI modelį atpažinti pasikartojančius signalus nuo gimimo iki ankstyvos vaikystės. Modelis ieškojo ne vieno požymio, o jų derinių, kurie medicininiuose duomenyse gali kauptis dar iki aiškios klinikinės ADHD išraiškos.

    Rezultatai parodė, kad modelis gana tiksliai įvertino riziką vaikams nuo penkerių metų. Tyrime taip pat teigiama, kad prognozės išliko nuoseklios skirtingose grupėse pagal lytį, rasę, etninę kilmę ir draudimo statusą, o tai svarbu vertinant galimą šališkumą.

    „Turime nepaprastai turtingą informacijos šaltinį elektroniniuose sveikatos įrašuose“, – sakė tyrimo autorius Eliott Hill.

    „Norėjome patikrinti, ar duomenyse paslėpti dėsningumai gali parodyti, kurie vaikai vėliau bus diagnozuoti, dar gerokai iki to momento, kai diagnozė paprastai nustatoma“, – teigė jis.

    Ar DI gali pakeisti gydytoją?

    Tyrimo autoriai pabrėžia, kad toks įrankis nėra skirtas diagnozuoti ar pakeisti specialistų vertinimą. Idėja yra atranka, kuri padėtų klinikoms ir šeimos gydytojams greičiau nukreipti vaikus išsamesniam įvertinimui, kai rizika yra didesnė.

    „Tai nėra DI gydytojas“, – sakė vyresnysis tyrimo autorius Matthew Engelhard.

    „Tai įrankis, padedantis klinikams sutelkti laiką ir išteklius, kad vaikai, kuriems reikia pagalbos, neliktų nuošalyje ir nelauktų atsakymų metų metus“, – pridūrė jis.

    Ką tai reikštų šeimoms ir mokykloms

    Ankstyvesnis rizikos atpažinimas gali reikšti greitesnę prieigą prie įrodymais grįstų priemonių: tėvų konsultacijų, elgesio intervencijų, mokymosi aplinkos pritaikymo ir, kai reikia, specialisto stebėsenos. Tyrėjai pažymi, kad laiku suteikta pagalba siejama su geresniais akademiniais ir socialiniais rezultatais.

    Praktinis iššūkis yra atsakingas tokio įrankio įdiegimas: reikėtų aiškių taisyklių, kaip pateikiamas rizikos įvertinimas, kaip jis aptariamas su tėvais ir kokie tolesni žingsniai siūlomi. Ne mažiau svarbūs duomenų privatumo ir saugumo klausimai, nes elektroniniai sveikatos įrašai yra itin jautrūs.

    Specialistai taip pat atkreipia dėmesį į diagnostikos nelygybę, ypač tarp mergaičių, kurioms dažniau pasireiškia mažiau pastebimi nedėmesingumo simptomai. Tokie modeliai, jei jie kuriami ir tikrinami atsakingai, galėtų padėti sumažinti praleistų atvejų skaičių, tačiau galutinį sprendimą vis tiek turi priimti gydytojas.

  • Sapnai nėra atsitiktiniai: tyrimas parodė du svarbiausius veiksnius, formuojančius jų turinį

    Sapnai nėra atsitiktiniai: tyrimas parodė du svarbiausius veiksnius, formuojančius jų turinį

    Įsitikinimas, kad sapnai tėra atsitiktinis nakties „filmas“, silpsta: naujas tyrimas rodo aiškias sąsajas tarp to, kaip mąstome dieną, ką išgyvename, ir ką matome miegodami. Mokslininkai pabrėžia, kad sapnų turinį gali nuspėti ne vienas, o keli matuojami veiksniai.

    Tyrimą atliko Italijos IMT aukštųjų studijų mokykla Luka, o rezultatai paskelbti žurnale „Communications Psychology“. Analizuota daugiau kaip 3 700 sapnų aprašymų, surinktų iš 287 dalyvių nuo 18 iki 70 metų.

    Kas labiausiai veikia sapnus?

    Per dvi savaites dalyviai fiksavo sapnus ir dienos patirtis, o tyrėjai rinko duomenis apie miego kokybę, kognityvinius įpročius, asmenybės bruožus ir psichologines ypatybes. Tuomet tekstai buvo vertinami pasitelkiant natūralios kalbos apdorojimo metodus ir DI įrankius.

    Tyrėjai nustatė, kad sapnų „logika“ dažnai atspindi asmens vidines savybes ir kasdienio gyvenimo kontekstą. Pavyzdžiui, žmonės, kuriems dieną būdingas šokinėjimas tarp nesusijusių minčių, dažniau aprašė ir labiau išsibarsčiusius, greitai besikeičiančius sapnus.

    Kitas svarbus veiksnys siejosi su požiūriu į pačius sapnus: tie, kurie linkę sapnams priskirti prasmę, dažniau patirdavo ryškius, įtraukiančius ir nuoseklesnius scenarijus. Tai leidžia manyti, kad sapnų intensyvumą ir vientisumą gali stiprinti ne vien įvykiai, bet ir žmogaus kognityviniai lūkesčiai.

    Dienos įvykiai sapnuose grįžta kitaip

    Tyrimas rodo, kad sapnai retai būna tiesioginė dienos „pakartojimo“ versija. Įprastos vietos ar situacijos, tokios kaip darbovietė, mokykla ar ligoninė, sapnuose dažniau persitvarko ir susimaišo į netikėtus, kartais siurrealistinius derinius.

    Ypatingą vaidmenį turėjo ir išoriniai sukrėtimai. Tyrėjai nurodo, kad per COVID-19 laikotarpį sapnai tapo intensyvesni ir dažniau sukosi apie apribojimus bei izoliaciją, o situacijai normalizuojantis šios temos palaipsniui silpo.

    „Mūsų rezultatai rodo, kad sapnai nėra vien praeities patirčių atspindys, o dinamiškas procesas, kurį formuoja tai, kas esame, ir tai, ką išgyvename“, – sakė tyrimo autorė Valentina Elce.

    DI keičia sapnų tyrimus

    Autoriai pabrėžia, kad DI metodai gali suteikti naują impulsą sapnų tyrimams, nes leidžia nuosekliai analizuoti didelius sapnų pasakojimų kiekius. Natūralios kalbos apdorojimas gali priartinti automatizuotą vertinimą prie žmogaus ekspertų analizės ir atverti kelią platesniems tyrimams.

    Nors populiariojoje kultūroje vis dar gyvas mitas, kad sapnus esą gali nulemti konkretus vakaro užkandis, tyrėjai akcentuoja kitą išvadą: sapnų turinys labiau priklauso nuo asmenybės, mąstymo stiliaus ir realių patirčių. Kitaip tariant, nakties istorijas dažniausiai rašo ne lėkštė, o galva ir diena.

  • Starmeris išvengė parlamento tyrimo dėl Mandelsono paskyrimo JAV pasiuntiniu: balsai ir argumentai

    Starmeris išvengė parlamento tyrimo dėl Mandelsono paskyrimo JAV pasiuntiniu: balsai ir argumentai

    Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Keiras Starmeris antradienį išvengė parlamento tyrimo, kurio reikalavo opozicija dėl buvusio leiboristų politiko Peterio Mandelsono paskyrimo ambasadoriumi Jungtinėse Valstijose. Bendruomenių Rūmai nepritarė siūlymui perduoti klausimą svarstyti tarpfrakciniam privilegijų komitetui, kuris nagrinėja galimus parlamento darbo taisyklių pažeidimus.

    Po daugiau kaip penkias valandas trukusių debatų prieš tyrimo pradėjimą balsavo 335 parlamentarai, už buvo 223. Tai reiškė 112 balsų daugumą 650 vietų parlamente, o opozicijos bandymas formaliai patikrinti premjero teiginius sustojo balsavimo stadijoje.

    Kas siūlyta tirti?

    Opozicijos konservatorių lyderė Kemi Badenoch tvirtino, kad premjero pasisakymai apie Mandelsono paskyrimo aplinkybes nebuvo tikslūs. Jos teigimu, matyti požymių, kad nebuvo laikytasi visų įprastų procedūrų, todėl premjeras turėjo sutikti, jog situaciją įvertintų parlamento komitetas.

    Pats Starmeris atmetė kaltinimus, esą jo biuras darė spaudimą Užsienio reikalų ministerijai, kad Mandelsono kandidatūra būtų patvirtinta nepaisant saugumo patikros rezultatų. Premjeras opozicijos iniciatyvą vadino politiniu manevru prieš artėjančius vietos rinkimus Anglijoje, Škotijoje ir Velse.

    Saugumo patikra ir atsakomybės klausimas

    Šioje istorijoje svarbiausia grandis yra saugumo patikros procesas, taikomas skiriant asmenis į jautrias pareigas, ypač tokias kaip ambasadoriaus postas Vašingtone. Buvęs aukšto rango diplomatas Philipas Bartonas parlamentarams sakė, kad neįprasta skelbti apie paskyrimą dar nebaigus visų patikrų, nes tai didina reputacines ir politines rizikas.

    Anksčiau šį mėnesį Starmeris atleido aukščiausio rango Užsienio reikalų ministerijos valstybės tarnautoją Olly Robbinsą, teigdamas, kad jis neinformavo ministro pirmininko ir kitų ministrų apie tai, jog Mandelsonas nebuvo praėjęs patikrų. Tai tapo vienu iš bandymų parodyti, kad Vyriausybė situacijoje ieško atsakomybės, tačiau kritikai pabrėžia, kad klausimų liko daugiau nei atsakymų.

    Skandalas, kuris neslūgsta

    Istoriją komplikuoja ir tai, kad Mandelsonas viešojoje erdvėje siejamas su pažintimis, kurios tapo jautrios po Jeffrey Epsteino bylos. Be to, pranešama, kad Jungtinės Karalystės policija atlieka tyrimą dėl įtarimų, susijusių su galimu netinkamu elgesiu einant pareigas praeityje, o pats Mandelsonas kaltinimus neigia.

    Premjero dauguma parlamente reiškė, kad siūlymui inicijuoti tyrimą iš anksto buvo sunku surinkti pakankamai balsų, nes valdančiosios Leiboristų partijos nariams nurodyta balsuoti prieš. Vis dėlto dalis leiboristų viešai nepritarė tokiai linijai, pabrėždami, kad skaidrumas būtų buvęs stipresnis signalas visuomenei.

    „Nurodymas balsuoti prieš tik sustiprino pasakojimą, kad yra ką slėpti“, – sakė parlamentarė Emma Lewell.

    Kitas Leiboristų partijos parlamentaras Brianas Leishmanas teigė, kad premjeras turėjo pats kreiptis į privilegijų komitetą, kad klausimas būtų uždarytas ne politiniu, o procedūriniu keliu. Vyriausybė tikina, kad balsavimas parlamente patvirtino jos poziciją, tačiau politinė žala, anot apžvalgininkų, priklausys nuo to, ar paaiškės naujų faktų apie paskyrimo procesą.

  • JAV: Jamesas Comey vėl apkaltintas dėl įrašo apie 86 47 – pareigūnai tai sieja su grėsme Trumpui

    JAV: Jamesas Comey vėl apkaltintas dėl įrašo apie 86 47 – pareigūnai tai sieja su grėsme Trumpui

    Buvęs JAV Federalinio tyrimų biuro (FBI) vadovas Jamesas Comey antradienį antrą kartą sulaukė kaltinimų byloje dėl socialiniuose tinkluose paskelbto vaizdo, kurį pareigūnai įvertino kaip galimą grėsmę prezidentui Donaldui Trumpui. JAV žiniasklaida, remdamasi keliais šaltiniais, skelbia, kad tyrimas susijęs su paplūdimyje iš kriauklių sudėliotais skaičiais 86 47.

    Kokie konkretūs kaltinimai pareikšti, iš karto nebuvo paskelbta. Pats J. Comey anksčiau aiškino, kad skaičių kombinaciją suprato kaip politinę žinutę, o ne raginimą smurtauti, ir įrašą netrukus pašalino.

    Kas sukėlė tyrimą?

    Tyrimo ašimi tapo socialiniuose tinkluose paviešinta nuotrauka, kurioje matyti kriauklėmis sudėliota frazė 86 47. JAV politinėje ir interneto kultūroje tokios skaičių kombinacijos kartais interpretuojamos kaip užuominos į pašalinimą ar atsikratymą, todėl dalis administracijos pareigūnų teigė įžvelgiantys grėsmę.

    J. Comey gegužę buvo apklaustas JAV Slaptojoje tarnyboje, kai kilo viešas ginčas dėl įrašo prasmės. Po to jis teigė nesupratęs, kad dalis žmonių šiuos skaičius sieja su smurtu, ir pabrėžė esąs prieš bet kokią prievartą.

    „Nesupratau, kad dalis žmonių šiuos skaičius sieja su smurtu. Esu prieš bet kokį smurtą, todėl įrašą pašalinau“, – sakė J. Comey.

    Kaip tai siejasi su ankstesniais kaltinimais?

    Tai jau antra baudžiamoji byla, kurią Teisingumo departamentas per pastarąjį laiką sieja su J. Comey. Ankstesnėje byloje jis buvo apkaltintas melu ir trukdymu Kongresui, tačiau ji vėliau buvo nutraukta teisėjui nustačius, kad prokuroras buvo paskirtas neteisėtai.

    Ši aplinkybė, kartu su nauju tyrimu dėl socialinių tinklų įrašo, tikėtina, sustiprins gynybos argumentus, kad buvęs FBI vadovas tapo politinių kovų taikiniu. Teisininkai tokiose bylose dažnai akcentuoja įrodymų standartą, tyčios klausimą ir tai, ar žinutė realiai gali būti laikoma tiesiogine grėsme.

    Įtempta Trumpo ir Comey istorija

    J. Comey vadovavo FBI, kai D. Trumpas pradėjo kadenciją 2017 metais, tačiau jų santykiai greitai pašlijo. Viešai minėta, kad J. Comey atsisakė asmeniškai prisiekti lojalumą prezidentui, o pats buvęs vadovas tą epizodą fiksavo tarnybiniuose užrašuose.

    D. Trumpas J. Comey atleido 2017 metų gegužę, kai FBI vykdė tyrimą dėl galimų ryšių tarp Rusijos ir D. Trumpo rinkimų kampanijos. Vėliau tyrimą perėmęs specialusis prokuroras Robertas Muelleris konstatavo Rusijos kišimąsi į 2016 metų rinkimus, tačiau neįžvelgė pakankamai įrodymų kriminaliniam susimokymui įrodyti.

    Šiandien J. Comey byla dėl skaičių 86 47 papildomai kursto politines diskusijas apie žodžio laisvės ribas, grėsmių vertinimo praktiką ir tai, kaip interneto simbolika gali virsti teisine problema. Kol kas neaišku, kokį tikslų teisinį pagrindą pasirinks prokurorai ir kaip bus interpretuota įrašo prasmė teisme.

  • Ukraina atveria ginklų eksportą per Drone Deals: kas galės pirkti dronus, o kam durys liks užvertos

    Ukraina atveria ginklų eksportą per Drone Deals: kas galės pirkti dronus, o kam durys liks užvertos

    Ukraina pradeda atverti kelią savo ginklų eksportui į užsienio rinkas, pranešė prezidentas Volodymyras Zelenskis. Pasak jo, tai bus daroma per vadinamuosius Drone Deals susitarimus, tačiau prieiga prie Ukrainos kovos sąlygomis išbandytų technologijų bus suteikta ne visoms šalims.

    V. Zelenskis teigė, kad valstybės institucijų lygmeniu jau patvirtintos eksporto taisyklės ir veikimo modelis, o prioritetas išliks Ukrainos kariuomenės aprūpinimas. Kartu numatoma supaprastinti biurokratines procedūras, išlaikant eksporto kontrolę ir aiškius leidimų mechanizmus verslui.

    Kas yra Drone Deals?

    Drone Deals apima ne tik pagamintų dronų ar kitos ginkluotės pardavimą, bet ir bendrą gamybą, tiekimą bei technologinį bendradarbiavimą. Į šiuos paketus gali patekti dronai, raketos, šaudmenys, kita karinė technika, programinė įranga, taip pat Ukrainos sukaupta praktinė patirtis ir technologijų mainai.

    Ukrainos vadovas pabrėžė, kad bendradarbiavimo rėmai bus nustatomi tarpvalstybiniu lygmeniu, vadovaujantis abipusiškumo principu. Vėliau procesas pereis į institucijų ir gamintojų lygį, kad sandoriai būtų įgyvendinami greičiau ir aiškiau.

    Eksportas bus ribojamas

    V. Zelenskis aiškino, kad eksportas pirmiausia bus atvertas toms šalims, kurios rėmė Ukrainą po Rusijos plataus masto invazijos pradžios 2022 metais. Kartu jis nurodė parengti valstybių sąrašą, į kurias ginklų eksportas negalimas dėl jų ryšių ir bendradarbiavimo su agresoriumi.

    Anot Ukrainos prezidento, pagrindinis iššūkis yra užkirsti kelią tam, kad Ukrainos technologijos ar ginkluotė nepatektų į Rusijos rankas. Todėl sprendimuose dalyvaus Užsienio reikalų ministerija, žvalgybos tarnybos ir Ukrainos saugumo tarnyba.

    Kodėl sprendimas priimtas dabar?

    Ginklų gamintojai Ukrainoje šio sprendimo laukė ilgą laiką, nes dalis pramonės pajėgumų, kaip teigiama, jau viršija vidaus poreikius. Skelbiama, kad šalyje veikia apie 800 gynybos pramonės gamintojų, o kai kuriose kategorijose pertekliniai pajėgumai gali siekti iki 50 proc.

    Taip pat viešai minėta, kad Ukraina per metus pagamina daugiau kaip 4 milijonus dronų ir, turėdama pakankamą finansavimą, galėtų šį skaičių didinti. Dėl to eksporto atvėrimas vertinamas kaip būdas pritraukti papildomų pajamų, stiprinti gynybos pramonę ir kartu išlaikyti tvarų tiekimą frontui.

    Kurios rinkos gali būti pirmos?

    V. Zelenskis nurodė, kad Drone Deals formatas jau taikomas bendradarbiaujant su partneriais Artimuosiuose Rytuose, Persijos įlankos regione, Europoje ir Kaukaze. Jis taip pat patvirtino, kad pasiūlymas pateiktas ir JAV partneriams, tačiau pabrėžė, kad sąlygos turi būti palankios Ukrainai ir numatyti aiškią priežiūrą.

    Ukraina pastaraisiais metais ypač plėtojo ir jūrinių dronų kryptį, o tokios sistemos, kaip teigiama, prisidėjo prie Rusijos pajėgų nuostolių Juodojoje jūroje. Kyjivas siekia šį karo metu sukauptą technologinį pranašumą paversti ilgalaikiu geopolitiniu svertu, pereinant nuo pagalbos gavėjos prie saugumo sprendimų tiekėjos.

  • Ukraina vėl smogė Tuapse naftos perdirbimo gamyklai: uoste skelbiama evakuacija ir gaisras

    Ukraina vėl smogė Tuapse naftos perdirbimo gamyklai: uoste skelbiama evakuacija ir gaisras

    Ukraina antradienį dar kartą atakavo Rusijos naftos infrastruktūrą Juodosios jūros uostamiestyje Tuapse. Vietos valdžia pranešė apie didelį gaisrą naftos perdirbimo gamykloje ir pradėtą netoliese gyvenančių žmonių evakuaciją.

    Krasnodaro krašto gubernatorius Veniaminas Kondratjevas nurodė, kad po bepiločių atakos mieste vėl paskelbta padidintos parengties situacija. Pasak jo, saugumo sumetimais iš gyvenamųjų namų šalia gamyklos išvežami gyventojai.

    Tuapse naftos perdirbimo gamykla laikoma viena reikšmingesnių pietų Rusijos infrastruktūros grandžių, jos pajėgumai siekia apie 12 mln. tonų per metus. Pastarosiomis savaitėmis ši vieta atakuojama ne pirmą kartą, o ankstesni gaisrai, anot vietos pareigūnų, buvo gesinami kelias dienas.

    Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas viešai patvirtino smūgį, teigdamas, kad objektas susijęs su Rusijos kariuomenės aprūpinimu okupuotose Ukrainos teritorijose. Ukrainos pusė pastaraisiais mėnesiais akcentuoja, kad naftos perdirbimo ir kuro logistikos objektai yra svarbūs Rusijos karo finansavimo ir tiekimo taškai.

    Vietos gyventojai po ankstesnių atakų socialiniuose tinkluose skelbė apie galimą taršą ir suodžių nusėdimą mieste, o savivaldybės tarnybos tvirtino tebevykdančios valymo darbus uoste ir pakrantėje. Dėl naujausio gaisro taršos mastas kol kas neįvardytas.

    Atakos energetikos ir logistikos objektams išlieka viena ryškiausių karo tendencijų: Ukraina siekia mažinti Rusijos pajamas iš naftos sektoriaus ir apsunkinti degalų tiekimą kariuomenei, o Rusija tęsia smūgius Ukrainos energetikos infrastruktūrai ir uostams. Toks „smūgių mainų“ modelis didina rizikas civilinei infrastruktūrai ir aplinkai, ypač prie Juodosios jūros.

  • Europos Komisija rado išeitį postų rokiruotei: naujas vaidmuo pradėjo grandininę kaitą

    Europos Komisija rado išeitį postų rokiruotei: naujas vaidmuo pradėjo grandininę kaitą

    Europos Komisijoje įsibėgėja seniai strigusi aukščiausių pareigūnų rokiruotė, kuri tapo įmanoma pritaikius vidinį sprendimą dėl vienos iš svarbiausių figūrų perkėlimo. Iki šiol pokyčius stabdė paprasta problema: nebuvo pakankamai tinkamų pozicijų, kad būtų galima „perstumdyti“ vadovus be institucinių ir procedūrinių kliūčių.

    Pagrindinis pokyčių taškas – už prekybos politiką atsakingos Generalinės direktorato vadovės Sabine Weyand karjeros posūkis. Pasak kelių su procesu susipažinusių šaltinių, jai sukurta nauja vyresniosios patarėjos pareigybė Europos Komisijos Generaliniame sekretoriate, kuri formaliai leidžia pradėti platesnę paskyrimų grandinę.

    Pagal šį planą Sabine Weyand realiai neturėtų dirbti Generaliniame sekretoriate – numatoma, kad ji bus komandiruota į Europos universitetinį institutą Florencijoje, kur užsiims dėstymu. Tuo pat metu ji išliks apmokama pagal Europos Sąjungos institucijų darbo užmokesčio taisykles, todėl sprendimas vertinamas kaip administracinė „apėjimo“ schema, leidžianti pajudinti įstrigusią sistemą.

    „Tai trijų krypčių muzikinės kėdės“, – sakė vienas Europos Sąjungos pareigūnas, apibūdindamas, kaip vienas paskyrimas automatiškai atlaisvina kitą poziciją ir sukuria domino efektą.

    S. Weyand pasitraukimas atveria kelią prekybos direktorato vadovavimą perimti Ditte Juul Jørgensen, iki šiol vadovavusiai energetikos sričiai. Jos perėjimas sukuria naują vakuumą energetikos vadovybėje, o šią vietą užpildo Céline Gauer, anksčiau dirbusi reformų ir investicijų generaline direktore.

    C. Gauer laikoma artima Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen bendražyge ir anksčiau buvo minima tarp kandidatų į įtakingą konkurencijos politikos vadovės poziciją. Vis dėlto šis postas galiausiai atiteko Anthony Whelan, o tai papildomai suformavo paskyrimų logiką ir galimas karjeros trajektorijas Komisijos viršūnėse.

    Rokiruotės grandinę užbaigia Declan Costello, iš ekonomikos ir finansų reikalų generalinio direktorato pereinantis į reformų ir investicijų sritį. Tai pirmas toks ryškesnis aukščiausio lygmens postų perstatymas nuo 2019 metais pradėjusios dirbti Ursulos von der Leyen vadovaujamos Komisijos kadencijos, todėl jis atidžiai stebimas ir dėl galimų politinių, ir dėl administracinių pasekmių.

    Europos Komisijos vidaus struktūroje tokie paskyrimai svarbūs ne tik personalo klausimu. Generaliniai direktoratai formuoja Europos Sąjungos politikos įgyvendinimo kryptį nuo prekybos derybų iki energetinio saugumo, o vadovų kaita dažnai reiškia ir skirtingą valdymo stilių, prioritetų akcentus bei santykių su valstybėmis narėmis dinamiką.

  • Ryanair vadovas: jei aviacinio kuro kainos Europoje neslūgs, dalis oro bendrovių gali bankrutuoti

    Ryanair vadovas: jei aviacinio kuro kainos Europoje neslūgs, dalis oro bendrovių gali bankrutuoti

    Ryanair generalinis direktorius Michaelas O’Leary perspėja, kad daliai Europos oro linijų vasara gali tapti lemtinga, jei aviacinio kuro kainos išliks aukštos. Jo teigimu, ypač pažeidžiami mažesni vežėjai, turintys silpnesnius finansinius rezervus ir ribotas galimybes apsidrausti nuo kainų šuolių.

    Pasak M. O’Leary, reaktyvinių lėktuvų kuras „Jet A-1“ nuo kovo pabrango nuo maždaug 74 eurų iki apie 139 eurų už barelį. Toks šuolis smarkiai didina skrydžių savikainą prieš pat intensyviausią vasaros kelionių sezoną, kai oro bendrovės tikisi didžiausių pajamų.

    Kodėl kuras taip brangsta

    Kuro kainų šuolį Europoje kursto sutrikęs naftos tiekimas po įtampos Persijos įlankoje ir uždaryto Hormūzo sąsiaurio, kuriuo įprastai gabenama reikšminga pasaulinės naftos dalis. Kai tiekimas susiaurėja, rinkoje greitai kyla ne tik žalios naftos, bet ir perdirbtų produktų, įskaitant aviacinį kurą, kainos.

    Europos Komisija tuo pat metu ieško būdų, kaip mažinti platesnį energijos šoką, tačiau greitų sprendimų, kurie akimirksniu numuštų aviacinio kuro kainas, rinkoje paprastai nebūna. Net ir suvaldžius logistiką, degalų kainos į bilietų kainodarą persiduoda su kelių savaičių ar mėnesių vėlavimu.

    Kaip reaguoja oro bendrovės ir keleiviai

    Oro linijos jau imasi taupymo priemonių ir koreguoja tvarkaraščius, nes kuras daugeliui vežėjų sudaro vieną didžiausių sąnaudų eilučių. Kai kainos kyla, įmonės dažniau mažina mažiau pelningus maršrutus, rečiau skraidina tam tikromis savaitės dienomis arba didina kainas keleiviams.

    Dalį papildomų kaštų vežėjai bando perkelti į bilietų kainas ar kuro priemokas, tačiau konkurencija Europos rinkoje riboja galimybes staigiai branginti skrydžius. Dėl to didžiausia rizika kyla toms bendrovėms, kurios neturi efektyvaus sąnaudų valdymo, lėčiau užpildo lėktuvus arba yra labiau priklausomos nuo trumpųjų maršrutų.

    „Jei šią vasarą aukštos kainos išliks ilgiau, dalis mūsų konkurentų Europoje gali susidurti su rimtais finansiniais sunkumais“, – sakė Michaelas O’Leary.

    Ryanair vadovas mano, kad spaudimas nesumažės, kol neatsistatys laivyba per Hormūzo sąsiaurį ir rinkoje neatsiras aiškesnis tiekimo stabilumo signalas. Keleiviams tai reiškia didesnę tikimybę matyti brangesnius bilietus, retesnius skrydžius kai kuriuose maršrutuose ir intensyvesnes oro bendrovių pastangas mažinti sąnaudas visoje grandinėje.