CP v2

Blog

  • Milano biotechnologijų startuolis „Aptadir Therapeutics“ pritraukė 45 mln. eurų: kam bus skirti pinigai?

    Milano biotechnologijų startuolis „Aptadir Therapeutics“ pritraukė 45 mln. eurų: kam bus skirti pinigai?

    Milane įsikūrusi biotechnologijų bendrovė „Aptadir Therapeutics“ pranešė užbaigusi 45 mln. eurų pradinės stadijos investicijų raundą. Pasak įmonės, tai vienas didžiausių tokio tipo finansavimo sandorių Italijos sveikatos technologijų sektoriuje ir vienas ryškiausių ankstyvos stadijos raundų Europoje.

    Investicijų raundui vadovavo Londone įsikūręs gyvybės mokslų rizikos kapitalo fondas 4BIO Capital. Prie finansavimo taip pat prisidėjo ankstyvasis investuotojas Extend ir Italijos nacionalinis technologijų perdavimo centras biotechnologijų ir farmacijos srityse.

    Prie raundo prisijungė ir kiti investuotojai, tarp jų CDP Venture Capital, XGEN Venture ir CE-Ventures. Tokia investuotojų sudėtis rodo, kad rinka aktyviai ieško ankstyvos stadijos projektų, galinčių sukurti naujos kartos terapijas retoms ligoms ir onkologijai.

    „Aptadir Therapeutics“ šiuo metu dirba ikiklinikinėje stadijoje ir kuria naują RNR inhibitorių klasę, skirtą nutildyti defektinius genus. Tokios technologijos gali būti pritaikomos genetinėms ligoms, taip pat vėžio formoms, kurioms iki šiol trūksta veiksmingų gydymo alternatyvų.

    Bendrovės kuriama platforma remiasi tarptautinės mokslininkų grupės darbais RNR ir DNR biologijos, genetinių sutrikimų, leukemijos bei imunoterapijos srityse. Įmonė pabrėžia, kad projektų kryptys atrinktos atsižvelgiant į didelį nepatenkintą medicininį poreikį ir aiškų kelią iki klinikinių tyrimų.

    Pirmasis prioritetinis taikinys yra trapaus X chromosomos sindromas, genetinė būklė, susijusi su intelekto negalia, mokymosi sunkumais ir raidos sutrikimais. Tokios indikacijos biotechnologijų rinkoje dažnai laikomos sudėtingomis dėl biologinių mechanizmų ir klinikinių baigčių matavimo, todėl investuotojų dėmesys signalizuoja apie pasitikėjimą pasirinkta moksline strategija.

    Gautos lėšos bus skirtos terapijų portfelio vystymui ir programų pastūmėjimui link klinikinių tyrimų. Praktikoje tai reiškia papildomus ikiklinikinius efektyvumo bei saugumo tyrimus, gamybos procesų paruošimą ir reguliacinės strategijos stiprinimą, kad kandidatai galėtų pasiekti pirmuosius tyrimus su žmonėmis.

    „Šio investicijų raundo mastas atspindi mūsų technologijos potencialą ir tarptautinės mokslininkų komandos kokybę. Su investuotojų palaikymu galime kurti vaistų kandidatų portfelį, turintį galimybių atkurti genetinius kelius, kurie dešimtmečius buvo laikomi negrįžtamai nutildytais“, – sakė bendrovės įkūrėjas ir vadovas Giovanni Amabile.

    Ankstyvos stadijos biotechnologijų investicijos pastaraisiais metais Europoje tapo selektyvesnės, tačiau dideli raundai dažniausiai tenka platforminėms technologijoms, galinčioms generuoti kelias programas skirtingoms ligoms. „Aptadir Therapeutics“ atvejis atitinka šią kryptį, nes įmonė akcentuoja ne vieną produktą, o platesnį terapijų kūrimo pagrindą.

  • „Checkout.com“ atskleidė svarbiausius rodiklius: metinės grynosios pajamos pasiekė 650 mln. eurų

    „Checkout.com“ atskleidė svarbiausius rodiklius: metinės grynosios pajamos pasiekė 650 mln. eurų

    Jungtinėje Karalystėje įsikūrusi mokėjimų bendrovė „Checkout.com“ paskelbė atrinktus grupės finansinius rodiklius ir pranešė, kad metinės grynosios pajamos, perskaičiuotos metiniu tempu, pasiekė apie 650 mln. eurų. Bendrovė teigia, kad tai yra 28 proc. augimas per metus.

    Įmonė taip pat nurodė pirmą kartą pelninga tapusi 2024 metais ir prognozuoja, kad 2026 metais jos pelnas gali siekti apie 130 mln. eurų. Skelbiama, kad pajamų ir pelningumo šuolį labiausiai lėmė augusios mokėjimų apimtys ir plėtra į naujas rinkas.

    Kaip skaičiuojami skelbiami rodikliai

    „Checkout.com“ pabrėžia, kad skelbiamas pelnas yra koreguotas EBITDA rodiklis. Tai dažnai naudojama metrika, kuri nuo rezultato atskiria vienkartines ar nereguliarias sąnaudas, pavyzdžiui, restruktūrizavimo kaštus ar kitus išskirtinius mokesčius.

    Tuo metu „metiniu tempu“ perskaičiuotos grynosios pajamos, anot bendrovės, remiasi vieno mėnesio pajamomis, kurios ekstrapoliuojamos 12 mėnesių laikotarpiui. Tokia praktika leidžia greitai parodyti augimo kryptį, tačiau investuotojai paprastai vertina ir pilnų metų ataskaitas.

    Plėtra, licencijos ir JAV augimas

    Bendrovė teigia veikianti 56 šalyse ir turinti 10 įsigijimo licencijų, leidžiančių apdoroti kortelių mokėjimus skirtingose jurisdikcijose. „Checkout.com“ neseniai taip pat išskyrė JAV kaip sparčiausiai augantį regioną.

    Įmonė prognozuoja, kad 2026 metais per jos sistemas pereinančių mokėjimų apimtis per metus gali siekti apie 416 mlrd. eurų. Mokėjimų sektoriuje tokios apimtys paprastai yra vienas svarbiausių veiksnių, darančių įtaką pajamoms, ypač kai plečiasi klientų geografija ir didėja sandorių skaičius.

    Investicijos į paslaugas ir DI

    Be pagrindinės mokėjimų įsigijimo veiklos, „Checkout.com“ nurodo planuojanti plėsti pinigų valdymo paslaugų paketą. Bendrovė taip pat teigia spartinsianti DI strategiją, orientuotą į agentinę prekybą ir agentinius mokėjimus.

    Pasak įmonės, grįžimas prie tvaraus pelningumo suteikia daugiau laisvės investuoti į produktų plėtrą ir ilgalaikes iniciatyvas. Mokėjimų rinkoje tai ypač aktualu, nes konkurencija dėl prekybininkų ir technologinių sprendimų pastaraisiais metais aštrėja.

    „Mūsų sugrįžimas prie tvaraus pelningumo suteikia mums laisvę ryžtingai investuoti per ateinantį dešimtmetį. DI yra šių investicijų centre, o mūsų tikslas paprastas: padėti prekybininkams generuoti daugiau pajamų ir išlikti priekyje“, – sakė „Checkout.com“ pajamų vadovas Antoine Nougué.

    „Checkout.com“ pranešė, kad artimiausiu metu bus paskelbtos ir dviejų Jungtinėje Karalystėje veikiančių dukterinių įmonių finansinės ataskaitos. Bendrovė nurodė, jog jos parodys apie 35 mln. eurų dividendų pervedimą iš „Checkout Limited“ patronuojančiai bendrovei, pabrėžiant, kad tai buvo vidaus iždo operacija, o ne lėšos, išmokėtos akcininkams.

  • Vilniaus „Axiology“ prisijungė prie Pontes: skaitmeniniai vertybiniai popieriai atsiskaito centrinių bankų pinigais

    Vilniaus „Axiology“ prisijungė prie Pontes: skaitmeniniai vertybiniai popieriai atsiskaito centrinių bankų pinigais

    Pontes startas: kas pasikeitė

    Eurosistemos projektas Pontes pradėjo veikti ir pirmą kartą sudaro sąlygas Europos skaitmeninėse kapitalo rinkose sandorius atsiskaityti centrinių bankų pinigais. Tai reiškia, kad skaitmeninių vertybinių popierių sandoriuose atsiskaitymo piniginė dalis gali vykti per centrinės bankininkystės infrastruktūrą.

    Pontes iš esmės sujungia platformas, kurios naudoja paskirstyto registro technologiją, su TARGET paslaugomis, per kurias eurais atliekami atsiskaitymai centrinių bankų pinigais. Praktikoje vertybiniai popieriai gali būti tvarkomi paskirstyto registro aplinkoje, o mokėjimas už juos įvykdomas per Eurosistemos sistemą.

    Pradiniame etape dalyvauja keturios rinkos infrastruktūros: Liuksemburge veikianti „Clearstream“, Frankfurte įsikūrusios „SWIAT“ ir „Cashlink“, taip pat Vilniaus bendrovė „Axiology“. Pastarosios įtraukimas išryškina Lietuvos finansų technologijų ekosistemos vaidmenį kuriant naujos kartos rinkos infrastruktūrą.

    Ką kuria „Axiology“ ir kam to reikia

    „Axiology“ vysto reguliuojamą skaitmeninę infrastruktūrą Europos kapitalo rinkoms, kad įmonės ir valdžios institucijos galėtų leisti, platinti, prekiauti ir atsiskaityti skaitmeninius vertybinius popierius, pavyzdžiui, obligacijas. Tikslas yra supaprastinti procesus ir sumažinti kaštus, kurie tradiciškai kyla dėl tarpininkų grandinės ir skirtingų nacionalinių infrastruktūrų.

    Platformos logika remiasi tuo, kad vienoje aplinkoje būtų sujungtos kelios paslaugos nuo emisijos ir prekybos iki saugojimo bei atsiskaitymo. Tokia integracija ypač svarbi, kai siekiama greitesnių atsiskaitymų ir didesnio automatizavimo, o tuo pačiu išlaikomas atitikimas reguliavimui.

    Nors viešojoje erdvėje dažniau aptariamas mažmeninis skaitmeninis euras kaip atsiskaitymų priemonė gyventojams, Pontes sprendžia kitą klausimą: kaip centrinių bankų pinigai gali būti panaudoti skaitmeninių vertybinių popierių atsiskaitymams. Rinkos dalyviams tai svarbu dėl saugumo, galutinio atsiskaitymo ir mažesnės kredito rizikos.

    Kodėl svarbi atsiskaitymo piniginė dalis

    Didelės vertės sandoriuose itin svarbu, kuo atsiskaitoma, nes atsiskaitymo priemonė tiesiogiai veikia kredito ir likvidumo riziką. Alternatyvos gali apimti ir eurais denominuotus stabilios vertės kriptovaliutų tipo žetonus, tačiau instituciniams dalyviams svarbu turėti galimybę pasirinkti ir centrinių bankų pinigus.

    „Mes nekalbame apie kriptovaliutas. Mes kalbame apie finansinius instrumentus. Tačiau kai finansiniais instrumentais prekiaujama paskirstyto registro infrastruktūroje, reikia ir atsiskaitymo turto“, – sakė „Axiology“ verslo plėtros pareigūnas Martynas Pilkis.

    Pontes atsiradimas reiškia, kad finansų institucijoms nebereikia rinktis tarp naujos technologinės infrastruktūros ir atsiskaitymo centrinių bankų pinigais. Tai gali padėti greičiau perkelti dalį fiksuotų pajamų priemonių, įskaitant obligacijas, į skaitmenines rinkas, ypač ten, kur iniciatyvas aktyviai remia valstybės ar didieji emitentai.

    Reguliavimo kontekstas ir kas toliau

    Skaitmeninių vertybinių popierių rinka Europoje vystoma taip, kad technologiniai sprendimai atitiktų griežtus atsiskaitymo galutinumo, priežiūros ir rizikų valdymo reikalavimus. „Axiology“ veikia pagal Europos Sąjungos paskirstyto registro bandomąjį režimą, kuris sukurtas tam, kad reguliuojamoje aplinkoje būtų galima išbandyti naujus prekybos ir atsiskaitymo modelius.

    „Tai nėra traukinys, į kurį lengva įšokti. Šie dalykai kruopščiai peržiūrimi“, – sakė M. Pilkis, pabrėždamas, kad vertinamos ne tik technologijos, bet ir tai, kaip platformoje pasiekiamas atsiskaitymo galutinumas.

    Rinkos plėtra, tikėtina, vyks nevienodu tempu: didesnės valstybės ir institucijos paprastai greičiau priima sprendimus dėl infrastruktūrinių projektų, o dalis rinkos dalyvių renkasi stebėti pirmuosius rezultatus. Kartu vis labiau akcentuojamas ir platesnis tikslas mažinti Europos kapitalo rinkų susiskaidymą pagal nacionalines ribas, nes būtent infrastruktūros fragmentacija ilgą laiką buvo viena pagrindinių kliūčių bendrai kapitalo rinkų integracijai.

  • Šiandien 3 minutes kauks sirenos: gyventojams siųs pranešimus į telefonus – ką daryti

    Šiandien 3 minutes kauks sirenos: gyventojams siųs pranešimus į telefonus – ką daryti

    Šiandien visoje Lietuvoje bus tikrinama Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistema. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas praneša, kad patikrinimas vyks per didžiausias mobilizacinės sistemos patikrinimo pratybas „Vyčio skliautas 2026“.

    Sirenų patikrinimas numatytas nuo 11.52 iki 11.55 valandos, o signalas truks 3 minutes. Gyventojai išgirs garsinį signalą „Perspėjimo sistemos patikrinimas“.

    Netrukus po sirenų, 11.55 valandą, informacija ir rekomendacijos bus skelbiamos per Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją, taip pat per regionines ir vietines radijo stotis. Gyventojai raginami įsijungti radiją arba televiziją ir vadovautis pateiktais nurodymais.

    Pranešimai į telefonus: kodėl gali negauti?

    Patikrinimo metu gyventojams į mobiliuosius telefonus taip pat bus siunčiami trumpieji perspėjimo pranešimai. Jų perdavimas prasidės 11.52 valandą ir tęsis iki 12.00 valandos.

    Tokie pranešimai siunčiami visiems mobiliojo ryšio vartotojams, tačiau juos gaus tik tie telefonai, kuriuose įjungta perspėjimo pranešimų priėmimo funkcija. Jei pranešimo negausite, tai nebūtinai reiškia ryšio sutrikimą, dažnai priežastis būna telefono nustatymai.

    Ką daryti išgirdus sirenas?

    Išgirdus sirenas, gyventojai turėtų nedelsdami įsijungti radiją ar televiziją ir išklausyti skelbiamą informaciją. Toliau rekomenduojama elgtis pagal pateiktas oficialias instrukcijas.

    Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas primena, kad realios grėsmės ar ekstremaliosios situacijos metu gyventojai gali būti perspėjami ne tik sirenomis ir pranešimais į telefonus. Prireikus informavimas vykdomas ir per radiją, televiziją, mobiliąsias įgarsinimo priemones ar kitais būdais.

    Kiek sirenų Lietuvoje ir kas keisis?

    Departamento duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra 1 163 perspėjimo sirenos, kuriomis perspėjama apie 69 proc. šalies gyventojų. Tai reiškia, kad dalis gyventojų, ypač atokesnėse vietovėse, sirenų gali negirdėti arba jas girdėti silpnai.

    Planuojama įdiegti 275 naujas perspėjimo sirenas, o 600 esamų sirenų prijungti prie centralizuotos perspėjimo sirenų valdymo sistemos. Siekiama, kad perspėjimas būtų greitesnis ir vienodai valdomas visoje šalyje.

    Skelbiama, kad 2029 metais, įgyvendinus investicinio projekto veiklas, gyventojams perspėti bus naudojamos 1 438 sirenos. Iš jų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas centralizuotai valdys 1 125, o sirenomis planuojama pasiekti apie 75 proc. Lietuvos gyventojų.

    Pratybų „Vyčio skliautas 2026“ įgyvendinimą koordinuoja Nacionalinis krizių valdymo centras ir Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos.

  • Nemenčinėje lietus neišgąsdino: MTB „Iššūkio taurėje“ varžėsi net patys jauniausi

    Nemenčinėje lietus neišgąsdino: MTB „Iššūkio taurėje“ varžėsi net patys jauniausi

    Rugsėjo 26 dieną Nemenčinėje surengtos MTB dviračių varžybos „Iššūkio taurė“, kurias organizavo Nemenčinės sporto klubas „Nempolis“. Nors dieną lydėjo lietus ir drėgna trasa, prie starto linijos susirinko gausus būrys dalyvių, ypač jauniausių sportininkų.

    Organizatoriai dalyviams parinko skirtingo ilgio distancijas pagal amžiaus grupes. Varžybų trasose dviratininkai įveikė nuo 900 metrų iki 6 kilometrų, o rezultatai fiksuoti sekundžių tikslumu.

    Jauniausieji startavo 900 metrų

    9 metų ir jaunesni sportininkai varžėsi 900 metrų distancijoje. Tarp mergaičių nugalėjo Anastasija Semaško iš Bezdonių, finišavusi per 2 min. 12 sek., o tarp berniukų greičiausias buvo Teodoras Liaudanskas iš Nemenčinės, trasą įveikęs per 1 min. 58 sek.

    1800 metrų distancijoje greičiausiai pasirodė Sofija Poderytė, kurios rezultatas siekė 4 min. 38 sek. 2700 metrų nuotolyje pergalę iškovojo Nemenčinės atstovas Norbertas Lapkovskis, distanciją įveikęs per 6 min. 41 sek.

    Pergalės įvairiose amžiaus grupėse

    3000 metrų distancijoje nugalėjo Austėja Gasianceva iš Nemenčinės, finišavusi per 9 min. 35 sek. 4000 metrų nuotolyje tarp vaikinų greičiausias buvo Rafalas Bobanas iš Bezdonių, pasiekęs 10 min. 1 sek. rezultatą.

    Tarp merginų 4000 metrų distancijoje pirmą vietą užėmė Marija Domannikova, nuotolį įveikusi per 12 min. 3 sek. 5000 metrų distancijoje vaikinų grupėje geriausiai pasirodė Antoni Butkevič iš Buivydžių, finišavęs per 13 min. 1 sek.

    Ilgiausioje, 6000 metrų distancijoje triumfavo Dominikas Novickas iš Nemenčinės. Jis vos 0,1 sek. aplenkė Lukašą Mincevičių iš Buivydžių, o nugalėtojo laikas siekė 18 min. 1 sek.

    Apdovanojimai ir projekto parama

    Varžybų prizininkai apdovanoti taurėmis, o patys jauniausi dalyviai gavo atminimo medalius. Organizatoriai pabrėžė, kad tokie startai padeda auginti dviračių sporto bendruomenę ir sudaryti galimybes vaikams varžytis saugioje, pagal amžių pritaikytoje aplinkoje.

    Taurės nugalėtojams finansuotos sporto klubo „Nempolis“ įgyvendinant projektą, skirtą Vilniaus rajono sporto klubų rėmimui iš Vilniaus rajono savivaldybės lėšų. Renginio informacija ir nuotraukomis pasidalijo Marijan Kačanovski, Vilniaus rajono sporto centro direktorius.

  • Nemenčinėje rengia nuotolinę seniūnaičių sueigą: aptars kelių darbus ir kitus klausimus

    Nemenčinėje rengia nuotolinę seniūnaičių sueigą: aptars kelių darbus ir kitus klausimus

    Nemenčinės seniūnija pranešė, kad 2026 metais spalio 2 dieną 15 valandą vyks išplėstinė seniūnaičių sueiga. Posėdis bus organizuojamas nuotoliniu būdu, prisijungiant per „Microsoft“ platformą „Teams“.

    Seniūnijoje teigiama, kad išplėstinės sueigos formatas leidžia patogiau suderinti dalyvių darbotvarkes ir užtikrinti platesnį įsitraukimą. Toks nuotolinis posėdžių organizavimas pastaraisiais metais tapo įprasta praktika daugelyje savivaldybių.

    Pagrindinis darbotvarkės klausimas susijęs su kelių pagerinimo darbais ir jų planavimu. Tokiose sueigose įprastai aptariama esama kelių būklė, prioritetai pagal gyventojų poreikius ir galimi sprendimai dėl remonto ar priežiūros.

    Taip pat numatyta svarstyti kitus aktualius klausimus, kuriuos siūlys sueigos dalyviai. Seniūnija ragina seniūnaičius iš anksto įsivertinti bendruomenėse kylančias problemas ir jas pristatyti posėdyje.

    Sueiga yra viena svarbiausių seniūnijos ir vietos bendruomenių bendradarbiavimo formų, padedanti perduoti gyventojų lūkesčius savivaldybei. Nors posėdis vyks nuotoliu, gyventojams aktualius klausimus įprastai galima perduoti per savo seniūnaitį ar seniūniją.

  • Rukainių gimnazistai Torunėje atskleidė Koperniko paslaptis: įspūdžiai nustebino visus

    Rukainių gimnazistai Torunėje atskleidė Koperniko paslaptis: įspūdžiai nustebino visus

    Vilniaus rajono Rukainių gimnazijos mokiniai vis aktyviau įsitraukia į edukacines veiklas už mokyklos ribų, o ypač didelio dėmesio sulaukia išvykos į Lenkiją. Tokios kelionės leidžia gyvai patirti istoriją, sustiprinti kultūrinį akiratį ir pamatyti, kaip mokslas bei paveldas susijungia vienoje vietoje.

    Šį kartą, įgyvendinant projektą „Didieji lenkai“, 40 dalyvių grupė vyko į Torunę. Miestas laikomas viena svarbiausių vietų, susijusių su astronomu Mikalojumi Koperniku, o jo istorinis centras įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

    UNESCO senamiestis ir legendos

    Pažintis su Torune prasidėjo ekskursija po gotikinį senamiestį ir Naujamiesčio dalį, kurioje gausu viduramžių architektūros. Mokiniai apžiūrėjo Koperniko paminklą, taip pat aplankė Senąją rotušę, kuri laikoma vienu ryškiausių miesto simbolių.

    Maršrute svarbi vieta teko Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčiai ir Šv. Jono Krikštytojo bei Šv. Jono Evangelisto katedrai bazilikai. Būtent šioje katedroje, kaip nurodoma istoriniuose šaltiniuose, buvo pakrikštytas Mikalojus Kopernikas.

    Katedros bokšte saugomas „Tuba Dei“ varpas, dažnai pristatomas kaip vienas seniausių ir didžiausių viduramžių varpų Lenkijoje. Mokiniai turėjo progą išgirsti jo istoriją ir sužinoti, kodėl šis varpas laikomas svarbia regiono paveldo dalimi.

    Nemažai emocijų sukėlė ir Pasviręs bokštas, kadaise buvęs miesto gynybinės sistemos elementu. Pasak vietinės legendos, tik doras žmogus gali atsiremti į bokšto sieną ir išlaikyti pusiausvyrą, todėl mokiniai noriai išbandė šį iššūkį.

    Meduoliai, mokslas ir kosmosas

    Kelionėje netrūko ir praktinių patirčių, kurios padėjo geriau suprasti miesto tradicijas. Gyvajame Torunės meduolių muziejuje mokiniai išklausė pasakojimą apie meduolių kepimo istoriją, prieskonių reikšmę ir amatų tradicijų tęstinumą, o vėliau patys pasigamino po meduolį.

    Edukacijos metu pristatyta ir žodžio „piernik“ kilmė, siejama su senuoju lenkų kalbos žodžiu, reiškiančiu pipirinį ar aštrų skonį. Tokios detalės mokiniams leido suprasti, kaip kalba, kulinarija ir prekybos istorija persipina tarpusavyje.

    Grupė taip pat aplankė Koperniko namą ir dalyvavo astronomijos užsiėmime Torunės planetariume. Interaktyvus formatas padėjo lengviau įsivaizduoti dangaus kūnų judėjimą, o patirtis planetariume tapo tiltu tarp istorinio miesto pasakojimų ir šiuolaikinio mokslo.

    Interaktyvūs eksperimentai ir pilietiškumo pamoka

    Kita stotelė buvo mokslo ir pažinimo centras „Žinių malūnas“, kuriame mokiniai tyrinėjo interaktyvius fizikos, biologijos, astronomijos ir muzikos eksponatus. Praktiniai bandymai ir užduotys paskatino ne tik smalsumą, bet ir padėjo pritaikyti žinias per patirtį.

    Mokiniai eksperimentavo su vandeniu, aiškinosi sukamąjį judėjimą ir jo pasekmes, taip pat tyrinėjo, kaip žmogaus organizmas priima ir perduoda garsą. Tokios erdvės atspindi platesnę tendenciją, kai muziejai ir mokslo centrai vis dažniau kuria patyrimines ekspozicijas, skatinančias mokytis veikiant.

    Svarbia kelionės dalimi tapo apsilankymas Kujavijos-Pamario vaivadijos maršalkos įstaigoje Torunėje. Čia mokiniai susipažino su regiono specifika, vietos valdžios funkcijomis ir savivaldos darbo principais, o susitikimas virto praktiška pilietiškumo pamoka.

    Organizatorių teigimu, ši išvyka neapsiribojo vien pažintinėmis veiklomis. Bendra kelionė sustiprino tarpusavio ryšius, skatino komandinį bendravimą ir paliko daug įspūdžių, kurie, tikimasi, paskatins mokinius drąsiau rinktis mokslo bei kultūros pažinimo kelią.

    Projektas įgyvendintas Lenkijos Respublikos ambasados Vilniuje finansavimo dėka.

    Informaciją parengė Vilniaus rajono Rukainių gimnazijos biologijos mokytoja metodininkė Alicija Karpovič.

  • Vilniaus rajono auklėtiniai sprogo Rakverėje: medaliai, titulas po 24 metų ir istorinis finalas

    Vilniaus rajono auklėtiniai sprogo Rakverėje: medaliai, titulas po 24 metų ir istorinis finalas

    Rugsėjo 24–27 dienomis Rakverėje, Estijoje, surengtame Šiaurės Europos šalių stalo teniso čempionate Lietuvos rinktinėje varžėsi trys Vilniaus rajono sporto centro auklėtiniai. Lietuvai atstovavo Marija Mikalauskytė, Ervinas Uzialo ir Ignas Šišanovas, o komandai vadovavo vyriausiasis treneris Artūras Orlovas.

    Turnyre dalyvavo aštuonių šalių komandos: Suomijos, Islandijos, Grenlandijos, Danijos, Norvegijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos. Tokios sudėties čempionatas laikomas vienu svarbiausių regiono startų, leidžiančiu įvertinti rinktinių pajėgumą prieš didesnius Europos ciklo turnyrus.

    Finalas, kurio laukta dešimtmečius

    Didžiausią laimėjimą pasiekė Lietuvos moterų rinktinė, po 24 metų pertraukos vėl tapusi Šiaurės Europos čempione. Lemiamame susitikime lietuvės rezultatu 3:2 įveikė Norvegijos ekipą, o tokia atomazga pabrėžė, kad regiono lyderių skirtumai vis mažėja.

    Komandinėse varžybose aukso medalį kartu su rinktine iškovojo ir Vilniaus rajono sporto centro atstovė Marija Mikalauskytė. Tokios pergalės paprastai tampa stipriu postūmiu jaunoms sportininkėms, nes komandinėse rungtyse ypač svarbus stabilumas ir psichologinis atsparumas.

    Dvejetai atnešė auksą ir bronzą

    Asmeninėse rungtyse ryškiausiai sužibėjo Ignas Šišanovas. Mišrių dvejetų varžybose jis kartu su Lukrecija Juchnaite iškovojo aukso medalį, o vyrų dvejetuose, žaisdamas poroje su Islandijos atstovu, pelnė bronzą.

    Bendroje įskaitoje Lietuvos rinktinė iš čempionato parsivežė penkis medalių komplektus, iš kurių tris iškovojo Vilniaus rajono sporto centro sportininkai. Tokie rezultatai rodo, kad regioninės sporto mokyklos ir centrai išlieka svarbiu rinktinių rezervu, o tarptautinė patirtis ankstyvame amžiuje dažnai lemia spartesnį meistriškumo augimą.

    Vilniaus rajono sporto centro bendruomenė sportininkams ir treneriui linki tęsti darbą tuo pačiu tempu, nes pastarųjų metų tendencija stalo tenise aiški: kuo daugiau tarptautinių startų ir kuo platesnė partnerystė dvejetuose, tuo greičiau ateina stabilūs rezultatai.

  • Neris prie Vingio parko netikėtai pažaliavo: paaiškino, kas vyksta per pratybas „Vyčio skliautas“

    Neris prie Vingio parko netikėtai pažaliavo: paaiškino, kas vyksta per pratybas „Vyčio skliautas“

    Vilniuje, ties pėsčiųjų tiltu, jungiančiu Žvėryną su Vingio parku, gyventojai gali pastebėti Neryje pasirodžiusį žalią vandenį. Tarnybos pabrėžia, kad tai nėra tarša ar nuotekų išleidimas į upę.

    Neįprasta spalva siejama su planinėmis pratybomis „Vyčio skliautas“, kurių scenarijuje numatytas termofikacinio vandens patekimo imitavimas. Dėl to gyventojų prašoma nepanikuoti ir dėl vien šio vaizdo papildomai neskambinti atsakingoms tarnyboms.

    Kas nudažo vandenį žaliai?

    Pratybų metu vanduo nudažomas fluoresceinu – aplinkai draugiška, plačiai naudojama žymėjimo medžiaga. Nors pati medžiaga gali atrodyti oranžinės spalvos, vandenyje ji suteikia ryškų žalsvą atspalvį.

    Fluoresceinas naudojamas srautams ir nuotėkiams atsekti, todėl jis pasitelkiamas ne tik energetikos ar inžinerinių tinklų testavimui, bet ir įvairiems demonstraciniams bandymams. Patekęs į tekantį vandenį, jis gana greitai praskiedžiamas ir išsisklaido.

    Ką svarbu žinoti gyventojams?

    Atsakingos institucijos nurodo, kad šiuo atveju matomas žalias vanduo nėra laikomas pavojingu reiškiniu sveikatai ar aplinkai. Pratybų tikslas – patikrinti reagavimo veiksmus, informavimo grandinę ir pasirengimą valdyti galimus incidentus.

    Vis dėlto gyventojams primenama, kad pastebėjus kitus aiškius taršos požymius, pavyzdžiui, aitrų kvapą, naftos produktų plėvelę, gaištančias žuvis ar į vandenį tekančias neaiškias nuotekas, apie tai būtina pranešti atsakingoms tarnyboms įprasta tvarka.

  • Vingio parke šalinami pavojingi medžiai: įspėja gyventojus ir prašo saugotis prie takų

    Darbus planuoja Vingio parke

    Vilniaus Vingio parke artimiausiu metu bus vykdomi pavojingų medžių šalinimo darbai. Apie tai gyventojai informuojami iš anksto, prašant supratingumo dėl laikinų nepatogumų.

    Pasak pranešimo, dalis parke augančių medžių yra pasvirę link pėsčiųjų takų. Tokia būklė kelia didesnę riziką intensyviai naudojamose vietose, kur kasdien juda daug žmonių.

    Kodėl medžiai šalinami

    Pagrindinis darbų tikslas – sumažinti nelaimingų atsitikimų tikimybę ir užtikrinti lankytojų saugumą. Pavojų keliantys medžiai paprastai šalinami tuomet, kai jie gali virsti ar nulūžti stipresnio vėjo, šlapio sniego ar audros metu.

    Specialistai vertina ne tik medžio pasvirimą, bet ir kitas rizikas: pažeistą kamieną, šaknyno stabilumą, puvinį, dideles sausas šakas. Miesto parkuose tokie sprendimai dažniausiai priimami dėl to, kad pėsčiųjų srautai yra dideli, o incidentų pasekmės gali būti skaudžios.

    Ką svarbu žinoti lankytojams

    Darbų metu parko lankytojai gali susidurti su laikinai aptvertomis teritorijomis ar trumpalaikiais praėjimo ribojimais prie takų. Gyventojų prašoma laikytis įspėjamųjų ženklų ir nesirinkti maršrutų per darbo zonas.

    Taip pat primenama, kad esant vėjuotiems orams didesnį pavojų parkuose kelia lūžtančios šakos, todėl verta vengti stovėti po senesniais medžiais ar arčiau jų lajų. Už darbus atsakingi vykdytojai atsiprašo už laikinus nepatogumus ir dėkoja už supratingumą.